DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2004 M. SAUSIO 6 D. ĮSAKYMU NR. V-1 PATVIRTINTO GYVENTOJŲ APRŪPINIMO ORTOPEDIJOS TECHNINĖMIS PRIEMONĖMIS KOMPENSAVIMO LAIKINOSIOS TVARKOS APRAŠO IR DĖL VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS SPRENDIMŲ, PASKIRSTANT PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠAS ĮMONĖMS, APRŪPINANČIOMS GYVENTOJUS ORTOPEDIJOS TECHNIKOS PRIEMONĖMIS, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONK

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Gendriko Stuko;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Aldonai Sriubienei, Vytautui Gliebui, Giedrei Jarmalytei, Jurgitai Brėskytei;

proceso šalims: UAB „Baltic Orthoservice“ (pareiškėja) atstovui Gediminui Kostkevičiui, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovams: Vytautui Kriauzai, Vitalijai Griškovai, Evelinai Galčiūtei, Airai Mečėjienei; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Vytautui Šveikauskui;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtinto Gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos aprašo ir dėl Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų, paskirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas įmonėms, aprūpinančioms gyventojus ortopedijos technikos priemonėmis, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

2005 m. kovo 25 d. gautas UAB „Baltic Orthoservice“ (toliau - pareiškėja) prašymas Konkurencijos tarybai dėl Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 1K-30 „Dėl komisijos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“ atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams ištyrimo. Pareiškėja nurodė, kad minėtu įsakymu patvirtintų Reikalavimų įmonėms, vykdančioms gyventojų aprūpinimą ortopedijos techninėmis priemonėmis, 2.7 punkte numatytas reikalavimas, kad įmonė, teikdama lėšų ortopedijos techninėms priemonėms kompensuoti paraiškas VLK, privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų įmonės darbo ortopedijos srityje patirtį, individualiai aptarnaujant pacientus; bei 2.13 punkte numatytas reikalavimas minėtoms įmonėms turėti ortopedą-traumatologą, ne mažiau kaip vienerius metus kiekvieną darbo dieną dirbantį įmonėje pagal galiojančią licenciją ir turintį ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį, yra diskriminuojantys. Savo nuomonę pareiškėja grindė tuo, kad tokiu būdu užkertamas kelias savo paslaugas teikti naujoms įmonėms, veikiančioms gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis srityje, arba įmonėms, kuriose gydytojai keitėsi, o naujai atėję gydytojai nėra išdirbę įmonėse vienerių metų. Pareiškėjos nuomone, VLK direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-30 nustatyti reikalavimai ortopedijos technines priemones gaminančioms ir pritaikančioms įmonėms ne tik sudaro pagrindus nesąžiningai konkurencijai, bet ir atima pacientams galimybę rinktis paslaugų teikėją - pacientas yra priverstas kreiptis į tą įmonę, kuri gavo iš VLK lėšų įsigyjamai ortopedijos technikos priemonei kompensuoti, nes, priešingu atveju, pacientui už įsigyjamą priemonę reikėtų mokėti savo lėšomis.

2005 m. rugpjūčio 8 d. Konkurencijos taryba gavo pareiškėjos papildomą prašymą dėl VLK direktoriaus įsakymų, kuriais buvo skiriama įmonėms, su kuriomis buvo pasirašytos sutartys 2004 m., kiekvieną 2005 m. mėnesį po 1/12 2004 m. skirtos sumos, atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams ištyrimo. Pareiškėja teigia, kad, nors buvo pakeistos esminės Konkurencijos įstatymui prieštaraujančios VLK direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 1K-30 nuostatos VLK direktoriaus 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1K-70, tačiau vėlesni VLK priimami sprendimai rodo, kad yra ir toliau pažeidinėjamas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis.

Atliekant tyrimą buvo nagrinėjama pinigų paskirstymo įmonėms už gyventojų įsigyjamas ortopedijos technikos priemones tvarka. Ortopedijos technikos priemonės yra specialios technikos priemonės, skirtos įvairiems judėjimo ir atramos aparato funkcijų sutrikimams kompensuoti, sveikatos sutrikimams gydyti ir jų prevencijai. Šių priemonių įsigijimas kompensuojamas priklausomai nuo jas įsigyjančių asmenų invalidumo, amžiaus, socialinės padėties, priemonių būtinumo ir sudaro 100 proc., 80 proc. ar 50 proc. ortopedijos techninių priemonių bazinės kainos. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktui, ortopedijos technikos priemonių kompensavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau - Sveikatos apsaugos ministerija). Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl Gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos ir Ortopedijos technikos priemonių, kompensuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, bazinių kainų nustatymo laikinosios metodikos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos priemonėmis kompensavimo laikinoji tvarka. Pagal šios tvarkos 5 punktą VLK sudaro su įmonėmis sutartis dėl gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos priemonėmis. Siekiant įgyvendinti principą „pinigai paskui ligonį“, minėtoji laikinoji tvarka buvo pakeista Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-466 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos ir Ortopedijos technikos priemonių, kompensuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, bazinių kainų nustatymo laikinosios metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinus Gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos naują redakciją - Gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos aprašą (toliau - Kompensavimo tvarkos aprašas). Šio aprašo 7 punkte nurodoma, kad VLK sutartyse su įmonėmis dėl gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis atskirai nurodo lėšų, skirtų ortopedinės avalynės bei įtvarų, korsetų ir kitų gaminių įsigijimui kompensuoti, sumas. Lėšos galūnių protezų bei aparatų įsigijimo išlaidoms kompensuoti įmonėms nepaskirstomos ir sumos sutartyse nenurodomos. Tai rodo, kad principas „pinigai paskui ligonį“ yra įgyvendinamas tik aprūpinant gyventojus galūnių protezais ir aparatais, o kitoms ortopedijos techninėms priemonėms jis netaikomas.

Vadovaujantis minėtu Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1, buvo priimtas VLK direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 1K-30 „Dėl komisijos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinti Reikalavimai įmonėms, vykdančioms gyventojų aprūpinimą ortopedijos techninėmis priemonėmis (toliau - Reikalavimai). Įmonės, gaminančios ortopedijos technines priemones, turi atitikti šiuos reikalavimus, jei nori sudaryti sutartis su VLK ir tokiu būdu gauti lėšų, skirtų gyventojams kompensuoti už ortopedijos techninių priemonių įsigijimą. Šių reikalavimų 2.7 punktas numatė įmonėms reikalavimą turėti ne mažesnę kaip 3 metų įmonės darbo ortopedijos srityje patirtį, individualiai aptarnaujant pacientus, o 2.13 punktas nustatė reikalavimą įmonei turėti ortopedą-traumatologą, ne mažiau kaip vienerius metus kiekvieną darbo dieną dirbantį įmonėje pagal galiojančią licenciją ir turintį ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį.

Be to, minėtu VLK direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kurios paskirtis teikti VLK direktoriui siūlymus dėl ortopedijos techninių priemonių kompensavimo valstybės biudžeto lėšomis. Komisija turėjo iki 2005 m. kovo 29 d. pagal pateiktas įmonių paraiškas parengti pasiūlymus dėl lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) skyrimo įmonėms.

Nustatyta, kad pareiškėja - UAB „Baltic Orthoservice“ - buvo pateikusi paraiškas 2004 m. ir 2005 m. 2004 m. komisijos vertinimu pareiškėja neatitiko keliamų reikalavimų, o 2005 m. paraiška atitiko visus VLK keliamus reikalavimus.

Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2005 m. balandžio 6 d. raštu pateikus pastabas VLK direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 1K-30 nuostatoms bei siūlymą šį įsakymą keisti skubos tvarka, 2005 m. balandžio 6 d. komisija pakartotiniame posėdyje nutarė siūlyti VLK direktoriui sutarčių su įmonėmis pasirašymą atidėti ir kiekvieną mėnesį kompensuoti įmonėms už gyventojų įsigytas ortopedijos technines priemones 1/12 dalį 2004 m. kompensuotos sumos. Dėl šios priežasties VLK direktoriaus 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1K-70 buvo pratęstas gaminančių ortopedijos technines priemones ir jas tiekiančių įmonių paraiškų pateikimo ir patikslinimo terminas iki 2005 m. birželio 20 d. Tuo pačiu įsakymu buvo panaikintas Reikalavimų įmonėms 2.7 punktas, numatantis reikalavimą įmonėms turėti nemažesnę kaip 3 metų įmonės darbo ortopedijos srityje patirtį, bei pakeistas 2.13 punktas, atsisakant reikalavimo, kad ortopedas-traumatologas būtų įmonėje išdirbęs vienerius metus kiekvieną visą darbo dieną.

Pasibaigus paraiškų pateikimo ir patikslinimo terminui, VLK sutarčių su įmonėmis 2005 metams nepasirašė, bet kiekvieną mėnesį atskirais įsakymais (2005 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 1K-4, 2005 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 1K-21, 2005 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 1K-36, 2005 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 1K-57, 2005 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 1K-69, 2005 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 1K-78, 2005 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. 1K-99, 2005 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 1K-106 ir 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1K-123) skyrė įmonėms, su kuriomis buvo pasirašiusi sutartis 2004 m., 1/12 tais metais kompensuotos sumos. Tokiu būdu su pareiškėja, nors ji, kaip nustatė komisija, 2005 m. ir atitiko VLK keliamus reikalavimus, sutartis 2005 m. nebuvo sudaryta, todėl ji negalėjo dalyvauti ir 2005 m. gyventojus aprūpinant iš PSDF lėšų kompensuojamomis ortopedijos techninėmis priemonėmis, nes nebuvo sudariusi sutarties su VLK 2004 m.

Tyrimu nustatytos aplinkybės bei jų vertinimas buvo išdėstyti 2006 m. sausio 19 d. pranešime apie atliktą tyrimą. Pranešimas buvo išsiųstas VLK, Sveikatos apsaugos ministerijai bei pareiškėjai UAB „Baltic Orthoservice“.

Pareiškėja 2006 m. vasario 8 d. raštu pateikė nuomonę dėl tyrimo išvadų, kuria iš esmės pritarė pranešime suformuluotiems pasiūlymams, tačiau pastebėjo, kad juos reikėtų papildyti. Pareiškėjos nuomone, pripažinus, kad Kompensavimo tvarkos aprašo 7 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, reikėtų pripažinti, kad šiam straipsniui taip pat prieštarauja ir minėtos tvarkos 11 punktas. Taip pat pastebėjo, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui prieštaravo VLK direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymu patvirtintų Reikalavimų įmonėms 2.7 ir 2.13 punktai, tačiau Konkurencijos įstatymui prieštarauja ir VLK direktoriaus 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1K-70 pakeisti Reikalavimai įmonėms, nes šie reikalavimai yra nepagrįsti bei prieštarauja galiojantiems teisės aktams, nes sudaro nevienodas konkurencijos sąlygas ne tik įmonėms, bet ir gydytojams.

Sveikatos apsaugos ministerija 2006 m. vasario 20 d. raštu ir VLK 2006 m. kovo 9 d. raštu pareiškė, kad neturi pretenzijų dėl pranešime suformuluotų pasiūlymų, susijusių su Sveikatos apsaugos ministro patvirtinto Kompensavimo tvarkos aprašo 7 punktu, nes yra parengtas naujas Gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis tvarkos aprašas, kuris pagrįstas principu „pinigai paskui pacientą“. Šį principą numatoma taikyti kompensuojant visas ortopedijos technines priemones. Dėl pasiūlymų, susijusių su Reikalavimų įmonėms, patvirtintų VLK direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-30, 2.7 ir 2.13 punktais pareiškė, kad jau atliko šių nuostatų pakeitimą, paliekant įmonėms minimalius reikalavimus teikiamoms paslaugoms, nes tokių paslaugų teikimo veikla nėra licencijuojama, o VLK kompensuoja tik kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

Bylos nagrinėjimo posėdžio metu išsakyti šalių argumentai ir pastabos iš esmės pakartojo raštu pareikštas nuomones dėl atlikto tyrimo.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms numato pareigą, vykdant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šio straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, nustatydama draudimą valstybės ir savivaldybės institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma: 1) institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams ir 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas nurodo, kad iš PSDF apmokama valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtintu Gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos aprašu (2004 m. birželio 28 d. redakcija) paskirstyti lėšas pavesta VLK, sudarant sutartis su įmonėmis, gaminančiomis šias priemones arba tiekiančiomis jas iš kitų šalių. Šiose VLK sutartyse turi būti atskirai nurodomos lėšų, skirtų ortopedinės avalynės bei įtvarų, korsetų ir kitų gaminių įsigijimui kompensuoti, sumos. Lėšos galūnių protezų bei aparatų įsigijimo išlaidoms kompensuoti įmonėms nepaskirstomos ir sumos sutartyse nenurodomos (Kompensavimo tvarkos aprašo 7 punktas).

Pagrindinis kompensavimo tvarkos tikslas - kompensuoti pacientams už įsigyjamas ortopedijos technines priemones, ką ir padeda įgyvendinti principas „pinigai paskui pacientą“, tuo pačiu suteikiama pacientams galimybė patiems rinktis ortopedijos techninių priemonių tiekėją bei skatinama konkurencija tarp šią veiklą vykdančių ūkio subjektų. Tuo tarpu, kai didžioji dalis šių priemonių kompensavimo lėšų yra skiriama konkrečioms įmonėms konkrečiomis sumomis, nurodytomis sudaromose sutartyse, kaip tai numato Kompensavimo tvarkos aprašo 7 punktas, tai sudaro prielaidas konkurencijos ribojimui.

Tokia išvada darytina dėl to, kad konkreti suma tam tikrai įmonei gali būti skiriama tik pagal tam tikrus objektyvius kriterijus, reikalavimus. Tačiau Kompensavimo tvarkos aprašas jokių objektyvių kriterijų, kuriais remiantis lėšos tarp įmonių būtų paskirstomos taip, kad būtų užtikrinta tarp jų sąžininga konkurencija, nebūtų diskriminuojamos vienos įmonės ir suteikiamos privilegijos kitoms įmonėms, nenumato. Šis punktas vertintinas kartu su iš jo kylančiomis VLK pareigomis sudaryti sutartis su įmonėmis bei jo įgyvendinimo praktika.

VLK sudarytos komisijos uždaviniams, remiantis VLK direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-30, priskirta vertinti įmonių lėšų poreikį bei gamybinius pajėgumus, taip pat praktika rodo, kad VLK lėšas skirstė atsižvelgdama į ankstesniais metais įmonei skirtą pinigų sumą (detaliau nagrinėjama toliau šiame nutarime).

Kaip rodo tyrimo medžiaga, Kompensavimo tvarkos aprašo 7 punktas leido sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Daliai įmonių, kurios jau veikė rinkoje, buvo suteikiamos privilegijos, nes joms buvo skiriama konkreti lėšų suma, ir jos tam tikrą laikotarpį, kuriam tos lėšos yra skirtos (sutartys sudaromos metams), galėjo sėkmingai plėtoti savo veiklą, būti užtikrintos dėl tam tikros pajamų dalies. Tuo tarpu įmonės, kurios veikia nepakankamai ilgą laiką ar kurios naujai ateina į rinką, susiduria su veiklos kliūtimis - negali plėtoti savo veiklos tokiomis pačiomis sąlygomis, nes negali gauti lėšų iš PSDF, o tuo pačiu ir sėkmingai konkuruoti. Nevienodų konkurencijos sąlygų sudarymas paaiškinamas ir tuo, kad gyventojams yra parankiau naudotis tų įmonių paslaugomis, kuriose jiems bus kompensuojama už įsigyjamas ortopedijos technines priemones. Tokiu būdu, ortopedijos techninių priemonių rinka iš esmės yra fiksuojama tam laikotarpiui, kurį galioja VLK sudarytos sutartys su ilgesnę veiklos patirtį turinčiomis įmonėmis - užkertamas kelias plėtoti savo veiklą naujoms įmonėms bei neskatinama konkurencija tarp jau veikiančių. Iš to galima daryti išvadą, kad Sveikatos apsaugos ministerija, patvirtindama Kompensavimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatą, neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.

Vadovaudamasis minėtu Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1, VLK direktorius 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-30 patvirtino Reikalavimus įmonėms. Jais vadovaudamasi Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo valstybės biudžeto lėšomis komisija siūlo VLK direktoriui, su kuriomis įmonėmis ir kokiai lėšų apimčiai sudaryti sutartis su įmonėmis, aprūpinančioms gyventojus ortopedijos techninėmis priemonėmis. Šių reikalavimų 2.7 punktas numato, kad įmonė privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų įmonės darbo ortopedijos srityje patirtį, individualiai aptarnaujant pacientus, o 2.13 punktas nurodo, kad įmonė taip pat turi turėti ortopedą-traumatologą, ne mažiau kaip vienerius metus kiekvieną darbo dieną dirbantį įmonėje pagal galiojančią licenciją ir turintį ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį.

Iš minėtų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad įmonės, kurios nori dalyvauti gyventojus aprūpinant iš PSDF kompensuojamomis už ortopedijos techninėmis priemonėmis, turi sudaryti sutartį su VLK. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytus reikalavimus, tokios galimybės neturi tos įmonės, kurios yra ortopedijos techninių priemonių rinkos naujokės, t. y. kurios savo veiklą pradėjo mažiau nei prieš trejus metus iki paraiškų kompensacijai gauti padavimo termino pabaigos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ortopedijos techninės priemonės yra specialios techninės priemonės ir, priklausomai nuo jas įsigyjančių asmenų invalidumo, amžiaus, socialinės padėties, priemonių būtinumo, yra kompensuojama 100 proc., 80 proc. ar 50 proc. jų bazinės kainos. Dėl šios priežasties iš PSDF gyventojų kompensacijoms skirtos lėšos tyrimo duomenimis sudarė reikšmingą įmonių apyvartos dalį - apie 60 proc., o kai kurių įmonių siekė 90 proc. ir daugiau. Nesudarydama sutarčių su naujai įsikūrusiomis įmonėmis, VLK apribojo joms galimybes įeiti į rinką ir sėkmingai veikti joje lygiomis teisėmis su ilgesnį laiką veikiančiomis įmonėmis. Tokia situacija patvirtina, kad minėtos VLK direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų įmonėms nuostatos diskriminuoja naujai įsikūrusias įmones ir tuo pačiu teikia privilegijas ilgesnį laiką veikiančioms, o tai lemia ir skirtingas konkurencijos sąlygas ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pardavimo rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Pastebėtina, kad nei Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, nei Sveikatos draudimo įstatymas nenumato reikalavimų, kurie sąlygotų tokių skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymą ūkio subjektams, kurie veikia gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis srityje.

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad VLK direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-30 patvirtintų Reikalavimų įmonėms 2.7 bei 2.13 punktai (VLK direktoriaus 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1K-70 šie punktai buvo pakeisti: 2.7 punktas neteko galios, o 2.13 punktas pakeistas taip, kad nebesudaro įmonėms skirtingų konkurencijos sąlygų) prieštaravo Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.

Pareiškėjos argumentas, kad Kompensavimo tvarkos aprašo 11 punkto nuostata, nurodanti, kad įmonės, neviršydamos joms skirtų asignavimų, aprūpina gyventojus ortopedine avalyne bei įtvarais, korsetais ir kitais gaminiais, taip pat prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, yra nepagrįstas, nes pats šis punktas Konkurencijos įstatymui neprieštarauja, o yra šio aprašo 7 punkto pasekmė. Pareiškėjos pastaba, kad VLK direktoriaus 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1K-70 pakeista Reikalavimų įmonėms nuostata, įtvirtinta 2.13 punkte ir nustatanti reikalavimą įmonėms turėti ortopedo-traumatologo kvalifikacinės kategorijos gydytoją, dirbantį kiekvieną darbo dieną, bet nebūtinai visą, ir turintį ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį šioje srityje, taip pat prieštarauja Konkurencijos įstatymui, yra nepagrįsta, nes minėtas reikalavimas nesudaro skirtingų sąlygų įmonėms.

Konstatuotina, kad VLK direktoriaus įsakymai, kuriais buvo nustatyta, kad įmonės, kurios 2004 m. buvo pasirašiusios sutartis su VLK, gali priimti užsakymus ir išduoti gaminių, neviršydamos 1/12 2004 m. šioms įmonėms numatytos gyventojų kompensavimui už įsigyjamas ortopedijos technines priemones skirtos sumos, neskaičiuojant sumos, skirtos protezams ir aparatams įsigyti (2005 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 1K-4, 2005 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 1K-21, 2005 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 1K-36, 2005 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 1K-57, 2005 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 1K-69, 2005 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 1K-78, 2005 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. 1K-99, 2005 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 1K-106 ir 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1K-123), taip pat prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

VLK skyrė lėšas priemonių kompensavimui neatsižvelgusi į 2005 m. pateiktas paraiškas, gautas iš įmonių, atitinkančių joms keltus reikalavimus. Tokiu būdu VLK sprendimai suteikė privilegijas toms ortopedijos techninių priemonių įmonėms, su kuriomis buvo pasirašytos sutartys 2004 m., tuo pačiu diskriminuodama įmones, kurios pateikė paraiškas ir atitiko įmonėms keliamus reikalavimus, tačiau nebuvo pasirašiusios sutarčių su VLK 2004 m. Laikytina, kad tokie sprendimai neskatino konkurencijos ir tarp 2004 m. sutartis su VLK pasirašiusių įmonių, nes šios įmonės buvo užtikrintos, kad joms bus skiriama tam tikra lėšų suma, o tai neskatino jų suinteresuotumo gerinti savo ekonominių veiklos rodiklių, didinti savo konkurencingumo. Dėl šių priežasčių galėjo nukentėti ne tik sąžininga konkurencija ortopedijos techninių priemonių rinkoje, bet taip pat ir vartotojų, pacientų interesai, nes vienas pagrindinių pacientų pasirinkimą lemiančių faktorių yra žinojimas, kad šiose įmonėse už paslaugas reikės mokėti mažiau.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sveikatos apsaugos ministerijos ir VLK priimti teisės aktai ir kiti sprendimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos ir ortopedijos technikos priemonių, kompensuojamų Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis, bazinių kainų nustatymo laikinosios metodikos patvirtinimo“ patvirtinto Gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos aprašo (2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-466 išdėstytas nauja redakcija) 7 punkto nuostata: „VLK sutartyse su įmonėmis dėl gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis atskirai nurodo lėšų, skirtų ortopedinės avalynės bei įtvarų, korsetų ir kitų gaminių įsigijimui kompensuoti sumas“ prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.

2. Pripažinti, kad Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-30 „Dėl komisijos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Reikalavimų įmonėms, vykdančioms gyventojų aprūpinimą ortopedijos techninėmis priemonėmis, 2.7 punktas ir 2.13 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.

3. Pripažinti, kad Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2005 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1K-4 1 punktas, 2005 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1K-21 1 punktas, 2005 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 1K-36 1 punktas, 2005 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1K-57 1 punktas, 2005 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 1K-69 1 punktas, 2005 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1K-78 1 punktas, 2005 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 1K-99 1 punktas, 2005 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. 1K-106 1 punktas ir 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1K-123 1 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.

4. Įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją per vieną mėnesį nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos pakeisti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą nuostatą taip, kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimams.

5. Įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją per 14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo informuoti apie tai Konkurencijos tarybą, pateikiant patvirtinančius įrodymus.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas