DĖL POPIERIUMI PREKIAUJANČIŲ ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO IR EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES 81 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Linai Kasperavičienei, Arvydui Mačiokui, Valentin Gavrilov, Giedrei Jarmalytei;

proceso šalims: UAB „Antalis Lietuva“ atstovei advokatei Ramintai Karlonaitei; UAB „Libra Vitalis“ atstovams: Nomedai Rimkienei, advokatui Algirdui Miškiniui; UAB „Lukas“ atstovams: Vidmantui Matulaičiui, advokato padėjėjui Dariui Stalioniui; UAB „MAP Lietuva“ atstovams: Egidijui Ramanauskui, advokatui Algirdui Miškiniui; UAB „Schneidersöhne Baltija“ atstovei advokatei Linai Darulienei;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl popieriumi prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio ir Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis, Sutartis) 81 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba nustatė:

Tyrimas dėl popieriumi prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams buvo pradėtas Konkurencijos tarybos 2004 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 1S-54 Konkurencijos tarybos iniciatyva. Konkurencijos tarybos 2004 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1S-134 tyrimas buvo papildytas tyrimu dėl popieriumi prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo EB sutarties 81 straipsnio reikalavimams. Tyrimo metu buvo nustatinėjamos atitinkamos rinkos, jose veikiantys ūkio subjektai, atliktos rinkų analizės bei vertinti ūkio subjektų veiksmai. Buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 1999 m. iki 2004 m. gegužės mėn.

Tyrimas buvo atliekamas vertinant dvi atskiras atitinkamas rinkas. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį atitinkama rinka apibrėžiama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyta, kad prekės rinka – visuma prekių, kurios pirkėjo požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamos dvi popieriaus rūšys – kreidinis popierius ir biuro popierius. Šios popieriaus rūšys turi skirtingą paskirtį: kreidinis popierius yra naudojamas žurnalų, knygų, žemėlapių ir panašių produktų spausdinimui, o biuro popierius yra naudojamas kopijavimo, fakso aparatams, spausdintuvams ir kitoms panašioms reikmėms. Dėl šių priežasčių šios popieriaus rūšys pirkėjo (vartotojo) požiūriu negali būti tinkami pakaitalai viena kitai, o taip pat ir kitoms popieriaus rūšims, pavyzdžiui, kartonui. Be to, dėl prekybos pobūdžio skirtumų, tokių kaip popieriaus pirkėjų pirkimo poreikiai, pardavimai galutiniams vartotojams ir pardavimai kitiems ūkio subjektams, parduodamų popieriaus kiekio skirtumai, buvo atskirta didmeninė prekybos popieriumi rinka ir mažmeninė prekybos popieriumi rinka. Kadangi tyrimas pradėtas dėl ūkio subjektų, kurių pagrindinė veikla yra didmeninė prekyba popieriumi, tyrimo metu buvo nagrinėjama būtent didmeninės prekybos popieriumi rinka.

Taigi, tyrimo metu buvo nustatytos atskiros kreidinio popieriaus didmeninės prekybos ir biuro popieriaus didmeninės prekybos prekės rinkos.

Geografinė rinka buvo apibrėžta kaip Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuva) teritorija. Tarp 1999 m. – 2004 m. Lietuvoje kreidiniu popieriumi ir biuro popieriumi prekiavusių įmonių išsiskyrė keletas ūkio subjektų, priklausiusių tarptautinėms popieriaus prekybos bendrovėms. Pastarosios turėjo savo įmonių tiek Latvijos Respublikoje, tiek Estijos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje, todėl prekybos srautai iš motininių bendrovių buvo nukreipti į atitinkamos šalies teritoriją, tenkinant tos šalies pirkėjų popieriaus paklausą. Minėtose valstybėse tiriamuoju laikotarpiu šioms įmonėms teko didžiausi kreidinio popieriaus ir biuro popieriaus pardavimų kiekiai. Kitos Lietuvoje popieriumi prekiaujančios įmonės nepriklausė tarptautinėms popieriaus platinimo įmonėms ir neturėjo didelės įtakos kreidinio ir biuro popieriaus didmeninės prekybos rinkose. Pastebėtina, kad įmonės labiau orientuodavosi į klientų poreikius, kuriems buvo svarbus popieriaus paskirstymo operatyvumas bei kaina. Be to, įmonės, Lietuvoje užsiimančios didmenine prekyba kreidiniu ir biuro popieriumi, susidūrė su iš esmės vienodomis konkurencijos sąlygomis – vienodas teisinis veiklos reglamentavimas, panašios transportavimo galimybės bei kaštai ir pan.

Atsižvelgiant į išdėstytą, tyrimo metu buvo nagrinėjami įmonių veiksmai tokiose atitinkamose rinkose:

1) didmeninės prekybos kreidiniu popieriumi Lietuvos Respublikoje rinka (toliau – kreidinio popieriaus rinka) ir

2) didmeninės prekybos biuro popieriumi Lietuvos Respublikoje rinka (toliau – biuro popieriaus rinka).

