DĖL REKLAMINIO TEIGINIO „PER PAPILDOMUS TELEVIZORIUS SKAITMENINE TV MĖGAUSITĖS NEMOKAMAI“ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno;

Konkurencijos tarybos narių: Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: Aurimui Jankauskui, Vytautui Gliebui, Erikai Lukšei, Elonui Šatui;

dalyvaujant Uždarosios akcinės bendrovės „Mikrovisatos TV“ (toliau – UAB „Mikrovisatos TV“, Bendrovė) įgaliotam atstovui Mindaugui Anilioniui;

viešame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl reklaminio teiginio „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

2008 m. kovo 26 d. Konkurencijos taryba gavo vartotojo pranešimą (b. l. 1). Vartotojas nurodė, kad UAB „Mikrovisatos TV“ reklaminiame lankstinuke teigiama „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“, tačiau, įsigijus paslaugos paketą „Optimalusis“ ir norint matyti skaitmeninę televiziją per kitus televizorius, reikia už 170 Lt įsigyti skaitmeninės TV priedėlį kiekvienam televizoriui bei sumokėti kortelės aktyvavimo mokestį arba abonentinį mokestį. Todėl, vartotojo nuomone, reklaminėse skrajutėse „Skaitmeninė Mikrovisata TV“ nurodytas teiginys „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“ yra klaidinantis.

2008 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 146 Bendrovė patvirtino, kad yra tiriamos reklamos davėja, kaip apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Taip pat nurodė, kad per papildomus televizorius skaitmenine TV galima mėgautis nemokamai, t.y. nemokant abonentinio mokesčio, užsisakius programų paketą „Ekstra TV“ (b. l. 3).

Atsižvelgusi į vartotojo prašyme bei UAB „Mikrovisatos TV“ 2008 m. gegužės 8 d. rašte išdėstytas aplinkybes, 2008 m. birželio 4 d. Konkurencijos taryba savo iniciatyva nutarimu Nr. 1S-70 pradėjo tyrimą „Dėl reklaminio teiginio „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“.

Pagal gautą informaciją nustatyta, kad asmuo, norintis žiūrėti skaitmeninę TV per papildomus televizorius, gali rinktis TV programų paketą „Optimalusis“ arba „Ekstra TV“.

Nustatyta (b. l. 4), kad užsisakęs paslaugą „Optimalusis“ vartotojas Bendrovei sumokėtų 49 Lt kortelės aktyvavimo mokestį, tai pat mokėtų mėnesinį 29,5 Lt abonentinį mokestį, tačiau skaitmeninį TV priedėlį vienam televizoriui gautų nemokamai. Jei vartotojas pageidautų per papildomus televizorius naudotis paslauga „Optimalusis“, jis papildomai, be aukščiau įvardintų išlaidų, sumokėtų 25 Lt papildomos kortelės aktyvavimo mokestį bei 15 Lt papildomos kortelės mėnesinį abonentinį mokestį. Pastarasis abonentinis mokestis taikomas tik tuomet, kai iš UAB „Mikrovisatos TV“ įsigyjamas skaitmeninės TV priedėlis, kurio kaina 170 Lt.

Tuo tarpu užsisakius „Ekstra TV“ paslaugų paketą, kuris, kaip teigiama reklaminėje skrajutėje „Skaitmeninė Mikrovisata TV“ (b. l. 4), yra skirtas tik papildomiems televizoriams, vartotojas Bendrovei turėtų sumokėti 49 Lt papildomos kortelės aktyvavimo mokestį bei 170 Lt už skaitmeninės TV priedėlį. Be to, naudodamasis šia paslauga vartotojas nors ir nemokėtų abonentinio mokesčio, tačiau matytų tik 12 televizijos programų (naudojantis paslauga „Optimalusis“ vartotojas matytų 34 televizijos programas).

Dėl nagrinėjamos reklamos, kurioje teigiama „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“, teisingumo UAB „Mikrovisatos TV“ 2008 m. liepos 1 d. rašte Nr. 250 nurodė (b. l. 10), jog „pats reklaminis teiginys reiškia nuolatinį, kasmėnesinį naudojimąsi, kuris ir yra nemokamas <...>“. Be to, minėtame rašte Bendrovė taip pat pažymėjo, kad apie tai, jog papildomiems televizoriams reikalingas skaitmeninės TV priedėlis, aiškinamoji informacija buvo teikiama miesto dienraščiuose.

Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovės reklama su nagrinėjamu teiginiu buvo platinama skrajučių pagalba Kauno apskrityje tokiais tiražais: 2008 m. sausio 2 d. – 43 000 vnt., 2008 m. vasario 14-15 d. – 11 580 vnt., 2008 m. vasario 12-19 d. – 13 000 vnt. Reklaminės skrajutės kovo-balandžio mėn. taip pat buvo platinamos ir UAB „Mikrovisatos TV“ klientų aptarnavimo skyriuose vartotojų konsultavimo metu. Be kita ko, reklama, kurioje teigiama „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“, tačiau nurodžius, kad „yra papildomų sąlygų“, buvo skelbiama dienraštyje „Kauno diena“ 2008 m. kovo 8 d., kovo 15 d., kovo 22 bei kovo 29 d. bei „Lietuvos ryto“ priede „Laikinoji sostinė“ – 2008 m. kovo 8 d., kovo 15 d. bei kovo 29 d.

2008 m. spalio 24 d. Pranešime apie atliktą tyrimą daromos išvados, jog UAB „Mikrovisatos TV“ platinta reklama turi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkte numatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių, dėl to pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

2008 m. lapkričio 13 d. Konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 2S-24 „Dėl reklaminio teiginio „Per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, kuriuo byla grąžinta papildomam tyrimui atlikti.

Papildomo tyrimo metu buvo aiškinamasi, ar įrangos, skirtos skaitmeninės televizijos žiūrėjimui, įsigijimas gali būti laikomas būtinosiomis išlaidomis Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymas) 7 straipsnio 18 punkto prasme. Šiuo klausimu kreiptasi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – RRT).

Nustatyta (b. l. 63), kai kuriuose iš šiuo metu parduodamų televizorių modelių skaitmeninės televizijos imtuvas, skirtas skaitmeninei antžeminei arba (ir) skaitmeninei kabelinei televizijai, jau būna integruotas pačiame televizoriuje. Dėl šios priežasties televizorius atitinkamą skaitmeninės televizijos rūšį, kuriai imtuvas pritaikytas, rodys ir be atskiro priedėlio.

Atlikus papildomą tyrimą, 2009 m. kovo 5 d. Pranešime apie atliktą tyrimą taip pat, kaip ir 2008 m. spalio 24 d. pranešime, daromos išvados, kad Bendrovė, skleisdama reklaminį teiginį, kuriame teigiama: „Per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“, pažeidė Reklamos įstatymo reikalavimus. Pranešimo išvados išsiųstos UAB „Mikrovisatos TV“.

Bendrovė 2009 m. kovo 17 d. rašte Nr. 120 (b .l. 70) nesutiko su tyrimo išvadomis. Jos nuomone, tiek atkodavimo kortelė, tiek skaitmeninis TV priedėlis ar naujos kartos televizoriams skirtas atkodavimo modulis yra būtinosios išlaidos, susijusios su skaitmeninės TV naudojimu. Taip pat nurodė, kad RRT tik patvirtina, kad TV priedėlis gali būti jau integruotas kai kurių modelių televizoriuose, tačiau, anot UAB „Mikrovisatos TV“, tai nepaneigia fakto, kad toks priedėlis nėra būtinos išlaidos. Be to, pažymėjo, kad pateikiama informacija susijusi su dabartine padėtimi, tačiau nieko nekalbama apie 2008 m. pradžią, kada ir buvo platinta UAB „Mikrovisatos TV“ reklaminė medžiaga.

Be to, 2009 m. kovo 17 d. rašte Nr. 120 Bendrovė teigė, jog nesutinka, kad pažeidimo mastas yra vidutinis, o trukmė ilga, taip pat, kad reklama dienraščiuose „Kauno diena“ ir „Lietuvos ryto“ priede „Laikinoji sostinė“ būtų priskiriama prie klaidinančios. Taip pat išdėstė nuomonę, kad tyrimo pasiūlymuose nėra įvardintos lengvinančios aplinkybės, jog Bendrovė, informuodama vartotojus žiniasklaidoje bei prieš pasirašant paslaugų teikimo sutartis, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms ir nedelsiant sustabdė nagrinėjamos reklamos platinimą.

2009 m. kovo 19 d. viešame Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje UAB „Mikrovisatos TV“ įgaliotas atstovas laikėsi tokios pat, kaip minėtame rašte išdėstytos, pozicijos.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia naudoti klaidinančią reklamą, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių.

Siekiant nustatyti, ar reklamos metu pateikta informacija yra klaidinanti reklama, šiuo atveju pakanka nustatyti, kad informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį bei, kad skleidžiama reklama turi Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių. Esamo ar potencialaus vartotojų suklaidinimo fakto bei poveikio jų ekonominiam elgesiui įrodinėti nereikia.

Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

UAB „Mikrovisatos TV“ teikia skaitmeninės televizijos paslaugas, o reklaminėse skrajutėse bei regioninėje spaudoje skleista informacija yra tiesiogiai susijusi su Bendrovės vykdoma veikla ir skatina vartotojus užsisakyti jos teikiamas skaitmeninės televizijos paslaugas. Todėl UAB „Mikrovisatos TV“ skleista informacija laikytina reklama, kaip tai apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 18 punkte numatyta, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip produkto apibūdinimas kaip „papildomai už tą pačią kainą“, „nemokamas“ ar panašiai, jeigu vartotojas turi mokėti, išskyrus būtinas išlaidas, susijusias su produkto įsigijimu ar mokėjimu už jo pristatymą. Vadinasi, komercinė veikla bet kuriomis aplinkybėmis bus laikoma klaidinančia, jei vartotojui teks mokėti už kažką kitą, išskyrus tokias išlaidas, kurios atsiranda dėl atsakymo į komercinę veiklą ir dėl produkto paėmimo ar mokėjimo už jo pristatymą, kadangi tokiu būdu prekybininkas sukurtu apgaulingą įspūdį apie save, savo prekes ar paslaugas, kaip patrauklesnes savo konkurentų atžvilgiu, nes vartotojams suteiktų kažką, kas yra „nemokama“ (įstatymo nuostata aiškintina atsižvelgus į Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 2005/29/EB turinį, kadangi tiek Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymas, tiek Reklamos įstatymo atitinkama nuostata įgyvendina šią direktyvą).

Kaip matyti iš byloje pateikiamų įrodymų, Bendrovė vartotojams, norintiems matyti skaitmeninę televiziją per papildomus televizorius, siūlo dvi galimybes: rinktis TV programų paketą „Optimalusis“ arba „Ekstra TV“. Pažymėtina, kad tiek vienu, tiek kitu atveju toks vartotojas patiria tam tikras išlaidas, pvz., turi papildomai įsigyti 170 Lt vertės skaitmeninės TV priedėlį (užsisakius TV programų paketą „Optimalusis“, mokant didesnį mėnesinį abonentinį mokestį, suteikiamas nemokamai) ar mokėti abonentinį mokestį (užsisakius TV programų paketą „Ekstra TV“, vartotojui nėra numatytas abonentinio mokesčio mokėjimas) ir kt.

Bendrovės nuomone, vartotojui atsiradusios išlaidos dėl TV priedėlio ar kitos įrangos, susijusios su skaitmeninės TV naudojimu, įsigijimo yra priskirtinos būtinosioms. Be to, UAB „Mikrovisatos TV“ teigimu, reklaminis teiginys, jog vartotojas per papildomus televizorius skaitmenine televizija mėgausis nemokamai, taip pat reiškia ir nuolatinį, kasmėnesinį naudojimąsi, kuris yra nemokamas užsisakius TV programų paketą „Ekstra TV“.

Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas aukščiau pateiktoje normoje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino išlaidas, kurios vertintinos kaip neišvengiamos. Tai – išlaidos dėl atsakymo į komercinę veiklą ir dėl produkto paėmimo ar mokėjimo už jo pristatymą, pvz., transportavimo, pašto, kurjerio ar panašūs vartotojui atsiradę mokesčiai. Minėta Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo nuostata negali būti aiškinama plečiamai, todėl akivaizdu, kad TV priedėlio ar kitos įrangos, susijusios su skaitmeninės TV naudojimu, įsigijimo išlaidos nepatenka į nurodytų neišvengiamų išlaidų sąvoką. Dėl šios priežasties laikytina, jog UAB „Mikrovisatos TV“ argumentai dėl įrangos įsigijimo išlaidų priskyrimo neišvengiamoms Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 18 punkto prasme yra nepagrįsti.

Priešingas aiškinimas prieštarautų paties įstatymų leidėjo valiai, o taip pat galėtų būti pagrindu svarstyti, ar Lietuvos Respublika tinkamai įgyvendino Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 2005/29/EB nuostatas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad kitus Bendrovės pateikiamus argumentus nagrinėti nėra tikslinga.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog UAB „Mikrovisatos TV“ skleistas reklaminis teiginys turi Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 18 punkte nurodytus požymius. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog minėta reklama, kurioje teigiama „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“, bet kuriomis aplinkybėmis laikytina klaidinančia.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Tyrimo metu surinkta informacija, kurią patvirtino ir pati Bendrovė, rodo, jog UAB „Mikrovisatos TV“ iniciatyva ir interesais buvo skelbtas nagrinėjamas reklaminis teiginys, todėl minėta Bendrovė laikytina nagrinėjamos reklamos, kurioje teigiama „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“, davėja.

Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. Kadangi tyrimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kad reklaminėse skrajutėse bei regioninėje spaudoje skelbiant reklaminį teiginį „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“ Reklamos įstatymo 5 straipsnis buvo pažeistas ne dėl UAB „Mikrovisatos TV“ kaltės, konstatuotina, kad ši Bendrovė yra atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. To paties straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto.

Nustatydama baudos dydį Konkurencijos taryba vadovavosi tuo, kad UAB „Mikrovisatos TV” reklama turėjo Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 18 punkte nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių, dėl to buvo pripažinta bet kuriomis aplinkybėmis klaidinančia reklama.

Be to, buvo atsižvelgta į trumpą pažeidimo trukmę – reklama skleista 2008 m. vasario mėn. 12–19 d. ir 2008 m. kovo mėn. 8, 15, 22, 29 d., o taip pat į vidutinį pažeidimo mastą – buvo išplatinta 24 580 vnt. skrajučių ir reklaminis teiginys buvo skelbtas regioninėje spaudoje: dienraščiuose „Kauno diena“ bei „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“.

Pastebėtina, jog Konkurencijos taryba, nustatydama baudos dydį, vertino tik po 2008 m. vasario 1 d. atliktus Bendrovės veiksmus (atsižvelgusi į tai, kad Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymas, o taip pat ir Reklamos įstatymo atitinkama nuostata įsigaliojo 2008 m. vasario 1 d.).

Tačiau, Konkurencijos tarybos nuomone, šiuo atveju vertintina reklama, skleista regioninėje spaudoje. Tokią išvadą suponuoja tai, kad tiek dienraštyje „Kauno diena“, tiek dienraštyje „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“, palyginus su reklaminėmis skrajutėmis, pateiktas identiškas reklaminis teiginys (to neginčija ir pati Bendrovė). Todėl Konkurencijos tarybai nustačius, jog jis turi Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 18 punkte įtvirtintų požymių, nėra reikšminga, ar su teiginiu pateikiama papildoma informacija, ar ne. Dėl šios priežasties UAB „Mikrovisatos TV“ argumentas dėl reklamos dienraščiuose yra nepagrįstas.

UAB „Mikrovisatos TV“ atsiliepime minimos aplinkybės (aiškinamosios informacijos miesto dienraščiuose pateikimas, taip pat vartotojų informavimas apie įsigyjamas paslaugas prieš pasirašant sutartis) Konkurencijos tarybos nebuvo vertinamos kaip atsakomybę lengvinančios, kadangi nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama reklama. Be to, Konkurencijos tarybai nėra pagrindo lengvinančia aplinkybe pripažinti ir Bendrovės teiginių, jog ji nutraukė nagrinėjamos reklamos platinimą, kadangi nei tyrimo metu, nei viešo bylų nagrinėjimo posėdžio metu tokių įrodymų UAB „Mikrovisatos TV“ nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais, 22 straipsnio 1 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti UAB „Mikrovisatos TV“ platintą reklamą, kurioje teigiama „Per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“, klaidinančia reklama.

2. Įpareigoti UAB „Mikrovisatos TV“ nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, t.y. reklamos tekste nenaudoti reklaminio teiginio, kuris pripažintas klaidinančia reklama, jeigu tokie veiksmai dar tęsiami.

3. Už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Mikrovisatos TV“ 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) piniginę baudą.

4. Įpareigoti UAB „Mikrovisatos TV“ per 5 darbo dienas nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinėje dalyje numatytų įpareigojimų įvykdymo ir numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas