DĖL AB „CITY SERVICE“ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO 1 DALIES IR 11 STRAIPSNIO 2 DALIES REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB „City Service“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

2009 m. balandžio 27 d. Konkurencijos taryba gavo UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcininko V. S. skundą, kuriame pastarasis nurodė, kad 2005 m. lapkričio 7 d. UAB „Rubicon City Service“ (vėliau pakeitusi pavadinimą į AB „City Service“) mainų sutarties su A. B., vienu iš UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcininkų, pagrindu įgijo 4230 akcijų, suteikiančių 37,2 procentus balsų, apie tai nepranešusi Konkurencijos tarybai bei negavusi jos leidimo.

2009 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 1S-73 Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl AB „City Service“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

Tyrimo metu nustatyta, jog 2005 m. lapkričio 7 d. AB „City Service“ sudarė su A. B. Akcijų mainų sutartį, kuria A. B. perleido AB „City Service“ 4230 Uždarosios akcinės bendrovės „Būsto administravimo agentūra“ akcijų. Po sutarties pasirašymo AB „City Service“ priklausė 37,2 proc. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų, V. S. – 49,92 proc., UAB „Arburis“ – 10,77 proc., UAB „BMG“ – 2,11 proc.¹ 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais V. S. iš UAB „Arburis“ papildomai įsigijo 12,88 proc. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų.

Nustatyta, kad UAB „Būsto administravimo agentūra“ bendrosios pajamos už 2004 m. sudarė 0,5 mln. Lt, o AB „City Service“ bendrosios pajamos buvo lygios 109,9 mln. Lt. Taipogi nustatyta, kad 2005 m. V.S. netiesiogiai turėjo 100 proc. UAB „E energija“ akcijų. Šios bendrovės pajamos už 2004 m. buvo lygios 33 mln. Lt.²

Tyrimu nustatyta, kad 2006 – 2009 metais AB „City Service“ bei su ja susiję ūkio subjektai iš viso pateikė Konkurencijos tarybai 7 pranešimus apie koncentraciją.³ Nė viename jų UAB „Būsto administravimo agentūra“ nebuvo nurodyta tarp susijusių ūkio subjektų.

2009 m. birželio 10 d. AB „City Service“ pateikė pranešimą apie koncentraciją įsigijus 37,2 proc. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų. Konkurencijos taryba 2009 m. spalio 8 d. nutarimu Nr.1S-159 leido vykdyti minėtą koncentraciją.

Tyrimo metu taipogi nustatyta, kad 2004 m. gegužės 27 d. Konkurencijos taryba nutarimu Nr. 2S-5 pripažino UAB „Rubikon apskaitos sistemos“ pažeidus Konkurencijos įstatymą dėl įvykdytos koncentracijos, įsigyjant daugiau kaip 1/4 UAB „Katra“ įstatinio kapitalo, nepranešus Konkurencijos tarybai ir negavus jos leidimo. UAB „Rubikon apskaitos sistemos“ buvo paskirta 3000 Lt bauda. Remiantis VĮ „Registrų centras“ pateiktais duomenimis, 2005 m. sausio 3 d. UAB „Rubikon apskaitos sistemos“ pakeitė įmonės pavadinimą į AB „Rubicon City Service“, o vėliau – į AB „City Service“.⁴

Tyrimo išvados, siūlančios pripažinti, kad AB „City Service“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą pateikti pranešimą apie koncentraciją, kadangi tiesiogiai koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos viršijo minėtame straipsnyje numatytas bendrųjų pajamų ribas, bei pažeidė Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą pranešti apie koncentraciją iki jos įgyvendinimo, buvo išsiųstos V. S. ir AB „City Service“ nuomonėms pateikti.

