DĖL PIENO SUPIRKIMO IR PERDIRBIMO VEIKLA UŽSIIMANČIŲ ŪKIO SUBJEKTŲ BEI ŠIŲ ŪKIO SUBJEKTŲ ASOCIACIJOS VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Linai Kasperavičienei, Arvydui Mačiokui, Giedrei Jarmalytei, Elonui Šatui;

proceso šalims: Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ atstovams: Loretai Žeruolytei, advokato padėjėjui Aurimui Pauliukevičiui; AB „Kelmės pieninė“ atstovui Svajūnui Sipavičiui; UAB „Marijampolės pieno konservai“ atstovams: Teresei Kirejevai, Raimondui Karpavičiui, advokatui Elijui Burgiui; UAB „Modest“ atstovams: advokatui Mariui Juoniui, advokato padėjėjui Karoliui Kačerauskui; AB „Pieno žvaigždės“ atstovams: Juliui Kvaraciejui, advokatei Linai Darulienei; AB „Rokiškio sūris“ ir UAB „Rokiškio pienas“ atstovams: advokatui Irmantui Norkui, advokato padėjėjui Giedriui Murauskui, Ilonai Jančiauskaitei, Daliui Trumpai; AB „Vilkyškių pieninė“ atstovams: Gintarui Bertašiui, advokatui Mariui Juoniui, advokato padėjėjui Karoliui Kačerauskui; AB „Žemaitijos pienas“ atstovams: Algirdui Pažemeckui, Gintarui Keliauskui, advokatui Juozui Rėksniui; Lietuvos vartotojų asociacijos atstovui Stanislovui Juodvalkiui;

nedalyvaujant UAB „Kelmės pieno centras“ atstovams, nors apie posėdžio vietą ir laiką ši proceso šalis buvo informuota registruotu laišku;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl pieno supirkimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų bei šių ūkio subjektų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė :

Konkurencijos tarybos iniciatyva tyrimas dėl UAB „Marijampolės pieno konservai“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Žemaitijos pienas“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams buvo pradėtas Konkurencijos tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1S-116. Konkurencijos tarybos 2007 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1S-137 tyrimas buvo papildytas Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ (toliau – asociacija „Pieno centras“, Asociacija) veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams vertinimu, o Konkurencijos tarybos 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1S-147 tyrimas buvo papildytas ir AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, AB „Vilkyškių pieninė“ ir UAB „Modest“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams vertinimu.

Tyrimo metu buvo atlikti patikrinimai UAB „Marijampolės pieno konservai“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Žemaitijos pienas“, asociacijos „Pieno centras“, AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ patalpose, gauta informacija iš tiriamų įmonių bei Asociacijos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas), bei gauti paaiškinimai iš tiriamų įmonių bei Asociacijos darbuotojų. Išnagrinėjus visą turimą informaciją, buvo prieita prie išvados, kad AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ per asociaciją „Pieno centras“ keitėsi konfidencialaus pobūdžio informacija, susijusia su šių ūkio subjektų superkamo žalio pieno kiekiais, pagaminamų bei parduodamų atskirų pieno produktų rūšių kiekiais ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taip pat prieita prie išvados, kad AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Žemaitijos pienas“ tarpusavyje derino fermentinių sūrių kainas, AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ tarpusavyje derino fermentinių sūrių, sūrio produktų bei sviesto kainas, o taip pat AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Kelmės pieninė“ tarpusavyje derino įvairių pieno produktų kainas, tokiu būdu pažeisdamos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai ir didžiausi pieno supirkimu ir jo perdirbimu bei pieno produktų gamyba ir pardavimu užsiimantys ūkio subjektai yra nagrinėjami ūkio subjektai: AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Žemaitijos pienas“. Šie ūkio subjektai, atsižvelgus į su jais susijusius kitus ūkio subjektus, yra ir pagrindiniai konkurentai, juos vertinant tiek pieno supirkimo perdirbimui, tiek pieno produktų gamybos bei pardavimo požiūriu. Tą patvirtino ir tyrimo metu pateikti šių ūkio subjektų paaiškinimai bei tyrimo metu surinkta informacija, apie pieno supirkimą, pieno produktų gamybą bei jų pardavimą. Dauguma šių ūkio subjektų priklauso Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“, kuri įkurta 1992 m., o jos tikslas – asociacijos narių veiklos koordinavimas, jų interesų atstovavimas ir gynimas Lietuvos ar užsienio institucijose bei organizacijose, seminarų, metodinių rekomendacijų, informacinių biuletenių, kitų leidinių rengimas jos narių veiklos klausimais, gaunamos statistinės informacijos kaupimas, apibendrinimas ir platinimas Asociacijos nariams, konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimas Asociacijos nariams, dalyvavimas rengiant ir svarstant naujus Lietuvos Respublikos teisės aktus. Asociacijos narėmis šiuo metu yra AB „Kelmės pieninė“ (nuo 2003 m. gruodžio mėn.), UAB „Marijampolės pieno konservai“ (nuo 2002 m. kovo mėn.), AB „Pieno žvaigždės“ (nuo 1992 m. kovo mėn.), AB „Rokiškio sūris“ (nuo 1992 m. gegužės mėn.), AB „Vilkyškių pieninė“ (nuo 2001 m. sausio mėn.), UAB „Modest“ (nuo 1997 m. gruodžio mėn.). AB „Žemaitijos pienas“ asociacijos narė buvo nuo 1992 m. gegužės mėn. iki 2002 m. kovo mėn.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėti ūkio subjektai iš esmės užsiima žalio karvės pieno supirkimu ir perdirbimu. Žalias pienas – natūralus pienas, nešildytas virš 40°C temperatūros ir neapdorotas bet kokiu kitu lygiaverčio efektyvumo metodu, be priedų, nepakeistos pirminės sudėties¹. Žalias karvės pienas panašiomis sąlygomis yra tiekiamas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes pieno perdirbėjai, norėdami turėti pakankamai žaliavos pieno produktų gamybai, yra priversti žalią pieną supirkti iš esmės iš visų šalies regionų, tačiau dėl jo savybės greitai gesti, jis beveik nėra parduodamas už Lietuvos teritorijos ribų. Nustatyta, kad Lietuvos žalio pieno gamintojai beveik visą pagaminto pieno kiekį parduoda šalies viduje². Žalio pieno vertė atitinkamam svorio ar kiekio vienetui nėra didelė, jo transportavimo kaštai sąlyginai dideli, be to, žalio pieno kokybė, o tuo pačiu ir jo vertė smarkiai priklauso nuo to, kiek laiko jis transportuojamas iki perdirbėjo. Latvijos ar Lenkijos pieno perdirbėjai jo superka labai nedidelį kiekį, t. y. apie 0,5 proc. viso Lietuvos Respublikoje pagaminamo pieno kiekio. Ūkio subjektų atstovai tokią situaciją paaiškino tuo, kad skirtingai nei kaimyninėse šalyse, Lietuvoje didžioji dalis pieno gamintojų yra smulkūs ūkiai, todėl pieno supirkimo kaštai, tenkantys pieno supirkėjams, yra daug didesni, nei perkant iš stambių ūkių. Atitinkamai ir kaina, siūloma smulkiems žalio pieno tiekėjams, yra mažesnė, nei mokama stambiems tiekėjams.

Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai žalio pieno perdirbimui Lietuvoje superka UAB „Marijampolės pieno konservai“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Žemaitijos pienas“. Šių ūkio subjektų atskirai superkamo žalio pieno Lietuvoje rinkos dalys 2004 m. – 2007 m. rugsėjo mėn. svyravo nuo 11 proc. iki 32 proc. (UAB „Marijampolės pieno konservai“ dalis svyravo nuo 11 proc. iki 14 proc.; atitinkamai AB „Pieno žvaigždės“ – nuo 22 proc. iki 26 proc.; AB „Rokiškio sūris“ – nuo 27 proc. iki 32 proc.; AB „Žemaitijos pienas“ – nuo 12 proc. iki 20 proc.). Atskirais metais šie ūkio subjektai kartu supirkdavo nuo 77 proc. iki 85 proc. viso žalio pieno Lietuvoje.

Kitų ūkio subjektų (AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Modest“ ir AB „Vilkyškių pieninė“) superkamo pieno rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu svyravo nuo mažiau nei 1 proc. iki 8 proc. (AB „Kelmės pieninė“ dalis svyravo nuo 1 proc. iki 3 proc.; atitinkamai UAB „Kelmės pieno centras“ – nuo mažiau nei 1 proc. iki 2 proc.; UAB „Modest“ nė vienais metais dalis nesiekė 1 proc.; o AB „Vilkyškių pieninė“ – nuo 6 proc. iki 8 proc.). Atskirais metais šie ūkio subjektai supirkdavo nuo 8 proc. iki 11 proc. viso žalio pieno Lietuvoje. Atitinkamai visi kiti pieno perdirbimo veikla užsiimantys ūkio subjektai supirkdavo nuo 7 proc. iki 11 proc. viso žalio pieno Lietuvoje.

Vertinant tokį superkamo pieno rinkos dalių pasiskirstymą tarp šia veikla užsiimančių ūkio subjektų, bei atsižvelgus į šios rinkos Lietuvoje koncentracijos lygį³, darytina išvada, kad šia veikla užsiimantys ūkio subjektai veikia koncentruotoje oligopolinėje rinkoje.

Žalias pienas kaip pagrindinė žaliava yra naudojamas įvairių pieno produktų gamyboje – tiek galutinių produktų, skirtų tiesioginiam vartojimui (pavyzdžiui, geriamas pienas, grietinė, sviestas, varškė, sūris), tiek tarpinių, skirtų kitų pieno produktų gamybai. Tačiau pieno produktų įvairovę bei gamybą iš esmės lemia galutinių vartotojų pasirinkimas, kurį jie padaro patys pirkdami pieno produktus ar per tam tikrų kitų maisto produktų pasirinkimą, kurių sudėtyje yra pieno produktų.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nagrinėjami ūkio subjektai gamina platų asortimentą pieno produktų, kurie yra skirti galutiniams vartotojams. Šie įvairūs pieno produktai gali būti skirstomi į įvairias produktų serijas (linijas) pagal kainą (pavyzdžiui, pieno produktai, orientuoti į nedideles pajamas gaunančius vartotojus), pagal jų gamybos technologiją (pavyzdžiui, pieno produktai, kurių gamybos procese nenaudojami konservantai) ar kitas savybes, ir kurios yra žymimos įvairiais prekių ženklais. Tačiau pagrindinės pieno produktų savybės, kurios labiausiai lemia galutinių vartotojų pasirinkimą, leidžia išskirti atskirų pieno produktų rūšis, tokias kaip geriamas pienas, grietinė, grietinėlė, įvairūs rauginto pieno produktai, sviestas, įvairių rūšių sūris ir kt.

Tyrimo metu nustatyta, kad geriamas pienas – termiškai apdorotas pienas, skirtas parduoti vartotojui be tolesnio apdorojimo. Grietinėlė – riebus, iš pieno išskirtas produktas, emulsija „riebalai liesame piene“. Sviestas – pieno gaminys, pagamintas tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos saldžios ar raugintos grietinėlės, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 proc., bet ne daugiau kaip 90 proc., didžiausias drėgmės kiekis 16 proc., didžiausias sausosios neriebalinės pieno medžiagos kiekis 2 proc. Priskiriamas ir sviestas, į kurį pridėti nedideli kiekiai žolelių, prieskonių, aromatinių medžiagų ir t. t., su sąlyga, kad gaminys išlaiko sviesto savybes. Tepūs riebalų mišiniai – žmonių maistui skirtos „vanduo riebaluose“ emulsijos, susidedančios iš kietų ir/arba skystų augalinių ir/arba gyvulinių riebalų, kuriuose pieno riebalų yra nuo 10 iki 80 proc. viso riebalų kiekio. Fermentinis sūris – tai nokintas arba nenokintas minkštas arba puskietis, kietas ir labai kietas produktas (gali turėti dangą arba apvalkalą), kuriame išrūgų/kazeino santykis ne didesnis kaip piene ir gaunamas visiškai arba iš dalies sutraukiant pieną ir (arba) iš pieno gautas žaliavas, veikiant šliužo fermento arba kitų tinkamų pieną traukiančių fermentų preparatais, iš dalies pašalinant dėl rūgimo susidariusias išrūgas. Šių sūrių savybės iš esmės priklauso nuo to, kiek sūriai buvo brandinti ir koks juose yra sausosios neriebalinės medžiagos drėgmės kiekis (toliau – SNMD). Pagal tai jie gali būti skirstomi į minkštus/pusminkščius, kurių SNMD paprastai ne mažesnis kaip 62 proc. (pavyzdžiui, sūriai su baltuoju pelėsiu), puskiečius, kurių SNMD paprastai ne mažesnis kaip 55 proc., bet mažesnis kaip 62 proc. (pavyzdžiui, gouda, edam) ir kietus/labai kietus, kurių SNMD mažesnis kaip 55 proc. (pavyzdžiui, parmezano). Lydytas sūris – pieno gaminys, pagamintas iš sūrio, pridedant arba nepridedant kitų pieno gaminių bei maisto ingredientų ir leistinų priedų, gautas lydant ir emulguojant mišinį karščiu ir emulsikliais. Į lydyto sūrio prekių grupę įeina tepamieji lydyti sūriai bei lydyto sūrio gaminiai⁴. Taip pat iš pieno gaminama grietinė, varškė, įvairūs produktai iš varškės (pavyzdžiui, varškės sūris), jogurtas, rauginto pieno gėrimai ir kt.

Šios pagrindinės pieno produktų grupės skiriasi tiek savo savybėmis, tiek gamybos būdu tiek ir skoniu.

Tyrimo metu iš esmės buvo analizuojama keletas pieno produktų grupių.

Nustatyta, kad daugiausiai geriamo pasterizuoto pieno Lietuvoje pagamina ir parduoda AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Žemaitijos pienas“. Šių ūkio subjektų atskirai šio pieno produkto rinkos dalys 2005 m. – 2007 m. rugsėjo mėn. svyravo nuo 16 proc. iki 40 proc. (AB „Pieno žvaigždės“ dalis svyravo nuo 27 proc. iki 38 proc.; atitinkamai AB „Rokiškio sūris“ – nuo 23 proc. iki 40 proc.; AB „Žemaitijos pienas“ – nuo 16 proc. iki 19 proc.). Atskirais metais šių ūkio subjektų kartu pagaminto ir parduoto geriamo pasterizuoto pieno rinkos dalis svyravo nuo 73 proc. iki 77 proc.

Kitų ūkio subjektų (AB „Kelmės pieninė“, UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir UAB „Modest“) atskirai pagaminto ir parduoto geriamo pasterizuoto pieno rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu svyruodavo nuo mažiau kaip 1 proc. iki 4 proc. (AB „Kelmės pieninė“ dalis svyravo nuo mažiau kaip 1 proc. iki 4 proc.; atitinkamai UAB „Marijampolės pieno konservai“ – nuo 3 proc. iki 4 proc.; UAB „Modest“ dalis tik vienais metais siekė 1 proc.). Atskirais metais šių ūkio subjektų kartu pagaminto ir parduoto geriamo pasterizuoto pieno rinkos dalis svyravo nuo 3 proc. iki 8 proc. Atitinkamai kiti pieno perdirbėjai, gaminantys geriamąjį pasterizuotą pieną, atskirais metais kartu pagamindavo nuo 2 proc. iki 20 proc. viso Lietuvoje pagaminamo ir parduoto geriamo pasterizuoto pieno.

Vertinant tokį pasterizuoto pieno rinkos dalių pasiskirstymą tarp šio produkto gamyba užsiimančių ūkio subjektų, bei atsižvelgus į šios rinkos Lietuvoje koncentracijos lygį⁵, darytina išvada, kad šia veikla užsiimantys ūkio subjektai veikia koncentruotoje oligopolinėje rinkoje.

Kad iš esmės analogiška padėtis yra ir kitų pieno produktų (grietinė, sviestas, varškė ir kt.) gamybos bei pardavimo rinkose, patvirtina tai, kad pagal pačių ūkio subjektų vertinimą skirtingų pieno produktų gamybos ir pardavimų sektoriuose pagrindiniais konkuruojančiais ūkio subjektais yra laikomi AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Žemaitijos pienas“, o taip pat ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ bei AB „Vilkyškių pieninė“, kurie bendrai užima didžiąją dalį rinkų⁶. Tokią išvadą patvirtina ir tyrimo metu surinkti įrodymai, susiję su informacija, kurią savo nariams platino Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“, bei įrodymai, paimti iš ūkio subjektų patikrinimų jų patalpose metu⁷.

Tyrimo metu nustatyta, kad nagrinėjami ūkio subjektai iš esmės parduoda savo gaminamus pieno produktus visoje Lietuvoje. Derybos su mažmeninės prekybos tinklais dėl pardavimų vykdomos centralizuotai, o pieno produktai pristatomi į centrinius sandėlius arba į kiekvieną parduotuvę atskirai. Be to, kai kurie tiriami ūkio subjektai turi po keletą gamyklų skirtinguose Lietuvos regionuose. Taigi, gamintojų naudojamos pieno produktų gamybos, pardavimų ir logistikos sistemos apima iš esmės visą Lietuvos teritoriją ir gali būti naudojamos vykdant ir kitų užsakovų, pavyzdžiui, mažų parduotuvių, degalinių, kavinių ar restoranų, užsakymų pristatymus. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pieno produktų gamyba bei prekyba pasižymi ir vartotojų skonio ir valgymo tradicijomis bei pasirinkimu pirkti Lietuvoje pagamintus pieno produktus, o taip pat ir prisirišimu prie pamėgto prekės ženklo.

Nagrinėjant pieno produktų kainas, nustatyta, kad kainos Lietuvoje ir kitose valstybėse nėra vienodos, pavyzdžiui, Lietuvoje geriamo pieno, grietinėlės, grietinės vidutinės gamintojo kainos 2007 m. rugsėjo mėn. buvo 18-22 proc. mažesnės nei kitose valstybėse, šviežių, nelydytų ir lydytų sūrių – 12-15 proc. mažesnės nei kitose valstybėse⁸.

Tyrimo metu nustatyta, kad daugumos pieno produktų importo dalis Lietuvos vidaus rinkoje nėra žymi. Importo apimtims įtakos turi transportavimo laikas ir kaštai, ypač šviežių ar sąlyginai nedidelės vertės pieno produktų atveju. Taip pat nustatyta, kad vartotojų pasirinkimui, kieno gaminamus pieno produktus vartoti, gali daryti įtaką ir prisirišimas prie tam tikro prekės ženklo, kuris siejamas su atitinkama tam tikro pieno produkto kokybe.

Tyrimo metu atlikus patikrinimus nagrinėjamų ūkio subjektų naudojamose patalpose, buvo rasta ūkio subjektams (AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“) elektroniniu paštu siunčiama informacija apie visų šių ūkio subjektų duomenis, susijusius su jų vykdoma pieno supirkimo ir pieno produktų gamybos bei pardavimo veikla. Šiuos duomenis Asociacija „Pieno centras“ išsiuntinėdavo savo nariams kiekvieną mėnesį.

Analizuojant Asociacijos „Pieno centras“ veiklą nustatyta, kad šios asociacijos įstatuose, įregistruotuose 2005 m. birželio 15 d., numatyta pareiga asociacijos nariams vykdyti visas jiems numatytas pareigas, tarp kurių numatyta ir pareiga mokėti nario mokestį. Taip pat nurodyta, kad, jeigu Asociacijos narys nesumoka nario mokesčio per mėnesį nuo pranešimo apie nario mokestį gavimo dienos, jam nutraukiamas informacijos teikimas⁹.

Nagrinėjant, kokia informacija disponuoja Asociacija ir kokią informaciją ji platina minėtiems ūkio subjektams, nustatyta, kad Asociacija iš Statistikos departamento gautą informaciją ūkio subjektams, kurie yra Asociacijos nariai, teikė nuo Asociacijos veiklos pradžios, t. y. nuo 1992 m. iki 2006 m. Su Statistikos departamentu Asociacija rašytines sutartis sudarinėjo nuo 1997 m. Tuo tarpu Asociacija informaciją, sutarčių pagrindu gautą iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, savo nariams teikia nuo 2005 m.¹⁰

Su Statistikos departamentu buvo sudarytos kelios sutartys¹¹:

1) 1997 m. liepos 1 d. sutartis, pagal kurią Asociacija gaudavo statistinius duomenis apie Lietuvoje superkamo pieno kiekius ir kokybę, bei gaminamų atskirų pieno produktų kiekius pagal atitinkamus kombinuotos prekių nomenklatūros kodus, bei personifikuotus duomenis apie įmones, nurodytas šios sutarties priede;

2) 1999 m. sausio 25 d. sutartis, pagal kurią Asociacija gaudavo statistinius duomenis apie Lietuvoje superkamo pieno kiekius ir supirkimo kainas pagal rūšis, bei gaminamų atskirų produktų kiekius pagal atitinkamus kombinuotos prekių nomenklatūros kodus, bei personifikuotus duomenis apie įmones, nurodytas šios sutarties priede;

3) 2001 m. vasario 12 d. sutartis, pagal kurią Asociacija gaudavo statistinius duomenis apie Lietuvoje superkamo pieno kiekius, supirkimo kainas pagal rūšis, gaminamų atskirų pieno produktų kiekius pagal atitinkamus kombinuotos prekių nomenklatūros kodus bei parduotų pieno produktų vertinę išraišką pagal realizacijos kryptis, bei personifikuotus duomenis apie įmones, nurodytas šios sutarties priede;

4) 2003 m. sutartis, pagal kurią Asociacija gaudavo informaciją pagal pateiktas 5 lenteles, kuriose nurodyti atskiri prekių nomenklatūros kodai bei pageidaujama kas mėnesį gauti informacija apie prekių gamybą, apie pieno perdirbimą pagal ataskaitos P-122 formą¹², bei informacija apie pieno supirkimą;

5) 2004 m. vasario 23 d. sutartis, pagal kurią Asociacija kas mėnesį gaudavo statistinių ataskaitų P-12¹³, P-122 ir ŽŪS-13¹⁴ pirminę duomenų bazę ir ataskaitinio mėnesio agreguotus rodiklius;

6) 2005 m. vasario 18 d. sutartis, pagal kurią Asociacija kas mėnesį gaudavo statistinių ataskaitų P-12 ir ŽŪS-13 statistinius duomenis pagal pateiktas 3 lenteles, kuriose nurodomi gaminiai bei pageidaujama kas mėnesį gauti informacija apie prekių gamybą, pieno supirkimą.

Su VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras taip pat buvo sudarytos kelios sutartys¹⁵:

1) 2005 m. gegužės 19 d. sutartis, pagal kurią Asociacija gaudavo informaciją pagal pridedamas duomenų teikimo sąlygas, kuriose detalizuojama, kad duomenys pateikiami pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – Žemės ūkio ministras) 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-477 patvirtintas formas PS-1, PS-2, PS-3 ir PS-4¹⁶. Šiose formose pateikiami atskirų ūkio subjektų mėnesiniai duomenys apie supirkto pieno kiekius, išmokas, riebumą, baltymingumą (PS-2 forma); mėnesiniai duomenys apie pieno produktų pardavimo kainas ir kiekius (PS-1 forma); mėnesiniai duomenys apie produktų gamybą, pardavimus šalies rinkai bei eksportą (į Europos Sąjungos ir trečiąsias šalis), likučius periodo pradžioje ir pabaigoje (PS-3 forma); metiniai duomenys apie pieno supirkimą, pardavimą ir pieno produktų gamybą (PS-4 forma);

2) 2006 m. kovo 2 d. sutartis, pagal kurią Asociacija gaudavo informaciją pagal pridedamas duomenų teikimo sąlygas, kuriose detalizuojama, kad duomenys pateikiami pagal Žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-477 patvirtintas formas PS-1, PS-2, PS-3 ir PS-4. Šiose formose pateikiami atskirų ūkio subjektų mėnesiniai duomenys apie supirkto pieno kiekius, išmokas, riebumą, baltymingumą (PS-2 forma); mėnesiniai duomenys apie pieno produktų pardavimo kainas ir kiekius (PS-1 forma); mėnesiniai duomenys apie produktų gamybą, pardavimus šalies rinkai bei eksportą (į Europos Sąjungos ir trečiąsias šalis), likučius periodo pradžioje ir pabaigoje (PS-3 forma); metiniai duomenys apie pieno supirkimą, pardavimą ir pieno produktų gamybą (PS-4 forma).

Visais atvejais, kai Statistikos departamentas ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras reikalaudavo ūkio subjektų, apie kuriuos Asociacija „Pieno centras“ pageidaudavo gauti informaciją, leidimų teikti jų informaciją Asociacijai, visi šie ūkio subjektai tokius leidimus suteikdavo. UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ Statistikos departamentui pateikė sutikimus teikti jų 2001 m. – 2007 m. informaciją Asociacijai „Pieno centras“; UAB „Marijampolės pieno konservai“ pateikė atitinkamą leidimą teikti Asociacijai 2003 m. – 2007 m. informaciją; AB „Kelmės pieninė“ ir UAB „Kelmės pieno centras“ – 2005 m. – 2007 m. informaciją.

Sutikimus VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras teikti jų 2005 m. – 2007 m. informaciją Asociacijai „Pieno centras“ pateikė AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, UAB „Vilkyškių pieninė“.

Iš esmės visi ūkio subjektų leidimai Asociacijai „Pieno centras“ gauti jų duomenis iš Statistikos departamento bei VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras buvo paruošti pagal šios asociacijos paruoštas leidimų formas, kuriose buvo nurodyta, kad ūkio subjektas leidžia Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“ kiekvieną mėnesį gauti informaciją apie ūkio subjekto superkamo pieno kiekius, kokybę, kainas, pieno produktų gamybą, pardavimus, kainas, likučius (pagal atitinkamas formas ar kodus). Taip pat nurodyta, kad šią informaciją ūkio subjektas leidžia platinti tik Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ nariams, pateikusiems analogiškus leidimus¹⁷.

Asociacija „Pieno centras“ nurodė¹⁸, kad paskutiniais metais iš Statistikos departamento gaudavo informaciją pagal formas P-12, P-122 ir ŽŪS-13, tokią informaciją pertvarkydavo pagal Asociacijos formas ir pateikdavo ūkio subjektams, davusiems leidimus informacijai gauti ir platinti tarp Asociacijos narių. Pagal pasirašytas sutartis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras Asociacijai teikė informaciją pagal PS-1, PS-2, PS-3 ir PS-4 formas, kurią Asociacija „Pieno centras“ pertvarkydavo pagal savo formas, kurioms naudodavo informaciją iš PS-2 ir PS-3 formų, ir pateikdavo ūkio subjektams, davusiems leidimus informacijai gauti ir platinti tarp Asociacijos narių.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Asociacija „Pieno centras“ kas mėnesį ūkio subjektams siųsdavo elektroninius laiškus, kuriais perduodavo informaciją apie praėjusio mėnesio kiekvieno atskiro ūkio subjekto duomenis, susijusius su jo pieno supirkimo, pieno produktų gamybos bei pardavimo veikla. Informacija dažniausiai būdavo pateikiama keliomis lentelėmis. Pavyzdžiui, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ 2005 m. kovo 30 d. išsiųstas AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ darbuotojams elektroninis laiškas su antrašte: „Informacija apie pieno supirkimą, p. produktų gamybą 2005 m. vasario mėn.“¹⁹, su kuriuo kartu buvo nusiųstos ir lentelės:

1) „Pieno supirkimas įmonėse 2005 m. vasario mėn. (tonomis)“, kurioje išvardinti konkretūs ūkio subjektai, bei jų duomenys pagal atskiras lentelės skiltis „Natūralių rodiklių pienas, iš viso“, „Supirkta iš: ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių; žemės ūkio bendrovių ir įmonių“, „Pagal kokybę visuose ūkiuose: pienas, už kurį apmokant nebuvo taikytos nuoskaitos; pienas už kurį apmokant buvo taikyta bent viena nuoskaita“, „Pienas, perskaičiuotas į bazinius rodiklius²⁰“, „Supirkta iš: ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių; žemės ūkio bendrovių ir įmonių“, „Vidutinė bazinio pieno kaina, Lt/t“ ir „Vidutinė natūralaus pieno kaina, Lt/t“. Šioje lentelėje taip atskirai nurodomi ir atitinkami suvestiniai duomenys apie kitas įmones, bei bendrai visoje Lietuvoje;

2) „Pieno produktų gamyba 2005 m. vasario mėn.“, kurioje išvardinti konkretūs ūkio subjektai, bei jų duomenys pagal atskiras lentelės skiltis, kurios sudarytos skirtingų produktų pagrindu pagal jų kodus, nurodytus naudojamame atitinkamame produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatoriuje, pavyzdžiui, kodas 1551113000 yra nugriebtas pienas (nekoncentruotas ir nesaldintas pienas ir grietinėlė, ne didesnio kaip 1 proc. riebumo). Šioje lentelėje yra nurodytos 45 atskiros pieno produktų skiltys, kuri kiekviena dar skirstoma į 3 grafas, kuriose nurodomas atskiro konkretaus ūkio subjekto pagamintas produkto kiekis ataskaitinį mėnesį, prieš ataskaitinį mėnesį bei šių mėnesių procentinis pokytis.

Iš esmės analogišką elektroninį laišką aukščiau nurodytiems ūkio subjektams Asociacija „Pieno centras“ siuntė ir 2006 m. gruodžio 28 d. su antrašte: „Informacija apie pieno supirkimą, p. produktų gamybą bei pardavimus 2006 m. lapkričio mėn.“²¹, prie kurio buvo pridėtos lentelės:

1) „Pieno produktų gamyba, pardavimai, atsargos 2006 m. lapkričio mėn.“, kurioje nurodomi atskiro ūkio subjekto duomenys pagal atskiras lentelės skiltis, sudarytas atskirų pieno produktų pagrindu, pavyzdžiui, „Geriamasis pienas“, „Grietinėlė“. Kiekviena iš 28 tokių skilčių suskirstyta į grafas, kuriose nurodomi atskiro ūkio subjekto duomenys apie konkretaus produkto likučius ataskaitinio periodo pradžioje, pagamintą kiekį, praduotą kiekį šalies rinkai, eksportą į Europos Sąjungos ir į trečiąsias šalis, bei likučius ataskaitinio periodo pabaigoje. Taip pat pateikiami suvestiniai analogiški duomenys apie kitus ūkio subjektus bei iš viso Lietuvoje;

2) „Pieno produktų gamyba 2006 m. lapkričio mėn.“, kuri iš esmės yra analogiška aukščiau aptartai lentelei „Pieno produktų gamyba 2005 m. vasario mėn.“, tačiau papildomai prie kiekvieno produkto nurodoma, kiek iš pagaminto konkretaus pieno produkto kiekio atskiras konkretus ūkio subjektas suvartojo tolimesnei gamybai arba savo reikmėms;

3) „Pieno supirkimas įmonėse 2006 m. lapkričio mėn. (tonomis)“, kurioje nurodyti analogiški duomenys kaip ir aukščiau aptartoje lentelėje „Pieno supirkimas įmonėse 2005 m. vasario mėn. (tonomis)“. Kartu dar pateikiama papildoma lentelė „Pieno supirkimo įmonėse 2006 m. lapkričio mėn. palyginimas su 2005 m. lapkričio mėn.“, kurioje pateikiami kiekvieno atskiro konkretaus ūkio subjekto duomenys pagal lentelės skiltis „Natūralių rodiklių pienas“ ir „Bazinių rodiklių pienas“. Jos abi suskaidytos į grafas, kuriose nurodomas supirktas 2006 m. lapkričio mėn. kiekis, supirktas 2005 m. lapkričio mėn. kiekis, kiekio procentinis pokytis, vidutinė kaina 2006 m. lapkričio mėn., Lt/t, vidutinė kaina 2005 m. lapkričio mėn. bei kainos procentinis pokytis.

Asociacijos „Pieno centras“ 2007 m. balandžio 4 d. elektroniniu laišku ūkio subjektams „Informacija apie pieno supirkimą, p. produktų gamybą bei pardavimus 2007 m. vasario mėn.“²² buvo pateikti iš esmės analogiški duomenys lentelėse „Pieno supirkimas įmonėse 2007 m. vasario mėn. (tonomis)“, „Pieno supirkimo įmonėse 2007 m. vasario mėn. palyginimas su 2006 m. vasario mėn.“ ir „Pieno produktų gamyba, pardavimai 2007 m. vasario mėn.“.

Apibendrinus tyrimo metu surinktą informaciją, nustatyta, kad Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ ūkio subjektams, kurie buvo davę leidimus Asociacijai gauti jų duomenis iš Statistikos departamento ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (t. y. AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“), kas mėnesį pateikdavo informacijos lenteles, kuriose buvo nurodomi išsamūs duomenys apie kiekvieno iš šių ūkio subjektų pieno supirkimo, pieno produktų gamybos ir pardavimo veiklos rodiklius, kartu pateikiant ir atitinkamus rodiklius bendrai Lietuvoje.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tyrimo metu padaryta išvada, kad aukščiau išvardinti ūkio subjektai per Asociaciją „Pieno centras“ keisdamiesi įvairaus pobūdžio informacija, susijusia su jų superkamo pieno kiekiais, pagamintų bei parduotų pieno produktų kiekiais, ribojo konkurenciją bei sudarė papildomas kliūtis plėsti savo veiklą ūkio subjektams, kurie tokiuose informacijos mainuose nedalyvavo, ar naujai pieno supirkimo ir perdirbimo veikla užsiimantiems ūkio subjektams.

Kaip jau nurodyta aukščiau, tyrimo metu buvo nustatyta, kad per Lietuvos pienininkų asociaciją „Pieno centras“ AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ nuolat kas mėnesį gaudavo informaciją apie kiekvieno iš šių ūkio subjektų tiek superkamo natūralių rodiklių pieno kiekius, tiek ir apie pieno, perskaičiuoto į bazinius rodiklius, supirkimo kiekius, o taip pat ir informaciją apie kiekvieno iš šių ūkio subjekto vidutines natūralaus pieno ir bazinių rodiklių pieno kainas.

Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – Žemės ūkio ministras) 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 3D-532 „Dėl pieno supirkimo kainos sudarymo aprašo patvirtinimo“²³ buvo patvirtintas Pieno supirkimo kainos sudarymo aprašas. Šis įsakymas buvo pakeistas Žemės ūkio ministro 2006 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-48 „Dėl pieno supirkimo kainos priemokų ir nuoskaitų rekomendacinio diferencijavimo aprašo patvirtinimo“²⁴, kuriuo buvo patvirtintas Pieno supirkimo kainos priemokų ir nuoskaitų rekomendacinio diferencijavimo aprašas (toliau – Pieno supirkimo kainos aprašas).

Šiame apraše nustatyti pieno supirkimo kainos nustatymo principai: pieno supirkimo kainos nustatymo būdas – prie pagrindinės kainos, kuri turi būti vienoda visų pieno gamintojų tam pačiam pieno supirkėjui, pridedamos priemokos ir atimamos nuoskaitos. Pieno supirkimo kainos apraše detaliai išdėstoma priemokų ir nuoskaitų sistema, t. y. kokio dydžio gali būti taikomos priemokos ir nuoskaitos už pieno kokybę, priemokos už savikontrolės sistemos taikymą, sezoniškumo mažinimui skatinti, už didesnio pieno kiekio sukaupimą parduoti vienu kartu, nuoskaitos didesnėms pieno supirkimo išlaidoms padengti, kai superkami nedideli pieno kiekiai. Be to, yra pateikti paaiškinimai dėl šių priemokų ir nuoskaitų taikymo. Šiame apraše taip pat pateikti apmokėjimo už pieną būdai, t. y., kaip naudojant koeficientus nustatoma išmokėtina už pieną suma.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija skelbia vidutines mėnesio supirkimo už natūralų pieną, už kurį apmokant nebuvo ir buvo taikyta bent viena nuoskaita, kainas. Statistikos leidinyje „Agro RINKA“ pateikiama vidutinė žalio pieno gamintojams mokama kaina. Be to, AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ iš Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ kas mėnesį gaudavo informaciją apie superkamo pieno kiekius pagal tiekėjų grupes (pienas supirktas iš ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių, bei iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių) bei kitą, aukščiau aptartą informaciją, susijusią su kiekvieno iš jų vykdomos pieno supirkimo veiklos rodikliais.

Nors tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad nagrinėjami ūkio subjektai sistemingai keitėsi informacija apie superkamo pieno vidutines kainas, tačiau atsižvelgus į tokią situaciją, kai oficiali institucija viešai skelbia pieno supirkimo kainas, be to, didžioji dalis ūkio subjektų, superkančių pieną, kas mėnesį gauna informaciją apie kitų ūkio subjektų vykdomos pieno supirkimo veiklos rodiklius, tyrimo metu padaryta išvada, kad Žemės ūkio ministro patvirtintas Pieno supirkimo kainos aprašas, detaliai nurodantis, kaip turėtų būti nustatoma pieno supirkimo kaina, pieną superkantiems ūkio subjektams galėjo palengvinti pieno supirkimo kainų derinimą.

Tyrimo metu, atlikus patikrinimus nagrinėjamų ūkio subjektų patalpose, bei surinkus papildomos informacijos, nustatyta, kad AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Žemaitijos pienas“, AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Kelmės pieninė“ galėjo derinti tam tikrų pieno produktų kainas.

Atlikus patikrinimą AB „Žemaitijos pienas“ patalpose, buvo rastas šios įmonės produktų pardavimų vadovės 2007 m. liepos 18 d. elektroninis laiškas kitiems AB „Žemaitijos pienas“ darbuotojams su antrašte: „Fermentinių sūrių bazinių kainų pakėlimas 2007 07 18“, kuriame buvo rašoma: „Rytoj 10 val. ryto p. Loreta (tinklų vadovė) susitinka su RŠ ir PŽ dėl sūrių kainų pakėlimo, aš savo skaičiavimus pateiksiu du: kainų pakėlimas 20% ir 15%. Žiūrėkite failą. Jūsų nuomonė svarbi, kad nenusipiginčiau“²⁵. Prie šio elektroninio laiško buvo pridėtos lentelės, kuriose pateikti AB „Žemaitijos pienas“ parduodamų fermentinių sūrių kainų, jas padidinant 15 proc. ir 20 proc., apskaičiavimai. Taip pat buvo rastas vėlesnis AB „Žemaitijos pienas“ produktų pardavimų vadovės elektroninis laiškas, išsiųstas 2007 m. liepos 23 d. kitiems AB „Žemaitijos pienas“ darbuotojams su antrašte: „Fermentinių sūrių bazinių kainų pakėlimas 2007 07 18“²⁶, kuriame rašoma: „Siunčiu siūlomas pakelti fermentinių sūrių kainas (žiūrėti geltonai) ir visą analizę kaip atrodysim lyginant su PŽ ir RS. PŽ žadėjo kelti 15-20%, o RS – tikslaus procento nesakė bet minėjo kad kels palaipsniui. Lauksiu komentarų“. Prie šio elektroninio laiško pridedama lentelė, kurioje pateiktas AB „Žemaitijos pienas“ fermentinių sūrių kainų padidinimo palyginimas su PŽ (AB „Pieno žvaigždės“) ir RS (AB „Rokiškio sūris“).

