DĖL AB „HIDROSTATYBA“ IR AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ VEIKSMŲ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO 1 DALIES 1 IR 6 PUNKTUS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš

Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno,

Konkurencijos tarybos narių A.Klimo, D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,

sekretoriaujant Z.Balsienei,

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojams: A.Mačiokui, N.Raupėnienei, E.Vitkienei,

dalyvaujant proceso šalims:

Pasaulio Banko atstovybės Lietuvoje atstovui Inesiui Kiškiui,

AB „Panevėžio statybos trestas“ įgaliotam atstovui advokatui Jonui Ivoškai,

AB „Hidrostatyba“ atstovams: direktoriui Jonui Dumašiui bei advokatui Albertui Valiui,

viešame Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB „Hidrostatyba“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus.

Tyrimas dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo pradėtas 2001 sausio 16 d. Konkurencijos tarybos iniciatyva (2001 m. sausio 16 d. Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 5, tyrimas pratęstas 2001 m. balandžio 12 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 44; 2001 birželio 14 d. nutarimu Nr. 67; 2001 liepos 18 d. nutarimu Nr. 88; 2001 spalio 9 d. nutarimu Nr. 120), gavus Pasaulio Banko informaciją apie galimą dviejų konkurse dalyvavusių bendrovių (AB „Hidrostatyba” ir AB „Panevėžio statybos trestas”) susitarimą. Tyrimo metu nagrinėtas „Vandentiekio ir nuotėkų tinklų išplėtimo Rimkų, Kosmonautų ir Labrenciškių rajonuose” konkursas, kuris buvo paskelbtas 2000-08-05. Konkurso nugalėtojas turėjo pasirašyti dvi sutartis: I sutartis - Vandentiekio ir nuotėkų tinklų išplėtimas Rimkų, Labrenciškių ir Kosmonautų rajonuose, finansuojama iš Pasaulio Banko lėšų, II sutartis - Lietaus nuotėkų tinklų įrengimas Labrenciškėse, finansuojama iš Klaipėdos m. savivaldybės lėšų. Konkursinių pasiūlymų paskelbimas vyko 2000-09-19, 11 val.. Konkurse dalyvavo AB „Hidrostatyba”, AB „Panevėžio statybos trestas”, AB „Ranga“ ir partnerių TŪB, sudaryta iš UAB „Inžineriniai tinklai“, UAB „Inžinerinė statyba“, AB „Warff-Adakris“, UAB „Raiška“, AB „Kauno žemkasys“, UAB „Gensina“, statybos firmos „Selsa“, AB „Ranga“, ir konsorciumas „Plungės lagūna“, sudarytas iš dviejų bendrovių - AB „Plungės lagūna“ ir AB „Ranguva“.

Tyrimą atlikusių Konkurencijos tarybos pareigūnų tyrimo išvadose nurodoma, kad AB „Hidrostatyba” suderino su savo konkurentu AB „Panevėžio statybos trestu” konkursinius pasiūlymus dėl kainų ir pateikė suderintus pasiūlymus konkursui, o tai yra draudžiama Konkurencijos įstatymu. Tokiu būdu, aukščiau nurodytomis veikomis AB „Hidrostatyba” ir AB „Panevėžio statybos trestas” pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris draudžia susitarimus tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas, ir 5 straipsnio 1 d. 6 punktą, kuris draudžia konkurentams susitarimą dalyvauti ir pateikti suderintus pasiūlymus konkursui. Šias savo išvadas tyrimas grindė tokiais įrodymais:

1) AB ”Hidrostatyba” ir AB ”Panevėžio statybos trestas” konkursinių pasiūlymų kainos skiriasi tarpusavyje vienodais, pastoviais kainų koeficientais, o to negalėtų būti bendrovėms savarankiškai ruošiant konkursinius pasiūlymus ir nederinant skaičiavimų tarpusavyje.

2) Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu nustatyta, kad tikėtina, jog AB „Hidrostatyba” ir AB ”Panevėžio statybos trestas” konkursui pateiktų darbų kiekių žiniaraščių atskiri puslapiai yra parašyti to paties asmens ranka. Taip pat nustatyta, kad AB „Hidrostatyba“ konkursinių pasiūlymų puslapiai, dėl kurių buvo atlikta rašysenos ekspertizė ir pateiktos išvados, buvo užpildyti AB ”Hidrostatyba” įmonės darbuotojo ir ta pačia ranka rašyti puslapiai atsirado konkurento AB ”Panevėžio statybos trestas” konkursiniame pasiūlyme.

3) AB ”Hidrostatyba” gamybos skyriaus kompiuteryje buvo aptikti jos konkurento - AB ”Panevėžio statybos trestas” - konkursinio objekto kainų paskaičiavimai (lokalinės sąmatos). Tai rodo, kad kainas konkurentui skaičiavo AB ”Hidrostatyba” ir kad kainos konkursui tarp šių dviejų įmonių buvo iš anksto suderintos.

4) Skambučių tarp konkurentų konkurso metu analizė parodė, kad skambučiai tarp minėtų dviejų įmonių buvo sistemingai pasikartojantys ir atitiko visus svarbius konkurso etapus.

5) Įrašai AB „Panevėžio statybos trestas” direktoriaus E.Rečiūno darbo kalendoriuje patvirtina, kad buvo tariamasi dėl dalyvavimo konkurse sąlygų.

Įvertinę pažeidimo mastą, ūkio subjektų įtaką pažeidimui, neteisėtai gautas pajamas ir tikėtiną žalą, tyrimą atlikę pareigūnai siūlė skirti AB „Hidrostatyba” 1 % dydžio piniginę baudą nuo bendrųjų 2000 m. metinių pajamų ir AB „Panevėžio statybos trestas” 0,75 % dydžio piniginę baudą nuo bendrųjų 2000 m. metinių pajamų.

Posėdyje dalyvavę AB „Hidrostatyba“ ir AB „Panevėžio statybos trestas” įgalioti atstovai pažeidimą neigė, siūlė atlikti papildomą ekspertizę, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo dėl konfidencialios informacijos dingimo iš AB „Panevėžio statybos trestas”.

Rinkos ekonomika ir efektyvus jos funkcionavimas yra pagrįstas nepriklausomų ūkio subjektų varžybomis, šiems priimant savarankiškus sprendimus dėl savo ūkinės veiklos organizavimo. Ūkio subjektams tariantis, derinant savo veiksmus tarpusavyje tarp jų apribojama konkurencija, o tai nebeleidžia užtikrinti, kad vartotojams rinkoje bus pasiūlytas optimaliausias tam tikros prekės ar paslaugos kokybės ir kainos derinys. Būtent dėl šių priežasčių Konkurencijos įstatymo 5 str. draudžia ūkio subjektams sudaryti sutartis, derinti veiksmus taip, kad konkurencija tarp tų ūkio subjektų galėtų būti apribota. Nors reikalavimas elgtis nepriklausomai rinkoje neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalis nurodo, kad susitarimas – ”bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą”.

Suderintų veiksmų sąvoka yra apibrėžta Konkurencijos tarybos 2000 m. sausio 13d. nutarimu Nr.1 patvirtintuose ”Reikalavimai ir sąlygos susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio nelaikomi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu” (toliau - Konkurencijos tarybos 2000 m. sausio 13 d. nutarimas Nr.1). Tai yra ūkio subjektų elgesys rinkoje, kai galima numatyti, jog ūkio subjektai susitarė dėl tokio elgesio ir yra tokio elgesio derinimo tarpusavyje įrodymų, arba kai tokio elgesio negalima paaiškinti kitaip.

Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį visi susitarimai, kuriais siekiama riboti arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Toliau yra pateikiamas pavyzdinis draudžiamų susitarimų sąrašas, tarp jų ir:

1) susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas (Konkurencijos įst. 5 str. 1 d. 1 p.);

2) susitarimas dalyvauti ar nedalyvauti arba pateikti suderintus pasiūlymus viešajame pirkime, konkurse ar kituose panašaus pobūdžio pirkimuose (Konkurencijos įst. 5 str. 1 d. 6 p.).

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 d., susitarimai tarp konkurentų, kuriais siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi, vadovaujantis šia įstatymo nuostata, nebūtina nustatyti, kad susitarimas turėjo ar galėjo turėti neigiamą įtaką konkurencijai rinkoje; jei jis sudarytas tarp konkurentų, neigiamą poveikį konkurencijai įstatymo leidėjas preziumuoja.

Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, ūkio subjektai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d., jei, būdami konkurentais, susitaria dėl prekės kainų ar kitų pardavimo sąlygų arba pateikia suderintus pasiūlymus konkurse. Įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad AB „Hidrostatyba” ir AB „Panevėžio statybos trestas”, būdami konkurentais Lietuvos Respublikos statybos darbų rinkoje, susitarė dalyvauti 2000-08-05 paskelbtame Vandens tiekimo ir nuotėkų tinklų plėtimo Rimkų, Labrenciškių ir Kosmonautų gatvių rajonuose konkurse, suderino kainas taip, kad konkurso nugalėtoja būtų paskelbta AB „Hidrostatyba” ir pateikė suderintus pasiūlymus konkurso organizatoriams. Šiais savo veiksmais AB „Hidrostatyba” ir AB „Panevėžio statybos trestas” pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus. Šią savo išvadą Konkurencijos taryba grindžia šiais žemiau išdėstytais argumentais:

AB „Hidrostatyba” ir AB „Panevėžio statybos trestas” yra statybos darbais besiverčiančios bendrovės. Abi įmonės atlieka visus statybos montavimo darbus, įskaitant ir specifinius hidrostatybos darbus, susijusius su vandens įrenginių projektavimu ir statyba visoje Lietuvos teritorijoje, taigi jos konkuruoja tarpusavyje siūlydamos savo paslaugas potencialiems statybos paslaugų pirkėjams. Kad įmonės AB „Hidrostatyba” ir AB „Panevėžio statybos trestas” yra konkurentės, patvirtina ir toks faktas, jog abi įmonės 2000 m. dalyvavo konkurse dėl „Vandens tiekimo ir nuotėkų tinklų plėtimo Rimkų, Labrenciškių ir Kosmonautų gatvių rajonuose”. Taigi, nėra abejonių, kad tiriamos bendrovės AB „Hidrostatyba” ir AB „Panevėžio statybos trestas” yra konkurentės statybos darbų rinkoje Lietuvoje.

Konkurso nugalėtojas turėjo pasirašyti dvi sutartis: I sutartis – Vandentiekio ir nuotėkų tinklų išplėtimas Rimkų, Labrenciškių ir Kosmonautų rajonuose, finansuojama iš Pasaulio Banko lėšų, II sutartis – Lietaus nuotėkų tinklų įrengimas Labrenciškėse, finansuojama iš Klaipėdos m. savivaldybės lėšų. Pagal konkurso reikalavimus konkursinio pasiūlymo kainos buvo pateikiamos atskirai kiekvienai sutarčiai.

Tyrimo metu atlikus konkursinių pasiūlymų darbų kiekių žiniaraščių ekonominę analizę nustatyta, kad dviejų konkurso dalyvių – AB ”Hidrostatyba” ir AB ”Panevėžio statybos trestas” medžiagų ir darbų kainos, nurodytos šiuose darbų kiekių žiniaraščiuose, pagal daugelį kainų pozicijų iš esmės skiriasi vienodais, pastoviais koeficientais. Medžiagų ir darbų kainų pozicijų vienos ir kitos įmonės palyginimas leidžia teigti, kad AB ”Panevėžio statybos trestas” konkursinio pasiūlymo kainos buvo apskaičiuotos AB ”Hidrostatybos” kainų pagrindu, pastarąsias padidinus arba pamažinus tam tikru koeficientu. Konkurencijos taryba konstatuoja, kad tokie nuoseklūs, pasikartojantys pagal atskiras pozicijas, sinchroniškai besikeičiantys pagal atskiras medžiagų arba darbų grupes kainų koeficientai negali gautis įmonėms dirbant savarankiškai ir nederinant skaičiavimų tarpusavyje. Šių kainų koeficientų egzistavimas parodo, kad įmonės derino savo kainų pasiūlymus konkursui.

Lietuvos teismo ekspertizės centras pagal Konkurencijos tarybos 2001-07-19 prašymą Nr. 08-07-919 atliko rašysenos ekspertizę ir atsižvelgus į tai, kad tyrimui buvo pateiktos žiniaraščių kopijos, o ne originalai, pateikė išvadą, kad „Tikėtina, kad AB „Hidrostatyba” parengtų pasiūlymų darbų kiekių žiniaraščių kopijose, <…>, bei AB „Panevėžio statybos trestas” parengtų pasiūlymų darbų kiekių žiniaraščių kopijose, <…>, parašė vienas asmuo. Kategoriškai to teigti negalima, kadangi tyrimui pateiktos žiniaraščių kopijos.”

Taigi, atliktos rašysenos ekspertizės aktu nustatyta, kad tikėtina, jog AB „Hidrostatyba” ir AB ”Panevėžio statybos trestas” konkursui pateiktų darbų kiekių žiniaraščių atskiri puslapiai yra parašyti vieno ir to paties asmens. Pagal rašysenos ekspertizės akto išvadas matyti, kad abiejų bendrovių ne tik Elektros ir automatikos prietaisų medžiagų ir darbų žiniaraščių dalies puslapiai buvo parašyti vieno asmens, o taip pat ta pačia ranka buvo parašyti ir kiti AB „Hidrostatyba“ konkursiniuose pasiūlymuose pateikti statybinių darbų žiniaraščiai. AB „Hidrostatyba“ konkursinių pasiūlymų puslapiai, dėl kurių buvo atlikta rašysenos ekspertizė ir pateiktos išvados, buvo užpildyti AB ”Hidrostatyba” įmonės darbuotojo ir ta pačia ranka rašyti puslapiai atsirado konkurento AB ”Panevėžio statybos trestas” konkursiniame pasiūlyme. Tokiu būdu, darytina išvada, kad įmonės suderino savo pasiūlymus konkursui, o tai yra draudžiamo susitarimo įrodymas.

Tyrimo metu buvo atlikta AB ”Hidrostatyba” kompiuterinės informacijos dėl Klaipėdos vandentiekio ir nuotėkų tinklų išplėtimo konkurso analizė, kuri parodė, kad AB ”Hidrostatyba” lokalinėse sąmatose nurodytos sumos žiniaraščiui visiškai atitinka sumas darbų kiekių žiniaraščiuose, kurias pateikė savo konkursiniame pasiūlyme konkurentas - AB ”Panevėžio statybos trestas”. Taigi, AB ”Hidrostatyba” gamybos skyriaus kompiuteryje buvo aptikti jos konkurento – AB ”Panevėžio statybos trestas” konkursinio objekto kainų paskaičiavimai (lokalinės sąmatos). Tai reiškia, kad kainas konkurentui - AB ”Panevėžio statybos trestas” skaičiavo AB ”Hidrostatyba”.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad AB „Hidrostatyba” ir AB ”Panevėžio statybos trestas” vadovai kontaktavo telefonu 23 kartus ir šie skambučiai sutapo su įvairiais svarbiais konkurso etapais.

Pirmasis skambutis telefonu tarp konkurentų po konkurso paskelbimo nustatytas 2000-08-17. Taip pat nustatyti trys skambučiai ypač svarbiame konkurso etape - prieškonkursinio susitikimo metu 2000-08-22. Po oficialaus 2000-08-22 prieškonkursinio susitikimo nustatyti dar du konkurentų tarpusavio pokalbiai telefonu 2000-08-28. Vėliau, 2000 09 11-15 d.d. skambučiai sutampa su baigiamuoju konkursinių pasiūlymų rengimo etapu, kai iki 2000-09-19 turėjo būti pateikti bendrovių pasiūlymai. Dar vėliau nustatyti du skambučiai tarp konkurentų 2000-10-18, t.y. po to, kai SPAB „Klaipėdos vandenys” konkursinė komisija išanalizavo konkurso rezultatus ir 2000 10 11 priėmė bendrą konkurso rezultatų suvestinę, o 2000 10 13 d. pateikė konkurso ataskaitą Pasaulio Bankui. Net trys skambučiai tarp konkurentų buvo nustatyti 2000 10 25, t.y. iš karto po Pasaulio Banko pareikštų įtarimų dėl galimo draudžiamo susitarimo tarp AB „Hidrostatyba” ir AB „Panevėžio statybos tresto”. Net šeši skambučiai telefonu buvo nustatyti tarp bendrovių 2000 11 17-20 dienomis, t.y. po to, kai 2000-11-16 SPAB „Klaipėdos vandenys” išsiuntė raštus bendrovėms, prašydama iki 2000-10-20 pateikti savo paaiškinimus dėl įtariamo susitarimo ir papildoma medžiaga pagrįsti savo pasiūlymų konkursui skaičiavimus dėl Pasaulio Banko nustatytų koeficientų. Šiuo atveju penki skambučiai buvo 2000 m. lapkričio 17 dieną tarp asmenų, atsakingų ar tiesiogiai susijusių su konkursinių pasiūlymų pateikimu ir skaičiavimu.

Apibendrinus visų nustatytų skambučių analizę, seka išvada, kad jie buvo sistemingai pasikartojantys ir atitiko visus svarbius konkurso etapus. Iš skambučių išryškėjo abiejų bendrovių asmenys, kurie daugiausia palaikė aktyvų tarpusavio ryšį – tai bendrovių vadovai ir pavaduotojai, t.y. asmenys, atsakingi už konkurso medžiagos parengimą ir pateikimą konkursui. Darytina išvada, kad bendrovės informavo viena kitą apie savo numatomus tolesnius veiksmus konkurse.

AB „Panevėžio statybos trestas” direktoriaus E.Rečiūno darbo kalendoriuje rasti šie įrašai: „Aiškumas dėl „Klaipėdos vandenų” objektų - su kuo tariamės ?”, „Su Hidrostatyba „pasidaliname” Klaipėdos vandenų objektus – tęs Sakalauskas” . Tokie įrašai byloja apie iš anksto planuotus kontaktus tarp AB „Hidrostatyba” ir AB „Panevėžio statybos trestas” administracijos darbuotojų, rengiant ir perduodant paskaičiuotus konkursinius pasiūlymus, nurodyti asmenys, kuriems pavesta kontaktuoti su konkurentu ir atlikti tam tikrą pavestą užduotį. Sprendžiant iš antrojo įrašo, įmonės nusprendė „pasidalinti” objektus ir įvardintas asmuo, t.y. p. L.Sakalauskas, turintis toliau koordinuoti tokius kontaktus. 2000-08-17 buvo nustatytas L.Sakalausko skambutis konkurentui.

2000-09-13 įrašas direktoriaus E.Rečiūno darbo kalendoriuje: „J.Dumašiui – dėl lentelių pildymo, galinių sumų nesutinku - užsakovo nuomonė skirtinga. 470931 Pragauskas 8-298-77589 Juozas „Hidrosatyba” dir. pav.”. Šis įrašas padarytas labai svarbiame konkurso etape, prieš pateikiant pasiūlymą Konkurso komisijai 2000 09 19. Jis rodo, kad prieš pateikiant konkurso pasiūlymą, buvo pildomos skaičiavimo lentelės ir derinamos pasiūlymo darbų vertės. Aiškiai įvardintas asmuo, atsakingas už konkurso pasiūlymo parengimą bendrovėje „Hidrostatyba”, pateikti jo fiksuoto ir mobilaus telefono numeriai. Tą pačią dieną nustatytas ir abiejų bendrovių direktorių skambutis telefonu.