2010 m. birželio 6 d. V. S. raštu informavo Konkurencijos tarybą, kad susipažino su tyrimo išvadomis, su jomis sutinka, papildomų paaiškinimų ar pageidavimų neturi. ⁵

2010 m. birželio 11 d. buvo gautas AB „City Service“ atsiliepimas, kuriame bendrovė nesutiko su pranešimo apie atliktą tyrimą išvadomis. Bendrovė nurodė, jog dėl vykusių teisminių ginčų, susijusių su minėtos mainų sutarties pagrindu įsigytomis akcijomis, AB „City Service“ negalėjo balsuoti šiomis akcijomis UAB „Būsto administravimo agentūra“ visuotiniame akcininkų susirinkime bei įgyvendinti su tuo susijusių teisių, todėl negalėjo daryti jokios įtakos bendrovės valdymui bei neturėjo bendros su V. S. bendrovės kontrolės.

Taipogi nurodė, jog kadangi akcijų mainų sutartis buvo sudaryta 2005 m. lapkričio 7 d., iki šios dienos jau yra praėję daugiau nei treji metai, todėl jau yra suėjęs Konkurencijos įstatymo 40 straipsnyje numatytas patraukimo atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus senaties terminas.

Galiausiai AB „City Service“ nesutiko su tyrėjų siūlomomis atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Pažymėjo, jog bendrovė teikė Konkurencijos tarybai visą reikalingą informaciją, bendradarbiavo su ja viso tyrimo metu bei neatliko jokių konkurenciją ribojančių veiksmų, todėl šios aplinkybės turėtų būti laikomos kaip lengvinančios atsakomybę. Be to, pastebėjo, kad ta aplinkybė, jog AB „City Service“ antrą kartą pažeidė Konkurencijos įstatymą, negali būti laikoma sunkinančia aplinkybe, už Konkurencijos įstatymo pažeidimus yra taikoma administracinė atsakomybė. Bendrovės teigimu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnį, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga ūkio subjektams apie numatomą įvykdyti koncentraciją pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, kai koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu trisdešimt milijonų litų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu penki milijonai litų. Taigi, pranešti Konkurencijos tarybai bei gauti jos leidimą koncentracijai būtina, jeigu tenkinamos dvi sąlygos, t.y. sandoris yra laikytinas koncentracija Konkurencijos įstatymo prasme ir yra viršijamos nustatytos koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrųjų pajamų ribos. Pagal Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas Konkurencijos tarybai iki koncentracijos įgyvendinimo.

AB „City Service“ sudaryta akcijų mainų sutartis su A. B., kurios pagrindu buvo įgytos UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijos, yra laikytina koncentracija, kadangi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies 2 punktu, koncentracija apima kontrolės (taip pat ir bendros) įgijimą įsigyjant kito ūkio subjekto akcijas. Be to, Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad ūkio subjektas, turintis ¼ ar daugiau kito ūkio subjekto akcijų, kurios sudaro ¼ ar daugiau įstatinio kapitalo ar suteikia teisę į ¼ ar daugiau visų balsų, turi šio ūkio subjekto kontrolę. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 1 punkte numatyta, kad kontrolė yra suprantama kaip visokios iš įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, kurios suteikia juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką, įskaitant kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto valdymo organų sprendimams ar personalo sudėčiai.

Atsižvelgiant į UAB „Būsto administravimo agentūra“ įstatų 5.12 punktą bei 9.1 – 9.3 punktus, kuriuose yra nurodyta, kad minėtos bendrovės valdybą sudaro 3 nariai, kurie renkami balsų dauguma, o kiekviena akcija visuotiniame susirinkime suteikia po vieną balsą, įsigijusi 37,2 proc. akcijų AB „City Service“ įgijo teisę skirti bent vieną valdybos narį. V. S., turėdamas 49,92 proc. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų, taip pat turėjo teisę skirti bent vieną valdybos narį. Trečiuoju valdybos nariu gali būti paskirtas bet kurio akcininko pasiūlytas kandidatas, pavyzdžiui, susitarus su akcininku, valdančiu 12,88 proc. bendrovės akcijų, kadangi valdybos nariai renkami balsų dauguma, o viena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnį, kuriame nurodyta, kokie sprendimai yra priimami visuotiniame akcininkų susirinkime kvalifikuota balsų dauguma, į UAB „Būsto administravimo agentūra“ įstatų 8.30 punktą, kuriame nurodyta, kokiems sprendimams akcininkų susirinkime nepakanka paprastos balsų daugumos, o reikalaujama 2/3 ar ¾ dalyvaujančiųjų balsų daugumos, ir į 9.8-9.14 bei 9.17 punktus, kuriuose nurodyta, kad sprendimus valdyba priima, kai už juos balsavo daugiau nei pusė visų valdybos narių, darytina išvada, kad mainų sutarties pagrindu AB „City Service“ įgijo galimybę daryti lemiamą įtaką UAB „Būsto administravimo agentūra“ valdymo organų sprendimams ar personalo sudėčiai.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad įsigydama UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijas, AB „City Service“ įgijo galimybę kartu su V. S. kontroliuoti įmonę, kadangi minėtų sprendimų atskirai nė vienas iš akcininkų negali priimti.

Pažymėtina, kad AB „City Service“ argumentas, jog AB „City Service“ nevykdė faktinės UAB „Būsto administravimo agentūra“ kontrolės, neatleidžia bendrovės nuo pareigos teikti privalomą pranešimą apie koncentraciją Konkurencijos tarybai, kadangi AB „City Service“ turėjo galimybę kontroliuoti UAB „Būsto administravimo agentūra“. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 17 dalimi, lemiama įtaka suprantama ne tik kaip savo sprendimų dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, valdymo organų sprendimų ar personalo sudėties įgyvendinimas, bet ir padėtis, kai turima galimybė įgyvendinti minėtus sprendimus. Pastebėtina, kad AB „City Service“ negalėjo dalyvauti UAB „Būsto administravimo agentūra“ valdyme ne dėl to, jog pagal teisės aktus ar sandorius neturi teisės, o dėl nesutarimų su kitu UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcininku. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalį kontrolė suprantama kaip iš įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, suteikiančios juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti įtaką ūkio subjekto veiklai. Todėl laikytina, kad AB „City Service“, 37,2 proc. akcijų įsigijusi pagal mainų sutartį, įgijo galimybę daryti įtaką UAB „Būsto administravimo agentūra“ veiklai.

Kaip nustatyta tyrimo metu, koncentracijoje dalyvavusių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais viršijo Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytąsias, todėl, įsigydama UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų AB „City Service“ turėjo pateikti Konkurencijos tarybai pranešimą apie koncentraciją.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pranešimas apie koncentraciją turėjo būti pateiktas iki koncentracijos įgyvendinimo. Pranešimas apie koncentraciją Konkurencijos tarybai pateikiamas po pasiūlymo sudaryti sutartį arba įsigyti akcijas ar turtą pateikimo, pavedimo sudaryti sutartį, sutarties sudarymo, nuosavybės teisės ar teisės disponuoti tam tikru turtu įgijimo. Pranešimas taip pat gali būti pateiktas ir turint aiškius ketinimus sudaryti sutartį. Tačiau AB „City Service“ pranešimą apie koncentraciją pateikė tik 2009 m. birželio 10 d.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ūkio subjektai ne tik neturi teisės įgyvendinti koncentracijos iki Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo, bet ir yra laikomi negaliojančiais ir nesukuriančiais teisinių pasekmių visi ūkio subjektų ir kontroliuojančių asmenų veiksmai bei sandoriai. Todėl AB „City Service“ sudaryta mainų sutartis, kurios pagrindu ir buvo įgytos UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijos, laikytina negaliojančia bei nesukuriančia teisinių pasekmių iki atitinkamo Konkurencijos tarybos leidimo koncentracijai vykdyti gavimo.

Konkurencijos įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad koncentracijos vykdymas apie tai nepranešus ar negavus leidimo laikomas Konkurencijos įstatymo pažeidimu. Todėl AB „City Service“ teiginiai, jog kadangi Konkurencijos taryba minėtą koncentraciją leido bei nustatė, kad dėl jos nebuvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, tai pranešimo apie koncentraciją pateikimo Konkurencijos tarybai laikas nėra svarbi aplinkybė, yra nepagrįsti. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymu, pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas iki koncentracijos įgyvendinimo. Pažymėtina, kad jeigu minėta koncentracija būtų sukėlusi konkurencijos problemų atitinkamoje rinkoje, tai būtų vertinama kaip pavojingesnio pobūdžio pažeidimas.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. Nagrinėjamu atveju nepranešus Konkurencijos tarybai ir negavus jos leidimo buvo įvykdytas pažeidimas, kuris truko nuo 2005 m. lapkričio 7 d. akcijų mainų sutarties sudarymo dienos iki Konkurencijos tarybos leidimo vykdyti šią koncentraciją išdavimo dienos. Taigi, pažeidimas buvo nutrauktas tik 2009 m. spalio 8 d., todėl Konkurencijos įstatyme numatytas patraukimo atsakomybėn terminas šios be Konkurencijos tarybos leidimo įgyvendintos koncentracijos atžvilgiu nėra suėjęs. Pabrėžtina, kad Europos Komisija taiko analogišką pažeidimo trukmės skaičiavimo tvarką tais atvejais, kai pažeidžiamas reikalavimas pateikti pranešimą apie koncentraciją,⁶ taip pat tokia praktika įtvirtinta ir Konkurencijos tarybos bylose.⁷

Esant visoms išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad AB „City Service“, įgydama 37,2 proc. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų, apie tai nepranešus ir negavus Konkurencijos tarybos leidimo, pažeidė Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Aplinkybė, kad nagrinėjamais AB „City Service“ veiksmais nebuvo padaryta žalos visuomenei ar konkurencinei situacijai rinkoje, neturi jokios įtakos vertinant, ar buvo padarytas minėtų teisės normų pažeidimas, kadangi Konkurencijos įstatyme nustatytos pareigos tinkamai pranešti apie koncentraciją bei gauti leidimą koncentracijai neįvykdymas laikytinas pažeidimu, nepriklausomai nuo galimų neigiamų tokių veiksmų pasekmių buvimo ar nebuvimo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat remiantis Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 41 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad AB „City Service“ padarytas Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies bei 11 straipsnio 2 dalies pažeidimas sudaro pagrindą skirti piniginę baudą. Skiriamos baudos dydžio nustatymo kriterijus įtvirtina Konkurencijos įstatymo 42 straipsnis, pagal kurį skiriamos baudos ūkio subjektams diferencijuojamos atsižvelgus į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Remiantis Konkurencijos tarybos praktika, koncentracijų kontrolei skirtų teisės normų pažeidimai pagal savo pobūdį vertintini kaip lengvi.⁸ Atsižvelgtina į tai, jog nagrinėjamu atveju Konkurencijos tarybai 2009 m. spalio 8 d. leidus vykdyti minėtą koncentraciją, buvo konstatuota, kad dėl numatomos koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose, be to, AB „City Service“ nevykdė faktinės UAB „Būsto administravimo agentūra“ kontrolės. Pažeidimo trukmė vertintina kaip ilga, kadangi pažeidimas truko 3 metus ir 11 mėnesių.

Pagal Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalį atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba jei pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.

Primintina, jog 2004 m. gegužės 27 d. Konkurencijos taryba nutarimu Nr. 2S-5 pripažino UAB „Rubikon apskaitos sistemos“ (dabar – AB „City Service“) pažeidus Konkurencijos įstatymą dėl įvykdytos koncentracijos, įsigyjant daugiau kaip 1/4 UAB „Katra“ įstatinio kapitalo, nepranešus Konkurencijos tarybai ir negavus jos leidimo. Nagrinėjamu atveju šią aplinkybę Konkurencijos taryba vertina kaip sunkinančią bendrovės atsakomybę.

AB „City Service“ teigimu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnyje įtvirtiną nuostatą, nagrinėjamu atveju jau yra suėjęs 1 metų terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

Pažymėtina, jog Konkurencijos įstatymas, kuriame numatyta atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus, o taip pat sunkinančių aplinkybių sąrašas, ne tik kad nenumato AB „City Service“ nurodomo 1 metų termino, tačiau iš viso nenumato termino, kuriam praėjus ūkio subjektui, baustam už Konkurencijos įstatymo pažeidimą, negalėtų būti taikomas pakartotinumas kaip sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į tai, jog teismų praktika aiškiai pripažįsta atsakomybės specifiką taikant sankcijas už konkurencijos teisės pažeidimus⁹, to paties ūkio subjekto pakartotinis Konkurencijos įstatymo pažeidimas gali būti laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kaip tai numatyta Konkurencijos įstatymo 42 straipsnyje, net jei nuo ankstesnio Konkurencijos įstatymo pažeidimo yra praėję ir daugiau kaip 1 metai. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba ne kartą yra baudusi ūkio subjektus už pakartotinį Konkurencijos įstatymo pažeidimą, net jei nuo ankstesnio Konkurencijos įstatymo pažeidimo yra praėję daugiau kaip 1 metai.¹⁰ Be to, tokią praktiką taiko ir Europos Komisija bei Europos teismai konkurencijos bylose.¹¹ Pavyzdžiui, Bendrasis Teismas¹² Hoechst GmbH sprendime¹³ pažymėjo, jog „Dėl kaltinimo, kad laiko ryšys tarp pirminio ir pakartotinio pažeidimų yra neišvengiamas, o „Dažymo medžiagų“ sprendimas, kuriuo skirta bauda už (EB 81) straipsnio pažeidimą, buvo susijęs su pažeidimu, dėl kurio suėjusi senatis arba jis buvo pernelyg pasenęs, kad būtų galima pateisinti bausmės padidinimą šioje byloje, reikia pabrėžti, kad pakartotinio pažeidimo konstatavimas ir specifinių ypatybių vertinimas priklauso minėtai Komisijos diskrecijai ir kad ji nėra saistoma tokiam konstatavimui taikytinu senaties terminu. Iš tikrųjų pakartotinis pažeidimas yra svarbus veiksnys, kurį Komisija turi įvertinti, nes atsižvelgiant į jį siekiama įmones, kurios linkusios nesilaikyti konkurencijos taisyklių, skatinti pakeisti savo elgesį“ (141 punktas).

Dėl šių priežasčių AB „City Service“ pakartotinis Konkurencijos įstatymo pažeidimas laikytinas sunkinančia aplinkybe.

Be to, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, jog bendrovė slėpė įvykdytą pažeidimą. Tokią poziciją Konkurencijos taryba grindžia Lietuvos administracinių teismų praktika konkurencijos bylose. Pavyzdžiui,  Konkurencijos taryba 2001 m. gruodžio 20 d, nutarime Nr.16/b pripažino, kad AB „Hidrostatyba“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ sudarė draudžiamus susitarimus, o pažeidimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, kadangi pareiškėjai sąmoningai slėpė padarytus pažeidimus, pateikdami paaiškinimus, prieštaraujančius tyrimo metu nustatytoms bylos aplinkybėms. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. balandžio 19 d. sprendime dėl šio nutarimo nurodė, jog tai, kad atsakovo nuomone pareiškėjai teikė paaiškinimus, prieštaraujančius nustatytoms bylos aplinkybėms, negali būti laikoma sunkinančia aplinkybe, nes šiuo atveju nebuvo jokių aktyvių pareiškėjų veiksmų, nukreiptų į pažeidimo slėpimą (dokumentų klastojimas, naikinimas ir pan.).¹⁴

Kadangi nagrinėjamoje byloje AB „City Service“ veiksmai slepiant pažeidimą buvo aktyvūs – pateikiamuose pranešimuose apie koncentraciją buvo pateikiama neteisinga informacija apie susijusius ūkio subjektus, tarp jų nenurodant UAB „Būsto administravimo agentūra“, konstatuotina, jog egzistuoja pagrindas taikyti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

 „Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. AB „City Service“ teigimu, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė turėtų būti laikoma tai, jog bendrovė neįgyvendino konkurenciją ribojančių veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad AB „City Service“ pažeidimą įgyvendino – be Konkurencijos tarybos leidimo įgyvendino koncentraciją, apie kurią buvo privaloma pranešti. Vadovaujantis loginiu, sisteminiu ir lingvistiniu aiškinimo metodais, manytina, kad minėta lengvinanti aplinkybė, jog ūkio subjektas, pažeidęs Konkurencijos įstatymą, neįgyvendino konkurenciją ribojančių veiksmų, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai pažeidimo sudėties vienas iš elementų yra konkurencijos ribojimas. Pavyzdžiui, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Nagrinėjamu atveju pažeidimo sudėtis yra formali, t.y. koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimas be Konkurencijos tarybos leidimo. Tokia pažeidimo sudėtis neapima konkurencijos ribojimo. Dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti minėtos aplinkybės kaip lengvinančios įmonės atsakomybę.“

Konkurencijos taryba nevertina kaip lengvinančios aplinkybės AB „City Service“ nurodytų argumentų, kad bendrovė bendradarbiavo su Konkurencijos taryba viso tyrimo metu teikiant prašomą informaciją, kadangi Konkurencijos įstatymo 26 straipsnyje yra nustatyta Konkurencijos teisė gauti visą tyrimui reikalingą informaciją, už kurios nepateikimą ar pateikimą ne laiku taikomos Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 3, 4 dalyse numatytos sankcijos. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-07-13 nutartyje administracinėje byloje Nr.A² -709/2007 „vien šios institucijos nurodymų vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas negali būti pripažintas padėjimu reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu“. Analogiška nuostata taikytina ir Konkurencijos tarybai atliekant tyrimus dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų.

Remiantis visomis išdėstytomis aplinkybėmis, AB „City Service“ už Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies bei 11 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina 10 000 (dešimties tūkstančių) litų bauda.  

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad AB „City Service“, įsigijusi 37,2 proc. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų apie tai nepranešusi ir negavusi Konkurencijos tarybos leidimo koncentracijai, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

2. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti AB „City Service“ 10 000 (dešimties tūkstančių) litų baudą.

3. Įpareigoti AB „City Service“ per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

 

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

 

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.

 

Pirmininkas Jonas Rasimas

¹ Kadangi UAB „BMG“ už 2,11 proc. akcijų nesumokėjo, akcijos perėjo ankstesniam savininkui UAB „Katreks“.

² Bylos 1 tomas, 53 lapas.

³ Bylos 2 tomas.

⁴ Bylos 1 tomas, 125 lapas.

⁵ Bylos 1 tomas, 146 lapas.

⁶ Pavyzdžiui, 1998-02-18 Europos Komisijos sprendimas 1999/5684/EB byloje Nr. IV/M.920 (Samsung/AST), OL L 225, 26/08/1999, p. 0012-0019; 1999-02-10 Europos Komisijos sprendimas 1999/459/EB byloje Nr. IV/M.969 (A. P. Moeller), OL L 183, 16/07/1999, p.0029-0032.

⁷ 2008 m. spalio 16 d. Konkurencijos tarybos nutarimas Nr.2S-21 „Dėl MAXIMA LT, UAB veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies reikalavimams“.

⁸ 2008 m. spalio 16 d. Konkurencijos tarybos nutarimas Nr.2S-21 „Dėl MAXIMA LT, UAB veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies reikalavimams“.

⁹ 2001 m. liepos 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A7-615/2001; 2004 m. birželio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.P5-82/2004;

2004 m. sausio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A3-09-04.

¹⁰ Pavyzdžiui, žiūrėti 2006 m. birželio 10 d. nutarimą Nr.2S-12 „Dėl Teo LT, AB veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“ ir 2008 m. liepos 10 d. nutarimą Nr.2S-16 „Dėl ūkio subjektų, teikiančių paslaugas dėl ES struktūrinių fondų paramos projektų įgyvendinimo, veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“.

¹¹ Pavyzdžiui, žiūrėti 2007 m. vasario 8 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C‑3/06 P Groupe Danone prieš Europos Komisiją. OL C 82, 14.4.2007, p. 6–7; 2010 m. birželio 17 d. sprendimą byloje C-413/08 P Lafarge SA prieš Europos Komisiją, Teismo praktikos rinkinys 2010 puslapis 00000;

¹² Iki 2009-12-01 Lisabonos sutarties įsigaliojimo – Pirmosios instancijos teismas.

¹³ 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas byloje T-161/05 Hoechst GmbH prieš Europos Komisiją, Teismo praktikos rinkinys 2009 puslapis 00000.

¹⁴ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino šias pirmosios instancijos teismo išvadas.