DĖL UAB „INTERSELAS“ REKLAMOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) bylos nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl UAB „Interselas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

(1) Tyrimas dėl UAB „Interselas“ (toliau – Bendrovė) reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams pradėtas 2011 m. gegužės 12 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-86 (I tomas, 37-38 b. l.), gavus 2011 m. vasario 10 d. ir 2011 m. kovo 10 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos persiųstus asmenų M. I. ir E. A. skundus dėl UAB „Interselas“ galimai klaidinančios reklamos apie mobiliojo ryšio paslaugų įkainius (I tomas, 1; 12 b.l.). M. I. nurodė, kad reklamoje ir jo su UAB „Interselas“ sudarytos sutarties priede yra nurodyta, jog vietiniai SMS į visus Lietuvos tinklus yra apmokestinami 0,00 Lt tarifu be jokių papildomų apribojimų. M. I. 2010 m. gruodžio 25 d. į savo telefoną gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta: „Turime apriboti Jūsų naudojimąsi paslaugomis, nes viršijote pasirinktą kredito limitą. Paslaugų teikimas bus atnaujintas kitą mokestinį periodą“. Asmens teigimu, nei reklamoje, nei paslaugų teikimo sutartyje nebuvo nustatyta jokių apribojimų paslaugų teikimui. 2011 m. sausio 5 d. asmuo iš UAB „Interselas“ gavo SMS žinutę, kurioje teigiama: „iki sausio 20 d. prašome sumokėti 87,06 Lt už 12 mėn. pokalbius. Už SMS 1049,70 Lt“. Asmens nuomone, nurodyta sąskaita prieštaravo reklamoje bei sutartyje nustatytai sąlygai, jog SMS žinučių siuntimas kainuoja 0,00 Lt.

(2) E. A. skunde pažymėjo, jog reklamoje bei su ja sudarytoje sutartyje buvo nurodyta, jog vietiniai SMS į visus Lietuvos tinklus yra apmokestinami 0,00 Lt tarifu be jokių papildomų apribojimų, tačiau 2011 metų sausio mėnesį E. A. gavo UAB „Interselas“ SMS žinutę, kurioje ji raginama susimokėti ne tik už 2010 metų gruodžio mėnesio pokalbius bei trumpųjų SMS žinučių siuntimą į užsienį, bet ir už SMS siuntimą į Lietuvos tinklus bei įjungtą papildomą paslaugą, kurios, kaip ji nurodė, niekada neužsisakė. E. A. pažymėjo, jog 2011 m. sausio 25 d. UAB „Interselas“ apribojo jai teikiamas paslaugas bei informavo, jog paslaugos bus atnaujintos tik sumokėjus už išsiųstas trumpąsias SMS žinutes.

(3) Siekdama nustatyti nagrinėjamos reklamos davėją, sklaidos mastą, taip pat siekdama gauti paaiškinimus dėl asmenų nurodomų aplinkybių, tyrimo metu dėl informacijos pateikimo buvo susirašinėjama su UAB „Interselas“.

(4) Atsižvelgus į tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad UAB „Interselas“ interesais bei iniciatyva per televiziją bei skrajučių ir reklaminių stendų pagalba skleidžiama reklama, kurioje teigiama „<...> mėnesinis ir galutinis mokestis be jokių apribojimų 59 LT <...> trumposios SMS žinutės 0,00 Lt“ (toliau – Reklama). Nustatyta, kad Bendrovės iniciatyva ir interesais reklama skleidžiama skrajutėmis, reklaminiais vaizdo klipais per televiziją, reklaminiame stende prekybos centruose „Akropolis“ Vilniuje ir „Babilonas“ Panevėžyje.

(5) Tyrimo metu nustatyta, kad, nors šioje UAB „Interselas“ skelbtoje reklamoje buvo nurodoma, kad pasinaudojus UAB „Interselas“ pasiūlymu, t.y. sumokėjus 59 Lt mėnesinį mokestį, galima naudotis teikiamomis Bendrovės paslaugomis be jokių apribojimų už 0,00 Lt, įskaitant ir nemokamai siųsti trumpąsias SMS žinutes, tačiau šis pasiūlymas galiojo ne visais atvejais.

(6) Nustatyta, kad tam tikrais atvejais buvo taikomi papildomi mokesčiai. Reklamos vartotojai, kurie išsiųsdavo didelį kiekį žinučių, privalėjo užsisakyti arba jiems būdavo įjungta papildoma paslauga, kurios abonentinis mokestis – 19 Lt/mėn. Ši papildoma paslauga leido reklamos vartotojams per mėnesį išsiųsti papildomai 3000 trumpųjų SMS žinučių nuo jau išsiųsto nemokamų žinučių kiekio. Taip pat reklamos vartotojai turėjo sumokėti nustatytą mokestį – 0,03 Lt už kiekvieną trumpąją SMS žinutę, jei buvo viršytas papildomoje paslaugoje numatytas trumpųjų SMS žinučių limitas.

(7) UAB „Interselas“, pagrįsdama minėtos reklamos teisingumą, nurodė, kad, vadovaujantis sutarčių, sudarytų su vartotojais, sąlygomis yra draudžiamas masinis SMS žinučių siuntimas siekiant komercinės naudos, pavyzdžiui, trumpųjų SMS žinučių siuntimo vykdymui naudojant ne mobilųjį telefoną, o kompiuterį, į kurį įdedama telefono SIM kortelė, siekiant išsiųsti labai didelį kiekį žinučių (I tomas, 29 b.l.). Bendrovės teigimu, asmenys E. A. ir M. I. nesilaikė minėtos sutarties sąlygos, ir atsižvelgus į tai jiems buvo įjungta papildoma paslauga, kuri už 19 Lt/mėn. mokestį leido išsiųsti 3000 trumpųjų SMS žinučių, o viršijus nustatytą limitą, kiekviena išsiųsta virš nustatyto limito trumpoji SMS žinutė buvo apmokestinta 0,03 Lt. Bendrovė pažymėjo, kad M. I. per mėnesį išsiuntė 24000 trumpųjų SMS žinučių, o E. A. per mėnesį išsiuntė 9660 trumpųjų SMS žinučių, dėl šios priežasties jiems buvo apribotas paslaugų teikimas. Bendrovė nurodė, kad minėti asmenys kelis kartus viršijo trumpųjų SMS žinučių limitą. UAB „Interselas“ teigimu, kitais atvejais jokių apribojimų, siunčiant trumpąsias SMS žinutes už 0,00 Lt, nebuvo taikoma (I tomas, 43 b.l).

(8) Tyrimas dėl UAB „Interselas“ reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams buvo baigtas ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei jų pagrindu padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos skyriaus 2011 m. liepos 5 d. pranešime apie atliktą tyrimą Nr. 5S-29 (I tomas, 70-77 b. l.). Pranešime padaryta išvada, kad UAB „Interselas“ skleidžiama reklama „<...> mėnesinis ir galutinis mokestis be jokių apribojimų 59 LT <...> trumposios SMS žinutės 0,00 Lt“, kurioje reklamos vartotojas informuojamas, kad, pasinaudojęs UAB „Interselas“ pasiūlymu, už suteiktas paslaugas turi mokėti 59 Lt mėnesinį mokestį bei gali naudotis teikiamomis paslaugomis be jokių apribojimų už 0,00 Lt, įskaitant ir nemokamą trumpųjų SMS žinučių siuntimą, yra klaidinanti bei tuo pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

(9) Su tyrimo išvadomis UAB „Interselas“ buvo supažindinta išsiuntus Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos 2011 m. liepos 5 d. pranešimą apie atliktą tyrimą Nr. 5S-29.

(10) UAB „Interselas“ dėl tyrimo išvadų rašytinių paaiškinimų nepateikė.

(11) 2011 m. rugsėjo 15 d. vykusio Konkurencijos tarybos bylos nagrinėjimo posėdžio metu UAB „Interselas“ atstovas patikslino bei pateikė įrodymus, kad nagrinėjama reklama buvo skleista nuo 2009 m. rudens. Taip pat pažymėjo, kad reklamoje nurodytu pasiūlymu gali pasinaudoti ne tik vartotojai, bet ir įmonės pagal atskirą susitarimą. Pasak Bendrovės atstovo, E. A. ir M. I. suteiktais telefono numeriais naudotasi komerciniais tikslais, kadangi iš minėtų asmenų telefonų numerių buvo masiškai siunčiamos trumposios SMS žinutės, tiek žinučių vartotojas, kaip jis suvokiamas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo prasme, kaip paaiškino Bendrovės atstovas, negalėtų išsiųsti.

(12) UAB „Interselas“ taip pat pateikė įrodymus – trumpųjų SMS žinučių išklotines (II tomas, b.l. 8-20), iš kurių matyti, kad iš abonento numerio, kuris priklausė M. I. per 5 sekundes išsiųsta apie 600 žinučių. Tai patvirtina, kad žinutės buvo siunčiamos ne asmeniniais vartotojo reikmėms skirtais, bet komerciniais tikslais. Taip pat pateikti įrodymai – sąskaitos faktūros (II tomas, b.l. 2, 3), kurie patvirtina nagrinėjamos reklamos skleidimo pradžią.

(13) UAB „Interselas“ taip pat pateikė papildomus įrodymus byloje, tarp kurių pateikta 2011 m. birželio 6 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rašto Nr. 2R-1932(2.13) kopija, iš kurios, Bendrovės teigimu, matyti, kad M. I. ir E. A. naudojosi UAB „Interselas“ reklamoje nurodytomis paslaugomis komerciniais tikslais.

Konkurencijos taryba konstatuoja:

(14) Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

(15) Siekiant nustatyti, ar reklamos metu pateikta informacija yra klaidinanti reklama, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: 1) ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį; 2) ar reklama klaidina ar gali suklaidinti vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia; ir 3) ar klaidinanti reklama gali paveikti reklamos vartotojo ekonominį elgesį.

(16) Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime išaiškino: „<...> reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus produktus“. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti produktus ir rodo komercinį tokios informacijos tikslą.

(17) UAB „Interselas“ yra mobiliojo ryšio paslaugų teikėja. Nagrinėjamu atveju Bendrovės skleista informacija, kurioje reklamos vartotojas informuojamas, kad pasinaudojęs UAB „Interselas“ pasiūlymu už 59 Lt per mėnesį mokestį už suteiktas paslaugas mokės 0,00 Lt, skatina reklamos vartotojus užsisakyti Bendrovės paslaugą bei naudotis ja, todėl laikytina, kad ši skleista informacija yra reklama kaip tai apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

(18) Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Tyrimo metu surinkta informacija, kurią patvirtino ir pati Bendrovė (I tomas, 10 b.l.), rodo, jog UAB „Interselas“ iniciatyva ir interesais buvo skelbta nagrinėjama reklama, todėl Bendrovė laikytina nagrinėjamos reklamos davėja.

(19) Vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008).

(20) Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą teisingumo kriterijų, reklamoje pateikti reklaminiai teiginiai pripažįstami neteisingais, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Šia įstatymo nuostata reklamos davėjui nustatyta pareiga pagrįsti naudojamų reklaminių teiginių teisingumą jų naudojimo metu. Tai reiškia, kad reklamos davėjas turi turėti neginčijamų įrodymų, kad jo skleidžiama reklama skleidimo metu buvo teisinga. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

(21) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-576-09 išaiškino, kad pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į tai, kokius reklamoje pateiktų teiginių teisingumą pagrindžiančius duomenis turi reklamos davėjas reklamos naudojimo metu. Ši įstatymo nuostata įpareigoja reklaminės veiklos subjektą turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu.

(22) UAB „Interselas“ skleidžiamoje reklamoje teigiama „<...> mėnesinis ir galutinis mokestis be jokių apribojimų 59 LT <...> trumposios SMS žinutės 0,00 Lt“. Nagrinėjamoje reklamoje reklamos vartotojas informuojamas, kad pasinaudojęs UAB „Interselas“ pasiūlymu už suteiktas paslaugas turi mokėti vienintelį 59 Lt mėnesinį abonentinį mokestį bei gali naudotis teikiamomis paslaugomis (kalbėti ir siųsti trumpąsias SMS žinutes) be jokių apribojimų už 0,00 Lt. Tačiau, kaip matyti iš tyrimo metu surinktos medžiagos, reklamos vartotojai, norėję išsiųsti didelį kiekį trumpųjų SMS žinučių, turėjo užsisakyti arba jiems buvo įjungiama papildoma paslauga, kuri už 19 Lt mėnesinį mokestį leido šiems vartotojams papildomai išsiųsti 3000 trumpųjų SMS žinučių, o reklamos vartotojams, kurie viršijo nurodytą SMS žinučių limitą, privalėjo mokėti po 0,03 Lt už kiekvieną SMS žinutę.

(23) Toks prieštaravimas tarp UAB „Interselas“ skleistos reklamos teiginio „<...> mėnesinis ir galutinis mokestis be jokių apribojimų 59 LT <...> trumposios SMS žinutės 0,00 Lt“ ir faktinių pasinaudojimo šiuo reklamuojamu pasiūlymu sąlygų rodo, kad vis dėlto tam tikri apribojimai ar mokesčiai, norint pasinaudoti UAB „Interselo“ pasiūlymu – konkrečiai siųsti nemokamai neribotą kiekį trumpųjų SMS žinučių susimokėjus 59 Lt per mėnesį, buvo nustatyti ir reklamos vartotojai negalėjo visais atvejais neribotai pasinaudoti UAB „Interselas“ reklamoje nurodytomis nemokamomis paslaugomis. Tam tikrais atvejais, norėdami išsiųsti didesnį žinučių kiekį, reklamos vartotojai turėjo užsisakyti arba jiems būdavo įjungta papildoma paslauga, už kurią jie privalėjo sumokėti papildomą mokestį – 19 Lt per mėnesį. Tuo tarpu reklamoje apie minėto pobūdžio apribojimus ir kada jie apskritai gali būti taikomi, nėra užsimenama. Be to, reklamos vartotojai turėjo sumokėti nustatytą mokestį – 0,03 Lt už kiekvieną trumpąją SMS žinutę, jei buvo viršytas papildomoje paslaugoje numatytas trumpųjų SMS žinučių limitas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog 59 Lt mėnesinis abonentinis mokestis nebuvo vienintelis, kurį reklamos vartotojai turėjo sumokėti, siekdami pasinaudoti UAB „Interselas“ reklamuojamu pasiūlymu, todėl reklamoje nurodyta informacija vertintina kaip neteisinga.

(24) Nors, Bendrovės teigimu, apribojimai žinučių siuntimui bei papildomas mokestis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog asmenys nesilaikė paslaugų teikimo sutarčių sąlygų, pagal kurias draudžiamas masinis trumpųjų SMS žinučių siuntimas siekiant komercinės naudos, tačiau tai bet kuriuo atveju prieštarauja reklamos teiginiui, kuriame akcentuojamas neribotas trumpųjų SMS žinučių kiekis sumokėjus vienintelį 59 Lt abonentinį mėnesinį mokestį.

(25) Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, UAB „Interselas“ skleidė neatitinkančią teisingumo kriterijaus reklamą, kuri galėjo suklaidinti reklamos vartotojus.

(26) Įvertinus ginčijamą reklamą teisingumo kriterijaus požiūriu, būtina nustatyti, ar klaidinanti reklama galėjo paveikti reklamos vartotojo ekonominį elgesį.

(27) Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ekonominis elgesys apibrėžiamas kaip reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, ūkine komercine, finansine ar profesine veikla.

(28) Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, vertinant poveikį reklamos vartotojų ekonominiam elgesiui, Konkurencijos tarybai užtenka nustatyti reklamos vartotojų suklaidinimo galimybę. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-1235/2010, kurioje teismas išaiškino, jog: „Konstatuojant, kad reklama yra klaidinanti, nėra būtina įrodyti, kad buvo realiai paveikti vartotojai, nes tokia įrodinėjimo pareiga nepagrįstai apsunkintų Konkurencijos tarybos funkcijų vykdymą, neleistų nustatyti tinkamos pusiausvyros tarp vartotojų ir ūkio subjektų interesų, iškreiptų vartotojų teisių apsaugos sistemos prasmę bei tikslus. Reklamos klaidinantis pobūdis gali būti įrodytas ir tikėtinu poveikiu vartotojams, vertinant jį vidutinio vartotojo atžvilgiu“.

(29) Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punktą, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, ypač reikia atsižvelgti į joje esančią informaciją apie prekių (paslaugų) įsigijimo ir vartojimo (naudojimo) sąlygas – kainą ar jos apskaičiavimo būdą. Prekės kainą kaip vieną svarbiausių prekę apibūdinančių savybių akcentavo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 m. lapkričio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-11-1099/2001.

(30) Susipažinęs su UAB „Interselas“ skleista reklama, kurioje iš esmės teigiama, kad sumokėjus 59 Lt mėnesinį abonentinį mokestį galima naudotis UAB „Interselas“ teikiamomis paslaugomis be jokių apribojimų už 0,00 Lt, įskaitant ir siųsti nemokamai trumpąsias SMS žinutes, reklamos vartotojas pagrįstai gali tikėtis, kad sumokėjus vienintelį reklamoje nurodytą mokestį – 59 Lt per mėnesį, jis nevaržomai galės naudotis Bendrovės siūlomomis paslaugomis ir nepatirs jokių papildomų išlaidų, kas paskatintų jį rinktis būtent Bendrovės siūlomas palankias paslaugų sąlygas.

(31) Tuo tarpu, kaip jau konstatuota ir ką patvirtina asmenų E. A. ir M. I. skundai, tam tikrais atvejais buvo nustatyti teikiamų paslaugų apribojimai – konkrečiai trumposioms SMS žinutėms ir reklamos vartotojai turėjo patirti papildomų išlaidų, norėdami išsiųsti didesnį jų kiekį.

(32) Tikėtina, kad reklamos vartotojai, žinodami teisingą ir išsamią informaciją, galėjo pasirinkti kitą paslaugų teikėją. Tai patvirtina ir M.I. siųstas elektroninis laiškas UAB „Interselas“, kuriame nurodoma, kad jis daugiau trumpųjų SMS žinučių naudodamasis bendrovės planais nebesiųs, nes susitarė dėl paslaugų teikimo su kita ryšio paslaugas teikiančia bendrove (36 b.l.).

(33) Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad reklama, kurioje nurodoma „<...> mėnesinis ir galutinis mokestis be jokių apribojimų 59 LT <...> trumposios SMS žinutės 0,00 Lt“, gali suklaidinti reklamos vartotoją bei paveikti jo ekonominį elgesį – t.y. sprendimus ar veiksmus, susijusius su UAB „Interselas“ teikiamų paslaugų užsisakymu bei naudojimusi jomis. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip rodo skundai, buvo ir faktinis reklamos vartotojų suklaidinimas.

(34) Konstatuotina, kad UAB „Interselas“ skleista reklama yra klaidinanti reklama, kuri pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

(35) Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Interselas“ nepateikė įrodymų, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnis buvo pažeistas ne dėl Bendrovės kaltės, konstatuotina, kad ši Bendrovė yra atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą.

(36) Pagal Reklamos įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatas už klaidinančios reklamos naudojimą skirtinos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir skiriamas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį.

(37) Skiriant UAB „Interselas“ baudą atsižvelgtina į tai, kad skleista reklama, kurioje buvo teigiama „<...> mėnesinis ir galutinis mokestis be jokių apribojimų 59 LT <...> trumposios SMS žinutės 0,00 Lt“ laikytina klaidinančia reklama. Reklaminio teiginio teisingumą pagrindžiančių įrodymų Bendrovė nepateikė. Tačiau vertinant skleistos reklamos pobūdį atsižvelgtina taip pat ir į tai, jog, remiantis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nagrinėjama reklama galėjo suklaidinti ne visus reklamos vartotojus, o tik tuos, kurie reklamoje nurodyta paslauga naudojosi siekdami išsiųsti itin didelį kiekį trumpųjų SMS žinučių, kai toks kiekis įprastai yra siunčiamas ne asmeninio vartojimo, bet komerciniais tikslais. Nagrinėjamos reklamos sklaidos trukmė laikytina labai ilga, o mastas – vidutinis, nes reklama skleidžiama nuo 2009 m. rudens įvairiais būdais buvo skleidžiama skrajučių pagalba, reklaminių stendų pagalba prekybos centruose „Akropolis“ (Vilnius) bei „Babilonas“ (Panevėžys), keletas reklamų buvo skleidžiamos per kabelinę televiziją.

(38) UAB „Interselas“ atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

(39) Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, UAB „Interselas“ už klaidinančios reklamos „<...> mėnesinis ir galutinis mokestis be jokių apribojimų 59 LT <...> trumposios SMS žinutės 0,00 Lt“,naudojimą skiriama 5 000 Lt bauda.

Vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais, 22 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis,

Konkurencijos taryba nutaria:

1. Pripažinti UAB „Interselas“ reklamą, kurioje teigiama „<...> mėnesinis ir galutinis mokestis be jokių apribojimų 59 LT <...> trumposios SMS žinutės 0,00 Lt“, klaidinančia reklama, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

2. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Interselas“ 5000 (penkių tūkstančių) litų baudą.

3. Įpareigoti UAB „Interselas“ ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, jei tokia reklama dar yra naudojama.

4. Įpareigoti UAB „Interselas“ per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punkte nurodytų įpareigojimų įvykdymo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920, lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752.

 

Pirmininkas Šarūnas Keserauskas