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad panašiu metu AB „Pieno žvaigždės“ taip pat ketino pakelti savo gaminamo fermentinio sūrio pardavimo kainas. Tai patvirtina AB „Pieno žvaigždės“ darbuotojų elektroniniai laiškai²⁷, rasti patikrinimo AB „Pieno žvaigždės“ patalpose metu, kuriuose nurodoma, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. AB „Pieno žvaigždės“ ketina pakelti fermentinių sūrių kainas vidutiniškai 16 proc.

Tyrimo metu, atlikus AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Žemaitijos pienas“ fermentinių sūrių kainų analizę, nustatyta, kad tą pačią dieną, t. y. 2007 m. balandžio 13 d. fermentinių sūrių kainas padidino AB „Pieno žvaigždės“ (1,7 proc. ir 1 proc.) ir AB „Rokiškio sūris“ (2,3 proc.). Nagrinėjant kainų padidinimus nustatyta, kad panašiu metu fermentinių sūrių kainos buvo padidintos 2007 m. liepos – rugpjūčio mėn.: AB „Rokiškio sūris“ kainas padidino 2007 m. liepos 27 d. (11,1 proc.), AB „Žemaitijos pienas“ – 2007 m. rugpjūčio 1 d. (10 proc.) ir AB „Pieno žvaigždės“ – 2007 m. rugpjūčio 3 d. (6,3 proc. ir 6,8 proc.).

Išnagrinėjus šių ūkio subjektų sudarytas sutartis su didžiausiais mažmeninės prekybos tinklais, nustatyta, kad su mažmeninės prekybos tinklais sudarytose sutartyse yra numatyta ir teikiamų produktų kainų keitimo tvarka. Nustatyta, kad galimas minimalus laikotarpis, per kurį gali būti pakeista tam tikro pieno produkto kaina, yra nuo 5 dienų iki 14 dienų ar dar daugiau. Lyginant šį laikotarpį su 8 dienų laikotarpiu, per kurį AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Žemaitijos pienas“ 2007 m. liepos – rugpjūčio mėn. pakėlė savo fermentinių sūrių kainas, mažai tikėtina, kad 8 dienų laikotarpyje šie ūkio subjektai būtų galėję pakelti fermentinių sūrių kainas atsižvelgdami į vieni kitų parduodamo sūrio kainų pokyčius, pastebėtus per fermentinių sūrių kainų padidėjimą galutiniams vartotojams (t. y. per kainas parduotuvėse). Tai leidžia daryti išvadą, kad šie ūkio subjektai, nepažeisdami sutarčių su mažmeninės prekybos tinklais nuostatų, 8 dienų laikotarpyje galėjo pakelti savo parduodamų fermentinių sūrių kainas tik koordinuodami tarpusavio veiksmus dėl šių produktų kainų.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Žemaitijos pienas“ savo atstovų susitikimų metu galėjo tartis dėl fermentinių sūrių kainų padidinimo, t. y. sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus dėl fermentinių sūrių kainų nustatymo.

Tyrimo metu atlikus patikrinimą, AB „Žemaitijos pienas“ patalpose rastas 2007 m. kovo 5 d. elektroninis laiškas, išsiųstas iš AB firmos „Šilutės Rambynas“, kuri priklauso AB „Žemaitijos pienas“, kurios antraštė: „Vilkyškiai“²⁸. Šiame laiške rašoma: „Susitikimas su <...> (AB „Vilkyškių pieninė“ generalinio direktoriaus vardas ir pavardė), Vilkyškiuose, numatytas kovo aštuntą dieną, vienuoliktą val. Iš jų pusės bus vadybininkai Estijai, Latvijai ir Lietuvai“. AB „Žemaitijos pienas“ komercijos direktorius šį elektroninį laišką tą pačią dieną persiųsdamas AB „Žemaitijos pienas“ rinkodaros projektų vadovui nurodė: „Laimonai, reikėtų tinkamai pasiruošti, įvertinus situaciją Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Mūsų pasiūlymai išlaikyti tinkamą kainą rinkoje“²⁹. Tos pačios dienos AB „Žemaitijos pienas“ rinkodaros projektų vadovo elektroniniame laiške AB „Žemaitijos pienas“ komercijos direktoriui, kurio antraštė: „Filialų vadovams (Vilkyškių pieninė)“, rašoma: „Prašau iki 2007 05 07 d. 13 val. Pateikti informaciją kokiomis kainomis „Vilkyškių pieninė“ parduoda sveriamus sūrius smulkiems pirkėjams. Kainas būtų gerai sužinoti iš sąskaitų (be PVM). Būtų labai gerai gauti ir sąskaitų kopijas (domina tik labai mažos pardavimo kainos)“³⁰.

Patikrinimo AB „Vilkyškių pieninė“ patalpose metu šios įmonės generalinio direktoriaus darbo kalendoriuje buvo rastas įrašas, žymintis 2007 m. kovo 8 d. 11 val. AB firmos „Šilutės Rambynas“ generalinio direktoriaus vardą ir pavardę³¹. Be to, šiame darbo kalendoriuje ties 2007 m. kovo 5 d. ir 6 d. buvo rastas įrašas, žymintis AB „Žemaitijos pienas“ komercijos direktoriaus pavardę.

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad AB „Žemaitijos pienas“ pakėlė fermentinių sūrių ir kitų pieno produktų kainas 2007 m. vasario 26 d., t. y. prieš 9 dienas iki aukščiau minėto susitikimo. Po šio susitikimo, t. y. 2007 m. kovo 9 d. fermentinių sūrių bei sviesto kainas pakėlė ir AB „Vilkyškių pieninė“.

Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes, tyrimo metu padaryta išvada, kad AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ atstovai buvo susitikę ir svarstė galimybes išlaikyti aukštesnes fermentinių sūrių ir sviesto kainas. Dėl šio susitikimo savo produktų kainas padidino AB „Vilkyškių pieninė“. Tokiais savo veiksmais AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Žemaitijos pienas“ galėjo sudaryti konkurenciją ribojantį susitarimą dėl fermentinių sūrių ir sviesto kainų fiksavimo.

Atlikus patikrinimą AB „Vilkyškių pieninė“ patalpose buvo rastas AB „Kelmės pieninė“ generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 8 d. siųstas elektroninis laiškas, kurio antraštė: „Komercinis pasiūlymas 2007 01 29.xls“³². Šiame laiške buvo rašoma: „Maždaug numesk 20%“. Prie šio elektroninio laiško buvo pridėta lentelė, kurioje nurodytos AB „Kelmės pieninė“ pieno produktų kainos. Taip pat buvo rastas AB „Vilkyškių pieninė“ vadybininko 2007 m. kovo 14 d. AB „Vilkyškių pieninė“ generaliniam direktoriui išsiųstas elektroninis laiškas, kurio antraštė: „Modest-Kelmė“³³. Jame rašoma: „Siunčiu palyginimui pardavimo kainas Modes su Kelme“. Prie šio elektroninio laiško buvo pridėta lentelė „UAB „Modest“ produkcijos pardavimo kainas 2007 m. kovo 14 d.“, kurioje pateikiamas UAB „Modest“ ir AB „Kelmės pieninė“ parduodamų pieno produktų (įvardinti 42 produktai) kainų palyginimas. Tyrimo metu nustatyta, kad šioje lentelėje pateiktos UAB „Modest“ ir AB „Kelmės pieninė“ 18 produktų kainos skyrėsi apie 20 proc., t. y. tiek, kiek buvo nurodyta aukščiau minėtame elektroniniame laiške.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, tyrimo metu padaryta išvada, kad AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Kelmės pieninė“ galėjo derinti įvairių pieno produktų kainas tuo sudarydamos konkurenciją ribojantį susitarimą dėl pieno produktų kainų nustatymo.

Tyrimo metu nustatyti faktai ir aplinkybės bei tyrimo išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Kartelių skyriaus 2007 m. gruodžio 27 d. Pranešime apie atliktą tyrimą dėl pieno supirkimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų bei šių ūkio subjektų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams (toliau – Pranešimas apie atliktą tyrimą). Visi nagrinėjami ūkio subjektai pateikė savo nuomones dėl Pranešime apie atliktą tyrimą dėstomų išvadų.

Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ nesutiko su tyrimo metu padarytomis išvadomis dėl konkurencijos ribojimo, kurį lėmė per Asociaciją vykdytas keitimasis informacija apie superkamo pieno, pagaminamų bei parduodamų pieno produktų kiekius. Savo nuomonę Asociacija grindė tuo, kad, teikdama tokią informaciją savo nariams, Asociacija vykdė savo funkcijas, be to, tokia informacija neatskleidžia jokios svarbios informacijos apie ūkio subjektų elgesį ir negali įtakoti jų galimybių konkuruoti. Be to, Asociacija nurodė, kad pati Konkurencijos taryba savo veiksmais leido suprasti, kad individualios informacijos apie ūkio subjektų pieno supirkimą ir pieno produktų gamybą bei pardavimus skleidimas kitiems ūkio subjektams neprieštarauja Konkurencijos įstatymo reikalavimams, nes Konkurencijos tarybai 2002 m. atliekant tyrimą dėl pieno supirkimo kainų, buvo rastos Asociacijos paruoštos lentelės su konkrečių ūkio subjektų duomenimis. Tuo metu Konkurencijos taryba nenustatė, kad Asociacija pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus, kas rodo, jog Konkurencijos taryba iš esmės pritarė Asociacijos veiklai, susijusiai su informacijos apie atskirus konkrečius ūkio subjektus kaupimu ir platinimu.

AB „Kelmės pieninė“ ir UAB „Kelmės pieno centras“ nesutiko su tyrimo metu padarytomis išvadomis ir nurodė, kad per Asociaciją „Pieno centras“ vykdyti informacijos mainai niekaip neribojo konkurencijos tarp ūkio subjektų, nes tokia informacija iš esmės yra statistinė, vieša, neįtakoja konkurentų elgesio ir neatskleidžia planuojamų konkurentų veiksmų rinkoje. AB „Kelmės pieninė“ taip pat nesutiko su tyrimo metu padaryta išvada dėl AB „Kelmės pieninė“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ pieno produktų kainų derinimo, nes įrodymai, kuriais grindžiama ši išvada, rodo, kad AB „Vilkyškių pieninė“ tarėsi dėl pieno produktų pirkimo iš AB „Kelmės pieninė“.

UAB „Marijampolės pieno konservai“ nesutiko su tyrimo metu padarytomis išvadomis dėl keitimosi informacija ir nurodo, kad tyrimo metu buvo netinkamai įvertintos pieno produktų rinkos bei šio ūkio subjekto padėtis jose. Taip pat nurodė, kad negaudavo visos informacijos, kurią Asociacija „Pieno centras“ siųsdavo kitiems ūkio subjektams. Be to, ta informacija, kokią gaudavo iš Asociacijos, buvo statistinė, vieša, neišsami ir neaktuali.

UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ iš esmės pripažino, kad per Lietuvos pienininkų asociaciją „Pieno centras“ su kitais ūkio subjektais keitėsi informacija apie supirkto žalio pieno ir pagamintų pieno produktų kiekius, bei sutiko su tyrimo metu padarytomis išvadomis, kad toks keitimasis informacija pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Tačiau šie ūkio subjektai nesutiko su tyrimo metu padarytomis išvadomis dėl pieno produktų kainų derinimo.

AB „Vilkyškių pieninė“, kaip ir AB „Kelmės pieninė“, nurodė, kad ji ketino pirkti pieno produktų iš AB „Kelmės pieninė“, o ne derino savo parduodamų produktų kainas. AB „Vilkyškių pieninė“ taip pat nurodė, kad nederino pieno produktų kainų ir su AB „Žemaitijos pienas“. Šiuo atveju taip pat buvo planuojamas pieno produkcijos įsigijimas. AB „Žemaitijos pienas“ taip pat nesutinka su tyrimo išvada dėl pieno produktų kainų derinimo su AB „Vilkyškių pieninė“, nes tuo metu buvo planuojamas produkcijos pirkimas iš AB „Vilkyškių pieninė“.

AB „Žemaitijos pienas“, AB „Pieno žvaigždės“ ir AB „Rokiškio sūris“ nesutiko su tyrimo metu padaryta išvada dėl fermentinių sūrių kainų derinimo, nes nebuvo įrodytas kontaktas tarp šių ūkio subjektų atstovų, o sutampantys ar panašiu metu įvykę fermentinių sūrių kainų padidinimai buvo lemti bendrų tendencijų pieno produktų rinkose bei sutarčių su pieno produktų pirkėjais sąlygų.

Bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos viešojo posėdžio metu ūkio subjektų atstovai iš esmės laikėsi tokių pačių nuomonių, kokios prieš tai buvo pateiktos dėl Pranešime apie atliktą tyrimą išdėstytų išvadų.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a :

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, o šios dalies 1 punkte įvardintas ir vienas iš konkrečių draudžiamų susitarimų – tai susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau – Sutartis, EB Sutartis) 81 straipsnio (anksčiau 85 straipsnis) nuostatas, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį būtina atitinkamai vadovautis Sutarties 81 straipsnio taikymo praktika.

Vertinant nagrinėjamų ūkio subjektų veiksmus kaip galimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, svarbu nustatyti, ar šie veiksmai ribojo, riboja ar galėjo riboti konkurenciją tarp atitinkamose rinkose veikiančių ūkio subjektų.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Tyrimo metu buvo nagrinėjami ūkio subjektų veiksmai, susiję su skirtingais pieno produktų gamybos etapais, t. y. tiek superkant žalią pieną perdirbimui, tiek gaminant bei parduodant pieno produktus. Dėl šios priežasties šio tyrimo tikslais galima apibrėžti keletą skirtingų atitinkamų rinkų.

Nagrinėjami ūkio subjektai yra pagrindiniai ir didžiausi pieno perdirbėjai. Pieno perdirbimui būtina sąlyga – perdirbimui reikalinga žaliava – žalias pienas.

Žalias pienas gali būti skirstomas į karvės, ožkos ar avies pieną, tačiau šios pieno rūšys skiriasi tiek savybėmis, tiek kaina, tiek panaudojimu. Be to, narinėjamų ūkio subjektų pieno supirkimo, perdirbimo ir pieno produktų gamybos veikla iš esmės apima tik karvės pieną ir iš jo gaminamus produktus. Dėl šių priežasčių toliau nagrinėjamas tik žalio karvės pieno supirkimas.

Pieno produktų gamybai žalią karvės pieną gali tiekti ne tik žalio pieno gamintojai, bet ir kiti ūkio subjektai, užsiimantys žalio karvės pieno perpardavimo veikla. Tačiau mažai tikėtina, kad perpardavimo veikla užsiimantys ūkio subjektai galėtų lengvai pereiti prie žalio pieno perdirbimo veiklos nepatirdami reikšmingų papildomų išlaidų, kurios reikalingos, pavyzdžiui, pieno perdirbimo įrenginių pastatymui. Kita vertus, žalias karvės pienas iš esmės daugiausiai yra panaudojamas tik pieno produktų gamybai, t. y. perdirbimui, todėl taip pat mažai tikėtina, kad jį galutiniam naudojimui pradėtų supirkinėti ūkio subjektai, neužsiimantys pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Taigi, atitinkama prekės rinka apibrėžiama kaip žalio karvės pieno supirkimo perdirbimui rinka. Geografinė rinka apibrėžiama atsižvelgus į tyrimo metu atliktą analizę ir padarytas išvadas, kad žalias pienas panašiomis sąlygomis tiekiamas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes pieno perdirbėjai, norėdami turėti pakankamai žaliavos pieno produktų gamybai, yra priversti žalią pieną supirkti iš esmės iš visų šalies regionų. Taip pat svarbu pastebėti, kad žalio pieno gamintojai beveik visą jo kiekį parduoda šalies viduje. Dėl šių priežasčių atitinkama rinka apibrėžiama kaip žalio karvės pieno supirkimo Lietuvos Respublikoje rinka (toliau – pieno supirkimo rinka).

Kaip jau nurodyta aukščiau, pieno produktų įvairovę bei gamybą lemia galutinių šių produktų vartotojų pasirinkimas ir jų vertinimas, ar tam tikri pieno produktai gali būti laikomi tinkamais pakaitalais vieni kitiems pagal jų savybes naudojimą ir kainas. Be to, skiriasi ir šių pieno produktų gamybos būdai. Atsižvelgus į tai, atskiros pieno produktų grupės, tokios kaip geriamas pasterizuotas pienas, greitinė, grietinėlė, rauginto pieno gėrimai (rūgpienis, kefyras), jogurtas, sviestas, tepūs riebalų mišiniai, lydytas sūris, varškė, varškės sūris, sūreliai, fermentinis sūris (minkštas/puskietis, kietas, labai kietas), priskirtinos atskiroms atitinkamoms prekės rinkoms. Vertinant šių prekių rinkų geografinę teritoriją (geografinę rinką), pastebėtina, kad atitinkamų pieno produktų importas nėra tokios apimties, kad būtų galima daryti išvadą, jog geografinė rinka galėtų būti įvertinama plačiau kaip nacionalinė Lietuvos rinka. Kitos nustatytos aplinkybės, susijusios su pieno produktų kainų skirtumu Lietuvoje ir kitose valstybėse, taip pat patvirtina, kad geografinė rinka turėtų būti vertinama kaip nacionalinė. Tokiai išvadai neprieštarauja ir pačių ūkio subjektų atstovų duoti paaiškinimai, kuriais akcentuojami nacionaliniai pieno produktų vartojimo įpročiai bei prisirišimas prie tam tikrų lietuviškų pieno produktų prekių ženklų, juos siejant su atitinkama kokybe. Taigi, atskirų pieno produktų rinkos vertinamos kaip nacionalinės rinkos.

Kaip jau minėta aukščiau, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia sudaryti bet kokius susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją.

AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ iš Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ kas mėnesį gaudavo informaciją apie kiekvienos iš jų superkamo pieno kiekius, t. y. superkamo natūralaus pieno ir pieno, perskaičiuoto į bazinius rodiklius, kiekius pagal tiekėjų grupes (ūkininkai ir kiti gyventojai, bei žemės ūkio bendrovės ir įmonės); superkamo natūralaus pieno kiekius pagal jo kokybę (pieno, už kurį nebuvo taikomos nuoskaitos kiekis, bei pieno, už kurį buvo taikyta bent viena nuoskaita, kiekiai) (toliau – pieno supirkimo kiekiai). Taip pat šie ūkio subjektai gaudavo informaciją apie kiekvieno iš jų pagaminamų ir parduodamų pieno produktų kiekius, t. y. atskirų pieno produktų pagamintus kiekius, kiek to produkto suvartota tolimesnėms ūkio subjekto reikmėms, kiek jo parduota Lietuvoje bei eksportuota (į Europos Sąjungą bei trečiąsias šalis), šio produkto likučius ataskaitinio mėnesio pradžioje ir pabaigoje (toliau – pieno produktų gamybos ir pardavimo kiekiai). Kadangi kiekvienas iš šių ūkio subjektų buvo davęs sutikimus ir leidimus Asociacijai rinkti tokio pobūdžio informaciją apie juos ir ją platinti kitiems ūkio subjektams, kurie taip pat buvo davę sutikimus rinkti ir platinti analogišką jų informaciją, galima daryti išvadą, kad šie ūkio subjektai susitarimo pagrindu kartu su jų Asociacija buvo sukūrę keitimosi informacija apie jų veiklos rodiklius sistemą.

Europos Komisijos bei Europos teismų praktikoje sprendžiant, ar susitarimas dėl informacijos mainų tarp konkurentų pažeidžia Europos Bendrijų steigimo sutarties 81 straipsnio reikalavimus yra nagrinėjami du esminiai dalykai: informacijos, kuria keičiamasi, pobūdis bei atitinkamos rinkos struktūra³⁴. Konfidencialaus pobūdžio informacijos mainais dirbtinai dar labiau padidinamas oligopolinės koncentruotos rinkos skaidrumas, dėl kurio dalyvaujantys informacijos mainuose konkurentai, kurie ir taip veikia tarpusavio sąveikos sąlygomis, dar labiau apriboja savo sprendimų dėl elgesio rinkoje nepriklausomumą. Pastebėtina, kad tokio nepriklausomumo reikalavimas laikytinas vienu iš esminių sąžiningos konkurencijos principų³⁵. Taigi, susitarimai dėl keitimosi konfidencialaus pobūdžio informacija, vykdomi koncentruotose oligopolinėse rinkose, pasižyminčiose nedideliu pagrindinių rinkos dalyvių skaičiumi, laikomi savaime ribojančiais konkurenciją.

Tyrimo metu nustatyta, kad AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ per Lietuvos pienininkų asociaciją „Pieno centras“ kas mėnesį keisdavosi informacija apie kiekvieno iš šių ūkio subjektų superkamo žalio natūralaus ir perskaičiuoto į bazinius rodiklius pieno kiekius tiek iš ūkininkų, tiek iš bendrovių. Taip pat buvo keičiamasi informacija apie kiekvieno iš šių ūkio subjektų pagaminamų bei parduodamų (parduodamų Lietuvoje, eksportuojamų į Europos Sąjungą bei kitas šalis) pieno produktų kiekius. Nuolat gaudami tokią informaciją apie savo konkurentus, informacijos mainuose dalyvaujantys ūkio subjektai galėjo apskaičiuoti kitų ūkio subjektų rinkos dalis, stebėti bei analizuoti jų kitimus lyginant su konkrečiais kiekiais ir jų kitimais, o taip pat stebėti ir vertinti savo konkurentų veiklą lyginant visos nacionalinės Lietuvos rinkos mastu.

Pastebėtina, kad informacijos mainai, kokius vykdė minėti ūkio subjektai, buvo susiję ne su statistinės, apibendrintos ir istorinio pobūdžio informacijos, iš kurios neįmanoma nustatyti atskirų ūkio subjektų duomenų apie jų superkamus ar pagaminamus tam tikrų prekių kiekius ir jų užimamas rinkos dalis, skleidimu. Priešingai, buvo keičiamasi informacija, iš kurios galima nustatyti kiekvieno konkretaus ūkio subjekto pardavimų ar gamybos apimtis, kaip ir ūkio subjekto užimamą atitinkamos rinkos dalį, bei šių rodiklių kitimą. Paprastai tokio pobūdžio aktualūs duomenys apie konkrečius ūkio subjektus jų konkurentams yra sunkiausiai prieinami, be to, tokia informacija leidžia tiksliai vertinti rinkos struktūrą bei jos pokyčius. Atsižvelgus į tai, tokia informacija apie konkretų ūkio subjektą konkurencijos teisės požiūriu laikytina konfidencialaus pobūdžio, kuri suteikia konkurencinį pranašumą, ir dėl šios priežasties paprastai ji nėra atskleidžiama ar ja dalinamasi su konkurentais. Iš esmės analogiškos nuomonės laikosi ir Europos Komisija bei Europos teismai, taikydami Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintas konkurencijos taisykles, pavyzdžiui, Europos Komisija savo 1986 m. gruodžio 2 d. sprendime³⁶ yra pasisakiusi, kad neprieštarauja keitimuisi statistine informacija per prekybos asociacijas ar agentūras, kai iš tokios informacijos neįmanoma nustatyti konkretaus ūkio subjekto veiklos rodiklių. Kitame savo sprendime Europos Komisija pasisakė³⁷, kad ūkio subjektams reikalinga bendra informacija apie rinką ir jos vystymąsi, kad jie galėtų veiksmingai konkuruoti atitinkamoje rinkoje, todėl yra pagrįsta, kai statistikos biurai ar asociacijos renka ir ruošia informaciją apie gamybą ir pardavimus atitinkamoje rinkoje. Tokia informacija ūkio subjektams leidžia daugiau žinoti apie rinką, kurioje jie veikia, ir taip didinti konkurenciją joje. Tačiau informaciją, kurioje atsispindi konkretaus ūkio subjekto duomenys, paprastai patys ūkio subjektai laiko konfidencialia. Atkreiptinas dėmesys, kad tokį vertinimą patvirtina ir tyrimo metu nustatyta aplinkybė, jog informacijos mainuose dalyvavę pieno supirkimo ir perdirbimo veikla užsiimantys ūkio subjektai analogiško pobūdžio informaciją, kokią gaudavo apie savo konkurentus ir kokią patys jiems atskleisdavo (pavyzdžiui, užimamų rinkos dalių analizės ir pan.), savo vidiniuose dokumentuose įvardindavo kaip konfidencialią.

Nustatant, ar tam tikra informacija laikytina konfidencialaus pobūdžio, svarbu yra tai, kad informacijos konfidencialumas vertintinas pagal jos vertingumą, t. y., tos informacijos suteikiamas konkurencinis pranašumas informacijos savininkui, nes jos neturi konkuruojantys ūkio subjektai, bei konkurencinio pranašumo praradimas, kai ją sužino konkuruojantys ūkio subjektai, o taip pat ir konkurentų įgyjamas konkurencinis pranašumas, kai jie gauna tokio pobūdžio informaciją apie informacijos savininką. Taigi, tokio pobūdžio informacija ir laikytina konfidencialaus pobūdžio informacija – vienašališkas tokios informacijos atskleidimas atskiram ūkio subjektui nėra naudingas.

