DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS VEIKSMŲ, ATSISAKANT SUDARYTI SUTARTĮ SU UAB „DZŪTRA“ DĖL KOMUNALINIŲ (BUITINIŲ) ATLIEKŲ SURINKIMO IR VEŽIMO KAUNO MIESTE, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos narių: Jūratės Šovienės (posėdžio pirmininkė), Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Laurai Petroškaitei, Medeinai Augustinavičienei, Giedrei Jarmalytei, Elonui Šatui;

proceso šalims: Kauno miesto savivaldybės atstovui advokatui Mariui Juoniui, UAB „Dzūtra“ atstovei advokatei Linai Darulienei;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų, atsisakant sudaryti sutartį su UAB „Dzūtra“ dėl komunalinių (buitinių) atliekų surinkimo ir vežimo Kauno mieste, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

UAB „Dzūtra“ (toliau – pareiškėja) 2005 m. balandžio 13 d. prašyme Konkurencijos tarybai nurodė, kad kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydama sudaryti sutartį dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo, tačiau savivaldybė atsisakė sudaryti tokią sutartį motyvuodama tuo, kad šias paslaugas pavedė teikti UAB „Kauno švara“. UAB „Dzūtra“ nuomone, Kauno miesto savivaldybė, atsisakydama sudaryti sutartį su UAB „Dzūtra“ ir suteikdama UAB „Kauno švara“ išimtinę teisę tvarkyti komunalines (buitines) atliekas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgusi į UAB „Dzūtra“ prašyme nurodytas aplinkybes, Konkurencijos taryba 2005 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 1S-63 pradėjo tyrimą dėl tokių Kauno miesto savivaldybės sprendimų.

Atlikusi tyrimą, Konkurencijos taryba 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 2S-3 pripažino, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 212 patvirtintų Kauno miesto atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) 24 punktas, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punktas, kuriais be konkurso pavesta UAB „Kauno švara“ tvarkyti komunalines (buitines) atliekas, bei Kauno miesto savivaldybės atsisakymas sudaryti sutartį su UAB „Dzūtra“ dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, ir įpareigojo šias nuostatas pakeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A²-32/2007 2007 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo Konkurencijos tarybos 2006 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 2S-3 panaikino ir grąžino bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Teismas nurodė, kad komunalinių atliekų tvarkymas apima platų paslaugų spektrą, o dėl skirtingo paslaugų pobūdžio tiek ekonominės priežastys, tiek teisės aktų reikalavimai gali lemti nevienodas šių atskirų paslaugų teikimo konkurencijos sąlygas. Dėl šios priežasties teismas nurodė, kad Konkurencijos taryba turi aiškiai nustatyti, kokioje atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams minėti Kauno miesto savivaldybės sprendimai sudaro nevienodas konkurencijos sąlygas. Atsižvelgusi į šį teismo sprendimą, Konkurencijos taryba 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1S-158 tyrimą dėl Kauno miesto savivaldybės sprendimų atnaujino. Tyrimo metu buvo nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, priimti Kauno miesto savivaldybės sprendimai, susiję su komunalinių atliekų tvarkymu Kauno mieste, bei savivaldybės paaiškinimai, taip pat gauta papildoma informacija iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei UAB „Dzūtra“.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Dzūtra“ 2004 m. sausio 15 d. raštu ir 2004 m. gegužės 20 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydama sudaryti su ja sutartį dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo. Kauno miesto savivaldybė 2004 m. sausio 27 d. raštu Nr. (A27R9)-R-249 ir 2004 m. birželio 1 d. raštu Nr. (A27R9)-R-154 atsisakė sudaryti sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo su pareiškėja ir informavo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba yra pavedusi šias paslaugas teikti UAB „Kauno švara“. Kauno miesto savivaldybė, remdamasi tarp jos ir UAB „Kauno švara“ 2002 m. birželio 25 d. sudarytos Mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo paslaugos pirkimo sutarties 9 punktu, kuriame nurodyta, kad šioje sutartyje numatytų įgaliojimų negalima perduoti vykdyti trečiosioms šalims be raštiško abiejų šalių sutikimo, dėl sutarties sudarymo pareiškėjai pasiūlė kreiptis į UAB „Kauno švara“.

Tyrimo metu analizuojant komunalinių atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, nustatyta, kad, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) nuostatomis, savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Vykdydamos šią pareigą, savivaldybių tarybos turi patvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas nustatančias taisykles, kurios reglamentuoja viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrina, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą.

UAB „Dzūtra“ kreipimosi į Kauno miesto savivaldybę metu galiojo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 212 patvirtintos Kauno miesto atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės). Šių taisyklių 24 punkte nurodyta, kad mišrias komunalines atliekas iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų surenka ir išveža savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kurioms Kauno miesto savivaldybės taryba pavedė atlikti šią užduotį. Šis taisyklių punktas, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 212 2 punktu, įsigaliojo Kauno miesto savivaldybei pasirašius atliekų tvarkymo paslaugos pirkimo sutartį su atliekas tvarkančia įmone. Mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo paslaugos pirkimo sutartis tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno švara“ buvo sudaryta 2002 m. birželio 25 d., kai Kauno miesto savivaldybės taryba 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 „Dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo“ 1 punktu nusprendė pavesti UAB „Kauno švara“ tvarkyti mišrias komunalines atliekas savivaldybės teritorijoje iki rinkliavos už atliekų tvarkymą nustatymo. Šios sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad UAB „Kauno švara“ įsipareigoja rinkti mišrias komunalines (buitines) atliekas iš savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių ir individualių namų savininkų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir išvežti jas į Lapių sąvartyną.

Tyrimo metu įvertinus visus surinktus duomenis ir informaciją, padaryta išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą Kauno mieste, Atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktu ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punktu be pagrindo UAB „Kauno švara“ suteikė išimtines teises teikti mišrių komunalinių (buitinių) atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, tokiu būdu atimdama galimybes kitiems ūkio subjektams teikti analogiškas paslaugas Kauno mieste. Tokie savivaldybės sprendimai lemia skirtingas konkurencijos sąlygas ūkio subjektams ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Paslaugų skyriaus 2008 m. kovo 20 d. Pranešime apie atliktą tyrimą dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų atsisakant sudaryti sutartį su UAB „Dzūtra“ dėl komunalinių (buitinių) atliekų surinkimo ir vežimo Kauno mieste atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (toliau – Pranešimas apie atliktą tyrimą).

Dėl Pranešime apie atliktą tyrimą padarytų išvadų UAB „Dzūtra“ pateikė savo nuomonę 2008 m. balandžio 11 d. rašte nurodydama, kad sutinka su tyrimo išvadomis. Kauno miesto savivaldybė savo 2008 m. balandžio 25 d. rašte nurodė, kad nesutinka su Pranešime apie atliktą tyrimą padarytomis išvadomis. Kauno miesto savivaldybės nuomone, tyrimo metu nebuvo gilinamasi į tai, kaip veikia visa atliekų tvarkymo sistema, dėl ko buvo netinkamai įvertinti ir savivaldybės sprendimai. Savivaldybė teigė, kad išimtinių teisių UAB „Kauno švara“ suteikimą sąlygoja Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios numato galimybę savivaldybei savarankiškai pasirinkti, kokiu būdu organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir kaip parinkti komunalinių atliekų tvarkytoją, o pasirinkus savivaldybės kontroliuojamą įmonę kitiems ūkio subjektams nelieka galimybės teikti analogiškų paslaugų, nes numatyti atliekų tvarkytojų parinkimo būdai tarpusavyje nėra suderinami. Papildomai Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad savivaldybės taryba 2008 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T-142 patvirtino naujas Kauno miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles ir pripažino netekusiomis galios savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 212 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles, taigi, ir šių taisyklių 24 punktas, kuriuo nurodyta, jog mišrias komunalines atliekas iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų surenka ir išveža savivaldybės kontroliuojamos įmonės, taip pat neteko galios. UAB „Dzūtra“ ir Kauno miesto savivaldybės atstovai Konkurencijos tarybos viešo bylų nagrinėjimo posėdžio metu laikėsi tokių pačių pozicijų, kurios prieš tai buvo išdėstytos raštu, pateikiant nuomones dėl Pranešimo apie atliktą tyrimą išvadų.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis nustato pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir nurodo, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma: 1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Siekiant nustatyti, ar tam tikri valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai arba kiti sprendimai sudaro ar gali sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas ūkio subjektams, būtina nustatyti atitinkamą rinką, kurioje jie konkuruoja ar gali konkuruoti. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį atitinkama rinka suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis nurodo, kad atitinkama prekės (paslaugos) rinka laikoma visuma prekių (paslaugų), kurios pirkėjų (naudotojų) požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, kokias paslaugas teikiantiems ūkio subjektams daro ar gali daryti įtaką Kauno miesto savivaldybės priimti sprendimai, kuriais pavesta mišrias komunalines (buitines) atliekas tvarkyti UAB „Kauno švara“.

