DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKSMŲ, DALYVAUJANT VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2013 m. gruodžio 23 d. posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo[1] (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

(2) Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2012 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 1S-100 „Dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“, atsižvelgus į akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (kodas 110053842) (toliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“, Pareiškėjas) pateiktą pareiškimą[2], ir nustačius pagrindą įtarti, kad granitinės skaldos prekyba užsiimančios įmonės – uždaroji akcinė bendrovė „Milsa“ (kodas 133088980) (toliau – UAB „Milsa“) ir uždaroji akcinė bendrovė „Torita“ (kodas 233659070) (toliau – UAB „Torita“) – galimai tarpusavyje derino komercinius pasiūlymus, dalyvaudamos Pareiškėjo 2011 m. ir 2012 m. organizuotuose dviejuose granitinės skaldos 31,5-63 mm frakcijos viešųjų pirkimų konkursuose.

(3) Tyrimo terminas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1S-172, 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 1S-30 ir 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 1S-72[3].

(4) Tyrimo metu buvo nagrinėjami UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ veiksmai šiuose AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą[4] (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) organizuotuose viešuosiuose pirkimuose:

(a)  2011 m. granitinės skaldos 31,5-63 mm frakcijos pirkimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos infrastruktūros filialui atvirame konkurse MT-8-1[5];

(b) 2012 m. granitinės skaldos 31,5-63 mm frakcijos pirkimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno infrastruktūros filialui atvirame konkurse MT-8-4[6].

(5) Tyrimo metu buvo atlikti patikrinimai UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ naudojamose patalpose, paimta tyrimui reikalinga informacija, taip pat buvo gauti paaiškinimai iš minėtų įmonių atstovų dėl nagrinėtų viešųjų pirkimų ir kitų aplinkybių.

(6) Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Milsa“ pagrindinė veikla yra didmeninė prekyba granito, dolomito skalda bei nerūdinių medžiagų trupinimo įranga, pramoniniais sietais, transporterių ritinėliais ir juostomis[7].

(7) UAB „Torita“ pagrindinė veiklos sritis yra valymo paslaugos[8]. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Torita“ užsiima ir kita veikla: prekiauja nerūdinėmis statybinėmis medžiagomis (be kita ko, granitine skalda), teikia logistikos geležinkeliu paslaugas, prekiauja statybine karjerine technika ir kt.[9].

(8) UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ yra skaldos gamintojų asociacijos „Milsa ir Ko“ narės (kitos narės: AB „Klovainių skalda“, UAB „Granitas“, UAB „Granitinė skalda“ ir UAB „Silmija“)[10].

(9) Tyrimo metu buvo nustatyti įvairūs sutapimai (bendros gramatinės klaidos, specifinis tarpų, ženklų naudojimas, panašios formuluotės ir pan.) tarp UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ parengtų komercinių pasiūlymų ir susijusių dokumentų, kuriuos šios įmonės pateikė minėtuose 2011 m. ir 2012 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotuose granitinės skaldos 31,5-63 mm frakcijos viešųjų pirkimų konkursuose. Šių sutapimų bei kitų aplinkybių pagrindu tyrimo metu padaryta išvada, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ derino veiksmus nagrinėtų viešųjų konkursų atvejais tuo galimai pažeisdamos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

(10) Tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. pranešime  Nr. 5S-22 „Apie atliktą tyrimą dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“[11] (toliau – Pranešimas).

(11) Apie atliktą tyrimą UAB „Milsa“, UAB „Torita“ bei Pareiškėjas buvo informuoti 2013 m. rugpjūčio 30 d. raštais[12]. Pranešimas buvo pateiktas susipažinti UAB „Milsa“, UAB „Torita“ bei Pareiškėjui, jiems sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, kad galėtų pateikti paaiškinimus dėl įtariamo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo.

(12) 2013 m. spalio 7 d. gauta bendra UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ nuomonė dėl tyrimo išvadų (toliau – Nuomonė)[13]. Pareiškėjas nuomonės dėl tyrimo išvadų nepateikė.

(13) UAB „Milsa“, UAB „Torita“ bei Pareiškėjo atstovams taip pat buvo sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus žodžiu ir būti išklausytiems Konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 4 d. bylos nagrinėjimo posėdžio metu[14].

(14) Pareiškėjo atstovė bylos nagrinėjimo posėdžio metu palaikė tyrimo išvadas. UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ Nuomonėje ir bylos nagrinėjimo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su tyrimo išvadomis, be kita ko, akcentavo, kad šios įmonės nėra atskiri ūkio subjektai konkurencijos teisės prasme, o laikytinos vienu ekonominiu vienetu, todėl jų veiksmai dalyvaujant nagrinėtuose viešuosiuose pirkimuose negali būti laikomi konkurentų sudarytu susitarimu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme.

(15) UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ Nuomonėje bei paaiškinimuose bylos nagrinėjimo posėdžio metu papildomai pateikė informaciją bei pabrėžė, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ sieja glaudūs tarpusavio ryšiai (bendri akcininkai, darbuotojai, kiti asmeniniai ryšiai), kurie rodo, kad įmonės veikia kaip vienas ekonominis vienetas, o ne kaip tarpusavyje konkuruojantys savarankiški ūkio subjektai.

(16) Nustatyta, kad dauguma UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ akcijų priklauso tiems patiems fiziniams asmenims:

	UAB „Milsa“[15]		UAB „Torita“[16]
Bendri akcininkai	D. M.	60 proc.	D. M.	50 proc.
	T. M.	10 proc.	T. M.	10 proc.
	D. G.	10 proc.	D. G.	10 proc.
Skirtingi akcininkai	Z. M.	9 proc.	A. K.	10 proc.
	F. R.	9 proc.	V. Ž.	10 proc.
	M. M.	1 proc.	R. N.	10 proc.
	J. R.	1 proc.

 

(17)  D. M., T. M. ir D. G. nuo pirminio akcijų įsigijimo dienos, įskaitant ir Konkurencijos tarybos tirtą laikotarpį, kontroliuoja 80 proc. UAB „Milsa“ akcijų ir 70 proc. UAB „Torita“ akcijų[17].

(18) Daugiausiai UAB „Torita“ akcijų turintis D. M. yra UAB „Milsa“ generalinis direktorius[18]. V. Ž., turintis 10 proc. UAB „Torita“ akcijų, [KOMERCINĖ PASLAPTIS][19], o 2011 m. dirbo UAB „Torita“ inžinieriumi[20]. M. M., turintis 1 proc.  UAB „Milsa“ akcijų, [KOMERCINĖ PASLAPTIS][21]. UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ akcininkė (turinti po 10 proc. akcijų kiekvienoje iš nagrinėjamų įmonių) D. G., UAB „Milsa“ darbuotojų sąraše nurodyta kaip šios įmonės ekonomikos direktorė[22]. Jos vyras O. G. nuo 2009 m. iki 2012 m. rugsėjo mėn. dirbo UAB „Milsa“ prekybos direktoriumi[23]. UAB „Torita“ direktoriaus pareigas nuo 2009 m. birželio 9 d. užimantis D. S. prieš tai dirbo UAB „Milsa“, kurioje buvo iš dalies atsakingas už viešųjų pirkimų konkursus[24]. Be to, [KOMERCINĖ PASLAPTIS][25].

(19) D. M. nurodė, kad jis [KOMERCINĖ PASLAPTIS][26].

(20) Siekdamos pagrįsti tarpusavio priklausomybę vykdant ūkinę veiklą, įmonės pateikė įvairius UAB „Torita“ 2007-2013 m. laikotarpiu vykusių visuotinių akcininkų susirinkimų bei gamybinių pasitarimų protokolus, kuriuose užfiksuota, kad UAB „Torita“ akcininkai (kurie didele dalimi sutampa su UAB „Milsa“ akcininkais bei darbuotojais) priiminėjo sprendimus, susijusius su UAB „Torita“ veikla (pavyzdžiui, [KOMERCINĖ PASLAPTIS] ir kt.[27]).

(21) Iš kai kurių Konkurencijos tarybai pateiktų protokolų taip pat matyti, kad [KOMERCINĖ PASLAPTIS][28].

(22) Taip pat iš kai kurių protokolų matyti, kad [KOMERCINĖ PASLAPTIS][29].

(23) Be to, UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ yra įsikūrusios tose pačiose administracinėse patalpose, skirtinguose pastato aukštuose ^[30].

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a: 

(24) Konkurencijos įstatymo 5 straipsniu yra draudžiama sudaryti bet kokius susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, įskaitant susitarimus nustatyti prekių ir paslaugų kainas, pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu, susitarimą nustatyti tam tikros prekės gamybos ir pardavimo kiekius, riboti techninę pažangą ar investicijas ir kt.

(25) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje.

(26) Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, kad šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka SESV 101 straipsnio nuostatas, todėl aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį atitinkamai vadovaujamasi SESV 101 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktika.

(27) Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 17 dalis nurodo, kad ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Ūkio subjektas konkurencijos teisėje suprantamas kaip ekonominis vienetas aptariamo susitarimo dalyko prasme, net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų[31].

(28) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs[32], kad tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp ekonomiškai nepriklausomų subjektų, santykiai ekonominio vieneto viduje nėra laikytini ūkio subjektų susitarimu ar suderintais veiksmais, kurie riboja konkurenciją [Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies] prasme.

(29) Tai, kad įmones sieja tam tikri ryšiai dar nėra pagrindas pripažinti tokias įmones ekonominiu vienetu. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, kad kai kurie bendri akcininkai ir darbuotojai nesudaro pagrindo teigti, kad tokie ūkio subjektai nelaikytini konkurentais taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį[33]. Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vien to, kad dviejų atskirų komercinių įmonių akcinis kapitalas priklauso tam pačiam asmeniui ar šeimai, savaime nepakanka konstatuoti, kad šios dvi įmonės sudaro ekonominį vienetą[34].

(30) Teisingumo Teismas byloje Akzo Nobel v Komisija[35] konstatavo, kad  patronuojanti įmonė ir jos dukterinė įmonė yra to paties ekonominio vieneto nariai kai, nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, ši dukterinė įmonė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančios įmonės nurodymus, atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius šių dviejų teisės subjektų ryšius.

(31) Europos Komisija komunikate „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės“ pažymėjo, kad SESV 101 straipsnis „<...> taikomas tik nepriklausomų įmonių sudarytiems susitarimams. Kai viena bendrovė daro lemiamą įtaką kitai bendrovei, jos yra vienas ūkio subjektas ir todėl tos pačios įmonės dalis <...>. Tą patį galima pasakyti ir apie tai pačiai grupei priklausančias bendroves, t. y. bendroves, kurioms lemiamą įtaką daro ta pati patronuojančioji bendrovė. Taigi jos nelaikomos konkurentėmis, net jei abi veikia tose pačiose atitinkamose produktų ir geografinėse rinkose.“[36].

(32) Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ yra susijusios įvairiais ryšiais, kurie pasireiškia per bendrus akcininkus, darbuotojus, kitas su ūkine veikla susijusias bendras aplinkybes. Be to, iš įmonių pateiktų UAB „Torita“ visuotinių akcininkų susirinkimų bei gamybinių pasitarimų protokolų matyti, kad UAB „Torita“ akcininkai, kurie kartu yra ir UAB „Milsa“ akcininkai bei darbuotojai, turėjo galimybę daryti lemiamą įtaką UAB „Torita“ ir spręsti dėl šios įmonės veiklos krypčių, įskaitant veiklą granitinės skaldos srityje, bei faktiškai tokia galimybe naudojosi. Šios sąsajos nagrinėjamu atveju sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad UAB „Torita“ ir UAB „Milsa“ elgesys rinkoje iš esmės nebuvo nepriklausomas ir savarankiškas.

(33) Įvertinus visą informaciją apie UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ tarpusavio ryšius, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ buvo savarankiški konkuruojantys ūkio subjektai konkurencijos teisės prasme, kai teikė konkursinius pasiūlymus AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotiems viešųjų pirkimų konkursams.

(34) Atsižvelgusi į visas aplinkybes, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad šiuo atveju aplinkybės dėl nagrinėtų ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, nesudaro pagrindo šiuos veiksmus vertinti kaip draudžiamus susitarimus (suderintus veiksmus), kuriuos sudarė atskiri ūkio subjektai, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Todėl, nenustačius Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo sudėties, yra pagrindas procedūrą dėl UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams nutraukti.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 5 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Procedūrą dėl UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Šarūnas Keserauskas

---