DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ, UŽSIIMANČIŲ MAŽOSIOS MECHANIZACIJOS IR KITŲ ĮRANKIŲ BEI ĮRANGOS PARDAVIMO VEIKLA, VEIKSMŲ, DALYVAUJANT VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ KONKURSUOSE, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) viešame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl ūkio subjektų, užsiimančių mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos pardavimo veikla, veiksmų, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl ūkio subjektų, užsiimančių mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos pardavimo veikla, veiksmų, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams pradėtas Konkurencijos tarybos 2008-06-19 nutarimu Nr. 1S-86, gavus UAB „Lintera“ prašymą (bylos I tomas, 1-3 lapai), kuriame nurodyta, kad 2007-2008 m., dalyvaudama konkursuose, ši bendrovė sudarė draudžiamus susitarimus su UAB „Prof-T“ ir UAB „Frezlitus“. Tyrimas pratęstas Konkurencijos tarybos 2008-11-13 nutarimu Nr. 1S–160, Konkurencijos tarybos 2009-02-12 nutarimu Nr. 1S-25, Konkurencijos tarybos 2009-05-14 nutarimu Nr. 1S-69 ir Konkurencijos tarybos 2009-07-09 nutarimu Nr. 1S-114.

Vadovaudamasi 2008-02-28 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-27 patvirtintomis Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), UAB „Lintera“ pateikė prašymą Konkurencijos tarybai atleisti ją nuo baudos. Siekdama atleidimo nuo baudos, UAB „Lintera“ pateikė dokumentus, kuriuose išdėstyti šiai bendrovei, kaip susitarimo dalyvei, žinomi faktai ir įrodymai (informacija apie suderintus konkursinius pasiūlymus, elektroninio pašto žinutės, kuriomis buvo susirašinėjama tarp konkurentų). UAB „Lintera“ taip pat įvardino asmenis, tiesiogiai dalyvavusius derinant konkursinius pasiūlymus su konkurentėmis UAB „Prof-T“ ir UAB „Frezlitus“.

Pradėdama tyrimą 2008-06-19 tvarkomajame posėdyje Konkurencijos taryba priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo buvo konstatuota, kad UAB „Lintera“ prašymas atleisti nuo baudos sąlyginai tenkina Taisyklių 3.1, 3.2 ir 5.1 punktuose nustatytas sąlygas (bylos I tomas, 68-69 lapai).

Tyrimo metu buvo atlikti patikrinimai UAB „Frezlitus“ (patikrinimo protokolas, bylos I tomas, 72 lapas; paėmimo protokolas, bylos I tomas, 77-79 lapai) ir UAB „Prof-T“ (patikrinimo protokolas bylos II tomas, 1 lapas, paėmimo protokolas bylos II tomas, 6-7 lapai) naudojamose patalpose. Tyrimo klausimais buvo susirašinėjama su nagrinėjamais ūkio subjektais, VĮ Ignalinos atomine elektrine, AB „Lietuvos elektrinė“, VĮ „Visagino energetikos remontas“, kitais ūkio subjektais, turėjusiais su tyrimu susijusios informacijos, taip pat buvo gauti paaiškinimai iš nagrinėjamų ūkio subjektų darbuotojų. Tyrimo metu buvo nagrinėjamas 2007 - 2008 m. laikotarpis.

Nagrinėjami ūkio subjektai UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ užsiima mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos pardavimo veikla. Šiame tyrime buvo analizuojama šių ūkio subjektų veikla, susijusi su dalyvavimu minėtų įrankių viešųjų pirkimų konkursuose 2007-2008 m.

Mechanizacija – rankų darbo pakeitimas mechanizmų darbu. Mechanizmai naudojami pramonėje, žemės ūkyje ir kt. Mažosios mechanizacijos ir kiti įrankiai yra naudojami siekiant palengvinti žmogaus ūkinę veiklą. Atskiras įrankis gali turėti vieną, kelias ar net keliolika paskirčių. Mažosios mechanizacijos ir kitiems įrankiams priskiriami pramonės įrengimai, metalo apdirbimo įranga, paviršių apdorojimo technika, komplektuojamosios dalys, kontrolės prietaisai, matavimo, reguliavimo, valdymo sistemos, elektriniai, hidrauliniai, pneumatiniai bei rankiniai veržliarakčiai, galvutės, štampų komplektuojančios dalys, staklės, pramoninės paskirties elektriniai, pneumatiniai bei specialaus panaudojimo įrankiai bei įranga ir kt.

Pirkėjas, norėdamas įsigyti mažosios mechanizacijos mechanizmus bei kitus įrankius, gali tiesiogiai kreiptis į tiekėjus arba organizuoti pirkimo procedūrą, kai pasiūlymus pateikia keli pakviesti tiekėjai ar visi norintys savo prekes parduoti tiekėjai. Dalis pirkėjų privalo minėtus mechanizmus ir įrankius pirkti tik pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) numatytus būdus (konkurso, apklausos, ar kitu numatytu būdu). Nagrinėjami ūkio subjektai dalį įrankių ir mechanizmų parduoda pagal Viešųjų pirkimų įstatyme numatytus būdus, kai pirkimą organizuoja perkančioji organizacija, taip pat įmonėms, kurioms netaikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, organizuojant konkursus¹.

1992 m. įsteigtos UAB „Lintera“ pagrindinės veiklos sritys yra staklių didmeninė prekyba, kitų mašinų ir įrangos, naudojamos pramonėje, prekyboje ir navigacijoje, didmeninė prekyba, kita didmeninė prekyba (bylos 7 tomas, 15 lapas). Tiriamu laikotarpiu bendrovės akcijos priklausė fiziniams asmenims (bylos VIII tomas, 2-5 lapai). Konkurencijos teisės prasme įmonė nėra susijusi su UAB „Frezlitus“ ar UAB „Prof-T“. Pagal bendrovės įstatų 5.1 punktą bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdymo organas – bendrovės vadovas (direktorius), stebėtojų taryba ir valdyba nesudaromos (bylos VII tomas, 19 lapas).

Dalyvaujant nagrinėtuose viešųjų pirkimų konkursuose bendrovei atstovavo Įrankių skyriaus darbuotojai, komercinius pasiūlymus paprastai pasirašydavo šio skyriaus vadovas L. G., kuris nuo 2008-03-08 perėjo dirbti į konkuruojančią bendrovę UAB „Prof-T“. Nustatyta, kad 2008 m. įmonės bendrosios pajamos buvo daugiau nei 74 milijonai litų (bylos VII tomas, 69 lapas). Neteisėtų pajamų iš su pažeidimu susijusių konkursų įmonė negavo.

UAB „Frezlitus“, įregistruota 2001 m., užsiima įvairios produkcijos didmenine prekyba. Kaip nurodė šios bendrovės projektų vadovas, pagrindinė veiklos kryptis yra įrangos pardavimas ir metalo apdirbimo įrankių bei medžiagų pardavimas, tarpininkavimas atliekant metalo apdirbimo darbus (bylos VII tomas, 47 lapas). Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis bei tyrimo metu surinkta informacija, UAB „Frezlitus“ vienintelis akcininkas yra fizinis asmuo, kuris taip pat yra ir bendrovės generalinis direktorius nuo jos įsteigimo momento (bylos I tomas, 9-10, 86-88 lapai).

UAB „Frezlitus“ įstatų 5 straipsnyje numatyta, kad bendrovės organai yra bendrovės vadovas ir visuotinis susirinkimas.Bendrovės valdymo organas yra bendrovės vadovas – direktorius.Bendrovėje stebėtojų taryba ir valdyba nesudaromos (bylos VII tomas, 6 lapas).

Dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, dokumentų parengimą bendrovės vardu koordinuodavo projektų vadovas R. V., medžiagą viešųjų pirkimų konkursams rengdavo vadybininkas V. N., kuris daugiausia veikė pagal projektų vadovo nurodymus (bylos VII tomas, 40-41 lapai). Minėtas vadybininkas UAB „Frezlitus“ dirbo nuo 2007-03-30 iki 2008-08-05 (bylos VII tomas, 55 lapas), vėliau buvo priimtas į darbą UAB „Prof-T“.

UAB „Frezlitus“ tiriamu laikotarpiu (2007 m. gruodžio mėn.) įsigijo UAB „Prof-T“ akcijų dalį, nesuteikiančią bendrovės kontrolės teisių (bylos I tomas, 91-97 lapai). Nustatyta, kad 2008 m. įmonės bendrosios pajamos buvo daugiau nei 500 tūkst. litų (bylos VII tomas, 70 lapas). Neteisėtų pajamų iš su pažeidimu susijusių konkursų įmonė negavo.

UAB „Prof-T“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Proftorque“) įsteigta 2007 m. birželio mėn. Šios bendrovės pagrindinė veikla yra mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos didmeninė prekyba (bylos III tomas, 21 lapas). Tyrimo metu nustatyta, kad nuo bendrovės įsteigimo iki 2007-12-16 100 procentų jos akcijų priklausė UAB „Leprofitus“ (bylos III tomas, 21 lapas). Pastarosios bendrovės vienintelis akcininkas iki 2004-11-19 buvo fizinis asmuo², tačiau nuo nurodytos datos akcininkų skaičius bendrovėje pasikeitė, vieninteliam akcininkui pardavus dalį savo akcijų³. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo preziumuoti, jog UAB „Prof-T“ ir UAB „Frezlitus“ dėl sąsajų per tą patį fizinį asmenį tiriamu laikotarpiu (2007 – 2009 m.) sudarė vieną ūkio subjektą, detaliau UAB „Leprofitus“ akcininkų pokyčiai nebuvo nagrinėjami. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis toliau šiame nutarime nagrinėjamų veiksmų buvo atlikta jau po UAB „Prof-T“ akcininkų pasikeitimo. Kaip nurodė UAB „Prof-T“, nuo 2007-12-16 dalis bendrovės akcijų (mažiau nei 50 procentų) priklauso UAB „Frezlitus“, likusios akcijos priklauso fiziniams asmenims (bylos II tomas, 28 lapas).

UAB „Prof-T“ įstatų IV dalyje nurodyta, kad bendrovė turi visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovėje nesudaromi kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Akcinių bendrovių įstatyme stebėtojų tarybai nustatytos funkcijos kitų bendrovės organų kompetencijai nepriskiriamos. Valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo nustatytas išimtis (bylos III tomas, 29 lapas).

Nuo 2007-06-19 iki 2008-12-02 UAB „Prof-T“ vadovavo R. V., kuris tuo pat metu buvo ir UAB „Frezlitus“ darbuotojas. Nuo 2008-12-02 bendrovės direktoriumi paskirtas L. G., kuris nuo 2008-03-08 dirbo UAB “Prof-T“ technikos direktoriumi, o prieš tai, kaip jau buvo minėta, buvo UAB „Lintera“ Įrankių skyriaus vadovas. Projektų vadovas V. N. dirbo bendrovėje 2008-08-06 – 2008-12-31 laikotarpiu (informacija apie darbuotojus pateikiama 2009-05-08 rašte Konkurencijos tarybai, bylos III tomas, 21-22 lapai). Nurodyti bendrovės darbuotojai buvo atsakingi už dokumentų parengimą dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose.

Nustatyta, kad 2008 m. įmonės bendrosios pajamos buvo daugiau nei 3 milijonai litų (bylos VII tomas, 71 lapas), iš su šiame nutarime nagrinėjamu pažeidimu susijusių konkursų bendrovė gavo beveik 159 000 litų pajamų.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2007 m. liepos mėn. - 2008 m. kovo mėn. Lietuvos rinkoje veikiančios įmonės UAB „Lintera“, UAB „Prof-T“ ir UAB „Frezlitus“ bendradarbiavo, teikdamos pasiūlymus viešųjų pirkimų konkursams (ar kitu geriausio pasiūlymo atrankos būdu vykdomiems atitinkamų įrankių ar įrangos pirkimams).

Tai patvirtina patikrinimo metu UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ patalpose rasti įrodymai ir nagrinėjamų ūkio subjektų pateikti dokumentai, taip pat perkančiųjų organizacijų pateikti viešųjų pirkimų dokumentai, nurodyti toliau šiame nutarime.

1) Pneumatinių ir hidraulinių įrankių pirkimo supaprastintas atviras konkursas (pirkimo dokumentai pateikiami bylos IV tome, 32- 191 lapai, bylos V tome, 1-146 lapai).

Konkursas skelbtas 2007-07-04, įvyko 2007-07-19. UAB „Lintera“ paruoštas komercinis pasiūlymas pateiktas 2007-07-19 (bylos 4 tomas, 159-174 lapai). Komercinį pasiūlymą UAB „Lintera“ vardu pasirašė Įrankių skyriaus vadovas L. G. UAB „Prof-T“ taip pat dalyvavo šiame konkurse, tačiau jos pasiūlymas nebuvo svarstomas, kadangi neatitiko konkurso sąlygų, t.y. nebuvo pateikta banko garantija. Pasiūlymas grąžintas UAB „Prof-T“ direktoriui (ši aplinkybė užfiksuota VĮ Ignalinos atominės elektrinės Viešojo pneumatinių ir hidraulinių įrankių pirkimo komisijos posėdžio protokole, bylos V tomas, 98 lapas).

Konkurso nugalėtojais paskelbti ir sutartys pasirašytos su UAB „Ekobana“ ir UAB „Lintera“. Pneumatiniai įrankiai pirkti be sutarčių iš UAB „Gitana“ ir UAB „Metmatus“ (VĮ Ignalinos atominės elektrinės aprūpinimo tarnybos Prekių pirkimo komisijos posėdžio protokolas, bylos V tomas, 114-115 lapai).

Dėl dalyvavimo šiame konkurse vyko UAB „Lintera“ Įrankių skyriaus vadovo L. G. susirašinėjimas su tuometiniu UAB „Prof-T“ direktoriumi R. V. ir kitais susijusiais asmenimis:

(i) 2007-07-05 L. G. elektroninė žinutė R. V. (bylos I tomas, 39 lapas): „Konkurso sąlygos. Reikia atkreipti dėmesį, pasiūlymo garantas 10 000 Lt. Ir dar daug pristatyta „tvorų“. Reik mums labai gerai pagalvoti, ar dalyvauti su PRFT?“. Kartu su šia žinute buvo persiųstas ir UAB „Lintera“ komercinio pasiūlymo projektas, ketinamas teikti šiam konkursui, tačiau numatomos siūlyti kainos jame nebuvo nurodytos.

(ii) 2007-07-09 L. G. elektroninė žinutė tiekėjui (bylos VII tomas, 79-80 lapai), kurioje rašoma, kad pasiūlymas bus pateiktas atominei elektrinei „Proftorque“ vardu ir prašoma nurodyti kainas priede nurodytoms pozicijoms ir nuolaidas. Šioje žinutėje rašoma:

Nurodytą elektroninę žinutę UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof–T“ darbuotojas R. V. paaiškino taip: „Buvo projektų, kuriuos kartu mes su L. vykdėm. Jis siūlydavo: „turiu projektą, R., tokios štai kainos, ar sudalyvausim?“ Tardavomės kaip verslininkai, paskaičiuodavom kainas ir ar pelninga, ar ne – nuo to priklausė, ar dalyvaudavom konkurse. To pasėkoje ir yra tas mūsų susirašinėjimas dėl 10000Lt. Ir tariamasi, kad mūsų įmonė negali įvykdyti tokių sąlygų, nes pinigai „įsišaldo“ 2 – 3 mėn. Todėl aš jo ir klausiu, ar dalyvaujam tokiomis sąlygomis“ (2009-06-15 Paaiškinimų protokolas, bylos VII tomas, 48 lapas).

2) Precizinio pjautuvo kompozicinių liejinių pjaustymui pirkimas įprastos komercinės praktikos būdu (pirkimo dokumentai, bylos V tomas, 146-194 lapai).

2007-12-12 VĮ Ignalinos atominė elektrinė išsiuntė raštą (bylos V tomas, 148 – 150 lapai), kuriuo pranešė apie savo ketinimą įsigyti precizinį pjautuvą kompozicinių liejinių pjaustymui, pagal pridedamą sąrašą: UAB „Lintera“, UAB „Prof-T“ ir UAB „Frezlitus“. UAB „Lintera“ paruoštas komercinis pasiūlymas buvo pateiktas 2007-12-19, siūloma prekės įsigijimo kaina - 78 600,00 litų (su PVM). Komercinį pasiūlymą pasirašė Įrankių skyriaus vadovas L. G. (bylos V tomas, 151-160 lapai). UAB „Frezlitus“ paruoštas komercinis pasiūlymas pateiktas 2007-12-12, siūloma prekės įsigijimo kaina - 82 611,80 litų (su PVM). Komercinį pasiūlymą pasirašė vadybininkas V. N. (bylos V tomas, 161-171 lapai). UAB „Prof-T“ paruoštas komercinis pasiūlymas pateiktas 2007-12-20. Jame nurodyta siūloma prekės įsigijimo kaina - 75 437,40 litų (su PVM). Komercinį pasiūlymą pasirašė direktorius R. V., kuris tuo metu dirbo ir UAB „Frezlitus“ projektų vadovu (bylos V tomas, 172-187 lapai). Prekių pirkimo komisijos posėdis įvyko 2007-12-20. Konkurso nugalėtoju paskelbta ir sutartis pasirašyta su UAB „Prof-T“ (bylos V tomas, 188-189 lapai).

Dar iki šio VĮ Ignalinos atominės elektrinės vykdyto pirkimo paskelbimo (kreipimosi į atitinkamas bendroves dėl komercinių pasiūlymų pateikimo) tarp nagrinėjamų ūkio subjektų vyko susirašinėjamas dėl numatomo pirkimo. Apie planuojamą pirkimą nurodoma 2007-09-05 vidiniame VĮ Ignalinos atominės elektrinės susirašinėjime (bylos V tomas, 147 lapas), todėl ūkio subjektai šiam pirkimui galėjo ruoštis (ir ruošėsi) iš anksto.

(i) 2007-11-13 L. G. elektroninė žinutė R. V. (bylos I tomas, 159 lapas):

(ii) 2007-11-13 R. V. elektroninė žinutė L. G. (bylos I tomas, 158 lapas):

(iii) 2007-11-13 R. V. elektroninė žinutė L. G. (bylos I tomas, 24 lapas):

(iv) 2007-11-13 L. G. elektroninė žinutė R. V. (bylos I tomas, 24 lapas):

2007-12-12 UAB „Lintera“ darbuotojas L. G. elektroniniu paštu persiuntė tuometiniam UAB „Prof-T“ direktoriui R. V. iš pirkimą organizuojančios bendrovės dar 2007-12-11 (t.y. prieš oficialų pirkimo paskelbimą) gautą kvietimą dalyvauti atitinkamame pirkime (bylos I tomas, 18-22 lapai).

Atkreiptinas dėmesys ir į kai kuriuos ūkio subjektų pateiktų komercinių pasiūlymų gramatinius netikslumus. UAB „Lintera“ komerciniame pasiūlyme (bylos V tomas, 151 lapas) siūlomas pirkti įrengimas apibūdinamas kaip „11-2680 ISOMET 4000 precizinė linijinio pjovimo mašina komplekte su:⁴“, tuo tarpu UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ komerciniuose pasiūlymuose (atitinkamai bylos tomas V, 161, 172 lapai) daroma ta pati gramatinė klaida, nurodant, kad siūloma pirkti prekė yra „11-2680 ISOMET 4000 precizinė linijinio pjovimo staklės“. UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ komerciniuose pasiūlymuose taip pat nurodoma, kad su preke bus pateikta „naudojimosi instrukcija anglu bei rusų kalba“. Identiškas abiejų šių bendrovių techninis prekės aprašymas, kuriame yra tik keli teksto formatavimo ir išdėstymo skirtumai. Abiejų bendrovių prekės aprašymuose paliktas platesnis nei įprasta tarpas tarp žodžių „net labai plonus   ruošinius“, kuris vizualiai nesunkiai pastebimas.

VĮ Ignalinos atominei elektrinei perkant precizinį pjautuvą, pateikti komercinius pasiūlymus buvo pakviesti tik trys nagrinėjami ūkio subjektai, t.y. UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“.

2008-01-22 AB „Mažeikių nafta“ išsiuntė kvietimus UAB „Lintera“ ir dar kelioms bendrovėms dalyvauti pirkime apklausos būdu ir pateikti komercinį pasiūlymą dėl pneumatinių veržliasukių (iš viso trys pozicijos). Komercinius pasiūlymus pateikė UAB „Lintera“ (pasiūlymo kaina 13 142,20 litų, komercinį pasiūlymą pasirašė Įrankių skyriaus vadovas L. G., bylos VI tomas, 143-144 lapai) bei kitos apklausoje kviestos dalyvauti bendrovės, taip pat UAB „Prof-T“ (pasiūlymo kaina 12 106,80 litų, komercinį pasiūlymą pasirašė direktorius R. V., kuris tuo metu dirbo ir UAB „Frezlitus“ projektų vadovu, bylos VI tomas, 145-147 lapai), nors pastaroji bendrovė nebuvo pakviesta dalyvauti apklausoje. 2008-02-13 nugalėtoju paskelbta ir sutartis pasirašyta su UAB „Prof-T“ (1 ir 2 poz.) ir kita bendrove (3 poz.) (bylos VI tomas, 156 lapas).

Ruošiant komercinius pasiūlymus pagal šį AB „Mažeikių nafta“ kvietimą, vyko toks susirašinėjimas elektroniniu paštu:

2008-01-28 L. G. elektroninė žinutė R. V. (bylos I tomas, 34 lapas):

UAB „Prof-T“ nugalėjo AB „Mažeikių nafta“ skelbtoje apklausoje, nors AB „Mažeikių nafta“ UAB „Prof-T“ nepakvietė dalyvauti apklausoje. Apie minėtą apklausą UAB „Prof-T“ informavo UAB „Lintera“ Įrankių skyriaus vadovas L. G. bei paragino UAB „Prof-T“ joje dalyvauti.

Pažymėtina, kad UAB „Prof-T“ ir UAB „Lintera“ komerciniuose pasiūlymuose buvo nurodyti identiški pneumatiniai smūginiai veržliasukiai, pateikti visiškai identiški šių įrankių aprašymai, kainos nurodytos analogišku būdu, t.y. atitinkamose vietose dedant tašką ir kablelį (pvz. 1.150,00). Taip pat padaryta ir analogiška teksto įforminimo klaida: nurodant pasiūlymo galiojimo terminą praleistas tarpas tarp skaičiaus ir sutrumpinimo „mėn.“ („6mėn. nuo pasiūlymo datos“), nors nurodant garantijos terminą tokios pačios klaidos išvengta tiek UAB „Lintera“, tiek ir UAB „Prof-T“ pasiūlymuose („12 mėn. nuo pardavimo datos“). Pastebėtina, kad pasiūlymai buvo teikiami laisva forma, todėl tokie sutapimai negali būti paaiškinti niekaip kitaip, kaip tik pasiūlymų suderinimu. Tai patvirtina kitos pasiūlymą pateikusios bendrovės UAB „Gitana“ komercinis pasiūlymas, kuris gerokai skiriasi (nurodyti kito tipo pneumatiniai smūginiai veržliasukiai, skiriasi pasiūlymo išdėstymas, įrankių aprašymas ir t.t.) (bylos VI tomas, 148 lapas).

Paminėtina ir tai, kad 2008-07-11 patikrinimo metu UAB „Frezlitus“ patalpose buvo rastas UAB „Prof–T“ komercinis pasiūlymas AB „Mažeikių nafta“, nors UAB „Frezlitus“ pati jokio pasiūlymo šiai apklausai nepateikė (bylos I tomas, 143 lapas).

1) Sklendžių šlifavimo staklių „Unigrid SLIM 300“ ir „Unigrid MK4“ atsarginių dalių pirkimo supaprastintas atviras konkursas Nr. 61 354 (pirkimo dokumentai bylos VI tomas, 77-118 lapai).

Konkursas skelbtas 2008-02-15, įvyko 2008-03-04. UAB „Lintera“ paruoštas komercinis pasiūlymas pateiktas 2008-03-04. Pasiūlymo kaina konkursui 15 561,84 litų (bylos VI tomas, 103-107 lapai). UAB „Prof-T“ paruoštas komercinis pasiūlymas pateiktas taip pat 2008-03-04. Pasiūlymo kaina konkursui 14 145,84 litai (bylos VI tomas, 108-115 lapai). Konkurso nugalėtoju paskelbta ir sutartis pasirašyta su UAB „Prof-T“ (AB Lietuvos elektrinė Pirkimų tarnybos raštas, bylos VI tomas, 78 lapas, posėdžio protokolas, bylos VI tomas, 80-81 lapai).

Konkurso sąlygose nurodyta, kad tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, privalo užpildyti atitinkamą lentelę nurodant kainas. Abiejų bendrovių (UAB „Lintera“ ir UAB „Prof-T“) komerciniai pasiūlymai pateikti laikantis lentelės reikalavimų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad abiejuose komerciniuose pasiūlymuose yra padaryta klaidų, palikta netikslumų, kurie negalėjo atsirasti dėl pasiūlymų rengimo pagal tą pačią konkurso organizatoriaus pateiktą formą (tokių teiginių ir atitinkamų netikslumų konkurso organizatoriaus dokumentuose iš viso nėra).

UAB „Lintera“ ir UAB „Prof-T“ pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose (bylos VI tomas, 103, 108 lapai) padaryta ta pati klaida: vietoj žodžio „pristatymo“ įrašytas žodis „priststymo“. UAB „Lintera“ komerciniame pasiūlyme po žodžio „pažymėjimą“ vietoj taško yra padėtas kablelis, nors sakinio tęsinio nėra, skirtingai nuo UAB „Prof-T“ komercinio pasiūlymo, kuriame po minėto žodžio yra kablelis ir tęsinys „atstovavimo pažymėjimą...“. Pasiūlymuose vienodu būdu nurodomos kainos (pvz. 15.561,84), taip pat paryškintu šriftu rašomi analogiški žodžiai ir skaičiai, nors konkurso organizatoriaus dokumentuose pateikiamame lentelės pavyzdyje nėra jokių paryškinimų (abiejuose pasiūlymuose paryškinta pirmoji lentelės eilutė bei paskutinis stulpelis, žodis „viso“, prekių kiekis). Be to, netgi nurodant įrankių pavadinimą bei jų gamintojo pavadinimą analogiškai rašomos kabutės: pasiūlymo įžanginiame sakinyje rašoma „Unigrind GmbH“, tuo tarpu lentelėje nurodant įrankių pavadinimus jau “Unigrind B252”.

2) Pneumatinių įrankių (šlifavimo mašinėlių, veržliasukių) pirkimo supaprastintas atviras konkursas Nr. 61708 (pirkimo dokumentai bylos VI tomas, 3-76 lapai).

Konkursas registruotas Viešųjų pirkimų tarnyboje 2008-02-20, paskelbtas 2008-02-27, įvyko 2008-03-13. Komercinius pasiūlymus šiam konkursui pateikė UAB „Ekobana“, UAB „Lintera“, UAB „Metmatus“ ir UAB „Prof-T“. UAB „Lintera“ paruoštas komercinis pasiūlymas pateiktas 2008-03-07. Pasiūlymo kaina konkursui - 18 554,32 litai (bylos VI tomas, 23-31 lapai). UAB „Prof-T“ paruoštas komercinis pasiūlymas pateiktas 2008-03-12. Pasiūlymo kaina konkursui - 17 086,96 litai (bylos VI tomas, 40-52 lapai). Konkursą vienoje dalyje (pneumatinės šlifavimo mašinėlės) laimėjo UAB „Prof-T“. UAB „Lintera“ su savo komerciniu pasiūlymu užėmė antrąją vietą (AB Lietuvos elektrinė Viešųjų pirkimų komisijos laimėjusio pasiūlymo nustatymo posėdžio protokolas, bylos VI tomas, 6-7 lapai).

Konkursinių pasiūlymų rengimo laikotarpiu tarp nagrinėjamų ūkio subjektų vyko toliau nurodytas susirašinėjimas. Pastebėtina, kad UAB „Lintera“ Įrankių skyriaus vadovas L. G. dirbo šioje bendrovėje iki 2008-03-07. Iš toliau pateikiamo susirašinėjimo matyti, kad apie nagrinėjamą konkursą ir UAB „Linteros“ planus jame dalyvauti jis žinojo ir turėjo visą, kaip UAB „Lintera“ atsakingam darbuotojui, prieinamą informaciją.

(i) 2008-03-02 V. N. elektroninė žinutė L. G. (bylos I tomas, 175 lapas)⁶:

(ii) 2008-03-04 L. G. elektroninė žinutė V. N. (bylos I tomas, 174 lapas):

Minėtą elektroninę žinutę UAB „Frezlitus“ vadybininkas V. N. paaiškino taip:

„L. prašė padaryti normalų pasiūlymą nuo UAB „Prof – T“, nors mes planavome tame konkurse dalyvauti su kita įranga nuo mūsų įmonės UAB „Frezlitus“. Greičiausia ir dalyvauta buvo nuo UAB „Proftorque“. Pasiūlymą ruošiau aš, pagal ką paruošti pasiūlymą: visas kainas man buvo paliktos L., kiek antkainio uždėt, ką sutvarkyti ir paruošt konkursui, kad jam atvykus reikėtų tik patikrint. Realiai L. pasakydavo, kokį antkainį uždėti, pasakė, kiek procentų Lintera deda greičiausiai dėl to, kad norėjo, jog aš padaryčiau mažesnę kainą nei UAB „Lintera“. (2009-06-16 Paaiškinimų protokolas, bylos VII tomas, 41 lapas).

(iii) 2008-03-04 V. N. elektroninė žinutė L. G. (bylos I tomas, 174 lapas):

(iv) 2008-03-05 L. G. elektroninė žinutė V. N. (bylos I tomas, 173-174 lapai):

(v) 2008-03-05 V. N. elektroninė žinutė L. G. (bylos I tomas, 173 lapas):

(vi) 2008-03-05 L. G. elektroninė žinutė V. N.(bylos bylos I tomas, 173 lapas):

2007-10-15 VĮ „Visagino energetikos remontas“ pakvietė UAB „Lintera“, UAB „Prof-T“ ir UAB „Mecro Technikonas“ pateikti komercinius pasiūlymus dėl hidraulinės įrangos pardavimo (pirkimo dokumentai, bylos VI tomas, 120- 132). Savo pasiūlymus pateikė UAB „Lintera“ ir UAB „Prof-T“. UAB „Lintera“ paruoštas komercinis pasiūlymas pateiktas 2007-10-22, pasiūlymo kaina 48 213,225 Lt su PVM (bylos VI tomas, 129 lapas). UAB „Prof-T“ paruoštas komercinis pasiūlymas pateiktas taip pat 2007-10-22, pasiūlymo kaina 49 536,99 Lt su PVM (bylos VI tomas, 130 lapas). Tiekėju pasirinkta UAB „Prof-T“, kadangi UAB „Lintera“ pasiūlė įsigyti ne visą atitinkamos įrangos komplektą (įrangos, kuri buvo pasiūlyta, kaina buvo identiška UAB „Prof-T“ pasiūlymui).

Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju apklausą vykdžiusi VĮ „Visagino energetikos remontas“ tik nurodė ketinamą įsigyti įrangą, nepateikdama jokio komercinio pasiūlymo pateikimo pavyzdžio, taigi, pasiūlymai buvo teikiami laisva forma. UAB „Lintera“ ir UAB „Prof-T“ pateikti komerciniai pasiūlymai labai panašūs pagal savo formą (analogiškas tekstas lentelėje parašytas paryškintu šriftu, patamsinta visa viršutinė ir apatinė lentelės eilutės), be to, pasiūlymuose nurodytos kainos yra identiškos nuo 1 iki 8 pozicijos (nesiskiria nė vienu centu), suteikiama vienoda 5 proc. nuolaida nuo suskaičiuotos galutinės įrangos įsigijimo kainos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Lintera“ pasiūlyme nėra pasiūlyta likusių pozicijų (9-12), kurios buvo nurodytos kvietime, tuo tarpu UAB „Prof-T“ atitinkamą įrangą pasiūlė ir dėl to buvo pasirinkta kaip tiekėjas.

Tyrimo metu taip pat nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad nagrinėjami ūkio subjektai vykdė bendradarbiavimą, susijusį su dalyvavimu viešųjų pirkimų konkursuose, ir platesniu mastu, nors pagal turimą informaciją tiesiogiai tokios aplinkybės nesietinos su konkrečiais konkursais.

Tarp L. G., pastarajam dirbant UAB „Lintera“, ir R. V., kuris vadovavo UAB „Prof-T“ ir dirbo projektų vadovu UAB „Frezlitus“, vyko susirašinėjimas dėl klientams numatomų pasiūlyti įrankių. Pavyzdžiui, 2007-06-05⁷, 2007-07-18⁸, 2007-10-16⁹ elektroninėmis žinutėmis R. V. buvo persiųsti įrankių pardavėjų komerciniai pasiūlymai, kurie buvo pateikti UAB „Lintera“. Nors L. G. su įrankių pardavėjais bendravo kaip UAB „Lintera“ atstovas, tačiau tuo pačiu bendradarbiavo ir su R. V.

Kaip jau buvo minėta, L. G. susirašinėjo su R. V. ir dėl dalyvavimo konkursuose. Nors kai kurį susirašinėjimą sunku priskirti konkrečiam konkursui, tačiau jis akivaizdžiai parodo, kad tarp nagrinėjamų ūkio subjektų darbuotojų vyko susirašinėjimas dalyvavimo konkursuose klausimais.

(i) Pavyzdžiui, 2007-11-16 L. G. elektroninėje žinutėje R. V. rašoma (bylos I tomas, 182 lapas):

(ii) 2008-01-16 L. G. elektroninėje žinutėje R. V. rašoma (bylos I tomas, 184 lapas):

Paaiškindami dalyvavimo konkursuose, komercinių pasiūlymų rengimo šiems konkursams ypatumus, nagrinėtų ūkio subjektų atstovai pateikė tokią informaciją:

„Sprendimus dėl dalyvavimo konkursuose priima asmuo administruojantis savo produktų grupę, pasitarus su direktoriumi, akcininkai sprendime nedalyvauja(UAB „Frezlitus“ 2009-04-21 raštas Konkurencijos tarybai, bylos VII tomas, 3 lapas).

Į prašymą pakomentuoti faktą, kad UAB „Frezlitus“ su kitomis bendrovėmis (UAB „Prof – T“, UAB „Lintera“) derino kainas viešųjų pirkimų konkursuose, V. N. paaiškino: „Su „Lintera“ mes kaip konkurentai, tai tikrai ne, nes aš nieko nepažįstu. Čia iš mano pusės. Su UAB „Prof–T“ – tai aš ten dirbau, išėjęs iš UAB „Frezlitus“. Neprisimenu, kad derindavome. Buvo tik L. ir viską derindavo pats“ (2009-06-16 Paaiškinimų protokolas, bylos VII tomas, 41 lapas).

Į klausimą, kaip UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof–T“ vyksta kainų dėl konkursų derinimas V. N. atsakė: „UAB „Frezlitus“ tai dirbau su R. V., o UAB „Prof- T“ su L. G.“ (2009-06-16 Paaiškinimų protokolas, bylos VII tomas, 41-42 lapas). Taip pat šis buvęs UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ darbuotojas paaiškino, kad: „Mano apskaičiuotas kainas patikrindavo R. V. <...>Čia viskas buvo tas pats, kas UAB „Frezlitus“, daugiau viską kuruodavo L., aš buvau pagalbinis žmogus. Konkursinių pasiūlymų kainas dėliodavo daugiausia L., aš dirbau juodesnį darbą, t. y. surinkdavau medžiagą ir pan.“ (2009-06-16 Paaiškinimų protokolas, bylos VII tomas, 40 lapas).

Pateikti paaiškinimai bei aukščiau šiame nutarime išdėstytos aplinkybės, susijusios su ūkio subjektų tarpusavio susirašinėjimu dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose klausimais, parodo, kad pagrindiniai asmenys, kurie buvo atsakingi už nagrinėjamų ūkio subjektų konkursinių pasiūlymų pateikimą nagrinėjamu laikotarpiu, buvo L. G.ir R. V. L. G. buvo UAB „Lintera“ darbuotojas, tačiau kartu bendradarbiavo su R. V. konkursinių pasiūlymų rengimo klausimais, kai pastarieji buvo teikiami UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ vardu. V. N. veikė tiek UAB „Prof-T“, tiek ir UAB „Frezlitus“ vardu, vykdydamas kitų dviejų nurodytų asmenų pavedimus. Tokiu būdu bendradarbiaujant trijų ūkio subjektų darbuotojams, buvo sudarytos sąlygos įgyvendinti draudžiamus susitarimus, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose.

Tyrimo metu išanalizavus surinktą informaciją ir įvertinus nustatytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl dalyvavimo VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirkime įprastos komercinės praktikos būdu (precizinio pjautuvo kompozicinių liejinių pjaustymui pirkimas) ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Taip pat buvo padaryta išvada, kad UAB „Lintera“ ir UAB „Prof-T“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl dalyvavimo kituose nurodytuose konkursuose (AB „Mažeikių nafta“ pneumatinių veržliasukiųpirkime; AB Lietuvos elektrinės organizuotame sklendžių šlifavimo staklių atsarginių dalių pirkimo supaprastintame atvirame konkurse bei pneumatinių įrankių pirkimo supaprastintame atvirame konkurse; VĮ „Visagino energetikos remontas“ vykdytoje apklausoje kėlimo hidraulinei įrangai pirkti) ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Kartelių skyriaus 2009-11-04 pranešime „Apie atliktą tyrimą dėl ūkio subjektų, užsiimančių mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių pardavimo veikla, veiksmų, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (bylos 10 tomas, 2-14 lapai).

Apie atliktą tyrimą nagrinėjami ūkio subjektai buvo informuoti 2009-11-24 Konkurencijos tarybos raštais (atitinkamai bylos III tomas, 44 lapas; bylos VII tomas, 81 lapas; bylos VIII tomas, 6 lapas). UAB „Lintera“ ir UAB „Frezlitus“ rašytinės nuomonės apie tyrimo išvadas nepateikė. Konkurencijos tarybos 2010-02-04 bylų nagrinėjimo posėdžio metu UAB „Frezlitus“ atstovas iš esmės neginčijo Konkurencijos tarybos nustatytų aplinkybių, tačiau nurodė, jog bendrovė nemanė daranti pažeidimą, kadangi UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ yra susijusios akcijomis. UAB „Lintera“ atstovai Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu nurodė, kad su atlikto tyrimo medžiaga bei išvadomis sutinka, prisipažįsta, kad dalyvavo draudžiamame susitarime. Pastarosios bendrovės atstovė taip pat akcentavo, kad UAB „Lintera“ siekė bendradarbiauti su Konkurencijos taryba ir pateikė visą turimą medžiagą, susijusią su tyrimu. Atsižvelgdama į tai, UAB „Lintera“ prašė Konkurencijos tarybą atleisti ją nuo baudos.

UAB „Prof-T“ nuomonę apie atliktą tyrimą pateikė 2009-12-02 raštu (bylos VII tomas, 109 -135 lapai), vėliau ją papildė 2009-12-09 raštu (bylos VII tomas, 136-167 lapai) ir 2009-12-22 raštu (bylos VII tomas, 169-190 lapai). UAB „Prof-T“ iš esmės neginčijo pranešime apie atliktą tyrimą nustatytų aplinkybių, tačiau pareiškė nesutinkanti su pateiktais kaltinimais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu bei pateikė papildomus reikalavimus ir su kitais galimais draudžiamais susitarimais, kuriuose galėjo dalyvauti UAB „Lintera“, susijusią medžiagą. UAB „Prof-T“ nurodė, kad UAB „Lintera“ pateikė ne visai jai žinomą medžiagą apie sudarytus draudžiamus susitarimus ir tuo pagrindu prašė papildomai išanalizuoti UAB „Lintera“ veiksmus dalyvaujant kituose viešųjų pirkimų konkursuose, atlikti patikrinimą šios bendrovės naudojamose patalpose. UAB „Prof-T“ taip pat nurodė, kad UAB „Lintera“ galėjo pažeisti ir kitus Konkurencijos įstatymo reikalavimus, mokėdama neteisėtą atlygį („atidėjimus“) suinteresuotiems asmenims. Analogiškos pozicijos UAB „Prof-T“ atstovai laikėsi ir Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu.

Konkurencijos taryba konstatuoja:

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant ir susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 10 dalį susitarimu yra laikomi bet kokia forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ar pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 101 straipsnio (anksčiau Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnis) nuostatas, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį reikia atitinkamai vadovautis Sutarties 101 straipsnio taikymo praktika.

Atsižvelgus į nurodytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ veiksmai, dalyvaujant mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos viešųjų pirkimų konkursuose, gali būti laikomi susitarimu tarp konkurentų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Siekiant tai nustatyti, šiuo atveju pirmiausia reikia tinkamai įvertinti atitinkamą rinką, nustatyti jose konkuruojančius ūkio subjektus.

Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje atitinkama rinka įvardijama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje, bei Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 ir 7 dalis prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Pastebėtina, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas nėra savitikslis dalykas. Rinkos apibrėžimo tikslumas ir detalumas priklauso nuo nagrinėjamo pažeidimo pobūdžio. Šią išvadą ne kartą patvirtino ir Europos Sąjungos teismai¹⁰. Nagrinėjant horizontalaus pobūdžio kainų nustatymą, įskaitant ir komercinių pasiūlymų derinimą viešųjų pirkimų konkursuose, pakanka nustatyti, kad ūkio subjektai yra konkurentai, kadangi susitarimas dėl kainų nustatymo tarp konkurentų savaime laikomas pažeidimu. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju taip pat nėra būtinybės detaliai analizuoti visų galimų prekės bei geografinės rinkos variantų bei su tuo susijusių ypatumų.

Kaip jau buvo minėta aprašomojoje šio nutarimo dalyje, nagrinėjami ūkio subjektai užsiima mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos pardavimo veikla. Pirkėjo, kaip ir tiekėjo, požiūriu mažosios mechanizacijos ir kitų susijusių įrankių pardavimas neturi artimų pakaitalų, nes kitų gaminių (pavyzdžiui, hidraulinių turbinų, reaktyvinių variklių) paskirtis yra kitokia, t.y. jie naudojami ne kaip darbo priemonės žmogaus ūkinėje veikloje, o, pavyzdžiui, įvairių objektų statybai ar kitais tikslais. Taigi, mažosios mechanizacijos ir kitus įrankius galima išskirti kaip atskirą grupę prekių pagal jų savybes ir naudojimą. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu detaliai išanalizuoti atskirų minėtų įrankių savybes ar naudojimo galimybes, šių įrankių tarpusavio pakeičiamumą ir jų galimą skirstymą į atskirus pogrupius, kadangi, kaip jau buvo minėta, tai nėra reikšminga vertinant ūkio subjektų veiksmų atitiktį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, prekės rinka apibrėžiama kaip mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių pardavimo rinka.

Visos mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių pardavimu užsiimančios įmonės veikia panašiomis sąlygomis visoje Lietuvoje, viešųjų pirkimų konkursuose dalyvauja ūkio subjektai iš bet kurios Lietuvos dalies. Nežymūs skirtumai dėl mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių pardavimu užsiimančių įmonių kaštų, kurie susidaro atstovams nuvykstant į perkančiosios organizacijos objektą, ir kiti panašūs faktoriai iš esmės nenulemia teritorinių rinkos skirtumų taip, kad būtų galima išskirti atskiras lokalines rinkas. Rinka taip pat neišsiplečia už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, kadangi perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatyme numatytus pirkimo būdus organizuoja pirkimus Lietuvoje ir pirkimo objektai (mažosios mechanizacijos ir kiti įrankiai) yra panaudojami Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamos bendrovės, kaip ir kiti mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių pardavimu užsiimantys ūkio subjektai, veikia Lietuvoje ir iš esmės nesusiduria su ūkinės veiklos teisiniais apribojimais ar kitomis veiklos kliūtimis. Nagrinėjamu atveju Lietuvoje mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių pardavimu užsiimantys ūkio subjektai iš esmės neturėjo galimybės įsijungti į gretimose teritorijose esančias atitinkamas rinkas, kaip ir kitų valstybių mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių pardavėjai neturėjo galimybės įsijungti į Lietuvoje veikiančią minėtą rinką. Dėl išdėstytų priežasčių geografinė rinka apibrėžiama kaip nacionalinė, t.y. kaip Lietuvos Respublikos teritorija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atitinkama rinka apibrėžiama kaip mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių pardavimo rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant horizontalų susitarimą dėl kainų nustatymo, įskaitant ir tokio pobūdžio susitarimą viešųjų pirkimų konkursuose, svarbu nustatyti, ar atitinkamus tarpusavio elgesio derinimo veiksmus atlikę ūkio subjektai yra konkurentai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjami ūkio subjektai turi tam tikrų tarpusavio sąsajų, nurodytų šio nutarimo aprašomojoje dalyje, būtina įvertinti, ar šie ūkio subjektai yra laikytini konkurentais atitinkamoje rinkoje.

Europos Teisingumo Teismas 1988-05-04 sprendimu byloje Nr. C-30/87 [1988] Corinne Bodson v SA Pompes funèbres des régions libérées suformulavo taisyklę, jog Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnis¹¹ netaikomas, jeigu susitariančios įmonės sudaro ekonominį vienetą, kuriame dukterinė įmonė neturi realios laisvės nuspręsti dėl savo veiksmų krypties rinkoje, ir jeigu susitarimas ar bendri veiksmai yra susiję su vidiniu uždavinių pasiskirstymu tarp grupės narių. Ūkio subjekto sąvoka konkurencijos teisės prasme suprantama kaip ekonominis vienetas aptariamo susitarimo dalyko prasme, net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų¹². Patronuojanti įmonė ir jos kontroliuojamos įmonės (ar filialai) laikomos viena įmone, jei kontroliuojamos įmonės yra visiškai priklausomos nuo patronuojančios įmonės, t.y. negali savarankiškai priimti ūkinės veiklos sprendimų. Nagrinėjamu atveju vertinant bendrovių tarpusavio ryšius ir siekiant nustatyti, ar jos veikia rinkoje savarankiškai, buvo atsižvelgta į nurodytus kriterijus.

UAB „Lintera“ vienintelis nustatytas ryšys su kitais nagrinėjamais ūkio subjektais (tiksliau - UAB „Prof-T“) yra jos buvę darbuotojai (L. G., vadovavęs UAB „Lintera“ Įrankių skyriui šiuo metu yra UAB „Prof-T“ direktorius, kiti du fiziniai asmenys, šiuo metu turintys UAB „Prof-T“ akcijų, anksčiau taip pat dirbo UAB „Lintera“). Toks ryšys nesudaro jokio pagrindo abejoti UAB „Lintera“ savarankiškumu UAB „Prof-T“ atžvilgiu. Be to, visi nagrinėjami ūkio subjektai tyrimo metu teigė, kad UAB „Lintera“ vienareikšmiškai yra UAB „Prof-T“ ir UAB „Frezlitus“ konkurentė.

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ yra konkurentės atitinkamoje rinkoje. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad UAB „Frezlitus“ turima UAB „Prof-T“ akcijų dalis nesuteikia šiam akcininkui balsavimo teisių, kurių pagrindu jis galėtų kontroliuoti UAB „Prof-T“ veiklą. Pagal UAB „Prof-T“ įstatų 73 punktą sprendimai visuotiniame akcininkų susirinkime yra priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis. Bendrovėje yra vienasmenis valdymo organas – direktorius, kuris ir atlieka visas ūkio subjekto kasdienės veiklos koordinavimo funkcijas. Taigi, nors šios dvi nagrinėjamos bendrovės yra tarpusavyje susijusios, tačiau jų tarpusavio ryšiai nesudaro pagrindo teigti, kad jos sudaro vieną ekonominį vienetą dėl tarpusavio kontrolės ir priklausomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Prof-T“ ir UAB „Frezlitus“ dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, pateikdamos atskirus komercinius pasiūlymus ir tokiu būdu konkuruodamos dėl pirkėjų užsakymų.

Paminėtina ir tai, kad minėtų bendrovių atstovai tvirtino, kad kiekviena bendrovė savarankiškai, nepriklausomai viena nuo kitos, priima sprendimus. Paaiškindami bendrovių dalyvavimo konkursuose ypatumus bei jų tarpusavio ryšius, atitinkami bendrovių atstovai nurodė:

„Sprendimus dėl dalyvavimo konkursuose priima asmuo administruojantis savo produktų grupę, pasitarus su direktoriumi, akcininkai sprendime nedalyvauja“(UAB „Frezlitus“ 2009-04-21 raštas Konkurencijos tarybai, bylos VII tomas, 3 lapas).

„Kaip savarankiški ūkio subjektai UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ galėjo būti tokių atvejų, kad dalyvavo konkursuose ir tuose pačiuose“ (UAB „Frezlitus“ projektų vadovas R. V., 2009-06-15 Paaiškinimų protokolas, bylos VII tomas, 48 lapas).

„Viešųjų pirkimų konkursuose kiekvienas pirkimų vadybininkas nuspręsdavo ar dalyvauti konkurse ar nedalyvauti savarankiškai. Skaitydavome skelbimus VŽ prieduose ir jei mums tinkamas skelbimas buvo, tai priimdavom sprendimą kiekvienas vadybininkas atskirai. <...> Tapęs direktoriumi UAB „Prof - T“, aš atsiribojau nuo bet kokios UAB „Frezlitus“ veiklos. Kiekviena įmonė tvarkosi su savo produktais atskirai. Iš esmės yra įmonės vadovas – tiesioginis valdymo organas, kuris ir atsakingas už mokesčių sumokėjimą, už buhalterijos vedimą ir t. t. Yra konkrečios srities specialistai – vadybininkai. Jie ir sprendžia dalyvauti konkurse ar ne, jei dalyvaujam ir laimim – jie gauna atlyginimą už tai“ (UAB „Prof - T“ direktorius L. G., 2009-07-28 Paaiškinimų protokolas, bylos tomas VII, 59 lapas).

„Dėl bendros Bendrovės ūkinės komercinės veiklos tarp Bendrovės, UAB „Frezlitus“, UAB Lintera ir UAB „LEPROFITUS“ vykdymo: su UAB „LEPROFITUS“, UAB Frezlitus“ ar UAB „Lintera“ Bendrovė bendros ūkinės komercinės veiklos nevykdo. Priešingai, Bendrovė konkuruoja su UAB „Frezlitus“ ar UAB „Lintera“, pavyzdžiui, dalyvaudama pirkimų konkursuose. Bendrovė kartais įsigyja iš UAB „Frezlitus“ ūkinei komercinei veiklai reikalingų produktų ir atvirkščiai“ (UAB „Prof - T“ 2009-05-08 raštas Konkurencijos tarybai, bylos III tomas, 22 lapas).

„UAB „Lintera“ <...>, UAB „Proftorque“ <...> ir UAB „Frezlitus“ yra didmenine mažosios mechanizacijos prekyba besiverčiančios įmonės. Visos trys įmonės prekiauja tos pačios rūšies, neretai ir gamintojo, produkcija Lietuvos teritorijose ir yra konkurentai tarpusavyje. UAB „Lintera“, UAB „Proftorque“ bei UAB „Frezlitus“ su šia produkcija dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose <...>“ (2008-05-15 UAB „Lintera“ raštas Konkurencijos tarybai, bylos I tomas, 1 lapas).

Kai kurie bendrovių atstovų paaiškinimai buvo prieštaringi, tačiau jie nesudaro pagrindo keisti išvados, kad UAB „Prof-T“ ir UAB „Frezlitus“ turi būti vertinami kaip savarankiški ūkio subjektai. (Pavyzdžiui, UAB „Frezlitus“ projektų vadovas R. V. nurodė: „Aš nemanau, kad UAB „Prof – T“ yra konkurentas, kadangi įmonė susijusi.“ (bylos VII tomas, 47 lapas); „Su UAB „Prof – T“ gal būt buvo kažkokios kalbos apie pardavimus. Su „Lintera“ iš principo negalėjo būti, nes tai yra konkurentai.“ (bylos VII tomas, 48 lapas).

Šie pasisakymai, taip pat kaip ir aplinkybė, kad UAB „Frezlitus“ bei UAB „Prof-T“ ilgą laiką buvo įsikūrusios tose pačiose patalpose, vienos bendrovės naudojamame kabinete patikrinimo metu buvo rasta kitos bendrovės dokumentų¹³, tie patys asmenys (R. V., V. N.) dirbo abiejų bendrovių naudai, tik patvirtina, kad šios bendrovės buvo užmezgusios glaudžius bendradarbiavimo santykius, kurie palengvino draudžiamų susitarimų įgyvendinimą. Minėtos aplinkybės jokiu būdu nereiškia, kad tarp UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ egzistavo pavaldumo santykiai, dėl kurių UAB „Prof-T“ nebūtų galėjusi laisvai veikti rinkoje.

Išanalizavus UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ tarpusavio ryšius bei minėtų bendrovių atstovų gautus paaiškinimus, darytina išvada, kad minėti ūkio subjektai yra konkurentai. Minėtos bendrovės taip pat yra UAB „Lintera“ konkurentės atitinkamoje mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių pardavimo Lietuvoje rinkoje.

Nustatyta, kad 2007-2009 m. be UAB „Lintera“, UAB „Prof-T“ ir UAB „Frezlitus“ kiti mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių pardavimo rinkos dalyviai buvo: UAB „Senukai“, UAB „Ekobana“, UAB „Metmatus“, UAB „Gitana“, UAB „Domingos prekyba“, UAB „Asteristus“, UAB „Teronis“, UAB „Promimpex“, UAB „Hidralteka“, UAB „Izovoltas“, UAB „Iksados“ GTC, Jurij Gamzin įmonė „Sveteka“, A.Kaliakino IĮ „Elvata“ ir kiti. Šiuos ūkio subjektus, kaip savo konkurentus, įvardijo ir UAB „Prof-T“ (2009-05-08 raštas Konkurencijos tarybai, bylos III tomas, 21 lapas).

Kaip jau buvo minėta, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas draudimas sudaryti bet kokius susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Taip pat buvo minėta, kad Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalis numato, kad susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, t.y. tiek kaip raštu ar žodžiu sudarytos ūkio subjektų sutartys, tiek kaip suderinti veiksmai ar ūkio subjektų junginio sprendimai.

Europos Teisingumo Teismas, vadovaudamasis Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsniu (dabar – Sutarties 101 straipsnis), suderintus veiksmus yra apibrėžęs kaip „veiksmų koordinavimo tarp ūkio subjektų formą, kuri nepasiekusi vadinamojo susitarimo stadijos, sąmoningai pakeičiama praktiniu bendradarbiavimu tarp tų ūkio subjektų, siekiant išvengti konkurencijos pavojaus“¹⁴. Suderinti veiksmai privalo būti susiję su elgesiu ateityje, tačiau nėra būtina, kad būtų sugalvotas nuoseklus veiksmų planas.

Konkurencijos įstatyme įtvirtintas draudimas (analogiškas Sutarties 101 straipsnyje įtvirtinam draudimui) reiškia, kad ūkio subjektai sprendimus dėl savo ūkinės veiklos turi priimti savarankiškai. Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad konkurencija suponuoja tai, kad kiekvienas ūkio subjektas privalo nepriklausomai apsispręsti dėl savo elgesio. Nors šis nepriklausomybės reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje¹⁵.

Iš šio nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad sprendimus dėl komercinių pasiūlymų pateikimo atitinkamuose viešųjų pirkimų konkursuose nagrinėjami ūkio subjektai priėmė ne savarankiškai, o būtent tarpusavyje suderinę savo veiksmus.

Tirtu laikotarpiu UAB „Lintera“ Įrankių skyriaus vadovas pateikdavo komercinius pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose savo atstovaujamos bendrovės vardu, tačiau kartu derino su konkurentais UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof - T“ dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose sąlygas bei prekių kainas. L. G. konkuruojančioms bendrovėms iš UAB „Lintera“ jam suteiktos pašto dėžutės <...> persiųsdavo informaciją apie įmonės prekių kainas, atsiskaitymo bei prekių pristatymo terminus į šiuos draudžiamame susitarime dalyvavusių konkurentų elektroninio pašto adresus: <...> ir atvirkščiai. Nagrinėjamų ūkio subjektų bendradarbiavimą ir tarpusavio kontaktus tais klausimais, kuriais pagal įprastą realiai konkuruojančių ūkio subjektų praktiką turėjo išlaikyti konfidencialumą, atskleidžia nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstytos aplinkybės.

Iš šio nutarimo 2 punkte pateiktos tiriamų ūkio subjektų veiksmų analizės galima daryti išvadą, kad tarp UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof - T“ prieš VĮ Ignalinos atominės elektrinės skelbtą pirkimą įprastos komercinės praktikos būdu dėl precizinio pjautuvo kompozicinių liejinių pjaustymo vyko kontaktas - UAB „Lintera“ Įrankių skyriaus vadovas elektroniniu paštu nusiuntė UAB „Frezlitus“ projektų vadovui ir UAB „Prof - T“ direktoriui¹⁶ siūlymą dėl komercinių pasiūlymų paruošimo: „manau, kad nuo Linteros ir Proft-t pasiūlymus aš paruošiu. Tau reikėtų paruošti KP nuo Frezlitus‘o“. UAB „Frezlitus“ projektų vadovas ir UAB „Prof - T“ direktorius sutiko su minėtu pasiūlymu: „Tai aš ruošiu pasiūlymą nuo Frezlitus-o, tik pasakyk kokią kainą man statyti? Kokia kaina bus nuo Linteros ir nuo Proft – T?“. Minėti atsakingi darbuotojai derino konkursinio pasiūlymo kainos skaičiavimą: „instaliavimo darbus ir transportavimo kainą traukti į lentelę manau netikslinga. Transporto kainą įtraukti prie prekių kainos, instaliavimą iš viso išmesti“, „kaip suprasti instaliavimo kainą iš vis išmesti? Turi omenyje, kad įtraukiam į savo kaštus? Juk tai beveik trys tūkstančiai litų!“, antkainį „manau šiuo atveju antkainis K=1,5 tikrai yra didelis ir pakankamas“, tiekimo terminą ir kitas nuostatas. Konkurso nugalėtoju paskelbta ir sutartis pasirašyta su UAB „Prof – T“.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir tyrimo metu surinkta medžiaga, konstatuotina, kad UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ susitarė pateikti suderintus konkursinius pasiūlymus iš anksto nustatydamos būsimą konkurso laimėtoją.

UAB „Lintera“ ir UAB „Prof-T“ taip pat bendradarbiavo ir kituose šio nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytuose konkursuose. Šio nutarimo 2.2. punkte pateikti įrodymai atskleidžia, kad minėti ūkio subjektai bendradarbiavo AB „Mažeikių nafta“ organizuotoje pneumatinių veržliarakčių pirkimo apklausoje. Pastebėtina, kad AB „Mažeikių nafta“ apie minėtą pirkimą neinformavo UAB „Prof - T“, tačiau šios bendrovės komercinis pasiūlymas laimėjo, nes apie minėtą pirkimą UAB „Prof - T“ informavo UAB „Lintera“ Įrankių skyriaus vadovas. UAB „Lintera“ taip pat dalyvavo minėtame pirkime, tačiau jos komercinis pasiūlymas nelaimėjo. Nors pasiūlymai šiam pirkimui buvo teikiami laisva forma, juose nustatyta sutapimų ir analogiškų klaidų, kurie negali būti paaiškinti niekaip kitaip, kaip tik pasiūlymų suderinimu.

Šio nutarimo 2.3. punkte aprašytuose AB „Lietuvos elektrinė“ skelbtuose pirkimuose taip pat neišvengta analogiškų klaidų bei komercinių pasiūlymų panašumų, nustatyti ir tiesioginiai UAB „Lintera“ bei UAB „Prof-T“ kontaktai. UAB „Lintera“ įrankių skyriaus vadovas ir UAB „Prof-T“ pasiūlymą rengęs vadybininkas, ruošdami komercinius pasiūlymus AB „Lietuvos elektrinė“ skelbtam pneumatinių įrankių (šlifavimo mašinėlių, veržliasūkių) pirkimo supaprastintam atviram konkursui, elektroniniu paštu derino kainas („bet su kaina – atsargiai. (siūlau savikaina x 1,25) <...> Tiesinis šlifuoklis <...> kaina konkursui 3744,00 Lt be PVM <...>“), nuolaidas („todėl nuo pirmos specifikacijos kainų padaryk dar papildomą -4,5% nuolaidą“), antkainius („antkainis liks apie 18 – 19%. Mažesniu antkainiu nėra prasmės dalyvauti. Lintera paprastai deda 25% antkainį“). Minėti atsakingi darbuotojai derino ir nutarė, kad „pasiūlymus reikia sudėti ant UAB „Prof - T“ blankų“, o neteikti pasiūlymo nuo UAB „Frezlitus“. Konkurso nugalėtoju paskelbta ir sutartis pasirašyta su UAB „Prof–T“.

VĮ „Visagino energetikos remontas“ vykdytoje apklausoje kėlimo hidraulinei įrangai pirkti (nutarimo 2.4 punktas) ūkio subjektų pasiūlymuose nustatyti panašumai bei sutapimai, kurie negalėtų būti paaiškinami niekaip kitaip, kaip tik bendru tokių pasiūlymų parengimu.

Tyrimo metu nustatyti faktai liudija, kad UAB „Lintera“ ir UAB „Prof-T“, būdamos konkurentėmis, susitarė pateikti suderintus pasiūlymus, įskaitant konkursinių pasiūlymų kainas, nurodytuose penkiuose konkursuose. UAB „Lintera“ faktiškai konkursuose (apklausose) nekonkuravo su UAB „Prof–T“, sudarydama sąlygas pastarajai bendrovei laimėti.

Kaip matyti iš tyrimo metu nustatytų faktų, suderinti veiksmai viešojo pirkimo konkursuose (apklausose), be kita ko, pasireiškė konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumu ir (ar) vienodumu, vienodu šių formų užpildymo ir vienodu kainų rašymo būdu, tų pačių asmenų dalyvavimu rengiant konkurso pirkimo dokumentus. Šių aplinkybių negalima būtų paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Todėl pripažintina pagrįsta išvada, jog tiriami ūkio subjektai derino savo veiksmus, nustatydami pasiūlymo kainą, ir tuo nulėmė konkurso nugalėtoją.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, dar kartą pabrėžtina, kad konkurencijos esmė yra tai, kad kiekvienas ūkio subjektas nepriklausomai apsisprendžia dėl savo elgesio atitinkamoje rinkoje. Kainos laikytinos viena iš svarbiausių konkuravimo sąlygų, todėl bet kokie sprendimai dėl jų taip pat turėtų būti priimami savarankiškai. Iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad nurodyti ūkio subjektai (konkurentai atitinkamoje rinkoje) tarpusavyje bendravo dalyvavimo konkursuose klausimais, todėl vertinant šiuos faktus galima daryti pagrįstą išvadą, kad jų sprendimai dėl komercinių pasiūlymų kainų ir kitų sąlygų nebuvo priimami savarankiškai.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, draudžiami tie ūkio subjektų susitarimai, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Kaip numato Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainą visais atvejais laikomas ribojančiu konkurenciją (konkurencijos ribojimas pagal tikslą). Analogiškos nuomonės dėl susitarimų dėl įkainių (kainų) nustatymo laikosi ir Europos Komisija. Europos Komisijos pranešimo „Rekomendacijos dėl EB steigimo sutarties 81 straipsnio taikymo horizontalaus bendradarbiavimo susitarimams“¹⁷ 25 punkte yra nurodyti susitarimai, kurie beveik visada patenka į 81 straipsnio 1 dalies (dabar – Sutarties 101 straipsnio 1 dalis) taikymo sritį. Iš esmės tai susitarimai, kurių tikslas yra riboti konkurenciją tokiomis priemonėmis, tarp kurių nurodytas ir kainų nustatymas. Tokie apribojimai yra laikomi ypač žalingais, kadangi jie tiesiogiai veikia konkurencinio proceso rezultatą. Taigi, iš esmės yra pripažįstama, kad susitarimai, kurių tikslas yra konkurencijos ribojimas nustatant kainas, savaime pažeidžia konkurencijos taisyklių reikalavimus.

Europos Komisijos pranešimo „Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairės“¹⁸ (toliau – Gairės) 21 punkte paaiškinta, jog konkurencijos ribojimai pagal tikslą – tai tokie ribojimai, kurie vien pagal savo pobūdį gali riboti konkurenciją. Tai yra tokie ribojimai, kurie, atsižvelgiant į Europos Bendrijos konkurencijos taisyklių tikslus, turi tokį didelį potencialą daryti neigiamą poveikį konkurencijai, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalis (dabar – Sutarties 101 straipsnio 1 dalis) gali būti pritaikoma ir be įrodymų, kad buvo padarytas poveikis rinkai. Ši prielaida remiasi tuo, kad ribojimas yra žymus, ir patirtimi, kuri rodo, kad konkurencijos ribojimai pagal tikslą gali sukelti neigiamus padarinius rinkoje ir sutrukdyti pasiekti tikslų, kurių siekiama įgyvendinant Europos Bendrijos konkurencijos taisykles. Kaip jau buvo minėta, prie tokių ribojimų priskiriami ir susitarimai dėl tiesioginio ar netiesioginio prekių kainų nustatymo. Europos Komisija yra pažymėjusi, kad pagal „Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnį draudžiama pranešti konkurentui apie pagrindinius savo kainų politikos elementus: kainoraščius, pardavimo sąlygas, nuolaidas, įkainius ir jų keitimo datas <…>“.¹⁹

Atsižvelgiant į tokią konkurencijos taisyklių, susijusių su draudžiamais susitarimais, taikymo praktiką, bei Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, galima daryti išvadą, kad, nustačius, jog susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, nėra būtina įrodyti tokio susitarimo ar veiksmų realaus poveikio konkurencijai. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Teisingumo Teismas, konstatavęs²⁰, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalies (dabar - Sutarties 101 straipsnio 1 dalis) taikymo tikslais nėra būtina kreipti dėmesį į realų susitarimo poveikį, jei tik nustatoma, kad jo tikslas yra konkurencijos trikdymas, ribojimas ar iškraipymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2006-05-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹-686/2006 taip pat yra konstatavęs, kad tokie susitarimai, kaip horizontalūs susitarimai dėl kainos, laikomi ribojančiais konkurenciją ab initio. Vertinant veiksmų pripažinimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą sudarančiu susitarimu, pakanka konstatuoti susitarimo faktą bei tikslą - kainos nustatymą.

Nagrinėjami ūkio subjektai nuolat dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose (apklausose) ir jiems yra gerai žinomos pagrindinės Viešųjų pirkimų įstatymo procedūros. Pagal Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą procedūrą, visų dalyvių konkursiniai pasiūlymai pateikiami užklijuotuose ir užantspauduotuose vokuose. Šiuos pasiūlymus perkančiųjų organizacijų pirkimų komisijos atplėšia bei paskelbia konkurso dalyvių kainas tam tikrą dieną tam tikru laiku, o iki vokų atplėšimo viešųjų pirkimų komisijos posėdyje konkursinių pasiūlymų kainos yra konfidenciali informacija. UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ buvo suinteresuotos, kad konkursus (apklausas) laimėtų UAB „Prof-T“, todėl minėtų bendrovių bendradarbiavimas, skaičiuojant konkursinių pasiūlymų kainas, leidžia tokį konkurentų elgesį vertinti kaip kainų derinimą, dalyvaujant konkursuose (apklausose), kas yra draudžiama pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir laikoma konkurencijos ribojimu pagal tikslą.

Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti draudimai riboti konkurenciją. Sąžininga konkurencija sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai iš kelių ar net keliolikos tiekėjų pasiūlymų išsirinkti jai priimtiniausią. Tik esant sąžiningai konkurencijai gali būti pasiektas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudoti lėšas. Konkurencijos įstatymo 5 straipsniu draudžiami viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių ūkio subjektų susitarimai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas apsunkina ar net atima iš perkančiųjų organizacijų galimybę racionaliai naudoti jų pirkimo įgyvendinimui skirtas lėšas. Iškyla grėsmė, jog dėl tokių susitarimų perkančiosios organizacijos bus priverstos įsigyti galimai nekokybiškas ir/ar rinkos kainas viršijančias prekes, paslaugas ar darbus, dėl ko gali turėti nenumatytų papildomų išlaidų.

Tuo atveju, kai konkursas ar kita atrankos procedūra organizuojama ūkio subjekto, kuriam netaikoma pareiga vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis²¹, jos esmė nepasikeičia, t.y. siekiama to paties tikslo – pasirinkti geriausią iš visų konkurentų pateikiamų pasiūlymų.

Išnagrinėjus UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ elgesį, buvo konstatuotos aplinkybės, parodančios suderintus konkurentų veiksmus, pateikiant konkursinius pasiūlymus (atitinkamai UAB „Frezlitus“ derino konkursinį pasiūlymą, įskaitant jo kainą, viename konkurse, o kitos dvi nurodytos bendrovės draudžiamus veiksmus atliko dalyvaudamos penkiuose konkursuose).

Būtent dėl draudžiamo tarp konkurentų susitarimo pateikti konkursuose suderintus pasiūlymus UAB „Prof –T“ laimėjo konkursus (apklausas). Kitų draudžiamo susitarimo dalyvių vaidmuo buvo parodyti, kad konkursas vykdomas konkurenciniu būdu, jame dalyvauja kuo daugiau įmonių, pasiūliusių skirtingas kainas.

Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog konkurentės UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“, teikdamos konkursinius pasiūlymus, veikė ne nepriklausomai, o tarpusavyje derindamos veiksmus. Tokiais veiksmais minėti ūkio subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Pastebėtina, kad Konkurencijos taryba yra jau ne kartą išreiškusi savo poziciją dėl komercinių pasiūlymų kainų derinimo konkursuose. Pavyzdžiui, 2006-06-22 nutarimu Nr. 2S - 9 „Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų konsultacinių paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo nuostatoms“ konstatuota, kad UAB „Eurointegracijos projektai“, VšĮ „Perspektyvių inovacijų agentūra“ ir UAB „MAG SOLUTION”, sudarydamos susitarimą, išreikštą suderintais veiksmais - susitarė pateikti suderintus konkursinius pasiūlymus iš anksto nustatydamos būsimąją konkurso laimėtoją (konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumu ir (ar) vienodumu, vienodu šių formų užpildymo ir vienodu kainų rašymo būdu, bendrų techninių priemonių naudojimu, tų pačių asmenų dalyvavimu, rengiant konkurso pirkimo dokumentus nustatymo pagrindu), pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šią Konkurencijos tarybos išvadą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-05-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A²⁴⁸ – 697/2008.

Konkurencijos taryba 2007-03-15 nutarimu Nr. 2S-6 konstatavo, kad UAB „Lamberta“, rengdamasi dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigų ūkio tarnybos organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose bendrojo lavinimo mokykloms, rengė pasiūlymo formas ir skaičiavo kainas savo konkurentei UAB „Sobo“ sistemos, su kuria pastaroji bendrovė oficialiai dalyvavo konkursuose. UAB „Sobo“ sistemos, rengdamasi dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, rengė pasiūlymo formas ir skaičiavo kainas savo konkurentėms UAB „Lamberta“ ir UAB „Termofora“, su kuriomis pastarosios bendrovės ir dalyvavo konkursuose. Tuo tarpu UAB „Termofora“ šiuose konkursuose dalyvavo su konkurentės UAB „Sobo“ sistemos parengtomis pasiūlymo formomis ir apskaičiuotomis (didesnėmis) kainomis ir tokiu būdu, fiktyviai dalyvaudama konkursuose, nė vieno jų nelaimėdavo. Tokiais veiksmais minėtos bendrovės pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus (minėti ūkio subjektai šios Konkurencijos tarybos nutarimo dalies neskundė).

Konkurencijos taryba 2008-07-10 nutarimu Nr. 2S-16 pripažino, kad EIP įmonių grupė, t.y. UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „EIP Vilnius“, taip pat UAB „Finsida“ ir UAB „Statybos strategija“, sudariusios draudžiamus susitarimus, derindamos konkursinių pasiūlymų kainas viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutarimo 7 punkte konstatuotas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas vertintinas kaip vientisas nagrinėjamų ūkio subjektų susitarimas, kurio skirtinguose epizoduose savo vaidmenį suvaidinimo kiekvienas ūkio subjektas. Nagrinėjamų ūkio subjektų komercinių pasiūlymų rengimas konkursams (apklausoms) laiko atžvilgiu gali būti vertinamas atskirai vienas nuo kito, jeigu būtų nagrinėjamas vienas konkursas. Tačiau buvo nustatyta, kad tirtu laikotarpiu konkursai (apklausos) vyko vienas po kito, kad tuo pačiu laikotarpiu konkurentai kartu dalyvavo tuose pačiuose konkursuose (apklausose), vyko nepertraukiamas konkurentų bendradarbiavimo procesas ir toks konkurentų elgesys rinkoje nebuvo atsitiktinis. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad minėtos įmonės susitarimo būdu sukūrė dalyvavimo konkursuose (apklausose) sistemą, pagal kurią faktiškai rinkoje nekonkuravo. Nors UAB „Frezlitus“ dalyvavo tik viename konkurse, tačiau nagrinėjamu atveju buvo visada ir išsamiai informuota, nes UAB „Frezlitus“ projektų vadovas ir UAB „Prof - T“ direktorius buvo tas pats asmuo.

Atsižvelgiant į šio nutarimo 7 punkte konstatuotus pažeidimo epizodus, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamų ūkio subjektų dalyvavimo draudžiamame susitarime trukmė skiriasi. UAB „Frezlitus“, derinusi savo veiksmus su konkurentais viename konkurse, laikytina dalyvavusia draudžiamame susitarime nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. (trukmė 2 mėnesiai). UAB „Lintera“ ir UAB „Prof-T“, derinusios savo veiksmus penkiuose konkursuose, laikytinos dalyvavusiomis draudžiamame susitarime 5 mėnesius (nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. kovo mėn.).

Kaip buvo nurodyta šio nutarimo aprašomojoje dalyje, nors UAB „Prof-T“ iš esmės neginčijo Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu nustatytų esminių aplinkybių, ši bendrovė pateikė reikalavimus papildomai įvertinti kai kuriuos jos nurodytus faktus bei atlikti išsamesnį papildomą tyrimą dėl UAB „Lintera“ veiksmų. UAB „Prof-T“ prašo atnaujinti tyrimą, teigdama, kad buvo išsiaiškintos ne visos reikšmingos aplinkybės, išnagrinėti ne visi galimi draudžiami susitarimai dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose.

Konstatuotina, kad UAB „Prof-T“ pateikta medžiaga nesudaro pagrindo atnaujinti tyrimą (ar atlikti savarankišką atskirą tyrimą) dėl kelių priežasčių. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš nurodomų konkursų, dalyvaujant kuriame, UAB „Prof-T“ teigimu, galėjo būti sudarytas draudžiamas susitarimas, įvyko 2006 m. birželio mėn.(bylos VII tomas, 117-124 lapai). Taigi, nuo šio konkurso yra praėję daugiau nei treji metai. Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje numatytas trejų metų patraukimo atsakomybėn terminas, išskyrus tęstinių pažeidimų atvejus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įtarti tęstinio pažeidimo, kadangi pateiktas reikalavimas įvertinti tik vieno konkurso dokumentus ir galimą draudžiamą susitarimą šiame konkurse tarp trijų ūkio subjektų, du iš kurių nėra kaltinami daugiau jokiais galimais pažeidimais. Taigi, dėl šio konkurso nėra pagrindo atnaujinti tyrimą jau vien dėl to, kad yra suėjęs patraukimo atsakomybėn terminas. Be to, svarbu paminėti, kad nei dėl šio 2006 m. įvykusio konkurso, nei dėl vėlesnio konkurso, kuriame UAB „Prof-T“ teigimu buvo sudarytas draudžiamas susitarimas (bylos VII tomas, 114-116 lapai), nėra pateikiama pakankamai tokią galimybę pagrindžiančių įrodymų. UAB „Prof-T“ nepateikė jokių tiesioginių galimo draudžiamo susitarimo įrodymų, taip pat ir netiesioginių įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti galimą draudžiamą susitarimą, nėra nustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Prof-T“ pateikti įrodymai apie atitinkamų dokumentų sukūrimą tame pačiame kompiuteryje (taip bandant parodyti, kad visus šiuos dokumentus ruošė tas pats asmuo) taip pat laikytini nepagrįstais, kadangi nėra galimybės patikrinti jų patikimumo. Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis vien tik paminėtais UAB „Prof-T“ pateiktais dokumentais, pagrindo atnaujinti tyrimą ir įtraukti į jį daugiau ūkio subjektų bei praplėsti vertinamų viešųjų pirkimų konkursų sąrašą, nėra pagrindo.

Dėl UAB „Prof-T“ teiginių, kad viešuosius pirkimus organizuojantiems atsakingiems asmenims buvo mokamas tam tikras atlygis, pasakytina, kad tokių veiksmų tyrimas nėra priskirtas Konkurencijos tarybos kompetencijai. Atitinkama informacija buvo perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai 2010-01-18 Konkurencijos tarybos raštu (bylos VII tomas, 191 lapas).

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Šio įstatymo 42 straipsnyje išdėstyti baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo principai – skiriant baudas ūkio subjektams, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui. Baudos dydis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591²² patvirtintomis Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Baudos nustatymo taisyklės).

Baudos nustatymo taisyklėse nurodyta, kad baudos dydis nustatomas apskaičiuojant baudos dydį už pažeidimo pavojingumą ir baudos dydį už pažeidimo trukmę.

Nustatant UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ skirtinų baudų dydį, įvertintas padaryto pažeidimo pavojingumas, kuris priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir masto, t. y. pažeidimo sukeltų pasekmių atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės rinkos. Horizontalūs kainų nustatymo susitarimai, tarp jų ir įmonių susitarimai, suderinti veiksmai bei sprendimai viešuosiuose konkursuose, kurie paprastai būna slapti, dėl savo pobūdžio laikomi vienu iš didžiausių konkurencijos pažeidimų. Konstatuotina, kad ūkio subjektai padarė pavojingiausią konkurencijos teisės pažeidimą - sudarė kartelinį susitarimą. Tokie draudžiami susitarimai daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius. Remiantis Europos Komisijos praktika bei baudų nustatymo gairėmis, o taip pat laikantis sąžiningos konkurencijos principo, už juos turėtų būti baudžiama ypač griežtai, skiriamos baudos dydžiu siekiant atgrasyti įmones nuo dalyvavimo neteisėtose veikose.

Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti draudimai riboti konkurenciją. Sąžininga konkurencija sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai iš kelių ar net keliolikos tiekėjų pasiūlymų išsirinkti jai priimtiniausią. Tik esant sąžiningai konkurencijai gali būti pasiektas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudoti valstybės lėšas. Analogiški principai galioja ir bet kuriems ūkio subjektams organizuojant konkursus, kadangi taip siekiama gauti palankiausią pasiūlymą. Sudarydamos draudžiamą susitarimą nurodytos bendrovės ribojo sąžiningą konkurenciją mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos pardavimo rinkoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kadangi ūkio subjektai dalyvavo skirtingame konkursų, kuriuose buvo derinami komerciniai pasiūlymai, skaičiuje (UAB „Frezlitus“ – viename, UAB „Lintera“ ir UAB „Prof-T“ – penkiuose), darytina išvada, jog ūkio subjektų veiksmų poveikis konkurencijai taip pat buvo nevienodas, dėl ko būtina diferencijuoti įmonėms skirtinos baudos dydį už pažeidimo pavojingumą.

Atsižvelgiant į aukščiau šiame nutarime nurodytą Konkurencijos tarybos praktiką, pagal kurią už draudžiamus kartelinius susitarimus viešųjų pirkimų konkursuose už pažeidimo pavojingumą buvo skirtos baudos nuo 1,25 iki 5 procentų, bei išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nustatyti tokie baudų dydžiai už pažeidimo pavojingumą: UAB „Lintera“ ir UAB „Prof-T“ – 3 proc. bendrųjų metinių pajamų, o UAB „Frezlitus“ - 1 proc. bendrųjų metinių pajamų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudos dydis už pažeidimo trukmę prilyginamas 0 (kadangi nė vieno iš nagrinėjamų ūkio subjektų padaryto pažeidimo atveju jo trukmė neviršija vienerių metų), pagrindinis baudos ūkio subjektams dydis lygus aukščiau nurodytam dydžiui už pažeidimo pavojingumą.

Skirdama baudas Konkurencijos taryba taip pat atsižvelgia į ūkio subjektų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei į kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ūkio subjektų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip ūkio subjektų atsakomybę lengvinanti aplinkybė vertintina tai, kad jie pripažino ir neginčijo Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytų esminių aplinkybių. Už šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje, bauda atitinkamai mažintina 10 proc. Pastebėtina, kad UAB „Lintera“ pateikė prisipažinimą apie dalyvavimą draudžiamame susitarime dar iki Konkurencijos tarybos tyrimo pradėjimo, todėl ši aplinkybė atskirai vertinama toliau šiame nutarime. UAB „Prof-T“ 2010-02-04 pateiktu raštu taip pat prašo įvertinti ir sunkią finansinę bendrovės padėtį, teigdama, kad baudos skyrimas gali nulemti įmonės žlugimą. Dėl šio prašymo pasakytina, kad UAB „Prof-T“ pateikti dokumentai nesudaro pagrindo taikyti baudos mažinimo šiai bendrovei, kadangi jie nėra aiškūs ir išsamūs. Pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, už kokį laikotarpį pateikti finansiniai duomenys, taip pat nėra galimybės įvertinti jų patikimumo, jie patvirtinti tik bendrovės vadovo parašu. Pastebėtina, kad pati bendrovė pateikė duomenis jau po viešo bylų nagrinėjimo posėdžio, tuo užkirsdama kelią detalesniam nurodytų aplinkybių įvertinimui, o pateikti dokumentai savaime nesudaro pagrindo vertinti UAB „Prof-T“ finansinės padėties kaip labai sunkios.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Frezlitus“ bei UAB „Lintera“ sudarytas draudžiamas susitarimas nebuvo naudingas, nors ir buvo įgyvendintas, kadangi jos negavo jokių pajamų iš nagrinėtų konkursų, jų vaidmuo buvo pasyvus lyginant su UAB „Prof-T“ vaidmeniu. Atsižvelgiant į tai, bauda papildomai mažinama 10 proc. UAB „Lintera“ ir UAB „Frezlitus“ bei atitinkamai didinama 10 proc. UAB „Prof-T“, kadangi šios bendrovės vaidmuo buvo aktyvus, ji gavo pajamų iš draudžiamo susitarimo.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą nustatyti tokie skirtinų baudų dydžiai: UAB „Lintera“ – 2 011 200 (du milijonai vienuolika tūkstančių du šimtai) litų; UAB „Frezlitus“ – 4000 (keturi tūkstančiai) litų; UAB „Prof-T“- 97 200 (devyniasdešimt septyni tūkstančiai du šimtai) litų.

Kaip jau buvo minėta, UAB „Lintera“ prašo Konkurencijos tarybos, vadovaujantis Taisyklėmis, pagal kurias ūkio subjektas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis, atleidžiamas nuo baudos jam pranešus bei pateikus Konkurencijos tarybai informaciją apie tokį susitarimą, atleisti UAB „Lintera“ nuo baudos.

Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkio subjektas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis, pateikęs Konkurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, esant visoms šioms sąlygoms:

1) ūkio subjektas pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pradžios;

2) ūkio subjektas yra pirmasis iš draudžiamo susitarimo dalyvių, pateikęs tokią informaciją;

3) ūkio subjektas pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir bendradarbiauja su Konkurencijos taryba tyrimo metu;

4) ūkio subjektas nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius ir neskatino kitų ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime.

Šias Konkurencijos įstatyme išdėstytas atleidimo nuo baudos sąlygas detalizuoja Taisyklėse išdėstytos nuostatos (II skyrius).

Vertinant UAB „Lintera“ pateikto prašymo atitiktį Konkurencijos įstatymo ir Taisyklių reikalavimams, galima daryti išvadą, kad UAB „Lintera“ tinkamai vykdė šiuos reikalavimus. UAB „Lintera“ prašymas atleisti nuo baudos Konkurencijos taryboje buvo gautas 2008-05-21, tyrimas dėl galimo draudžiamo susitarimo buvo pradėtas atitinkamu 2008-06-19 nutarimu. Taigi, UAB „Lintera“ įvykdė pirmąjį reikalavimą pateikti informaciją iki susitarimo tyrimo pradžios. UAB „Lintera“ buvo pirmasis ir vienintelis ūkio subjektas, pateikęs informaciją apie sudarytą draudžiamą susitarimą. Pateikta informacija sudarė pakankamą pagrindą atlikti tikslinius patikrinimus dėl įtariamo draudžiamo susitarimo, o kai kurie pateikti dokumentai buvo panaudoti kaip tiesioginiai draudžiamo susitarimo įrodymai atliekant tyrimą. UAB „Lintera“ nutraukė dalyvavimą draudžiamame susitarime, sužinojusi apie savo atsakingo darbuotojo atliekamus pasiūlymų derinimo veiksmus, ir kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Tyrimo metu UAB „Lintera“ operatyviai reagavo į prašymus pateikti tyrimui reikalingą informaciją, geranoriškai bendradarbiavo su tyrėjais. Draudžiamo susitarimo iniciatorius nebuvo nustatytas, taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, kad UAB „Lintera“ skatino kitus ūkio subjektus dalyvauti tokiame susitarime.

Apibendrinant galima pasakyti, kad UAB „Lintera“ pateiktos medžiagos apimtis bei vertė atitinka Taisyklių 3 punkto sąlygas bei 5.1 ir 5.2 punktų reikalavimus. UAB „Lintera“ bendradarbiavo su Konkurencijos taryba tyrimo eigoje, kaip nurodyta Taisyklių 5.3 punkte. Taip pat, vykdydama Taisyklių 5.1 punkto reikalavimus, nurodė visą reikiamą informaciją, apibrėžtą Taisyklių 7 punkte.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 1 ir 3 dalimis, galima daryti išvadą, kad UAB „Lintera“ atitinka atleidimo nuo baudos reikalavimus, todėl aukščiau apskaičiuota bauda šiam ūkio subjektui nėra skirtina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu, 43 straipsnio 1 dalimi, Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591, Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2008-02-28 nutarimu Nr. 1S-27,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“, derindamos konkursinių pasiūlymų kainas viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

2. Įpareigoti UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, jeigu jis iki šiol nėra nutrauktas.

3. Už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skirti UAB ‚Frezlitus“ – 4 000 litų, UAB „Prof-T“ – 97 200 litų pinigines baudas.

4. Atleisti UAB „Lintera“ nuo baudos už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.

5. Įpareigoti UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ per 5 (penkias) dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

 

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.

 

Pirmininkas Jonas Rasimas

 

---