DĖL ATLIEKŲ TVARKYMO, NAUDOJIMO IR PERDIRBIMO VEIKLA UŽSIIMANČIŲ ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Linai Kasperavičienei, Arvydui Mačiokui, Giedrei Jarmalytei, Elonui Šatui;

proceso šalims: Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacijos atstovams: Vladui Kuizinui, Rimantui Akstinui ir advokatui Daiviui Švirinui; UAB „Antraža“ atstovams: Vaclovui Lauciui ir advokatui Daiviui Švirinui; UAB „Metransa“ atstovams: Sniegiui Trilikauskui ir advokatui Andžejui Seliavai; UAB „Super Montes“ atstovams: Arūnui Staškauskui ir advokatui Daiviui Švirinui; UAB „Utenos antrinis popierius“ atstovams: Gediminui Ulevičiui ir advokatui Daiviui Švirinui; UAB „Virginijus ir Ko“ atstovams: Virginijui Skublickui ir advokatui Daiviui Švirinui;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl atliekų tvarkymo, naudojimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl atliekų tvarkymo ir naudojimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams pradėtas Konkurencijos tarybos iniciatyva 2007-05-03 nutarimu Nr. 1S-38¹, įtarus, kad atliekų tvarkymo įmonės tariasi dėl pakuočių atliekų tvarkymo tarifų. Tyrimas buvo pradėtas šių ūkio subjektų veiksmų atžvilgiu: Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacija (toliau – PEATA), UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“, UAB „Virginijus ir Ko“, AB „Panevėžio stiklas“, UAB „Kauno stiklas“, UAB „Ecoservice“, UAB „Ateities ekologija“, UAB „Biosistemos“, UAB „Lietpak“, UAB „Polivektris“, UAB „Nagisa“, UAB „Žalvaris“, UAB „Maldžio polimerai“, AB „Plasta“, UAB „Torlina“, UAB „Virbantė“, Vytauto Stančiko įmonė, UAB „Mirita“, UAB „Intervilža“, UAB „Regeneracija“, Arūno Kisielio įmonė, UAB „Somlita“, UAB „Umaras“, UAB „Plastgama“, Ž. Šulskio įmonė, UAB „Euroeka“, UAB „Alytaus keramika“, UAB „Kuusakoski“, UAB „Geležies laužas“, UAB „Auvis“, UAB „Subarė“, UAB „Beinora“, UAB „Plamega“, UAB „Saulės lietus“, UAB „Maišelis“, UAB „Policiklas“, UAB „Veeko“, UAB „Monmarkas“, UAB „Dzūtra“ ir UAB „Plastiksė“. Tyrimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2007-09-27 nutarimu Nr. 1S-115, 2007-12-20 nutarimu Nr. 1S-184, 2008-04-03 nutarimu Nr. 1S-42 ir 2008-07-03 nutarimu Nr. 1S-90.

Tyrimo metu buvo atlikti patikrinimai PEATA ir UAB „Ecoservice“ naudojamose patalpose, dėl informacijos pateikimo buvo susirašinėjama su PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“, UAB „Virginijus ir Ko“, UAB „Ateities ekologija“, UAB „Kauno stiklas“, AB „Panevėžio stiklas“ ir UAB „Ecoservice“, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Tyrimo metu buvo nagrinėjamas 2006-2008 m. laikotarpis.

Kadangi tyrimas buvo pradėtas esant pagrindą įtarti, kad atliekų tvarkymo veikla užsiimantys ūkio subjektai tarpusavyje derina ir nustato gaminių ir/ar pakuočių atliekų tvarkymo tarifus, ir siekiant tinkamai įvertinti nagrinėjamų ūkio subjektų veiksmus, tyrimo metu buvo analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys šių atliekų tvarkymą ir šios veiklos vykdymo sąlygas.

Tyrimo metu nustatyta, kad pakuotės atliekos kaip ir gaminių atliekos yra apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) mokesčiu už aplinkos teršimą. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir/ar pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir/ar importuotojai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį gaminių ar pakuotės atliekomis laikomos atliekos, kurios susidaro pasibaigus galioti apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės naudojimo laikui. Apmokestinamaisiais gaminiais pagal šio straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 3 priedėlį laikomos šie gaminiai, kuriems nustatyti tokie mokesčio už aplinkos teršimą tarifai²:

1) padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg (naujos – 0,3 Lt/kg (300 Lt/t), restauruotos – 0,3 Lt/kg (300 Lt/t), naudotos – 0,36 Lt/kg (360 Lt/t));

2) akumuliatoriai – 0,5 Lt/kg (500 Lt/t);

3) galvaniniai elementai – 0,5 Lt/kg (500 Lt/t);

4) vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai – 1 Lt už vienetą;

5) vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai – 1 Lt už vienetą;

6) automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai – 3 Lt už vienetą.

Apmokestinamajai pakuotei pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir šio įstatymo 4 priedėlį priskiriama ši pakuotė, kuriai nustatyti tokie mokesčio už aplinkos teršimą tarifai³:

1) stiklinė pakuotė – 0,2 Lt/kg (200 Lt/t);

2) plastikinė pakuotė – 1,8 Lt/kg (1800 Lt/t);

3) PET (polietileno tereftalatas) pakuotė – 2 Lt/kg (2000 Lt/t);

4) kombinuota pakuotė – 2 Lt/kg (2000 Lt/t);

5) metalinė pakuotė – 2,6 Lt/kg (2600 Lt/t);

6) popierinė ir kartoninė pakuotė – 0,1 Lt/kg (100 Lt/t);

7) kita pakuotė – 0,2 Lt/kg (200 Lt/t).

Šių nurodytų apmokestinamų gaminių ir pakuočių gamintojais, pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gamina apmokestinamuosius gaminius ir/ar kurie pakuoja gaminius į apmokestinamą pakuotę. Tuo tarpu pagal šio straipsnio 10 dalį, importuotojais laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įveža į Lietuvos Respublikos teritoriją išleidimui į Lietuvos Respublikos vidaus rinką skirtus apmokestinamuosius gaminius ir/ar gaminius, supakuotus į apmokestinamąją pakuotę. Kaip jau nurodyta aukščiau, būtent šie apmokestinamų gaminių ir/ar pakuotės gamintojai ir/ar importuotojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalį yra mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir/ar pakuotės atliekomis (toliau – mokestis už aplinkos teršimą) mokėtojai (toliau – mokesčio mokėtojai).

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį mokesčio mokėtojai yra atleidžiami nuo mokesčio už visą gaminių ir/ar pakuotės kiekį, jei jie įvykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatytas gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir/ar perdirbimo užduotis (toliau – Užduotys) ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Už ¾, ½ ar ¼ Užduočių įvykdymą mokesčio mokėtojai atleidžiami atitinkamai nuo ¾, ½ ar ¼ jiems priklausančio mokesčio už aplinkos teršimą dydžio.

Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 18 dalį Užduotys – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas atitinkamų gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir/ar perdirbimo kiekis, išreikštas procentais nuo mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį (kalendoriniai metai) pagaminto ir/ar įvežto bei išleisto į vidaus rinką visos pakuotės ir/ar gaminių kiekio. Tyrimo metu nustatyta, kad 2003-2006 m. Užduotys patvirtintos Vyriausybės 2002-10-17 nutarimu Nr. 1643⁴, o 2007-2012 m. – Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 ⁵. Analizuojant Mokesčio mokėjimo tvarką, tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – Aplinkos ministras) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-12-21 įsakymu Nr. 663/409a⁶ patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Pagal šios tvarkos II dalies „Mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka“ 3.7 punktą tai, kad mokesčio mokėtojai įvykdė Užduotis patvirtina atliekas išvežančios įmonės ar atliekas naudojančios įmonės, įtrauktos į Aplinkos ministro įsakymu patvirtintą Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą (toliau – Turinčių teisę išduoti pažymas įmonių sąrašas), išduodamos nustatytos formos pažymos (toliau – Pažyma apie apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą), Pažyma). Tokios pažymos yra išduodamos konkretaus mokesčio mokėtojo ar jam atstovaujančios gamintojų ir importuotojų organizacijos vardu.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes tyrimo metu nustatyta, kad apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų gamintojai ir/ar importuotojai – mokesčio mokėtojai – yra skatinami tvarkyti Lietuvos Respublikos teritorijoje išleidžiamus gaminius ir pakuotes. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 34-1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 dalis mokesčio mokėtojai gali individualiai tvarkyti savo gaminių ir/ar pakuotės atliekas arba šių atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavesti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. Tyrimo metu nagrinėti ūkio subjektai užsiima atliekų tvarkymo veikla, todėl buvo nagrinėjami jų tarpusavio santykiai, kiek tai susiję su įtariamu atliekų tvarkymo įkainių derinimu ir nustatymu.

Tyrimo metu nustatyta, kad PEATA yra asociacija, kurios nariai yra atliekų tvarkymo veikla užsiimantys ūkio subjektai: UAB „Antraža“ (PEATA narė nuo 2006-05-18), UAB „Metransa“ (PEATA narė nuo 2004-12-22), UAB „Super Montes“ (PEATA narė nuo 2004-12-22), UAB „Utenos antrinis popierius“ (PEATA narė nuo 2005-11-19) ir UAB „Virginijus ir Ko“ (PEATA narė nuo 2004-12-22). Šie ūkio subjektai užsiima įvairių atliekų tvarkymu, o kai kurie iš jų turi teisę išduoti Pažymas apie apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą): UAB „Super Montes“ turėjo teisę išduoti Pažymas apie stiklo pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) (nuo 2007-01-01 šių Pažymų nebeišduoda); UAB „Metransa“ turi teisę išduoti Pažymas apie metalinės pakuotės atliekų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekų ir akumuliatorių atliekų panaudojimą (išvežimą); UAB „Virginijus ir Ko“ turi teisę išduoti Pažymas apie panaudotas (išvežtas) šių rūšių atliekas – plastikinės pakuotės, metalinės pakuotės, popierinės ir kartoninės pakuotės, kombinuotos pakuotės ir kitos pakuotės atliekas. Visos šios įmonės – PEATA narės – yra registruotos Atliekas tvarkančių įmonių registre, kaip to reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis.

Tyrimo metu nustatyta, kad PEATA be savo, kaip atliekas tvarkančių įmonių asociacijos, veiklos taip pat užsiima ir ūkine veikla, susijusia su atliekų tvarkymu. Nustatyta, kad PEATA su klientais – mokesčio mokėtojais – pasirašė pakuotės atliekų tvarkymo sutartis⁷, pagal kurias PEATA įsipareigojo už atlyginimą organizuoti klientų pakuotės atliekų tvarkymą, pasitelkdama tam trečiuosius, teisę tvarkyti atitinkamas atliekas turinčius, asmenis, ir pateikti atliekų sutvarkymą patvirtinančias Pažymas. Tuo tarpu klientai įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti PEATA atlyginimą. Kad PEATA galėtų teikti šias paslaugas savo klientams, buvo pasirašytos sutartys su PEATA narėmis bei kitais atliekų tvarkytojais, pavyzdžiui:

1) PEATA ir UAB „Antraža“ 2007-01-02 sutartis Nr. 020107/ST-01⁸, pagal kurią UAB „Antraža“ įsipareigojo savo sąskaita atlikti atitinkamų stiklinės pakuotės atliekų kiekių surinkimą, rūšiavimą, pervežimą, perdirbimą bei pateikti PEATA Pažymas atitinkamo mokesčio mokėtojo vardu. Dalį šių pareigų UAB „Antraža“ gali pavesti vykdyti tretiesiems asmenims. PEATA įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Antraža“ už suteiktas paslaugas;

2) PEATA ir UAB „Metransa“ 2006-09-21 sutartis Nr. 200609/MET-002⁹, pagal kurią UAB „Metransa“ įsipareigojo savo sąskaita atlikti atitinkamų metalinės pakuotės atliekų kiekių surinkimą, rūšiavimą, pervežimą, perdirbimą arba eksportavimą bei pateikti PEATA Pažymas atitinkamo mokesčio mokėtojo vardu. Dalį šių pareigų UAB „Metransa“ gali pavesti vykdyti tretiesiems asmenims. PEATA įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Metransa“ už suteiktas paslaugas;

3) PEATA ir UAB „Super Montes“ 2006-01-10 sutartis Nr. 01001/ST-001¹⁰, pagal kurią UAB „Super Montes“ įsipareigojo savo sąskaita atlikti atitinkamų stiklinės pakuotės atliekų kiekių surinkimą, rūšiavimą, pervežimą ir pristatymą perdirbėjui bei pateikti PEATA Pažymas atitinkamo mokesčio mokėtojo vardu. Dalį šių pareigų UAB „Super Montes“ gali pavesti vykdyti tretiesiems asmenims. PEATA įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Super Montes“ už suteiktas paslaugas;

4) PEATA ir UAB „Utenos antrinis popierius“ 2006-12-15 sutartis Nr. 061215/PAK-07¹¹, pagal kurią UAB „Utenos antrinis popierius“ įsipareigojo savo sąskaita atlikti atitinkamų metalinės pakuotės atliekų kiekių surinkimą, rūšiavimą, pervežimą ir perdirbimą bei pateikti PEATA Pažymas atitinkamo mokesčio mokėtojo vardu. Dalį šių pareigų UAB „Utenos antrinis popierius“ gali pavesti vykdyti tretiesiems asmenims. PEATA įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Utenos antrinis popierius“ už suteiktas paslaugas;

5) PEATA ir UAB „Virginijus ir Ko“ 2006-03-23 sutartis Nr. 060323/PAT-V¹², pagal kurią UAB „Virginijus ir Ko“ įsipareigojo savo sąskaita atlikti atitinkamų popierinės ir kartoninės pakuotės, plastikinės pakuotės, metalinės pakuotės, kombinuotos pakuotės ir kitos pakuotės atliekų kiekių surinkimą, rūšiavimą, pervežimą ir pristatymą perdirbėjui bei pateikti PEATA Pažymas atitinkamo mokesčio mokėtojo vardu. Dalį šių pareigų UAB „Virginijus ir Ko“ gali pavesti vykdyti tretiesiems asmenims. PEATA įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Virginijus ir Ko“ už suteiktas paslaugas;

6) trišalė PEATA, UAB „Antraža“ ir UAB „Veeko“ 2006-04-19 sutartis Nr. 060419/PL-06 bei trišalė PEATA, UAB „Antraža“ ir UAB „Virbantė“ 2006-07-03 sutartis Nr. 060703/PL-0012¹³. Pagal šias sutartis UAB „Antraža“ įsipareigojo savo sąskaita atlikti atitinkamų plastikinės pakuotės atliekų kiekių surinkimą, rūšiavimą, pervežimą ir pristatymą perdirbėjams (UAB „Veeko“, UAB „Virbantė“). Perdirbėjai įsipareigojo perdirbti atliekas ir pateikti PEATA Pažymas atitinkamo mokesčio mokėtojo vardu. Dalį šių pareigų šie atliekų tvarkytojai gali perduoti tretiesiems asmenims. PEATA įsipareigojo už UAB „Antraža“ ir/ar UAB „Veeko“, UAB „Virbantė“ suteiktas paslaugas atsiskaityti;

7) PEATA ir kitų atliekų tvarkytojų (ne PEATA narių)¹⁴, pavyzdžiui, Vytauto Stančiko įmonė, UAB „Auvis“, UAB „Euroeka“¹⁵ ir kt., sudarytos sutartys, pagal kurias atliekų tvarkytojai įsipareigojo savo sąskaita atlikti atitinkamų metalinės pakuotės, stiklinės pakuotės atliekų kiekių surinkimą, rūšiavimą, pervežimą, perdirbimą bei pateikti PEATA Pažymas atitinkamo mokesčio mokėtojo vardu. Dalį šių pareigų šie atliekų tvarkytojai gali pavesti vykdyti tretiesiems asmenims. PEATA įsipareigojo atsiskaityti su atliekų tvarkytojais už suteiktas paslaugas.

Tyrimo metu nustatyta, kad taip pat ir PEATA nariai tarpusavyje bei su kitais atliekų tvarkytojais yra sudarę įvairių sutarčių, kurių pagrindu yra išduodamos ar gaunamos Pažymos apie atitinkamos rūšies atliekų panaudojimą (išvežimą), pavyzdžiui, UAB „Virginijus ir Ko“ ir UAB „Antraža“ 2005-12-09 sutartis Nr. PAN/2005/12/09, UAB „Virginijus ir Ko“ ir UAB „Super Montes“ 2005-12-09 sutartis Nr. SUP/2005/09, UAB „Virginijus ir Ko“ ir UAB „Utenos antrinis popierius“ 2005-12-09 sutartis Nr. UTE/2005/12/09¹⁶. Pagal šias sutartis UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“ ir UAB „Utenos antrinis popierius“ (tiekėjai) įsipareigojo tiekti UAB „Virginijus ir Ko“ atliekas (makulatūrą), o UAB „Virginijus ir Ko“ įsipareigojo neatlygintinai išduoti atitinkamas Pažymas tiekėjų nurodytų mokesčio mokėtojų vardu. Iš esmės analogiška yra UAB „Virginijus ir Ko“ ir UAB „VSA Vilnius“ 2006-12-01 sutartis Nr. 2006.12.01¹⁷, pagal kurią UAB „VSA Vilnius“ įsipareigojo teikti UAB „Virginijus ir Ko“ plastikinės pakuotės atliekas, o UAB „Virginijus ir Ko“ įsipareigojo išduoti atitinkamas Pažymas UAB „VSA Vilnius“ nurodytų mokesčio mokėtojų vardu.

Apibendrinus šias aplinkybes, tyrimo metu padaryta išvada, kad tiek PEATA, tiek jos nariai (UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“) dalyvauja atitinkamų Pažymų išdavimo atitinkamiems mokesčių mokėtojams procese, nepriklausomai nuo to, kad ne visi iš jų yra atliekų tvarkytojai, kurie turi teisę išduoti atitinkamas Pažymas.

Tyrimo metu analizuojant PEATA ir jos narių veiklą, nustatyta, kad PEATA ir jos nariai PEATA tarybos posėdžiuose svarstė, tvirtino ir PEATA interneto tinklalapyje skelbė Pažymų už apmokestinamosios pakuotės sutvarkymą (pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugos) įkainius. Šie įkainiai buvo svarstyti ir patvirtinti, pavyzdžiui, PEATA tarybos 2006-05-18 posėdyje, PEATA tarybos 2006-11-15 posėdyje, PEATA tarybos 2007-02-08 posėdyje¹⁸. PEATA pakuočių tvarkymo tarifai buvo skelbiami PEATA interneto tinklalapyje¹⁹, PEATA apmokestinamų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymo įkainiai nurodomi šiame tinklalapyje skelbiamoje atliekų tvarkymo organizavimo sutartyje²⁰. Tokie patys ar leistinose ribose svyruojantys įkainiai buvo nurodomi ir PEATA pasiūlymuose savo klientams.

Tyrimo metu atsižvelgus į šias aplinkybes nustatyta, kad PEATA ir jos nariai – UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ – nustatė tokius apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo užduočių vykdymo (atliekų sutvarkymo paslaugų) įkainius 2006-2008 m. įvairių rūšių atliekoms:

1) stiklinės pakuotės atliekų tvarkymo įkainis 2006 m. – 87 Lt/t ir 145 Lt/t; 2007 m. – 180 Lt/t ir 240 Lt/t; 2008 m. – 195 Lt/t;

2) plastmasinės ir PET pakuotės atliekų tvarkymo įkainis 2006 m. – 73 Lt/t ir 292 Lt/t; plastiko pakuotės atliekų tvarkymo įkainis 2007 m. – 110 Lt/t ir 400 Lt/t; 2008 m. – 112 Lt/t , o PET pakuotės atliekų 2007 m. – 225 Lt/t ir 1500 Lt/t; 2008 m. – 325 Lt/t;

3) kombinuotos pakuotės atliekų tvarkymo įkainis 2006 m. – 160 Lt/t ir 640 Lt/t; 2007 m. – 180 Lt/t ir 600 Lt/t; 2008 m. – 180 Lt/t;

4) metalinės pakuotės atliekų tvarkymo įkainis 2006 m. – 145 Lt/t ir 362,5 Lt/t; 2007 m. – 190 Lt/t ir 500 Lt/t; 2008 m. – 190 Lt/t;

5) popierinės ir kartoninės pakuotės atliekų tvarkymo įkainis 2006 m. – 45 Lt/t ir 82 Lt/t; 2007 m. – 50 Lt/t ir 60 Lt/t; 2008 m. – 50 Lt/t;

6) kitos pakuotės atliekų tvarkymo įkainis 2006 m. – 90 Lt/t ir 360 Lt/t; 2007 m. – 120 Lt/t ir 320 Lt/t; 2008 m. – 115 Lt/t;

7) akumuliatorių atliekų tvarkymo įkainis 2006 m. – 180 Lt/t; 2007 m. – 210 Lt/t ir 230 Lt/t;

8) automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekų tvarkymo įkainis 2006 m. – 180 Lt/t; 2007 m. – 210 Lt/t ir 230 Lt/t.

Analizuojant PEATA ir jos narių svarstytus bei paskelbtus įvairių rūšių atliekų tvarkymo įkainius, tyrimo metu taip pat nustatyta, kad prie PEATA tarybos 2006-05-18 posėdyje patvirtintų 2006 m. įkainių nurodyta, jog esant būtinybei PEATA vykdantysis direktorius turi teisę keisti konkrečiam klientui taikomus paslaugų įkainius savo nuožiūra, jei šie pakeitimai neviršija 20 proc. nustatyto įkainio atitinkamai pakuotės ar gaminių rūšiai. Išimtis numatyta tik stiklinės pakuotės atliekoms, kurių tvarkymo minimalus įkainis – 85 Lt/t. Tuo atveju, jei įkainio pakeitimas viršytų 20 proc., numatyta, kad tai turi būti suderinta su PEATA tarybos nariais.

Atsižvelgus į šiuos nustatytus atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo įkainius bei jų derinimo tvarką, nustatyta, kad PEATA teikiamuose pasiūlymuose klientams – mokesčio mokėtojams – bei su jais sudarytose sutartyse²¹ dėl paslaugų teikimo, kurių pagrindu tvarkomos pakuočių atliekos ir išduodamos atitinkamos Pažymos, nurodyti atitinkamų paslaugų įkainiai atitiko PEATA tarybos posėdžių metu nustatytus bei PEATA interneto tinklalapyje paskelbtus įkainius arba nuo jų skyrėsi nežymiai. Be to, nustatyta, kad PEATA pasiūlymuose klientams taip pat nurodomas ir minimalus 90 Lt/t atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo įkainis tais atvejais, jei būtų maži atliekų tvarkymo kiekiai.

Papildomai tyrimo metu nustatyta, kad PEATA ir PEATA nariai – UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ – siekė, kad atitinkamų atliekų rūšių tvarkymas bei atitinkamų Pažymų išdavimas būtų organizuojamas per PEATA. Dokumente „Projektas. Patvirtinta 2006 m. gegužės 18 d. Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacijos Visuotinio narių susirinkimo nutarimu Nr. 2“²² nurodyta, kad nustatomas tikslinis mokestis – 5 proc. nuo pakuočių atliekų tvarkymo sutarčių, pagal kurias mokesčio mokėtojai gauna Pažymas. Šis mokestis PEATA būtų mokamas tais atvejais, kai PEATA narys su mokesčio mokėtojais sudaro tiesiogines pakuotės atliekų tvarkymo sutartis. Iš esmės analogiško mokesčio mokėjimas PEATA yra numatytas ir jau aukščiau minėtose PEATA ir UAB „Metransa“, PEATA ir UAB „Super Montes“ bei PEATA ir UAB „Virginijus ir Ko“ sudarytose sutartyse. Jose nurodyta, kad šios įmonės moka PEATA mokestį, kurį sudaro 7 proc. sumos, kurią šioms įmonėms už paslaugas sumoka PEATA arba tiesiogiai mokesčio mokėtojai.

Tyrimo metu nebuvo rasta įrodymų, kad AB „Panevėžio stiklas“, UAB „Kauno stiklas“, UAB „Ecoservice“, UAB „Ateities ekologija“, UAB „Biosistemos“, UAB „Lietpak“, UAB „Polivektris“, UAB „Nagisa“, UAB „Žalvaris“, UAB „Maldžio polimerai“, AB „Plasta“, UAB „Torlina“, UAB „Virbantė“, Vytauto Stančiko įmonė, UAB „Mirita“, UAB „Intervilža“, UAB „Regeneracija“, Arūno Kisielio įmonė, UAB „Somlita“, UAB „Umaras“, UAB „Plastgama“, Ž. Šulskio įmonė, UAB „Euroeka“, UAB „Alytaus keramika“, UAB „Kuusakoski“, UAB „Geležies laužas“, UAB „Auvis“, UAB „Subarė“, UAB „Beinora“, UAB „Plamega“, UAB „Saulės lietus“, UAB „Maišelis“, UAB „Policiklas“, UAB „Veeko“, UAB „Monmarkas“, UAB „Dzūtra“ ir UAB „Plastiksė“ būtų derinusios ar nustatinėjusios atliekų tvarkymo įkainius.

Tyrimo metu išanalizavus surinktą informaciją ir įvertinus nustatytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ derino ir nustatė apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), išduodant atitinkamas Pažymas, įkainius ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Kartelių skyriaus 2008-09-18 pranešime „Apie atliktą tyrimą dėl atliekų tvarkymo, naudojimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“²³ (toliau – Pranešimas apie atliktą tyrimą). PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ pateikė savo nuomones dėl šiame pranešime padarytų išvadų²⁴. Šie ūkio subjektai nesutiko su Pranešime apie atliktą tyrimą daromų išvadų ir nurodė, kad jie tarpusavyje nekonkuruoja tokioje atitinkamoje rinkoje, kokia apibrėžta Pranešime apie atliktą tyrimą. Jų nuomone, šiame pranešime yra pateiktas neteisingas atitinkamos rinkos, kaip apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), atlygintinai išduodant Pažymas, paslaugų rinkos, apibrėžimas. Be to, ūkio subjektai nurodė, kad jie niekada nesilaikė PEATA patvirtintų atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo įkainių, o jų užimama rinkos dalis tarp atitinkamas Pažymas išduodančių ūkio subjektų yra maža, todėl jų veiksmai niekaip negalėjo riboti konkurencijos. Tokių pačių pozicijų šių ūkio subjektų atstovai laikėsi ir Konkurencijos tarybos 2008-12-18 bylų nagrinėjimo posėdžio metu.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 10 dalį, susitarimu yra laikomi bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau – Sutartis, EB sutartis) 81 straipsnio (anksčiau 85 straipsnis) nuostatas, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį reikia atitinkamai vadovautis Sutarties 81 straipsnio taikymo praktika. Be to, Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad kai nacionaliniame teisės akte vien vidaus situacijoms numatyti sprendimai atitinka numatytuosius Bendrijos teisėje, Bendrija akivaizdžiai suinteresuota, kad, siekiant išvengti aiškinimo skirtumų ateityje, iš Bendrijos teisės perimtos nuostatos ar sąvokos būtų aiškinamos vienodai, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis jos taikytos²⁵. Atsižvelgus į nurodytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar PEATA ir jos narių – UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ – veiksmai, kuriais PEATA posėdžiuose buvo patvirtinti, PEATA tinklalapyje paskelbti bei taikyti apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo ir atitinkamų Pažymų išdavimo įkainiai, gali būti laikomi susitarimu tarp konkurentų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Siekiant tai nustatyti, šiuo atveju pirmiausiai būtina tinkamai įvertinti atitinkamą rinką, joje konkuruojančius ūkio subjektus ir PEATA bei jos narių padėtį šioje rinkoje.

Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr.17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“ ir Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Tyrimo metu buvo nagrinėjami PEATA ir jos narių veiksmai, susiję su apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymu, kurio pagrindu mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojams – atitinkamų apmokestinamų gaminių ir pakuočių rūšių gamintojams ir importuotojams – išduodamos atitinkamos Pažymos apie apmokestinamų gaminių ar pakuočių atliekų panaudojimą (išvežimą).

Atsižvelgus į tyrimo metu nagrinėtų teisės aktų, reglamentuojančių mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimą bei apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą, bei PEATA ir jos narių sprendimus, kuriais patvirtinti ir paskelbti atitinkamų atliekų tvarkymo įkainiai, darytina išvada, kad bet kokiu atveju šie sprendimai yra susiję ne su bet kokiu atliekų tvarkymu, tačiau su tokiu atliekų tvarkymu, kuomet kaip atliekų tvarkymo rezultatas mokesčio mokėtojams išduodamos atitinkamos Pažymos apie apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų panaudojimą (išvežimą). Taigi, vertinant atitinkamą rinką būtina analizuoti būtent tokį atliekų tvarkymą, kurio neatsiejamas elementas yra atitinkamų Pažymų išdavimas. Kadangi Pažymų gavimu yra suinteresuoti būtent mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis mokėtojai, būtent jie ir laikytini atitinkamų atliekų tvarkymo paslaugų, išduodant Pažymas, vartotojai. Siekiant tinkamai įvertinti tokių paslaugų pakeičiamumą, būtina atsižvelgti į tai, kaip šios paslaugos yra teikiamos.

Pastebėtina, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta, jog gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymas – apmokestinamų gaminių ar pakuotės atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas arba naudojimas energijai gauti. Taigi, kad mokesčio mokėtojams galėtų būti išrašytos Pažymos, būtina užtikrinti, kad tam tikras gaminių ir/ar atliekų kiekis būtų surinktas, surūšiuotas ir perdirbtas ar kitu būdu panaudotas (išvežtas). Pastebėtina, kad atliekų surinkimas, rūšiavimas, pervežimas bei jų naudojimas (įskaitant ir perdirbimą) gali būti vertinamos kaip savarankiškos atliekų tvarkymo veiklos, kurias gali vykdyti atskiri ūkio subjektai. Tačiau, kai tokios veiklos poreikis ir tikslas yra siejami su Pažymos išdavimu konkretaus mokesčio mokėtojo vardu už tam tikrą panaudotą ar išvežtą konkretų gaminių ar pakuočių atliekų kiekį, Pažymos išdavimas dažnai apima ne vien tik atskirus atliekų tvarkymo etapus, bet ir tam tikras atliekų tvarkymo, kaip atliekų surinkimo, rūšiavimo, pervežimo bei perdirbimo (ar kitokio panaudojimo) ar išvežimo organizavimo priemones.

Tokia išvada darytina dėl to, kad, kaip nustatyta tyrimo metu, Pažymas išduodantys ūkio subjektai nebūtinai patys savarankiškai tik savo pastangomis surenka bei perdirba konkrečiam mokesčio mokėtojui reikiamą gaminių ar pakuočių atliekų kiekį, bet dažnai bendradarbiauja tiek su kitais ūkio subjektais, kurie atliekas surenka, rūšiuoja, perveža, bet patys neperdirba, tiek ir su ūkio subjektais, kurie patys tiesiogiai iš viso atliekų tvarkymo veikla neužsiima (pavyzdžiui, PEATA), bet bendradarbiauja su atliekų tvarkytojais ir tokiu būdu užtikrina, kad bus sutvarkytas tam tikras kiekis gaminių ir pakuočių atliekų ir tai patvirtinanti Pažyma bus išduota konkrečiam gamintojui ar importuotojui. Taigi, gamintojai ir importuotojai, kurie nori įvykdyti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo Užduotis, kreipdamiesi į ūkio subjektus, kad būtų perdirbtas ar kitaip panaudotas arba išvežtas tam tikras konkrečių gaminių ar pakuočių atliekų kiekis ir jiems būtų išduota atitinkama Pažyma, perka ne atskiras atliekų surinkimo, rūšiavimo ar pervežimo paslaugas, o kompleksinio pobūdžio paslaugą, kurią sudaro tiek organizacinių, tiek ir techninių priemonių visuma, kurios tikslas ir rezultatas – gamintojo ar importuotojo vardu išduodama Pažyma apie konkrečios rūšies atliekų panaudojimą (išvežimą).

Atsižvelgus į tai, bei į tyrimo metu surinktą informaciją apie tai, kaip PEATA teikia paslaugas, galima išskirti tokias veiklas, kurios susijusios su atliekų tvarkymu, išduodant atitinkamas Pažymas: atliekų tvarkymo organizavimas, atliekų tvarkymas bei Pažymų išdavimas. Tai patvirtina tyrimo metu nustatytos aplinkybės, pavyzdžiui, PEATA ir jos narių veikla. PEATA savo klientams – gamintojams ir importuotojams, kuriems reikia atitinkamų Pažymų – teikia atliekų tvarkymo organizavimo paslaugas ir su klientais pasirašytų sutarčių pagrindu už atlyginimą organizuoja atliekų tvarkymą, pasitelkdama tam trečiuosius, teisę tvarkyti tokias atliekas turinčius asmenis – atliekų tvarkytojus (PEATA narius arba kitus atliekų tvarkytojus²⁶). Atliekų tvarkytojai, nepaisant to, kad ne visi turi teisę išduoti atitinkamas Pažymas (pavyzdžiui, iš PEATA narių tik UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ turi ar turėjo teisę išduoti Pažymas apie tam tikrų gaminių ar pakuočių atliekų panaudojimą (išvežimą)), taip pat gali dalyvauti ar dalyvauja atitinkamos paslaugos teikime mokesčių mokėtojams arba kaip atliekantys vieną ar kelias iš atliekų tvarkymo veiklų (atliekų surinkimą, rūšiavimą, perdirbimą)²⁷; arba organizuodami atitinkamų Pažymų išdavimą konkrečių gamintojų ar importuotojų (mokesčių mokėtojų) vardu²⁸.

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad įvairūs sutarčių pagrindu susiklostę santykiai tiek tarp atliekų tvarkytojų (įskaitant ir turinčius teisę išduoti atitinkamas Pažymas atliekų tvarkytojus), tiek ir tarp jų bei kitų ūkio subjektų, kurie tik organizuoja atliekų tvarkymą, sukuria tokią gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo sistemą, kurioje veikia ar gali veikti kelios grupės ūkio subjektų – atliekų tvarkytojai, turintys teisę išduoti atitinkamas Pažymas; atliekų tvarkytojai, neturintys tokios teisės; bei kiti ūkio subjektai, kurie užsiima tik atitinkamų atliekų tvarkymo organizavimu. Svarbu pastebėti, kad, kaip jau paaiškinta aukščiau, visų šių ūkio subjektų veikla yra vienaip ar kitaip susijusi su pakuočių atliekų tvarkymo veikla, kurios rezultatas – mokesčio mokėtojams išduodama Pažyma, patvirtinanti sutvarkytą atliekų kiekį. Mokesčio mokėtojas moka atlyginimą tam ūkio subjektui, iš kurio konkrečią Pažymą gavo, tačiau tai nebūtinai bus tas atliekų tvarkytojas, kuris tą konkrečią atitinkamą Pažymą išrašė.

Tokia sistema lemia, kad gamintojams ir importuotojams iš esmės nėra jokio skirtumo į kokia konkrečia, iš aukščiau minėtų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo, veikla užsiimantį ūkio subjektą kreiptis, kad jiems būtų išduotos reikalingos Pažymos dėl tam tikrų konkrečių atliekų konkretaus kiekio panaudojimo ar išvežimo. Tai rodo, kad visų šių ūkio subjektų teikiamos paslaugos – įvairių gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo, tvarkymo organizavimo ir Pažymų išdavimo paslaugos – iš esmės gali būti pakeičiamos, nepriklausomai nuo to, kokiame konkrečiame šių paslaugų teikimo etape ūkio subjektai dalyvauja – konkrečių atliekų surinkime, rūšiavime, pervežime, perdirbime ir/ar Pažymų išrašyme arba šios veiklos organizavime.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatant atitinkamą rinką nėra skirtumo, apie kokios konkrečios rūšies gaminių ar pakuočių (pavyzdžiui, stiklinės pakuotės, PET pakuotės, akumuliatorių ar kt.) atliekų panaudojimą (išvežimą) konkrečiam mokesčio mokėtojui reikia Pažymos. Aukščiau apibūdinta atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo sistema iš esmės lemia tokią situaciją, kai mokesčio mokėtojams, nepriklausomai nuo to, dėl kokios rūšies atliekų panaudojimo ar išvežimo Pažymų jiems reikia, atitinkamų atliekų tvarkymo ir atitinkamos Pažymos išdavimo paslaugas gali suteikti bet kuris iš tokioje sistemoje veikiančių ūkio subjektų – vienu atveju veikdamas kaip atliekų tvarkytojas, kuris pats turi teisę išduoti atitinkamą Pažymą, kitu atveju veikdamas kaip ūkio subjektas, kurio veikla prisideda prie atitinkamos konkrečios Pažymos išdavimo mokesčio mokėtojui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatinėjant atitinkamą rinką nėra pagrindo mokesčio mokėtojams teikiamas atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo paslaugas nagrinėti atskirai pagal atskiras apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų rūšis. Šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad rinkos apibrėžimas nėra savitikslis dalykas, todėl nagrinėjant skirtingus Konkurencijos įstatymo pažeidimus rinkos apibrėžimo tikslumo reikšmė nėra vienoda. Tam tikrais atvejais gali būti akivaizdu, kad, pavyzdžiui, draudžiamas susitarimas turi tikslą neigiamai paveikti konkurenciją arba turi analogišką poveikį, todėl tokiais atvejais nėra būtinybės tiksliai apibrėžti rinką. Išvadą, kad būtinybė tiksliai apibrėžti atitinkamą rinką priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, ne kartą patvirtino ir Europos Bendrijų teismai²⁹. Nagrinėjant horizontalaus pobūdžio kainų fiksavimą, pakanka nustatyti, kad ūkio subjektai yra konkurentai, nes toks susitarimas savaime laikomas pažeidimu. Tokiu atveju nėra būtinybės galutinai ir tiksliai apibrėžti rinką. Papildomai pastebėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei atitinkama rinka būtų nagrinėjama kaip apimanti tik tam tikros rūšies atliekų (pavyzdžiui, tik stiklo pakuotės atliekų ar tik popierinės ir kartoninės pakuotės atliekų) tvarkymą ir Pažymų išdavimą, išvadų dėl PEATA ir jos narių sprendimų, susijusių su atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo įkainių nustatymu, vertinimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme nepakeistų, nes bet kuriuo atveju tai galėtų būti vertinama kaip susitarimas mažiausiai tarp dviejų atitinkamoje rinkoje konkuruojančių ūkio subjektų – PEATA ir bent vieno iš jos narių, kuris gali dalyvauti (kaip nustatyta remiantis aukščiau minimomis sutartimis ir dalyvavo) bent vienos rūšies gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo paslaugų teikime.

Atsižvelgus į išdėstytą, prekės (paslaugos) rinka apibrėžiama kaip apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), atlygintinai išduodant Pažymas, paslaugų rinka (toliau – atitinkama atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo rinka).

Nagrinėjamu atveju nustatant geografinę rinką, svarbu atkreipti dėmesį į atitinkamos atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo paslaugos reglamentavimą. Kaip jau paaiškinta aukščiau, Vyriausybės nutarimais patvirtintos apmokestinamų gaminių bei pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo Užduotys, kurių įvykdymą patvirtina mokesčio mokėtojams išduodamos Pažymos, yra susijusios su į Lietuvos Respublikos teritoriją išleistomis apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekomis. Šios Užduotys nėra taikomos gaminių ir pakuočių eksportui ar reeksportui. Be to, atitinkamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir Pažymų išdavimo paslaugų teikime neišvengiamai dalyvaujantys atliekų tvarkytojai pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį turi registruotis Atliekas tvarkančių įmonių registre, bei gauti kitus reikalingus dokumentus (leidimus, licencijas), kurie yra būtini vykdant atitinkamą atliekų tvarkymo veiklą. Kita vertus, Pažymas dėl gaminių ir pakuotės atliekų panaudojimo (išvežimo) tai pat gali išduoti tik į Atliekas tvarkančių įmonių registrą įtrauktos įmonės. Dėl šių priežasčių užsienyje veikiantiems atliekų tvarkytojams yra sudaromos kliūtys atliekų tvarkymo paslaugas teikti Lietuvoje esantiems gamintojams bei importuotojams ir užtikrinti jų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistų gaminių ir pakuočių atliekų tinkamą sutvarkymą bei atitinkamų Pažymų išdavimą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad atitinkama geografinė rinka negali būti platesnė nei Lietuvos Respublikos teritorija.

Papildomai pastebėtina ir tai, kad ūkio subjektai gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo paslaugas iš esmės teikia tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai lemia aukščiau minėta pareiga būtent Lietuvoje esantiems ir būtent į Lietuvos Respublikos teritoriją apmokestinamus gaminius bei pakuotes įvežantiems gamintojams ir importuotojams (mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojams) tvarkyti būtent į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistų gaminių ir pakuočių atliekas, nes priešingu atveju jiems tektų mokėti mokestį už aplinkos teršimą. Be to, ir aukščiau aptartų Užduočių vykdymas taip pat sietinas būtent su į Lietuvos vidaus rinką išleistomis atliekomis. Taigi, ūkio subjektai, veikiantys kitose valstybėse esančiose analogiškas apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemose, vykdytų atitinkamos kitos valstybės teisės aktus ir taptų eksportuotojais (norėdami išvežti iš tos valstybės ir įvežti į Lietuvą atliekas), kurie pagal tose valstybėse galiojančius teisės aktus privalėtų išduoti atitinkamas Pažymas tose kitose valstybėse esantiems gamintojams ir importuotojams. Dėl analogiškų priežasčių kitų valstybių ūkio subjektai turi ribotas galimybes savo paslaugas teikti Lietuvoje.

Tuo tarpu pačioje Lietuvos Respublikos teritorijoje apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), atlygintinai išduodant Pažymas, paslaugas teikiantys ūkio subjektai iš esmės susiduria su panašiomis konkurencijos sąlygomis, nes nėra tokio pobūdžio paslaugų teikimo ribojimų teritoriniu pagrindu.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, atitinkamos apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), atlygintinai išduodant Pažymas, paslaugos gali būti teikiamos panašiomis sąlygomis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, šiuo atveju geografinė rinka apibrėžiama kaip nacionalinė rinka, apimanti Lietuvos Respublikos teritoriją.

Apibendrinus išdėstytą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atitinkama rinka apibrėžiama kaip apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), atlygintinai išduodant Pažymas, paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje (toliau – atitinkama atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo rinka). Šios rinkos dalyviai yra visi atliekų tvarkytojai bei ūkio subjektai, kurie sutarčių su atliekų tvarkytojais pagrindu tik organizuoja šių atliekų tvarkymą ir Pažymų savo klientams išdavimą.

Kadangi šiuo atveju yra nagrinėjama, ar PEATA ir jos nariai sudarė draudžiamą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, būtina nustatyti, kaip PEATA ir jos narių – UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ – veikla pasireiškė atitinkamoje atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo rinkoje.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ yra atliekų tvarkytojai ir teikia atliekų tvarkymo paslaugas. UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ tyrimo laikotarpiu taip pat buvo įtrauktos į Turinčių teisę išduoti pažymas įmonių sąrašą, t. y. turėjo teisę mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojams išduoti atitinkamas Pažymas dėl tam tikrų atliekų rūšių panaudojimo (išvežimo). Kaip paaiškinta aukščiau, atitinkama rinka pasižymi tuo, kad iš esmės bet kurie atliekų tvarkytojai – ir turintys teisę išduoti atitinkamas Pažymas, ir tokios teisės neturintys (bet, pavyzdžiui, galintys surinkti atitinkamos rūšies atliekas) – gali dalyvauti atliekų tvarkyme ir Pažymų išdavime. Taigi, UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ atitinkamoje rinkoje veikia kaip ūkio subjektai, kurie tvarko atitinkamos rūšies atliekas arba organizuoja jų tvarkymą bei Pažymų išdavimą. Tuo tarpu UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“ (iki 2007-01-01) ir UAB „Virginijus ir Ko“ atitinkamoje rinkoje veikia kaip ūkio subjektai, kurie patys gali išduoti Pažymas dėl tam tikros atliekų rūšies panaudojimo (išvežimo). Dėl šių priežasčių šie ūkio subjektai laikytini konkurentais atitinkamoje rinkoje, kaip atlygintinai teikiantys atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo) ir Pažymų išdavimo paslaugas.

PEATA, kaip nustatyta tyrimo metu, yra asociacija, kuri vienija savo narius, aukščiau nurodytus ūkio subjektus, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atitinkamoje rinkoje ji pati teikia atitinkamas paslaugas kaip ūkio subjektas, kuris (nors ir nėra atliekų tvarkytojas) atlygintinai organizuoja atliekų tvarkymą ir atitinkamų Pažymų išdavimą mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojams – apmokestinamų gaminių ir pakuočių gamintojams ir importuotojams. Iš to darytina išvada, kad PEATA atitinkamoje rinkoje veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas, taigi, ir konkuruoja su savo nariais, taip pat veikiančiais atitinkamoje rinkoje. Dėl šios priežasties PEATA ir jos narių sprendimai, susiję su atitinkamos paslaugos įkainiais, gali būti vertinami kaip konkurentų susitarimas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme.

Kaip jau minėta, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia sudaryti bet kokius susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, įskaitant susitarimus tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kokios tyrimo metu nustatytos aplinkybės toliau vertinamos kaip galimas draudžiamas konkurentų susitarimas nustatyti atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo įkainius Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

Tyrimo metu nustatyta, kad PEATA posėdžių metu, dalyvaujant šios asociacijos narių (UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“) atstovams, buvo svarstomi, nustatyti ir skelbiami PEATA interneto tinklalapyje atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo įkainiai. Be to, PEATA pasiūlymuose klientams buvo nurodomas minimalus įkainis už mažo kiekio atliekų tvarkymą ir Pažymų išdavimą. PEATA posėdžių metu taip pat buvo nustatytos galimos nustatytų įkainių svyravimo ribos iki 20 proc. Šių įkainių laikymasis nustatytas, atsižvelgus į PEATA teikiamus pasiūlymus klientams bei su jais sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Papildomai nustatyta, kad PEATA ir jos nariai svarstė galimybę numatyti tikslinį mokestį PEATA nariams, jei jie atitinkamas Pažymas išduotų tiesiogiai mokesčio mokėtojams, o ne PEATA klientams. Tikslinis mokestis iš dalies buvo įtvirtintas PEATA su kai kuriais jos nariais (UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“ ir UAB „Virginijus ir Ko“) sudarytose sutartyse.

Kadangi PEATA ir jos nariai – UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ – atitinkamoje atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo rinkoje veikia kaip konkurentai, pirmiausia reikia įvertinti, ar aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo PEATA ir jos narių kaip savarankiškų atitinkamose rinkos dalyvių valios išraišką derinti ir nustatyti atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo įkainius.

PEATA ir jos narių, kaip savarankiškų ūkio subjektų, valios išraišką nustatyti atitinkamų atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo paslaugų teikimo įkainius įrodo tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kurios patvirtina, kad šie įkainiai buvo svarstomi ir buvo priimti PEATA tarybos posėdžių metu. Pastebėtina, kad šių posėdžių metu priimti sprendimai bet kuriuo atveju patvirtina ir PEATA narių valią bendrai spręsti klausimus, susijusius su atitinkamoje rinkoje, kurios dalyviai yra ir jie patys, teikiamų paslaugų įkainiais. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad šie įkainiai buvo priimami PEATA narių atstovų balsavimu, o juos svarstant buvo išklausomos PEATA narių nuomones dėl jų. Taigi, PEATA nariai galėjo pateikti savo pastabas dėl siūlomų nustatyti įkainių – ar tokie įkainiai juos tenkina, ar ne. Tokiu būdu tiek PEATA, tiek jos nariai diskutavo ir sprendė dėl atitinkamų atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo paslaugų įkainių ir atitinkamai suderino savo pozicijas šiuo klausimu. Be to, valią derinti PEATA ir jos narių teikiamų paslaugų įkainius patvirtina ir PEATA tarybos posėdžio metu priimtas sprendimas, kokiose ribose nustatytus įkainius PEATA gali keisti savarankiškai, o kokiais atvejais tokie pakeitimai turi būti suderinti su PEATA nariais, t. y. PEATA konkurentais atitinkamoje rinkoje.

PEATA interneto tinklalapyje skelbiami PEATA teikiamų paslaugų įkainiai, kurie būdavo nustatomi per PEATA ir jos narių posėdžius, patvirtina, kad PEATA su savo nariais nuolat juos svarstė ir derino. Kita vertus, viešas šių įkainių skelbimas PEATA interneto tinklalapyje vertintinas ir kaip rodiklis, ar PEATA nenukrypsta nuo bendrai su konkurentais, PEATA nariais, sutartų teikiamų paslaugų įkainių, ar PEATA teikiamų paslaugų atitinkamoje rinkoje įkainiai juos tenkina. Esant reikalui PEATA konkurentai, kaip PEATA nariai, galėjo inicijuoti atitinkamų PEATA posėdžių sušaukimą ir atitinkamai iš naujo suderinti atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo įkainius. Taigi, PEATA įkainių skelbimas vertintinas kaip priemonė, užtikrinanti, kad nebus nukrypta nuo pageidaujamų įkainių lygio palaikymo.

Papildomai pastebėtina ir tai, kad svarstymai nustatyti tikslinį mokestį PEATA nariams (5 proc. nuo sutarčių verčių), jei jie atitinkamų paslaugų teikimo sutartis sudaro tiesiogiai su klientais – mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojais, bei analogišką 7 proc. mokestį PEATA numatančios, jei už suteiktas paslaugas sumoka tiesioginiai klientai, sutarčių su UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ nuostatos taip pat vertintinos kaip PEATA ir jos narių valios išraiška laikytis bendrai sutarto atitinkamų atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo paslaugų įkainių lygio. Tokios nuostatos dėl tikslinio mokesčio iš esmės rodo, kad PEATA nariai sutinka nenukrypti nuo bendrai sutartų PEATA paslaugų įkainių, nes PEATA turi galimybes sužinoti, kokius įkainius savo klientams siūlo jos nariai – konkurentai atitinkamoje rinkoje. Kita vertus, papildomas tikslinis mokestis skatina PEATA narius nesiūlyti savo klientams mažesnių paslaugų įkainių, kad būtų padengtos šio tikslinio mokesčio PEATA išlaidos.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad atitinkamoje atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo rinkoje konkuruojantys PEATA ir jos nariai – UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ – sudarė susitarimą nustatyti atitinkamų atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo paslaugų įkainius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PEATA su klientais sudarytose sutartyse ir jiems teikiamuose pasiūlymuose nurodyti PEATA teikiamų paslaugų įkainiai, kurie atitinka bendrai PEATA ir jos narių nustatytus įkainius ir jų keitimo ribas, iš esmės patvirtina, kad PEATA laikėsi PEATA ir jos narių sudaryto susitarimo dėl teikiamų paslaugų įkainių nustatymo.

Kaip jau minėta, kad būtų konstatuotas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas, būtina nustatyti, ar nagrinėjamas ūkio subjektų susitarimas nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės (paslaugos) kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas riboja ar gali riboti konkurenciją, t. y. iš esmės būtina nustatyti konkretaus susitarimo tikslą riboti konkurenciją arba konkurenciją ribojantį poveikį. Taigi, reikia išnagrinėti, kokią įtaką konkurencijai tarp atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų turi PEATA ir jos narių sudarytas susitarimas nustatyti apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo įkainius.

Vertinant susitarimo poveikį konkurencijai atitinkamoje rinkoje, svarbu atsižvelgti į naudą, kurią suteikia konkurencija. Veiksminga konkurencija rinkoje užtikrina, kad prekės gamybos ar paslaugos teikimo ištekliai yra panaudojami efektyviausiai, o vartotojai dėl to gauna geriausios kokybės prekes ar paslaugas už optimaliausią kainą. Draudžiamų susitarimų, kaip vienų iš konkurencijos taisyklių pažeidimo formų, atžvilgiu Europos Teisingumo Teismas yra pasisakęs³⁰, kad pati konkurencijos esmė suponuoja tai, jog ūkio subjektai sprendimus dėl savo ūkinės veiklos turi priimti savarankiškai. Nors šis nepriklausomybės reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui atitinkamoje rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje. Pastebėtina ir tai, kad prekės ar paslaugos kaina laikytina vienu iš pagrindinių konkuravimo aspektų, dėl kurio sprendimai turėtų būti priimami savarankiškai, todėl susitarimai dėl kainų laikomi vienais iš pačių sunkiausių konkurencijos taisyklių pažeidimų.

Analizuojant PEATA ir jos narių sudarytą susitarimą nustatyti atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo paslaugos įkainius šių konkurencijos tarp ūkio subjektų principų kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad PEATA su savo nariais, kurie yra konkurentai atitinkamoje atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo rinkoje, derino ir nustatė savo teikiamų paslaugų įkainius – vieną iš pagrindinių konkuravimo atitinkamoje rinkoje veiksnių. Tokiu būdu PEATA ir jos nariai neišvengiamai sąmoningai atskleidė ketinimus savo teikiamų paslaugų įkainių srityje, tokiu būdu pažeisdami minėtą savarankiško apsisprendimo dėl elgesio atitinkamoje rinkoje reikalavimą. Taigi, PEATA ir jos nariai sudarydami susitarimą dėl atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo įkainių nustatymo siekė riboti ir ribojo konkurenciją atitinkamoje rinkoje.

Siekį riboti konkurenciją nustatant atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo įkainius iš esmės patvirtina ir pačių ūkio subjektų atstovų tyrimo metu pareikštos nuomonės dėl PEATA posėdžių metu nustatinėjamų minėtų paslaugų įkainius. Pavyzdžiui, UAB „Utenos antrinis popierius“ direktorius paaiškino, jog šios kainos buvo orientyras. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir UAB „Antraža“ direktorius, paaiškinęs, kad šios kainos yra orientyras jo darbe. UAB „Virginijus ir Ko“ direktorius nurodė, kad kainos protokoluose yra rekomendacinio pobūdžio, kad PEATA nariai orientuotųsi, kiek gali gauti papildomų pinigų už pakuočių tvarkymą³¹. Tokiais paaiškinimais iš esmės pripažįstama, kad PEATA posėdžių metu nustatytų atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo įkainių tikslas – suderinti PEATA ir jos narių sprendimus, susijusius su jų teikiamų paslaugų atitinkamoje rinkoje įkainiais ribojant konkurenciją šioje rinkoje.

Analogiškos nuomonės dėl susitarimų dėl įkainių (kainų) nustatymo laikosi ir Europos Komisija. Europos Komisijos pranešimo „Rekomendacijos dėl EB steigimo sutarties 81 straipsnio taikymo horizontalaus bendradarbiavimo susitarimams“³² 25 punkte yra nurodyti susitarimai, kurie beveik visada patenka į 81 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Iš esmės tai susitarimai, kurių tikslas yra riboti konkurenciją tokiomis priemonėmis, tarp kurių nurodytas ir kainų nustatymas. Tokie apribojimai yra laikomi ypač žalingais, kadangi jie tiesiogiai veikia konkurencinio proceso rezultatą. Taigi, iš esmės yra pripažįstama, kad susitarimai, kurių tikslas yra konkurencijos ribojimas nustatant kainas, savaime pažeidžia konkurencijos taisyklių reikalavimus.

Papildomai pastebėtina, kad Europos Komisijos pranešimo „Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairės“³³ (toliau – Gairės) 21 punkte paaiškinta, jog konkurencijos ribojimai pagal tikslą, tarp kurių patenka ir susitarimai dėl kainų nustatymo, yra tai tokie ribojimai, kurie vien pagal savo pobūdį gali riboti konkurenciją. Tai yra tokie ribojimai, kurie, atsižvelgiant į Europos Bendrijos konkurencijos taisyklių tikslus, turi tokį didelį potencialą daryti neigiamą poveikį konkurencijai, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalis gali būti pritaikoma ir be įrodymų, kad buvo padarytas poveikis rinkai. Ši prielaida remiasi tuo, kad ribojimas yra žymus, ir patirtimi, kuri rodo, kad konkurencijos ribojimai pagal tikslą gali sukelti neigiamus padarinius rinkoje ir sutrukdyti pasiekti tikslų, kurių siekiama įgyvendinant Europos Bendrijos konkurencijos taisykles. Ribojimai, kurių tikslas yra kainų nustatymas, sumažina gamybos apimtis ir padidina kainas, dėl to neefektyviai paskirstomi ištekliai, kadangi prekės ir paslaugos, kurių reikia vartotojams, nėra pagaminamos. Dėl tokių ribojimų pablogėja vartotojų gyvenimo lygis, kadangi vartotojai už prekes ir paslaugas turi mokėti daugiau. Taigi, iš esmės pripažįstama, kad susitarimai, kuriais yra nustatomos kainos, savaime riboja konkurenciją ir pažeidžia konkurencijos taisyklių reikalavimus, nereikalaujant įrodyti tokio konkurencijos ribojimo poveikio.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad PEATA ir jos narės – UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ sudarė susitarimą nustatyti atitinkamų atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo įkainius, kurio tikslas riboti konkurenciją, ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Pastebėtina, kad PEATA ir jos narių atsakomybės už Konkurencijos įstatymo pažeidimą nepašalina ir šių ūkio subjektų teiginiai dėl jų užimamos mažos dalies atitinkamoje rinkoje. Tokia išvada darytina atsižvelgus į Konkurencijos tarybos 2004-12-09 nutarimu Nr. 1S-172³⁴ patvirtintų „Reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos“ 7.1 punktą, kuris nurodo, kad susitarimai tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas nelaikomi susitarimais, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokią rinkos dalį užimtų nagrinėjamo susitarimo dalyviai, darytina išvada, kad toks susitarimas, kaip PEATA ir jos narių susitarimas nustatyti teikiamų paslaugų įkainius, kuris vien pagal savo tikslą riboja konkurenciją, visais atvejais laikomas ribojančiu konkurenciją.

Atsižvelgus į tai, kad šį susitarimą sudarė asociacija ir jos narės, tačiau asociacija su savo narėmis atitinkamoje atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo rinkoje veikia kaip savarankiški ūkio subjektai ir dėl to yra konkurentai joje, papildomai pastebėtina, kad asociacijos, nors joms nėra draudžiama užsiimti ūkine veikla ir gauti iš to pajamas, turėtų vengti vykdyti tokią pačią veiklą ar veikti toje pačioje atitinkamoje rinkoje kaip ir jų narės, nes kyla įtarimas ir pavojus, kad asociacija ir jos narės gali sudaryti susitarimus, kurie gali riboti konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Siekiant to išvengti, siūlytina asociacijoms nevykdyti tokios pačios veiklos ar veikti toje pačioje atitinkamoje rinkoje kaip ir jų narės arba visomis įmanomomis priemonėmis užtikrinti, kad asociacijos ir jos narių sprendimai dėl veiklos toje rinkoje išliktų individualūs, t. y. nesudaryti prielaidų individualios veiklos tokioje rinkoje svarstyti per asociacijos susirinkimus ar kitu būdu derinti savo veiksmus toje rinkoje.

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Šio įstatymo 42 straipsnyje išdėstyti baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo principai – skiriant baudas ūkio subjektams, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui. Baudos dydis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591³⁵ patvirtintomis Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Baudos nustatymo taisyklės).

Baudos nustatymo taisyklėse nurodyta, kad baudos dydis nustatomas apskaičiuojant baudos dydį už pažeidimo pavojingumą ir baudos dydį už pažeidimo trukmę.

Nustatant PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ skiriamų baudų dydį, įvertintas padaryto pažeidimo pavojingumas, kuris priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir masto, t. y. pažeidimo sukeltų pasekmių atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės rinkos. Vertinant pažeidimo pobūdį atsižvelgta į tai, kad tai yra draudžiamas konkurentų susitarimas, kuriuo nustatyti šių ūkio subjektų teikiamų paslaugų atitinkamoje atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo rinkoje įkainiai. Tokio pobūdžio susitarimai, kaip jau paaiškinta aukščiau, laikomi ypač žalingais, nes tiesiogiai veikia konkurencijos procesą ir neišvengiamai riboja konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Vertinant pažeidimo mastą atsižvelgta į tai, kad atitinkama geografinė rinka, kurioje sudarytas nagrinėjamas draudžiamas susitarimas, yra nacionalinė rinka, apimanti Lietuvos Respublikos teritoriją. Dėl šių priežasčių nagrinėjamas pažeidimas vertintinas kaip sunkus Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje nagrinėjamoje specifinėje atitinkamoje rinkoje veikia ir gali veikti labai didelis ir neapibrėžtas skaičius ūkio subjektų, tuo tarpu nagrinėjamas susitarimas sudarytas tik tarp 6 ūkio subjektų, veikiančių joje. Dėl šios priežasties baudos dydis už pažeidimo pavojingumą neturėtų siekti galimo skirti baudų dydžio vidurkio, taigi, PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ nustatomas baudos dydis už pažeidimo pavojingumą sudaro 2 proc. šių ūkio subjektų bendrųjų metinių pajamų 2007 m.

Nagrinėjamo pažeidimo pradžia laikytina 2006 m. gegužės mėn., t. y. laikas, kai įvyko pirmas iš tyrimo metu nustatytų PEATA tarybos posėdžių, kurio metu buvo patvirtinti atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo įkainiai. Įrodymų, kad pažeidimas nutrauktas, nei tyrimo metu, nei viešo bylų nagrinėjimo metu nebuvo pateikta, todėl baudos dydžio nustatymo tikslu pažeidimo trukmė skaičiuojama iki sprendimo priėmimo datos, t. y. 2009 m. sausio mėn. Apibendrinus darytina išvada, kad pažeidimo trukmė visų iš nagrinėjamų ūkio subjektų atžvilgiu yra 2 metai ir 8 mėnesiai, taigi, baudos dydis už pažeidimo trukmę didinamas 10 proc. už pažeidimo trukmę.

PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nurodytų Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nustatyta nebuvo. Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamas pažeidimas yra susijęs su nagrinėjamų ūkio subjektų atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo) ir Pažymų išdavimo veikla tiek, kiek tai yra susiję su Pažymų mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojams išdavimu, t. y. ši veikla yra tik papildoma veikla prie atliekų tvarkymo veiklos, išskyrus PEATA, kurios visos pajamos yra gaunamos būtent iš šios veiklos. Nagrinėjami ūkio subjektai pateikė duomenis apie tai, kiek, jų vertinimais, jie gavo pajamų iš paslaugų teikimo atitinkamoje rinkoje. Pažymėtina, kad visais atvejais, išskyrus PEATA, ūkio subjektų pajamos iš atitinkamoje rinkoje teikiamų paslaugų sudarė ne pagrindinę jų bendrųjų pajamų dalį (nuo 0,16 proc. iki 35 proc.). Kaip paaiškinta aukščiau, atitinkama rinka pasižymi tuo, jog nepriklausomai nuo to, kokiame konkrečiame nagrinėjamų paslaugų teikimo etape ūkio subjektai, atitinkamos rinkos dalyviai, dalyvauja – konkrečių atliekų surinkime, rūšiavime, pervežime, perdirbime ir/ar Pažymų išrašyme arba šios veiklos organizavime – tas pats ūkio subjektas gali vienu atveju veikti kaip atitinkamą Pažymą išduodantis ūkio subjektas, kitu atveju jis gali tik tarpininkauti daliai atliekų tvarkymo ir Pažymos išdavimo paslaugos teikimo etapų, pats pasinaudodamas kitų atliekų tvarkytojų teikiamomis paslaugomis. Dėl šios priežasties yra sudėtinga tiksliai įvertinti kiekvieno ūkio subjekto indėlį, tvarkant konkrečios rūšies atliekas ir išduodant Pažymą dėl šių atliekų panaudojimo (išvežimo) konkrečiam atliekų gamintojui ar importuotojui. Taigi, ir nagrinėjamų ūkio subjektų atveju (UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“) yra sudėtinga tiksliai nustatyti, kiek kiekvienas iš jų prisidėjo prie konkretiems mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojams išduodamų Pažymų dėl konkrečios atliekų rūšies konkretaus kiekio sutvarkymo. Dėl to nagrinėjamu atveju neįmanoma tiksliai nustatyti UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ nagrinėjamoje atitinkamoje rinkoje vykdomos veiklos įtakos šių ūkio subjektų gaunamoms pajamoms. Nepaisant minėtų aplinkybių, laikytina, kad aukščiau nurodyti ūkio subjektų pateikti duomenys apie jų pajamas iš atitinkamos rinkos apytiksliai atspindi šių pajamų dalį bendrosiose pajamose. Atsižvelgus į tokią situaciją, šiems ūkio subjektams pritaikomi teisingumo ir proporcingumo skiriant baudas principai ir baudos dydis, nustatytas už pažeidimo pavojingumą ir trukmę, sumažinamas atitinkamai nuo 50 proc. iki 80 proc.

Baudos dydžiai atskiriems ūkio subjektams nėra diferencijuojami pagal kiekvieno iš jų įtaką padarytam pažeidimui.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nustatomi tokie galutiniai baudų dydžiai: PEATA – 131 800 Lt; UAB „Antraža“ – 35 000 Lt; UAB „Metransa“ – 60 700 Lt; UAB „Super Montes“ – 77 000 Lt; UAB „Utenos antrinis popierius“ – 15 900 Lt; UAB „Virginijus ir Ko“ – 127 300 Lt.

Tyrimo metu nerasta pakankamai įrodymų ir nenustatyta pakankamai duomenų, kad būtų galima konstatuoti, jog visi ūkio subjektai, kurių atžvilgiu tyrimas buvo pradėtas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Nenustačius Konkurencijos įstatymo pažeidimo sudėties, byla dėl atliekų tvarkymo įkainių derinimo nutraukiama AB „Panevėžio stiklas“, UAB „Kauno stiklas“, UAB „Ecoservice“, UAB „Ateities ekologija“, UAB „Biosistemos“, UAB „Lietpak“, UAB „Polivektris“, UAB „Nagisa“, UAB „Žalvaris“, UAB „Maldžio polimerai“, AB „Plasta“, UAB „Torlina“, UAB „Virbantė“, Vytauto Stančiko įmonės, UAB „Mirita“, UAB „Intervilža“, UAB „Regeneracija“, Arūno Kisielio įmonės, UAB „Somlita“, UAB „Umaras“, UAB „Plastgama“, Ž. Šulskio įmonės, UAB „Euroeka“, UAB „Alytaus keramika“, UAB „Kuusakoski“, UAB „Geležies laužas“, UAB „Auvis“, UAB „Subarė“, UAB „Beinora“, UAB „Plamega“, UAB „Saulės lietus“, UAB „Maišelis“, UAB „Policiklas“, UAB „Veeko“, UAB „Monmarkas“, UAB „Dzūtra“ ir UAB „Plastiksė“ atžvilgiu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacija, UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“, sudariusios draudžiamą susitarimą nustatyti apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo ir Pažymų apie apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų perdirbimo (išvežimo) išdavimo įkainius, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

2. Įpareigoti Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociaciją, UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą.

3. Nesant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo sudėties, bylą dalyje dėl AB „Panevėžio stiklas“, UAB „Kauno stiklas“, UAB „Ecoservice“, UAB „Ateities ekologija“, UAB „Biosistemos“, UAB „Lietpak“, UAB „Polivektris“, UAB „Nagisa“, UAB „Žalvaris“, UAB „Maldžio polimerai“, AB „Plasta“, UAB „Torlina“, UAB „Virbantė“, Vytauto Stančiko įmonės, UAB „Mirita“, UAB „Intervilža“, UAB „Regeneracija“, Arūno Kisielio įmonės, UAB „Somlita“, UAB „Umaras“, UAB „Plastgama“, Ž. Šulskio įmonės, UAB „Euroeka“, UAB „Alytaus keramika“, UAB „Kuusakoski“, UAB „Geležies laužas“, UAB „Auvis“, UAB „Subarė“, UAB „Beinora“, UAB „Plamega“, UAB „Saulės lietus“, UAB „Maišelis“, UAB „Policiklas“, UAB „Veeko“, UAB „Monmarkas“, UAB „Dzūtra“ ir UAB „Plastiksė“ veiksmų nustatant atliekų tvarkymo kainas, nutraukti.

4. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą ūkio subjektams skirti tokias baudas:

Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacijai – 131 800 Lt;

UAB „Antraža“ – 35 000 Lt;

UAB „Metransa“ – 60 700 Lt;

UAB „Super Montes“ – 77 000 Lt;

UAB „Utenos antrinis popierius“ – 15 900 Lt;

UAB „Virginijus ir Ko“ – 127 300 Lt.

5. Įpareigoti Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociaciją, UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

 

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas