DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. BIRŽELIO 30 D. NUTARIMO NR. 857 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. BIRŽELIO 7 D. NUTARIMO NR. 851 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOJE PAGAMINTŲ ARBA IMPORTUOTŲ CUKRAUS IR PRODUKTŲ, KURIUOSE YRA CUKRAUS, SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNĮ TYRIMO NUTRAUKIMO

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba) 2003 m. spalio 9 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo tyrimo medžiagą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 857 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikoje pagamintų arba importuotų cukraus ir produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas pradėtas 2003 m. liepos 15 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-77 UAB „Lavisos agrogrupė“ (Gedimino g. 110, 4880 Kupiškis, įmonės kodas 6031792, tel. 8685 65676, faksas 8459 35078) pareiškimo pagrindu. Pareiškime UAB „Lavisos agrogrupė“ nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą Nr. 857 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikoje pagamintų arba importuotų cukraus ir produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo apmokestino cukraus mokesčiu inulino sirupą (KPN kodas 1702.60.80), kai tuo tarpu izogliukozė (KPN kodas 1702.60.10) liko neapmokestinta. Įsigaliojus nuo š. m. rugsėjo 1 d. minėtam nutarimui, UAB „Lavisos agrogrupė“ teigimu, išaugs inulino sirupo kaina ir bendrovė, kuri yra sudariusi ilgalaikes pirkimo ir tiekimo sutartis, patirs nuostolius, nes dalis vartotojų pradės naudoti izogliukozę. Bendrovės nuomone, šis Vyriausybės sprendimas ūkio subjektams sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas ir prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.

Tyrimo metu buvo kreiptasi į Finansų ministeriją Žemės ūkio ministeriją prašant nurodyti priežastis, lėmusias inulino sirupo apmokestinimą cukraus mokesčiu ir izogliukozės neapmokestinimą taip pat kreiptasi į Respublikinį mitybos centrą, Kauno technologijos universitetą ir į minėtų sirupų naudotojus apibūdinti inulino sirupo ir izogliukozės vartojamąsias savybes, kokybinius rodiklius, pakeičiamumo galimybes ir pan. Išanalizavus surinktą informaciją ir teisinę bazę nustatyta:

Izogliukozė ir inulino sirupai yra angliavandenilių kilmės šaldikliai. Izogliukozės arba daug fruktozės (42-55 proc.) turintis sirupas, gaunamas izomerinant gliukozę arba iš izogliukozės, kuri yra kukurūzų arba kitų grūdinių kultūrų krakmole. Inulino sirupas hidrolizės būdu dažniausiai išskiriamas iš cikorijų šaknų. Jo sudėtyje yra 80-85 proc. fruktozės ir 10-15 proc. gliukozės. Inulino sirupas ir izogliukozė daugiausia naudojami pomidorų padažų, vaisvandenių gamyboje, alaus pramonėje, konditerijos gaminių, ypač aukštos kokybės karamelių, irisų ir pomadinių saldainių, gamyboje. Pagal savo panaudojimo ir vartojamąsias savybes jie laikomi ekvivalenčiais ir tarpusavyje pakeičiamais.

Kai kurių maisto produktų gamyboje inulino sirupas ir izogliukozė naudojami vietoje baltojo cukraus. Daugiausia sirupo, keičiančio cukrų, naudojama konditerijos pramonėje. Čia nuo seno vartojamas iš krakmolo gautas gliukozės sirupas. Be jo negalima pagaminti geros kokybės karamelės ir irisų. Tačiau viso reikalingo cukraus pakeisti gliukozės (arba kitokiu) sirupu negalima, nes nuo jo didėja karamelės ir irisų masės lipnumas, saldainiai sugeria daug vandens iš aplinkos ir sudrėksta. Tačiau be sirupo išsiversti negalima, nes jį keičiant cukrumi gaminiai greitai kristalizuojasi, sausėja. Pomidorų padažų, vaisvandenių ir kitų produktų bei gėrimų, kuriems norima suteikti salstelėjusį skonį, gamyboje izogliukozė ir inulino sirupai yra tinkami pakaitalai, nes jie, kaip ir iš baltojo cukraus pagamintas sirupas, čia vartojami kaip saldinančios medžiagos ir jokio kito technologinio vaidmens neatlieka.

Tokiu būdu, nepriklausomai nuo gamybai naudojamų žaliavų, gamybos technologijos baltasis cukrus, izogliukozė ir inulino sirupas turi panašias vartojamąsias savybes ir pagal jų naudojimą bei paskirtį jie gali būti tinkamas pakaitalas vienas kitam ir priskiriami vienai prekės rinkai. Cukrus, produktai kuriuose yra cukraus (tarp jų ir inulino sirupas bei izogliukozė), vienai prekės - cukraus - rinkai yra priskirti ir Cukraus įstatyme, kurio 2 straipsnio 7 dalyje cukraus rinka apibrėžta kaip mainų sritis, apimanti cukraus, jo žaliavos ir produktų, kuriems taikomas cukraus režimas, pirkimą ir pardavimą importą ir eksportą.

Inulino sirupas ir izogliukozė Lietuvoje negaminami, bet importuojami. Muitinės departamento informacinių sistemų centro duomenimis, izogliukozės (KPN kodas 1702.60.10.) 2001 m. buvo importuota 1231,5 t, o 2002 m. - 1642 t, arba 33 proc. daugiau. Inulino sirupo (KPN kodas 1702.60.80.) importas išaugo nuo 1992 t 2001 metais iki 5826 t 2002 metais, t.y., beveik 3 kartus. Šių metų I-ąjį pusmetį izogliukozės importas stabilizavosi, įvežta 709 tonos, o inulino sirupo importas sudarė 3706 tonas, t.y., šio sirupo importuota 5,2 karto daugiau negu izogliukozės. Tuo tarpu, cukraus pardavimai vidaus rinkoje iš Lietuvos cukraus fabrikų gamintojų praėjusiais metais lyginant su 2001 m. sumažėjo nuo 100,2 tūkst.t iki 76,9 tūkst. t Daugiausia izogliukozės (KPN kodas 1702.60.10) importuoja UAB „Bang & Bonsomer“ - 2002 m. įvežė 87,8 proc. viso kiekio, šių metų I-ą pusmetį - 64,8 proc; inulino sirupo (KPN kodas 1702.60.80) didžiausias importuotojas yra UAB „Lavisos agrogrupė“ - atitinkamai 88,4 ir 93,1 proc.

Finansų ministerija nustatė, kad viena iš priežasčių, lėmusių cukraus pardavimų sumažėjimą yra cukraus pakaitalų vartojimo augimas vietoje cukraus, todėl, siekdama sumažinti Lietuvos cukraus fabrikuose sukauptą perteklinį cukraus kiekį pasiūlė Žemės ūkio ministerijai spręsti klausimą dėl cukraus pakaitalų apmokestinimo cukraus mokesčiu. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi situaciją cukraus sektoriuje, siekdama suaktyvinti baltojo cukraus vartojimą nes dėl kvotinio cukraus atsargų pertekliaus narystės ES dieną valstybei tai gali kainuoti apie 60 mln. Lt, o ateityje gali būti sumažinta išsiderėta baltojo cukraus gamybos kvota, inicijavo inulino sirupo, kurio išaugęs vartojimas, ministerijos nuomone, daro įtaką baltojo cukraus pardavimams, apmokestinimą.

Valstybės cukraus politiką cukraus rinkos reguliavimo priemones, cukraus ir produktų, kuriuose yra cukraus, režimą cukraus rinkos dalyvių ir valstybės institucijų santykius reglamentuoja Cukraus įstatymas, Cukraus režimas bei kiti teisės aktai. Cukraus įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė garantuoja šalies baltojo cukraus rinkos ekonominę apsaugą o šio įsipareigojimo įgyvendinimui 4 straipsnio 1 dalyje, numatančioje valstybinio reglamentavimo priemones, yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje cukrinių runkelių auginimas ir perdirbimas, vietinės gamybos cukraus pirkimas ir pardavimas, cukraus, cukraus žaliavos, produktų, kuriems taikomas cukraus režimas, importas ir eksportas yra valstybės reglamentuojamas ir atliekamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą cukraus režimą. Produktų, kuriems taikomas cukraus režimas, sąvoka apibrėžta Cukraus įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje - tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas produktų, kurių gamyba, importas ir eksportas gali turėti įtakos bendram cukraus gamybos balansui Lietuvoje, sąrašas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 264 patvirtino Cukraus režimą kuriame nustatė cukrinių runkelių auginimo, cukraus žaliavos įvežimo, perdirbimo, cukraus rinkos reguliavimo priemonių visumą. Režimo 1 priede patvirtino produktų sąrašą kuriems cukraus rinkos reguliavimo priemonės taikomos tiesiogiai. Be kitų produktų, priede įtraukti ir izogliukozė (KPN kodas 1702.60.10) bei inulino sirupas (KPN kodas 1702.60.80). Be to, Cukraus režimo 24 punktas numato, jog Žemės ūkio ministerija, išanalizavusi Statistikos departamento ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos pateiktus duomenis, prireikus informuoja Vyriausybę apie Lietuvos cukraus rinkos būklę ir teikia pasiūlymus dėl cukraus rinkos apsaugos.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Lietuvos Respublikos 2003 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. 857 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikoje pagamintų arba importuotų cukraus ir produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ galėjo sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas ūkio subjektams, vykdantiems veiklą cukraus rinkoje. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Taigi, ūkinės veiklos reguliavimas turi būti pagrįstas sąžiningos konkurencijos laisvės principu.

Šio straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Tokiu būdu, vadovaujantis įstatymu, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas tik tada, kai egzistuoja šių 2 aplinkybių visuma: 1) institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) sprendimo pasėkoje atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Tačiau įstatymas numato išimtį: net jei tenkinamos šios dvi sąlygos, institucijos sprendimas negali būti laikomas prieštaraujančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, jeigu skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Cukraus rinką reglamentuojančių teisės aktų analizė rodo, kad Vyriausybė, priimdama sprendimą apmokestinti inulino sirupą siekė garantuoti baltojo cukraus rinkos ekonominę apsaugą. Cukraus įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas, kad cukraus, cukraus žaliavos, produktų, kuriems taikomas cukraus režimas, importas ir eksportas būtų atliekamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą cukraus režimą.

Įvertinusi inulino sirupo 2002 metų ir 2003 metų I-ojo pusmečio importo mastus ir įgyvendindama Cukraus režimo 24 punkto nuostatą Žemės ūkio ministerija pateikė Vyriausybei siūlymą dėl baltojo cukraus rinkos apsaugos, šiuo konkrečiu atveju dėl inulino sirupo įtraukimo į Lietuvos Respublikoje pagamintų arba importuotų cukraus ir produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašą, o Vyriausybė, savo ruožtu, priėmė skundžiamą nutarimą. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Vyriausybės nutarimas buvo priimtas Cukraus įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų vykdymo pasėkoje, todėl skundžiamu atveju taikytina Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta išimtis.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir Konkurencijos tarybos darbo reglamento 66 p., 98 p.

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 857 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikoje pagamintų arba importuotų cukraus ir produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį nutraukti.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas