DĖL KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS SPRENDIMŲ PRATĘSIANT KAZLŲ RŪDOS MIESTO ŠILUMOS ŪKIO MODERNIZAVIMO IR RENOVAVIMO SUTARTĮ SU UAB „LITESKO“ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) išnagrinėjo klausimą dėl Kazlų Rūdos savivaldybės (toliau – Savivaldybė) sprendimų pratęsiant Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutartį su UAB „Litesko“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

(1) Tyrimas dėl Kazlų Rūdos savivaldybės sprendimų, pratęsiant Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutartį su UAB „Litesko“, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams buvo pradėtas Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1S-229 (I tomas, b.l. 68), 2010 m. spalio 8 d. gavus informacijos (I tomas, b.l. 1) apie Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. TS7-227. Šiuo sprendimu Savivaldybė pritarė susitarimui Nr. P003-KR dėl 2000 m. lapkričio 10 d. sutarties Nr. 00-11-10-008 „Dėl Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos“, sudarytos Savivaldybės, atstovaujamos mero, su UAB „Litesko“, pakeitimo ir papildymo. Šiuo susitarimu teisė rūpintis šilumos energijos ir karšto vandens tiekimu bei šilumos ūkio renovavimu Kazlų Rūdoje iki 2030 m. suteikta UAB „Litesko“.

(2) Turima informacija sudarė pagrindą įtarti, kad Savivaldybė be atrankos konkurso ar kitos konkurencingos procedūros pratęsusi sutartį su UAB „Litesko“ dėl Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo iki 2030 m., galėjo privilegijuoti šį ūkio subjektą ir diskriminuoti kitus ūkio subjektus, tuo pažeisdama Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

(3) Tyrimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2011 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 1S-85 (II tomas, b.l. 49-50); Konkurencijos tarybos 2011 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1S-154 (II tomas, b.l. 63-64) bei Konkurencijos tarybos 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1S-222 (II tomas, b.l. 73-74).

(4) Šilumos tiekimo valstybinį valdymą, su šilumos tiekimu susijusias savivaldybių, kitų viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų teises bei pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) nuostatos. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, aprūpinimo šiluma sistema– organizacinis-techninis ūkio kompleksas, skirtas gaminti ir tiekti šilumą vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo arba šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo, arba individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros.Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 punktą, šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams, o karšto vandens tiekimas– centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir pardavimas karšto vandens vartotojams (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 11 punktas).

(5) Tyrimo metu nustatyta, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnį, šilumos tiekimo veikla yra licencijuojama, t. y. šilumos tiekėjas, norintis tiekti šilumą, privalo turėti licenciją. Priklausomai nuo tiekiamos šilumos kiekio (ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus) atsižvelgdama į savivaldybės institucijos rekomendacijas, licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tuo tarpu tiekiančiam mažesnį šilumos kiekį ūkio subjektui licenciją išduoda savivaldybės institucija (Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Licencijos šilumos tiekimo veiklai išduodamos neterminuotam laikui tik vienam asmeniui tam tikroje nustatytoje teritorijoje (Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 dalis). Licencijos šilumos tiekimo veiklai išduodamos asmenims, jeigu jie atitinka nustatytus reikalavimus, tarp kurių – turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus (Šilumos ūkio įstatymas 30 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

(6) Pagal Šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus, o šio įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. Remiantis specialiaisiais planais centralizuotas šilumos tiekimas organizuojamas ir Kazlų Rūdos mieste (I tomas, b.l. 74).

(7) Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybių tarybos nustato šilumos kainų dedamąsias dalis kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, o realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh per metus – įmonių tiekiamos šilumos bazines ir kasmet perskaičiuojamas šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui. Jeigu karšto vandens tiekėjas yra ir šilumos tiekėjas, realizuojantis ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, arba tiekia vandenį šio šilumos tiekėjo teritorijoje, savivaldybės institucija teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai karšto vandens kainos dedamųjų dalių suderinimo dokumentus, kitiems karšto vandens tiekėjams karšto vandens kainų dedamąsias dalis nustato savivaldybių tarybos.

(8) Pagal Šilumos ūkio įstatymo 35 straipsnį šilumos ūkio investiciniai planai derinami su savivaldybės taryba jos nustatyta tvarka. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 8 straipsnio 7 dalį teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą, įvertina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama valstybės reguliuojamas kainas. Atitinkamai Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad energetikos įmonės (įskaitant ir šilumos tiekėjus), besiverčiančios veikla,kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.

(9) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 patvirtintame Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 4.5 punkte nustatyta, kad investicijų projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą bei kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus. Pagal minėto teisės akto 4.10punktąatsipirkimo laikotarpis – kalendorinių metų po investicijų projekto įvedimo į eksploataciją skaičius, per kurį gaunamų pinigų srautai iš investicijų projekto padengia energetikos įmonės investicijų projekto kaštus. Šio Tvarkos aprašo 13 punkte įtvirtinta, kad nustatydama reguliuojamas kainas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įvertina lėšų poreikį, investicijų efektyvumą, sąnaudas ir kitus rodiklius dėl ilgalaikėje reguliuojamos veiklos programoje numatytų investicijų pagal atitinkamo sektoriaus kainų skaičiavimo metodikos nuostatas. Pagal Tvarkos aprašo 29 punktą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vertina investicijų projektą, atsižvelgdama į projekto socialinius, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo aspektus, finansinį projekto pagrindimą ir ekonominį projekto įvertinimą, o šio aprašo 30 punkte nustatyta, kad komisija, vertindama investicijų projektą, atsižvelgia į investicijos dydį ir tai, ar įgyvendinant numatomas investicijas bus užtikrintas pakankamas energetikos įmonės technologinis, finansinis ir vadybinis pajėgumas.

(10) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintoje Šilumos kainų nustatymo metodikoje (toliau – Kainų nustatymo metodika) nustatyta, kad investicijų planas – ilgalaikis šilumos tiekėjo parengtas ir su savivaldybės taryba suderintas dokumentas, kuriame nurodytos planuojamos per bazinių šilumos kainų galiojimo laikotarpį įgyvendinti investicijos, jų įgyvendinimui reikalingos lėšos bei finansavimo šaltiniai. Į bazinių kainų skaičiavimą įtraukiamos tik tos investicijų plano investicijos, kurios suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Investicijos derinamos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija vadovaujantis Investicijų projektų derinimo Komisijoje tvarka. Kainų nustatymo metodikos 60 punkte įtvirtinta, kad šilumos bazinės kainos dedamosios nustatomos Šilumos ūkio įstatyme numatyta tvarka ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir antrais bei kitais jų galiojimo metais taikomos perskaičiuojant šilumos kainų dedamąsias.

(11) Išanalizavus teisės aktų nuostatas nustatyta, kad šilumos tiekimas yra licencijuojama ir reguliuojama ūkinė veikla. Reguliavimas apima ir šilumos kainų, kurios, be kita ko, priklauso nuo investicijų į šilumos ūkį dydžio, nustatymą. Tačiau, įvertinus teisės aktų nuostatas, nenustatyta, jog įstatymai ar kiti teisės aktai reglamentuotų, kokiu būdu ir kuriam laikotarpiui turi būti sudaroma sutartis dėl šilumos tinklų eksploatavimo, be to, nenustatyta, jog investicijų į šilumos ūkį dydis turėtų įtakos sutarties dėl šilumos tinklų eksploatavimo galiojimo terminui.

2. 2000 m. lapkričio 10 d. sutarties Nr. 00-11-10-008 „Dėl Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos“ sudarymo aplinkybės

(12) Tyrimo metu nustatyta, kad Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 5-7 „Dėl Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir atnaujinimo“ (I tomas, b.l. 5) Kazlų Rūdos savivaldybė nusprendė organizuoti konkursą Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimui ir atnaujinimui, bei pavedė valdybai sudaryti šio konkurso organizavimo, vedimo ir pasiūlymų vertinimo komisiją bei patvirtinti konkurso nuostatus.

(13) Savivaldybės valdyba 2000 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 13-5 (I tomas, b.l. 7) patvirtino Kazlų Rūdos šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos konkurso nuostatus (toliau – Nuostatai) (I tomas, b.l. 8-13), reglamentuojančius atvirojo konkurso būdu šilumos tinklų operatoriaus parinkimą Kazlų Rūdos šilumos ūkio nuomai.

(14) Išanalizavus Nuostatus, nustatyta, kad laimėjęs konkursą šilumos tinklų operatorius (toliau – Nuomininkas) įgijo teisę eksploatuoti šiluminius tinklus, kuriais tiekiamas centralizuotas šildymas bei karštas vanduo. Nuostatuose pretendentams buvo numatyti įvairūs reikalavimai, įskaitant: turėti licencijas, leidimus, suteikiančius teisę eksploatuoti šilumos ir elektros įrenginių ūkį (Nuostatų 1.4.2 punktas); pateikti informaciją apie panašių darbų patirtį (Nuostatų 1.4.7 punktas); būti atlikus panašaus pobūdžio darbų rangovo vaidmenyje (Nuostatų 1.5 punktas) ir kt. Pagal Nuostatus konkursą laimėjęs operatorius turėjo įsipareigoti: modernizuoti ir renovuoti šilumos ūkį, daryti investicijas naujam turtui įsigyti ir kt. (Nuostatų 1.1.1 punktas). Nuostatų 1.1.3 punkte numatyta, kad nuomininkas valdymo periodo laikotarpiu savo lėšomis renovuoja Kazlų Rūdos šilumos ūkį ir eksploatuoja šį šilumos ūkį bei tiekia šilumos energiją patalpoms šildyti, karštam vandeniui ruošti. Nuostatų 1.18 punkte buvo numatyta, kad Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio nuomos sutartis sudaroma 15 metų terminui, taip pat numatyta, jog sudaryta nuomos sutartis atskiru papildomu susitarimu gali būti pratęsta 5-10 metų terminui. Nuostatų 4.7 punkte nurodyta, kad vertinant pateiktus pretendentų pasiūlymus atsižvelgiama į numatomos tiekti šilumos energijos kainą, numatomų investuoti piniginių lėšų sumą, pretendento finansinius techninius pajėgumus bei vertinamas investicinis planas.

(15) Pagal aukščiau nurodytus kriterijus atvirojo konkurso būdu 2000 m. rugsėjo 5 d., šilumos tinklų operatoriumi Kazlų Rūdos šilumos ūkio nuomai pasirinktas UAB „Litesko“. Savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 8-10 (I tomas, b.l. 14) nuspręsta patvirtinti sutarties projektą su priedais tarp UAB „Litesko“ ir Kazlų Rūdos savivaldybės dėl Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos bei įgalioti Savivaldybės merą pasirašyti su UAB „Litesko“ sutartį dėl Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos.

(16) 2000 m. lapkričio 10 d. Kazlų Rūdos savivaldybė, atstovaujama mero, ir UAB „Litesko“ pasirašė sutartį Nr. 00-11-10-008 „Dėl Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos“ (toliau – Sutartis) (III tomas, b.l. 3-45).

(17) Sutartis tarp Kazlų Rūdos savivaldybės ir UAB „Litesko“ sudaryta 2000 m. rugsėjo 5 d. įvykusio Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos konkurso pagrindu bei vadovaujantis minėto konkurso dokumentų nuostatomis. Sutartimi UAB „Litesko“, investuodama į Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkį, įsipareigojo atlikti šilumos ūkio techninį atnaujinimą ir modernizavimą, tiekti šio ūkio aptarnaujamiems klientams šiluminę energiją, garą ir karštą vandenį, taip pat vykdyti namų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų eksploataciją. Sutarties prieduose buvo numatytos konkrečios UAB „Litesko“ ketinamos investuoti į Kazlų Rūdos šilumos ūkį sumos. Sutarties galiojimo terminas numatytas iki 2015 m. su galimybe šalių susitarimu jį pratęsti nuo 5 iki 10 metų terminui arba sudaryti naują ar papildomą sutartį, jei šalys to pageidautų.

(18) Atsižvelgus į Sutarties 2006 m. audito ataskaitos (bylos 1 tomas, 121 lapas) 2.3.3 punktą nustatyta, kad vykdant Sutartį UAB „Litesko“ per 5 nuomos metus padarytos investicijos į Kazlų Rūdos šilumos ūkį viršijo Sutartyje nurodytą investicijų, kurios turėjo būti atliktos per visą Sutarties laikotarpį (15 metų), sumą.

3. Savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. TS7-227 priėmimo bei jo pagrindu 2008 m. sausio 30 d. susitarimo Nr. P003-KR sudarymo aplinkybės

(19) Savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. TS7-227 „Dėl pritarimo susitarimui Nr. P003-KR „Dėl 2000 m. lapkričio 10 d. sutarties Nr. 00-11-10-008 „Dėl Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos“ pakeitimo ir papildymo“ (toliau – Sprendimas) (I tomas, b.l. 53), pritarė susitarimui Nr. P003-KR „Dėl 2000 m. lapkričio 10 d. sutarties Nr. 00-11-10-008 „Dėl Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos“ pakeitimo ir papildymo“ (toliau – Susitarimas) bei įgaliojo Kazlų Rūdos savivaldybės merą pasirašyti nurodytą Susitarimą.

(20) Susitarimas tarp Savivaldybės, atstovaujamos mero, ir UAB „Litesko“ pasirašytas 2008 m. sausio 30 d. (III tomas, b.l. 46-48). Susitarimu, atsižvelgus į Kazlų Rūdos savivaldybės šilumos vartotojų poreikius, ilgalaikę šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo sistemos vystymo perspektyvą, siekiant planingai vystyti Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio generavimo įrenginius, katilinėje atsisakant didelio sieringumo mazuto vartojimo, siekiant padidinti šilumos tiekimo patikimumą tarpusavyje sujungiant atskirus Kazlų Rūdos miesto šilumos tiekimo tinklus, Savivaldybė ir UAB „Litesko“ susitarė pratęsti Sutarties galiojimo terminą iki 2030 m. Susitarime, be kita ko, taip pat buvo numatyta galimybė atskiru šalių susitarimu dar pratęsti Sutartį arba sudaryti dar papildomą sutartį, jei to pageidautų.

(21) Tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybės Sprendimu bei jo pagrindu sudarytu Susitarimu Kazlų Rūdos savivaldybės su UAB „Litesko“ 2000 m. sudarytos Sutarties galiojimo terminas pratęstas papildomam 15 metų laikotarpiui, t.y. iki 2030 m., kai tuo tarpu pagal konkurso Nuostatus ir pačią 2000 m. sudarytą Sutartį ji turėjo galioti iki 2015 m. su galimybe ją pratęsti 5-10 metų terminui, t. y. iš viso ne ilgiau kaip iki 2025 m.

(22) Tyrimo metu buvo gauti Savivaldybės bei UAB „Litesko“ paaiškinimai dėl Sutarties pratęsimą lėmusių aplinkybių.

(23) Savivaldybė nurodė (I tomas, b.l. 74-75), kad Sprendimo priėmimo bei jo pagrindu pasirašyto Susitarimo pratęsti Sutartį su UAB „Litesko“ iki 2030 m. būtinumą lėmė papildomų investicijų poreikis, susijęs su pasikeitusiomis aplinkybėmis, nurodytomis Susitarime. Savivaldybės teigimu, tai lėmė šios aplinkybės: sparčiai kintantys ekonominiai veiksniai, kurių šalys negalėjo numatyti 2000 m. Sutartyje (t.y. 2004-2007 m. mazuto kainų kilimas; 2008 m. įsigaliojęs reikalavimas naudoti mažesnio sieringumo mazutą bei šiuo tikslu siekis palaipsniui pereiti prie kitų kuro išteklių – biokuro bei atitinkamai modernizuoti katilinę); naujai nustatytas šilumos vartotojų poreikis išspręsti Kazlų Rūdos gyventojų problemas dėl karšto vandens tiekimo ne šildymo sezono metu Daukanto kvartale bei šiuo tikslu reikalingas šilumos perdavimo tinklų jungties S. Daukanto gatvėje įrengimas, taip pat reikalaujantis papildomų investicijų. Savivaldybės teigimu, sprendžiant aukščiau išvardintas problemas, buvo būtinos papildomos UAB „Litesko“ investicijos, o Sutarties pratęsimas iki 2030 m. užtikrino minimalią UAB „Litesko“ investicijų grąžą.

(24) UAB „Litesko“ Sutarties, sudarytos su Kazlų Rūdos savivaldybe, pratęsimo iki 2030 m. būtinumą grindė šiomis aplinkybėmis (II tomas, b.l. 37-43): 1) šiluminės energijos tiekimo, vartojimo bei atsiskaitymo teisinių santykių reglamentavimo pasikeitimu (pvz., 2003 m. Šilumos ūkio įstatymas keitėsi 6 kartus, Energetikos įstatymas keitėsi 8 kartus, Sutarties sudarymo metu galiojusios Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės keitėsi 7 kartus, Šilumos kainų nustatymo metodika keitėsi 9 kartus, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) keitėsi 44 kartus ir t. t.), kurių nebuvo galima numatyti šalims sudarant Sutartį 2000 m; 2) 2006-2007 m. paaiškėjo, kad dėl mazuto kainų pasikeitimo Lietuvos rinkoje šilumos tiekimo organizavimui optimaliomis vartotojams kainomis Savivaldybės teritorijoje užtikrinti gali pareikalauti žymiai didesnių investicijų į šilumos ūkį negu numatyta 2000 m. Sutartyje (2003-2008 m. nuolat ir sparčiai brango viena pagrindinių katilinių kuro rūšių – mazutas, nuo 2008 m. įsigaliojo šalyje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomieji kokybės reikalavimai); 3) būtinybė išspręsti dalies Kazlų Rūdos gyventojų patiriamus nepatogumus aprūpinant karštu vandeniu ne šildymo sezono metu (Daukanto kvartale); 4) papildomų investicijų poreikiu, kurį sąlygojo ir teisės aktų reikalavimai – Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos 2002-2007 m. teisės aktuose ir programiniuose dokumentuose buvo iškelti nauji tikslai mažinti iškastinio kuro naudojimą ir palaipsniui pereiti prie biokuro naudojimo, modernizuoti šilumos ūkio sistemas.

(25) Tyrimo metu nagrinėjant Savivaldybės tarybos Sprendimo priėmimo ir Susitarimo su UAB „Litesko“ pratęsti 2000 m. sudarytą Sutartį sudarymo aplinkybes nenustatyta, kad minėtos tyrimo metu Savivaldybės ir UAB „Litesko“ nurodytos aplinkybės, jų teigimu, lėmusios Sutarties pratęsimo būtinybę, būtų kokiu nors būdu atskirai vertintos 2007 m. priimant Savivaldybės tarybos Sprendimą bei 2008 m. pasirašant Susitarimą (pvz., II tomas, b.l. 68).

(26) Tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybei bei UAB „Litesko“ pasirašius Susitarimą, numatyti bei planuoti investavimo projektai, jų teigimu, lėmę Sutarties pratęsimo būtinybę, šiuo metu dar nėra įgyvendinti (II tomas, b.l. 53-58).

(27) Tyrimo metu buvo nagrinėta, ar gali būti potencialių UAB „Litesko“ konkurentų, kurie galėtų teikti analogiškas, kaip ir UAB „Litesko“, paslaugas. Tyrimo metu kreiptasi į 21 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos narę šilumos tiekimo įmonę (II tomas, b.l. 3-21). Atsakymai gauti iš 14 šilumos tiekimo įmonių (II tomas, b.l. 22-35), iš kurių 13, kurios yra valdomos savivaldybių, atsakė, jog Kazlų Rūdos šilumos tinklų modernizavimo bei renovavimo ir šilumos ūkio nuomos konkurse, jeigu toks būtų organizuojamas, nedalyvautų, tačiau nepaaiškino priežasčių. AB „Klaipėdos energija“ (II tomas, b.l. 32) nurodė, kad šiuo metu galiojantys šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais reglamentuojantys teisės aktai aiškiai neapibrėžia licencijuoto šilumos tiekėjo veiklos kito šilumos tiekėjo teritorijoje ir nesuformuota tokia praktika. Šilumos tiekimo operatorius UAB „Fortum Heat Lietuva“ (II tomas, b.l. 46), savo atsakyme nurodė, jog būtų suinteresuota dalyvauti Kazlų Rūdos šilumos tinklų modernizavimo bei renovavimo ir šilumos ūkio nuomos konkurse, jei toks būtų vykdomas.

(28) Tyrimas buvo baigtas ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Viešojo administravimo subjektų veiklos skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. pranešime apie atliktą tyrimą Nr. 5S-41 (toliau – Pranešimas) (II tomas, b.l. 77-93).

(29) Pranešime padaryta išvada, kad Savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. TS7-227, kuriuo Savivaldybė pritarė susitarimui Nr. P003-KR „Dėl 2000-11-10 sutarties Nr. 00-11-10-008 „Dėl Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos“ pakeitimo ir papildymo“, be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros pavedant UAB „Litesko“ rūpintis šilumos energijos ir karšto vandens tiekimu bei šilumos ūkio renovavimu Kazlų Rūdoje iki 2030 m., prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Savivaldybė, organizuodama šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą, turėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę pasitelkdama atitinkamas sąžiningos konkurencijos laisvę užtikrinančias procedūras. Tokia galimybė nebuvo ribojama jokiais teisės aktų reikalavimais, tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad Savivaldybė, priimdama Sprendimą ir sudarydama 2008 m. sausio 30 d. Susitarimą pratęsti Sutartį iki 2030 m., būtų vykdžiusi kitų įstatymų reikalavimus.

(30) Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, proceso šalys buvo supažindintos su tyrimo išvadomis bei teise pateikti savo nuomonę dėl tyrimo išvadų, taip pat joms buvo pateikta skaitmeninė tyrimo bylos medžiaga.

(31) Savivaldybė raštu pateiktoje nuomonėje nurodė, kad susipažino bei sutinka su tyrimo išvadomis (II tomas, b.l. 104).

(32) UAB „Litesko“ pateiktoje nuomonėje (IV tomas, b.l. 2-143) nurodė, kad nesutinka su tyrimo išvadomis bei prašė Konkurencijos tarybos priimti nutarimą dėl pažeidimo nebuvimo ir bylą nutraukti. Pateiktoje nuomonėje bendrovė nurodė, kad Savivaldybės 2007 m. Sprendimo priėmimą bei 2008 m. Susitarimu 2000 m. Sutarties galiojimo pratęsimą iki 2030 m. lėmė ir pateisino objektyvių šilumos ūkio problemų savalaikis sprendimas, reikalaujantis papildomų investicijų į Kazlų Rūdos šilumos ūkį. Bendrovės teigimu, problemų sprendimas negalėjo būti nukeltas į vėlesnį laikotarpį. Dėl šių priežasčių, UAB „Litesko“ nuomone, Savivaldybės Sprendimas pratęsti sutartį su UAB „Litesko“ buvo pagrįstas ir proporcingas. Bendrovė nurodo, kad atsižvelgiant į Sutarties sudarymo ir pratęsimo faktines aplinkybes, Savivaldybės Sprendimas bei jo pagrindu sudarytas Susitarimas privilegijų UAB „Litesko“ nesuteikė bei nesudarė ir negalėjo sudaryti skirtingų konkurencijos sąlygų, taip pat neturėjo ir negalėjo turėtineigiamo poveikio vartotojams.

(33) 2012 m. kovo 22 d. įvykusiame Konkurencijos tarybos bylos nagrinėjimo posėdyje dalyvavę Kazlų Rūdos savivaldybės atstovai bei UAB „Litesko“ atstovai palaikė raštu savo pateiktose nuomonėse nurodytas pozicijas. UAB „Litesko“ papildomai pažymėjo, kad Sutarties pratęsimas buvo sąlygotas Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 ir 30 punktų, Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkto, Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 6 punkto, Aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymo, nes minėtos nuostatos numato savivaldybių pareigą organizuoti šilumos ir geriamojo vandens tiekimą, užtikrinti aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą bei prireikus imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrinti aplinkosaugos reikalavimai.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

(34) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis viešojo administravimo subjektams nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje.

(35) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

(36) Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma:

1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

(37) Siekiant įvertinti, ar dėl Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos Sprendimo ir su UAB „Litesko“, kuriuo buvo pritarta Susitarimui dėl Sutarties, sudarytos tarp Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos ir UAB „Litesko“ pratęsimo iki 2030 m., atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, bei tai, ar tomis nuostatomis vieniems ūkio subjektams suteikiamos privilegijos kitų ūkio subjektų atžvilgiu, pirmiausia svarbu nustatyti, kokiai atitinkamai rinkai Sprendimas gali daryti įtaką bei ar yra kitų tokias paslaugas teikiančių ar galinčių teikti ūkio subjektų.

(38) Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, taip pat Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17. Atitinkama rinka yra suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama nuo gretimų teritorijų.

(39) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinėje byloje A⁵⁰²-539/2010 yra pažymėjęs, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, jog ūkio subjektai konkuruoja ar galėtų konkuruoti nesant diskriminacinių ir sąžiningos konkurencijos sąlygų neatitinkančių ribojimų, t. y. rinkos apibrėžimui yra taikomi specifiniai, minimalūs reikalavimai. Todėl, apibrėžiant atitinkamą rinką galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo atveju, nėra būtinas itin detalus atitinkamos rinkos apibrėžimas, laikantis sąlygos, jog yra įmanoma nustatyti, kad yra ūkio subjektų, kurių atžvilgiu yra sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos.

(40) Su šilumos tiekimu susijusius teisinius santykius reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas. Kadangi nagrinėjamas Savivaldybės tarybos Sprendimas bei Susitarimas su UAB „Litesko“ yra susijęs su Kazlų Rūdos šilumos energijos ir karšto vandens tiekimu eksploatuojant šiluminius tinklus, todėl šių sprendimų vertinimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme nagrinėtinos šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo eksploatuojant Kazlų Rūdos šilumos tinklus paslaugos.

(41) Pagal Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnį, šilumos tiekimo veikla yra licencijuojama. Šilumos tiekėjas norintis tiekti šilumą, privalo turėti licenciją. Licencijos šilumos tiekimo veiklai išduodamos asmenims, jeigu jie atitinka nustatytus reikalavimus, tarp kurių – turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus (Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

(42) Kaip matyti iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių, pagal Kazlų Rūdos savivaldybės konkurso Nuostatus, Savivaldybė skelbė ir organizavo konkursą šilumos tinklų eksploatavimui bei tinklų operatoriaus (nuomininko) parinkimui, kuris turėjo atitikti Nuostatuose nustatytus reikalavimus, tarp kurių – turėti licenciją, suteikiančią teisę eksploatuoti šilumos ir elektros įrenginių ūkį ir būti atlikus panašaus pobūdžio darbų rangovo vaidmenyje. Nuostatų 1.1.3 punkte nustatyta, kad šilumos tinklų nuomininkas jų valdymo periodo laikotarpiu savo lėšomis turi renovuoti Kazlų Rūdos šilumos ūkį, jį eksploatuoti bei tiekti šilumos energiją patalpoms šildyti, karštam vandeniui ruošti.

(43) Atsižvelgiant į nurodytas Šilumos ūkio įstatymo nuostatas bei atviro konkurso, kurio pagrindu Savivaldybė su UAB „Litesko“ 2000 m. sudarė Sutartį, reikalavimus pretendentams, atitinkama paslauga (prekės rinka) apibrėžiama kaip šilumos tinklų eksploatavimas tiekiant šilumą ir karštą vandenį.

(44) Pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, savivaldybės, atsižvelgdamos į specialiuosius planus, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti (Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnis). Be to, aprūpinimo šiluma sistema, susidedanti iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų, yra skirta tiekti šilumą ir karštą vandenį tik tam tikroje teritorijoje. Tai patvirtina Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad licencijos šilumos tiekimo veiklai išduodamos tik vienam asmeniui tam tikroje nustatytoje teritorijoje. Konkurso šilumos tinklų operatoriui parinkti Nuostatose taip pat buvo nurodyta, kad Nuostatai reglamentuoja atvirojo konkurso būdu šilumos tinklų operatoriaus parinkimą Kazlų Rūdos šilumos ūkio nuomai. Taigi, aprūpinimo šiluma sistema skirta aptarnauti Kazlų Rūdos miesto vartotojus. Atsižvelgiant į tai, geografinė teritorija, kurioje ūkio subjektai gali konkuruoti teikdami nagrinėjamas paslaugas, yra Kazlų Rūdos miesto teritorija.

(45) Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju atitinkama rinka apibrėžiama kaip šilumos tinklų eksploatavimas tiekiant šilumą ir karštą vandenį Kazlų Rūdos mieste.

(46) Atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, šioje atitinkamoje rinkoje konkurentais laikytini ūkio subjektai, kurie susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija.

(47) Kaip nustatyta tyrimo metu, atitinkamoje rinkoje Sutarties galiojimo metu veikia vienintelis ūkio subjektas – UAB „Litesko“, tačiau atsižvelgus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atitinkamoje rinkoje analogiškas šilumos tinklų eksploatavimo tiekiant šilumą ir karštą vandenį paslaugas galėtų teikti, jeigu turėtų atitinkamą licenciją, ir kiti ūkio subjektai. Kadangi viena iš licencijos gavimo sąlygų pagal Šilumos ūkio įstatymą yra susijusi su teisės valdyti atitinkamus šilumos tinklus turėjimu, o teisė valdyti Kazlų Rūdos miesto šilumos tinklus priklauso nuo Savivaldybės sprendimų (pvz., 2000 m. Sutartimi ši teisė suteikta UAB „Litesko“ Sutarties galiojimo laikotarpiu), darytina išvada, kad Kazlų Rūdos savivaldybei sudarius visiems ūkio subjektams, tenkinantiems kitus licencijos gavimo reikalavimus, vienodas galimybes varžytis dėl teisės valdyti Kazlų Rūdos šilumos tinklus, būtų ūkio subjektų, kurie galėtų konkuruoti su UAB „Litesko“ dėl šių tinklų eksploatavimo tiekiant šilumą ir karštą vandenį paslaugų. Šią aplinkybę patvirtina ir tyrimo metu gauti UAB „Fortum Heat Lietuva“ paaiškinimai.

(48) Nors šilumos (karšto vandens) tiekimas yra stipriai reguliuojama ūkinė veikla, tačiau, kaip matyti ir iš Šilumos ūkio įstatymo tikslų (Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tam tikrų ūkinės veiklos vykdymo sąlygų reguliavimas neturėtų sudaryti prielaidų neatsižvelgti į konkurencijos tarp ūkio subjektų vienodomis sąlygomis sudarymą, kur tokia galimybė egzistuoja.

(49) Tokia išvada seka, be kita ko, ir iš Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų, numatančių pareigą viešojo administravimo subjektams užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį draudžiama privilegijuoti ar diskriminuoti atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, jei dėl to atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

(50) Kaip nustatyta tyrimo metu, Savivaldybė 2000 m. organizavo Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos atvirą konkursą. Pagal konkurso Nuostatus, laimėjęs konkursą operatorius (nuomininkas) įgijo teisę eksploatuoti Kazlų Rūdos miesto šilumos tinklus, kuriais tiekiamas centralizuotas šildymas ir karštas vanduo. Konkurso Nuostatuose buvo numatyti reikalavimai pretendentams bei įsipareigojimai, kuriuos privalės vykdyti laimėjęs konkursą šilumos tinklų operatorius. Konkurso Nuostatuose, be kita ko, buvo numatytas Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio nuomos sutarties terminas – 15 metų, taip pat numatyta, jog sudaryta nuomos sutartis atskiru papildomu susitarimu gali būti pratęsta 5-10 metų terminui. Taigi, pagal organizuoto konkurso viešai skelbtas sąlygas su konkurso laimėtoju sudaryta sutartis galėjo galioti ne ilgiau kaip iki 2025 m.

(51) Pažymėtina, jog norėję dalyvauti konkurse ūkio subjektai turėjo galimybę susipažinti būtent su tokiomis konkurso sąlygomis, įskaitant ir nagrinėjamų paslaugų teikimo laikotarpį, bei, įvertinę savo galimybes bei rizikas pagal konkurso sąlygas (įskaitant ir investicijų poreikį bei tikėtiną jų grąžą per nustatytą sutarties galiojimo laikotarpį), priimti sprendimą, ar teikti savo pasiūlymus Savivaldybės konkursui dėl atitinkamų paslaugų teikimo, ar ne.

(52) Kaip nustatyta tyrimo metu 2000 m. Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir atnaujinimo atvirą konkursą laimėjo UAB „Litesko“, kartu prisiimdama konkurso Nuostatuose bei su Kazlų Rūdos savivaldybe sudarytoje Sutartyje numatytus įsipareigojimus bei teises, susijusias su ūkine veikla eksploatuojant Kazlų Rūdos šilumos tinklus šilumos energijai ir karštam vandeniui tiekti.

(53) Savivaldybės taryba, 2007 m. gruodžio 20 d. Sprendimu pritardama susitarimui dėl Sutarties su UAB „Litesko“ pratęsimo, bei Savivaldybė, atstovaujama mero, 2008 m. sausio 30 d. pasirašydama Susitarimą pratęsti su UAB „Litesko“ sudarytą Sutartį 15 metų, t. y. iki 2030 m. (bei numačius dar papildomą galimybę Sutartį pratęsti), be konkurencingos atrankos procedūros pavedė UAB „Litesko“ rūpintis šilumos energijos ir karšto vandens tiekimu bei šilumos ūkio renovavimu Kazlų Rūdos mieste ilgesniam laikotarpiui, nei tai buvo numatyta pirminėse 2000 m. skelbto konkurso sutarčiai pasirašyti sąlygose. Tokiais savo sprendimais Savivaldybė suteikė UAB „Litesko“ išskirtinę teisę iki 2030 m. (su galimybe sutartį pratęsti ir dar ilgesniam laikotarpiui), t. y. mažiausiai 5 metais ilgiau, nei to galėjo tikėtis kiti ūkio subjektai pagal 2000 m. skelbto konkurso sąlygas (pradinis sutarties terminas 15 metų su galimybe pratęsti 5-10 metų, t. y. daugiausiai iki 2025 m.), Kazlų Rūdos mieste teikti minėtas paslaugas.

(54) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-143-1024-12 pažymėjo, kad „pagal šilumos energijos tiekimo veiklą reglamentuojančius Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 punktą bei šio įstatymo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 patvirtintų Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių 26 punktą, licencijos šilumos tiekimo veiklai yra išduodamos tik vienam asmeniui tam tikroje teritorijoje. Tai reiškia, kad kiekvienos tokio pobūdžio licencijos galiojimas yra siejamas su atitinkama šioje licencijoje nurodyta teritorija <...>“.

(55) Kaip matyti iš Šilumos ūkio įstatymo nuostatų bei aukščiau nurodyto teismo sprendimo, licencijuojamą veiklą konkrečioje teritorijoje gali vykdyti tik vienas asmuo, todėl konkrečiu nagrinėjamu atveju Sutarties su UAB „Litesko“ galiojimo metu veiklą atitinkamoje rinkoje gali vykdyti tik UAB „Litesko“ ir konkurencija atitinkamoje rinkoje nėra galima. Tačiau konkurencija tarp ūkio subjektų yra galima Savivaldybei parenkant konkretų ūkio subjektą, kuriam suteikiant teisę valdyti šilumos tinklus būtų sudarytos sąlygos vykdyti nagrinėjamą atitinkamą ūkinę veiklą Kazlų Rūdos mieste. Taigi, pasibaigus pirminiam Sutarties galiojimo terminui arba ją pratęsus papildomam terminui, tačiau ne ilgesniam negu numatyta konkurso Nuostatuose (t. y. vėliausiai 2025 m.), turėtų būti sudarytos lygios galimybės ir kitiems ūkio subjektams patekti bei vykdyti veiklą atitinkamoje rinkoje.

(56) Savivaldybė, nustatydama būtent tokią ilgiausią galimą sutarties trukmę 2000 m. vykdyto konkurso sąlygose, galėjo lemti, kad kiti ūkio subjektai tuo metu svarstę, ar teikti savo pasiūlymus konkursui, ar ne, vertindami su ūkinės veiklos eksploatuojant Kazlų Rūdos šilumos tinklus galimybėmis ir rizikomis susijusius veiksnius, be kita ko, įvertino ir ilgiausią galimą po konkurso sudaromos sutarties galiojimo, t. y. ūkinės veiklos vykdymo, laikotarpį (ilgiausiai iki 2025 m.). Kita vertus, ūkio subjektai, nelaimėję konkurso ar galintys dalyvauti kitame Kazlų Rūdos šilumos tinklų eksploatavimo konkurse, turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį, jog toks kitas konkursas (ar kita konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinanti procedūra) turėjo įvykti ir jiems galimybės konkuruoti pateikiant savo pasiūlymus turėjo būti sudarytos ne vėliau kaip 2025 m.

(57) Atitinkamai Savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. Sprendimu ir su UAB „Litesko“ 2008 m. sausio 30 d. sudarytu Susitarimu pratęsus Sutartį ilgesniam nei buvo galima numatyti pagal 2000 m. konkurso sąlygas laikotarpiui, UAB „Litesko“ buvo privilegijuota kitų ūkio subjektų, potencialiai galėjusių ar galinčių teikti nagrinėjamas paslaugas, atžvilgiu, nes nagrinėjamais Savivaldybės sprendimais UAB „Litesko“ buvo sudarytos palankesnės ūkinės veiklos eksploatuojant Kazlų Rūdos šilumos tinklus sąlygos, nei kad jų galėjo pagrįstai tikėtis kiti ūkio subjektai. Tokie Kazlų Rūdos savivaldybės sprendimai (2007 m. gruodžio 20 d. Sprendimas ir 2008 m. sausio 30 d. Susitarimas) atitinkamai lėmė, kad UAB „Litesko“ galėjo vykdyti ūkinę veiklą skirtingomis konkurencijos sąlygomis, lyginant su kitais ūkio subjektais (buvusiais ir potencialiais konkurentais), nes turėjo galimybę kitaip planuoti ir vertinti su ūkinės veiklos eksploatuojant Kazlų Rūdos šilumos tinklus galimybėmis ir rizikomis susijusius veiksnius, be kita ko, darančius įtaką ir pačios ūkinės veiklos vykdymui.

(58) Taigi, Savivaldybė priimdama 2007 m. gruodžio 20 d. Sprendimą ir sudarydama 2008 m. sausio 30 d. Susitarimą, kuriais buvo pratęsta Sutartis su UAB „Litesko“ ilgesniam laikotarpiui negu buvo numatyta konkurso Nuostatuose, neįvykdė jai Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje numatytos pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tokiais Savivaldybės sprendimais buvo sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos UAB „Litesko“ ir potencialiems šio ūkio subjekto konkurentams – UAB „Litesko“ buvo sudarytos palankesnės galimybės vykdyti ūkinę veiklą termino prasme (kai toks terminas, be kita ko, yra svarbus vertinant ūkinės veiklos galimybes ir rizikas), nei to galėjo pagrįstai tikėtis kiti ūkio subjektai – potencialūs UAB „Litesko“ konkurentai, atitinkamai irgi vertinantys savo veiklos teikiant šilumą ir karštą vandenį Kazlų Rūdos mieste galimybes, susijusias su Kazlų Rūdos savivaldybės vykdomomis šių paslaugų teikėjo parinkimo procedūromis.

(59) Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl Savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. Sprendimo ir Savivaldybės, atstovaujamos mero, 2008 m. sausio 30 d. su UAB „Litesko“ sudaryto Susitarimo, kurių pagrindu buvo pratęsta 2000 sudaryta Sutartis bent iki 2030 m. (o ne ilgiausiai iki 2025 m., kaip tai buvo numatyta 2000 m. įvykusio konkurso Nuostatuose), buvo privilegijuota UAB „Litesko“ kitų ūkio subjektų – potencialių konkurentų – atžvilgiu tuo sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas ir neužtikrinant sąžiningos konkurencijos laisvės, kaip tai numato Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai.

8. Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo

(60) Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų veiksmai nelaikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimu, jei skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

(61) Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad Savivaldybė, priimdama sprendimus, turi vadovautis teisėtumo principu, kuris reiškia, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tokiu būdu, remiantis teisėtumo principu, Savivaldybė, organizuodama centralizuotas šilumos bei karšto vandens tiekimo paslaugas vartotojams Kazlų Rūdos mieste ir priimdama su tuo susijusius sprendimus, turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitų įstatymų, įskaitant Konkurencijos įstatymą, reikalavimais.

(62) Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte savivaldybėms nustatyta funkcija – šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Minėta nuostata suteikia Savivaldybei teisę pasirinkti, kaip bus organizuojamas šilumos ir geriamojo vandens tiekimas.

(63) Siekiant įvertinti, ar teisėtai Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme Kazlų Rūdos savivaldybės Sprendimo ir. Susitarimo su UAB „Litesko“ pagrindu buvo pratęsta 2000 m. Sutartis „Dėl Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos“ iki 2030 m. (o ne daugiausiai iki 2025 m., kaip tai numatė konkurso Nuostatai), dėl ko buvo sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos, būtina nustatyti, ar toks pratęsimas buvo sąlygotas neišvengiamo Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo.

(64) Kaip matyti iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių, Savivaldybė bei UAB „Litesko“ Sutarties pratęsimo būtinybę grindė papildomų investicijų poreikiu, susijusiu su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos Sutarties sudarymo metu. Savivaldybė bei UAB „Litesko“ Konkurencijos tarybai nurodė šias pagrindines Sutarties pratęsimą lėmusias aplinkybes: teisės aktų, reglamentuojančių šilumos tiekimą pasikeitimas, kurio nebuvo galima numatyti šalims sudarant ilgalaikę sutartį (pvz., įsigaliojęs reikalavimas naudoti mažesnio sieringumo mazutą); 2004-2007 m. mazuto kainų kilimas; siekis mažinti iškastinio kuro naudojimą bei palaipsniui pereiti prie biokuro naudojimo, modernizuoti šilumos ūkio sistemas; naujai nustatytu šilumos vartotojų poreikiu išspręsti Kazlų Rūdos gyventojų problemas dėl karšto vandens tiekimo ne šildymo sezono metu Daukanto kvartale. Visi šie veiksniai, Savivaldybės ir UAB „Litesko“ teigimu, sąlygojo naujų investicijų poreikį, dėl ko buvo būtina pratęsti Sutartį, sudarytą tarp Kazlų Rūdos savivaldybės ir UAB „Litesko“ iki 2030 m.

(65) Pažymėtina, kad pagal teisės aktų nuostatas investicijų derinimo, jų pagrįstumo vertinimas yra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija. Todėl Konkurencijos taryba nevertina, ar UAB „Litesko“ investicijos į šilumos ūkį buvo būtinos ir pagrįstos, bei nevertina, kokiais būdais galėjo būti efektyviausiai išsprendžiamos Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio problemos, reikalaujančios papildomų investicijų.

(66) Pažymėtina, kad minimali investicijų grąža operatoriui grįžta investicijas įskaičiavus į šilumos kainą, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskaičiuoja investicijų atsipirkimo laikotarpį. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtintame Tvarkos apraše nurodoma, kad Komisija, vertindama investicijų projektą, atsižvelgia į investicijos dydį ir į tai, ar, įgyvendinant numatomas investicijas, bus užtikrintas pakankamas energetikos įmonės technologinis, finansinis ir vadybinis pajėgumas (Tvarkos aprašo 30 punktas). Tačiau nė viename teisės akte nėra reglamentuota, jog sutarties dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo galiojimo ar pratęsimo terminas yra derinamas su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos paskaičiuotu investicijų atsipirkimo laikotarpiu, todėl tai, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskaičiuoja per kokį laikotarpį operatorius atgaus minimalią investicijų grąžą, savaime nelemia Sutarties pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, negu numatyta konkurso Nuostatuose, ir tai savaime negali būti vertinama kaip įstatymų reikalavimų vykdymas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme.

(67) Kita vertus, konkurso Nuostatuose buvo numatyta, kad šilumos ūkio nuomos laikotarpiu nuomojamo turto nuomininkas privalės daryti investicijas naujam turtui įsigyti (Nuostatų 1.1.1 punktas). Konkurso Nuostatų 1.1.3 punkte numatyta, kad „nuomininkas valdymo periodo laikotarpiu savo lėšomis renovuoja Kazlų Rūdos šilumos ūkį ir eksploatuoja šį šilumos ūkį <...>“. Šios konkurso Nuostatos buvo žinomos visiems konkurso dalyviams, todėl visi pretendentai žinojo, kad konkursą laimėjęs šilumos tiekimo operatorius privalės daryti investicijas. Be to, konkurso Nuostatuose nebuvo nurodyta suma, kurią privalu investuoti, todėl konkurso dalyviai galėjo įvertinti galimą ūkinės veiklos riziką, be kita ko, susijusią ir su papildomų investicijų poreikiu, bei atsižvelgiant į šilumos ūkio specifiką planuoti, kiek tai objektyviai visiems ūkio subjektams buvo įmanoma, atitinkamo dydžio investicijas. Šios sąlygos visiems pretendentams buvo vienodos ir žinomos, todėl bet kuris į atitinkamą rinką patekęs ūkio subjektas galėjo susidurti su ta pačia rizika – papildomų investicijų poreikiu. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog, atsižvelgus į konkurso Nuostatus bei šilumos ūkio specifiką, ūkio subjektams ši aplinkybė negalėjo būti žinoma ar galėjo pateisinti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme nagrinėjamų Kazlų Rūdos savivaldybės sprendimų priėmimą.

(68) Kaip jau minėta, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme, vieno ūkio subjekto privilegijavimas bei skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas galėtų būti pateisinamas tik neišvengiamu Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

(69) UAB „Litesko“ nuomone, nagrinėjamus Savivaldybės sprendimus pratęsti su UAB „Litesko“ sudarytą Sutartį iki 2030 m. lėmė šių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų vykdymas: Šilumos ūkio įstatymo; Sutarties sudarymo metu galiojusių šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių; Energetikos įstatymo; Šilumos kainų nustatymo metodikos; Pelno mokesčio įstatymo. Be to, Konkurencijos tarybos bylos nagrinėjimo posėdžio metu UAB „Litesko“ papildomai paaiškino, kad Savivaldybės su UAB „Litesko“ Sutarties pratęsimas buvo sąlygotas ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22, 28 ir 30 punktų (numatančių savivaldybių pareigas ir atsakomybę, be kita ko, už šilumos tiekimą), Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 6 punkto (nurodančio, kad vienas iš šio įstatymo tikslų – mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai), Aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (nurodančios, kad savivaldybės ir kitos institucijos turi imtis priemonių, kad nebūtų viršijamos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai) reikalavimų.

(70) Vertinant šiuos UAB „Litesko“ teiginius pažymėtina, kad net, jeigu atsižvelgus į įstatymų (Šilumos ūkio įstatymo, Energetikos įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo) nuostatų pakeitimus, galėjo būti apsvarstytas papildomų investicijų klausimas, tačiau, kaip paaiškinta aukščiau, tai savaime negalėjo lemti Savivaldybei priimti tokį Sprendimą, kuris suteiktų privilegijas vienam ūkio subjektui kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir sudarytų skirtingas konkurencijos sąlygas. To nelemia ir kitų UAB „Litesko“ nurodytų įstatymų vykdymas.

(71) Viena vertus, bendros nuostatos dėl Savivaldybės atsakomybės už atitinkamų paslaugų teikimą ir aplinkos apsaugą tiek Savivaldybei, tiek UAB „Litesko“ jau buvo žinomos Sutarties sudarymo metu, t.y. 2000 m. Be kita ko, šios nuostatos yra bendro pobūdžio ir nepagrindžia, jog būtent jos sąlygojo 2007 m. Kazlų Rūdos savivaldybės Sprendimo, kuriuo buvo pritarta Susitarimui dėl Sutarties pratęsimo priėmimą, todėl šios nuostatos negali būti laikomos išlyga, pateisinančia Sutarties pratęsimą, tuo sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų prasme. Kita vertus, pažymėtina, kad visi aukščiau nurodyti įstatymai visiems subjektams taikomi vienodai, todėl bet kuris iš ūkio subjektų, vykdydamas veiklą pagal konkurso Nuostatus, būtų turėjęs į juos, įskaitant ir jų pasikeitimus, atsižvelgti. Be to, tiek įstatymų nuostatos, kurios buvo žinomos 2000 m. Sutarties sudarymo metu, tiek tos, kurios pasikeitė po Sutarties sudarymo, bet kuriuo atveju pagal savo pobūdį nenumatė Savivaldybei imperatyvios pareigos pratęsti Savivaldybės su UAB „Litesko“ sudarytą Sutartį iki 2030 m., t. y. ilgesniam terminui, negu tai buvo numatyta konkurso Nuostatuose.

(72) Atsižvelgus į šiuos paaiškinimus darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Savivaldybės galimybę užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, kiek tai susiję su terminu, kuriuo vienam ūkio subjektui – UAB „Litesko“ – suteikiama išimtinė teisė vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą Kazlų Rūdos mieste, ribojo Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimai.

(73) Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Savivaldybės taryba, priėmusi 2007 m. gruodžio 20 d. Sprendimą, ir pasirašydama 2008 m. sausio 30 d. Susitarimą su UAB „Litesko“, pritarė Savivaldybės su UAB „Litesko“ sudarytos Sutarties pratęsimui iki 2030 m., t. y. ilgesniam terminui, nei tai buvo numatyta 2000 m. organizuoto viešo konkurso paslaugų teikėjui parinkti sąlygose. Šiais Kazlų Rūdos savivaldybės sprendimais buvo sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos UAB „Litesko“, lyginant su kitais ūkio subjektais, galinčiais teikti analogiškas šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas Kazlų Rūdos mieste. Šie Savivaldybės sprendimai nebuvo lemti Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymo, todėl darytina išvada, kad Savivaldybė pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. TS7-227, kuriuo pritarta susitarimui Nr. P003-KR „Dėl 2000-11-10 sutarties Nr. 00-11-10-008 „Dėl Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos“ pakeitimo ir papildymo“ ir šio sprendimo pagrindu Kazlų Rūdos savivaldybės, atstovaujamos mero, su UAB „Litesko“ 2008 m. sausio 30 d. pasirašytą susitarimą Nr. P003-KR „Dėl Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos 2000-11-10 sutarties Nr. 00-11-10-008 pakeitimo ir papildymo“ pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2. Įpareigoti Kazlų Rūdos savivaldybę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. TS7-227 ir šio sprendimo pagrindu Kazlų Rūdos savivaldybės ir UAB „Litesko“ 2008 m. sausio 30 d. pasirašytą susitarimą panaikinti arba pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3. Įpareigoti Kazlų Rūdos savivaldybę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

 

Pirmininkas Šarūnas Keserauskas