DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO VEIKSMŲ PASKELBIANT AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ REALIŲJŲ IŠTEKLIŲ IR VEIKLOS ATITIKTIES VERTINIMO REZULTATUS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2012 m. lapkričio 20 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – Švietimo ir mokslo ministras) veiksmų paskelbiant aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių ir veiklos atitikties vertinimo rezultatus atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

(1) Konkurencijos taryba 2012 m. rugpjūčio 2 d. iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos gavo jungtinius Šiaulių universiteto, Kazimiero Simonavičiaus universiteto ir Kolpingo kolegijos bei Lietuvos edukologijos universiteto ir Lietuvos kūno kultūros akademijos (toliau – Pareiškėjai) pareiškimus, kuriuose prašoma įvertinti Švietimo ir mokslo ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministro veiksmus paskelbiant aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių ir veiklos atitikties vertinimo rezultatus. 2012 m. rugpjūčio 22 d. Konkurencijos taryba taip pat gavo Šiaulių universiteto pareiškimą, kuriame prašoma pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas išnagrinėti Švietimo ir mokslo ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministro diskriminacinius veiksmus Šiaulių universiteto atžvilgiu.

(2) Pareiškimuose nurodoma, kad 2012 m. liepos 4 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – SKVC) atliktų ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Verslo ir vadybos akademijos, Klaipėdos universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Alytaus kolegijos, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Utenos kolegijos veiklos atitikties vertinimų rezultatai ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (toliau – MOSTA) atliktų Aleksandro Stulginskio universiteto, Kazimiero Simonavičiaus universiteto, LCC Tarptautinio universiteto, Šiaulių universiteto, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos, Kolpingo kolegijos, Žemaitijos kolegijos, Vakarų Lietuvos verslo kolegijos, A. Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo rezultatai. Taip pat nurodoma, kad SKVC neigiamai įvertino Lietuvos kūno kultūros akademijos, Verslo ir vadybos akademijos, Lietuvos edukologijos universiteto veiklos atitikties vertinimo rezultatus, o MOSTA – Verslo ir vadybos akademijos, Kazimiero Simonavičiaus universiteto, Šiaulių universiteto, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos, Kolpingo kolegijos realiuosius išteklius.

(3) Pareiškėjai teigia, kad Švietimo ir mokslo ministras, paskelbdamas šiuos rezultatus, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1317 patvirtinto Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 22 punktą, numatantį, jog „Įgaliotos institucijos sprendimas dėl aukštosios mokyklos vertinimo įsigalioja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo <...> nustatyta tvarka pasibaigus apskundimo terminui. Skundo padavimas teisės aktų nustatyta tvarka sustabdo įgaliotos institucijos sprendimo galiojimą“, bei Aprašo 23 punktą, kuriame teigiama, kad „Įgaliotos institucijos sprendimas dėl aukštosios mokyklos įvertinimo su vertinimo išvadomis per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsigaliojimo skelbiamas viešai įgaliotos institucijos tinklalapyje“.

(4) Taip pat nurodė, kad Švietimo ir mokslo ministerija nesilaikė SKVC direktoriaus 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-01-135 patvirtinto Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 50 punkto, numatančio, kad „Sprendimą dėl aukštosios mokyklos veiklos įvertinimo Įgaliota institucija privalo priimti Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos apraše nustatytais terminais ir tvarka“, bei 51 punkto – „Įgaliota institucija sprendimą dėl aukštosios mokyklos įvertinimo ir vertinimo išvadas išsiunčia aukštajai mokyklai ir Švietimo ir mokslo ministerijai registruotu paštu per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo“.

(5) Teigiama, kad Švietimo ir mokslo ministras spaudos konferencijos, įvykusios 2012 m. liepos 4 d., metu paskelbęs dar neįsigaliojusius veiklos vertinimo ir realiųjų išteklių vertinimo rezultatus, nors Pareiškėjai nebuvo gavę sprendimų iš SKVC ar MOSTA, nesilaikė aukščiau nurodytų teisės aktų ir pažeidė Pareiškėjų galimybes pasinaudoti apeliacijos teise. Spaudos konferencijos metu paskelbta informacija buvo patalpinta Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje, todėl bet kuris asmuo galėjo susipažinti su realiųjų išteklių vertinimo ir veiklos atitikties vertinimo rezultatais. Minėta informacija buvo paskelbta ir tos pačios dienos vakaro žiniose vienoje iš nacionalinių televizijų. Todėl Pareiškėjai daro išvadą, kad tokiais veiksmais galimai buvo padaryta neigiama įtaka jų įvaizdžiui bei žala dėl negautų pajamų už studijas dėl ženkliai sumažėjusio studentų skaičiaus, nes 2012 m. liepos 4 d. dar tebevyko Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti paskelbtas bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. Be to, Šiaulių universiteto teigimu, tokiais veiksmais Švietimo ir mokslo ministerija galėjo pakenkti tų aukštųjų mokyklų, kurios buvo neigiamai įvertintos, galimybėms konkuruoti su kitomis aukštosiomis mokyklomis, nes stojantieji galėjo pamanyti, kad tokių aukštųjų mokyklų teikiamų paslaugų kokybė yra prastesnė.

(6) Švietimo ir mokslo ministerija 2012 m. liepos 30 d. rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Pareiškėjams ir kitiems subjektams, nurodė, kad Švietimo ir mokslo ministras informavo visuomenę apie aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) įtvirtintais viešumo, skaidrumo, atvirumo ir atsakomybės visuomenei principais.

(7) Lietuvos edukologijos universitetas 2012 m. spalio 30 d. raštu Konkurencijos tarybai papildomai pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2012 m. spalio 18 d. pažymą, kurioje buvo padaryta išvada, kad Švietimo ir mokslo ministerija paskelbdama neįsigaliojusius išorinio veiklos vertinimo rezultatus nesilaikė įstatymo viršenybės principų ir pažeidė pareiškėjų (Lietuvos edukologijos universiteto ir Lietuvos kūno kultūros akademijos) teises.

(8) Nustatyta, kad Mokslo ir studijų įstatymo 43 straipsnis reglamentuoja mokslo ir studijų institucijų išorinį veiklos vertinimą, kurio rezultatai, be kita ko, yra pagrindas akredituoti studijų programą ir (arba) aukštąją mokyklą[1]. Išorinį vertinimą inicijuoja Švietimo ir mokslo ministerija kas šešerius metus. Jis apima visas mokslo ir studijų institucijų statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytas veiklos sritis ir remiasi veiklos atitikties statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų vertinimo atitikties nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo ir valstybės lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais.

(9) Taip pat nustatyta, kad Aprašo 9 punktas numato, kad išorinis veiklos vertinimas apima realiųjų išteklių vertinimą ir veiklos atitikties vertinimą. Realiųjų išteklių vertinimą ir veiklos atitikties vertinimą gali atlikti skirtingos įgaliotos institucijos, tokiu atveju sprendimą dėl aukštosios mokyklos įvertinimo priima veiklos atitikties vertinimą atliekanti įgaliota institucija. Pažymėtina, kad veiklos atitikties vertinimas remiasi aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo rezultatais, tikslinio vertinimo rezultatais, savianalizės suvestine, kitais aukštosios mokyklos dokumentais ir kitais teisės aktuose numatytais duomenimis.

(10) Išorinį veiklos vertinimą įgaliotas organizuoti SKVC (Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V-2356), kuris sprendimus priima vadovaudamasis Aprašu. Realiųjų išteklių vertinimą įgaliotas atlikti MOSTA (Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-1169). MOSTA sprendimai priimami vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1170 patvirtinta Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimo metodika.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

(11) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato pareigą viešojo administravimo subjektams užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę vykdant jiems pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, o šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Taigi, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimai pažeidžiami tik tuo atveju, jei egzistuoja aukščiau minėtų aplinkybių visuma.

(12) Pareiškėjai nurodo, kad jiems buvo sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos lyginant su kitomis aukštosiomis mokyklomis, nes, jų nuomone, asmenų, ketinančių stoti į atitinkamą aukštąją mokyklą, sprendimą galėjo paveikti 2012 m. liepos 4 d. išplatinta informacija.

(13) Pažymėtina, kad, remiantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, konkurencijos sąlygų skirtumų atsiradimą galima būtų įtarti, jei tam tikri ūkio subjektai gautų privilegijas, o kiti ūkio subjektai būtų diskriminuojami. Vienodų konkurencijos sąlygų sudarymas reiškia situaciją, kai ūkio subjektai turi tokias pačias veikimo rinkoje galimybes. Todėl, jei tomis pačiomis sąlygomis veikiantys ūkio subjektai yra vertinami skirtingai, t.y. tam tikras subjektas ar subjektai gauna privilegijas, kiti toje pačioje situacijoje esantys ūkio subjektai patiria diskriminaciją. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad viešojo administravimo subjektas ūkio subjektus, veikiančius tomis pačiomis rinkos sąlygomis, t.y. esančius toje pačioje situacijoje, privalo vertinti vienodai ir reguliuodamas ūkinę veiklą negali suteikti konkretiems subjektams privilegijų ar diskriminuoti tam tikrus subjektus, nebent neišvengiamai vykdytų Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

(14) Pažymėtina, kad iš turimų duomenų nėra pagrindo įtarti, jog Švietimo ir mokslo ministerija ir (arba) Švietimo ir mokslo ministras, paskelbdami SKVC (veiklos atitikties vertinimo) ir MOSTA (realiųjų išteklių vertinimo) rezultatus, neįsigaliojusius teisės aktų nustatyta tvarka, diskriminavo kokią nors aukštąją mokyklą, kadangi visų aukštųjų mokyklų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas pradėti išorinį veiklos vertinimą, vertinimas buvo atliktas ta pačia tvarka ir taikant tuos pačius reikalavimus. Be to, visų minėtų aukštųjų mokyklų išorinio veiklos vertinimo rezultatai (tiek teigiami, tiek neigiami) taip pat buvo paskelbti tokia pačia tvarka, t.y. 2012 m. liepos 4 d. spaudos konferencijos metu ir informaciją patalpinant Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo įtarti, kad Pareiškėjų bei kitų aukštųjų mokyklų, kurių veikla buvo vertinama, atžvilgiu Švietimo ir mokslo ministerija ir (arba) Švietimo ir mokslo ministras sudarė skirtingas veiklos sąlygas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo įtarti, jog dėl tokių Švietimo ir mokslo ministerijos ir (arba) Švietimo ir mokslo ministro veiksmų galėjo būti diskrimuojamos ar privilegijuojamos aukštosios mokyklos tokiu būdu, kad galėtų būti pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis, kitų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymui būtinų sąlygų buvimas ar nebuvimas neanalizuotinas.

(15) Įvertinus Pareiškėjų, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų institucijų pateiktą informaciją, darytina išvada, kad Švietimo ir mokslo ministerijos ir (arba) Švietimo ir mokslo ministro veiksmai paskelbiant įgaliotų institucijų nepatvirtintus ir neįsigaliojusius realiųjų išteklių ir veiklos atitikties vertinimo rezultatus, nesudaro pagrindo įtarti, kad aukštosios mokyklos buvo diskriminuojamos, dėl ko būtų pagrindo įtarti skirtingų konkurencijos sąlygų atsiradimą. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo įtarti, kad Švietimo ir mokslo ministerija ir (arba) Švietimo ir mokslo ministras pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. 

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 7 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Atsisakyti pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro veiksmų paskelbiant aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių ir veiklos atitikties vertinimo rezultatus atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Šarūnas Keserauskas

---