DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2006 M. RUGSĖJO 20 D. SPRENDIMO NR. 1-1342 „DĖL PAVEDIMO UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI „GRINDA“ TEIKTI PRIVALOMĄSIAS PASLAUGAS“ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr.1-1342 „Dėl pavedimo uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ teikti privalomąsias paslaugas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Konkurencijos tarybos tyrimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ teikti privalomąsias paslaugas“ (toliau - Sprendimas) atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams pradėtas Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1S – 176, gavus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos raštą Nr. 4-01-4296, kuriuo Konkurencijos tarybos prašoma įvertinti, ar Savivaldybės Sprendimas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo reikalavimams.

Tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybės Sprendimo 1 punktu pavedama UAB „Grinda“ teikti „privalomąsias paslaugas“ - miesto gatvių priežiūros žiemą, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, avarinių situacijų gatvėse lokalizavimo, smėlio, sniego ir grunto sąvartynų eksploatavimo, mechanizuoto gatvių dalies valymo ir plovimo, beglobių gyvūnų priežiūros, karantino organizavimo ir eutanazijos bei specialiąsias sanitarines paslaugas, o Sprendimo 3.1 punktu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigojamas įgalioti Energetikos ir ūkio departamento direktorių pasirašyti paslaugų teikimo sutartis. Nustatyta, kad UAB „Grinda“, kuri buvo įsteigta aukščiau paminėtiems darbams vykdyti, yra 100 proc. Savivaldybės kontroliuojama bendrovė.

Tyrimo metu nustatyta, kad atitinkamos rinkos, kurioms daro įtaką paminėtas Savivaldybės Sprendimas - tai miesto gatvių priežiūra žiemą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje; lietaus nuotekų tinklų priežiūra ir eksploatavimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje; avarinių situacijų gatvėse lokalizavimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje; smėlio, sniego ir grunto sąvartynų eksploatavimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje; mechanizuotas važiuojamosios gatvių dalies valymas ir plovimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje; beglobių gyvūnų priežiūra, karantino organizavimas ir eutanazija Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei specialiųjų sanitarinių paslaugų teikimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamos Savivaldybės Sprendimo nuostatos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti teisės aktai, susiję su savivaldybės teise organizuoti viešųjų paslaugų teikimą. Be to, buvo analizuojama informacija, gauta iš ūkio subjektų, siekiant nustatyti atitinkamas rinkas, kurių dalyvių veiklai daro įtaką aukščiau paminėto Savivaldybės Sprendimo nuostatos.

Tyrimo išvados, kuriose Savivaldybės Sprendimo 1 ir 3.1 punktus siūloma pripažinti pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, Konkurencijos tarybos 2010 m. sausio 18 d. raštu Nr. (2.1-07)-6V-68 buvo išsiųstos Savivaldybei.

Savivaldybė Konkurencijos tarybai adresuotame 2010 m. vasario 4 d. rašte Nr. A51-2405(3.11.1-TD) nesutiko su tyrimo išvadomis ir nurodė, kad esamoje situacijoje Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis nėra taikomas, kadangi Savivaldybė yra atsakinga už teisės aktais numatytų funkcijų realizavimą, t.y. vykdydama viešąjį administravimą, nevykdo ūkinės veiklos, o nagrinėjamas atvejis turėtų būti kvalifikuojamas kaip viešieji interesai, neturintys komercinio ar pramoninio pobūdžio.

Nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus, steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, o šios teisės normos lingvistinis aiškinimas suponuoja išvadą, kad įstatymo leidėjas viešųjų pareigų teikimą pirmiausiai numatė būtent savivaldybių įsteigtiems paslaugų teikėjams.

Savivaldybė rašte taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 31 pripažino vidaus sandorių išimties taikymą supaprastintiems (nacionaliniams) pirkimams. Savivaldybės teigimu, LAT pripažino vidaus sandorių išimties taikymą pagal Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) byloje Teckal (C-107/98) suformuluotus kriterijus (toliau - Teckal kriterijus), kurių buvimas pateisintų perkančiųjų organizacijų sudaromas sutartis su jų kontroliuojamomis bendrovėmis, netaikant viešųjų pirkimų direktyvų.

Savivaldybės rašte taip pat nurodė, kad Konkurencijos taryba ne visose atitinkamose rinkose nustatė ūkio subjektus, galinčius teikti nagrinėjamas paslaugas, ir tai, savivaldybės manymu, patvirtina, kad tokių ūkio subjektų, galinčių teikti šiuo metu UAB „Grinda“ atliekamas paslaugas, nėra.

Savivaldybės atstovė A. Račkauskaitė bylų nagrinėjimo posėdyje Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo išvadoms nepritarė ir iš esmės pakartojo savo 2010 m. vasario 4 d. rašte Nr. A51-2405(3.11.1-TD) Konkurencijos tarybai išdėstytus argumentus. Be to, atstovė nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą Konkurencijos tarybai 2010 m. kovo 17 d. rašte Nr. A51-5436(3.11.1-TD), kuriame Savivaldybė nurodė, kad nuo 2010 m. vasario 11 d. pakeitus Viešųjų pirkimų įstatymą ir įstatymo 10 str. 5 d. numačius, kad įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti, Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai kvalifikuotini kaip vidaus sandoriai, kadangi minėta bendrovė atitinka nurodytus Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo išimties reikalavimus.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti. Tai – priėmimas teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ar savivaldos institucijos veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma:

1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Siekiant įvertinti, ar dėl Savivaldybės Sprendimo nuostatų atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, bei tai, ar tomis nuostatomis vieniems ūkio subjektams suteikiamos privilegijos kitų ūkio subjektų atžvilgiu, svarbu nustatyti, kokiai atitinkamai rinkai sprendimas gali daryti įtaką.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, prekės rinka (nagrinėjamu atveju – paslaugos rinka) yra visuma prekių (paslaugų), kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.

Nors nei Vietos savivaldos įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta viešųjų paslaugų sąvoka, tačiau atsižvelgus į Vietos savivaldos įstatyme nurodytas Savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto funkcijas bei jų prigimtį, Vilniaus miesto gatvių priežiūra žiemą, lietaus nuotekų tinklų priežiūra ir eksploatavimas; avarinių situacijų gatvėse lokalizavimas; smėlio, sniego ir grunto sąvartynų eksploatavimas; mechanizuotas važiuojamosios gatvių dalies valymas ir plovimas; beglobių gyvūnų priežiūra, karantino organizavimas ir eutanazija bei specialiosios sanitarinės paslaugos turėtų būti laikomos būtent viešosiomis paslaugomis. Šias paslaugas viešosiomis paslaugomis laiko ir Savivaldybė.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2006 Nr. 82-3251) (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. To paties straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad Savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis skelbia, kad viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys.

2006 m. rugsėjo 20 d. Sprendimu Nr. 1-1324 Savivaldybė nusprendė pavesti UAB „Grinda“ teikti viešąsias paslaugas. Minėtu Sprendimu Savivaldybės administracijos direktoriui buvo pavesta įgalioti Energetikos ir ūkio departamento direktorių pasirašyti paslaugų teikimo sutartis su paminėta bendrove. Vadovaujantis šiuo sprendimu 2006 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašytos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys Nr. A67-82-(16.34-ADM-20), Nr. A67-81-(16.34-ADM-20) ir Nr. A67-80-(16.34-ADM-20). Šių sutarčių objektai – 2006 m. rugsėjo 20 d. Sprendimu Nr. 1-1324 Savivaldybės UAB „Grinda“ pavestų viešųjų paslaugų teikimas.

Minėtomis sutartimis UAB „Grinda“ pavesta teikti šias paslaugas:

- Vilniaus miesto gatvių priežiūra žiemą. Šios paslaugos teikimas apima tokius darbus, kaip: druskos atvežimas; smėlio ir druskos mišinių paruošimas; druskos tirpalo paruošimas; budėjimas; pagrindinės bazės darbas; pagalbinio punkto darbas; Vilniaus miesto gatvių barstymas: druska, smėlio ir druskos mišiniu, šlapia druska; Vilniaus miesto gatvių valymas; mechanizuotas aikštelių valymas).

- Lietaus nuotekų tinklų priežiūra ir eksploatavimas, kuris apima tokius darbus, kaip šulinių priežiūra; šulinėlių priežiūra; šulinių eksploatavimas; lietaus šulinėlių eksploatavimas; kamerų valymas; kolektorių eksploatavimas; vamzdynų eksploatavimas ir priežiūra; latakų valymas; techninė lietaus nuotekų išleistuvo apžiūra; valymo įrenginių eksploatavimas (per metus); ekologinės priežiūros laboratorija (mėginiai).

- Avarinių situacijų lokalizavimas: informacijos apie avarines situacijas gatvėse kaupimas, sisteminimas ir perdavimas atitinkamoms žinyboms, įmonėms, savivaldybės pareigūnams; avarinių situacijų lokalizavimas aptveriant pavojingas vietas, pažymint jas kelio ženklais; požeminių komunikacijų, dėl kurių susidarė avarinė situacija, savininkų nustatymas ir jų informavimas apie gedimus; nedidelės apimties avarinių situacijų likvidavimas; išsipylusių teršalų surinkimas; avarinis susikaupusio lietaus vandens nuleidimas; šiukšlių, susidariusių autoįvykio metu, surinkimas; žuvusių gyvūnų gatvių važiuojamojoje dalyje surinkimas ir perdavimas utilizavimui.

- Smėlio, sniego ir grunto sąvartynų eksploatavimo paslaugos apima buldozerio bei operatoriaus darbą sąvartyne.

- Mechanizuotas važiuojamosios gatvių dalies valymas ir plovimas.

- Beglobių gyvūnų priežiūros, karantino organizavimas ir eutanazija: valkataujančių beglobių gyvūnų gaudymas; gyvūnų iš gyventojų priėmimas eutanazijai; naujų šeimininkų gyvūnams paieška; gyvūnų karantinavimas, stebėjimas bei skiepijimas; gyvūnų eutanazija; žuvusių arba užmigdytų gyvūnų lavonų kaupimas, saugojimas ir perdavimas utilizavimui; pasiutligės prevencija.

- Specialiosios sanitarinės paslaugos. Šios paslaugos yra: lavonų (neatpažintų, smurto aukų ir pan.) paėmimas (iškėlimas, ištraukimas ir pan.), pakrovimas į automobilį, pervežimas įvykio vietoje esančių pareigūnų nurodytu adresu; budėjimai visą parą; ryšio tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato budinčiojo ir brigados palaikymas bei brigados išsiuntimo nurodytu adresu užtikrinimas; pareigūnų nurodymų savo pareigų ribose vykdymas.

Nagrinėjant šias paslaugas būtina atsižvelgti į tai, kad jos iš esmės yra skirtingos savo savybėmis, pobūdžiu bei nėra tarpusavyje pakeičiamos. Dėl to, apibendrinant visa kas pasakyta, būtina apibrėžti kelias atitinkamas paslaugas: miesto gatvių priežiūros žiemą, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo; avarinių situacijų gatvėse lokalizavimo; smėlio, sniego ir grunto sąvartynų eksploatavimo; mechanizuoto važiuojamosios gatvių dalies valymo ir plovimo; beglobių gyvūnų priežiūros, karantino organizavimo ir eutanazijos bei specialiąsias sanitarines paslaugas.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi bei vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr.17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“, geografinė prekės rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria iš esmės su panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės (paslaugos) rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti lyginama su greta esančiomis teritorijomis. Atitinkama geografinė rinka apibrėžiama įvertinant paslaugos pasiūlos ir paklausos pakeičiamumą, bei nustatant teritoriją, kurioje tas pakeičiamumas gali įvykti.

Sprendimu Savivaldybė nusprendė pavesti UAB „Grinda“ teikti tam tikras viešąsias paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Nagrinėjamos atitinkamos paslaugos yra Savivaldybei priskirtos viešosios paslaugos, kurių teikimą organizuoja ir kontroliuoja pati savivaldybė. Kaip buvo paminėta aukščiau, Savivaldybės organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdamos naujus viešųjų paslaugų teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydamos viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Kiekviena savivaldybė teisės aktais yra įgaliota spręsti dėl atitinkamų paslaugų teikėjo parinkimo savivaldybės teritorijoje, kas lemia skirtingas atitinkamų paslaugų teikimo sąlygas atskirose savivaldybėse.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, siauriausia geografinė teritorija, kurioje ūkio subjektai konkuruoja teikdami atitinkamas paslaugas, yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorija. Tokio geografinės rinkos apibrėžimo neginčija ir Savivaldybė. Pažymėtina, kad net ir apibrėžus geografinę rinką plačiau nei nurodyta, pažeidimo kvalifikavimas nesikeistų.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atitinkama rinka, tai tam tikros prekės (nagrinėtinu atveju - paslaugos) rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Apibendrinus kaip buvo apibrėžta paslaugų ir geografinė rinkos, atitinkamos rinkos apibrėžtinos kaip miesto gatvių priežiūra žiemą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje; lietaus nuotekų tinklų priežiūra ir eksploatavimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje; avarinių situacijų gatvėse lokalizavimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje; smėlio, sniego ir grunto sąvartynų eksploatavimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje; mechanizuotas važiuojamosios gatvių dalies valymas ir plovimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje; beglobių gyvūnų priežiūra, karantino organizavimas ir eutanazija Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei specialiųjų sanitarinių paslaugų teikimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

Savivaldybė, siekdama Konkurencijos tarybai pagrįsti, kokiu pagrindu buvo priimtas nagrinėjamas Sprendimas, 2009 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. A51-18982 (2.9.3.24-ŪK4) nurodė, kad Sprendimo rengimo būtinybė atsirado analizuojant paslaugų pirkimo galimybes:

Miesto gatvių priežiūra žiemą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Savivaldybė nurodė, kad 2005 metais buvo surinkta informacija apie potencialius tiekėjus teikti gatvių priežiūros žiemą paslaugas ir nuspręsta pasirinkti tiekėją neskelbtinų derybų būdu. Tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, jog rengiant nagrinėjamą Savivaldybės Sprendimą, 2006 m. buvo surinkti duomenys apie kitų įmonių galimybes teikti gatvių priežiūros žiemą paslaugas - nustatyti 7 ūkio subjektai, galintys Vilniaus mieste atlikti gatvių priežiūros žiemą darbus. Išanalizavus gautus duomenis savivaldybė padarė išvadą, kad UAB „Grinda“ tiek pagal turimos specializuotos technikos skaičių, tiek pagal turimų barstymo bazių ir druskos tirpalų ruošimo įrangos skaičių yra viena pajėgi prižiūrėti Vilniaus gatves žiemą. Kaip matyti iš 2009 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. A51-26827(2.9.3.24-UK4) Savivaldybės pateiktos informacijos, Savivaldybės energetikos ir ūkio departamentas 2005 m. gegužės 9 d. pateikė Viešųjų pirkimų komisijai tarnybinį pranešimą dėl paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu. Šiame pranešime nurodoma, kad prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami neskelbiamų derybų būdu vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kai „dėl techninių ar meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali pateikti (atlikti) tik konkretus tiekėjas...“.

Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta, jog prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami tik kai nėra kitos alternatyvos. Taigi, darytina išvada, kad nustatytos aplinkybės – tai, kad Savivaldybė skyrė lėšas įmonės įstatinio kapitalo didinimui, ir tai, kad UAB „Grinda“ yra pajėgi viena prižiūrėti Vilniaus gatves žiemą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog tik UAB „Grinda“ gali atlikti šias Sprendime nurodytas paslaugas ir tokiu būdu nesuteikti kitiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams galimybės dalyvauti viešame atitinkamų paslaugų pirkime.

Kaip matyti byloje, prieš priimdama Sprendimą, Savivaldybė nenustatė reikšmingų, pagrįstų aplinkybių, kurios sąlygotų galimybę viešųjų paslaugų atlikimą be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros pavesti konkrečiam ūkio subjektui - UAB „Grinda“. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Savivaldybė nustatė 7 ūkio subjektus, galinčius Vilniaus mieste atlikti gatvių priežiūros žiemą darbus. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Savivaldybė neteisėtai ir nepagrįstai be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros pavedė UAB „Grinda“ vykdyti gatvių priežiūros žiemą darbus.

Lietaus nuotekų tinklų priežiūra ir eksploatavimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Kaip nurodė Savivaldybė, UAB „Grinda“ balanse yra apskaitomi lietaus nuotekų tinklai, kurių vertė sudaro 82 568 374 Lt. Pirkdama šią paslaugą Savivaldybė apmoka už lietaus vandens priėmimą į UAB „Grinda“ tinklus. Savivaldybė Konkurencijos tarybai nurodė, kad vykdydama 2002 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimą Nr. 526 „Dėl uždarųjų akcinių bendrovių „Grinda“, „Vilniaus gatvės“ ir „Magistralė“ reorganizavimo“, 2002 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto nuotekų tinklus UAB „Grinda“ perėmė iš UAB „Magistralė“. Kaip nurodė Savivaldybė, iki 2003 m. balandžio 25 d. visi lietaus nuotekų tinklai statytojų buvo tiesiogiai perduodami UAB „Magistralė“, o vėliau - UAB „Grinda“. Be to, Savivaldybė nurodė, kad lietaus nuotakynas, nutiestas po 2003 m. balandžio 25 d., priklauso Savivaldybei. Taigi, kaip matyti iš aukščiau paminėto, UAB „Grinda“ nuosavybės teise priklauso tik dalis Vilniaus miesto nuotekų tinklų, tuo tarpu lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo darbus, nurodytus nagrinėjamame Savivaldybės Sprendime, UAB „Grinda“ be konkurencingos procedūros atlieka ir toje nuotekų tinklų dalyje, kuri nuosavybės teise priklauso Savivaldybei.

Be to, paminėtina, kad 2009 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 1-05/09-153 Konkurencijos tarybai UAB „Sostinės gatvės“ nurodė, kad bendrovė svarstytų galimybę dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės surengtame viešajame konkurse atitinkamiems darbams Vilniaus mieste atlikti.

Iš nurodyto akivaizdu, kad neištyrus atitinkamos rinkos ir joje veikiančių ar galinčių veikti ūkio subjektų ir be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros Savivaldybei priklausančios lietaus nuotekų tinklų dalies eksploatavimo paslaugoms teikti paskyrus UAB „Grinda“, buvo neužtikrinti veiksmingos konkurencijos principai.

Kaip nurodė Savivaldybė savo rašte Konkurencijos tarybai,avarinių situacijų gatvėse lokalizavimo paslaugos teikimas yra tiesiogiai susijęs su kitų paslaugų teikimu. Teikdama šią paslaugą UAB „Grinda“ taip pat atlieka dispečerinę – koordinacinę įvairių tarnybų darbo funkciją, teikia informaciją savivaldybei apie padėtį mieste, dirba kartu su bendrojo pagalbos telefono tinklu. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad įmonė teikia paslaugas, susijusias su kitų paslaugų teikimu, nėra pakankamas argumentas, pagrindžiantis būtinybę atitinkamą paslaugą teikiantį ūkio subjektą paskirti be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros bei neįsitikinus, ar toje rinkoje nėra veikiančių ar norinčių ir galinčių veikti kitų ūkio subjektų.

Smėlio, sniego ir grunto sąvartynų eksploatavimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijojeglaudžiai susijęs su lietaus nuotekų tvarkymu (smėlis iš vamzdynų ir šulinių, dumblas), gatvių priežiūra žiemą (sniegas), mechanizuotu gatvių valymu (smėlio sąšlavos). Savivaldybė nurodė, kad šios paslaugos teikimas pavestas UAB „Grinda“ įvertinus mažą šios paslaugos apimtį, savavališkų sąvartynų atsiradimo prevenciją, lietaus nuotekų apskaitą UAB „Grinda“ balanse, taip pat siekiant užtikrinti Savivaldybės teikiamas viešąsias paslaugas bei miesto gyventojų interesus. Tačiau tokie savivaldybės argumentai yra nepagrįsti, o maža paslaugų apimtis neatleidžia Savivaldybės nuo pareigos užtikrinti, kad atitinkamos paslaugos teikėjas būtų parinktas konkurso ar kitos konkurencingos procedūros būdu.

Mechanizuoto važiuojamosios gatvių dalies valymas ir plovimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra paslauga, kuri, Savivaldybės teigimu, užsakoma tik epizodiškai. Nuolatiniam gatvių valymui buvo paskelbtas konkursas, kurį kartu su bendrųjų teritorijų tvarkymu laimėjo UAB „Stebulė“, UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Rasų valda“. Pažymėtina, kad paslaugų epizodiškumas jokiu būdu neįgalina manyti, kad tokioms paslaugoms teikti nereikia skelbti konkurso ar kitos konkurencingos procedūros. Kaip jau minėta, Savivaldybė, prieš suteikdama savo sprendimu išimtines teises be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros teikti paslaugas vienam ūkio subjektui, privalo įvertinti, ar analogiškas paslaugas galėtų ir norėtų teikti kiti atitinkamose rinkose veikiantys ūkio subjektai. Savivaldybė Konkurencijos tarybai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Savivaldybė įvertino kitų ūkio subjektų galimybes teikti atitinkamą paslaugą, todėl teigtina, kad Savivaldybė neįgyvendino savo pareigos užtikrinti, kad nagrinėjamas Sprendimas neribotų konkurencijos.

Kaip nurodė Savivaldybė, beglobių gyvūnų priežiūros, karantino organizavimo ir eutanazijos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paslaugų tiekėjų Sprendimo nagrinėjimo metu nebuvo ir nėra šiuo metu, todėl paslaugų teikimas buvo pavestas UAB „Grinda“. Savivaldybės nuomone, nurodytas aplinkybes patvirtina tai, kad Vilniaus regione vienintelė UAB „Grinda“ turi atitinkamai veiklai patvirtintą veterinarinį patvirtinimą, kuris garantuoja, kad ūkio objektas vykdo veiklą pagal veterinarinius, sanitarinius higieninius reikalavimus, t. y. nekelia grėsmės gyvūnų ir žmonių sveikatai bei aplinkai, neplatina pavojingų užkrečiamųjų ligų, teikia rinkai kokybiškus pagal galiojančius standartus ir vartotojų poreikius atitinkančius gyvūninius produktus. Apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlieka valstybinės veterinarinės kontrolės objektų (išskyrus maisto tvarkymo subjektus) registraciją ir jų kontrolę, remdamosios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146, kuriuo nustatyti Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo reikalavimai. Šiame įsakyme nurodyta, kad ūkio subjektas, norintis pradėti arba pratęsti, papildyti, pakeisti ar patikslinti veiklą, kontroliuojamą VMVT, turi teritorinei VMVT pateikti nurodytus dokumentus dėl tinkamumo vykdyti tam tikrą veiklą. Pateikus visus reikalingus dokumentus, per 14 darbo dienų nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos teritorinė VMVT patikrina, ar kontrolės objektas atitinka įsakymo 9 punkte nurodytus ir VMVT patvirtintus atitinkamos veiklos srities veterinarijos reikalavimus, ir surašo nustatytos formos patikrinimo aktą. Įsakymo 14 punkte nustatyta, kad teritorinė VMVT, jei kontrolės objektas atitinka 9 punkto reikalavimus ir patikrinimo metu jame nenustatyta trūkumų, per 3 darbo dienasapskrities VMVT pristato patikrinimo aktą ir teikimą suteikti veterinarinį patvirtinimą.

Taigi, kaip matyti iš aukščiau paminėtų nuostatų, veterinarinio patvirtinimo veiklai gavimo tvarka yra pakankamai trumpa ir nesudėtinga, todėl Savivaldybės argumentas dėl išimtinių teisių vienam ūkio subjektui suteikimo remiantis tuo, kad tik UAB „Grinda“ turi atitinkamą leidimą veiklai, yra nepagrįstas. Kaip jau minėta, būtent Savivaldybė turi pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, todėl įsitikinti, ar nagrinėjamas Sprendimas neribos konkurencijos, t.y. pavesdama UAB „Grinda“ teikti atitinkamą paslaugą be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros, Savivaldybė turėjo įsitikinti, ar toje rinkoje nėra ne tik jau veikiančių, bet ir galinčių ar norinčių veikti kitų ūkio subjektų. (tokių įrodymų savivaldybė Konkurencijos tarybai nepateikė). Atsižvelgiant į tai, kad veterinarinį patvirtinimą per gana neilgą laiko tarpą įsigyti gali bet kuris ūkio subjektas, norintis užsiimti atitinkama veikla ir atitinkantis nustatytus kriterijus, egzistuoja galimybė, kad paskelbus konkursą ar pritaikius kitą konkurencingą procedūrą atitinkamų paslaugų pirkimui, norinčių ir galinčių teikti beglobių gyvūnų priežiūros, karantino organizavimo ir eutanazijos paslaugas ūkio subjektų atsirastų.

Konkurencijos tarybai apklausus ūkio subjektus, potencialiai galinčius teikti atitinkamas paslaugas nagrinėjamose rinkose, iš gautų rezultatų darytina išvada, kad specialiųjų sanitarinių paslaugų teikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje rinkoje yra ūkio subjektų, kurie norėtų ir galėtų teikti atitinkamas paslaugas bei dalyvautų Savivaldybės skelbiamame paslaugų pirkimo konkurse, jei toks būtų skelbiamas. Viešoji įstaiga Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba „Laidojimo paslaugų centras“ Konkurencijos tarybai 2009 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 28-02 nurodė, kad įstaiga svarstytų galimybę dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės surengtame viešajame konkurse specialiosioms sanitarinėms paslaugoms Vilniaus mieste teikti. UAB „Vilniaus laidojimo rūmai“ 2009 m. gegužės 5 d. rašte Nr.IS-9-26 Konkurencijos tarybai taip pat nurodė, kad bendrovė dalyvautų Savivaldybės rengiamame viešajame konkurse specialiosioms sanitarinėms paslaugoms Vilniaus mieste teikti.

Konkurencijos įstatyme numatytais valstybės ir savivaldos institucijų veiklos principais siekiama užtikrinti aiškumą ir skaidrumą bei nešališkumą atitinkamoms institucijoms reguliuojant ūkinę veiklą, dalyvaujant atitinkamose rinkose, vykdant pavestas užduotis. Vienas iš būdų įgyvendinti skaidrumo ir institucijų vykdomų veiksmų aiškumo principą – vykdyti konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą, kuriuose galėtų dalyvauti visi atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai. Rengiant konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą taip pat būtų įgyvendinamas ir ekonominės naudos principas, kadangi varžymosi būdu yra užtikrinamos palankiausios kainos ir aukščiausia paslaugų kokybė. Laikytina, kad tokių konkurencinių veiksmų galutiniai naudos gavėjai yra visi vartotojai. Skaidrumo, aiškumo, nediskriminavimo bei konkuravimo principus valstybės ar savivaldos institucijoms įgyvendinti padeda bei juos reglamentuoja ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai – pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymas.

Kaip jau buvo minėta, Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis skelbia, kad viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus

Taigi, kaip matyti iš paminėtų Vietos savivaldos įstatymo straipsnių dispozicijų, įstatymo leidėjas numatė kelias alternatyvas, kurios galimos Savivaldybei organizuojant viešąsias paslaugas, tačiau Savivaldybė, vykdydama savo funkcijas, privalo vadovautis ne tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, bet ir kitų įstatymų, tame tarpe Konkurencijos įstatymo bei Viešųjų pirkimų įstatymų, nuostatomis. Taigi, Vietos savivaldos įstatyme numatytos alternatyvos organizuoti viešąsias paslaugas, bei kiti teisės aktai nenumato Savivaldybės teisės, pažeidžiant kitų įstatymų reikalavimus, savo nuožiūra vienašališkai parinkti vieną ūkio subjektą viešųjų teritorijų tvarkymo darbams vykdyti.

Nagrinėtu atveju Savivaldybė Sprendimu vienam ūkio subjektui suteikė išimtinės teisės atitinkamos savivaldybės teritorijoje teikti miesto gatvių priežiūros žiemą, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, avarinių situacijų gatvėse lokalizavimo, smėlio, sniego ir grunto sąvartynų eksploatavimo, mechanizuoto gatvių dalies valymo ir plovimo, beglobių gyvūnų priežiūros, karantino organizavimo ir eutanazijos bei specialiąsias sanitarines paslaugas. Išimtines teises suteikus vienam ūkio subjektui, kiti ūkio subjektai nebetenka galimybės patekti į atitinkamas rinkas arba yra priversti pasitraukti iš jų. Tuo tarpu išimtines teises gavęs ūkio subjektas iš viso nesusiduria su konkurencija. Tokiu būdu išimtines teises gavusiam ūkio subjektui suteikiama akivaizdi privilegija kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir jam sudaromos išskirtinės sąlygos veikti atitinkamose rinkose.

Pažymėtina, kad Savivaldybės Sprendimas dėl pavedimo UAB „Grinda“ teikti lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas pripažintinas kaip suteikiantis privilegiją UAB „Grinda“ tik ta apimtimi, kiek šiai įmonei pavesta teikti šias paslaugas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose lietaus nuotekų tinkluose.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis draudžia ne bet kokią diskriminaciją, o tik tą, dėl kurios atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Savivaldybė, nusprendusi be konkurso pirkti viešąsias paslaugas, iškraipė konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje bei sukūrė skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Nustačius, kad atitinkamoje rinkoje veikia ar galėtų/norėtų veikti daugiau ūkio subjektų, kurie Konkurencijos tarybai raštiškai patvirtino, kad yra suinteresuoti teikti minėtas paslaugas, akivaizdu, kad atitinkamas paslaugas galintys teikti ūkio subjektai dėl tokio sprendimo neteko galimybės varžytis dėl galimybės teikti savivaldybės perkamas paslaugas. Savivaldybė savo sprendimu suteikė pranašumą vienam ūkio subjektui kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kadangi pastarajam buvo suteikta galimybė be konkurencijos užimti tam tikrą atitinkamos rinkos dalį ir gauti pastovias pajamas.

Taigi, priėmus sprendimą, o vėliau jo pagrindu sudarius sutartis, buvo užkirstas kelias kitiems atitinkamose rinkose veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas. Priimdama Sprendimą Savivaldybė neįvertino aplinkybės, kad jos poreikius galinčių patenkinti paslaugų rinkos yra konkurencingos ir dėl teisės teikti paslaugas turi būti varžomasi.

Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-756-91/2009, “Vilniaus miesto savivaldybės pasirašyta su pareiškėju sutartis teikia privilegijas šiai bendrovei, dėl ko atsirado konkurencijos sąlygų skirtumų <...:> rinkoje, nes tokiu sprendimu buvo užkirstas kelias kitiems šioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas.“

Savivaldybė, prieš suteikdama savo sprendimu išimtines teises be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros teikti paslaugas UAB „Grinda“, turėjo įvertinti, ar analogiškas paslaugas galėtų teikti kiti atitinkamose rinkose veikiantys ūkio subjektai. Kaip buvo konstatuota, Savivaldybė galimus paslaugų tiekėjus nagrinėjo tik vienoje iš atitinkamų paslaugų – gatvių priežiūros žiemą rinkoje, tačiau nusprendusi, kad UAB „Grinda“ yra pajėgi viena prižiūrėti Vilniaus gatves žiemą, ir nesuteikusi kitiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams galimybės dalyvauti viešame atitinkamų paslaugų pirkimo konkurse ar kitoje konkurencingoje procedūroje atitinkamoms paslaugoms teikti, Savivaldybė neužtikrino sąžiningos konkurencijos tarp atitinkamas paslaugas galinčių teikti ūkio subjektų. Kitose nagrinėjamose rinkose galimi paslaugų teikėjai apskritai nebuvo nustatyti. Tokiu būdu kiti ūkio subjektai, Sutarties sudarymo metu galėję teikti atitinkamas paslaugas, prarado galimybes tokią veiklą vykdyti, nes nagrinėjamų paslaugų teikimas išimtinėmis teisėmis be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros buvo pavestas UAB „Grinda“.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų veiksmai nelaikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimu, jei skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Tyrimo metu nenustatyta įstatymų reikalavimų, kurių vykdymas sąlygotų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties taikymą. Pabrėžtina, kad nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, nei kiti savivaldybių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato jokių reikalavimų, kuriuos vykdant būtų būtina priimti teisės aktus, sąlygojančius nelygias konkurencijos sąlygas atskiroms ūkio subjektų grupėms, veikiančioms nagrinėjamose atitinkamose rinkose.

Savivaldybės argumentas, kad esamoje situacijoje Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis nėra taikomas, kadangi Savivaldybė yra atsakinga už teisės aktais numatytų funkcijų realizavimą, t.y. vykdydama viešąjį administravimą, nevykdo ūkinės veiklos, o nagrinėjamas atvejis turėtų būti kvalifikuojamas kaip viešieji interesai, neturintys komercinio ar pramoninio pobūdžio, yra nepagrįstas.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinė veikla – visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prekė – kiekvienas pirkimo ar pardavimo objektas, įskaitant visų rūšių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius. Nors Konkurencijos taryba pripažįsta, kad Savivaldybė nagrinėjamu Sprendimu UAB „Grinda“ pavedė teikti viešąsias paslaugas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad šios paslaugos (pavyzdžiui, miesto gatvių priežiūros žiemą, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, avarinių situacijų gatvėse lokalizavimo, smėlio, sniego ir grunto sąvartynų eksploatavimo, mechanizuoto važiuojamosios gatvių dalies valymo ir plovimo ir kt.) nėra laikomos ūkine veikla Konkurencijos įstatymo prasme. Taigi, pavedimas teikti nagrinėjamas viešąsias paslaugas kartu laikytinas pavedimu UAB „Grinda“ vykdyti ūkinę veiklą Konkurencijos įstatymo prasme. Tokią Konkurencijos tarybos poziciją ne kartą yra patvirtinę administraciniai teismai, spręsdami Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo bylas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-1976/2008 pripažino, kad Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1-473 ta apimtimi, kuria Vilniaus miesto bendrojo plano rengimas ne konkurso tvarka paskiriamas vienam ūkio subjektui, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas.

Be to, pažymėtina, kad Savivaldybė painioja Savivaldybės atliekamą viešųjų paslaugų teikimo organizavimo veiklą, kuri yra numatyta Vietos savivaldos įstatyme ir kuri nėra laikytina ūkine veikla, ir viešųjų paslaugų teikimą, kuris laikytinas ūkine veikla, kaip tai numatyta Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.

Nors Savivaldybė nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus, steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, o šios teisės normos lingvistinis aiškinimas suponuoja išvadą, kad įstatymo leidėjas viešųjų paslaugų teikimą pirmiausiai numatė būtent savivaldybių įsteigtiems paslaugų teikėjams, tačiau toks Savivaldybės argumentas yra nepagrįstas ir neargumentuotas. Kaip buvo nurodyta aukščiau, minėtoje teisės normoje nurodytos viešųjų paslaugų teikimo galimybės yra laikomos alternatyvomis, kurių privalomas pasirinkimas priklauso ir nuo kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Savivaldybė taip pat nurodė, kad LAT 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 31 pripažino vidaus sandorių išimties taikymą supaprastintiems (nacionaliniams) pirkimams. Savivaldybės teigimu, LAT pripažino vidaus sandorių išimties taikymą pagal ETT suformuluotus Teckal kriterijus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi, būtent šio specializuoto teismo precedentais, o ne LAT išaiškinimais (pažymėtina, kad LAT išaiškinimas nėra susietas su konkrečia nagrinėta byla ir yra teorinio pobūdžio) turėtų būti remiamasi nagrinėjant administracines bylas. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 15 d. administracinėje byloje Nr. A-756-1976/2008 yra pasisakęs, jog „į EB viešųjų pirkimų procedūrų taikymo išimtis vidiniams sandoriams, kurias tam tikrais atvejais numato EB teisė, gali būti neatsižvelgiama siekiant užtikrinti dar efektyvesnį ir skaidresnį viešųjų finansinių išteklių panaudojimą, didesnę konkurenciją tarp paslaugų teikėjų ir aukštesnį vartotojų teisių apsaugos standartą“, o „EB teisė jokiu būdu nedraudžia valstybėms narėms, taigi ir Lietuvos Respublikai, nustatyti konkurencijos teisės požiūriu griežtesnes taisykles, užtikrinančias didesnę apsaugą nuo antikonkurencinių veikų.“ Teismas taip pat pasisakė dėl minėtų kriterijų netaikymo tais atvejais, kai Viešųjų pirkimų įstatymas nenustato išimčių. Todėl Savivaldybės pozicija dėl Europos Teisingumo Teismo byloje Teckal (C-107/98) suformuluotų kriterijų taikymo nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta.

Taigi, Savivaldybės sprendimo priėmimo metu galiojantis teisinis reglamentavimas neleido daryti prielaidų, kad egzistuojantiems Savivaldybės ir UAB „Grinda“ ryšiams yra taikoma Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo išimtis. Tačiau net ir tuo atveju, jei Teckal kriterijai (vadovaujantis Teckal kriterijais, šalių tarpusavio sandoris išimties tvarka gali būti prilygintas vidaus sandoriui tuo atveju, kai išpildomi du teismų praktikos suformuluoti kumuliatyviniai kriterijai: a) perkančioji organizacija turi kontroliuoti kitą sandorio šalį panašiai kaip savo pačios tarnybas; b) ši kita sandorio šalis savo ruožtu didžiąją savo veiklos dalį vykdo kartu su šia perkančiąja organizacija) būtų taikomi, Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kad Savivaldybės ir UAB „Grinda“ ryšiai tenkina antrąjį kriterijų, t.y., kad minėta bendrovė didžiąją savo veiklos dalį vykdo kartu su Savivaldybe.

2010 m. kovo 2 d. įsigaliojus naujai Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies redakcijai, kurioje yra numatyta, kad įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti, atsirado galimybė taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo išimtį vidiniams sandoriams. Taigi, būtent po šios Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies įsigaliojimo, atsirado galimybė vidaus sandorius vertinti vadovaujantis Teckal kriterijais ir LAT išaiškinimais.

Savivaldybės manymu, vadovaujantis paminėta nuostata, Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai turėtų būti kvalifikuotini kaip vidaus sandoriai, kadangi iš veiklos, skirtos Savivaldybės poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti, UAB „Grinda“ 2007 metais gavo 92 proc. pardavimo pajamų, 2008 metais – 94 proc., 2009 metais – 95 proc. pardavimo pajamų. Tuo tarpu jokių konkrečių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų Savivaldybė nepateikė, o Konkurencijos tarybai pateiktuose 2010 m. kovo 17 d. paaiškinimuose Nr. A51-5436(3.11.1-TD) nurodyti duomenys yra nepatvirtinti jokiais konkrečiai įrodymais – pvz., konkrečiomis sutartimis, sąskaitomis-faktūromis ar kitais dokumentais. Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos byloje esantys duomenys, kuriuos pateikė UAB „Grinda“, rodo, kad UAB „Grinda“ gaunamos pardavimo pajamos, susijusios su Savivaldybės priskirtų funkcijų atlikimu, nagrinėjamu laikotarpiu sudarė apie 80 procentų visų įmonės pardavimo pajamų, todėl darytina išvada, kad minėta Viešųjų pirkimų įstatymu įtvirtinta išimtis nagrinėjamu atveju neturi būti taikoma ir po naujos Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies redakcijos įsigaliojimo.

Savivaldybė rašte taip pat nurodė, kad Konkurencijos taryba ne visose atitinkamose rinkose nustatė ūkio subjektus, galinčius teikti nagrinėjamas paslaugas, ir tai, Savivaldybės manymu, patvirtina, kad tokių ūkio subjektų, galinčių teikti šiuo metu UAB „Grinda“ atliekamas paslaugas, nėra.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis viešojo administravimo subjektams nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. Iš to seka, kad būtent Savivaldybė turėjo įvertinti, ar nagrinėjamas sprendimas gali riboti konkurenciją, t. y. priimdama nagrinėjamą sprendimą be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros pavesti UAB „Grinda“ teikti tam tikras paslaugas, Savivaldybė turėjo įsitikinti, ar toje rinkoje nėra veikiančių ar norinčių ir galinčių veikti kitų ūkio subjektų. Tuo tarpu Savivaldybė Konkurencijos tarybai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Savivaldybė įvertino kitų ūkio subjektų galimybes teikti atitinkamas paslaugas, todėl darytina išvada, kad Savivaldybė neįgyvendino savo pareigos užtikrinti, kad nagrinėjamas Sprendimas neribotų konkurencijos.

Pažymėtina, kad, kaip nurodyta aukščiau, kai kuriose rinkose Konkurencijos taryba visgi nustatė ūkio subjektus, kurie galėtų/ norėtų teikti privalomas paslaugas atitinkamoje rinkoje (pvz. UAB „Vilniaus laidojimo rūmai“ dalyvautų Savivaldybės rengiamame viešajame konkurse specialiosioms sanitarinėms paslaugoms Vilniaus mieste teikti ir kt.), tačiau neatmetama galimybė, kad paskelbus konkursą ar atlikus kitą konkurencingą procedūrą prieš priimant Savivaldybės Sprendimą, jame dalyvautų ūkio subjektai ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų miestų ar savivaldybių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dalis ūkio subjektų, kurie galbūt veikė, kai buvo priimamas Savivaldybės Sprendimas, Konkurencijos tarybos tyrimo metu jau nebeveikė rinkoje, todėl Savivaldybės argumentas, kad Konkurencijos taryba tyrimo metu kai kuriose rinkose nenustatė ūkio subjektų, galinčių teikti nagrinėjamas paslaugas, yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir neracionalus bei praktiškai neįgyvendinamas.

Be to, pažymėtina, kad apie konkurencijos sąlygų skirtumų įrodinėjimą, ko šiuo atveju nepagrįstai iš Konkurencijos tarybos reikalauja atlikti Savivaldybė, jau buvo pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁸²²-441/2009. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos „nereikalauja, kad būtų įrodyti konkretūs konkurencijos sąlygų skirtumai, visiškai pakanka ir nustatyti prielaidas tokiems skirtumams atsirasti.“ Kaip buvo konstatuota aukščiau, tokios prielaidos ir buvo nustatytos nagrinėjamu atveju.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ teikti privalomąsias paslaugas“ 1 ir 3.1 punktai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio “Valstybės žinios” priede “Informaciniai pranešimai” panaikinti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytus Sprendimo punktus ir nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1342 pagrindu tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ pasirašytas Atlygintinių paslaugų teikimo sutartis.

3. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę informuoti Konkurencijos tarybą apie šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymą per 14 dienų po įvykdymo, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Jonas Rasimas