DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2007-02-14 SPRENDIMO NR. 1-1528 „DĖL PRITARIMO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS IR UAB „JCDECAUX LIETUVA“ SUTARČIAI IR SUSITARIMUI DĖL VILNIAUS, EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖS 2009 M., REKLAMAVIMO ANT LAUKO REKLAMOS ĮRENGINIŲ UŽSIENIO ŠALYSE“ 1 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Medeinai Augustinavičienei, Andriui Sinkevičiui, Elonui Šatui, Jolantai Stadalnikaitei; UAB „JCDecaux Lietuva“ atstovams generalinei direktorei Žanetai Fomovai, įgaliotam advokatui Mariui Juoniui, įgaliotai advokato padėjėjai Laurai Šlepaitei; UAB „Clear Channel Lietuva“ atstovams generaliniam direktoriui Artūrui Štaudei, įgaliotai advokatei Linai Darulienei,

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimo Nr. 1-1528 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „JCDecaux Lietuva“ sutarčiai ir susitarimui dėl Vilniaus, Europos kultūros sostinės 2009 m., reklamavimo ant lauko reklamos įrenginių užsienio šalyse“ 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimo Nr. 1-1528 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „JCDecaux Lietuva“ sutarčiai ir susitarimui dėl Vilniaus, Europos kultūros sostinės 2009 m., reklamavimo ant lauko reklamos įrenginių užsienio šalyse“ (toliau – Sprendimas) 1 punkto atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams pradėtas 2007-08-30 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-101, gavus Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) mero pavaduotojo raštą. Savivaldybės mero pavaduotojas kreipėsi į Konkurencijos tarybą po to, kai 2007-04-26 buvo gautas Baltijos išorinės reklamos firmų asociacijos raštas, kuriame buvo išreikštas nepritarimas Sprendimui bei nurodyta apie galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą. 2007-08-07 Konkurencijos taryba taip pat gavo raštą iš Seimo Antikorupcijos komisijos, kuriuo buvo perduotas kelių išorinės reklamos bendrovių skundas dėl galimo laisvos konkurencijos principų pažeidimo priimant Sprendimą.

Tyrimo metu analizuota Savivaldybės bei ūkio subjektų pateikta informacija, nagrinėti teisės aktai, reglamentuojantys išorinės vaizdinės reklamos veiklą, taip pat tirtos kitų ūkio subjektų galimybės mainais už Savivaldybės suteikiamus išorinės vaizdinės reklamos plotus teikti paslaugas, tapačias UAB „JCDecaux Lietuva“ (toliau – Bendrovė) teikiamoms paslaugoms.

2007-02-14 Savivaldybės taryba priėmė Sprendimą, kuriuo pritarė Savivaldybės ir Bendrovės sutarčiai bei susitarimui dėl Vilniaus, Europos kultūros sostinės 2009 m., reklamavimo ant lauko reklamos įrenginių užsienio šalyse bei įgaliojo Savivaldybės administracijos direktorių Valdą Klimantavičių pasirašyti minėtą sutartį ir susitarimą. 2008-03-20, vadovaujantis Sprendimu, buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp Bendrovės ir Savivaldybės (toliau – Bendradarbiavimo susitarimas) ir susitarimas dėl Vilniaus, Europos kultūros sostinės 2009 m., reklamavimo ant lauko reklamos įrenginių užsienio šalyse (toliau – Susitarimas dėl reklamos).

Bendradarbiavimo susitarimu Bendrovė susitarė su Savivaldybe dėl apšviestų transporto laukimo paviljonų, miesto reklaminių vitrinų ir informacinių kolonų bei kitų gatvių įrengimų (tokių kaip viešieji automatiniai tualetai ir į transporto laukimo paviljonus integruotos konstrukcijos, kuriose galima įrengti viešuosius telefonus) suteikimo ir eksploatavimo. Savivaldybė Bendradarbiavimo susitarimu įsipareigojo suteikti Bendrovei visus atitinkamus leidimus, sutikimus, patvirtinimus bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamam Bendrovės veiklos pradėjimui ir vykdymui, kaip numatyta Bendradarbiavimo susitarime. Bendradarbiavimo susitarimas sudarytas atsižvelgiant į ankstesnį šalių tarpusavio bendradarbiavimą (Bendradarbiavimo susitarimo preambulėje nurodyta 9 (devyni) iki Bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo išduoti leidimai bei sudarytos sutartys), tačiau bendradarbiavimo apimtis praplėsta tiek išorinės vaizdinės reklamos įrengimų skaičiumi, tiek ir trukme. 2006-07-13 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės ir UAB „JCDecaux Lietuva“ atstovų posėdžio protokole Nr. 3 (b. t. II 61 psl.) pažymima, kad šiuo metu įmonė turi tik 2 (dvi) sutartis, galiojančias iki 2014 m., kitos pasibaigę ar besibaigiančios. Iš Konkurencijos tarybai pateiktų sutarčių ir leidimų matyti, kad Bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo metu galiojo šios sutartys ir leidimai:

1) 1994-03-22 Savivaldybės ir Belgijos BĮ „Aplikata“ sutartis, sudaryta Vilniaus miesto tarybos 1993-11-03 sprendimo Nr. 144 pagrindu, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (b. t. I 115-129 psl.), kuri buvo pakeista ir papildyta 2002-08-01 Savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1584V patvirtinta taikos sutartimi (b. t. I 163-180 psl.). Numatytas šios sutarties galiojimo laikotarpis 15 (penkiolika) metų t.y. iki 2009-03-22. Bendrovei buvo suteikta teisė eksploatuoti iki minėtos taikos sutarties pasirašymo jau įrengtus 133 (vieną šimtą trisdešimt tris) transporto laukimo paviljonus bei įrengti ir eksploatuoti dar 79 (septyniasdešimt devynis) naujus transporto laukimo paviljonus, taip pat įrengti ir eksploatuoti reklamos įrenginius 76 (septyniasdešimt šešiose) nurodytose vietose ant Savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų ir 12 (dvylikos) viadukų, papildomai numatyta teisė įrengti 25 (dvidešimt penkias) reklamines vitrinas bei 10 (dešimt) dvigubų reklaminių skydų. Pastebėtina, kad Bendrovės teisės eksploatuoti dalį minėtoje taikos sutartyje nurodytų reklaminių įrenginių (t.y. 60 reklaminių skydų ir 12 reklaminių plokštumų ant viadukų) buvo sureguliuotos ne Bendradarbiavimo susitarimu, o Susitarimu dėl reklamos;

2) 1999-08-17 Savivaldybės sutartys su UAB „Apostera“ ir UAB „Loro dizainas“, sudarytos Vilniaus miesto valdybos 1999-08-12 sprendimo Nr. 1442V pagrindu (b. t. I 152-162 psl.), kurios suteikė teisę Bendrovei įrengti ir eksploatuoti 120 (vieną šimtą dvidešimt) transporto laukimo paviljonų bei tiek pat reklamos stovų 15 metų, t.y. iki 2014-08-17;

3) 2002-04-15 leidimas Nr. 2002-7V, išduotas UAB „Loro prekybos kompanija“, kuris suteikė teisę Bendrovei eksploatuoti 200 (du šimtus) reklamos stovų iki 2007-04-15 (b. t. I 94-103 psl.).

Bendradarbiavimo susitarimu Bendrovė įgijo teisę įrengti iki 700 (septynių šimtų) transporto laukimo paviljonų, iki 200 (dviejų šimtų) miesto informacinių kolonų, iki 250 (dviejų šimtų penkiasdešimt) miesto informacinių vitrinų, taip pat 4 (keturis) viešuosius automatinius tualetus. Dalį ant šių įrenginių esančio reklaminio ploto (vieną iš trijų kiekvienos reklaminės kolonos plokštumų ir 25 (dvidešimt penkias) dvipusių reklamos vitrinų puses) Bendrovė įsipareigojo suteikti Savivaldybės reikmėms, t.y. Savivaldybės informacijos plakatų ir miesto žemėlapių demonstravimui, visas kitas ant įrenginių esantis reklaminis plotas suteiktas Bendrovės komercinei veiklai.

Bendradarbiavimo susitarimas sudarytas 15 metų laikotarpiui, numatant automatinį jo pratęsimą dar 5 (penkerių) metų laikotarpiui, jeigu Bendrovė tinkamai vykdo Bendradarbiavimo susitarimu nustatytus įsipareigojimus (Bendradarbiavimo susitarimo 2.1, 2.2. punktai).

Bendradarbiavimo susitarimo 11.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią „esant papildomų apšviestų reklaminių plotų nuo 1 iki 10 kv. m. ploto poreikiui ant bet kokių objektų, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų Institucijos (t.y. Savivaldybės), Institucija, tik įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus pateikti visus galutinius leidimus Bendrovei pagal šį susitarimą, turi teisę organizuoti šiame punkte nurodytų apšviestų plotų pateikimo, eksploatavimo ir/ar priežiūros ir reklaminės medžiagos patalpinimo juose suteikimą Institucijos nustatyta tvarka“.

Bendradarbiavimo susitarimo 11.2 punkte įtvirtinta nuostata, kuria remiantis tuo atveju, „jeigu yra sudarytos sutartys, kurios prieštarauja 11.1 punktui šio susitarimo galiojimo terminu, Institucija privalo tokių sutarčių neatnaujinti tokiomis sąlygomis, kurios prieštarautų šiam susitarimui, nebent šalys susitaria kitaip“.

Bendradarbiavimo susitarimo 11.3 punkte numatyta, kad „Institucija neturi teisės įrengti ar leisti įrengti jokios reklaminės medžiagos pagrįstu atstumu nuo bet kokios įrangos, nustatytu Institucijos kompetentingo organo priimtu teisės aktu <...>, o jeigu tokia reklaminė įranga įrengiama šio susitarimo pasirašymo metu, Institucija privalo dėti visas pastangas pašalinti tokią konstrukciją kuo galima greičiau, su sąlyga, kad bet kokios šio įsipareigojimo išimtys kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti suderintos tarpusavio savivaldybės ir bendrovės susitarimu“.

Bendradarbiavimo susitarimo 14 punktu Bendrovė yra atleidžiama nuo visų vietinių mokesčių, rinkliavų, nuomos mokesčių ar bet kokių kitų mokesčių Savivaldybei, susijusių su įranga ir/ar jos naudojimu.

Susitarimu dėl reklamos Savivaldybė ir Bendrovė susitarė, kad Savivaldybė išduos naujus leidimus ir atitinkamai pratęs Susitarimo dėl reklamos pasirašymo metu galiojusius leidimus Bendrovei ta apimti, kiek tai yra susiję su reklamos plokštumų ir reklaminių įrenginių ant viadukų ir ant sienų teikimu ir naudojimu, papildomam 10 kalendorinių metų laikotarpiui tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra nurodytos leidimuose, nebent šalys susitaria kitaip. Už naudojimąsi atitinkamais reklaminiais plotais Bendrovė mokės Savivaldybei nustatytą rinkliavą (Susitarimo dėl reklamos 1 punktas). Mainais už pratęsiamus reklamos leidimus, nurodytus Susitarime dėl reklamos, Bendrovė įsipareigojo ant turimų išorinės vaizdinės reklamos įrenginių reklamuoti projektą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (toliau – Projektas) Lietuvoje bei Susitarime dėl reklamos nurodytose užsienio valstybėse (Susitarimo dėl reklamos 2 punktas). Susitarimu dėl reklamos išduotais bei pratęstais leidimais Bendrovei buvo suteikta teisė 10 (dešimt) metų eksploatuoti 86 (aštuoniasdešimt šešis) reklaminius skydus, 12 reklaminių plokštumų ant viadukų ir 1(vieną) reklaminį įrenginį ant sienų. Pastebėtina, kad Susitarimo dėl reklamos sudarymo metu galiojo tik trys leidimai, sudarantys Susitarimo dėl reklamos objektą, be to, dviejų iš jų galiojimo terminas buvo besibaigiantis, t.y.:

1) iki 2007-04-15 galiojo 2002-03-28 Savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 658V patvirtintas leidimas Nr. 2002-6V, suteikiantis Bendrovei teisę eksploatuoti 9 (devynis) reklaminius skydus (b. t. I 110-112 psl.);

2) iki 2007-05-02 galiojo 2000-10-25 Savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 2022V patvirtintas leidimas Nr. 2002-9V, suteikiantis Bendrovei teisę eksploatuoti 4(keturis) reklamos skydus (b. t. I 107-108 psl.);

3) iki 2009-03-22 Bendrovei buvo suteikta teisė eksploatuoti 60 (šešiasdešimt) reklaminių skydų ir 12 (dvylika) reklaminių plokštumų ant viadukų, remiantis 2008-08-22 taikos sutartimi, patvirtinta 2002-08-01 Savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1584V.

Tyrimo metu buvo analizuojamos dvi glaudžiai tarpusavyje susijusios rinkos, t.y. išorinės vaizdinės reklamos demonstravimo įrangos pateikimo, įrengimo Vilniaus mieste rinka bei išorinės vaizdinės reklamos skelbimo (perteikimo) Lietuvoje ir Užsienio šalyse rinka. Remiantis Savivaldybės pateiktais duomenimis (Savivaldybės mero 2007-10-11 raštas Nr. A51-19923-(3.14-PD-4), b. t. II 132-134 psl.), taip pat atlikus ūkio subjektų apklausą bei atsižvelgus į rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ duomenis, nustatyta, kad išorinės vaizdinės reklamos demonstravimo įrangos pateikimo, įrengimo Vilniaus mieste rinkoje veikia ir kiti ūkio subjektai (UAB „Baltijos vaizdinė reklama“, UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „ETN Baltic“), nors UAB „JCDecaux Lietuva“ gali būti laikoma didžiausia šioje rinkoje veikiančia bendrove. Taip pat nustatyta, kad išorinės vaizdinės reklamos skelbimo (perteikimo) Lietuvoje ir Susitarime dėl reklamos nurodytose užsienio šalyse rinkos dalyvių yra labai daug. Keli Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai yra užsienio šalių ūkio subjektų dukterinės bendrovės Lietuvoje. Pavyzdžiui, UAB „JCDecaux Lietuva“ yra „JCDecaux“ dukterinė bendrovė Lietuvoje, „JCDecaux“ yra didžiausias Europoje lauko reklamos statinių operatorius, kurio padaliniai įsteigti 48 šalyse. UAB „Clear Channel Lietuva“ yra „Clear Channel“ dukterinė bendrovė Lietuvoje, „Clear Channel“ padaliniai įsteigti daugiau nei 60 šalių. Šie ūkio subjektai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse.

UAB „Clear Channel Lietuva“ Savivaldybės teritorijoje tyrimo metu valdė 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) vienetų trijų plokštumų reklaminių stovų (bendras reklaminis plotas 1890 kv. m.), už kurių naudojimą Savivaldybei moka nustatytą vietinę rinkliavą (2007-09-09-24 raštas Konkurencijos tarybai, b. t. II 101 psl.). Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Clear Channel Lietuva“ aktyviai siekė bendradarbiauti su Savivaldybe pratęsiant pastarosios bendrovės turėtas sutartis, taip pat plečiant bendradarbiavimą dėl kitų išorinės vaizdinės reklamos įrenginių (viešųjų tualetų, transporto laukimo paviljonų) įrengimo, pateikė Savivaldybei atitinkamus rašytinius pasiūlymus (b. t. II 100-129 psl.), tačiau iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos joks sprendimas dėl pateiktų pasiūlymų nebuvo priimtas.

UAB „ETN-Baltic“ Savivaldybės teritorijoje valdo 2420 kv. m. reklaminį plotą, esantį ant įvairių reklamavimo priemonių, tokių kaip viadukai, rotaciniai stendai, degalinių įranga (UAB „ETN-Baltic“ raštas Konkurencijos tarybai, b. t. II 131 psl.).

UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ Savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų teritorijoje turi 27 (dvidešimt septynis) reklaminius stovus, iš kurių 7 (septyni) yra vienos plokštumos, 17 (septyniolika) – dviejų plokštumų ir 3 (trys) – trijų plokštumų, bendras turimų reklaminių stovų plotas – 2420, 04 kv. m. (b. t. III 12 psl.).

2008-03-31 proceso šalims buvo išsiųstas Konkurencijos tarybos Paslaugų skyriaus 2008-03-20 pranešimas apie atliktą tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimo Nr. 1-1528 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „JCDecaux Lietuva“ sutarčiai ir susitarimui dėl Vilniaus, Europos kultūros sostinės 2009 m., reklamavimo ant lauko reklamos įrenginių užsienio šalyse“ 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (toliau – Pranešimas). Pranešime siūloma pripažinti, kad Sprendimo 1 punktas ir šiuo punktu patvirtinti susitarimai pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, taip pat siūloma įpareigoti Savivaldybę Sprendimą, Bendradarbiavimo susitarimą bei Susitarimą dėl reklamos panaikinti arba jų nuostatas pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Savivaldybė nuomonės dėl atlikto tyrimo nepateikė, taip pat nedalyvavo ir 2008-06-12 viešame Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje.

Bendrovė nesutiko su tyrimo išvadomis ir savo 2008-04-14 atsiliepime apie atliktą tyrimą pateikė pastabas, susijusias su atitinkamų rinkų apibrėžimu, taip pat Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo sudėtimi. Bendrovė nurodė, kad Konkurencijos taryba klaidingai apibrėžė atitinkamas rinkas, kadangi vadovavosi susitarimų objektu, neatsižvelgdama į atitinkamų ūkio subjektų teikiamų paslaugų pobūdį. Bendrovės nuomone, atitinkama prekės rinka turėjo būti apibrėžiama kaip išorinės vaizdinės reklamos plokštumų pateikimo paslaugos rinka, o atitinkama geografinė rinka turėtų būti apibrėžiama ne siauriau kaip apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Taip pat Bendrovė pateikė pastabas dėl rinkos dalyvių nustatymo būdų, nurodė, kad atlikus tikslesnę rinkos dalyvių apklausą, Bendrovės rinkos dalis būtų mažesnė. Pasisakydama dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo sudėties, Bendrovė nurodė, kad Bendradarbiavimo susitarimas nesuteikia Bendrovei jokių išimtinių teisių ar privilegijų; bet kuris Bendrovės konkurentas taip pat turi galimybę sudaryti analogišką susitarimą su Savivaldybe; konkursas nėra vienintelė konkurencinga procedūra atrenkant reklaminių plotų naudotojus; konkursas sunkiai įmanomas dėl paties pirkimo objekto specifikos; Bendradarbiavimo susitarimas nėra naujas susitarimas ta prasme, kad dauguma išorinės vaizdinės reklamos vietų buvo sukurta jau anksčiau ir Bendradarbiavimo susitarimu tik pratęstas ankstesnių susitarimų vykdymas; apie Bendrovės ir Savivaldybės derybų eigą buvo nuolat informuojama visuomenė, todėl bet kuris kitas konkurentas galėjo teikti analogiškus pasiūlymus; tai, kad Savivaldybė nepriėmė sprendimo dėl UAB „Clear Channel Lietuva“ investicinio pasiūlymo ir su ja sudarytos sutarties pratęsimo, nepaneigia, kad derybos su Bendrove vyko konkurencingoje aplinkoje. Remdamasi šiais ir kai kuriais kitais atsiliepime išdėstytais argumentais, Bendrovė teigia, kad Bendradarbiavimo susitarimo sudarymas nepaskelbus konkurso nelaikytinas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimu. Taip pat Bendrovė pateikė konkrečių Bendradarbiavimo susitarimo nuostatų, kurios Pranešime buvo įvertintos kaip pažeidžiančios Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, aiškinimą, nurodydama, kad Pranešime pateikiamas neteisingas šių nuostatų aiškinimas, nė viena iš šių nuostatų neturi neigiamo poveikio konkurencijai, todėl negali būti vertinamos kaip pažeidimas.

Pateikdama pastabas dėl Pranešime išdėstyto Susitarimo dėl reklamos vertinimo, Bendrovė neginčija rinkos apibrėžimo, tačiau kategoriškai nesutinka su išvada, kad Susitarimas dėl reklamos turėjo būti sudarytas konkurso būdu, akcentuoja, kad Susitarimu dėl reklamos Bendrovė siekė paremti Projektą, taip pat nesutinka su Pranešime pateikta poveikio konkurencijai atitinkamoje rinkoje analize. Be to, Bendrovė atkreipia dėmesį į tai, kad iš Susitarimo dėl reklamos kylančias teises dėl reklaminių konstrukcijų ant viadukų, tiltų ir estakadų įrengimo ji ketina perleisti kitam ūkio subjektui, todėl tokiu atveju Susitarimas dėl reklamos išimtinai liks tik susitarimu dėl Projekto viešinimo.

Atsiliepime Bendrovė išdėsto nuomonę, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas, tam, kad jis būtų pašalintas, pakaktų pakeisti Bendradarbiavimo susitarimo nuostatas ir (arba) Susitarimo dėl reklamos nuostatas, prieštaraujančias Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, paliekant galioti kitas minėtų susitarimų nuostatas.

Viešo Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu Bendrovės atstovai palaikė savo atsiliepime išdėstytą nuomonę.

UAB „Clear Channel Lietuva“ 2008-04-09 atsiliepime nurodė, kad sutinka su Pranešime išdėstytomis išvadomis, tokią nuomonę išdėstė ir 2008-06-12 viešo Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti. Tai – priėmimas teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ar savivaldos institucijos veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma:

1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Siekiant įvertinti, ar dėl Savivaldybės tarybos priimto Sprendimo bei jo pagrindu pasirašyto Bendradarbiavimo susitarimo bei Susitarimo dėl reklamos atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, taip pat sprendžiant klausimą dėl Bendrovės privilegijavimo kitų ūkio subjektų atžvilgiu, svarbu nustatyti, kokiai atitinkamai rinkai yra ar gali būti daromas poveikis, ar toje atitinkamoje rinkoje veikia ir kiti ūkio subjektai.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, atitinkama rinka yra tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalį atitinkama prekės rinka yra visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, tuo tarpu geografinė teritorija (geografinė rinka), remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, suprantama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Bendradarbiavimo susitarimo ir Susitarimo dėl reklamos pagrindu Savivaldybė gavo tam tikrų paslaugų, todėl apibrėžiant atitinkamą rinką pirmiausia vertinamas šis Savivaldybės poreikis. Atsižvelgiant į skirtingo pobūdžio paslaugų paklausą pagal Bendradarbiavimo susitarimą ir pagal Susitarimą dėl reklamos, nagrinėjamu atveju galima išskirti dvi atitinkamas rinkas, kurios yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Bendrovė savo atsiliepime nurodo, kad apibrėžiant atitinkamą rinką turi būti analizuojami ne konkrečių susitarimų objektai, bet pirmiausia įvertintos paslaugos, kurias teikia atitinkamas ūkio subjektas ir Pranešime išdėstytus atitinkamų rinkų apibrėžimo kriterijus įvardija kaip klaidingus. Nagrinėjant atitinkamos rinkos apibrėžimo klausimą, visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, atliekant tyrimus dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimo, atitinkama rinka (ar atitinkamos rinkos) apibrėžiama siekiant konkretaus tikslo, t.y. įvertinti, ar dėl valstybės valdymo ir savivaldos institucijų veiksmų yra privilegijuojami ar diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų tarpusavyje konkuruojantiems ūkio subjektams. Rinkos apibrėžimas nėra savitikslis dalykas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, dėl ko ūkio subjektai konkuruoja ir kokios jų konkuravimo galimybės yra varžomos. Todėl nepagrįstu laikytinas Bendrovės teiginys, kad apibrėžiant atitinkamą rinką pirmiausia reikėtų įvertinti paslaugas, kurias teikia atitinkamas ūkio subjektas. Atitinkamas ūkio subjektas, kurį privilegijuojantis bei kitus ūkio subjektus diskriminuojantis sprendimas yra nagrinėjamas Konkurencijos tarybos, gali veikti skirtingų paslaugų teikimo srityse, tačiau tai nereiškia, kad atitinkama rinka bus apibrėžiama pagal jo veiklos sritį. Tais atvejais, kai tyrimo objektas yra tam tikras konkretus valstybės valdymo ar savivaldybės institucijos sprendimas dėl prekių (paslaugų) įsigijimo, visų pirma reikėtų atsižvelgti į tai, dėl kokių (prekių) paslaugų teikimo ūkio subjektai galėjo ir turėjo varžytis tarpusavyje, tačiau tokia galimybė jiems buvo apribota priėmus atitinkamą valstybės valdymo ar savivaldos institucijos sprendimą. Tokios pozicijos Konkurencijos taryba laikosi nuosekliai, atsižvelgdama į ankstesnę tyrimų dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimų praktiką¹. Be abejo, kiekvienas nagrinėjamas atvejis yra individualus, todėl apibrėžiant atitinkamą rinką būtina atsižvelgti į atitinkamos paslaugos teikimo ypatumus.

Remdamasi Bendradarbiavimo susitarimu Bendrovė įsipareigojo pateikti Savivaldybei reikalingą įrangą mainais už tai gaudama Bendrovės veiklai būtiną leidimą naudoti dalį tokios įrangos plotų reklamos tikslams. Taigi, sudarant Bendradarbiavimo susitarimą buvo susitarta dėl abiejų jos šalių poreikių tenkinimo, t.y. iš vienos pusės tenkinamas Savivaldybės poreikis turėti tam tikrus miesto transporto ir informacinės infrastruktūros objektus (transporto laukimo paviljonus, suteikiančius viešojo transporto naudotojams apsaugą nuo blogo oro, informacines kolonas ir vitrinas, kurių pagalba teikiama aktuali Savivaldybės informacija miesto gyventojams ir svečiams, viešuosius tualetus), iš kitos pusės tenkinamas Bendrovės poreikis gauti jos veiklai reikalingus reklaminius plotus, kurių suteikimo klausimą sprendžia Savivaldybė. Kaip matyti iš tokio Bendradarbiavimo susitarimo dalyko apibūdinimo, ta pati išorinės vaizdinės reklamos įranga yra reikalinga Savivaldybei, tačiau kartu ji yra būtina veiklos sąlyga Bendrovei, kuri panaudoja įrangą teikdama paslaugas tretiesiems asmenims. Dėl šios priežasties būtent išorinės vaizdinės reklamos paslaugas teikiantys ūkio subjektai yra suinteresuoti neatlygintinai pateikti Savivaldybei reikalingą įrangą. Atsižvelgus į tokius nagrinėjamos paslaugos ypatumus, prekės rinka, kiek tai susiję su Bendradarbiavimo susitarimu, apibrėžiama kaip išorinės vaizdinės reklamos demonstravimo įrangos pateikimas ir įrengimas.

Išorinė vaizdinė reklama gali būti skelbiama įvairiomis priemonėmis. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išorinė reklama - reklama, kurios pateikimo priemonės yra ne patalpose. Šioms pateikimo priemonėms priskiriamos įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) reklamos pateikimo priemonės. Taigi, iš esmės išorinės vaizdinės reklamos demonstravimo įrangos pateikimo ir įrengimo rinka gali apimti įvairias reklamos priemones, tenkinančias aukščiau aptartus Savivaldybės ir Bendrovės poreikius. Į prekės rinkos apibrėžimą neįtraukiami lauko vaizdo ekranai, kadangi jie technologiškai skiriasi nuo kitų išorinės vaizdinės reklamos priemonių. Pabrėžtina, kad šiuo atveju nėra būtinybės tiksliai įvertinti, ar kiekviena skirtinga išorinės vaizdinės reklamos priemonė gali būti išskirta į atskirą atitinkamą prekės rinką, kadangi tai neturėtų jokios įtakos vertinant Sprendimą ar Bendradarbiavimo susitarimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio požiūriu, todėl šis klausimas nėra detalizuojamas.

Pateikdama pastabas dėl rinkos apibrėžimo, Bendrovė nurodo, kad išorinės vaizdinės reklamos įrangos įrengimo darbų pati Bendrovė neatlieka, tokių paslaugų ji neteikia ir tretiesiems asmenims. Visos išorinės vaizdinės reklamos įrangos įrengimo paslaugos yra perkamos iš trečiųjų asmenų, todėl šios paslaugos negali būti vertinamos kaip paslaugos, kurias Bendrovė teikia rinkoje. Remdamasi tokiais argumentais Bendrovė teigia, kad į atitinkamos prekės rinkos apibrėžimą nepagrįstai įtraukiamas išorinės vaizdinės reklamos įrangos įrengimas. Tokie Bendrovės argumentai yra nepriimtini, kadangi būtent pati Bendrovė yra sutarties šalis, įsipareigojusi pateikti atitinkamą išorinės vaizdinės reklamos įrangą, todėl nėra reikšminga, ar šią paslaugą ji teiks pati, ar pasitelks trečiuosius asmenis. Be to, kaip nurodo pati Bendrovė savo atsiliepime, atitinkamos įrangos įrengimo įsipareigojimai buvo prisiimti būtent tam, kad būtų sudarytos prielaidos jos veiklai teikiant paslaugas tretiesiems asmenims. Tai tik patvirtina Konkurencijos tarybos pateiktą atitinkamos prekės rinkos apibrėžimą, kadangi parodo glaudų ryšį tarp Savivaldybės poreikių tenkinimo ir Bendrovės interesų įgyvendinimo. Kitaip tariant, pati Bendrovė pabrėžia, kad būtent dėl išorinės vaizdinės reklamos plotus tretiesiems asmenims suteikiantys ūkio subjektai yra suinteresuoti patenkinti atitinkamus Savivaldybės poreikius, nepriklausomai nuo to, ar šiam tikslui įgyvendinti pakanka jų pačių resursų, ar būtina pasitelkti kitus ūkio subjektus.

Taip pat Bendrovė nesutinka su tuo, kad į atitinkamą prekės rinką neturėtų būti įtraukiami lauko ekranai, nurodydama, kad įrangos, ant kurios talpinama ar kurios pagalba perteikiama išorinės vaizdinė reklama, technologiniai ypatumai nėra svarbūs. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju nėra būtinybės tiksliai nustatyti, ar skirtingos išorinės vaizdinės reklamos priemonės sudaro atskiras atitinkamas prekės rinkas, ar jas reikėtų priskirti vienai prekės rinkai, kadangi tai neturi jokios įtakos nustatant pažeidimą. Dėl šios priežasties, net ir sutikus su Bendrovės argumentu, kad vaizdo ekranai taip pat gali tenkinti tuos pačius poreikius kaip ir kitos tyrimo metu nagrinėtos priemonės, ir atitinkamai išplėtus prekės rinkos apibrėžimą, pasikeistų vienintelis dalykas, būtent atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų, kurių galimybės konkuruoti gali būti paveiktos, skaičius. Kitaip tariant, nustačius pažeidimą išsiplėstų jo mastas, kadangi būtų daromas poveikis didesniam skaičiui ūkio subjektų, įskaitant ir tuos ūkio subjektus, kurie suteikia išorinės vaizdinės reklamos plotus vaizdo ekranų pagalba.

Geografinė rinka Bendradarbiavimo susitarimo atžvilgiu apibrėžiama kaip Vilniaus miesto teritorija, kadangi būtent savivaldybės yra įgaliotos reguliuoti išorinės vaizdinės reklamos srityje veikiančių ūkio subjektų veiklą, išduodamos jiems reikalingus leidimus, nustatydamos ir rinkdamos rinkliavą už tokių leidimų išdavimą, taip pat nustatydamos įvairios miesto infrastruktūros įrangos, kuri kartu naudojama ir kaip išorinės vaizdinės reklamos įranga (transporto laukimo paviljonų, viešųjų automatinių tualetų, savivaldybės informacinių kolonų ir vitrinų), poreikį ir sudarydamos sutartis dėl tokios įrangos įrengimo ir kt. Taigi, dėl skirtingų rinkliavų dydžių, atskirų savivaldybių galimybės skirtingai reguliuoti atitinkamą veiklą susidaro skirtingos konkurencijos sąlygos atskirose savivaldybėse. Galima iš dalies sutikti su Bendrovės pateiktais argumentais dėl to, kad išorinės vaizdinės reklamos srityje veikiančių ūkio subjektų veiklos sąlygos skirtingose savivaldybėse gali būti tam tikra apimtimi vertinamos kaip panašios. (Bendrovė nurodo, kad didžiausiose Lietuvos miestų savivaldybėse išorinės vaizdinės reklamos savivaldybės teritorijoje įrengimo taisyklės nesiskiria, be to, teigia, kad svarbus geografinės rinkos apibrėžimo kriterijus turėtų būti tai, kad Bendrovė paslaugas tretiesiems asmenims teikia ir savo paslaugų kainas nustato Lietuvos mastu, Bendrovės teigimu, vartotojų požiūriu geografinė Bendrovės paslaugų teikimo apimtis taip pat yra visa Lietuva). Nagrinėjamu atveju minėtos aplinkybės neturi jokios įtakos pažeidimo nustatymui, todėl detalesnis atitinkamos geografinės rinkos apibrėžimo klausimo nagrinėjimas nėra būtinas. Tokia išvada darytina dėl to, kad net ir pripažinus, kad visa Lietuvos Respublikos teritorija gali būti viena geografinė rinka, iš esmės tik padidėtų ūkio subjektų, kurių galimybės konkuruoti gali būti paveiktos Savivaldybės Sprendimu, skaičius, o tai tik nulemtų didesnį pažeidimo mastą, tačiau jokiu būdu ne pažeidimo nebuvimą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, atitinkama rinka, kiek tai susiję su Bendradarbiavimo susitarimu, apibrėžtina kaip išorinės vaizdinės reklamos demonstravimo įrangos pateikimo ir įrengimo Vilniaus mieste rinka.

Susitarimu dėl reklamos taip pat buvo susitarta dėl abiems šalims naudingų mainų, t.y. Savivaldybė gauna išorinės vaizdinės reklamos skelbimo paslaugas (t.y. Bendrovei priklausančiuose išorinės vaizdinės reklamos Lietuvos, Baltijos ir Europos šalių tinkluose yra reklamuojamas Projektas), o Bendrovei suteikiami nauji arba pratęsiami dar galiojantys leidimai, suteikiantys teisę eksploatuoti išorinės vaizdinės reklamos įrenginius ant viadukų ir sienų, taip pat reklaminius skydus, nurodytus Susitarime dėl reklamos. Apibrėžiant atitinkamą prekės rinką šiuo atžvilgiu, taip pat reikėtų vadovautis Savivaldybės perkamų paslaugų (t.y. paklausos) kriterijumi, todėl atitinkama prekės rinka apibrėžtina kaip išorinės vaizdinės reklamos skelbimo (perteikimo) Lietuvos ir Baltijos bei Europos išorinės vaizdinės reklamos tinkluose rinka. Pabrėžtina, kad šiai rinkai būdingas analogiškas ypatumas, t.y. nors egzistuoja Savivaldybės poreikis gauti tam tikrų paslaugų, tuo pačiu metu Bendrovė taip pat gauna jos veiklai būtinus leidimus. Ši abiejų atitinkamų rinkų savybė svarbi vertinant galimą Sprendimo, Bendradarbiavimo susitarimo bei Susitarimo dėl reklamos poveikį konkurencijai.

Geografinė rinka Susitarimo dėl reklamos atžvilgiu apibrėžiama atsižvelgiant į tai, kad, nors susitarimas dėl Projekto reklamos pristatymo, patalpinimo ir demonstravimo paslaugų galėtų būti sudarytas tik su Savivaldybe, tačiau tiek Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai, tiek užsienio ūkio subjektai gali tiesiogiai siūlyti savo paslaugas Savivaldybei dėl Projekto reklamavimo išorinės vaizdinės reklamos tinkluose Lietuvoje ir Susitarime dėl reklamos nurodytose užsienio šalyse (Latvijoje, Estijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Ispanijoje, Portugalijoje (toliau – Užsienio šalys)). Dėl šių aplinkybių geografinė rinka apibrėžiama kaip Lietuvos ir Užsienio šalių teritorija. Neatmestina tikimybė, kad detalizuojant atitinkamos geografinės rinkos apibrėžimą jis galėtų būti siauresnis ar platesnis, tačiau šiuo atveju tikslus geografinės rinkos apibrėžimas taip pat nėra svarbus dėl aukščiau nurodytų priežasčių.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atitinkama rinka, kiek tai susiję su Susitarimu dėl reklamos, apibrėžiama kaip išorinės vaizdinės reklamos skelbimo (perteikimo) Lietuvoje ir Užsienio šalyse rinka.

Remiantis išdėstytais atitinkamų rinkų apibrėžimais bei atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą informaciją ir nustatytus faktus, pasakytina, kad Bendrovė nėra vienintelis ūkio subjektas, galintis pasiūlyti Savivaldybei reikalingas paslaugas mainais už leidimus naudotis atitinkamais išorinės vaizdinės reklamos plotais, todėl šio ūkio subjekto privilegijavimas kitų ūkio subjektų atžvilgiu gali sudaryti konkurencijos sąlygų skirtumų kitiems atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Kaip buvo nurodyta šio nutarimo aprašomojoje dalyje, Savivaldybės pateikti duomenys, ūkio subjektų pateikta informacija, taip pat UAB „Clear Channel“ pateikti „TNS Gallup“ tyrimų duomenys rodo, kad išorinės vaizdinės reklamos demonstravimo įrangos pateikimo, įrengimo Vilniaus mieste rinkoje veikia ir kiti ūkio subjektai (UAB „Baltijos vaizdinė reklama“, UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „ETN Baltic“), nors UAB „JCDecaux Lietuva“ gali būti laikoma didžiausia šioje rinkoje veikiančia bendrove. Savo atsiliepime Bendrovė pateikia pastabų dėl rinkos dalyvių nustatymo ir Bendrovės padėties rinkoje, kiek tai susiję su Bendradarbiavimo susitarimu, nurodydama, kad nebuvo atlikta savarankiško išorinės vaizdinės reklamos demonstravimo įrangos pateikimo ir įrengimo rinkos dalyvių ir jų padėties šioje rinkoje tyrimo, ginčija „TNS Gallup“ rinkos tyrimo duomenų tikslumą. Dėl šių Bendrovės argumentų pasakytina, kad Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo tikslas nebuvo detaliai išanalizuoti padėtį nagrinėjamojoje atitinkamoje rinkoje, tiksliai nustatant visų šioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų rinkos dalis. Atliekant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo tyrimą pagrindinis rinkos dalyvių analizės tikslas yra nustatyti, ar atitinkamoje rinkoje yra nors vienas konkurentas, kurio galimybės konkuruoti galėjo būti paveiktos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu, todėl ūkio subjektų padėtis rinkoje ir netgi tikslus jų skaičius neturi jokios įtakos vertinant pažeidimą. Dėl šios priežasties Bendrovės pateikti argumentai dėl „TNS Gallup“ duomenų nepatikimumo, taip pat dėl lauko vaizdo ekranų neįtraukimo į atitinkamos rinkos apibrėžimą nėra reikšmingi, kadangi jie pasitelkiami siekiant pagrįsti mažesnę Bendrovės rinkos dalį. Kaip jau buvo minėta, Bendrovės rinkos dalis nėra pažeidimo nustatymui reikšminga aplinkybė. Pabrėžtina, kad pati Bendrovė neginčija fakto, kad atitinkamoje rinkoje veikia ir kiti ūkio subjektai, galintys pasiūlyti Savivaldybei reikalingas paslaugas mainais už leidimus naudotis atitinkamais išorinės vaizdinės reklamos plotais. Šią aplinkybę ir buvo siekiama nustatyti aukščiau minėtais byloje surinktais įrodymais.

Išorinės vaizdinės reklamos skelbimo (perteikimo) Lietuvoje ir Užsienio šalyse rinkos dalyvių yra labai daug, kadangi tiek Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai, tiek užsienio ūkio subjektai gali tiesiogiai siūlyti savo paslaugas Savivaldybei. Kaip jau buvo minėta, keli Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai yra užsienio šalių ūkio subjektų, turinčių platų išorinės vaizdinės reklamos tinklą įvairiose šalyse, dukterinės bendrovės Lietuvoje (tai ir UAB „JCDecaux Lietuva“, taip pat UAB „Clear Channel Lietuva“). Remiantis tokiais duomenimis, galima teigti, kad yra kitų ūkio subjektų nei Bendrovė, kurie mainais už atitinkamus reklaminius plotus Vilniuje (ant viadukų, sienų, taip pat reklaminius skydus) galėtų suteikti Savivaldybei reikalingas Projekto reklamavimo (viešinimo) paslaugas.

Savivaldybės tarybos Sprendimu Bendrovė yra išskiriama iš visų kitų ūkio subjektų, galinčių teikti Savivaldybei reikalingas paslaugas, numatytas Bendradarbiavimo susitarime ir Susitarime dėl reklamos. Sprendimas yra skirtas konkrečiam ūkio subjektui, tai aiškiai nurodant ir pačiame Sprendimo pavadinime („Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „JCDecaux Lietuva“ sutarčiai ir susitarimui dėl Vilniaus, Europos kultūros sostinės 2009 m., reklamavimo ant lauko reklamos įrenginių užsienio šalyse“). Bendrovės privilegijavimas kitų ūkio subjektų atžvilgiu pasireiškia keliais aspektais, todėl juos būtina aptarti kiekvieną atskirai, išskiriant Bendradarbiavimo susitarimu ir Susitarimu dėl reklamos teikiamas privilegijas.

Svarbiausiu Bendrovės privilegijavimo elementu laikytinas pats Bendradarbiavimo susitarimo sudarymo būdas, t.y. Bendradarbiavimo susitarimo pasirašymas be jokios sąžiningą konkurenciją užtikrinančios procedūros (pvz., konkurso). Bendradarbiavimo susitarimas buvo sudarytas pabaigus derybas tarp Bendrovės ir Savivaldybės, kurių eigai tiesiogiai daryti įtakos negalėjo nė vienas toje pačioje atitinkamoje rinkoje veikiantis ūkio subjektas. Dėl paslaugas teiksiančio ūkio subjekto buvo apsispręsta Bendrovei pateikus pasiūlymą, vėliau buvo derinamas tik tikslus Bendradarbiavimo susitarimo objektas ir kitos sąlygos. Savivaldybė aiškiai ir viešai nenurodė, kokias paslaugas ketina įsigyti, kokios tokių paslaugų suteikimo sąlygos ir pan., t.y. nebuvo sudarytos vienodos, nediskriminacinės ir aiškios sąlygos visiems norintiems ūkio subjektams pasiūlyti savo išorinės vaizdinės reklamos įrangą (transporto laukimo paviljonus, informacines vitrinas ir kolonas, viešuosius automatinius tualetus) mainais už galimybę naudotis atitinkamais reklaminiais plotais teikiant paslaugas tretiesiems asmenims. Savivaldybė, nenustačiusi jokių aiškių kriterijų, savo nuožiūra nusprendė, kad Bendrovės pasiūlymas yra priimtinas ir pasirašė Bendradarbiavimo susitarimą, neatsižvelgdama į tai, kad yra ir daugiau atitinkamas paslaugas galinčių ir norinčių teikti ūkio subjektų.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad konkursų procedūra suteikiant išorinės vaizdinės reklamos plotus buvo taikoma ir anksčiau (pvz., Vilniaus miesto valdybos 2001-01-18 sprendimas Nr. 67V „Dėl konkurso išorinės vaizdinės komercinės reklamos perdavimo (skleidimo) priemonėms įrengti ir eksploatuoti laimėtojų sąrašo tvirtinimo“ (b. t. I 104 psl.), Vilniaus miesto valdybos 1999-08-12 sprendimas Nr. 1442V „Dėl visuomeninio transporto laukimo paviljonų įrengimo“ (b. t. I 155 psl.), Vilniaus miesto valdybos 1997-02-20 sprendimas Nr. 283V „Dėl leidimo UAB „Apostera“, UAB „Baltic partners“ ir PĮ „Masava“ įrengti informacinius-reklaminius stendus“ (b. t. I 145 psl.) ir kt.). Vilniaus miesto valdybos 2000-10-12 sprendimu Nr. 1939V patvirtinta Leidimų įrengti vaizdinę (išorinę) reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų išdavimo tvarka taip pat numato konkursą, kaip vieną iš procedūrų išduodant leidimus išorinei vaizdinei reklamai įrengti ir eksploatuoti. Svarbu paminėti ir tai, kad 2005-10-14 Savivaldybės mero pasitarimo Ekonomikos departamento klausimais protokole Nr. 28-308 (b. t. II 55 psl.) nurodyta, kad Miesto plėtros departamento Miesto estetikos poskyrio vedėja B. Raguotienė yra įpareigojama parengti viešojo transporto paviljonų mieste išdėstymo schemas ir sąlygas tose vietose, kur dabar nėra laukimo paviljonų, ir skelbti konkursą jiems įrengti. Taigi, pati Savivaldybė iš pradžių konkursą vertino kaip tinkamiausią procedūrą bent jau naujiems transporto laukimo paviljonams įrengti. Bendrovė, teikdama savo pasiūlymą Savivaldybei, taip pat nurodė, kad konkursas yra viena iš alternatyvų, Savivaldybei siekiant praplėsti ir atnaujinti transporto laukimo paviljonų ir kitos reikalingos įrangos tinklą Vilniaus mieste (b. t. II 199-201 psl.). Kaip nurodoma Bendrovės direktorės pasirašytame kreipimesi į Savivaldybės tarybos narius, paskutinių dviejų turimų Bendrovės sutarčių (dėl 120 transporto laukimo paviljonų) galiojimo terminas baigiasi 2014 m., todėl Savivaldybei kaip galimos alternatyvos, siekiant įsigyti jai reikalingą miesto infrastruktūros (o kartu ir išorinės vaizdinės reklamos) įrangą, nurodomas didelis konkursas pasibaigus visoms su Bendrove sudarytoms sutartims, taip pat atskirų konkursų skelbimas pasibaigus kiekvienai iš konkrečių sutarčių, o trečioji pateikiama alternatyva yra sutarties su Bendrove pratęsimas ir papildymas nerengiant konkurso. Taigi, pati Bendrovė, teikdama savo pasiūlymą Savivaldybei, nurodė bent keletą variantų, kaip galėtų būti organizuojamas konkursas dėl Savivaldybei reikalingų paslaugų įsigijimo. Dėl šios priežasties nepagrįstu laikytinas atsiliepime pateikiamas Bendrovės argumentas, kad konkursas yra sunkiai įmanomas „dėl paties pirkimo objekto specifikos“.

Iš esmės konkursas gali būti vertinamas kaip viena iš pagrindinių sąžiningos konkurencijos laisvę užtikrinančių procedūrų, kadangi tokiu atveju visiems ūkio subjektams yra pateikiama informacija apie galimybes gauti atitinkamus leidimus, nurodomi aiškūs atrankos kriterijai ir t.t. Vis dėlto, galima būtų sutikti su Bendrovės pateikiamu argumentu, kad konkursas neturėtų būti vertinamas kaip vienintelė įmanoma sąžiningos konkurencijos laisvę užtikrinanti procedūra, tačiau svarbu pabrėžti, kad bet kokia kita procedūra taip pat turi būti Savivaldybės organizuojama taip, kad būtų sudarytos objektyvios galimybės ūkio subjektams varžytis dėl konkrečiai įvardinto objekto (tam tikrų paslaugų teikimo, teisių įgijimo ir pan.). Galimybė visiems ūkio subjektams rodyti iniciatyvą ir patiems siūlyti savo paslaugas Savivaldybei negali būti vertinama kaip nediskriminacinė ir objektyvi procedūra jau vien dėlto, kad lieka visiškai neaiškūs Savivaldybei paslaugas teiksiančio ir tam tikromis teisėmis besinaudosiančio ūkio subjekto parinkimo kriterijai. Skaidrios procedūros nebuvimas nesudaro galimybės ūkio subjektams varžytis lygioje konkurencinėje kovoje. Neskaidriu būdu sutarties pasirašymą „laimėjęs“ ūkio subjektas laikytinas privilegijuojamu kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių negalima sutikti su Bendrovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju konkurencinga procedūra buvo užtikrinta net ir neorganizuojant konkurso. Kaip matyti iš bylos dokumentų, UAB „Clear Channel Lietuva“ taip pat pateikė savo pasiūlymą Savivaldybei dėl tam tikrų investicijų į miesto transporto infrastruktūrą, mainais prašydama suteikti galimybę naudotis atitinkamais reklaminiais plotais (b. t. II 100-128 psl.), tačiau šio pasiūlymo svarstymas iki šiol tęsiasi, jokių sprendimų Savivaldybė šiuo klausimu nėra priėmusi. Tokie Savivaldybės veiksmai, priešingai nei teigia Bendrovė, dar labiau išryškina taikytos procedūros nekonkurencingą pobūdį, kadangi jie tik įrodo, kad ūkio subjektų iniciatyva yra visiškai priklausoma nuo Savivaldybės valios, nepagrįstos jokiais aiškiais, nediskriminaciniais ir objektyviais kriterijais.

Bendrovė savo atsiliepime nurodo, kad Bendradarbiavimo susitarimo sudarymo būdas atitinka susiformavusią Savivaldybės praktiką, kadangi ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu leidimai reklaminių įrenginių eksploatavimui buvo išduodami arba pratęsiami ne konkurso tvarka. Bendrovės teigimu, Bendradarbiavimo susitarimas taip pat nėra absoliučiai naujas susitarimas, kadangi dauguma jame numatytų išorinės vaizdinės reklamos vietų yra sukurta Bendrovės sąskaita pagal ankstesnius susitarimus, todėl Bendradarbiavimo susitarimo sudarymas yra pagrįstas ir visiškai suprantamas Savivaldybės veiksmas. Dėl tokių Bendrovės argumentų pasakytina, kad neskaidri Savivaldybės taikoma leidimų išdavimo ir pratęsimo praktika negali būti laikoma aplinkybe panaikinančia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą šiuo konkrečiu atveju. Suprantama, kad ūkio subjektas yra suinteresuotas išlaikyti sudarytą Bendradarbiavimo susitarimą, kadangi jis yra reikšmingas jo komercinei veiklai, tačiau dėl to Savivaldybės veiksmų teisėtumo vertinimas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme nepasikeičia.

Savivaldybė išsamių paaiškinimų dėl Bendradarbiavimo susitarimo sudarymo procedūros, apsisprendimo neorganizuoti konkurso ir kitų susijusių aplinkybių nepateikė, abstrakčiai nurodydama, kad vienas iš Bendradarbiavimo susitarimo sudarymo motyvų buvo visų Bendrovės turimų sutarčių apjungimas. Taip pat Savivaldybė nurodė, kad pavedimų skelbti konkursus išorinei vaizdinei reklamai įrengti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad prašymą atlikti Sprendimo ir jos pagrindu sudarytų susitarimų vertinimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme pateikė pati Savivaldybė, galima daryti išvadą, kad ji nėra užtikrinta dėl taikytų procedūrų atitikimo sąžiningos konkurencijos principams.

Kaip jau buvo minėta, tyrimo metu buvo nustatyta, kad Savivaldybės iš Bendrovės įsigytas paslaugas galėjo suteikti ir kiti ūkio subjektai, pavyzdžiui, UAB „Clear Channel Lietuva“ ar kiti atitinkamoje rinkoje veikiantys subjektai. Tuo tarpu Savivaldybė suteikė teisę Bendrovei teikti atitinkamas paslaugas mainais už galimybę savo komercinei veiklai naudoti atitinkamus reklamos plotus, netaikydama sąžiningą konkurenciją užtikrinančios procedūros ir tokiu būdu išskirdama pastarąją įmonę iš kitų ūkio subjektų tarpo. Pastebėtina, kad panaši situacija jau buvo nagrinėta Konkurencijos tarybos, atliekant tyrimą dėl Savivaldybės veiksmų perkant paslaugas iš UAB „Rubicon eventus“². Atlikus tyrimą pažeidimu buvo pripažinti iš esmės analogiški Savivaldybės veiksmai, t.y. sutarties sudarymas dėl tam tikrų paslaugų teikimo su konkrečiu ūkio subjektu, netaikant konkurencingos šio ūkio subjekto parinkimo procedūros.

Vertinant Bendrovei Savivaldybės suteiktų privilegijų turinį, taip pat būtina atsižvelgti ne tik į pačią Bendradarbiavimo susitarimo sudarymo procedūrą, bet taip pat ir į kai kurias konkrečias jo nuostatas. Kaip jau buvo minėta šio nutarimo aprašomojoje dalyje, Bendradarbiavimo susitarimo 11.1 punkte yra įtvirtinta nuostata, pagal kurią „esant papildomų apšviestų reklaminių plotų nuo 1 iki 10 kv. m. ploto poreikiui ant bet kokių objektų, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų Institucijos (t.y. Savivaldybės), Institucija, tik įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus pateikti visus galutinius leidimus Bendrovei pagal šį susitarimą, turi teisę organizuoti šiame punkte nurodytų apšviestų plotų pateikimo, eksploatavimo ir/ar priežiūros ir reklaminės medžiagos patalpinimo juose suteikimą Institucijos nustatyta tvarka“. Tokia nuostata gali būti traktuojama kaip Bendrovės privilegijavimas kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kadangi ji įtvirtina Bendrovės pirmenybės teisę gauti jos veiklai reikalingus leidimus ir kartu suteikia garantiją, kad Bendrovės konkurentai neįrengs atitinkamų reklaminių plotų anksčiau nei Bendrovė. Svarbu atkreipti dėmesį į terminą, kuriam nustatoma tokia Bendrovės pirmenybė, t.y. iki visų galutinių leidimų pagal Bendradarbiavimo susitarimą išdavimo. Bendradarbiavimo susitarimo priede Nr. 1 pateikiamas numatomas įrangos pateikimo ir įrengimo grafikas, pagal kurį paskutiniai įrengimai turėtų būti pradėti eksploatuoti 2017 m. Bendradarbiavimo susitarimo priede Nr. 6 numatyta, kad įrangos įrengimui reikalingi leidimai išduodami kiekvienais kalendoriniais metais iki tų metų balandžio 30 d. Remiantis tokiomis nuostatomis, galima daryti išvadą, kad visi galutiniai leidimai Bendrovei bus išduoti tik 2017 m. Iki šio laiko Bendrovės privilegija kitų ūkio subjektų atžvilgiu turėtų išlikti galiojanti. Bendrovė nurodo, kad vienintelis Bendradarbiavimo susitarimo 11.1 punkto tikslas yra Savivaldybės įsipareigojimų tinkamas vykdymas. Be abejo, Savivaldybė ir Bendrovė, būdamos sutarties šalimis, turi teisę nustatyti kiekvienos iš šalių įsipareigojimų vykdymą užtikrinančias nuostatas, tačiau tokios nuostatos negali pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų. Dėl išdėstytų aplinkybių Bendradarbiavimo susitarimo 11.1 punkto nuostata vertintina kaip privilegijuojanti Bendrovę.

Bendradarbiavimo susitarimo 11.2 punkte įtvirtinta nuostata, kuria remiantis tuo atveju, „jeigu yra sudarytos sutartys, kurios prieštarauja 11.1 punktui šio susitarimo galiojimo terminu, Institucija privalo tokių sutarčių neatnaujinti tokiomis sąlygomis, kurios prieštarautų šiam susitarimui, nebent šalys susitaria kitaip“. Šios nuostatos formuluotė yra pakankamai abstrakti ir dėl šios priežasties Bendrovė turi galimybę pateikti įvairias jos interpretacijas (kurias be antrosios Sutarties šalies nuomonės yra sudėtinga vienareikšmiškai įvertinti). Vis dėlto, analizuojant nuostatos turinį matyti, kad ši nuostata galėtų būti pritaikyta tuo atveju, kai Bendradarbiavimo susitarimo galiojimo laikotarpiu būtų pažeistas Bendradarbiavimo susitarimo 11.1 punktas, t.y. neišdavus visų galutinių leidimų Bendrovei būtų organizuojamas atitinkamų reklaminių plotų suteikimas kitiems ūkio subjektams. Tokiu atveju Savivaldybė būtų įpareigota neatnaujinti tokių sutarčių iki savo įsipareigojimų Bendrovei įvykdymo. Nors Bendrovė aiškina, kad tokia nuostata siekiama įpareigoti Savivaldybę pasirūpinti, kad nekiltų prieštaravimų tarp Bendradarbiavimo susitarimo ir Savivaldybės sutarčių su kitais ūkio subjektais, tačiau akivaizdu, kad šis galimas prieštaravimas turėtų būti sprendžiamas visais atvejais Bendrovės naudai, todėl tai laikytina privilegijų suteikimu Bendrovei.

Bendradarbiavimo susitarimo 11.3 punkte numatyta, kad „Institucija neturi teisės įrengti ar leisti įrengti jokios reklaminės medžiagos pagrįstu atstumu nuo bet kokios įrangos, nustatytu Institucijos kompetentingo organo priimtu teisės aktu <...>, o jeigu tokia reklaminė įranga įrengiama šio susitarimo pasirašymo metu, Institucija privalo dėti visas pastangas pašalinti tokią konstrukciją kuo galima greičiau, su sąlyga, kad bet kokios šio įsipareigojimo išimtys kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti suderintos tarpusavio savivaldybės ir bendrovės susitarimu“. Dėl šios Bendradarbiavimo susitarimo nuostatos pasakytina, kad pats savaime reikalavimas laikytis teisės aktų (šiuo atveju 2003-02-05 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 01A-41-786 patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano) reikalavimų dėl atitinkamo atstumo tarp išorinės vaizdinės reklamos įrenginių nelaikytinas pažeidžiančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Tačiau nagrinėjama nuostata taip pat reiškia ir tai, kad visa kitų ūkio subjektų reklaminė įranga, kuri neatitinka nustatytų atstumų ir buvo įrengta Bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo dienai, turi būti pašalinta, išskyrus tuos atvejus, kai Bendrovė sutinka su išimtimi. Taigi, iš esmės tokios nuostatos buvimas vėl suteikia tam tikrą pirmenybę Bendrovei, kadangi nepriklausomai nuo to, kuri įranga buvo įrengta pirmiau, atskaitos tašku visada turi būti Bendrovės įranga. Dėl šios priežasties nagrinėjama Bendradarbiavimo susitarimo 11.3. punkto nuostata negali būti vertinama kaip skatinanti konkurenciją, kaip nurodo Bendrovė.

Bendradarbiavimo susitarimo 14 punktu Bendrovė yra atleidžiama nuo visų vietinių mokesčių, rinkliavų, nuomos mokesčių ar bet kokių kitų mokesčių Savivaldybei, susijusių su įranga ir/ar jos naudojimu. 2000-07-26 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 57 patvirtintų Vietinės rinkliavos už vizualinę komercinę reklamą Vilniuje nuostatų 18 punkte numatyta galimybė taikyti vietinės rinkliavos lengvatas, t.y. mažinti vietinės rinkliavos dydį investicijų į miesto infrastruktūrą dydžiu arba atleisti rinkliavos mokėtojus nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jeigu investicijos dydis į miesto infrastruktūrą viršija rinkliavos dydį. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme svarbu, kad tokia teise Savivaldybė naudotųsi neprivilegijuodama/nediskriminuodama atskirų ūkio subjektų. Pranešime nurodoma, kad nė vienas kitas atitinkamos rinkos ūkio subjektas nėra atleistas nuo nustatytų mokesčių ir rinkliavų, o Bendrovės pateiktas būsimų investicijų pagrindimas kelia abejonių (į investicijas įtrauktos išlaidos, nesusijusios su transporto infrastruktūra ir kt.). Pranešime daroma išvada, kad kiti ūkio subjektai yra diskriminuojami Bendrovės atžvilgiu, kadangi kiti ūkio subjektai, darantys investicijas į tokią pačią įrangą, nėra atleidžiami nuo mokesčių ir rinkliavų. Vis dėlto, konstatuotina, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad kiti ūkio subjektai buvo diskriminuojami Bendrovės atžvilgiu, atleidus pastarąją nuo vietinės rinkliavos. Tokia išvada darytina dėl kelių priežasčių. Nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti per Bendradarbiavimo susitarimo galiojimo terminą mokėtinos rinkliavos dydžio, kadangi pastarasis yra nustatomas priklausomai nuo įrangos buvimo vietos, o šiuo metu nėra aišku, kur konkrečiai bus įrengiama Bendrovės įranga, numatyta Sutartyje. Taigi, nėra aišku, nuo kokio tiksliai rinkliavos dydžio Bendrovė yra atleidžiama ir ar šis dydis viršys investicijų dydį. Pranešime taip pat buvo išreikšta abejonių dėl investicijų skaičiavimo metodų, t.y. dėl įrangos remonto ir priežiūros paslaugų įtraukimo į investicijas. Vis dėlto, pastebėtina, kad net ir atmetus šias išlaidas, investicijų dydis į transporto laukimo paviljonus ir viešuosius tualetus (kurių nepatiria joks ūkio subjektas, nes neturi įrengęs atitinkamos įrangos) viršytų Bendrovės apskaičiuotą vietinės rinkliavos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad Bendradarbiavimo susitarimo 14 punktas nėra vertintinas kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas, nėra būtinybės nagrinėti Bendrovės pateiktų argumentų šiuo klausimu.

Vertinant Susitarimą dėl reklamos ir Bendrovės privilegijavimą šiuo aspektu, svarbiausias yra Susitarimo dėl reklamos sudarymo būdas, t.y. analogiškai kaip ir Bendradarbiavimo susitarimo sudarymo atveju nebuvo užtikrinta kitų ūkio subjektų galimybė Savivaldybei siūlyti atitinkamas Projekto reklamavimo paslaugas mainais už jas gaunant atitinkamus reklaminių plotų naudojimo leidimus. Iš esmės galima pasakyti, kad dėl skaidrios, nediskriminacinės ir konkurencingos procedūros reikšmės, taip pat Savivaldybės šiuo atveju taikytos procedūros vertinimo taikytini tie patys argumentai, kaip ir vertinant Bendradarbiavimo susitarimo sudarymą. Atsižvelgiant į tai, Susitarimo dėl reklamos sudarymas be jokios sąžiningą konkurenciją užtikrinančios procedūros vertintinas kaip Bendrovės privilegijavimas kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Nors Bendrovė savo atsiliepime nurodo, kad sudarydama Susitarimą dėl reklamos ji siekė paremti Projektą, tačiau iš Susitarimo dėl reklamos turinio akivaizdu, kad dėl tokios savo „paramos“ ji turėjo nemažos naudos, t.y. net 10 (dešimčiai) metų buvo pratęsti atitinkami leidimai reklamai. Todėl šis Bendrovės argumentas negali būti reikšmingas vertinant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą.

Priėmus Sprendimą bei jo pagrindu sudarius Bendradarbiavimo susitarimą ir Susitarimą dėl reklamos, buvo apribota kitų ūkio subjektų galimybė varžytis dėl analogiškų susitarimų sudarymo su Savivaldybe, t.y. ne tik dėl atitinkamų paslaugų suteikimo, bet kartu ir dėl tam tikrų teisių įgijimo. Savivaldybė neįvertino, kad jos poreikius galinčių patenkinti paslaugų rinka yra konkurencinga ir dėl teisės teikti paslaugas turi būti varžomasi, lygiai taip pat kaip ir dėl teisės naudotis atitinkamais išorinės vaizdinės reklamos plotais.

Konkurencijos sąlygų skirtumai atitinkamose rinkose veikiantiems ūkio subjektams pasireiškia keliais aspektais. Kaip savo atsiliepime nurodo pati Bendrovė, Bendradarbiavimo susitarimo pagrindu įgyvendinamas projektas savo mastais ir sudėtingumu neturi precedentų tiek Vilniaus miesto, tiek ir visos Lietuvos kontekste. Tokia Bendradarbiavimo susitarimo reikšmė akivaizdžiai parodo, kad teisę vykdyti tokį projektą gavęs ūkio subjektas įgyja konkurencinį pranašumą savo konkurentų atžvilgiu, t.y. jis turi galimybę naudotis itin dideliu skaičiumi reklaminių plotų Vilniuje, kur yra didžiausias gyventojų skaičius lyginant su kitais Lietuvos miestais (taigi, tuo pačiu ir didžiausia auditorija reklamai). Bendradarbiavimo susitarimo svarbą galima įvertinti ir atsižvelgus į Bendrovės padėtį iki Bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo ir po to. Jeigu prieš pasirašant Bendradarbiavimo susitarimą Bendrovės ilgiausiai galiojančios sutartys numatė teisę iki 2014 metų eksploatuoti 120 (vieną šimtą dvidešimt) transporto laukimo paviljonų ir tiek pat reklaminių stendų, tai po Bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo Bendrovė įgijo teisę iki 2027 metų įrengti ir eksploatuoti net iki 700 (septynių šimtų) transporto laukimo paviljonų, iki 200 (dviejų šimtų) miesto informacinių kolonų, iki 250 (dviejų šimtų penkiasdešimt) miesto informacinių vitrinų, taip pat 4 (keturis) viešuosius automatinius tualetus. Tokia Bendradarbiavimo susitarimo objekto apimtis aiškiai įrodo skirtingų konkurencijos sąlygų atsiradimą jau vien dėl to, kad Savivaldybė netaikė skaidrios ir aiškios ūkio subjektų parinkimo ir jų pasiūlymų vertinimo tvarkos. Šį poveikį taip pat sustiprina ir aukščiau aptartos Bendradarbiavimo susitarimo nuostatos, kadangi dėl tokių nuostatų buvimo Bendradarbiavimo susitarime yra nustatomas skirtingas Savivaldybės „elgesio modelis“ Bendrovės ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu, t.y. pastariesiems leidimai reklamai turi būti išduodami tik suteikus visus reikiamus leidimus Bendrovei, sprendžiant įrangos atitikimo specialiajam planui klausimą Bendrovės įranga laikoma atskaitos tašku ir kt. Pastebėtina, kad Bendrovės siūlomas Bendradarbiavimo susitarimo nuostatų pakeitimas galėtų tik dalinai panaikinti atsiradusius konkurencijos sąlygų skirtumus, kadangi pagrindinis neigiamas poveikis atitinkamai rinkai atsiranda būtent dėl Bendradarbiavimo susitarimo sudarymo būdo, t.y. konkurencingos procedūros netaikymo.

Konkurencijos sąlygų skirtumus dėl sudaryto Susitarimo dėl reklamos iš esmės taip pat nulemia ta pati pagrindinė aplinkybė, t.y. tai, kad ūkio subjektams nebuvo sudaryta galimybė siūlyti Projekto reklamavimo paslaugų mainais už tai gaunant leidimus įrengti ir eksploatuoti reklamos įrenginius ant tiltų, viadukų, sienų, taip pat įrengti reklaminius skydus. Ypatingai svarbus reklamos ant tiltų ir viadukų elementas, kadangi atsižvelgiant į kintantį teisinį reglamentavimą (tokios reklamos galimybė buvo atnaujinta tik 2007-08-01, priėmus Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-176 „Dėl Tarybos 2005-12-21 sprendimo Nr. 1-998 „Dėl išorinės vaizdinės reklamos taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo“) ši veiklos sritis ir taip ilgą laiką buvo ribojama. Susitarimu dėl reklamos pratęsus pagal ankstesnius teisės aktus išduotus leidimus, ūkio subjektų galimybės įrengti reklamos įrenginius atitinkamose vietose buvo dar labiau apribotos. Bendrovė nurodo, kad ketina visų jai Susitarimu dėl reklamos suteiktų teisių atsisakyti ir perduoti jas kitam ūkio subjektui. Tokiu atveju, Bendrovės nuomone, išnyktų bet kokios galimos neigiamos Susitarimo dėl reklamos pasekmės konkurencijai. Su tokia Bendrovės pozicija negalima sutikti, kadangi sąžiningos konkurencijos principai liktų neatstatyti, t.y. ūkio subjektams vis tiek nebūtų sudaryta galimybė dėl atitinkamų teisių varžytis konkurencingoje kovoje.

Būtina paminėti ir tai, kad Bendradarbiavimo susitarime nustatytas itin ilgas jo galiojimo terminas, t.y. Bendradarbiavimo susitarimas sudarytas 15 (penkiolikos) metų laikotarpiui, numatant automatinį jo pratęsimą dar 5 (penkerių) metų laikotarpiui, jeigu Bendrovė tinkamai vykdo Bendradarbiavimo susitarimu nustatytus įsipareigojimus. Teisės aktuose pati Vilniaus miesto valdyba 2001-02-01 sprendimo Nr. 167V „Dėl Konkurso išorinės vaizdinės komercinės reklamos perdavimo (skleidimo) priemonėms įrengti ir eksploatuoti tipinių nuostatų tvirtinimo“ 12 punktu yra nustačiusi tokių susitarimų terminą 5 (penkeriems) metams su galimu pratęsimu 3 (trejų) metų terminui. Todėl 20 (dvidešimties) metų terminas nepagrįstas netgi vertinant pagal pačios Savivaldybės institucijų teisės aktus. Be to, Savivaldybės sutarčių dėl išorinės vaizdinės reklamos demonstravimo pasirašymo praktika rodo, jog Savivaldybė iki Bendradarbiavimo susitarimo sudarymo dažniausiai nustatydavo 5-10 metų leidimų galiojimo laikotarpius (buvo ir išimčių, kai nustatė 15 metų laikotarpį). Atsižvelgus į tokias aplinkybes, galima daryti išvadą, kad konkurentų galimybės veikti atitinkamoje rinkoje apribojamos labai ilgam laikotarpiui, ir tai sustiprina pažeidimo poveikį atitinkamai rinkai. Analogiška išvada darytina ir Susitarimo dėl reklamos atžvilgiu, kadangi jo galiojimo terminas taip pat yra ilgas, t.y. 10 (dešimt) metų.

Atlikus teisės aktų, reglamentuojančių nagrinėtą išorinės vaizdinės reklamos veiklą, analizę, nenustatyta, kad Savivaldybė savo sprendimais vykdytų įstatymais nustatytus reikalavimus. Netgi priešingai – vadovaudamasi Vilniaus miesto valdybos 2000-10-12 sprendimu Nr. 1939V patvirtinta Leidimų įrengti vaizdinę (išorinę) reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų išdavimo tvarka Savivaldybė galėjo pasirinkti konkursą, kaip vieną iš procedūrų išduodant leidimus išorinei vaizdinei reklamai įrengti ir eksploatuoti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Savivaldybė turėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir organizuoti jai reikalingų paslaugų įsigijimą pasitelkdama atitinkamas sąžiningos konkurencijos laisvę užtikrinančias procedūras. Tokia galimybė nebuvo ribojama jokiais privalomais teisės aktų reikalavimais.

Apibendrinant visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Savivaldybės Sprendimo 1 punktas, Bendradarbiavimo susitarimas bei Susitarimas dėl reklamos prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Norint nutraukti Savivaldybės veiksmus, ribojančius konkurenciją atitinkamose rinkose ir tuo pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, būtina ne tik panaikinti ar pakeisti Sprendimo 1 punktą, bet taip pat ir nutraukti arba atitinkamai pakeisti Bendradarbiavimo susitarimą bei Susitarimą dėl reklamos, kad būtų išvengta vieno ūkio subjekto privilegijavimo tuo sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamose rinkose. Kadangi Bendradarbiavimo susitarimo bei Susitarimo dėl reklamos nutraukimas/pakeitimas yra susijęs su kitos šių susitarimų šalies teisių įgyvendinimu, Konkurencijos taryba, nustatydama terminą įpareigojimų įvykdymui, įvertina aplinkybę, kad Bendradarbiavimo susitarimo bei Susitarimo dėl reklamos nutraukimas/pakeitimas gali būti siejamas su teisminio proceso būtinybe. Taip pat konstatuotina, kad Bendradarbiavimo susitarimo bei Susitarimo dėl reklamos pripažinimas prieštaraujančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams nereiškia, kad iš Bendrovės apskritai negali būti įsigyjamos Savivaldybei reikalingos paslaugos mainais už tai suteikiant atitinkamus išorinės vaizdinės reklamos leidimus. Todėl Bendradarbiavimo susitarimas bei Susitarimas dėl reklamos gali būti atitinkamai pakeisti, nustačius tokias sąlygas, kad nebūtų užkertamas kelias kitiems atitinkamose rinkose veikiantiems ūkio subjektams varžytis dėl galimybės teikti atitinkamas paslaugas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimo Nr. 1-1528 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „JCDecaux Lietuva“ sutarčiai ir susitarimui dėl Vilniaus, Europos kultūros sostinės 2009 m., reklamavimo ant lauko reklamos įrenginių užsienio šalyse“ 1 punktą, kuriuo pritarta Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „JCDecaux Lietuva“ susitarimams dėl bendradarbiavimo bei dėl Vilniaus, Europos kultūros sostinės 2009 m., reklamavimo ant lauko reklamos įrenginių užsienio šalyse, o taip pat šiuos susitarimus, kuriems pritarta minėtu punktu, pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ panaikinti 2007-02-14 sprendimo Nr. 1-1528 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „JCDecaux Lietuva“ sutarčiai ir susitarimui dėl Vilniaus, Europos kultūros sostinės 2009 m., reklamavimo ant lauko reklamos įrenginių užsienio šalyse“ 1 punktą arba pakeisti jį taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 2007-03-20 tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „JCDecaux Lietuva“ pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą ir 2007-03-20 tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „JCDecaux Lietuva“ pasirašytą susitarimą dėl Vilniaus, Europos kultūros sostinės 2009 m., reklamavimo ant lauko reklamos įrenginių užsienio šalyse arba šių susitarimų nuostatas pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

4. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per 14 (keturiolika) dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų įpareigojimų įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, pateikiant patvirtinančius įrodymus.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios” priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas