DĖL ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS SPRENDIMŲ, PAVEDANT KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO DARBUS UAB „ELEKTRĖNŲ KOMUNALINIS ŪKIS“, UAB „GELVITA“ IR VŠĮ „PAGRENDA“, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Elektrėnų savivaldybės sprendimų,pavedant komunalinių atliekų tvarkymo darbus UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ (toliau – Ūkio subjektai), atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Konkurencijos taryba 2010-04-16 gavo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2010-04-15 raštą, kuriame prašoma ištirti, ar Elektrėnų savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos 2004-08-11 sprendimas Nr. TS-166 „Dėl atliekų tvarkymo Elektrėnų savivaldybėje“  (toliau – 2004-08-11 Sprendimas, Sprendimas Nr. TS-166), UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pavedant tvarkyti komunalines atliekas Elektrėnų, Kietaviškių, Beižionių, Semeliškių ir Pastrėvio seniūnijose bei Kazokiškių gyvenvietėje, UAB „Gelvita“ pavedant tvarkyti komunalines atliekas Vievio ir Kazokiškių seniūnijose (išskyrus Kazokiškių gyvenvietę), o VšĮ „Pagrenda“ pavedant tvarkyti komunalines atliekas Abromiškių, Žebertonių, Gabriliavos, Gilučių gyvenvietėse, ir Savivaldybės tarybos 2010-03-31 sprendimas Nr. TS-39 „Dėl VšĮ „Pagrenda“ vykdomos atliekų tvarkymo funkcijos perdavimo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau – 2010-03-31 Sprendimas, Sprendimas Nr. TS-39), kuriuo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ perdavė likviduojamos VšĮ „Pagrenda“ vykdomą komunalinių atliekų tvarkymo funkciją (pavedė komunalines atliekas tvarkyti Abromiškių, Žebertonių, Gabriliavos, Gilučių ir kitose gyvenvietėse, kuriose VšĮ „Pagrenda“ tvarkė komunalines atliekas pagal su komunalinių atliekų turėtojais sudarytas sutartis) nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų.

Sprendimo Nr. TS-166 1, 2 ir 3 punktuose nurodoma, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 punktu, Elektrėnų savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Pavesti UAB Elektrėnų komunalinis ūkis“ komunalines atliekas tvarkyti Elektrėnų, Kietaviškių, Beižionių, Semeliškių, Pastrėvio seniūnijose bei Kazokiškių gyvenvietėje.

2. Pavesti UAB „Gelvita“ tvarkyti komunalines atliekas Vievio, Kazokiškių seniūnijose (išskyrus Kazokiškių gyvenvietę).

3. Pavesti VšĮ „Pagrenda“ tvarkyti komunalines atliekas Abromiškių, Žebertonių, Gabriliavos, Gilučių gyvenvietėse.

Sprendimo Nr. TS-39 1 punkte nurodyta, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdama į viešosios įstaigos „Pagrenda“ likvidavimą, Elektrėnų savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d, sprendimo Nr. TS – 166 „Dėl atliekų tvarkymo Elektrėnų savivaldybėje“ 3 punktu viešajai įstaigai „Pagrenda“ pavestą komunalinių atliekų tvarkymo Abromiškių, Žebertonių, Gabriliavos, Gilučių ir kitose gyvenvietėse, kuriose VšĮ „Pagrenda“ tvarkė komunalines atliekas pagal su paslaugų gavėjais sudarytas sutartis, funkciją perduoti uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pareiškime Konkurencijos tarybai nurodė, kad neturi duomenų, jog Savivaldybė, pavesdama UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ bei VšĮ „Pagrenda“ tvarkyti komunalines atliekas, vykdė konkursą ar kitą konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančią procedūrą, ir todėl mano, kad Savivaldybė priėmė sprendimus, kurie galėjo Savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms ir Savivaldybės viešajai įstaigai teikti privilegijas kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir dėl kurių galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Elektrėnų savivaldybės teritorijos rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams (1-11 b.l.).

Konkurencijos taryba 2010-05-03 raštu (12 b. l.) paprašė Savivaldybės paaiškinti, kokiu pagrindu buvo priimti nagrinėjami sprendimai, ar Savivaldybė, prieš priimdama minėtus sprendimus pavesti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ bei VšĮ „Pagrenda“ surinkti ir išvežti komunalines atliekas, ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar šiose atitinkamose rinkose yra kitų ūkio subjektų, galinčių teikti analogiškas paslaugas Savivaldybės teritorijoje, ir ar buvo svarstoma galimybė skelbti viešųjų pirkimų konkursą atitinkamoms paslaugoms pirkti.

Savivaldybė 2010-05-10 raštu (14-27 b. l.), atsakydama į Konkurencijos tarybos raštą, paaiškino, kad Savivaldybė, prieš Savivaldybės tarybai priimant 2004-08-11 sprendimą Nr. TS-166 ir 2010-03-31 sprendimą Nr. TS-39, nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar šioje atitinkamoje rinkoje buvo kitų ūkio subjektų, galėjusių teikti analogiškas paslaugas savivaldybės teritorijoje, ir nesvarstė galimybės skelbti konkursą todėl, kad minėtais sprendimais Savivaldybė nepavedė Ūkio subjektams teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas apskritai, o tik sukonkretino ir vėliau pakoregavo teritorijas, kuriose šie paslaugų teikėjai ilgiau nei 10 metų užsiima ir turėtų užsiimti šia veikla ateityje. Teikti atliekų tvarkymo paslaugas minėtiems juridiniams asmenims buvo pavesta jų steigimo metu steigimo dokumentuose nustatant veiklos sritis. Savivaldybė nurodė, kad vykdant 2000-01-12 Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 ir 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimą, 2000 metais buvo įkurta Elektrėnų savivaldybė. Be to, reorganizavus SPAB „Lietuvos energija“, buvo įsteigta UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, kurios visos akcijos priklauso Savivaldybei. Savivaldybė nurodė, kad UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ steigėja – Trakų rajono savivaldybė, ir kad tuomet minėtos paslaugos buvo būtinos vietos gyventojams ir niekas kitas jų neteikė, todėl šie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjai buvo steigiami pagal poreikį. Savivaldybė savo rašte pažymėjo, kad su viešaisiais pirkimais nagrinėjama situacija nėra susijusi, nes Savivaldybė jokių paslaugų nepirko ir neperka (jas perka gyventojai), ir kad savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą nustato kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių teikiamas atlygintinas paslaugas. Be to, pagal minėto įstatymo 6 straipsnio 31 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra savarankiškos savivaldybių funkcijos.

Savivaldybė rašte (14 b. l.) taip pat nurodė, kad visos UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ akcijos priklauso Elektrėnų savivaldybei. UAB „Gelvita“ buvo įsteigta Trakų rajono savivaldybės, tačiau nuo 2000 metų visos jos akcijos priklauso Elektrėnų savivaldybei. UAB „Pagrenda“ (2004 metais pertvarkyta į VšĮ) buvo įsteigta Trakų rajono savivaldybės, o 2000 metais perduota Elektrėnų savivaldybei. Savivaldybė nurodė, kad VšĮ „Pagrenda“ likviduojama.

Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2010-06-17 nutarimu Nr. 1S-108, esant pagrindui įtarti, kad Savivaldybė komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas pavesdama teikti savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ bei VšĮ „Pagrenda“, o ne viešai pasirinktam paslaugų teikėjui, galimai pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kadangi galėjo sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas bei suteikti privilegijas UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ bei VšĮ „Pagrenda“ kitų, analogiškas paslaugas teikiančių, ūkio subjektų atžvilgiu.

Konkurencijos tarybai apklausus ūkio subjektus, potencialiai galinčius teikti atitinkamas paslaugas (UAB „VSA Vilnius“, UAB „Kauno švara“, UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“, UAB „Monmarkas“, UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“, UAB „Ecoservice“), nustatyta, kad yra ūkio subjektų, kurie norėtų ir galėtų teikti  atitinkamas paslaugas bei dalyvautų Savivaldybės skelbiamame konkurse, jei toks būtų skelbiamas. UAB „VSA Vilnius“ Konkurencijos tarybai nurodė, kad bendrovė neabejotinai svarstytų galimybę dalyvauti Savivaldybės surengtame konkurse komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms Elektrėnų savivaldybės teritorijoje teikti, nes UAB „VSA Vilnius“ aptarnauja Vilniaus savivaldybę, kuri logistiniu ir teritoriniu požiūriu nėra nutolusi nuo Elektrėnų savivaldybės, o, be to, atliekos yra vežamos į tą patį regioninį sąvartyną. UAB „Ecoservice“ nurodė, kad bendrovė svarstytų galimybę dalyvauti Savivaldybės rengiamame konkurse komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms Elektrėnų savivaldybėje teikti. UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ nurodė, kad bendrovė svarstytų galimybę dalyvauti Savivaldybės rengiamame konkurse komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms Elektrėnų savivaldybėje teikti (46-59 b. l.).

Nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybė 2008-07-30 sprendimu Nr. TS-148 priėmė Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (27-38 b. l.). Taisyklių 5.24 punkte nurodyta, kad savivaldybės operatorius yra atliekų tvarkymo įmonė (s), laimėjusi (-ios) savivaldybės organizuotą (-us) viešojo pirkimo konkursą (-us) (komunalinių atliekų surinkimo, pervežimo ir perdavimo naudoti ar šalinti paslaugų viešojo pirkimo konkursą (-us), kurio (-ių) pagrindu tarp šios (-ių) atliekų tvarkymo įmonės (-ių) ir savivaldybės yra sudaroma (-os) paslaugų teikimo sutartis (-ys), arba tarybos sprendimu įpareigota (-os) tvarkyti atliekas įmonė (-ės) pasirašiusi (-ios) sutartį su savivaldybės administracija. Taisyklių 53 punkte nurodyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo privalo nustatytais terminais mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą nustatyto dydžio mokestį (tarifą) arba vietinę rinkliavą. Atliekų surinkimo ir jų tvarkymo mokesčio ar vietinės rinkliavos dydį nustato savivaldybės taryba sprendimu.

Tyrimas buvo baigtas 2010-09-01 Konkurencijos tarybos Viešojo administravimo subjektų veiklos skyriaus pranešimu Nr. 5S-33, kuriame padaryta išvada, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004-08-11 sprendimo Nr. TS-166 „Dėl atliekų tvarkymo Elektrėnų savivaldybėje“ 1, 2 ir 3 punktai ir 2010-03-31 sprendimo Nr. TS-39 „Dėl VšĮ „Pagrenda“ vykdomos atliekų tvarkymo funkcijos perdavimo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 1 punktas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Tyrimo išvados buvo išsiųstos Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje bei Elektrėnų savivaldybei nuomonėms pateikti (97-98 b. l.).

2010-11-24 buvo gautas Elektrėnų savivaldybės administracijos 2010-11-16 raštas (100-102 b. l.), kuriame be jau anksčiau išsakytų argumentų nurodyta, kad 2007-08-10 sutartimi Nr. 085159 ir 2008-12-31 sutartimi Nr. 0050s Elektrėnų savivaldybė neįsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti, bei tai, kad Elektrėnų savivaldybė nėra 2008-12-31 sutarties Nr. 0050s šalis. Savivaldybė, taip pat nurodė, kad pavedant Ūkio subjektams rinkti iš gyventojų atliekas tebuvo vienintelis atliekų tvarkymo sistemos modelis – savivaldybė įsteigia įmonę, kuriai pavedama rinkti iš gyventojų atliekas, taigi nebuvo iš ko rinktis. Be to, pasak Elektrėnų savivaldybės, kadangi šiai veiklai plėsti įmonėms teko kaupti ir tobulinti išteklius, būtų pažeistos paslaugas teikiančių įmonių teisės ir principas lex retro non agit, reiškiantis draudimą taikyti įstatymą atgaline data. Elektrėnų savivaldybė taip pat nurodė, kad nėra duomenų apie tai, ar UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pirmtakui Komunalinių įmonių kombinatui prieš 50 metų pavedus rinkti komunalines atliekas, kas nors ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar šioje rinkoje buvo kitų ūkio subjektų, galėjusių teikti analogiškas paslaugas, ir nesvarstė galimybės skelbti konkursą.

2010-12-09 įvyko Konkurencijos tarybos viešas bylos nagrinėjimo posėdis, kuriame dalyvavo bei buvo išklausyti Elektrėnų savivaldybės, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ bei UAB „Gelvita“ atstovai. Atstovai su tyrimo išvadomis nesutiko. Be jau anksčiau teiktų pastabų, atstovai pabrėžė, kad, kadangi UAB „Gelvita“ ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ kainos yra viešai žinomos, tai skelbiant konkursą šios įmonės vargiai galėtų sąžiningai konkuruoti rinkoje, todėl, kad jų konkurentai jau gerai žino jų įkainius, visas sąlygas, ir todėl tai būtų nesąžininga konkurencija Savivaldybės kontroliuojamų įmonių atžvilgiu. Be to, nurodė, kad Savivaldybė yra pavedusi  UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir stambiagabaričių atliekų išvežimą, stambiagabaričių atliekų aikštelę, tai skelbiant naują konkursą nežinia, ar įkainis nebūtų brangesnis. Pabrėžė, kad, kadangi Elektrėnų savivaldybė valdo 100 proc. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ akcijų, tai taip pat nukentėtų ir šios įmonės darbuotojai, taip pat ir pajamos į savivaldybės biudžetą ir t.t. Taip pat nurodė, kad Konkurencijos taryba negali pasisakyti Viešųjų pirkimų įstatymo klausimais ir Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų spręsti klausimą dėl konkurso, o ne Konkurencijos taryba. Pasisakė, kad sutartys tarp Savivaldybės ir Ūkio subjektų yra traktuotinos kaip vidiniai sandoriai tiek pagal Europos Sąjungos teisę, tiek pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės sprendimas pavesti atliekų tvarkymą neriboja konkurencijos atitinkamoje rinkoje, pirmiausia, dėl to, kad jis nekeičia rinkos, nes, atstovų nuomone, kaip buvo iki šiol sutvarkyta rinka, taip ir liko. Taip pat atkreipė dėmesį, kad, paskelbus konkursą dėl paslaugų teikimo, gali atsitikti toks atvejis, kad vietos gyventojai liktų be paslaugų teikimo, nes organizuojant konkursą gali būti sunku išvengti teisminio apskundimo.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis viešojo administravimo subjektams nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nurodo, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitų sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Siekiant įvertinti, ar dėl Savivaldybės Sprendimų nuostatų atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, bei tai, ar tomis nuostatomis vieniems ūkio subjektams suteikiamos privilegijos kitų ūkio subjektų atžvilgiu, visų pirma svarbu nustatyti, kokiai atitinkamai rinkai Sprendimai gali daryti įtaką.

Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, taip pat Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17. Atitinkama rinka yra suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama nuo gretimų teritorijų.

Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 2 straipsnio 12 dalį, atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra ir atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 14 punktas atliekų tvarkytoją apibrėžia kaip fizinį asmenį, vykdantį individualią veiklą, ar juridinį asmenį taip pat valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje (toliau – įmonė),kurissurenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalinaatliekas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nurodo, kad atliekų vežėjas– asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui. Taigi, atliekų tvarkymas apima platų spektrą atliekų tvarkymo veiklų, kurios priklausomai nuo jų pobūdžio gali sudaryti atskiras tam tikrų paslaugų rinkas.

Nors pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 5 dalį savivaldybė ir ūkio subjektas yra įpareigoti sudaryti sutartį tik dėl atliekų surinkimo, ir įstatyme atliekų vežimas yra įvardinamas kaip atskira ir savarankiška veikla, tačiau įstatymas neįtvirtina jokių specialiųjų reikalavimų atliekų vežimo veiklai. Pagal įstatymo nuostatas, atliekų vežimo paslaugos teikėjui pakanka būti registruotam Atliekas tvarkančių įmonių registre nustatyta tvarka. Praktikoje komunalinių (buitinių) atliekų surinkimas ir atliekų vežimas yra neatskiriamos veiklos, teikiamos to paties ūkio subjekto.

Pagal Elektrėnųsavivaldybės tarybos 2008-07-30 sprendimu Nr. TS-148 patvirtintas Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kuriossavo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas, kurių turėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys komunalinių atliekų arba kurių veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (28-39 b.l.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, šiuo atveju paslaugos rinka apibrėžiama kaip komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo veikla iki perdavimo naudotojui ar šalintojui.

Taigi, šiuo atveju, paslaugos rinka - komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų rinka.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi ir Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr.17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“, geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria iš esmės su panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės (paslaugos) rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti lyginama su greta esančiomis teritorijomis.

Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas savivaldybių teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja savivaldybės. Įstatymo 30 straipsnio 5 dalis nustato, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Atliekų tvarkymo įstatymas atliekų tvarkymo sistemos organizavimo principų, plėtros ir eksploatavimo reikalavimų nenustato, šios funkcijos yra priskirtos savivaldybėms. Taigi, savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse įtvirtinami atliekų tvarkymo sistemos principai, atliekų turėtojų ir atliekų tvarkytojų santykiai, teisės ir pareigos, reikalavimai atliekų apskaitai, surinkimui, rūšiavimui ir šalinimui kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingi, todėl ūkio subjektų, teikiančių šias paslaugas, veiklos sąlygos kiekvienos savivaldybės teritorijoje gali būti skirtingos.

Taigi, komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas organizuoja savivaldybės atitinkamų savivaldybių teritorijose. Šiuo atveju – Elektrėnų savivaldybė savo 2004-08-11 Sprendimu pavedė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ bei VšĮ „Pagrenda“ tvarkyti komunalines atliekas, o 2010-03-31 Sprendimu UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ perdavė likviduojamos VšĮ „Pagrenda“ vykdomą komunalinių atliekų tvarkymo funkciją.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, siauriausia geografinė teritorija, kurioje ūkio subjektai gali konkuruoti teikdami atitinkamas paslaugas, yra Elektrėnų savivaldybės teritorija. Pažymėtina, kad net ir apibrėžus geografinę rinką plačiau nei nurodyta, pažeidimo kvalifikavimas nesikeistų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinėje byloje A⁵⁰²-539/2010 yra pažymėjęs, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, jog ūkio subjektai konkuruoja ar galėtų konkuruoti nesant diskriminacinių ir sąžiningos konkurencijos sąlygų neatitinkančių ribojimų, t.y. rinkos apibrėžimui yra taikomi specifiniai, minimalūs reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad šiuo atveju atitinkama rinka yra komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, šioje atitinkamoje rinkoje konkurentais laikytini ūkio subjektai, kurie teikia komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas Elektrėnų savivaldybėje, t. y. UAB „Gelvita“ ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ bei VšĮ „Pagrenda“, bei šias paslaugas galintys teikti kiti ūkio subjektai, pavyzdžiui, UAB „VSA Vilnius“, UAB „Ecoservice“.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjekto veiksmai ar kiti sprendimai gali būti vertinami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma:

1. viešojo administravimo subjekto aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2. dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3. skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygojamos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų.

Savivaldybė savo veikloje turi vadovautis efektyvumo ir racionalumo principais. Savivaldybė juos gali įgyvendinti skelbdama konkursą ar taikydama kitą konkurencingą procedūrą. Šiuo atveju, Savivaldybė nepasidomėjo, ar yra kitų įmonių, galinčių teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas. Vykdydama konkursą Savivaldybė gautų galimybę rinktis iš kelių pasiūlymų, o ūkio subjektai konkuruodami tarpusavyje pateiktų palankiausius Savivaldybei pasiūlymus. Darytina išvada, kad Savivaldybė 2004-08-11 Sprendimu pavesdama UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“, o 2010-03-31 Sprendimu be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros, pavesdama UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ perimti likviduojamos VšĮ „Pagrenda“ tvarkomas teritorijas, t.y. teikti atitinkamas paslaugas, šiems ūkio subjektams suteikė išimtinę teisę teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas Elektrėnų savivaldybės teritorijoje ir tuo neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės analogiškas paslaugas teikiantiems ir galintiems teikti ūkio subjektams.

Suteikus išimtines teises Savivaldybės kontroliuojamiems ūkio subjektams, kiti ūkio subjektai netenka galimybės patekti į rinką arba yra priversti pasitraukti iš jos. Tuo tarpu išimtines teises gavęs ūkio subjektas iš viso nesusiduria su konkurencija. Tokiu būdu išimtines teises gavusiam ūkio subjektui suteikiama akivaizdi privilegija kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir jam sudaromos išskirtinės sąlygos veikti atitinkamoje rinkoje. Atitinkamai, tiek Savivaldybės 2004-08-11 Sprendimas, kuriuo buvo pavesta UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ teikti atitinkamas paslaugas, tiek Savivaldybės 2010-03-31 Sprendimas, kuriuo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ buvo perduota likviduojamos VšĮ „Pagrenda“ vykdoma komunalinių atliekų tvarkymo funkcija, vertintini kaip sprendimai, kuriais privilegijuojamos UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“, tuo pačiu diskriminuojant kitus atitinkamas paslaugas teikiančius ir galinčius teikti ūkio subjektus, nes jiems sudaromos kliūtys patekti į atitinkamą rinką ir joje teikti savo paslaugas.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis draudžia diskriminaciją, dėl kurios atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Nustačius, kad atitinkamoje rinkoje veikia ar galėtų ir norėtų veikti daugiau ūkio subjektų, kurie yra suinteresuoti teikti minėtas paslaugas, akivaizdu, kad atitinkamas paslaugas galintys teikti ūkio subjektai Savivaldybės priimtų Sprendimų pasėkoje neteko galimybės varžytis dėl galimybės teikti savivaldybės perkamas paslaugas. Savivaldybė savo sprendimais suteikė pranašumą savo ūkio subjektams kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kadangi buvo suteikta galimybė be konkurencijos užimti tam tikrą atitinkamos rinkos dalį ir gauti nuolatines pajamas.

Taigi, priėmus Sprendimus buvo užkirstas kelias kitiems atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas. Savivaldybė neįvertino aplinkybės, kad jos poreikius galinčių patenkinti paslaugų rinkos yra konkurencingos ir dėl teisės teikti paslaugas turi būti varžomasi. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-756-91/2009, „Vilniaus miesto savivaldybės pasirašyta su pareiškėju sutartis teikia privilegijas šiai bendrovei, dėl ko atsirado konkurencijos sąlygų skirtumų <...:> rinkoje, nes tokiu sprendimu buvo užkirstas kelias kitiems šioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas.“ Taigi, šiuo atveju galima kalbėti apie analogišką situaciją, kuomet Elektrėnų savivaldybės teritorijoje buvo užkirstas kelias ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas, kas automatiškai vertintina kaip skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Savivaldybė Sprendimais nenurodė, kokiam laikotarpiui ji paveda Ūkio subjektams teikti paslaugas. Taigi, tokiais Sprendimais Savivaldybė iš esmės gali užkirsti kelią įžengti į rinką neribotam laikui.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų veiksmai nelaikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimu, jei skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir priimdama su tuo susijusius sprendimus, turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitų įstatymų, įskaitant Konkurencijos įstatymo, reikalavimais.

Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti rinką bei numatyta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, 1999 m. spalio 6 d. nutarime pasisakė, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. Teismas nurodė, kad valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas ir pažymėjo, kad negalima įstatymu suteikti ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors ūkio srityje, o asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama tik tada, kada yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Atliekų tvarkymo įstatymas yra pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis atliekų tvarkymą, įskaitant ir savivaldybių funkcijas organizuojant šią veiklą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra savivaldybių pareiga, susijusi su atliekų tvarkymo organizavimu – savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Tuo tarpu šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje yra numatytos savivaldybės teisės, susijusios su sprendimais dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo, t. y. atitinkamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų, šiuo atveju – komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo teikimo. Šio įstatymo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybė gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Taip pat nurodyta, kad savivaldybė gali organizuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą.

Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė savivaldybėms pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą nepateisina Elektrėnų savivaldybės sprendimų ir nepaneigia jų prieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Tokia išvada darytina dėl to, kad ši Atliekų tvarkymo įstatymo nuostata savaime nesuponuoja to, kad savivaldybė savo įmonei gali suteikti išimtines teises veikti atitinkamoje rinkoje, užkirsdama kelią kitiems ūkio subjektams teikti analogiškas paslaugas joje. Be to, Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, kad ši tvarka buvopatvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-233 „Dėl sutarties tarp įmonių, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą ir savivaldybės (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 3 punkte nustatytas įpareigojimas Savivaldybei užtikrinti, kad sudarant sutartis su įmone būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Aprašo 5 punktu nustatyta, kad Savivaldybė sudaro sutartis su įmonėmis, laimėjusiomis savivaldybės organizuotą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą, bei įmonėmis, laimėjusiomis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės organizuotą komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų pirkimo konkursą.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) straipsnių nuostatos nustato pagrindinius viešųjų paslaugų teikėjų parinkimo principus. Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia. Jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad savivaldybės administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą, nustatydamos šių paslaugų teikimo būdus, taisykles ir režimą, steigdamos savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendinamos viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vietos savivaldos įstatymas nenumato tokių reikalavimų Savivaldybei, kuriuos vykdydama ji negalėtų išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams, taigi, ir nepateisina sudaryto konkurencijos ribojimo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į klausimą, ar Viešųjų pirkimų įstatymas numato reikalavimus, kuriuos vykdydama Elektrėnų savivaldybė būtų galėjusi netaikyti konkurencingos procedūros. 2010-03-02 įsigaliojo nauji Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, pagal kurių 10 straipsnį šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.

Šis įstatymo pakeitimas reiškia, jog po 2010-03-02 savivaldybė gali pirkti iš jai priklausančių įmonių įvairius darbus ar paslaugas tiesiogiai, o ne konkurso būdu, tais atvejais, kai ji yra vienintelė tų įmonių steigėja ar akcininkė, bei kai šios įmonės didžiąją dalį savo pajamų (virš 90 proc.) gauna iš veiklos, susijusios su savivaldybės poreikiais ar funkcijomis.

Kaip minėta, sprendimas Nr. TS-166 buvo priimtas 2004-08-11, tai yra, kur kas anksčiau nei įsigaliojo minėta Viešųjų pirkimų įstatymo išimtis. Sprendimas Nr. TS-39 buvo priimtas 2010-03-31, tai yra, jau leidžiant perkančiosioms organizacijoms pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtimi (taip vadinamu Tecal kriterijumi, žr. ESTT 1999 m. lapkričio 18 d. sprendimas Teckal byloje C-10/98, 50 ir 51 punktai; 2005 m. sausio 11 d. sprendimas Stadt Halle byloje C-26/03, 49 punktas).  Vis dėlto, šios išimties taikymas yra susijęs su kelių sąlygų tenkinimu, tai yra, Savivaldybė turėjo įrodyti, kad ji kontroliuoja kiekvieną iš trijų ūkio subjektų, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“, kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir kad kiekvienas iš minėtų trijų ūkio subjektų ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos Elektrėnų savivaldybės poreikiams tenkinti ar jos funkcijoms atlikti. Nors Elektrėnų savivaldybė kontroliuoja šiuos asmenis, tai yra, galima kalbėti apie pirmos sąlygos išpildymą, tačiau nėra jokių įrodymų, kad tenkintina išimties antra sąlyga, t. y., kad minėti ūkio subjektai ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos Elektrėnų savivaldybės poreikiams tenkinti ar jos funkcijoms atlikti. Pabrėžtina, kad Elektrėnų savivaldybė turėjo pareigą pateikti tai įrodančius duomenis, tačiau to nepadarė. Šios informacijos taip pat buvo prašoma bylos nagrinėjimo posėdžio metu Konkurencijos taryboje, tačiau nė vienu atveju tokie duomenys Konkurencijos tarybai nebuvo pateikti. Tuo tarpu, pagal Lietuvos bei ES teismų praktiką[1] minėtų sąlygų buvimo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris jomis remiasi.

Dėl to darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies išimtį nė vieno nagrinėjamo Elektrėnų savivaldybės sprendimo atžvilgiu.

Elektrėnų savivaldybė teigia, kad ji nepavedė ūkio subjektams teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, o tik sukonkretino teritorijas, kuriose šie paslaugų teikėjai ilgiau nei 10 metų užsiima ir turėtų užsiimti šia veikla ateityje. Į tai pasakytina, kad tokia Savivaldybės nuomonė yra nepagrįsta, kadangi Savivaldybės Sprendimais UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ buvo pavesta tvarkyti komunalines atliekas Elektrėnų, Kietaviškių, Beižionių, Semeliškių ir Pastrėvio seniūnijose bei Kazokiškių gyvenvietėje, UAB „Gelvita“ vėlgi buvo pavesta tvarkyti komunalines atliekas Vievio ir Kazokiškių seniūnijose (išskyrus Kazokiškių gyvenvietę), o VšĮ „Pagrenda“ irgi buvo pavesta tvarkyti komunalines atliekas Abromiškių, Žebertonių, Gabriliavos, Gilučių gyvenvietėse, be to, likviduojamos Viešosios įstaigos „Pagrenda“ vykdomos atliekų tvarkymo funkcijos buvo perduotos UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“. Taigi, minėtiems ūkio subjektams buvo priskirtos naujos, papildomos teritorijos, dėl kurių aptarnavimo paslaugų teikimo galėjo konkuruoti ir kitos šias paslaugas galinčios teikti įmonės.

Kita vertus, tai, kad šie ūkio subjektai teikė paslaugas praeityje, niekaip nepagrindžia Savivaldybės Sprendimų teisėtumo. Kaip jau minėta, Savivaldybė turėjo įvertinti, kad ji turėjo parinkti paslaugų teikėją pagal konkurencingą procedūrą. Tuo tarpu paskyrus tam tikrus ūkio subjektus, kitoms įmonėms buvo užkirstas kelias veikti šioje rinkoje ir dėl to atsirado konkurencijos sąlygų skirtumų tarp šioje rinkoje galinčių veikti ūkio subjektų.

Tai, kad Elektrėnų savivaldybės įmonės savo veiklai plėsti kaupė ir tobulino savo išteklius, nepagrindžia būtinybės teikti joms išskirtines sąlygas kitų ūkio subjektų sąskaita. Visų pirma pažymėtina, kad Elektrėnų savivaldybės įmonėms neužkertamas kelias dalyvauti konkurencingoje procedūroje dėl paslaugų teikimo. Antra, kadangi Konkurencijos taryba gina viešąjį interesą, o ne atskirų ūkio subjektų išskirtinę padėtį, iš esmės nėra reikšminga, ar dėl konkurencijos pagyvėjimo rinkoje kuri nors įmonė patirs kokių nors nepatogumų.

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad Konkurencijos tarybos sprendimas įpareigoti Elektrėnų savivaldybę parinkti paslaugų teikėją pagal konkurencingą procedūrą gali pažeisti lex retro non agit principą. Elektrėnų savivaldybė nepaaiškino, koks įstatymas būtų taikomas atgaline data ir kaip tai pažeistų kieno nors teises. Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos sprendimas įpareigoti Elektrėnų savivaldybę atlikti vienokius ar kitokius veiksmus yra nukreiptas tik į ateitį, taigi lex retro non agit principas šiuo atveju neturi jokio ryšio su nagrinėjama situacija.

Atstovų nuomone, Konkurencijos taryba negalėjo spręsti klausimo dėl konkurso, nes Viešųjų pirkimų įstatymo priežiūrą vykdo Viešųjų pirkimų tarnyba. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1dalį Viešųjų pirkimų tarnyba vykdo Viešųjų pirkimų įstatymo priežiūrą.

Svarbu pažymėti, kad šioje byloje Konkurencijos taryba nepasisako dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo. Konkurencijos taryba, pagal kompetenciją, kuri numatyta Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į viešojo administravimo subjektus su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Šiuo atveju, Konkurencijos tarybos nuomone Elektrėnų savivaldybės priimtais sprendimus buvo suteikta išimtinė teisė tam tikriems ūkio subjektams veikti rinkoje. Tokios išimtinės teisės suteikimas be apklausos, konkurso ar kitos konkurencingos procedūros, kurios metu būtų nustatoma koks ūkio subjektas ar subjektai galėtų teikti nagrinėtas paslaugas vartotojams (savivaldybės gyventojams) palankiausiu kainos ir kokybės santykiu bei geriausiai tenkintų kitus šių paslaugų teikimui taikomus reikalavimus.

Pabrėžtina, kad atstovų argumentas, jog pavestų paslaugų teikimas buvo neatlygintinas nėra reikšmingas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio požiūriu. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir neprivilegijuoti vienų ūkio subjektų kitų atžvilgiu. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad Savivaldybė turėjo rengti konkurencingą procedūrą parinkti paslaugos teikėjui, sudarydama šiojo rinkoje veikiantiems ar galintiems veikti ūkio subjektams lygias sąlygas dalyvauti. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 5 dalį, įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe. Taigi, sutarties pasirašymas vertintinas kaip leidimas veikti rinkoje, nepriklausomai nuo to, kas už šias paslaugas moka. Pažymėtina ir tai, kad kadangi už savivaldybės parinkto ūkio subjekto teikiamas paslaugas moka vartotojai (savivaldybės gyventojai), savivaldybei pažeidus konkurencijos teisės reikalavimus yra pažeidžiami vartotojų (savivaldybės gyventojų) interesai, nes jiems už paslaugas tenka mokėti ne rinkos kainą.

Savivaldybės teiginiai, kad pavedimas nagrinėtiems ūkio subjektams rinkti iš gyventojų atliekas tebuvo vienintelis atliekų tvarkymo sistemos modelis yra nepagrįsti jokiais argumentais nei įrodymais.

Be to, paminėtina ir tai, kad skirtingai nei teigia atstovai, kitos bendrovės negali laisvai teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, ir Savivaldybės gyventojai negali pasirinkti kito komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikėjo, nes Savivaldybė pavedė tik savo ūkio subjektams teikti šias paslaugas, o dėl kokio nors kito papildomo šių paslaugų teikimo jokios konkurencingos procedūros Savivaldybė nevykdė. Primintina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe. Tai patvirtina ir Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės, kurių 16 punkte nurodyta, kad Savivaldybės teritorijoje gyvenantys atliekų turėtojai gali naudotis tik tų atliekų tvarkytojų paslaugomis, su kuriais savivaldybės administracija yra pasirašiusi sutartis (30 b. l.). Taigi, esamas teisinis reglamentavimas draudžia įmonėms be savivaldybės pritarimo teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas.

Apibendrinant, konstatuotina, kad Elektrėnų savivaldybė, priimdama sprendimus Nr. TS-166 ir Nr. TS-39, privilegijavo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ bei VšĮ „Pagrenda“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir, paskirdama be konkurencingos procedūros šioms įmonėms teikti paslaugas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004-08-11 sprendimo Nr. TS-166 „Dėl atliekų tvarkymo Elektrėnų savivaldybėje“ 1, 2 ir 3 punktai ir 2010-03-31 sprendimo Nr. TS-39 „Dėl VšĮ „Pagrenda“ vykdomos atliekų tvarkymo funkcijos perdavimo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 1 punktas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2. Įpareigoti Elektrėnų savivaldybę per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“priede „Informaciniai pranešimai“pakeisti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytus Sprendimų punktus ir nutraukti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004-08-11 sprendimo Nr. TS-166 ir 2010-03-31 sprendimo Nr. TS-39 pagrindu tarp Elektrėnų savivaldybės ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ pasirašytas paslaugų teikimo sutartis.

3. Įpareigoti Elektrėnų savivaldybę informuoti Konkurencijos tarybą apie šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymą per 14 dienų po įvykdymo, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

 

Pirmininkas Jonas Rasimas

 

---