Apibendrinant išdėstytą galima daryti išvadą, kad informacija, kuria per Asociaciją „Pieno centras“ keisdavosi AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“, susijusi su šių ūkio subjektų superkamo pieno kiekiais, bei pagaminamų ir parduodamų pieno produktų kiekiais, ir kuri leidžia identifikuoti kiekvieno tokiuose mainuose dalyvaujančių ūkio subjektų veiklos rodiklius, vertintina kaip konfidencialaus pobūdžio informacija.

Tačiau nepakanka atsižvelgti vien tik į iš Asociacijos gaunamų duomenų detalumą ir konkretumą. Svarbus yra ir tokio keitimosi informacija periodiškumas ir dažnumas, bei tokios informacijos prieinamumas kitiems ūkio subjektams, kurie tokiuose informacijos mainuose nedalyvavo. Tyrimo metu nustatyta, kad Asociacija „Pieno centras“ informaciją ūkio subjektams pateikdavo kas mėnesį, kas rodo, kad šie ūkio subjektai kas mėnesį gaudavo aktualią informaciją ne tik apie savo padėtį rinkoje, bet ir apie konkrečių savo konkurentų padėtį atitinkamose rinkose bei pagrindinius veiklos rodiklius. Be to, kaip nustatyta tyrimo metu, tokia informacija ūkio subjektams buvo teikiama ilgą laikotarpį – nuo Asociacijos veiklos pradžios, o ūkio subjektai suteikė leidimus Asociacijai atskleisti jų duomenis konkurentams nuo 2001 m. Taigi, ilgai trunkantis ir dažnas informacijos apie konkurentus keitimasis leido AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ stebėti vienai kitą ir, atsižvelgus į turimus aktualius ir tikslius duomenis, priimti atitinkamus komercinius sprendimus ir iš karto žinoti, koks yra tokių sprendimų rezultatas bendrame atitinkamų pieno supirkimo ir pieno produktų rinkų kontekste. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad tokio pobūdžio ir tokiu periodiškumu informacijos apie konkrečius pieno supirkimo ir perdirbimo veikla užsiimančius ūkio subjektus nebuvo galima gauti iš niekur kitur, be to, tokie duomenys nebuvo prieinami kitiems, šiuose informacijos mainuose nedalyvaujantiems, atitinkamų pieno supirkimo ir pieno produktų rinkų dalyviams, o taip pat ir pieno gamintojams bei pieno produktų pirkėjams.

Apibendrinus išdėstytą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad informacija, kuria keitėsi AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“, buvo konfidencialaus pobūdžio, o nuolatinis, reguliarus bei dažnas keitimasis ja lėmė, jog šie ūkio subjektų vykdyti informacijos mainai leido šiems ūkio subjektams stebėti vieniems kitus ir tokiu būdu tiksliai vertinti vieniems kitų pieno supirkimo ir pieno produktų gamybos bei pardavimo veiklos rodiklius.

Atsižvelgus į tai, kad informacijos mainai apėmė tiek ūkio subjektų pieno supirkimo veiklos duomenis, tiek ir jų veiklos, susijusios su konkrečių pieno produktų gamyba bei pardavimais, duomenis, būtina vertinti atitinkamų pieno supirkimo ir pieno produktų gamybos bei pardavimo rinkų struktūras. Šiose atitinkamose rinkose veikiantys ūkio subjektai bei jų rinkos dalių pasiskirstymas rodo, kad tiek pieno supirkimo rinkoje, tiek atitinkamose pieno produktų rinkose yra tik keli didžiausi ūkio subjektai, kurie laikytini pagrindiniais konkurentais.

Pieno supirkimo rinkoje iš esmės didžiausias rinkos dalis užima UAB „Marijampolės pieno konservai“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Žemaitijos pienas“. Šie ūkio subjektai skirtingais metais kartu užėmė nuo 77 proc. iki 85 proc. atitinkamos rinkos. Tuo tarpu kitiems pieną superkantiems ūkio subjektams (įskaitant ir AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Modest“ ir AB „Vilkyškių pieninė“), kurių rinkos dalis nesiekė 10 proc., kartu priklausanti rinkos dalis yra santykinai maža, t. y. daugiausiai siekė 23 proc. atitinkamos pieno supirkimo rinkos. Atitinkamai ir HHI dydis, kaip nustatyta tyrimo metu, siekė 1880-2034.

Atsižvelgiant į tokį rinkos dalių pasiskirstymą bei nustatytą HHI dydį, galima daryti išvadą, kad atitinkama pieno supirkimo rinka gali būti laikoma koncentruota oligopoline rinka.

Iš esmės analogiškai vertintinos ir atskiros pieno produktų rinkos, kuriose pagrindiniais dalyviais laikytini UAB „Marijampolės pieno konservai“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Žemaitijos pienas“. Pavyzdžiui, geriamo pasterizuoto pieno rinkoje didžiausiais ūkio subjektais laikytini AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Žemaitijos pienas“, kurių kartu užimama rinkos dalis skirtingais metais buvo nuo 73 proc. iki 77 proc. Tuo tarpu kiti ūkio subjektai, kurių rinkos dalis nesiekė 10 proc., kartu užėmė tik iki 27 proc. rinkos dalį, o šios rinkos HHI dydis siekė 1847-3196. Taigi ši atitinkama rinka taip pat gali būti laikoma koncentruota oligopoline rinka.

Vertinant kitas atitinkamas pieno produktų rinkas, darytina analogiška išvada, kad šios atitinkamos rinkos taip pat laikytinos koncentruotomis rinkomis, kuriose veikia tik keli stambūs rinkos dalyviai, kurių tarpusavio konkurencija iš esmės gali lemti bendras konkurencijos atitinkamoje rinkoje sąlygas. Tai pagrindžia ir tyrimo metu surinkti įrodymai, kuriuose atsispindi pačių ūkio subjektų atitinkamų rinkų vertinimai, pagrindinių ir didžiausių jų konkurentų įvardijimas bei jų užimamų rinkos dalių analizės. Taigi, visos atitinkamos pieno produktų rinkos yra tokios struktūros, kai yra keletas stambių ūkio subjektų – pieno produktų tiekėjų, o ne daugybė lygiaverčių rinkos dalyvių. Pastebėtina, kad Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs³⁸, kad keitimasis informacija gali pažeisti konkurencijos taisykles tokioje atitinkamoje rinkoje, kurioje tam tikrų prekių tiekimas nėra pasiskirstęs tarp daug smulkių tiekėjų (angl. – atomized supply).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad visos atitinkamos rinkos, kuriose savo veiklą vykdė nagrinėjami ūkio subjektai (AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Žemaitijos pienas“), yra tokios, kuriose veikia keli stambūs pagrindiniai ūkio subjektai, o ne daugybė smulkių rinkos dalyvių, taigi, ir keitimasis informacija tarp daugumos didžiųjų rinkos dalyvių lėmė konkurencijos ribojimą jose.

Kaip paaiškinta aukščiau, susitarimas dėl keitimosi informacija, kokį vykdė AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“, laikytinas savaime ribojančiu konkurenciją, kadangi vyko koncentruotose oligopolinėse pieno supirkimo ir pieno produktų gamybos bei pardavimo rinkose. Taigi, esant tokio pobūdžio konkurencijos ribojimui, jo pasekmės yra preziumuojamos.

Atsižvelgus į tai, keitimasis informacija lėmė, jog ūkio subjektai, konkuruojantys koncentruotose oligopolinėse atitinkamose pieno supirkimo ir pieno produktų rinkose, leido vieni kitiems žinoti savo superkamus pieno kiekius ir pagaminamus bei parduodamus pieno produktų kiekius, bei nuolat stebėti šių veiklos rodiklių kitimą ir atitinkamai juos analizuoti ir tuo neišvengiamai padidino savo elgesio bei veiksmų, susijusių su veikla atitinkamose rinkose, tarpusavio skaidrumą, o taip pat ir skaidrumą atitinkamose rinkose. Pastebėtina, kad Europos Komisija aukščiau minėtame 1986 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. 87/1/EEC pasisakė, kad ūkio subjektai, kas metų ketvirtį keisdamiesi informacija apie savo pagaminamos ir parduodamos produkcijos kiekius, per tokius informacijos mainus dirbtinai padidino tarpusavio skaidrumą, įgydami daugiau informacijos apie vienas kito veiklą, kurios jie negautų, jei nebūtų vykdę keitimosi informacija. Dėl keitimosi informacija dirbtinai padidintą skaidrumą, kaip pagrindinę priežastį, eliminuojančią vieną iš normalios konkurencijos elementų – konkurentų veiksmų atitinkamoje rinkoje netikėtumo efektą, Europos Komisija įvardino ir 1992 m. vasario 17 d. sprendime Nr. 92/157/EEC³⁹. Tai paaiškinama tuo, kad vykstant nuolatiniams ir dažniems informacijos mainams tarp konkurentų, tokių mainų dalyviai per atitinkamų prekių pirkimo ar pardavimo apimčių bei užimamų rinkos dalių pakitimus gali greitai pastebėti bet kurio iš mainų dalyvių konkurencinius veiksmus ir greitai atitinkamai į tokius veiksmus reaguoti, tokiu būdu eliminuodami tokių konkurencinių veiksmų rinkoje iniciatoriaus pranašumą. Taigi, tokiu atveju susidaro konkurenciją ribojančios sąlygos, nes intensyviau pradėjęs konkuruoti ūkio subjektas iš tiesų nieko nelaimėtų, kadangi konkurentai galėtų tuoj pat atsakyti į jo veiksmus. Taigi, konkurentams, dalyvaujantiems informacijos mainuose, yra naudingiau vengti intensyvios konkurencijos, kas neišvengiamai apriboja konkurenciją atitinkamoje rinkoje.

Jei nebūtų vykdę informacijos mainų, AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ tarpusavyje būtų konkuravusios atitinkamose pieno supirkimo ir pieno produktų gamybos bei pardavimo rinkose nežinodamos, kokius konkurencinius veiksmus ir kokiu mastu vykdo jų konkurentai, taigi, būtų išlikęs ir jų veiksmų netikėtumo efektas, kuris, kaip minėta aukščiau, ir skatina ūkio subjektus aktyviau konkuruoti tarpusavyje, nes jie gali pagrįstai tikėtis, jog jo konkurencinius veiksmus konkurentai pastebės vėliau, kai šių veiksmų iniciatorius jau bus gavęs jais siektos naudos.

Iš esmės analogiškos nuomonės dėl konkurencijos ribojimo informacijos mainų koncentruotose rinkose atveju laikosi ir Europos Komisija, kuri yra nurodžiusi, kad informacijos mainai neišvengiamai neigiamai paveikia konkurenciją atitinkamoje rinkoje⁴⁰. Bet kuriuo atveju galima daryti neginčijamą išvadą, kad šie ūkio subjektai apribojo savo priimamų sprendimų dėl savo elgesio atitinkamose pieno supirkimo bei pieno produktų rinkose nepriklausomumą – vieną iš esminių sąžiningos konkurencijos sąlygų. Tokią išvadą patvirtina Europos Teisingumo Teismo nuomonė, kad ūkio subjektai, dalyvaujantys tarpusavio susitarimuose ir toliau veikiantys rinkose, atsižvelgia į informaciją, kuria keičiasi su savo konkurentais, kai priima sprendimus dėl savo elgesio rinkoje, ypač kai toks dalyvavimas yra reguliarus ir trunka ilgą laikotarpį⁴¹.

Apibendrinus išdėstytą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pakankamai koncentruotose oligopolinėse atitinkamose pieno supirkimo ir pieno produktų rinkose AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ per Asociaciją „Pieno centras“ vykdyti konfidencialaus pobūdžio informacijos apie kiekvienos iš jų pieno supirkimo ir pieno produktų gamybos bei pardavimo kiekius mainai apribojo konkurenciją tarp šių ūkio subjektų, nes jie neišvengiamai prarado nepriklausomumą priimdami sprendimus dėl jų elgesio atitinkamose rinkose ir atitinkamai juos koregavo, atsižvelgdami į gaunamą iš konkurentų informaciją bei į tai, kad konkurentai taip pat gauna analogišką informaciją apie juos, tuo sumažindami konkurencinį spaudimą vieni kitų atžvilgiu.

Pastebėtina, kad konkurencijos sąlygų vertinimas neturi apsiriboti tik konkurencijos tarp esančių atitinkamoje rinkoje konkurentų vertinimu, bet taip pat turi apimti ir potencialią konkurenciją tam, kad būtų galima įsitikinti, jog, atsižvelgiant į rinkos struktūrą, ekonominį ir teisinį kontekstą, kuriame ji egzistuoja, yra realios galimybės ūkio subjektams konkuruoti tarpusavyje ar naujam konkurentui įsiskverbti į atitinkamą rinką ir konkuruoti su jau įsitvirtinusiomis įmonėmis⁴². Dėl šios priežasties svarbu atsižvelgti ne tik į esamas konkurencijos teisės draudžiamų veiksmų pasekmes, įskaitant ir dėl keitimosi konfidencialaus pobūdžio informacija padidinamą rinkos skaidrumą, kuris lemia konkurencijos sumažėjimą, bet taip pat ir į tikėtinas konkurenciją ribojančių susitarimų pasekmes.

Kaip jau paaiškinta aukščiau, dėl keitimosi konfidencialaus pobūdžio informacija apie superkamo pieno ir pagaminamų bei parduodamų pieno produktų kiekius AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ dirbtinai padidino skaidrumą atitinkamose pieno supirkimo ir pieno produktų rinkose, dėl ko šie ūkio subjektai galėjo lengvai pastebėti tiek kiekvieno kito iš informacijos mainuose dalyvavusių ūkio subjektų pieno supirkimo bei pieno produktų gamybos veiklos rodiklių pokyčius, tiek atitinkamų rinkų struktūrų pokyčius. Tokiu būdu sukurta bendradarbiavimo ir vienas kito stebėjimo sistema sudaro palankias sąlygas tokioje sistemoje esantiems ūkio subjektams apsaugoti ir išlaikyti užimamas dalis atitinkamose rinkose, ką įmanoma pasiekti atitinkamai koordinuojant pieno supirkimo ir pieno produktų gamybos bei pardavimo apimtis ar kainas. Kita vertus, AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“, nuolat gaudamos aktualią ir tikslią informaciją apie reikšmingas atitinkamų rinkų dalis (pavyzdžiui, žalio pieno supirkimo rinkoje informacijos mainuose dalyvaujantys ūkio subjektai kartu užėmė iki 81 proc.; atitinkamoje geriamo pasterizuoto pieno rinkoje iki 80 proc.), bei žinodamos, kad toje rinkos dalyje, kurios neapima informacijos mainai, veikia iš esmės tik vienas stambus ūkio subjektas AB „Žemaitijos pienas“, galėjo iš dalies pakankamai tiksliai nustatyti ir šio ūkio subjekto veiklos raidą, ir kokio kito naujai atėjusio į atitinkamas rinkas ar savo veiklą išplėtusio ūkio subjekto veiklą ir atitinkamai į tai reaguoti. Taigi, informacijos mainuose nedalyvaujantys ūkio subjektai, kurie konkuruoja ar potencialiai galėtų konkuruoti su informacijos mainų dalyviais, informacijos apie atitinkamas rinkas požiūriu atsiduria nepalankesnėje padėtyje, lyginant su informacijos mainuose dalyvaujančiais ūkio subjektais, nes jų veiksmus gali greitai pastebėti ir į juos atitinkamai reaguoti informacijos mainų dalyviai, tokiu būdu apsunkindami kitų ūkio subjektų veiklos atitinkamose rinkose sąlygas.

Taigi, susitarimas dėl keitimosi informacija, kokį vykdė AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“, ribojo konkurenciją atitinkamose pieno supirkimo ir pieno produktų gamybos bei pardavimo rinkose. Pastebėtina, kad konkurencijos ribojimą šiose rinkose iš esmės patvirtina tai, kad viso pažeidimo darymo metu nagrinėjamų atitinkamų rinkų struktūros liko nepakitusios. Nepaisant atskirų ūkio subjektų rinkų dalių svyravimo, didžiausi ūkio subjektai, užimantys didžiausias rinkos dalis, išliko tie patys. Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pažeidimo darymo laikotarpiu atitinkamose rinkose būtų atsiradę naujų rinkos dalyvių, sugebėjusių užimti reikšmingų atitinkamų rinkų dalių.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ per Lietuvos pienininkų asociaciją „Pieno centras“ kas mėnesį keisdamosios konfidencialaus pobūdžio informacija apie jų superkamo pieno ir pagaminamų bei parduodamų pieno produktų kiekius, sudarė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies draudžiamą susitarimą, nes tarpusavio sutarimu susitarė atskleisti vieni kitiems konfidencialaus pobūdžio informaciją, susijusią su jų veiklos pieno supirkimo ir pieno produktų rinkose rodikliais, dėl ko šie ūkio subjektai galėjo stebėti vienas kito veiklą atitinkamose rinkose. Tokio pobūdžio informacijos mainai apribojo konkurenciją atitinkamose koncentruotose oligopolinėse pieno supirkimo ir pieno produktų rinkose .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios išvados nepaneigia Konkurencijos tarybos 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 69 pradėtas ir Konkurencijos tarybos 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 112 nutrauktas tyrimas dėl pieno perdirbimo įmonių veiksmų, nustatant pieno supirkimo kainas, atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktams. Nepaisant, kad šio tyrimo metu buvo rastos Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ paruoštos lentelės apie šios asociacijos narių superkamo pieno rodiklius, tuo metu nebuvo nustatyta, kad Asociacija tokio pobūdžio informaciją apie konkrečius ūkio subjektus platina savo nariams. Dėl šios priežasties tyrimo metu nebuvo pagrindo įtarti, kad ūkio subjektai, per asociaciją keisdamiesi konfidencialaus pobūdžio informacija, gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia sudaryti bet kokius susitarimus, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos (fiksuojamos) tam tikrų prekių kainos arba kitos pirkimo ar pardavimo sąlygos. Kaip nurodyta Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje, susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Taigi, susitarimas konkurencijos teisės prasme iš esmės egzistuoja tada, kai ūkio subjektai sutaria dėl bendro veiksmų plano, kuris apriboja jų savarankišką apsisprendimą dėl jų elgesio, nes nustatomos tam tikros ribos dėl jų abipusio elgesio arba susilaikymo nuo jo. Tokią išvadą tik patvirtina teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad sudarant draudžiamą susitarimą yra pakankama, kad ūkio subjektai išreikštų savo ketinimus elgtis rinkoje tam tikru būdu⁴³. Pastebėtina, kad ūkio subjektų suderinti veiksmai Konkurencijos įstatymo prasme taip pat laikytini draudžiamu susitarimu. Tam tikras ūkio subjektų elgesys gali būti suprantamas kaip suderinti veiksmai net tada, kai šalys nėra aiškiai išreiškusios pritarimo bendram planui, nustatančiam jų veiksmus rinkoje, bet sąmoningai prisitaiko ar laikosi sutartų priemonių, kurios palengvina jų veiklos koordinavimą⁴⁴.

Atsižvelgus į tai, kad susitarimai, kuriais siekiama nustatyti tam tikrų prekių ar paslaugų kainą, dažniausiai pasižymi dideliu slaptumu, didelę reikšmę turi tokių susitarimų tyrimo metu surinkti įrodymai. Įrodymai turi būti tokie, kurie būtų pakankamai aiškūs ir nuoseklūs, kad įtikinamai patvirtintų, jog įtariamas pažeidimas tikrai buvo⁴⁵.

Taigi, vertinant, ar AB „Kelmės pieninė“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Žemaitijos pienas“ veiksmai, pakeliant tam tikrų pieno produktų kainas, gali būti vertinami kaip Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto draudžiami susitarimai tarp konkurentų, būtina įvertinti, ar tyrimo metu buvo nustatyta pažeidimo sudėtis, t. y. tiesioginis ar netiesioginis kontaktas tarp ūkio subjektų, po to sekantis elgesys rinkoje ir priežastinis ryšys tarp jų.

Vertinant įtariamą AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Žemaitijos pienas“ fermentinio sūrio kainų derinimo atvejį, svarbu atsižvelgti į tai, kad Pranešime apie atliktą tyrimą išvada dėl šių ūkio subjektų sudaryto draudžiamo susitarimo iš esmės grindžiama tuo, kad tomis pačiomis dienomis arba kelių dienų laikotarpyje (AB „Pieno žvaigždės“ ir AB „Rokiškio sūris“ fermentinių sūrių kainas pakėlė 2007 m. balandžio 13 d. Kitas beveik sutampantis kainų pakėlimas buvo nustatytas, kai AB „Rokiškio sūris“, AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Pieno žvaigždės“ kainas pakėlė atitinkamai 2007 m. liepos 27 d., 2007 m. rugpjūčio 1 d. ir 2007 m. rugpjūčio 3 d.) šie ūkio subjektai pakėlė parduodamo fermentinio sūrių kainas. Tokia išvada taip pat rėmėsi ir AB „Žemaitijos pienas“ darbuotojų vidiniu susirašinėjimu elektroniniais laiškais apie susitikimą su AB „Pieno žvaigždės“ ir AB „Rokiškio sūris“ atstovais dėl sūrių kainų pakėlimo (elektroniniai laiškai buvo išsiųsti 2007 m. liepos 18 d. ir 2007 m. liepos 23 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad lygiagretus kainų pakilimas gali būti pagrindas įtarti ūkio subjektų kainų derinimą, tačiau savaime jo neįrodo, jei nėra kitų kainų derinimo tarp šių ūkio subjektų įrodymų. Elektroniniai laiškai apie minėtą susitikimą buvo paimti atlikus patikrinimą AB „Žemaitijos pienas“ patalpose ir buvo siuntinėjami tik tarp AB „Žemaitijos pienas“ darbuotojų. Tuo tarpu AB „Pieno žvaigždės“ bei AB „Rokiškio sūris“ duomenų apie susitikimą su AB „Žemaitijos pienas“ atstovais nebuvo rasta. Tik vieno ūkio subjekto vidiniai susirašinėjimai apie susitikimą nėra pakankamas įrodymas, kad toks susitikimas iš tikro buvo, taigi, ir neįrodo, kad tarp AB „Žemaitijos pienas“, AB „Pieno žvaigždės“ ir AB „Rokiškio sūris“ įvyko tiesioginis ar netiesioginis kontaktas.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad tokių surinktų įrodymų nepakanka daryti pagrįstą vienareikšmišką išvadą, kad šių ūkio subjektų fermentinių sūrių kainų pakėlimus 2007 m. balandžio 13 d. ir 2007 m. liepos 27 d. – rugpjūčio 3 d. lėmė šių ūkio subjektų tarimasis dėl kainų derinimo. Dėl šios priežasties šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Žemaitijos pienas“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus.

Vertinant įtariamą AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ fermentinio sūrio ir sviesto kainų derinimo atvejį, pastebėtina, kad šis įtarimas iš esmės remiasi AB „Žemaitijos pienas“ darbuotojų elektroniniais laiškais apie 2007 m. kovo 8 d. numatomą susitikimą su AB „Vilkyškių pieninė“ generaliniu direktoriumi ir būtinybę išsiaiškinti, kokiomis kainomis AB „Vilkyškių pieninė“ parduoda sveriamus sūrius smulkiems pirkėjams. Taip pat buvo pasiremta ir AB „Vilkyškių pieninė“ generalinio direktoriaus darbo kalendoriaus įrašais, numatančiais 2007 m. kovo 5-6 d. kontaktą su AB „Žemaitijos pienas“ generaliniu direktoriumi, bei 2007 m. kovo 8 d. su AB „Žemaitijos pienas“ įmonių grupei priklausančios AB firmos „Šilutės Rambynas“ generaliniu direktoriumi. Pranešime dėstoma nuomonė, kad šie ūkio subjektų kontaktai lėmė, jog 2007 m. kovo 9 d. fermentinių sūrių ir sviesto kainas AB „Vilkyškių pieninė“ pakėlė atsižvelgdama į AB „Žemaitijos pienas“ 2007 m. vasario 26 d. pakeltas pieno produktų kainas.

Šie tyrimo metu surinkti duomenys nėra pakankami, kad leistų daryti pagrįstą išvadą, kad AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ tarpusavyje derino pieno produktų kainas. Nepaisant to, kad galėjo įvykti šių ūkio subjektų susitikimas, neužtenka duomenų, įrodančių, kad tokio susitikimo tikslas buvo kainų derinimas. AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ nurodė, kad šį susitikimą lėmė būtinybė AB firmai „Šilutės Rambynas“ įsigyti tam tikrą sūrio kiekį iš AB „Vilkyškių pieninė“, ir kaip tai patvirtinantį įrodymą nurodė AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Žemaitijos pienas“ 2007 m. kovo 22 d. sudarytą sūrio pirkimo-pardavimo sutartį⁴⁶.

Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad tyrimo metu surinktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ tarpusavyje derino pieno produktų kainas, dėl ko 2007 m. kovo 9 d. buvo padidintos AB „Vilkyškių pieninė“ fermentinio sūrio kainos. Dėl šios priežasties šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus.

Vertinant įtariamą AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Kelmės pieninė“ pieno produktų kainų derinimo atvejį taip pat būtina atsižvelgti į įrodymus, kurie pagrindžia Pranešime apie atliktą tyrimą daromą išvadą. Ji iš esmės grindžiama 2007 m. kovo 8 d. ir 2007 m. kovo 15 d. susirašinėjimu elektroniniais laiškais tarp AB „Kelmės pieninė“ ir AB „Vilkyškių pieninė“, bei tarp AB „Vilkyškių pieninė“ darbuotojų dėl pasiūlymo AB „Vilkyškių pieninė“ sumažinti pieno produktų kainas 20 proc., bei po to atliktais šių ūkio subjektų kainų palyginimais. Atsižvelgus į šių laiškų turinį daroma išvada, kad AB „Kelmės pieninė“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ sutarė, kad AB „Vilkyškių pieninė“ įmonių grupei priklausančios UAB „Modest“ pieno produktų kainos bus apie 20 proc. mažesnės nei AB „Kelmės pieninė“ produktų kainos.

Šie tyrimo metu surinkti duomenys nėra pakankami, kad leistų daryti vienareikšmišką išvadą, kad AB „Kelmės pieninė“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ tarpusavyje derino pieno produktų kainas. Nepaisant, kad šie ūkio subjektai susirašinėjo dėl pieno produktų kainų, neužtenka duomenų, įrodančių, kad tokio susirašinėjimo tikslas buvo UAB „Modest“ kainų derinimas. AB „Kelmės pieninė“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ nurodė, kad šis susirašinėjimas buvo dėl pieno produktų pirkimo, t. y. kokiomis kainomis AB „Kelmės pieninė“ parduotų pieno produktus AB „Vilkyškių pieninė“, ir kaip tai patvirtinantį įrodymą nurodė AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Kelmės pieninė“ 2007 m. birželio 12 d. ir 2007 m. birželio 28 d. sudarytas grietinėlės pirkimo-pardavimo sutartis⁴⁷, kurios parodo, kad AB „Vilkyškių pieninė“, įvertinusi AB „Kelmės pieninė“ pieno produktų kainas, nusprendė pirkti tam tikrą pieno produktų kiekį.

Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad tyrimo metu surinktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog AB „Kelmės pieninė“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ tarpusavyje derino UAB „Modest“ pieno produktų kainas. Dėl šios priežasties šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad AB „Kelmės pieninė“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus.

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Šio įstatymo 42 straipsnyje išdėstyti baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo principai – skiriant baudas ūkio subjektams, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui. Baudos dydis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591⁴⁸ patvirtintomis Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Baudos nustatymo taisyklės).

Baudos nustatymo taisyklėse nurodyta, kad baudos dydis nustatomas apskaičiuojant baudos dydį už pažeidimo pavojingumą ir baudos dydį už pažeidimo trukmę.

Nustatant AB „Kelmės pieninė“, AB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ skiriamų baudų dydį, įvertintas padaryto pažeidimo pavojingumas. Atsižvelgta į tai, kad šių ūkio subjektų vykdytas pažeidimas apėmė iš esmės visas atitinkamas pieno supirkimo ir pieno produktų gamybos bei pardavimų nacionalines rinkų dalis (iš didžiausių jų dalyvių informacijos mainuose nedalyvavo tik AB „Žemaitijos pienas“), be to, buvo nuolat kas mėnesį keičiamasi informacija apie pieno supirkimo kiekius, bei jo produktų gamybą ir pardavimus, kurie leido ūkio subjektams sekti vienas kito elgesį atitinkamose rinkose. Dėl šios priežasties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kai konkurencija ribojama konfidencialaus pobūdžio informacijos mainais, pagal pavojingumą vertintinas kaip apysunkis.

Vertinant padaryto pažeidimo trukmę, nepaisant, kad tyrimo metu nustatyta, kad informaciją apie pieno supirkimą ir pieno produktų gamybą bei pardavimus Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ savo nariams siųsdavo nuo Asociacijos veiklos pradžios, t .y. nuo 1992 m., atsižvelgta į tai, nuo kada ūkio subjektai išreiškė savo valią dėl tokios informacijos atskleidimo savo konkurentams. UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ Asociacijos veikloje dalyvavo dar iki tada, kai Statistikos departamentas paprašė pateikti ūkio subjektų sutikimus dėl jų informacijos teikimo Asociacijai „Pieno centras“. Pirmieji šių ūkio subjektų sutikimai buvo duoti dėl 2001 m. informacijos, taigi, šių ūkio subjektų vykdyto pažeidimo trukmė laikytina 2001 m. – 2007 m., t. y. 7 metai. Kitų ūkio subjektų pažeidimo vykdymo trukmė skaičiuotina nuo narystės Asociacijoje pradžios, nes jie Asociacijos nariais tapo po 2001 m., t. y. AB „Kelmės pieninė“ Asociacijos nare tapo nuo 2003 m. pabaigos, kas rodo, kad ji savo konkurentams sutiko atskleisti informaciją 2004 m. – 2007 m., t. y. 4 metus. UAB „Kelmės pieno centras“ sutikimą atskleisti tokią savo informaciją davė nuo 2005 m., ir pažeidimą vykdė 2005 m. – 2007 m. UAB „Marijampolės pieno konservai“ sutikimai atskleisti informaciją duoti 2003 m. – 2007 m., taigi, pažeidimas truko 5 metus. Atsižvelgus į pažeidimo pavojingumą bei kiekvieno atskiro ūkio subjekto dalyvavimo jame trukmę bei bendras 2006 m. metines pajamas nustatomi tokie baudų dydžiai: AB „Kelmės pieninė“ – 76 300 Lt, UAB „Kelmės pieno centras“ – 21 700 Lt, UAB „Marijampolės pieno konservai“ – 256 500 Lt, UAB „Modest“ – 14 000 Lt, AB „Pieno žvaigždės“ – 1 731 800 Lt, AB „Rokiškio sūris“ – 1 649 600 Lt ir AB „Vilkyškių pieninė“ – 367 600 Lt.

Pastebėtina, kad UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ pripažino, kad tokie informacijos mainai, kuriuose jos dalyvavo, riboja konkurenciją atitinkamose rinkose ir tuo pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, be to, nurodė, kad jau nutraukė dalyvavimą draudžiamame susitarime, ir kad imsis visų priemonių, jog tokio pobūdžio konkurencijos taisyklių pažeidimo būtų išvengta ateityje. Tokios aplinkybės vertintinos kaip lengvinančios aplinkybės Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgus į Baudos nustatymo taisyklių 5.1 punktą, šiems ūkio subjektams baudos dydis už pažeidimo pavojingumą ir trukmę mažinamas 50 proc. Kitų ūkio subjektų atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Taip pat nebuvo nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl nustatyti baudų dydžiai nėra didinami. Be to, baudos dydžiai nediferencijuojami ir pagal ūkio subjektų darytą įtaką pažeidimui, nes tyrimo metu nebuvo nustatyti nei pažeidimo iniciatoriai, nei kitokią įtaką pažeidimui turėję ūkio subjektai.

Atsižvelgus į išdėstytą, skirtinos tokios baudos ūkio subjektams: AB „Kelmės pieninė“ – 76 300 Lt, UAB „Kelmės pieno centras“ – 21 700 Lt, UAB „Marijampolės pieno konservai“ – 256 500 Lt, UAB „Modest“ – 7 000 Lt, AB „Pieno žvaigždės“ – 865 900 Lt, AB „Rokiškio sūris“ – 824 800 Lt ir AB „Vilkyškių pieninė“ – 183 800 Lt.

Tyrimo metu, kaip jau nurodyta aukščiau, nustatyta, kad yra Žemės ūkio ministro 2006 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-48 patvirtintas Pieno supirkimo kainos aprašas, kuriame nurodyta, kaip turi būti nustatoma pieno supirkimo kaina, kaip kainą įtakoja priemokos ir nuoskaitos, bei už ką ir kaip jos turi būti skaičiuojamos. Taigi, iš esmės yra nustatoma pieno supirkimo kainodara, kuria gali vadovautis ūkio subjektai, superkantys žalią pieną iš jo gamintojų. Taigi, pieno supirkėjai gali pagrįstai manyti, kad ir kiti pieno supirkėjai naudoja tą pačią pieno supirkimo kainodarą.

Atsižvelgiant į jau minėtus konkurencijos principus, susijusius su ūkio subjekto nepriklausomumu, priimant sprendimus, susijusius su jo veikla rinkoje, bei į draudimą atskleisti konkurentams jo veiklos planus, strategijas bei kitus svarbius jo veiklai rodiklius, įskaitant ir kainodarą, kas gali lemti konkurencijos ribojimus atitinkamose rinkose, toks Pieno supirkimo kainos aprašas iš esmės palengvina ūkio subjektų veiklos, susijusios su pieno supirkimu, koordinavimo sąlygas.

Tokia išvada darytina dėl to, kad tam tikros prekės ar paslaugos, o šiuo atveju – žalio pieno – kaina yra viena iš pagrindinių konkuravimo atitinkamoje rinkoje priemonių, kai ūkio subjektas, kuris siekia išlikti rinkoje, atsižvelgdamas tiek į savo galimybes bei prioritetus, tiek į savo kliento, šiuo atveju – žalio pieno gamintojo, poreikius, priima sprendimą dėl kainos, kuri yra priimtina abiem pusėm. Kad būtų pasiektas optimalus sprendimas, ūkio subjektai privalo turėti galimybę laisvai susitarti su savo klientais dėl abiem pusėm priimtinų sąlygų. Tuo tarpu teisės aktais, šiuo atveju – Pieno supirkimo kainos aprašu, detaliai reglamentuojant pieno supirkimo kainos nustatymą, iš ūkio subjektų atimama tokia galimybė, nes jie turi atsižvelgti į šiame apraše numatytus kainos nustatymo galimybių ribojimus, pavyzdžiui, numatant nuoskaitą didesnėms pieno surinkimo išlaidoms kompensuoti, kai superkami nedideli pieno kiekiai, kuri negali būti didesnė kaip 12 ct/kg natūralaus pieno. Tokiu būdu apribojama ūkio subjekto galimybė nustatyti superkamo pieno kainą, atsižvelgus į savo veiklos kaštus. Kita vertus, ūkio subjektas, siekiantis padidinti savo superkamo pieno kiekius siūlydamas pieno gamintojams didesnes kainas, pavyzdžiui, tik tam tikruose jo veiklos regionuose, taip pat turėtų tik ribotas galimybes, nes Pieno supirkimo kainos aprašas numato, jog pieną superkantis ūkio subjektas bazinę kainą turi taikyti vienodą visiems pieno gamintojams. Pastebėtina, kad iš esmės su analogiškais savo siūlomos produkcijos – žalio pieno – pardavimo ribojimais gali susidurti ir pieno gamintojai, kurie taip pat gali vadovautis Pieno supirkimo kainos aprašu. Taigi, reglamentuojant pieno supirkimo kainos diferencijavimo principus, iš esmės yra iškraipoma konkurencija kainomis, kai kaina nustatoma vadovaujantis ne pasiūlos ir paklausos santykiu, o formaliai įtvirtintais jos skaičiavimo kriterijais, o tai sudaro palankias sąlygas ūkio subjektams iš viso vengti konkurencijos kainomis ir tokiu būdu dirbtinai palaikyti tam tikro lygio kainas pieno supirkimo rinkoje.

Pastebėtina, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pareiga valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, kad jos, vykdydamos joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai siūlytina peržiūrėti Žemės ūkio ministro 2006 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-48 patvirtintą Pieno supirkimo kainos priemokų ir nuoskaitų rekomendacinio diferencijavimo aprašą, kad ūkio subjektams nebūtų sudaromos sąlygos derinti žalio pieno kainų, ypač, kai tokio pobūdžio aprašo patvirtinimo būtinybės nenumato Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintomis Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis,

Konkurencijos taryba n u t a r i a :

1. Pripažinti, kad Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“, AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ tarpusavyje bei per trečiuosius asmenis keisdamosios konfidencialaus pobūdžio informacija apie jų superkamo žalio pieno kiekius, pagaminamų bei parduodamų atskirų pieno produktų kiekius, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

2. Įpareigoti Lietuvos pienininkų asociaciją „Pieno centras“, AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ per 1 dieną nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, jei jis vis dar yra tęsiamas.

3. Nesant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo sudėties, bylą dalyje dėl AB „Kelmės pieninė“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Žemaitijos pienas“ pieno produktų kainų derinimo nutraukti.

4. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti tokias baudas:

AB „Kelmės pieninė“ – 76 300 Lt (septyniasdešimt šeši tūkstančiai trys šimtai litų);

UAB „Kelmės pieno centras“ – 21 700 Lt (dvidešimt vienas tūkstantis septyni šimtai litų);

UAB „Marijampolės pieno konservai“ – 256 500 Lt (du šimtai penkiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai litų);

UAB „Modest“ – 7 000 Lt (septyni tūkstančiai litų);

AB „Pieno žvaigždės“ – 865 900 Lt (aštuoni šimtai šešiasdešimt penki tūkstančiai devyni šimtai litų);

AB „Rokiškio sūris“ – 824 800 Lt (aštuoni šimtai dvidešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai litų);

AB „Vilkyškių pieninė“ – 183 800 Lt (šimtas aštuoniasdešimt trys tūkstančiai aštuoni šimtai litų).

5. Įpareigoti šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodytus ūkio subjektus per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktuose jiems nustatytų įpareigojimų įvykdymo apie tai pranešti Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

6. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai peržiūrėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-48 patvirtintą Pieno supirkimo kainos priemokų ir nuoskaitų rekomendacinio diferencijavimo aprašą, kuriuo nustatomos ar rekomenduojamos pieno supirkimo kainos, priemokų ir nuoskaitų dydžiai ar kitos pieno supirkimo sąlygos, galinčios riboti konkurenciją tarp pieną superkančių ūkio subjektų.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas