DĖL AB „LIETUVOS TELEKOMAS“ VEIKSMŲ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMUS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš

narių: V.Kavaliausko, J.Rasimavičiaus (posėdžio pirmininkas), G.Stuko, D.Klimašauskienės,

sekretoriaujant Z.Balsienei,

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojams: V.Gliebui, P.Kvietkauskienei, J.Laureckaitei, K.Martišienei, Š.Pajarskui, J.Šovienei,

dalyvaujant proceso šalims:

AB „Lietuvos telekomas“: įgaliotam atstovui Juridinio skyriaus Reguliavimo reikalų grupės juriskonsultui D.Štitiliui, įgaliotam advokatui J.Gumbiui,

viešame Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB „Lietuvos telekomas“ skelbtos reklamos atitikimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimus.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Reklamos vartotojos Konkurencijos tarybai pateiktame AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų paslaugų „Linija plius“ lankstinuke skelbiama: „Nemokamos paslaugos“ <...> skambučio peradresavimas <...>„, toliau pateikiamas detalus paslaugos paaiškinimas: „Skambučio peradresavimas. Jūsų ilgą laiko tarpą nebus namie arba Jūs išvykęs į komandiruotę. Naudodamiesi šia paslauga, visus jums skirtus skambučius nukreipkite kitu Jūsų pageidaujamu telefono numeriu. Savo telefono numerį galite peradresuoti į kitą miestą, užsienį, mobilųjį telefoną ir pan. Kad ir kur būtumėte, skambutis Jus pasieks“. AB „Lietuvos telekomas“ informaciją apie paslaugą „Linija plius“ pateikė 2002 m. leidinyje „Info+“ (apskričių telefonų knygose), ją reklamuoja išleistuose lankstinukuose ir internete. Leidinyje „Info+“ pateikta ši informacija: „Skambučio peradresavimas. Jei jūsų ilgai nebus namie, naudodamiesi šia paslauga, visus jums skirtus skambučius galite nukreipti jūsų pageidaujamu telefono numeriu. Savo telefono numerį galite peradresuoti į kitą miestą, užsienį, mobilųjį telefoną ir pan. Kad ir kur būtumėte, skambutis jus pasieks“. Kituose „Linija plius“ lankstinukuose pateikta bei 2003 m. kovo 15 d. interneto tinklapyje www.telecom.lt skelbiama analogiško turinio informacija kaip ir leidinyje „Info+“.

Tyrimas buvo pradėtas 2003 m. kovo 13 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.1S-17 Konkurencijos tarybos iniciatyva. Viešajame posėdyje Konkurencijos tarybos administracijos pareigūnė K.Martišienė pateikė tyrimo išvadą, kad „Info+“ leidinyje pateikta informacija: „Skambučio peradresavimas. Jei jūsų ilgai nebus namie, naudodamiesi šia paslauga, visus jums skirtus skambučius galite nukreipti jūsų pageidaujamu telefono numeriu. Savo telefono numerį galite peradresuoti į kitą miestą, užsienį, mobilųjį telefoną ir pan. Kad ir kur būtumėte, skambutis jus pasieks“ bei analogiško turinio informacija skelbta „Linija plius“ lankstinukuose, AB „Lietuvos telekomas“ interneto tinklapyje yra neišsami, tačiau neatitinka klaidinančios reklamos požymių, nes tokia reklama iš karto nepaveiks vartotojo ekonominio elgesio. Dėl „Linija plius“ lankstinuko, kurį Tarybai pateikė reklamos vartotoja, reklamos „Nemokamos paslaugos“ <...> „Skambučio peradresavimas <...>„, K.Martišienė pateikė išvadą, kad minėta reklama galėjo klaidinti reklamos vartotojus, nes reklamos davėjas joje praleido tam tikrą informacijos dalį, kurios pateikimas atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją yra būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti.

Posėdyje dalyvavęs AB „Lietuvos telekomas“ įgaliotas advokatas J.Gumbis paaiškino, kad kiekvienas žino, jog skambinant iš savo telefono už tai reikia mokėti ir šiuo atveju paprastu reklamos vartotoju reikėtų laikyti suprantantį, nuovokų asmenį ir ši nuomonė grindžiama tuo, kad iš 9449 abonentų, pasinaudojusių minėta peradresavimo paslauga, buvo gauti tik 5 skundai, iš kurių 4 po paaiškinimo skundus atsiėmė. Ši paslauga yra teikiama tik skaitmeninės telefonų stoties abonentams, o šie abonentai yra pasirašę sutartį su AB „Lietuvos telekomas“, kurioje yra įsipareigoję mokėti už kiekvieną skambutį iš jo abonentinio numerio. Šios paslaugos vartotojas yra vidutines ir didesnes pajamas turintis asmuo, ir todėl toks vartotojas sugeba sistemiškai, protingai ir logiškai įvertinti pateikiamą jam reklamą. Nejaugi nuovokus ir apdairus vartotojas gali patikėti, jog už peradresuotą skambutį gali mokėti kas nors kitas, kuris nėra šios peradresavimo paslaugos iniciatorius. Minėta reklama buvo pakeista ir tai buvo padaryta bendrovės iniciatyva prieš kelis metus. Šį vieno vartotojo atvejį reikėtų vertinti kaip paprastą žmogišką klaidą. AB „Lietuvos telekomas“ atsisakė reikalauti iš šio asmens priskaičiuotų mokėjimų. Atkreiptinas dėmesys į šios veikos mažareikšmiškumą bei į tai, kad jau keleri metai yra naudojami visai kiti lankstinukai. J.Gumbis prašė Konkurencijos tarybą nutraukti bylą dėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų atitikimo Reklamos įstatymo 5 straipsnį.

AB „Lietuvos telekomas“ įgaliotas atstovas D.Štitilis atsakydamas į klausimus paaiškino, jog tyrimo metu nagrinėtas lankstinukas buvo pakeistas kitais metais (2001 m.) ir senasis (2000 m.) nedelsiant buvo išimtas iš klientų aptarnavimo centrų. Prie skaitmeninio tinklo yra prijungta apie 80-90 procentų visų klientų.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad klaidinančia reklama laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Spręsdama, ar reklama yra klaidinanti, Konkurencijos taryba vadovavosi teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijais, numatytais Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Remiantis išsamumo kriterijumi reklamą galima pripažinti neišsamia, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad AB „Lietuvos telekomas“skelbiama reklaminė informacija „Skambučio peradresavimas. Jei jūsų ilgai nebus namie, naudodamiesi šia paslauga, visus jums skirtus skambučius galite nukreipti jūsų pageidaujamu telefono numeriu. Savo telefono numerį galite peradresuoti į kitą miestą, užsienį, mobilųjį telefoną ir pan. Kad ir kur būtumėte, skambutis jus pasieks“ bei kitos analogiško turinio reklamos informuoja vartotoją, kad jis, naudodamas skambučio peradresavimo paslaugą, turi galimybę atsiliepti į jo numeriu siunčiamus skambučius kitu, nurodyto numerio, telefonu. Reklamose pateikta informacija nėra dviprasmiška. Tačiau visose minėtose reklamose yra praleista reklamos vartotojui labai svarbi informacijos dalis. Reklamoje nėra informacijos, kad abonentas, naudojantis skambučio peradresavimą, tampa skambinančiuoju abonentu ir turi mokėti už skambučius nukreiptus iš jam priklausančio telefono į telefoną, į kurį skambučiai peradresuojami, pagal vietinių, tarpmiestinių ar tarptautinių pokalbių tarifą, priklausomai nuo telefono, į kurį skambučiai peradresuojami buvimo vietos. Nors nagrinėjamos reklamos yra neišsamios, jos nėra klaidinančios, nes šios reklamos iš karto nepaveiks vartotojo ekonominio elgesio. Vartotojui, susipažinusiam su šia reklama, visų pirma kils klausimas, kiek kainuoja siūloma paslauga, ir vartotojas, siekdamas tai išsiaiškinti, kreipsis į AB „Lietuvos telekomas“ nurodytu nemokamu telefonu 117.

Konkurencijos taryba nustatė, kad vartotojos pateiktame „Linija plius“ lankstinuke esanti reklama „Nemokamos paslaugos“ <...> skambučio peradresavimas <...>„ yra neišsami: reklamoje praleista vartotojui labai svarbi informacijos dalis, t.y., kad abonentas, pasinaudojęs skambučio peradresavimu, turi mokėti už skambučius, nukreiptus iš jam priklausančio telefono į telefoną, į kurį skambučiai peradresuojami pagal vietinių ar tarptautinių pokalbių tarifą. Atsižvelgus į visą reklaminiame lankstinuke pateiktą informaciją: AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų paslaugų skirstymą į nemokamas bei mokamas; detalų nemokamos paslaugos – skambučio peradresavimas – aprašymą, apimantį visą seką veiksmų iki galutinio rezultato – skambutis pasiekia vartotoją, kur jis bebūtų, yra pagrindo teigti, kad ši reklama klaidino vartotojus. Nagrinėjamu atveju kaip vienas pagrindinių pardavimą skatinančių veiksnių pasirinkta tai, kad skambučio peradresavimo paslauga yra nemokama, todėl buvo būtina nurodyti, jog nemokamas tik pats paslaugos įjungimas ir pats vartotojas moka už peradresuotus skambučius pagal galiojančius AB „Lietuvos telekomas“ įkainius. Reklamoje nenurodžius šių sąlygų, atsižvelgiant į tai, jog informacija apie skambučio peradresavimo schemą yra specifinio pobūdžio bei reikalauja specialių techninių žinių, kurių paprastas vartotojas neturi, jis gali susidaryti nuomonę, kad naudojantis skambučio peradresavimu, skambučiai nukreipiami kitu pageidaujamu telefonu, aplenkiant minėtos paslaugos vartotojo (abonento) telefoną. Žinant, kad už skambutį moka skambinantis abonentas bei įvertinus reklamoje pateiktą informaciją, kad skambučio peradresavimas yra nemokama paslauga, tikėtina, jog reklama gali paveikti paprasto vartotojo ekonominį elgesį įsijungiant minėtą paslaugą.

AB „Lietuvos telekomas“ įgaliotų atstovų išdėstyti argumentai, jog kiekvienas žino, kad skambinant iš savo telefono už tai reikia mokėti ir kad iš 9449 abonentų, pasinaudojusių šia paslauga, buvo gauti tik 5 skundai, komentuotini vadovaujantis Reklamos įstatymo nuostatomis. Kaip numato Reklamos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis, sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad reklamos vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą bei reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš paprasto reklamos vartotojo. Taigi, vartotojo suklaidinimo galimybę įstatymas leidžia nustatyti remiantis protingumo kriterijumi – prognozuojant paprasto vartotojo elgseną konkrečioje situacijoje. Paprastas vartotojas, susipažinęs su nagrinėjama reklama – joje nurodytomis nemokamomis ir mokamomis paslaugomis, jų aprašymais, susidarys visiškai pagrįstą nuomonę, kad skambučio peradresavimo paslauga, apimanti seką veiksmų iki galutinio rezultato, kai skambutis jį pasiekia kur jis bebūtų, yra nemokama. Pažymėtina, kad reklamos vartotojų negalima sutapatinti su paslaugos vartotojais, nes reklamos vartotojais laikytini visi asmenys, kuriuos ta reklama pasiekia.

AB „Lietuvos telekomas“ atstovo pateiktas aiškinimas, jog šios paslaugos vartotojas yra vidutines ir didesnes pajamas turintis asmuo yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje reklamoje niekur nėra nurodyta, kad ji būtų skirta tik tam tikrai specialiai žmonių grupei, priešingai, šios paslaugos vartotoju gali būti bet kuris žmogus, t.y. ši reklama yra skirta visiškai neapibrėžtai ir nespecializuotai vartotojų grupei.

AB „Lietuvos telekomas“ atstovų teiginys, kad ši veika turėtų būti pripažinta mažareikšme, yra nepagrįstas ir atmestinas. Reklamos įstatymas nenumato galimybės dėl mažareikšmiškumo, remiantis gautų skundų kiekiu ar kokiais nors kitais kriterijais, atsisakyti pripažinti reklamą klaidinančia. Pagal Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį pažeidimo mažareikšmiškumas gali būti pagrindu tik netaikyti įstatymo numatytų administracinių nuobaudų.

Konkurencijos taryba konstatuoja, kad. „Linija plius“ lankstinuke skelbta reklama „Nemokamos paslaugos“ <...> skambučio peradresavimas <...>„ yra neišsami ir dėl savo klaidinančio pobūdžio galėjo paveikti vartotojų ekonominį elgesį bei daryti įtaką vartotojų apsisprendimui įsigyti šią paslaugą.

Konkurencijos taryba, priimdama šį nutarimą, vadovavosi teisės principu lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) ir taikė teisės pažeidimo padarymo metu galiojusią Reklamos įstatymo redakciją. Kadangi, kaip nurodė AB „Lietuvos telekomas“ atstovai, 2001 metais reklama buvo pakeista, nėra pagrindo skirti Reklamos įstatyme numatytas administracines nuobaudas ir todėl reklama pripažįstama klaidinančia neskiriant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų.

Vadovaudamasi Reklamos įstatymo 5 str. 1 d., 2 d. 2 p., 19 str. 2 d. 1 p.,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Pripažinti AB „Lietuvos telekomas“ skelbtą reklamą „Nemokamos paslaugos <…> Skambučio peradresavimas <…>„ klaidinančia reklama.

 

L.e. pirmininko pareigas Jonas Rasimavičius