ĮKAINIUS UŽ NOTARINIUS VEIKSMUS NUSTATĘ NOTARŲ RŪMAI APRIBOJO KONKURENCIJĄ

Konkurencijos taryba pripažino, kad Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai, nustatydami atlyginimo už notarinius veiksmus dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą. Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimus Lietuvos notarų rūmams skirta 88 400 Eur bauda, o aštuoniems prezidiumo nariams, įvertinus jų gautas pajamas, – nuo 100 iki 20 800 Eur baudos.

Lietuvoje notarų atlyginimo už notarinius veiksmus dydžiai yra tvirtinami teisingumo ministro įsakymu. Galiojantis reguliavimas daugeliu atveju palieka notarams galimybę tarpusavyje konkuruoti įsakyme nustatytų intervalų ribose ir pasirinkti įtvirtintų dydžių apskaičiavimo tvarką.

Tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad Lietuvos notarų rūmai ir jų valdymo organui priklausantys aštuoni notarai priėmė nutarimus, kuriais nustatė griežtesnę įkainių už tam tikras notarines paslaugas apskaičiavimo tvarką, negu numatyta ministro įsakyme. Tokiais nutarimais buvo apribota notarų galimybė pasirinkti mažesnius atlyginimo dydžius ir vartotojams pasiūlyti palankesnius įkainius. Pavyzdžiui, įsakyme nustatyta, kad už hipotekos (įkeitimo) patvirtinimą notarai galėjo imti atlyginimą nuo 0,2 iki 0,3 proc. nuo daikto vertės, bet ne mažiau kaip 14,48 Eur ir ne daugiau kaip 144,81 Eur. Tačiau prezidiumas 2017 m. priėmė išaiškinimą, kad notarai šį nustatytą atlyginimo dydį turi dauginti iš sandoriu įkeičiamų daiktų skaičiaus, nors įsakyme toks reikalavimas nėra nustatytas. Tokiu būdu šių notarinių veiksmų kaina vartotojams galėjo išaugti bent keletą kartų.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas pabrėžė, kad notarai, kuriems pavesta vykdyti Lietuvos piliečiams ir valstybei svarbias funkcijas, turi nepažeisti konkurencijos teisės reikalavimų.

Lietuvos notarų rūmai ir prezidiumą sudarantys notarai, priėmę nutarimus dėl įkainių nustatymo, eliminavo visų notarų galimybę savarankiškai pasirinkti taikomą atlyginimo dydį ir jo apskaičiavimo būdą. Taip buvo apribota tiek notarų, t. y. konkurentų, veikimo laisvė, tiek konkurencija paslaugų kainomis, kas nulėmė didesnius įkainius vartotojams.

Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas

Tyrimo metu Konkurencijos taryba taip pat nagrinėjo teisines nuostatas, reguliuojančias notarų įkainių nustatymo procesą. Įvertinusi esamą reguliavimą ir jo praktinį taikymą, Konkurencijos taryba siūlo Vyriausybei inicijuoti Notariato įstatymo pataisas ir atsisakyti prievolės suderinti užmokesčio už notarinių veiksmų atlikimą dydžius su Lietuvos notarų rūmais – savivaldos institucija, vienijančia visus šalies notarus.

Konkurencijos taryba taip pat pradėjo naują tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo – bus siekiama išsiaiškinti, ar teisingumo ministro įsakymu nustatyti fiksuoti ir minimalūs notarų atlyginimo įkainiai nesudarė sąlygų riboti konkurenciją, kadangi tokiu atveju ūkio subjektams neleidžiama konkuruoti kainomis siūlant pigesnes paslaugas.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.