UAB „Dzūtra“ į Kauno miesto savivaldybę kreipėsi dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutarties sudarymo. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo. Taigi, atliekų tvarkymas apima keletą atskirų veiklų (surinkimas, vežimas, šalinimas ir kt.). Tam, kad būtų galima įvertinti, ar Kauno miesto savivaldybės sprendimai sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas UAB „Kauno švara“ ir UAB „Dzūtra“ ar kitiems ūkio subjektams, būtina nustatyti, dėl kokios konkrečios atliekų tvarkymo veiklos vykdymo UAB „Dzūtra“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir kokia konkreti atliekų tvarkymo veikla buvo pavesta UAB „Kauno švara“, dėl ko tokios veiklos negalėtų vykdyti kiti ūkio subjektai, pavyzdžiui, UAB „Dzūtra“.

Atsižvelgus į Atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktą, kuriame nurodyta, kad mišrias komunalines atliekas iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų surenka ir išveža savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kurioms Kauno miesto savivaldybės taryba pavedė atlikti šią užduotį; į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punktą, kuriuo pavesta UAB „Kauno švara“ tvarkyti mišrias komunalines atliekas savivaldybės teritorijoje; bei jo pagrindu tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno švara“ sudarytos sutarties nuostatas, numatančias, kad UAB „Kauno švara“ įsipareigoja surinkti ir išvežti mišrias komunalines (buitines) atliekas į sąvartyną, darytina išvada, kad UAB „Kauno švara“ teikia komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas. Be to, UAB „Dzūtra“ kaip kreipimosi į Kauno miesto savivaldybę dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sutarties sudarymo pagrindą nurodė Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe. Tai rodo, kad UAB „Dzūtra“ iš esmės siekė vykdyti taip pat būtent atliekų surinkimo veiklą.

Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad atliekų surinkimas yra atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti, o pagal šio straipsnio 14 dalį atliekų vežimu laikytinas – atliekų paėmimas iš jų turėtojų, jų vežimas bei perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui. Taigi, iš esmės atliekų surinkimas taip pat iš dalies apima ir atliekų vežimą tiek, kiek atliekų vežimas užtikrina tinkamą atliekų surinkimo veiklos vykdymą. Be to, pastebėtina, kad, nepaisant to, jog Atliekų tvarkymo įstatymas atliekų surinkimo ir atliekų vežimo veiklas įvardina atskirai, praktikoje paprastai ūkio subjektai, kurie surenka komunalines atliekas iš jų turėtojų, šias atliekas taip pat ir nuveža atliekų šalintojui, t. y. į sąvartyną. Tokią praktiką patvirtina ir pačios Kauno miesto savivaldybės sprendimai – tiek Atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktas, tiek sutartis su UAB „Kauno švara“, kuriuose pavedama atliekų tvarkytojui mišrias komunalines atliekas surinkti ir išvežti atliekų šalintojui – į Lapių sąvartyną.

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad šiuo atveju nagrinėjama atliekų tvarkymo veikla yra komunalinių atliekų surinkimas ir jų vežimas.

Siekiant tinkamai nustatyti prekės (paslaugų) rinką, nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti ir į skirtingų komunalinių atliekų tvarkymo organizavimą Kauno mieste. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Pastebėtina, kad Atliekų tvarkymo taisyklėse yra atskirai reglamentuotas įvairių atliekų tvarkymas Kauno mieste: mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų, specifinių atliekų srautų (statybinės atliekos, buityje susidarančios pavojingos atliekos, netinkama naudoti buitinė technika ir kt.) tvarkymas. Šių trijų atliekų grupių surinkimui organizuoti šiose taisyklėse numatyti skirtingi būdai: kaip minėta, mišrias komunalines atliekas surenka ir išveža savivaldybės kontroliuojama įmonė; antrines žaliavas – konkurso tvarka parinktas atliekų tvarkytojas, o specifinius atliekų srautus tvarkyti savivaldybė gali pavesti savivaldybės kontroliuojamai įmonei arba konkurso tvarka kitiems atliekų tvarkytojams. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja UAB „Dzūtra“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl galimybės tvarkyti būtent mišrias komunalines atliekas, šiuo atveju nagrinėtini būtent su mišrių komunalinių atliekų surinkimu ir vežimu susisiję Kauno miesto savivaldybės sprendimai. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 502 patvirtintų Mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad mišriomis komunalinėmis (buitinėmis) atliekomis laikomos namų ūkiuose (individualiose namų valdose ir daugiabučiuose namuose) susidarančios atliekos bei panašios atliekos, susidarančios įmonėse, įstaigose ir organizacijose: daržovių atliekos, gyvulinės kilmės atliekos, nešvarus kartonas, nešvarus popierius, nešvarios plastmasinės medžiagos ir buteliai, nešvarūs metaliniai daiktai (pavyzdžiui, skardinės), nešvarios mišrios atliekos (pavyzdžiui, pieno ir sulčių pakuotės), porceliano keramikos bei stiklo indų duženos, buitinės elektros lemputės, kurioms suteiktas aplinkai nepavojingo gaminio ženklas, aštrūs buities reikmenys ir kitos nepavojingos atliekos.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad, vertinant Kauno miesto savivaldybės sprendimus pavesti UAB „Kauno švara“ surinkti ir vežti mišrias komunalines atliekas iš šių atliekų turėtojų, atitinkama prekės (paslaugos) rinka apibrėžtina kaip mišrių komunalinių (buitinių) atliekų surinkimas ir vežimas atliekų šalintojui ar naudotojui (toliau – mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir vežimas).

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad geografinė teritorija (geografinė rinka) tai teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Atsižvelgus į Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, bei į šio straipsnio 5 dalį, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe, darytina išvada, kad kiekvienoje savivaldybėje egzistuojančios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos yra organizuojamos skirtingai ir kiekviena savivaldybė, atsižvelgdama į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri yra įdiegta jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, priima sprendimus leisti atliekų tvarkytojams vykdyti komunalinių, įskaitant ir mišrių komunalinių, atliekų surinkimo ir jų vežimo veiklą jos teritorijoje. Taigi, skirtingų savivaldybių teritorijose naudojamos skirtingos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos, kurios lemia skirtingas atliekų tvarkytojų, kurie vykdo komunalinių, įskaitant ir mišrių komunalinių, atliekų surinkimo ir vežimo veiklą, konkurencijos sąlygas skirtingų savivaldybių teritorijose. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, nagrinėjant Kauno miesto savivaldybės sprendimus, susijusius su mišrių komunalinių atliekų surinkimu ir vežimu, atitinkama teritorija (geografine rinka) laikytina Kauno miesto savivaldybės teritorija.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjama atitinkama rinka yra mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir vežimas atliekų šalintojui ar naudotojui Kauno miesto savivaldybės teritorijoje (toliau – mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir vežimas Kauno mieste). Atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, šioje atitinkamoje rinkoje konkurentais laikytini ūkio subjektai, kurie teikia mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas Kauno mieste t. y. UAB „Kauno švara“, bei šias paslaugas galintys teikti kiti ūkio subjektai, pavyzdžiui, UAB „Dzūtra“.

Išanalizavus Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktą, kuriuo nustatyta, kad mišrias komunalines atliekas iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų surenka ir išveža savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kurioms Kauno miesto savivaldybės taryba pavedė atlikti šią užduotį; Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punktą, kuriuo mišrių komunalinių atliekų tvarkymas (surinkimas ir vežimas) pavestas UAB „Kauno švara“; bei į Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno švara“ 2002 m. birželio 25 d. sudarytos Mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo sutarties nuostatas, kuriomis nurodyta, kad UAB „Kauno švara“ surenka ir išveža mišrias komunalines atliekas, o šių įsipareigojimų negalima perduoti tretiesiems asmenims be abiejų sutarties šalių sutikimo, darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė UAB „Kauno švara“ suteikė išimtinę teisę teikti mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas Kauno mieste.

Suteikus išimtines teises vienam ūkio subjektui, kiti ūkio subjektai nebetenka galimybės patekti į rinką arba yra priversti pasitraukti iš jos. Tuo tarpu išimtines teises gavęs ūkio subjektas iš viso nesusiduria su konkurencija. Tokiu būdu išimtines teises gavusiam ūkio subjektui suteikiama akivaizdi privilegija kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir jam sudaromos išskirtinės sąlygos veikti atitinkamoje rinkoje. Taigi, nagrinėjami Kauno miesto savivaldybės sprendimai, kuriais pavesta UAB „Kauno švara“ surinkti ir vežti mišrias komunalines atliekas Kauno mieste, vertintini kaip sprendimai, kuriais privilegijuojama savivaldybės kontroliuojama UAB „Kauno švara“ tuo pačiu diskriminuojant kitus mišrias komunalines atliekas galinčius surinkti ir vežti ūkio subjektus, pavyzdžiui, UAB „Dzūtra“, nes jiems sudaromos absoliučios kliūtys patekti į atitinkamą rinką ir teikti savo paslaugas joje.

Papildomai pastebėtina, kad, atsižvelgus į Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 5 dalį, numatančią, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe, darytina išvada, kad tokios sutarties su savivaldybe sudarymas vertintinas kaip leidimas atliekas tvarkančiam ūkio subjektui veikti atitinkamoje rinkoje. Taigi, Kauno miesto savivaldybė, Atliekų tvarkymo taisyklių 24 punkto ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punkto pagrindu pasirašiusi sutartį su UAB „Kauno švara“, suteikė leidimą šiam ūkio subjektui surinkti, o taip pat ir vežti mišrias komunalines atliekas Kauno mieste. Tuo tarpu savivaldybė, atsisakydama sudaryti sutartį su UAB „Dzūtra“ dėl analogiškos veiklos, iš esmės tik patvirtina, kad savivaldybė savo sprendimais sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas kitiems ūkio subjektams, juos diskriminuodama UAB „Kauno švara“ atžvilgiu.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad Kauno miesto savivaldybė savo sprendimais – Atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktu ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punktu, kuriais suteiktos išimtinės teisės UAB „Kauno švara“ veikti atitinkamoje mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo Kauno mieste rinkoje, suteikė privilegiją UAB „Kauno švara“ vykdyti savo veiklą atitinkamoje rinkoje, diskriminuodama kitus analogišką veiklą galinčius vykdyti ūkio subjektus, tuo jiems sudarydama absoliučiai skirtingas konkurencijos atitinkamoje rinkoje sąlygas – apskritai atimdama galimybes pastariesiems vykdyti ūkinę veiklą atitinkamoje rinkoje.

Pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį savivaldos institucijų sprendimai, kurie sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, gali būti pateisinami tik tokiu atveju, jei skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Taigi, ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar nagrinėjami Kauno miesto savivaldybės sprendimai, kuriais sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos, nėra sąlygoti įstatymų vykdymo.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis atliekų tvarkymą, įskaitant ir savivaldybių funkcijas organizuojant šią veiklą, yra Atliekų tvarkymo įstatymas. Šio įstatymo 30 straipsnyje yra reglamentuojamos savivaldybių funkcijos komunalinių atliekų tvarkymo srityje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Taip pat nurodyta, kad savivaldybės gali organizuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių surinkimą ir tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą. Atsižvelgus į šias Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad savivaldybės turi teisę pasirinkti, kaip savo teritorijose organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, tačiau šios įstatymų nuostatos niekaip nesąlygoja būtinybės, organizuojant komunalinių atliekų surinkimą ir jų vežimą savivaldybių teritorijose, sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas tokia veikla užsiimantiems ūkio subjektams. Taigi, ir Kauno miesto savivaldybės sprendimų nuostatos, kuriomis suteiktos išimtinės teisės UAB „Kauno švara“ teikti mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas Kauno mieste, tuo absoliučiai apribojant kitų ūkio subjektų galimybes veikti nagrinėjamoje atitinkamoje rinkoje, negali būti pateisinamos Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų vykdymu.

Manytina, kad, nepaisant to, jog Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė savivaldybėms pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, šiuo nagrinėjamu atveju – mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir vežimą Kauno mieste, taip pat nepateisina Kauno miesto savivaldybės sprendimų ir nepaneigia jų prieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Tokia išvada darytina dėl to, kad ši Atliekų tvarkymo įstatymo nuostata savaime nesuponuoja to, kad savivaldybė savo įmonei gali suteikti išimtines teises veikti atitinkamoje rinkoje, užkirsdama kelią kitiems ūkio subjektams teikti analogiškas paslaugas joje. Kita vertus, prieš suteikdama išimtines teises bet kokiam ūkio subjektui, savivaldybė turėtų įvertinti galimybes komunalinių atliekų tvarkymą, įskaitant ir mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir jų vežimą, organizuoti tokiu būdu, kad nebūtų absoliučiai apribojamos kitų ūkio subjektų konkurencijos teikiant atitinkamas paslaugas galimybės.

Tai, kad komunalinių atliekų, įskaitant ir mišrių komunalinių atliekų, surinkimas ir vežimas gali būti organizuojamas ir nesuteikiant išimtinių teisių teikti tokias paslaugas savivaldybės kontroliuojamam ūkio subjektui, kaip kad nagrinėjamais sprendimais padarė Kauno miesto savivaldybė, patvirtina aplinkybė, jog pati Kauno miesto savivaldybė savo tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punktu pavedė mišrias komunalines atliekas surinkti UAB „Kauno švara“ iki tol, kol bus nustatyta rinkliava už atliekų tvarkymą, o tokiu atveju pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalį savivaldybė turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo konkursą. Taigi, pati savivaldybė suvokė, kad paslaugos, kurios išimtinėmis teisėmis pavestos jos kontroliuojamam ūkio subjektui UAB „Kauno švara“, nesuteikus galimybės analogiškų paslaugų savivaldybei pasiūlyti kitiems ūkio subjektams arba atsisakius priimti jų pasiūlymus, motyvuojant išimtinių teisių suteikimu UAB „Kauno švara“, iš tikro gali būti organizuojamos ir sudarant galimybes ūkio subjektams konkuruoti arba teikiant konkursinius pasiūlymus viešo pirkimo konkurso metu, arba kitais būdais sudarant konkurenciją UAB „Kauno švara“. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A2-32/2007 padaryta išvada. Teismas nurodė, jog Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostata, nurodanti, kad atliekų tvarkymo įmonės gali rinkti atliekas savivaldybės teritorijoje tik sudariusios sutartis su savivaldybe, nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyta tokių sutarčių sudarymo tvarka, ar ne, preziumuoja konkurencijos galimybę. Savivaldybės, organizuodamos komunalinių atliekų surinkimą, bet kuriuo atveju privalo vadovautis bendraisiais teisės principais, įskaitant ir nediskriminavimo bei konstitucinį konkurencijos laisvės principus.

Papildomai pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas monopolizuoti rinką bei numatyta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias Konstitucijos nuostatas, 1999 m. spalio 6 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinės sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. Teismas nurodė, kad galimybė konkuruoti sumažėja arba konkurencija iš atitinkamos rinkos apskritai pašalinama, kai joje įsigali monopolija. Valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas. Teismas pažymėjo, kad negalima įstatymu suteikti ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors ūkio srityje. Kadangi konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas, t. y. leidžiama viskas, kas nėra draudžiama, šis teismas nurodė, kad asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama tik tada, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, o įstatyme numatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai ir aiškiai suformuluoti.

Analogiškai aiškintinas ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas savivaldos institucijoms užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Savivaldybės savo sprendimais be aiškaus įstatyme numatyto pagrindo negali uždrausti ūkio subjektams ar apriboti jų galimybių užsiimti tam tikra ūkine veikla. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė nepagrįstai ir neteisėtai Atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktu bei savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punktu neužtikrino sąžiningos konkurencijos tarp ūkio subjektų sąlygų, nes šių sprendimų pagrindu suteikė išimtines teises mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir vežimą Kauno mieste vykdyti savo įsteigtam ir kontroliuojamam ūkio subjektui UAB „Kauno švara“, nei prieš suteikdama išimtines teises, nei po to nesudariusi galimybių kitiems ūkio subjektams pasinaudoti vienodomis su UAB „Kauno švara“ sąlygomis ir sąžiningos konkurencijos teikiamomis veiklos atitinkamoje rinkoje galimybėmis.

Tokių konkurencijos sąlygų skirtumų sudarymas nebuvo sąlygotas Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymo, nes Atliekų tvarkymo įstatymas nenumatė ir nenumato pareigos savivaldybėms būtent tokiu būdu organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą, įskaitant ir mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir vežimą. Priešingai, Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje yra numatyti būdai, kurie gali užtikrinti ūkio subjektams vienodas sąlygas konkuruoti atitinkamoje rinkoje ir vienodomis sąlygomis pasinaudoti galimybėmis veikti atitinkamoje rinkoje, pavyzdžiui, savivaldybės gali organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių surinkimą ir tvarkymą, organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad Kauno miesto savivaldybė, organizuodama mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir vežimą Kauno mieste, kartu turėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir savo sprendimais nesudaryti skirtingų konkurencijos sąlygų atitinkamoje mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo Kauno mieste rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Tačiau savivaldybė Atliekų tvarkymo taisyklių 24 punkto bei savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punkto pagrindu suteikė išimtines teises mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir vežimą Kauno mieste vykdyti UAB „Kauno švara“, nesudariusi galimybių kitiems ūkio subjektams pasinaudoti vienodomis su UAB „Kauno švara“ sąlygomis ir sąžiningos konkurencijos teikiamomis veiklos atitinkamoje rinkoje galimybėmis. Tokie Kauno miesto savivaldybės sprendimai nesąlygoti įstatymų reikalavimų vykdymo. Atsižvelgus į išdėstytą ir į tai, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2008 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T-142 patvirtino naujas Kauno miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles ir pripažino netekusiomis galios savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 212 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimu patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktas prieštaravo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, o Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 212 patvirtintų Kauno miesto atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktas, kuriame nurodyta, kad mišrias komunalines atliekas iš gyventojų, įstaigų ir organizacijų surenka ir išveža savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kurioms Kauno miesto savivaldybės taryba pavedė atlikti šią užduotį, prieštaravo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams; ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punktas, kuriuo pavesta UAB „Kauno švara“ tvarkyti mišrias komunalines atliekas savivaldybės teritorijoje, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

2. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 3 mėnesius nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos pakeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punkto nuostatas taip, kad jos neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo informuoti apie tai Konkurencijos tarybą ir pateikti įvykdymą patvirtinančius įrodymus.

 

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Tarybos narė,

posėdžio pirmininkė Jūratė Šovienė