Pastebėtina, kad tiriamuoju laikotarpiu Lietuvoje nebuvo įmonių, kurios gamintų kreidinį ar biuro popierių, todėl visos įmonės, užsiimančios didmenine prekyba šiomis popieriaus rūšimis, jį importuodavo iš kitų valstybių. Taigi, remiantis duomenimis apie įmones, importuojančias kreidinį ir biuro popierių, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu kreidinį popierių į Lietuvą importavo toks ūkio subjektų skaičius: 1999 m. – 31; 2000 m. – 27; 2001 m. – 25; 2002 m. – 32; 2003 m. – 25, o 2004 m. – 20. Atitinkamai biuro popierių importavo 1999 m. – 28; 2000 m. – 26; 2001 m. – 25; 2002 m. – 28; 2003 m. – 40, o 2004 m. – 29 ūkio subjektai.

Atsižvelgiant į tai, kad dalis ūkio subjektų kreidinį ir biuro popierių importavo savo reikmėms, atitinkamų rinkų dalyvių buvo šiek tiek mažiau. Tačiau ši paklaida esminės reikšmės tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms neturi, nes pagrindinių atitinkamų rinkų dalyvių skaičius viso tiriamojo laikotarpio metu iš esmės nesikeitė. Tyrimo metu nustatyta, kad šiose rinkose tiriamuoju laikotarpiu pagrindiniai dalyviai ir konkurentai buvo šie ūkio subjektai: UAB „Antalis Lietuva“ (nuo 2001 m.), UAB „Libra Vitalis“, UAB „Lukas“, UAB „MAP Lietuva“, UAB „Papyrus Distribution“ ir UAB „Schneidersöhne Baltija“ (toliau – bendrovės, tiriami ūkio subjektai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios įmonės laikomos pagrindinėmis atitinkamų rinkų dalyvėmis tiriamuoju laikotarpiu atsižvelgiant į šiuo laikotarpiu įvykusius įmonių reorganizavimus, naujų įmonių įsisteigimus bei įmonių pavadinimų pakeitimus. Dėl šių įmonių padėties, užimamos atitinkamose rinkose, tyrimo metu buvo vertinami jų veiksmai tiriamuoju laikotarpiu.

Siekiant aiškumo pabrėžtina, kad šio nutarimo tekste, bendrai įvardinant tiriamus ūkio subjektus, bei bendrai nagrinėjant tiriamąjį laikotarpį ir bendrai vertinant apibūdinamus tiriamų ūkio subjektų veiksmus, visur bet kokiu atveju laikoma, kad UAB „Antalis Lietuva“ savo dalyvavimą bendruose nagrinėjamuose tiriamų ūkio subjektų veiksmuose pradėjo nuo 2001 m.

Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu tiriamų šešių ūkio subjektų bendrai užimamos rinkos dalys galėjo siekti iki 94 proc. kreidinio popieriaus rinkoje ir iki 97 proc. biuro popieriaus rinkoje (2001 m. – 2003 m. laikotarpiu jiems teko 87 proc. bendra vidutinė kreidinio popieriaus rinkos dalis ir 92 proc. bendra vidutinė biuro popieriaus rinkos dalis, skaičiuojant pagal importuoto popieriaus kiekius. Šis laikotarpis pasirinktas, atsižvelgiant į tai, kad manoma, jog šio laikotarpio surinkti duomenys tiksliausiai gali atspindėti situaciją rinkose). Visos kitos įmonės, atitinkamų rinkų dalyvės, bendrai užėmė nedideles rinkos dalis – nuo 3 proc. iki 19 proc., priklausomai nuo atitinkamos rinkos bei konkrečių metų. Pastebėtina, kad galima nedidelė paklaida dėl to, kad, kaip minėta aukščiau, kai kurie ūkio subjektai popierių importuodavo savo reikmėms, taip pat, kad, nėra vieningo šaltinio dėl tiriamų įmonių užimamų atitinkamų rinkų dalių 1999 m., tačiau tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad įmonių užimamos rinkos dalys iš esmės negalėjo skirtis nuo 2000 m. – 2004 m. užimamų rinkos dalių, kurios nustatytos remiantis informacija, kuria tarpusavyje keitėsi įmonės bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal tyrimo metu surinktus duomenis šeši tiriami ūkio subjektai, kaip minėta aukščiau, kartu iš esmės visiškai užėmė atitinkamas rinkas, o kiti atitinkamų rinkų dalyviai užėmė mažas rinkos dalis, nustatyta, kad kreidinio popieriaus ir biuro popieriaus rinkos tiriamuoju laikotarpiu buvo oligopolinės santykinai didelės koncentracijos rinkos.

Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 1999 m. tiriami ūkio subjektai periodiškai, maždaug kas metų ketvirtį, organizuodavo susitikimus, kuriuose buvo aptariamos ir užimamos rinkos dalys. Iš tyrimo metu surinktų įrodymų daroma išvada, kad tokių susitikimų metu apsikeista informacija leido kiekvienai bendrovei sužinoti bendrą pardavimų apimtį, bendrą atskirų rūšių popieriaus pardavimų apimtį ir konkrečios įmonės, dalyvavusios susitikime, rinkos dalį tarp bendrovių, o taip pat ir kitų bendrovių užimamas rinkos dalis.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Antalis Lietuva“ 2001 m., 2002 m., 2003 m., UAB „Libra Vitalis“, UAB „Lukas“, UAB „MAP Lietuva“ UAB „Papyrus Distribution“ ir UAB „Schneidersöhne Baltija“ 2000 m., 2001 m., 2002 m., 2003 m. pasirašė sutartis su Lietuvos įmone, atliekančia rinkos tyrimus. Ši įmonė buvo įsipareigojusi nuo 2000 m. sausio mėn. atlikinėti rinkos tyrimus – prekybos popieriumi stebėseną. Tokie tyrimai buvo atliekami pašto apklausos metodu, kas metų ketvirtį apklausiant ūkio subjektus. Tyrimą atliekanti įmonė turėjo pateikti kiekvienai sutartis pasirašiusiai bendrovei duomenis (ataskaitą) apie apklaustų bendrovių bendrą pardavimų apimtį, bendrą atskirų rūšių popieriaus pardavimų apimtį ir konkrečios įmonės, su kuria pasirašyta sutartis, rinkos dalį tarp apklausiamų bendrovių. Nuo 2004 m. analogiškus popieriaus rinkos tyrimus atlikinėjo Latvijos Respublikoje įsteigta įmonė, vykdanti rinkos tyrimus, su kuria taip pat sutartis pasirašė tiriami ūkio subjektai.

Taigi, tiriami ūkio subjektai kas tris mėnesius gaudavo praėjusio metų ketvirčio duomenis apie savo užimamą rinkos dalį pagal bendrų popieriaus pardavimų apimtis bei atskirų popieriaus rūšių pardavimų apimtis. Tyrimo metu nustatyta, kad gautais iš tyrimus atliekančių bendrovių duomenimis tiriami ūkio subjektai apsikeisdavo tarpusavyje juos perduodami vieni kitiems elektroniniu būdu.

Nagrinėjant bendrovių veiksmus šiuo atveju svarbu aptarti, kokia konkrečia informacija jos keitėsi tarpusavyje tiriamuoju laikotarpiu ir ką turimi duomenys leido žinoti apie konkurentus.

Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamos įmonės tarpusavyje keitėsi tokio pobūdžio informacija, o tuo pačiu žinojo ir atitinkamus savo konkurentų duomenis:

1) kreidinio popieriaus pardavimų lapais apimtis tonomis procentais;

2) kreidinio popieriaus pardavimų apimtis iš viso tonomis procentais;

3) biuro popieriaus pardavimų apimtis iš viso tonomis procentais;

4) popieriaus pardavimų apimtis iš viso tonomis procentais;

5) popieriaus pardavimų apimtis iš viso litais procentais.

Taigi, kiekviena įmonė galėjo žinoti ne tik savo ir konkurentų užimamas rinkos dalis kreidinio popieriaus ir biuro popieriaus rinkose, bet taip pat iš gaunamų duomenų kiekviena tiriama įmonė, žinodama savo tikslius pardavimų skaičius, atlikusi nesudėtingus skaičiavimus, galėjo gauti informaciją apie savo konkurentų bendrus popieriaus pardavimus tonomis, atskirai kreidinio ir biuro popieriaus pardavimus tonomis, bei už kokią pinigų sumą buvo parduota produkcijos.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtais duomenimis įmonės apsikeisdavo kas metų ketvirtį, jos galėjo analizuoti kiekvieno konkurento rinkos dalių pokyčius, atskirų popieriaus rūšių (kreidinio ir biuro) pardavimo apimčių dinamiką, bei rinkos dalių pokyčių priklausomumą nuo pardavimų apimčių pokyčių.

Pastebėtina, kad tokio pobūdžio informacija, kuria keitėsi bendrovės, nebuvo prieinama kitiems atitinkamose rinkose veikiantiems ūkio subjektams. Kaip minėta aukščiau, konkurentų susitikimuose dalyvaudavo tik tiriamų įmonių atstovai, o duomenų apsikeitimuose elektroniniu būdu taip pat dalyvaudavo tik nagrinėjami ūkio subjektai. Be to, tokio pobūdžio duomenų kiti ūkio subjektai negalėjo gauti ir iš rinkos tyrimus atlikinėjusių bendrovių, nes jos buvo sutarčių su tiriamais ūkio subjektais pagrindu įsipareigojusios saugoti gaunamų iš užsakovų duomenų slaptumą. Tokio pobūdžio duomenys apie atskiro ūkio subjekto metų ketvirčio prekybą atskiromis popieriaus rūšimis nebuvo skelbiami ir viešuose leidiniuose ar kitu viešu būdu.

Tiriami ūkio subjektai su tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei išvadomis, kad keisdamosi informacija apie užimamas rinkos dalis bei pardavimų apimtis atitinkamose rinkose įmonės pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir EB sutarties 81 straipsnio reikalavimus, buvo supažindintos, išsiuntus joms Konkurencijos tarybos Kartelių skyriaus 2006 m. birželio 30 d. pranešimą „Apie atliktą tyrimą dėl popieriumi prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsniui ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsniui“.

UAB „Lukas“ 2006 m. liepos 17 d., UAB „Antalis Lietuva“ 2006 m. rugpjūčio 16 d., UAB „Schneidersöhne Baltija“ 2006 m. spalio 10 d., UAB „Libra Vitalis“ 2006 m. spalio 23 d. ir UAB „MAP Lietuva“ 2006 m. spalio 25 d. raštuose iš esmės išreiškiama vieninga nuomonė, kad bendrovės pripažįsta nustatytą faktą, jog jos tarpusavyje keitėsi minėta informacija, tačiau nesutinka, kad dėl tokio keitimosi informacija buvo padarytas Konkurencijos įstatymo ir EB sutarties pažeidimas. Tokios pačios pozicijos šių įmonių atstovai laikėsi ir bylos nagrinėjimo posėdžio metu.

Konkurencijos taryba konstatuoja:

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 10 dalį susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Remdamasi 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (toliau – Reglamentas) 5 straipsniu, nurodančiu, kad valstybių narių konkurencijos institucijos turi teisę atskirose bylose taikyti 81 ir 82 straipsnius, Konkurencijos taryba, vertindama tiriamų ūkio subjektų veiksmus, taiko ir EB sutarties 81 straipsnio 1 dalį, kuri draudžia kaip nesuderinamus su bendrąja rinka visus įmonių susitarimus, įmonių asociacijų sprendimus ir suderintus veiksmus, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje.

Vertinant tiriamų ūkio subjektų vykdytus informacijos mainus Konkurencijos įstatymo ir EB sutarties požiūriu, buvo atsižvelgta į atitinkamų kreidinio popieriaus ir biuro popieriaus rinkų struktūrą, informacijos, kuria keičiamasi, pobūdį bei tokių informacijos mainų dažnumą ir periodiškumą.

Kaip tyrimo metu nustatyta, tiriamieji ūkio subjektai tarpusavyje keitėsi informacija apie užimamas atitinkamų rinkų dalis, atskirų rūšių popieriaus prekybos apimtis. Tokia informacija konkurencijos teisės atžvilgiu laikytina konfidencialaus pobūdžio, kuri suteikia konkurencinį pranašumą, ir dėl šios priežasties paprastai ji nėra atskleidžiama ar ja dalinamasi su konkurentais. Šio tyrimo prasme, nustatant, ar tam tikra informacija laikytina konfidencialaus pobūdžio, svarbu yra tai, kad informacijos konfidencialumas vertintinas pagal jos vertingumą, t. y. tos informacijos suteikiamas konkurencinis pranašumas informacijos savininkui, nes jos neturi konkuruojantys ūkio subjektai, bei konkurencinio pranašumo praradimas, kai ją sužino konkuruojantys ūkio subjektai, o taip pat ir konkurentų įgyjamas konkurencinis pranašumas, kai jie gauna tokio pobūdžio informaciją apie informacijos savininką. Tokio pobūdžio informacija laikytina konfidencialaus pobūdžio informacija.

Priešingai nei kainos ar kitos prekybos sąlygos, kurios gali būti išsiaiškintos per ryšio priemones ar iš klientų, pardavimų apimtys ir rinkos dalys yra sunkiausiai prieinama informacija ir tiksliausi rodikliai, parodantys rinkos struktūrą bei jos pokyčius.

Pastebėtina, kad statistinio pobūdžio informacijos apie atitinkamų rinkų dalyvius ir jų užimamas rinkos dalis skleidimas savaime nevertintinas kaip konkurencijos teisės pažeidimas. Tačiau šiuo atveju buvo atsižvelgta ne tik į informacijos, kuria buvo keičiamasi, pobūdį, bet taip pat ir į informacijos mainų periodiškumą ir dažnumą, bei tokios informacijos prieinamumą kitiems ūkio subjektams, kurie tokiuose informacijos mainuose nedalyvavo. Be to, tokia informacija nelaikytina ir statistinio pobūdžio informacija, nes kiekvienas mainuose dalyvavęs ūkio subjektas iš gaunamų duomenų gaudavo informaciją apie kiekvieno konkretaus ūkio subjekto konkrečius duomenis, susijusius su jo veikla atitinkamose rinkose. Tyrimo metu nustatyta, kad informacijos mainai tarp tiriamų ūkio subjektų vykdavo maždaug kas tris mėnesius, t. y. jie tarpusavyje keisdavosi metų ketvirčio informacija. Toks periodiškumas vertintinas kaip pakankamai dažnas, kad būtų veikiamas įmonių elgesys rinkoje, nes tokiu atveju jos galėjo stebėti ir atsižvelgdamos į turimus duomenis per tris ataskaitinius mėnesius priimti atitinkamus komercinius sprendimus ir iš karto žinoti, koks yra tokių sprendimų rezultatas bendrame atitinkamų popieriaus rinkų kontekste.

Atsižvelgiant į visa tai, laikytina, kad tokios konfidencialaus pobūdžio informacijos mainų konkurencijos ribojimo poveikis galėjo pasireikšti dviem būdais:

1) paskatų konkuruoti sumažėjimu ir

2) kliūčių patekti į atitinkamas rinkas padidėjimu.

Keitimasis konfidencialaus pobūdžio informacija, kuria keitėsi tiriami ūkio subjektai, riboja konkurenciją, nes dėl tokių informacijos mainų padidėja skaidrumas atitinkamose rinkose, dėl kurio sumažėja atskiro ūkio subjekto paskatos konkuruoti.

Koncentruotoje rinkoje pagrindiniai konkurentai, stengdamiesi priimti sau palankius sprendimus, privalo atsižvelgti į galimą konkurentų reakciją. Tokia padėtis kartais apibūdinama kaip strateginė sąveika arba strateginė priklausomybė. Esant pakankamai dideliam rinkos skaidrumui, tampa lengviau stebėti konkurentų veiksmus ir sutrumpėja konkurentų reakcijos į juos laikas. Tada gali susidaryti tokios sąlygos, kad intensyviau pradėjęs konkuruoti ūkio subjektas, pavyzdžiui, reikšmingai sumažinęs kainas ir tikėjęsis tokiu būdu gauti daugiau pelno dėl gerokai padidėjusių pardavimų, iš tiesų nieko nelaimėtų, nes konkurentai tuoj pat atsakytų, patys sumažindami savas kainas. Tokiu atveju konkurentams tampa palankiau vengti intensyvios konkurencijos ir pelnytis vartotojų sąskaita, tokiu būdu ribojant konkurenciją. Iš to galima daryti išvadą, kad veiksmingai konkurencijai iškyla grėsmė, jei pagrindiniai konkurentai oligopolinėje koncentruotoje rinkoje gali stebėti vienas kito elgesį rinkoje ir greitai imtis atsakomųjų veiksmų į juos.

Tai jokiais būdais nemenkina teigiamų skaidrumo padarinių konkurencinėje rinkoje, kurioje veikia daug pardavėjų ir pirkėjų. Ten, kur yra žemas koncentracijos lygis, rinkos skaidrumas gali padidinti konkurenciją ir vartotojų gerovę. Tačiau didelis skaidrumas atitinkamose koncentruotose popieriaus rinkose, kurį dar padidino ir informacijos mainai, pašalino konkurentų veiksmų netikėtumo efektą, tuo būdu sumažino ir reakcijos į atitinkamus veiksmus laikotarpį. Dėl to, kad visi konkurenciniai tiriamų ūkio subjektų veiksmai ir sprendimai galėjo būti greitai pastebėti per atitinkamos popieriaus rūšies pardavimų padidėjimą ar sumažėjimą, pasekmės buvo tokios, kad, kainos mažinimo ar kitokiu pardavimų skatinimo atveju, kai tai būtų daręs vienas iš informacijos mainų dalyvių, kiti mainų dalyviai būtų galėję greitai į tai reaguoti, tokiu būdu pašalindami bet kokį iniciatoriaus konkurencinį pranašumą. Tokios padėties suvokimas lemia tai, kad rinkos dalyviai supranta, jog jiems palankiau vengti intensyvios konkurencijos.

Iš to galima daryti pagrįstą išvadą, kad dėl informacijos mainų padidėjęs skaidrumas atitinkamose koncentruotose rinkose skatino ūkio subjektus vengti intensyvios konkurencijos.

Kaip nustatyta tyrimo metu, iš informacijos, kuria tarpusavyje keitėsi tiriamieji ūkio subjektai, kiekvienas iš jų galėjo sužinoti kiekvieno kito duomenis apie užimamas rinkų dalis, bendrus popieriaus pardavimus tonomis, atskirai kreidinio ir biuro popieriaus pardavimus tonomis, bei už kokią pinigų sumą buvo parduota produkcijos. Gaudami tokią informaciją ir ja naudodamiesi, tiriami ūkio subjektai galėjo: 1) nustatyti savo konkurentų padėtis atitinkamose rinkose ir stebėti jų pokyčius; 2) greitai pastebėti, ar padidėjo konkurentų pardavimų apimtys, ir stebėti, ar konkurentų veiksmai, susiję su kainomis ar su kitokio pobūdžio pardavimų strategijomis, buvo sėkmingi ir kiek sėkmingi; 3) prireikus, nevėluojant (gerokai greičiau, nei kad būtų galėję tai padaryti, nesant periodiškų informacijos mainų) imtis atsakomųjų veiksmų.

Be to, pastebėtina, kad reagavimas į minėtus pokyčius buvo apribotas žinojimu, kiek ir kokių būtinų konkurencinių sprendimų reikia priimti, kad būtų pasiektas ūkio subjektą tenkinantis tikslas. Tokia padėtis leido ūkio subjektams priimti minimalaus būtino konkurencinio pobūdžio sprendimus, lyginant su analogiškais konkurenciniais sprendimais, kurie būtų priimti nevykdžius informacijos mainų. Nevykdžius informacijos mainų, įmonės tarpusavyje būtų konkuravusios atitinkamose rinkose nežinodamos, kokiais būdais, kokiu mastu jų konkurentai būtų vykdę konkurencinius veiksmus. Joms būtų reikėję įdėti daugiau nei minimumą pastangų į atsaką konkurentų veiksmams, pavyzdžiui, nuleidžiant kainą, pasiūlant daugiau nuolaidų ir panašiai.

Iš to, kas išdėstyta, galima apibendrinti, kad dėl vykdytų informacijos mainų padidėjo skaidrumas atitinkamose oligopolinėse rinkose, dėl kurio neišvengiamai buvo sumažėjusios kiekvieno tiriamo ūkio subjekto paskatos konkuruoti, kas savaime ribojo konkurenciją tarp tiriamų ūkio subjektų ir tuo pačiu atitinkamose kreidinio popieriaus ir biuro popieriaus rinkose.

Informacijos mainai ne tik sumažina konkurenciją tarp tokiuose informacijos mainuose dalyvaujančių įmonių, jie taip pat riboja konkurenciją ir tarp įmonių, dalyvaujančių mainuose, bei įmonių, kurios juose nedalyvauja.

Įmonės, vykdžiusios veiklą atitinkamose kreidinio popieriaus ir biuro popieriaus rinkose, tačiau nedalyvavusios keitimesi informacija, pateko į nepalankią padėtį, nes neturėjo pranašumo turimos informacijos apie atitinkamas rinkas atžvilgiu, palyginus su tiriamais ūkio subjektais, kurie dalyvavo informacijos mainuose. Informacijos apie atitinkamų prekybos popieriumi rinkų struktūras turėjimas suteikė galimybę ūkio subjektams lengviau išsaugoti savo padėtį atitinkamose rinkose, palyginus su tokios informacijos neturinčiais ūkio subjektais.

Jei popieriumi prekiaujantis ūkio subjektas būtų nusprendęs tapti informacijos mainų dalyviu (kas, kaip nustatyta tyrimo metu, priklausė ir nuo tiriamų ūkio subjektų valios), jis neišvengiamai būtų priverstas savo konkurentams atskleisti konfidencialaus pobūdžio informaciją, susijusią su jo prekybos atskiromis popieriaus rūšimis apimtimis. Tokiu būdu atitinkamoje rinkoje jau įsitvirtinę rinkos ir informacijos mainų dalyviai būtų galėję sužinoti, kad atsirado naujas rinkos dalyvis, ir greitai pastebėti jo skverbimąsi į atitinkamas rinkas. Tokios žinios apie naują rinkos dalyvį būtų leidusios jau esantiems rinkos dalyviams, besikeičiantiems informacija, apsaugoti savo įgytas rinkų dalis, priimant atitinkamus sprendimus, leidžiančius suvaldyti naujo rinkos dalyvio veiksmus.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad naujam ūkio subjektui nebūtų buvę naudinga nei tapti keitimosi informacija dalyviu, nei jame nedalyvauti. Abiem atvejais informacijos mainai būtų suteikę pranašumą toms įmonėms, kurios jau juose dalyvauja. Taigi, keitimasis informacija suteikė galimybę tiriamiems ūkio subjektams lengviau sukliudyti patekimą į atitinkamas rinkas ir suvaržyti kitų ūkio subjektų, nedalyvaujančių informacijos mainuose, veiklos plėtrą. Tai sudaro dideles kliūtis plėtrai oligopolinėse atitinkamose rinkose, kuriose ir taip yra sunkiau įsitvirtinti. Tokios plėtros ir įėjimo kliūtys didžiausią poveikį daro nedideliems ūkio subjektams, kurie negali įeiti į atitinkamas rinkas ar padidinti savo pardavimus jose. Taigi, keitimasis informacija savaime sudarė kliūtis patekti į atitinkamas oligopolines koncentruotas rinkas, nes įgalino informacijos mainuose dalyvaujančias bendroves greitai pastebėti bet kokį naujo rinkos dalyvio skverbimąsi į atitinkamas rinkas ar bet kokį pardavimų padidėjimą tų įmonių, kurios mainuose nedalyvauja, bei į tai reaguoti ir apsaugoti savo turimas pozicijas. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad mainuose nedalyvavusių ūkio subjektų rinkos dalys atitinkamose rinkose visą tiriamąjį laikotarpį išliko iš esmės nepakitusios – santykinai mažos.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad keisdamiesi informacija tiriami ūkio subjektai neišvengiamai ribojo galimybes patekti į atitinkamas kreidinio popieriaus ir biuro popieriaus rinkas ir plėsti savo veiklą naujiems ūkio subjektams, dėl ko taip pat buvo ribojama konkurencija atitinkamose rinkose.

Pastebėtina, kad, nors ir vyko tiriamų ūkio subjektų atskirų rinkų dalių atitinkamose kreidinio popieriaus ir biuro popieriaus rinkose svyravimai tiriamu laikotarpiu, tai savaime nepašalino konkurencijos sumažėjimo atitinkamose rinkose, kuris atsirado dėl informacijos mainų. Kad pasireikštų konkurencijos ribojimas, keitimasis informacija nebūtinai turėjo nulemti visišką rinkos dalių stabilumą ar visiškai pašalinti konkurenciją. Šiuo atveju priešingo konkurencijai informacijos mainų poveikio esmė yra ta, kad dėl aukščiau minėtų priežasčių galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad atitinkamų rinkų dalys ir tiriamų ūkio subjektų padėtys jose būtų buvusios kitokios, jei nebūtų vykę informacijos mainai. Tačiau pateikti konkrečių įrodymų dėl realaus skirtumo tarp atitinkamų rinkų struktūrų pokyčio, nesant informacijos mainų ir jiems esant, yra neįmanoma praktiškai. Šiuo atveju yra svarbūs ekonominis situacijos kontekstas, atitinkamų rinkų struktūra ir informacijos mainų pobūdis, kurie visi rodo, kad konkurencijos ribojimas buvo neišvengiama keitimosi informacija tarp tiriamų ūkio subjektų pasekmė.

Keitimasis informacija apie atitinkamas rinkas ir jose veikiančius ūkio subjektus, kaip minėta aukščiau, sukuria atitinkamose skaidrumą oligopolinėse rinkose, kuriose įsitvirtinti ir taip yra pakankamai sudėtinga, o tai neišvengiamai veda prie konkurencijos atitinkamose rinkose sumažėjimo.

Taip pat svarbu atsižvelgti ne tik į akivaizdžias konkurencijos teisės draudžiamų veiksmų pasekmes, bet taip pat ir į galimas pasekmes bei į aplinkybę, kad dėl tokių veiksmų atitinkamose rinkose galėjo susidaryti tokia struktūra, kuri tikėtina, kad galėjo būti panaudota konkurencijai priešingiems tikslams. Tiek Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis, tiek EB sutarties 81 straipsnis turi būti suprantami kaip apimantys ir veiksmus, kurie turi galimą su konkurencija nesuderinamą poveikį, nes šių teisės normų tikslas pagal Konkurencijos įstatymo 1 straipsnį bei EB sutarties 2 straipsnį yra sąžiningos konkurencijos apsauga bei didelio konkurencingumo skatinimas. Šie tikslai yra ypatingai svarbūs koncentruotose rinkose, kuriose keitimasis informacija sukuria skaidrumą, kuris sumažina konkurencinių sprendimų priėmimo paskatas ir padidina patekimo į atitinkamas rinkas kliūtis. Būtent tokios rinkos tiriamuoju laikotarpiu buvo nagrinėtos kreidinio popieriaus ir biuro popieriaus atitinkamos rinkos. Taigi, darytina išvada, kad vykdydamos konfidencialaus pobūdžio informacijos mainus bendrovės tokiais veiksmais, kai sukuriamas tarp pagrindinių rinkos dalyvių, kartu užimančių didžiąsias atitinkamų rinkų dalis, skaidrumas, būtų galėjusios lemti ir kitas konkurencijai priešingas pasekmes. Pavyzdžiui, keitimasis aptarto pobūdžio informacija taip pat galėjo padėti tiriamiems ūkio subjektams lengviau išsaugoti užimamas rinkos dalis, nei jos galėtų tai daryti, neturėdamos informacijos apie savo konkurentų pardavimus atitinkamose rinkose ir jų bet kokius kitimus. Dėl didesnių rinkos dalių ir didesnių pardavimų apimčių šie tiriami ūkio subjektai ir taip turėjo atitinkamų popieriaus rinkų žinojimo pranašumą, kuris dar labiau buvo sustiprintas tuo, kad jos galėjo veiksmingiau reaguoti į mažesnių atitinkamų rinkų konkurentų prekybos apimčių padidėjimą. Taigi, palengvėjusios galimybės išsaugoti užimamas rinkos dalis būtų galėjusios lemti atitinkamų rinkų pasidalijimą.

Lietuvos Respublikai nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvoje įsigaliojo ir EB sutartyje nurodytos konkurencijos taisyklės. Taigi, tiriamų ūkio subjektų veiksmai keičiantis informacija po minėtos datos turi būti vertinami ir pagal EB sutarties 81 straipsnio nuostatas. Tačiau, vertinant įmonių veiksmus EB sutarties 81 straipsnio požiūriu, būtina nustatyti, ar tiriamų ūkio subjektų veiksmai galėjo paveikti prekybą tarp valstybių narių.

Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad tiriami ūkio subjektai savo veiksmais apribojo konkurenciją atitinkamose kreidinio popieriaus ir biuro popieriaus rinkose. Atsižvelgiant į tai, kad dėl informacijos mainų buvo apribota konkurencija bei sudaromos papildomos kliūtys patekti į atitinkamas rinkas naujiems dalyviams, bei į tai, kad atitinkamų rinkų teritorija apibrėžta kaip Lietuvos teritorija, t. y. konkurencija buvo ribojama visoje Lietuvos teritorijoje, darytina išvada, kad, sudarant kliūtis patekti į atitinkamas rinkas, tuo pačiu buvo sudaromos kliūtys patekti ir į nacionalines kreidinio popieriaus ir biuro popieriaus Lietuvos rinkas. Šie veiksniai tiesiogiai turėjo įtakos importo į Lietuvą apimtims. Pastebimas poveikis prekybai tarp valstybių narių nustatytas, nes keitimasis informacija vyko ne tarp pavienių ūkio subjektų, tačiau tarp ūkio subjektų, kurie kartu užėmė labai dideles atitinkamų rinkų dalis, todėl galima teigti, kad iš esmės visiškai apėmė didmeninės prekybos kreidiniu popieriumi ir biuro popieriumi rinkas.

Atsižvelgiant į tai, kad EB sutarties nuostatos taikomos tik nuo 2004 m. gegužės 1 d., svarbu atskirai aptarti tiriamų ūkio subjektų veiksmų, atliktų tiriamo laikotarpio pabaigoje – 2004 m. gegužės mėn. – galimybę paveikti prekybą tarp valstybių narių. Pastebėtina, kad viso tiriamo laikotarpio metu (1999 m. – 2004 m. gegužės mėn.) atitinkamų rinkų struktūra ir koncentracijos lygis buvo iš esmės vienodi, kas rodo, kad viso tiriamojo laikotarpio metu buvo ribojama konkurencija atitinkamose rinkose, sudaromos papildomos kliūtys į jas patekti Lietuvos ir užsienio ūkio subjektams. O atsižvelgiant į tai, kad informacijos mainai visiškai apėmė nacionalines atitinkamas rinkas, buvo veikiamos ir importo apimtys. Todėl, pradėjus taikyti EB sutartyje numatytas konkurencijos taisykles, pakito tik tokio konkurencijos ribojimo teisinis reglamentavimas. Tai reiškia, kad prekyba tarp valstybių narių buvo veikiama iš karto nuo 2004 m. gegužės 1 d. Be to, nors paskutinis nustatytas apsikeitimas įvyko 2004 m. gegužės mėn., atsižvelgiant į tai, kad tiriami ūkio subjektai informacija keisdavosi kas tris mėnesius ir pagal ją planuodavo savo konkurencinius sprendimus bent tris sekančius mėnesius, galima daryti išvadą, kad poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai galėjo trukti ir žymiai ilgiau, pavyzdžiui, iki kito apsikeitimo informacija, jei jis būtų įvykęs.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „Antalis Lietuva“, UAB „Libra Vitalis“, UAB „Lukas“, UAB „MAP Lietuva“, UAB „Papyrus Distribution“ ir UAB „Schneidersöhne Baltija“, keisdamosios kas metų ketvirtį konfidencialaus pobūdžio informacija apie savo užimamas rinkos dalis atitinkamose kreidinio popieriaus ir biuro popieriaus rinkose bei informacija, iš kurios galima sužinoti ir atskiro ūkio subjekto atitinkamų rūšių popieriaus pardavimų apimtis, ribojo konkurenciją atitinkamose kreidinio popieriaus ir biuro popieriaus rinkose, bei tokiais veiksmais nuo 2004 m. gegužės 1 d. veikė prekybą tarp valstybių narių. Tuo būdu šie ūkio subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir EB sutarties 81 straipsnio 1 dalį.

Tarybos Reglamento 5 straipsnis numato, kad nacionalinė institucija, taikydama EB steigimo sutarties 82 straipsnį, gali skirti nacionaliniuose įstatymuose numatytas baudas. Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Šio įstatymo 42 straipsnyje išdėstyti baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo principai – skiriant baudas ūkio subjektams, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui.

Nustatant UAB „Antalis Lietuva“, UAB „Libra Vitalis“, UAB „Lukas“, UAB „MAP Lietuva“, UAB „Papyrus Distribution“ ir UAB „Schneidersöhne Baltija“ skiriamų baudų dydį, įvertintas padaryto pažeidimo pavojingumas. Atsižvelgta į tai, kad šių ūkio subjektų vykdytas pažeidimas iš esmės visiškai apėmė atitinkamas nacionalines Lietuvos kreidinio popieriaus ir biuro popieriaus rinkas bei dėl šio pažeidimo nuo 2004 m. gegužės 1 d. buvo paveikta prekyba tarp valstybių narių. Vertinant padaryto pažeidimo trukmę, atsižvelgta į tai, kad UAB „Antalis Lietuva“ pažeidimą vykdė nuo 2001 m. iki 2004 m. gegužės mėn., o kiti tiriami ūkio subjektai – nuo 1999 m. iki 2004 m. gegužės mėn. Be to, atsižvelgta į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimas truko nuo 1999 m. iki 2004 m. gegužės mėn., o EB sutarties 81 straipsnio 1 dalies pažeidimas buvo vykdytas 2004 m. gegužės mėn. Taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pažeidimo poveikis tiek konkurencijai atitinkamose rinkose, tiek prekybai tarp valstybių narių, kaip minėta aukščiau, truko ilgiau nei patys pažeidimą sudarantys ūkio subjektų veiksmai. Kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyti pažeidimo iniciatoriai ar kitokią įtaką pažeidimui turėję ūkio subjektai, pagal įtaką pažeidimui baudos dydžiai UAB „Antalis Lietuva“, UAB „Libra Vitalis“, UAB „Lukas“, UAB „MAP Lietuva“, UAB „Papyrus Distribution“ ir UAB „Schneidersöhne Baltija“ nediferencijuojami.

Atsižvelgiant į tai, bei į kiekvieno ūkio subjekto 2005 m. metines pajamas, skirtinos tokios baudos: UAB „Antalis Lietuva“ – 66840 litų; UAB „Libra Vitalis“ – 194850 litų; UAB „Lukas“ – 22730 litų; UAB „MAP Lietuva“ – 161130 litų; UAB „Schneidersöhne Baltija“ – 179450 litų; UAB „Papyrus Distribution“ – 55880 litų.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 41 straipsnio 1 dalimi, Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio 1 dalimi, Tarybos Reglamento (EB) Nr.1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 5 straipsniu,

Konkurencijos taryba nutaria:

1) Pripažinti, kad UAB „Antalis Lietuva“ 2001 m. – 2004 m. gegužės mėn. laikotarpiu, UAB „Libra Vitalis“, UAB „Lukas“, UAB „MAP Lietuva“, UAB „Papyrus Distribution“, UAB „Schneidersöhne Baltija“ 1999 m. – 2004 m. gegužės mėn. laikotarpiu pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį; ir šios įmonės 2004 m. gegužės mėn. atliktais veiksmais pažeidė Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio 1 dalį.

2) Už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirti įmonėms tokio dydžio baudas:

UAB „Antalis Lietuva“ – 66840 litų;

UAB „Libra Vitalis“ – 194850 litų;

UAB „Lukas“ – 22730 litų;

UAB „MAP Lietuva“ – 161130 litų;

UAB „Schneidersöhne Baltija“ – 235330 litų (atsižvelgiant į tai, kad UAB „Papyrus Distribution“ 2006 m. buvo prijungta prie UAB „Schneidersöhne Baltija“, į baudos, skirtos UAB „Schneidersöhne Baltija“, dydį yra įskaičiuojamas baudos, kuri būtų skirta UAB „Papyrus Distribution“, jei ši įmonė nebūtų buvusi reorganizuota, dydis, t. y. 55880 litų).

3) Įpareigoti šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodytas įmones nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą, jei jis vis dar yra vykdomas, ir susilaikyti nuo tokio pažeidimo ateityje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas