ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMAS GALI LEMTI NEVIENODAS KONKURENCIJOS SĄLYGAS RINKOJE

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostata, numatanti prievolę tik naujiems rinkos dalyviams mokėti įmokas, gali sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas energetikos sektoriuje. Tokią nuomonę pateikė Konkurencijos tarybos ekspertai, įspėję ir apie galimai neteisėtą valstybės pagalbą rinkos senbuviams.

Į Konkurencijos tarybą kreipėsi Seimo narė Laima Nagienė, kuri prašė įvertinti 2022 m. birželio 23 d. pakeisto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatą, pagal kurią naujiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, gavusiems leidimą gaminti elektros energiją nuo šių metų liepos 1 d., atsiranda pareiga mokėti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokas.

Konkurencijos taryba atsakė parlamentarei, kad dėl tokio reguliavimo naujiems gamintojams gali būti sudėtingiau nei jau veikiančioms įmonėms vykdyti veiklą, gali mažėti jų paskatos pradėti gaminti elektros energiją. Tokiu būdu esami energijos gamintojai galėtų būtų privilegijuojami, o naujai į rinką siekiantys patekti konkurentai – diskriminuojami. Siekiant tai įvertinti, būtina atsižvelgti į visas teisines ir ekonomines aplinkybes, taip pat ir į įsipareigojimus, tenkančius šiame sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams.

Kadangi rinkos senbuviai, neturintys pareigos mokėti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų, užsitikrina lengvatą, ši gali būti vertinama kaip valstybės pagalba, kuriai būtina gauti Europos Komisijos leidimą.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostata dėl minėtų įmokų mokėjimo buvo inicijuota svarstymų Seime metu, nesuderinus su Konkurencijos taryba. Todėl institucija iki įstatymo priėmimo negalėjo atkreipti projekto rengėjų dėmesio į būtinybę atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, kai siūlomu reguliavimu padidinami ar sumažinami rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštai nustatant skirtingus reikalavimus.

Konkurencijos tarybai nesuteikta kompetencija vertinti Seimo jau priimtų įstatymų teisėtumo, šį klausimą gali vertinti tik Konstitucinis Teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad neatliktas privalomas poveikio vertinimas gali būti pagrindas pripažinti teisės aktą neteisėtai priimtu.

Seimo narei parengtą atsakymą Konkurencijos taryba išsiuntė ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, kuri pirmiausiai turėtų įvertinti energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų įtaką konkurencijai tarp rinkos dalyvių.