Taigi, šis įrašas ir su juo susietas skambutis leidžia pagrįstai teigti, kad buvo tariamasi dėl konkursinių pasiūlymų skaičiavimų, kurie vėliau lentelių pavidalu buvo perduoti iš AB „Hidrostatyba” konkurentui AB „Panevėžio statybos trestas”.

Tolesnis 2000-09-14 įrašas darbo kalendoriuje: ”1) Bus iš Dumašiaus paruoštas skaičiavimas dėl tinklų Klaipėdoje – Sakalauskas paima” turi tiesioginį ryšį su aukščiau nagrinėtu 2000-09-13 įrašu ir dar kartą patvirtina, kad buvo tariamasi dėl galutinės konkursui pateikiamos pasiūlymo sumos.

2000-09-15 nustatytas įrašas p. E.Rečiūno darbo kalendoriuje: „Iš „HS” skaičiavimus atveža Rutkauskas”. Šis įrašas patvirtina tolesnių kontaktų tarp konkurentų palaikymą ir skaičiavimo perdavimą konkurentui. Šio įrašo atveju, kaip ir aukščiau išnagrinėtų įrašų, nustatyti net du AB „Panevėžio statybos trestas” statybos direktoriaus pav. p. V.Rutkausko skambučiai telefonu tą pačią įrašo dieną konkurento AB „Hidrostatyba” direktoriaus pav. J.Stragauskui.

Taigi, tyrimo eigoje padaryta skambučių ir įrašų analizė leidžia padaryti išvadą, kad AB „Hidrostatyba” parengė ir perdavė savo konkurentui AB „Panevėžio statybos trestas” konkursinio pasiūlymo skaičiavimus, kuriuos ši bendrovė ir pristatė konkursui su savo atsakingų darbuotojų parašais.

Aukščiau minėtų tyrimo metu nustatytų faktų sisteminė analizė leidžia teigti, kad abiejų bendrovių konkursiniai pasiūlymai buvo parengti vienoje bendrovėje - AB „Hidrostatyba” ir vėliau perduoti AB „Panevėžio statybos trestas”, t.y. įrodo, kad bendrovės sudarė susitarimą, pagal kurį AB „Panevėžio statybos trestas” faktiškai nekonkuravo su AB „Hidrostatyba” minėtame konkurse, sudarydama sąlygas minėtai bendrovei laimėti. Tokiu būdu, aukščiau nurodytomis veikomis AB „Hidrostatyba” ir AB „Panevėžio statybos trestas” pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris draudžia susitarimus tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas, ir 5 straipsnio 1 d. 6 punktą, kuris draudžia konkurentams susitarimą dalyvauti ir pateikti suderintus pasiūlymus konkursui.

Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. nurodo, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda nuo 3000 iki 100000 litų, o tais atvejais, kai pažeidimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 10 procentų bendrųjų metinių pajamų.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d., skiriant baudą už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad ūkio subjektas slėpė įvykdytą pažeidimą. Tyrimo metu abi bendrovės, draudžiamo susitarimo dalyvės, sąmoningai slėpė įvykdytą pažeidimą, pateikdamos paaiškinimus, prieštaraujančius tyrimo metu nustatytoms bylos aplinkybėms, o tai apsunkino tyrimo vykdymą, todėl pažeidimas laikomas padarytu sunkinančiomis aplinkybėmis.

Įvertinus Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d. nurodytus baudos dydžio nustatymo kriterijus, buvo nustatyta, kad pažeidimas galėjo turėti neigiamos įtakos konkursinio objekto kainų dydžiui ir padaryti materialinę žalą konkurso organizatoriams.

Pažymėtina, kad konkurso dokumentų rengėjas – UAB „Baltijos konsultacinė grupė” (V. Skaisgirio individuali įmonė „Baltijos konsultacinė grupė” - toliau „BKG”) buvo apskaičiavusi Vandentiekio ir nuotėkų tinklų išplėtimo Rimkų, Labrenciškių ir Kosmonautų rajonuose konkursinio pasiūlymo (I sutartis) preliminarią kainą 12213 tūkst. Lt (su PVM), o Lietaus nuotėkų tinklų įrengimo konkursinio pasiūlymo (II sutartis) preliminarią kainą 2484 tūkst. Lt (2001-07-03 UAB „BKG” raštas Nr. 279). Konkurso laimėtojos AB ”Hidrostatyba” konkursinio pasiūlymo kainos buvo aukštesnės ir sudarė atitinkamai 13131,6 tūkst. Lt (I sutartis) ir 2671,9 tūkst. Lt (II sutartis), o AB ”Panevėžio statybos trestas” užėmusios konkurse antrąją vietą dar aukštesnės ir sudarė atitinkamai - 13495,07 tūkst. Lt ir 3004,9 tūkst. Lt. (SPAB ”Klaipėdos vanduo“ vertinimo komisijos 2000 10 11 vertinimo protokolai). Taigi, pagrindinių konkurso dalyvių konkursinio pasiūlymo kainos buvo ženkliai aukštesnės už konkurso dokumentų rengėjo – „Baltijos konsultacinė grupės” apskaičiuotas užsakovui SPAB ”Klaipėdos vanduo“ preliminarias konkursinio objekto kainas. AB ”Hidrostatyba” pagal I sutartį jos buvo aukštesnės 918,6 tūkst. Lt ir pagal II sutartį 187,9 tūkst. Lt, o AB ”Panevėžio statybos trestas” kainos buvo aukštesnės atitinkamai - 1282,07 tūkst. Lt ir 520,9 tūkst. Lt. Taigi, įmonių konkursinio pasiūlymo kainos, įvertinus abi sutartis, yra aukštesnės, negu UAB „Baltijos konsultacinė grupė” apskaičiuotos - AB ”Hidrostatyba” apie 1106,5 tūkst. Lt., AB ”Panevėžio statybos trestas” - 1802,97 tūkst. Lt.

AB „Hidrostatyba“ šiame konkurse laimėjo apie 16 mln. litų vertės objektą. Nesant šio draudžiamo susitarimo, visoms bendrovėm dalyvaujant lygiomis, konkurencinėmis sąlygomis, tiriamą konkursą galėjo laimėti kita bendrovė ir AB „Hidrostatyba“ nebūtų gavusi aukščiau minėtų pajamų.

Atsižvelgus į tai, kad AB „Hidrostatyba” ir AB „Panevėžio statybos trestas” slėpė pažeidimą trukdydami tyrimui, įvertinus galimą didelę pažeidimu padarytą žalą bei dėl draudžiamo susitarimo tekusių pajamų dydį, taip pat į tai, jog tyrimas parodė, kad AB „Hidrostatyba” buvo susitarimo organizatorė ir vykdytoja, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad egzistuoja sunkinančios pažeidimo padarymo aplinkybės ir skiria AB „Hidrostatyba” 1 % dydžio piniginę baudą nuo bendrųjų 2000 m. metinių pajamų ir AB „Panevėžio statybos trestas” 0,75 % dydžio piniginę baudą nuo bendrųjų 2000 m. metinių pajamų.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 ir 2 d., 23 str. 1 d. 1 p., 36 str. 1 d. 1p., 41 str. 1 d., 42 str. 1 ir 3 d.,

Už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų pažeidimą skirti AB „Hidrostatyba“ 543 tūkst. Lt piniginę baudą, AB „Panevėžio statybos trestas“ - 498 tūkst. Lt piniginę baudą.

 

Pirmininkas R.Stanikūnas