DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2007 m. kovo 29 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo Pramonės ir transporto skyriaus pateiktą medžiagą dėl Ukmergės rajono savivaldybės veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Nacionalinė vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga (toliau – Pareiškėjas) 2007 m. kovo 12 d. pakartotinai kreipėsi į Konkurencijos tarybą su pareiškimu atlikti tyrimą dėl, jo manymu, Ukmergės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) 2006-10-25 sprendimo Nr. 7-175 „Dėl šilumos energijos kainos subsidijavimo gyventojams taisyklių patvirtinimo“ atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams bei nustačius, kad toks sprendimas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, kreiptis į Savivaldybę su reikalavimu pakeisti ar panaikinti minėtą sprendimą. Konkurencijos taryba 2006-12-11 raštu Nr. (2.32-03)-6V-1334 Pareiškėjui išaiškino situaciją, dėl kurios Pareiškėjas buvo kreipęsis į Konkurencijos tarybą 2006-11-12 pareiškimu. Pareiškėjas reikalauja, kad Konkurencijos taryba sprendimą dėl susidariusios padėties Ukmergės rajone priimtų Konkurencijos tarybos nutarimu.

Pareiškėjas nurodė, kad Savivaldybė 2006-10-25 priėmė sprendimą Nr. 7-175 „Dėl šilumos energijos kainos subsidijavimo gyventojams taisyklių patvirtinimo“. Šiuo sprendimu patvirtintos šilumos energijos kainos subsidijavimo gyventojams taisyklės. Taisyklių 1 punkte numatyta, kad subsidija už šilumą taikoma gyventojams, negaunantiems kompensacijų. Taisyklių 2 punkte nustatyta, jog subsidija gyventojams už šilumą taikoma 2006-2007 m. šildymo sezono laikotarpiu ir jos dydis sudaro 1,5 ct/kWh. Subsidija už šilumą gyventojams mokama privačiam subjektui UAB „Ukmergės energija“ iš Savivaldybės biudžeto lėšų.

Pareiškėjas teigia, jog Savivaldybės teritorijoje yra ne tik centralizuotas šildymo būdas, bet ir kiti būdai. Gyventojai, kurie atsiskyrė nuo centralizuoto šildymo, Pareiškėjo įsitikinimu, negalėjo prognozuoti, kad dalis centralizuotos šilumos tiekimo kainos bus subsidijuojama. Todėl Pareiškėjas nurodo, kad toks Savivaldybės sprendimas pažeidžia gyventojų teises, nes pabrangus dujoms ir nesubsidijuojant jų šildymo būdo, jie atsidūrė nelygiavertėje padėtyje, palyginus su centralizuoto šildymo tiekėjais. Anot Pareiškėjo, toks Savivaldybės sprendimas diskriminuoja vartotojus, kurie pasirinko individualų šildymosi būdą.

Pareiškėjas nurodė, jog be UAB „Ukmergės energija“ centralizuotą šilumą Ukmergės rajone tiekia UAB „Ukmergės butų ūkis“ ir UAB „Izobara“. Pareiškime nurodoma, jog UAB „Ukmergės energija“ užima dominuojančią padėtį kitų šilumos tiekėjų ar individualų šildymo būdą pasirinkusių asmenų atžvilgiu. Pareiškėjas abejoja, ar subsidijuojant tik vieną (dominuojančią padėtį užimantį) ūkio subjektą nėra pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas, ar neiškraipoma vidaus rinka bei ar minėtas Savivaldybės sprendimas nesuteikia privilegijų UAB „Ukmergės energija“ ir nediskriminuoja atskirų ūkio subjektų ir vartotojų.

Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad Ukmergės rajone vartotojams šilumos energiją centralizuotai tiekia 3 bendrovės: UAB „Ukmergės energija“, UAB „Izobara“, UAB „Ukmergės butų ūkis“. Konkurencijos tarybai Savivaldybė 2006-12-05 raštu Nr. (6.17)-18-2102 paaiškino, kad gyventojams, gaunantiems centralizuotą šilumą iš UAB „Ukmergės energija“, šilumos kainos dydis, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, yra didžiausias – 17,39 ct/kWh. Tuo tarpu kitų aukščiau įvardytų šilumos tiekėjų šilumos kaina Ukmergės rajone neviršija 15ct/kWh. Savivaldybė nurodė, kad tokiu sprendimu siekė ne išskirti atskirą vartotojų grupę, o kiek galima sumažinti tokios grupės išskyrimą, kas buvo atskiroms gyventojų grupėms taikant skirtingas šilumos tiekimo kainas.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. To paties straipsnio 2 dalis draudžia valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Taigi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimai pažeidžiami tik tuo atveju, jei egzistuoja šių aplinkybių visuma:

1) valstybės valdymo ar savivaldos institucijos teisės aktas ar kitas sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl valstybės valdymo ar savivaldos institucijos sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymą valstybės valdymo ir savivaldos institucijos gali pažeisti tik tuo atveju, jei dėl jų veiksmų teikiamos privilegijos ar diskriminuojami būtent ūkio subjektai, ar jų grupės. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnyje pateikta ūkio subjekto sąvoka – tai įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Šiame straipsnyje taip pat pateikiama ūkinės veiklos sąvoka.

Nagrinėjamu atveju gyvenamųjų namų gyventojai, nesinaudojantys centralizuotu šildymu, nepatenka į ūkio subjekto sąvoką, kadangi nevykdo ūkinės veiklos ir tarpusavyje nekonkuruoja, todėl negali būti ir pareiškime minimų nevienodų sąlygų jų atžvilgiu sudarymo.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybės, remdamosi šilumos ūkio specialiaisiais planais, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 38 punkte įtvirtintas savivaldybės tarybos įgaliojimas priimti sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas.

Savivaldybės 2006-10-25 sprendime Nr. 7-175 „Dėl šilumos energijos kainos subsidijavimo gyventojams taisyklių patvirtinimo“ vartojama subsidijos sąvoka iš esmės yra tapati kompensacijos sąvokai.

Iš pateiktos Savivaldybės medžiagos matyti, kad naudą iš Savivaldybės mokėtinos kompensacijos gauna ne UAB „Ukmergės energija“ (ūkio subjektas), o Ukmergės rajono gyventojai, centralizuotai gaunantys šilumą iš UAB „Ukmergės energija“. UAB „Ukmergės energija“ gauna tą pačią Valstybinės kainų ir energetikos kainų kontrolės komisijos nustatytą kainą – 17,39 ct/kWh (be PVM), tačiau ši kaina yra išskaidoma: 1,5 ct/kWh padengia Savivaldybė iš savo biudžeto lėšų, likusią dalį sumoka gyventojas – t.y. 15,89 ct/kWh (be PVM).

Neatmestina galimybė, kad tam tikrais atvejais savivaldybių institucijų sprendimai dėl paslaugų (prekių) kainos subsidijavimo gali sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, įskaitant ir tai, jog vartotojų požiūriu UAB „Ukmergės energija“ tiekiamos šilumos energijos kaina yra aukštesnė už kitų ūkio subjektų, centralizuotai tiekiančių šilumos energiją, nustatytą kainą, nepaisant dalinio šilumos energijos kainos subsidijavimo. Be to, minėtų 3 Ukmergės rajone centralizuotą šilumą tiekiančių bendrovių (UAB „Izobara“, UAB „Ukmergės energija“, UAB „Ukmergės butų ūkis“) galimybės konkuruoti dėl vartotojų yra itin ribotos, kadangi vartotojas (gyventojas) negali laisvai pasirinkti, iš kurios bendrovės norėtų gauti centralizuotą šilumą.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Atsisakyti pradėti tyrimą dėl Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos pareiškimo dėl Ukmergės rajono savivaldybės veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Nutarimas per 20 dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas