- 2006 03 30
- Nutarimo Nr.: 2S-6
- Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos
taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno,
Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono
Rasimavičiaus, Gendriko Stuko;
sekretoriaujant Zitai Balsienei;
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės
tarnautojams: Aldonai Sriubienei, Vytautui Gliebui, Giedrei Jarmalytei, Jurgitai
Brėskytei;
proceso šalims: UAB „Baltic Orthoservice“ (pareiškėja) atstovui
Gediminui Kostkevičiui, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerijos atstovams: Vytautui Kriauzai, Vitalijai Griškovai, Evelinai
Galčiūtei, Airai Mečėjienei; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
atstovui Vytautui Šveikauskui;
viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtinto
Gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis kompensavimo laikinosios
tvarkos aprašo ir dėl Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerijos sprendimų, paskirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto lėšas įmonėms, aprūpinančioms gyventojus ortopedijos technikos
priemonėmis, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau -
Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
2005 m. kovo 25 d. gautas UAB „Baltic Orthoservice“ (toliau -
pareiškėja) prašymas Konkurencijos tarybai dėl Valstybinės ligonių kasos prie
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) direktoriaus 2005 m.
kovo 8 d. įsakymo Nr. 1K-30 „Dėl komisijos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“
atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams ištyrimo. Pareiškėja
nurodė, kad minėtu įsakymu patvirtintų Reikalavimų įmonėms, vykdančioms gyventojų
aprūpinimą ortopedijos techninėmis priemonėmis, 2.7 punkte numatytas reikalavimas, kad
įmonė, teikdama lėšų ortopedijos techninėms priemonėms kompensuoti paraiškas VLK,
privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų įmonės darbo ortopedijos srityje patirtį,
individualiai aptarnaujant pacientus; bei 2.13 punkte numatytas reikalavimas minėtoms
įmonėms turėti ortopedą-traumatologą, ne mažiau kaip vienerius metus kiekvieną
darbo dieną dirbantį įmonėje pagal galiojančią licenciją ir turintį ne mažesnę
kaip trejų metų darbo patirtį, yra diskriminuojantys. Savo nuomonę pareiškėja
grindė tuo, kad tokiu būdu užkertamas kelias savo paslaugas teikti naujoms įmonėms,
veikiančioms gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis srityje, arba
įmonėms, kuriose gydytojai keitėsi, o naujai atėję gydytojai nėra išdirbę
įmonėse vienerių metų. Pareiškėjos nuomone, VLK direktoriaus 2005 m. kovo 8 d.
įsakymu Nr. 1K-30 nustatyti reikalavimai ortopedijos technines priemones gaminančioms ir
pritaikančioms įmonėms ne tik sudaro pagrindus nesąžiningai konkurencijai, bet ir
atima pacientams galimybę rinktis paslaugų teikėją - pacientas yra priverstas kreiptis
į tą įmonę, kuri gavo iš VLK lėšų įsigyjamai ortopedijos technikos priemonei
kompensuoti, nes, priešingu atveju, pacientui už įsigyjamą priemonę reikėtų mokėti
savo lėšomis.
2005 m. rugpjūčio 8 d. Konkurencijos taryba gavo pareiškėjos
papildomą prašymą dėl VLK direktoriaus įsakymų, kuriais buvo skiriama įmonėms, su
kuriomis buvo pasirašytos sutartys 2004 m., kiekvieną 2005 m. mėnesį po 1/12 2004 m.
skirtos sumos, atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams ištyrimo. Pareiškėja
teigia, kad, nors buvo pakeistos esminės Konkurencijos įstatymui prieštaraujančios VLK
direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 1K-30 nuostatos VLK direktoriaus 2005 m.
gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1K-70, tačiau vėlesni VLK priimami sprendimai rodo, kad yra
ir toliau pažeidinėjamas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis.
Atliekant tyrimą buvo nagrinėjama pinigų paskirstymo įmonėms už
gyventojų įsigyjamas ortopedijos technikos priemones tvarka. Ortopedijos technikos
priemonės yra specialios technikos priemonės, skirtos įvairiems judėjimo ir atramos
aparato funkcijų sutrikimams kompensuoti, sveikatos sutrikimams gydyti ir jų
prevencijai. Šių priemonių įsigijimas kompensuojamas priklausomai nuo jas
įsigyjančių asmenų invalidumo, amžiaus, socialinės padėties, priemonių būtinumo
ir sudaro 100 proc., 80 proc. ar 50 proc. ortopedijos techninių priemonių bazinės
kainos. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo
įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktui, ortopedijos technikos
priemonių kompensavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministerija (toliau - Sveikatos apsaugos ministerija). Sveikatos apsaugos ministro 2004 m.
sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl Gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos
priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos ir Ortopedijos technikos priemonių,
kompensuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, bazinių kainų
nustatymo laikinosios metodikos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Gyventojų aprūpinimo
ortopedijos technikos priemonėmis kompensavimo laikinoji tvarka. Pagal šios tvarkos 5
punktą VLK sudaro su įmonėmis sutartis dėl gyventojų aprūpinimo ortopedijos
technikos priemonėmis. Siekiant įgyvendinti principą „pinigai paskui ligonį“,
minėtoji laikinoji tvarka buvo pakeista Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28
d. įsakymu Nr. V-466 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m.
sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos
priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos ir Ortopedijos technikos priemonių,
kompensuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, bazinių kainų
nustatymo laikinosios metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinus Gyventojų
aprūpinimo ortopedijos technikos priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos naują
redakciją - Gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis kompensavimo
laikinosios tvarkos aprašą (toliau - Kompensavimo tvarkos aprašas). Šio aprašo 7
punkte nurodoma, kad VLK sutartyse su įmonėmis dėl gyventojų aprūpinimo ortopedijos
techninėmis priemonėmis atskirai nurodo lėšų, skirtų ortopedinės avalynės bei
įtvarų, korsetų ir kitų gaminių įsigijimui kompensuoti, sumas. Lėšos galūnių
protezų bei aparatų įsigijimo išlaidoms kompensuoti įmonėms nepaskirstomos ir sumos
sutartyse nenurodomos. Tai rodo, kad principas „pinigai paskui ligonį“ yra
įgyvendinamas tik aprūpinant gyventojus galūnių protezais ir aparatais, o kitoms
ortopedijos techninėms priemonėms jis netaikomas.
Vadovaujantis minėtu Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 6 d.
įsakymu Nr. V-1, buvo priimtas VLK direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 1K-30
„Dėl komisijos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinti
Reikalavimai įmonėms, vykdančioms gyventojų aprūpinimą ortopedijos techninėmis
priemonėmis (toliau - Reikalavimai). Įmonės, gaminančios ortopedijos technines
priemones, turi atitikti šiuos reikalavimus, jei nori sudaryti sutartis su VLK ir tokiu
būdu gauti lėšų, skirtų gyventojams kompensuoti už ortopedijos techninių priemonių
įsigijimą. Šių reikalavimų 2.7 punktas numatė įmonėms reikalavimą turėti ne
mažesnę kaip 3 metų įmonės darbo ortopedijos srityje patirtį, individualiai
aptarnaujant pacientus, o 2.13 punktas nustatė reikalavimą įmonei turėti
ortopedą-traumatologą, ne mažiau kaip vienerius metus kiekvieną darbo dieną dirbantį
įmonėje pagal galiojančią licenciją ir turintį ne mažesnę kaip trejų metų darbo
patirtį.
Be to, minėtu VLK direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kurios
paskirtis teikti VLK direktoriui siūlymus dėl ortopedijos techninių priemonių
kompensavimo valstybės biudžeto lėšomis. Komisija turėjo iki 2005 m. kovo 29 d. pagal
pateiktas įmonių paraiškas parengti pasiūlymus dėl lėšų iš Privalomojo sveikatos
draudimo fondo (toliau - PSDF) skyrimo įmonėms.
Nustatyta, kad pareiškėja - UAB „Baltic Orthoservice“ - buvo
pateikusi paraiškas 2004 m. ir 2005 m. 2004 m. komisijos vertinimu pareiškėja neatitiko
keliamų reikalavimų, o 2005 m. paraiška atitiko visus VLK keliamus reikalavimus.
Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2005 m. balandžio 6 d. raštu
pateikus pastabas VLK direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 1K-30 nuostatoms bei
siūlymą šį įsakymą keisti skubos tvarka, 2005 m. balandžio 6 d. komisija
pakartotiniame posėdyje nutarė siūlyti VLK direktoriui sutarčių su įmonėmis
pasirašymą atidėti ir kiekvieną mėnesį kompensuoti įmonėms už gyventojų
įsigytas ortopedijos technines priemones 1/12 dalį 2004 m. kompensuotos sumos. Dėl
šios priežasties VLK direktoriaus 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1K-70 buvo
pratęstas gaminančių ortopedijos technines priemones ir jas tiekiančių įmonių
paraiškų pateikimo ir patikslinimo terminas iki 2005 m. birželio 20 d. Tuo pačiu
įsakymu buvo panaikintas Reikalavimų įmonėms 2.7 punktas, numatantis reikalavimą
įmonėms turėti nemažesnę kaip 3 metų įmonės darbo ortopedijos srityje patirtį,
bei pakeistas 2.13 punktas, atsisakant reikalavimo, kad ortopedas-traumatologas būtų
įmonėje išdirbęs vienerius metus kiekvieną visą darbo dieną.
Pasibaigus paraiškų pateikimo ir patikslinimo terminui, VLK
sutarčių su įmonėmis 2005 metams nepasirašė, bet kiekvieną mėnesį atskirais
įsakymais (2005 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 1K-4, 2005 m. vasario 25 d. įsakymas Nr.
1K-21, 2005 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 1K-36, 2005 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr.
1K-57, 2005 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 1K-69, 2005 m. birželio 28 d. įsakymas Nr.
1K-78, 2005 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. 1K-99, 2005 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr.
1K-106 ir 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1K-123) skyrė įmonėms, su kuriomis buvo
pasirašiusi sutartis 2004 m., 1/12 tais metais kompensuotos sumos. Tokiu būdu su
pareiškėja, nors ji, kaip nustatė komisija, 2005 m. ir atitiko VLK keliamus
reikalavimus, sutartis 2005 m. nebuvo sudaryta, todėl ji negalėjo dalyvauti ir 2005 m.
gyventojus aprūpinant iš PSDF lėšų kompensuojamomis ortopedijos techninėmis
priemonėmis, nes nebuvo sudariusi sutarties su VLK 2004 m.
Tyrimu nustatytos aplinkybės bei jų vertinimas buvo išdėstyti 2006
m. sausio 19 d. pranešime apie atliktą tyrimą. Pranešimas buvo išsiųstas VLK,
Sveikatos apsaugos ministerijai bei pareiškėjai UAB „Baltic Orthoservice“.
Pareiškėja 2006 m. vasario 8 d. raštu pateikė nuomonę dėl tyrimo
išvadų, kuria iš esmės pritarė pranešime suformuluotiems pasiūlymams, tačiau
pastebėjo, kad juos reikėtų papildyti. Pareiškėjos nuomone, pripažinus, kad
Kompensavimo tvarkos aprašo 7 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4
straipsniui, reikėtų pripažinti, kad šiam straipsniui taip pat prieštarauja ir
minėtos tvarkos 11 punktas. Taip pat pastebėjo, kad Konkurencijos įstatymo 4
straipsniui prieštaravo VLK direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymu patvirtintų
Reikalavimų įmonėms 2.7 ir 2.13 punktai, tačiau Konkurencijos įstatymui prieštarauja
ir VLK direktoriaus 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1K-70 pakeisti Reikalavimai
įmonėms, nes šie reikalavimai yra nepagrįsti bei prieštarauja galiojantiems teisės
aktams, nes sudaro nevienodas konkurencijos sąlygas ne tik įmonėms, bet ir gydytojams.
Sveikatos apsaugos ministerija 2006 m. vasario 20 d. raštu ir VLK 2006
m. kovo 9 d. raštu pareiškė, kad neturi pretenzijų dėl pranešime suformuluotų
pasiūlymų, susijusių su Sveikatos apsaugos ministro patvirtinto Kompensavimo tvarkos
aprašo 7 punktu, nes yra parengtas naujas Gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis tvarkos aprašas, kuris pagrįstas principu „pinigai paskui pacientą“.
Šį principą numatoma taikyti kompensuojant visas ortopedijos technines priemones. Dėl
pasiūlymų, susijusių su Reikalavimų įmonėms, patvirtintų VLK direktoriaus 2005 m.
kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-30, 2.7 ir 2.13 punktais pareiškė, kad jau atliko šių
nuostatų pakeitimą, paliekant įmonėms minimalius reikalavimus teikiamoms paslaugoms,
nes tokių paslaugų teikimo veikla nėra licencijuojama, o VLK kompensuoja tik
kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
Bylos nagrinėjimo posėdžio metu išsakyti šalių argumentai ir
pastabos iš esmės pakartojo raštu pareikštas nuomones dėl atlikto tyrimo.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis valstybės valdymo ir
savivaldos institucijoms numato pareigą, vykdant pavestus uždavinius, susijusius su
ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, užtikrinti sąžiningos konkurencijos
laisvę. Šio straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, nustatydama
draudimą valstybės ir savivaldybės institucijoms priimti teisės aktus arba kitus
sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų
grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų
atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų
konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų
reikalavimus.
Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi,
valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami
kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma: 1)
institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar
jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų
skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams ir 3) skirtingos
konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies
4 punktas nurodo, kad iš PSDF apmokama valstybės parama ortopedijos technikos
priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos
ministro 2004 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtintu Gyventojų aprūpinimo
ortopedijos technikos priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos aprašu (2004 m.
birželio 28 d. redakcija) paskirstyti lėšas pavesta VLK, sudarant sutartis su
įmonėmis, gaminančiomis šias priemones arba tiekiančiomis jas iš kitų šalių.
Šiose VLK sutartyse turi būti atskirai nurodomos lėšų, skirtų ortopedinės avalynės
bei įtvarų, korsetų ir kitų gaminių įsigijimui kompensuoti, sumos. Lėšos galūnių
protezų bei aparatų įsigijimo išlaidoms kompensuoti įmonėms nepaskirstomos ir sumos
sutartyse nenurodomos (Kompensavimo tvarkos aprašo 7 punktas).
Pagrindinis kompensavimo tvarkos tikslas - kompensuoti pacientams už
įsigyjamas ortopedijos technines priemones, ką ir padeda įgyvendinti principas
„pinigai paskui pacientą“, tuo pačiu suteikiama pacientams galimybė patiems rinktis
ortopedijos techninių priemonių tiekėją bei skatinama konkurencija tarp šią veiklą
vykdančių ūkio subjektų. Tuo tarpu, kai didžioji dalis šių priemonių kompensavimo
lėšų yra skiriama konkrečioms įmonėms konkrečiomis sumomis, nurodytomis sudaromose
sutartyse, kaip tai numato Kompensavimo tvarkos aprašo 7 punktas, tai sudaro prielaidas
konkurencijos ribojimui.
Tokia išvada darytina dėl to, kad konkreti suma tam tikrai įmonei
gali būti skiriama tik pagal tam tikrus objektyvius kriterijus, reikalavimus. Tačiau
Kompensavimo tvarkos aprašas jokių objektyvių kriterijų, kuriais remiantis lėšos
tarp įmonių būtų paskirstomos taip, kad būtų užtikrinta tarp jų sąžininga
konkurencija, nebūtų diskriminuojamos vienos įmonės ir suteikiamos privilegijos kitoms
įmonėms, nenumato. Šis punktas vertintinas kartu su iš jo kylančiomis VLK pareigomis
sudaryti sutartis su įmonėmis bei jo įgyvendinimo praktika.
VLK sudarytos komisijos uždaviniams, remiantis VLK direktoriaus 2005
m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-30, priskirta vertinti įmonių lėšų poreikį bei
gamybinius pajėgumus, taip pat praktika rodo, kad VLK lėšas skirstė atsižvelgdama į
ankstesniais metais įmonei skirtą pinigų sumą (detaliau nagrinėjama toliau šiame
nutarime).
Kaip rodo tyrimo medžiaga, Kompensavimo tvarkos aprašo 7 punktas
leido sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems
ūkio subjektams. Daliai įmonių, kurios jau veikė rinkoje, buvo suteikiamos
privilegijos, nes joms buvo skiriama konkreti lėšų suma, ir jos tam tikrą laikotarpį,
kuriam tos lėšos yra skirtos (sutartys sudaromos metams), galėjo sėkmingai plėtoti
savo veiklą, būti užtikrintos dėl tam tikros pajamų dalies. Tuo tarpu įmonės,
kurios veikia nepakankamai ilgą laiką ar kurios naujai ateina į rinką, susiduria su
veiklos kliūtimis - negali plėtoti savo veiklos tokiomis pačiomis sąlygomis, nes
negali gauti lėšų iš PSDF, o tuo pačiu ir sėkmingai konkuruoti. Nevienodų
konkurencijos sąlygų sudarymas paaiškinamas ir tuo, kad gyventojams yra parankiau
naudotis tų įmonių paslaugomis, kuriose jiems bus kompensuojama už įsigyjamas
ortopedijos technines priemones. Tokiu būdu, ortopedijos techninių priemonių rinka iš
esmės yra fiksuojama tam laikotarpiui, kurį galioja VLK sudarytos sutartys su ilgesnę
veiklos patirtį turinčiomis įmonėmis - užkertamas kelias plėtoti savo veiklą
naujoms įmonėms bei neskatinama konkurencija tarp jau veikiančių. Iš to galima daryti
išvadą, kad Sveikatos apsaugos ministerija, patvirtindama Kompensavimo tvarkos aprašo 7
punkto nuostatą, neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės ir pažeidė
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.
Vadovaudamasis minėtu Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 6 d.
įsakymu Nr. V-1, VLK direktorius 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-30 patvirtino
Reikalavimus įmonėms. Jais vadovaudamasi Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo
valstybės biudžeto lėšomis komisija siūlo VLK direktoriui, su kuriomis įmonėmis ir
kokiai lėšų apimčiai sudaryti sutartis su įmonėmis, aprūpinančioms gyventojus
ortopedijos techninėmis priemonėmis. Šių reikalavimų 2.7 punktas numato, kad įmonė
privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų įmonės darbo ortopedijos srityje patirtį,
individualiai aptarnaujant pacientus, o 2.13 punktas nurodo, kad įmonė taip pat turi
turėti ortopedą-traumatologą, ne mažiau kaip vienerius metus kiekvieną darbo dieną
dirbantį įmonėje pagal galiojančią licenciją ir turintį ne mažesnę kaip trejų
metų darbo patirtį.
Iš minėtų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad įmonės,
kurios nori dalyvauti gyventojus aprūpinant iš PSDF kompensuojamomis už ortopedijos
techninėmis priemonėmis, turi sudaryti sutartį su VLK. Tačiau, atsižvelgiant į
nustatytus reikalavimus, tokios galimybės neturi tos įmonės, kurios yra ortopedijos
techninių priemonių rinkos naujokės, t. y. kurios savo veiklą pradėjo mažiau nei
prieš trejus metus iki paraiškų kompensacijai gauti padavimo termino pabaigos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ortopedijos techninės priemonės yra specialios
techninės priemonės ir, priklausomai nuo jas įsigyjančių asmenų invalidumo,
amžiaus, socialinės padėties, priemonių būtinumo, yra kompensuojama 100 proc., 80
proc. ar 50 proc. jų bazinės kainos. Dėl šios priežasties iš PSDF gyventojų
kompensacijoms skirtos lėšos tyrimo duomenimis sudarė reikšmingą įmonių apyvartos
dalį - apie 60 proc., o kai kurių įmonių siekė 90 proc. ir daugiau. Nesudarydama
sutarčių su naujai įsikūrusiomis įmonėmis, VLK apribojo joms galimybes įeiti į
rinką ir sėkmingai veikti joje lygiomis teisėmis su ilgesnį laiką veikiančiomis
įmonėmis. Tokia situacija patvirtina, kad minėtos VLK direktoriaus įsakymu
patvirtintų Reikalavimų įmonėms nuostatos diskriminuoja naujai įsikūrusias įmones
ir tuo pačiu teikia privilegijas ilgesnį laiką veikiančioms, o tai lemia ir skirtingas
konkurencijos sąlygas ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pardavimo rinkoje
konkuruojantiems ūkio subjektams.
Pastebėtina, kad nei Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos
įstatymas, nei Sveikatos draudimo įstatymas nenumato reikalavimų, kurie sąlygotų
tokių skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymą ūkio subjektams, kurie veikia
gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis srityje.
Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad VLK direktoriaus
2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-30 patvirtintų Reikalavimų įmonėms 2.7 bei 2.13
punktai (VLK direktoriaus 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1K-70 šie punktai buvo
pakeisti: 2.7 punktas neteko galios, o 2.13 punktas pakeistas taip, kad nebesudaro
įmonėms skirtingų konkurencijos sąlygų) prieštaravo Konkurencijos įstatymo 4
straipsniui.
Pareiškėjos argumentas, kad Kompensavimo tvarkos aprašo 11 punkto
nuostata, nurodanti, kad įmonės, neviršydamos joms skirtų asignavimų, aprūpina
gyventojus ortopedine avalyne bei įtvarais, korsetais ir kitais gaminiais, taip pat
prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, yra nepagrįstas, nes pats šis
punktas Konkurencijos įstatymui neprieštarauja, o yra šio aprašo 7 punkto pasekmė.
Pareiškėjos pastaba, kad VLK direktoriaus 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1K-70
pakeista Reikalavimų įmonėms nuostata, įtvirtinta 2.13 punkte ir nustatanti
reikalavimą įmonėms turėti ortopedo-traumatologo kvalifikacinės kategorijos
gydytoją, dirbantį kiekvieną darbo dieną, bet nebūtinai visą, ir turintį ne
mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį šioje srityje, taip pat prieštarauja
Konkurencijos įstatymui, yra nepagrįsta, nes minėtas reikalavimas nesudaro skirtingų
sąlygų įmonėms.
Konstatuotina, kad VLK direktoriaus įsakymai, kuriais buvo nustatyta,
kad įmonės, kurios 2004 m. buvo pasirašiusios sutartis su VLK, gali priimti užsakymus
ir išduoti gaminių, neviršydamos 1/12 2004 m. šioms įmonėms numatytos gyventojų
kompensavimui už įsigyjamas ortopedijos technines priemones skirtos sumos,
neskaičiuojant sumos, skirtos protezams ir aparatams įsigyti (2005 m. sausio 24 d.
įsakymas Nr. 1K-4, 2005 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 1K-21, 2005 m. kovo 24 d.
įsakymas Nr. 1K-36, 2005 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 1K-57, 2005 m. gegužės 26 d.
įsakymas Nr. 1K-69, 2005 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 1K-78, 2005 m. rugpjūčio 2 d.
įsakymas Nr. 1K-99, 2005 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 1K-106 ir 2005 m. rugsėjo 30 d.
įsakymas Nr. 1K-123), taip pat prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio
reikalavimams.
VLK skyrė lėšas priemonių kompensavimui neatsižvelgusi į 2005 m.
pateiktas paraiškas, gautas iš įmonių, atitinkančių joms keltus reikalavimus. Tokiu
būdu VLK sprendimai suteikė privilegijas toms ortopedijos techninių priemonių
įmonėms, su kuriomis buvo pasirašytos sutartys 2004 m., tuo pačiu diskriminuodama
įmones, kurios pateikė paraiškas ir atitiko įmonėms keliamus reikalavimus, tačiau
nebuvo pasirašiusios sutarčių su VLK 2004 m. Laikytina, kad tokie sprendimai neskatino
konkurencijos ir tarp 2004 m. sutartis su VLK pasirašiusių įmonių, nes šios įmonės
buvo užtikrintos, kad joms bus skiriama tam tikra lėšų suma, o tai neskatino jų
suinteresuotumo gerinti savo ekonominių veiklos rodiklių, didinti savo konkurencingumo.
Dėl šių priežasčių galėjo nukentėti ne tik sąžininga konkurencija ortopedijos
techninių priemonių rinkoje, bet taip pat ir vartotojų, pacientų interesai, nes vienas
pagrindinių pacientų pasirinkimą lemiančių faktorių yra žinojimas, kad šiose
įmonėse už paslaugas reikės mokėti mažiau.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sveikatos
apsaugos ministerijos ir VLK priimti teisės aktai ir kiti sprendimai pažeidžia
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu
ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2004 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos
priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos ir ortopedijos technikos priemonių,
kompensuojamų Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis, bazinių kainų
nustatymo laikinosios metodikos patvirtinimo“ patvirtinto Gyventojų aprūpinimo
ortopedijos technikos priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos aprašo (2004 m.
birželio 28 d. įsakymu Nr. V-466 išdėstytas nauja redakcija) 7 punkto nuostata: „VLK
sutartyse su įmonėmis dėl gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
atskirai nurodo lėšų, skirtų ortopedinės avalynės bei įtvarų, korsetų ir kitų
gaminių įsigijimui kompensuoti sumas“ prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos
įstatymo 4 straipsniui.
2. Pripažinti, kad Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.
1K-30 „Dėl komisijos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų
Reikalavimų įmonėms, vykdančioms gyventojų aprūpinimą ortopedijos techninėmis
priemonėmis, 2.7 punktas ir 2.13 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos konkurencijos
įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.
3. Pripažinti, kad Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2005 m. sausio 24 d. įsakymo Nr.
1K-4 1 punktas, 2005 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1K-21 1 punktas, 2005 m. kovo 24 d.
įsakymo Nr. 1K-36 1 punktas, 2005 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1K-57 1 punktas, 2005
m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 1K-69 1 punktas, 2005 m. birželio 28 d. įsakymo Nr.
1K-78 1 punktas, 2005 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 1K-99 1 punktas, 2005 m. rugsėjo 2
d. įsakymo Nr. 1K-106 1 punktas ir 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1K-123 1 punktas
prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.
4. Įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją per
vieną mėnesį nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės
žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos pakeisti šio nutarimo
rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą nuostatą taip, kad neprieštarautų Lietuvos
Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimams.
5. Įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją per
14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo
informuoti apie tai Konkurencijos tarybą, pateikiant patvirtinančius įrodymus.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies
paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali
būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas
- Pirma instancija (sprendimas) (2006-10-09)
Teismo procesas baigtas