BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“, UAB „ERGO LIETUVA“, UADB „PREVENTA“ IR UAB „IF DRAUDIMAS“ VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO NUOSTATAS

  • 2002 12 19
  • Nutarimo Nr.: 12/b
  • Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno,
Konkurencijos tarybos narių: V.Kavaliausko, D.Klimašauskienės, J.Rasimavičiaus,
sekretoriaujant Z.Balsienei,
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojams: V.Aleksienei, V.Gliebui, P.Kvietkauskienei, J.Laureckaitei, P.Minkevičiui, Š.Pajarskui, D.Stadalnikienei,
dalyvaujant proceso šalims:
UAB „Inta“ generalinio direktoriaus pavaduotojui V.Vazalinskui,
AB „Lietuvos draudimas“ teisės departamento Išieškojimų skyriaus viršininkui R.Navickui ir ne gyvybės draudimo departamento Transporto draudimo skyriaus viršininkui T.Rudzkiui,
UAB „ERGO Lietuva“ direktoriaus pavaduotojui K.Bagdonavičiui, Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo skyriaus vadovui A.Pilčicui, įgaliotam advokatui J.Masiokui,
UADB „Preventa“ įgaliotam juristui A.Bimbiriui,
UAB „Sampo Lietuva“ (dabar – UAB „IF draudimas“) vyr. transporto draudimo ekspertui M.Baranauskui ir įgaliotam atstovui D.Bogdanovui,
UAB „Chrysler Jeep autocentras“ apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota Konkurencijos tarybos 2002-12-06 registruotu raštu Nr.214, įteiktu 2002-12-10, tačiau posėdyje nedalyvavo,
viešame Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“ ir UAB „IF draudimas“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio nuostatas.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Tyrimas pradėtas 2001 m. lapkričio 15 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 133, UAB „Chrysler Jeep autocentras“ ir UAB „Inta“ pareiškimų pagrindu. Pareiškėjai nurodo, kad draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“ ir UAB „Sampo Lietuva“ (dabar – UAB „IF draudimas“) nuo 2001 m. spalio 1 d. kartu pradėjo taikyti transporto priemonių draudimo saugos keturių lygių sistemą, pagal kurią nustatė vieningus reikalavimus automobilių apsaugos sistemoms, draudžiant juos nuo vagystės rizikos. Be to, šios draudimo bendrovės įvedė papildomus reikalavimus automobilių atskirų sistemų apsaugai bei reikalavimą įrengti papildomas saugos priemones automobiliams su gamykline saugos sistema.
Pareiškėjų nuomone, reikalavimai įrengti automobiliuose palydovinę sekimo sistemą „Mobi safe“ yra nepagrįsti ir dėl to įmonėms atsiranda papildomų sąnaudų – 8-10 tūkst. litų signalizacijos įsigijimui ir sumontavimui bei po 100-150 Lt/mėn. abonentiniam mokesčiui už stebėjimo paslaugas. UAB „Chrysler Jeep autocentras“ nurodė, kad beveik 90 procentų automobilių ji parduoda lizingo būdu, o lizingo bendrovės reikalauja drausti automobilius būtent šiose draudimo bendrovėse, todėl drausti automobilius kitose draudimo bendrovėse nėra galimybės. Pareiškėjai pateikė iš minėtų draudimo bendrovių gautus pranešimus, kad nuo 2001 m. spalio 1 d. įsigalioja nauja transporto priemonių draudimo saugos lygių sistema, pagal kurią nurodyti reikalavimai apsaugos sistemoms, draudžiant transporto priemones nuo vagystės rizikos. Pranešimai pasirašyti atsakingų draudimo bendrovių darbuotojų, o ant pranešimų atspausdinti keturių draudimo bendrovių – AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“, ir UAB „Sampo Lietuva“ – logotipai.
Tyrimą atlikusių Konkurencijos tarybos pareigūnų išvadose nurodoma, kad draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“ ir UAB „IF draudimas“ 2001 m. spalio 1 d. sudarė susitarimą, kuriuo nustatė vienodus reikalavimus apsaugos sistemoms, draudžiant transporto priemones nuo vagystės rizikos, kuriais buvo apribota draudimo paslaugų vartotojų galimybė pasirinkti palankesnes transporto priemonių draudimo nuo vagystės sąlygas. Šias savo išvadas tyrimas grindė tokiais įrodymais:
1) draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“ ir UAB „IF draudimas“ iki 2001 m. spalio mėnesio, draudžiant sausumos transporto priemones nuo vagystės rizikos, taikė skirtingus reikalavimus apsaugos sistemoms;
2) ant suvestinių „Lengvųjų automobilių vertės Lietuvoje“ uždėti šių bendrovių logotipai bei atsakingų darbuotojų pasirašyti pranešimai naujų automobilių pardavėjams apie įsigaliojusią nuo 2001 m. spalio 1 d. naują keturių draudimo bendrovių parengtą transporto priemonių saugos lygių sistemą, taip pat draudimo bendrovių kompetentingų valdymo organų sprendimai patvirtina susitarimo faktą;
3) sprendimo vienu metu suvienodinti transporto priemonių draudimo nuo vagystės apsaugos vieną sąlygų negalima paaiškinti tuo, kad buvo sekama rinkos lyderiu, ar paaiškinti keturių draudimo bendrovių objektyviu lygiagrečiu elgesiu ar lygiagrečiu elgesiu dėl pagausėjusių transporto priemonių vagysčių;
4) draudimo bendrovių susitarimas apribojo draudimo paslaugų vartotojų galimybę pasirinkti palankesnes transporto priemonių draudimo nuo vagystės sąlygas.
Įvertinę pažeidimo mastą, ūkio subjektų įtaką pažeidimui bei trukmę ir atsižvelgę į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, susitarimas tęsėsi trumpą laiką, draudimo bendrovės jį nutraukė savo valia, konkurencijos ribojimas apėmė mažą nagrinėjamos rinkos transporto priemonių grupę, tyrimą atlikę pareigūnai siūlė skirti AB „Lietuvos draudimas“ – 40 tūkst. litų piniginę baudą, UAB „ERGO Lietuva“ – 40 tūkst. litų piniginę baudą, UADB „Preventa“ – 40 tūkst. litų piniginę baudą, ir UAB „IF draudimas“ – 40 tūkst. litų piniginę baudą.
Posėdyje dalyvavę AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“ ir UAB „IF draudimas“ atstovai pažeidimą neigė ir prašė bendrovėms sankcijų netaikyti.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje
AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“ ir UAB „Sampo Lietuva“ (dabar – UAB „IF draudimas“) yra draudimo bendrovės, teikiančios įvairias draudimo paslaugas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu atliktas rinkų tyrimas parodė, kad draudimo paslaugos skirstomos į atskiras šakas: gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo. Ne gyvybės draudimas turi atskiras paslaugų grupes (rūšis): draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, draudimas ligos atvejui, sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas ir kt. Kadangi draudžiama nuo skirtingų rizikų ir draudimo rūšys visiškai skirtingos pagal jų charakteristiką, premijas ir tikslą vartotojų atžvilgiu, tai kiekviena ne gyvybės draudimo rūšis sudaro atskirą produkto (paslaugos) rinką. Kadangi atskirai draudimo paslaugos grupei nėra tinkamos paslaugos pakaitalo, tai galima teigti, kad sausumos transporto priemonių draudimas sudaro atitinkamą draudimo paslaugos rinką. Taigi, nagrinėjama atitinkama rinka apibrėžiama kaip sausumos transporto priemonių draudimo paslaugų rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos duomenimis 2002 m. kovo 5 d. Lietuvoje 16 draudimo įmonių turėjo leidimus verstis sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimu. AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“, ir UAB „Sampo Lietuva“ kartu 2001 m. užėmė 81,2 proc. sausumos transporto priemonių draudimo rinkos.
Draudimo bendrovių sąlygos ir reikalavimai, draudžiant sausumos transporto priemones nuo vagystės rizikos
AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“ ir UAB „Sampo Lietuva“ iki 2001 m. spalio mėnesio, drausdamos sausumo transporto priemones nuo vagystės rizikos, taikė skirtingus reikalavimus apsaugos sistemoms:
AB „Lietuvos draudimas“ naudojo 5 lygių apsaugos sistemą, pirmam lygiui priskirtose transporto priemonėse, draudžiant jas nuo vagystės rizikos, reikalavo įrengti palydovinę sekimo sistemą „Mobi safe“. Saugos sistemų lygiai buvo nurodyti suvestinėje „Automobilių kainos Lietuvoje. Reikalaujami minimalūs apsaugos sistemų nuo vagysčių lygiai“ kiekvienam konkrečiam automobilio modeliui;
UAB „ERGO Lietuva“ taikė keturių lygių apsaugos sistemą, pirmam lygiui priskirtose transporto priemonėse, kurių draudimo suma sutarties sudarymo dieną viršija 125 tūkst. Lt, reikalavo įrengti palydovinę sekimo sistemą „Mobi safe“;
UAB „Sampo Lietuva“ saugos sistema buvo keturių lygių, pirmajam lygiui priskirti konkrečių markių ir modelių automobiliai iki 7 metų senumo, įrengti palydovinę sekimo sistemą nebuvo reikalaujama;
UADB „Preventa“ transporto priemonių apsaugos nuo vagysčių sistemą sudarė trys lygiai. Pirmam lygiui priskirti automobiliai pagal markes ir modelius ir, priklausomai nuo jų vertės, nurodyta, kokios turi būti sumontuotos apsaugos sistemos. Montuoti palydovinę sekimo sistemą „Mobi safe“ nebuvo reikalaujama.
Nuo 2001 m. spalio mėn. 1 d. šios draudimo bendrovės parengė, išplatino ir pradėjo taikyti naują vieningą transporto priemonių draudimo saugos lygių sistemą, kuri sugriežtino reikalavimus apsaugos sistemoms, draudžiant transporto priemones nuo vagystės rizikos.
Draudžiami susitarimai pagal Konkurencijos įstatymo 5 str.
Rinkos ekonomika ir efektyvus jos funkcionavimas yra grindžiamas nepriklausomų ūkio subjektų varžymusi, šiems priimant savarankiškus sprendimus dėl savo ūkinės veiklos organizavimo. Ūkio subjektams tariantis, derinant savo veiksmus tarpusavyje tarp jų apribojama konkurencija, o tai nebeleidžia užtikrinti, kad vartotojams rinkoje bus pasiūlytas optimaliausias tam tikros prekės ar paslaugos kokybės ir kainos derinys. Būtent dėl šių priežasčių Konkurencijos įstatymo 5 str. draudžia ūkio subjektams sudaryti sutartis, derinti veiksmus taip, kad konkurencija tarp tų ūkio subjektų galėtų būti apribota. Nors reikalavimas elgtis nepriklausomai rinkoje neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje.
Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalis nurodo, kad susitarimas – tai „bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą“.
Suderintų veiksmų sąvoka yra apibrėžta Konkurencijos tarybos 2000 m. sausio 13d. nutarimu Nr.1 patvirtintame dokumente „Reikalavimai ir sąlygos susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio nelaikomi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu“ (toliau - Konkurencijos tarybos 2000 m. sausio 13 d. nutarimas Nr.1). Tai yra ūkio subjektų elgesys rinkoje, kai galima numatyti, jog ūkio subjektai susitarė dėl tokio elgesio ir yra tokio elgesio derinimo tarpusavyje įrodymų, arba kai tokio elgesio negalima paaiškinti kitaip.
Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį visi susitarimai, kuriais siekiama riboti arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Toliau yra pateikiamas pavyzdinis draudžiamų susitarimų sąrašas, tarp jų ir susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas (Konkurencijos įst. 5 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 d., susitarimai tarp konkurentų, kuriais siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas ar kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas, visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi, vadovaujantis šia įstatymo nuostata, nebūtina nustatyti, kad susitarimas turėjo ar galėjo turėti neigiamą įtaką konkurencijai rinkoje, jei jis sudarytas tarp konkurentų, neigiamą poveikį konkurencijai įstatymo leidėjas preziumuoja. Pats tarimosi tarp konkurentų faktas dėl vienokių ar kitokių pirkimo ar pardavimo sąlygų nustatymo yra laikomas draudžiamu ir ribojančiu konkurenciją.
Ūkio subjektų veiksmų įvertinimas
Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, ūkio subjektai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d., jei, būdami konkurentais, susitaria dėl prekės ar paslaugos pardavimo sąlygų. Įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“ ir UAB „Sampo Lietuva“, būdami konkurentais Lietuvos Respublikos sausumos transporto priemonių draudimo paslaugų rinkoje, susitarė ir nustatė vieningą transporto priemonių draudimo saugos lygių sistemą, kuri eliminavo konkurenciją tarp minėtų bendrovių nustatant reikalavimus apsaugos sistemoms, draudžiant transporto priemones nuo vagystės rizikos. Šiais savo veiksmais minėtos bendrovės pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šią savo išvadą Konkurencijos taryba grindžia šiais žemiau išdėstytais argumentais:
1) AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“ ir UAB „Sampo Lietuva“ vienu ir tuo pačiu metu pakeitė iki tol buvusius skirtingus reikalavimus apsaugos sistemoms, draudžiant transporto priemones nuo vagystės rizikos, ir ėmė taikyti vieningą transporto priemonių draudimo saugos lygių sistemą. Šių bendrovių veiksmų negalima paaiškinti niekaip kitaip, kaip tik veiksmų derinimu bei susitarimo tarp šių bendrovių egzistavimu.
Sprendimo vienu metu suvienodinti transporto priemonių draudimo nuo vagystės apsaugos vieną sąlygų negalima paaiškinti tuo, kad buvo sekama rinkos lyderiu. Šios rinkos lyderis yra AB „Lietuvos draudimas“, tačiau jo rinkos dalis pastaraisiais metais nuolat mažėjo. Be to, pavogtų transporto priemonių, apdraustų šiose įmonėse, skaičių palyginimas neleidžia daryti prielaidos, kad buvo sekama rinkos lyderiu. 2001 m. AB „Lietuvos draudimas“ apdraustų transporto priemonių buvo pavogta 0,9 proc., UAB „ERGO Lietuva“ – 1,1 proc., UADB „Preventa“ – 0,6 proc., UAB „Sampo Lietuva“ – 0,5 proc. Tai rodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ taikomos apsaugos nuo vagysčių priemonės nebuvo efektyviausios ir kitos bendrovės negalėjo sekti rinkos lyderiu.
Sprendimas vienu metu pradėti taikyti vieningus reikalavimus transporto priemonių apsaugos sistemoms, draudžiant jas nuo vagystės rizikos taip pat negali būti aiškinamas kaip objektyvus lygiagretus elgesys, kai paslaugos teikėjas nustato savo reikalavimus ir jų įsigaliojimo laikotarpį nepriklausomai nuo konkurento. Nagrinėjamo sprendimo negalima aiškinti ir lygiagrečiu draudimo bendrovių elgesiu dėl pagausėjusių transporto priemonių vagysčių. Savo verslo interesus įmonės galėjo ginti ir kitais būdais – didindamos bazines draudimo įmokas, didindamos kliento atsakomybę vagystės atveju ir kitais skirtingais būdais.
2) Susitarimo faktą patvirtina ant leidinio „Lengvųjų automobilių vertės Lietuvoje“ uždėti logotipai šių draudimo bendrovių, kurios ir yra šio leidinio užsakovės, bei atsakingų darbuotojų pasirašytas vieningas pranešimas naujų automobilių pardavėjams apie įsigaliojusią nuo 2001 m. spalio 1 d. naują keturių draudimo bendrovių parengtą transporto priemonių saugos lygių sistemą (Tyrimo byla Nr. 01/-/2/1/02/07/077/ t.1, psl. 3-6). Šiame pranešime automobilių pardavimo atstovybės yra informuojamos, kad nuo 2001 m. spalio 1 d. įsigalioja nauja AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“ ir UAB „Sampo Lietuva“ transporto priemonių draudimo saugos lygių sistema. Raštas pasirašytas visų 4 draudimo bendrovių atstovų.
Dėl draudimo bendrovių tvirtinimo, jog susitarimą pasirašę atsakingi bendrovių darbuotojai neturėjo teisiškai patvirtintų įgaliojimų bendrovių vardu sudaryti tokio susitarimo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 str. 6 d. nurodo, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Šiuo atveju bendrovių atitinkamų valdymo organų priimti sprendimai įrodo, jog šios keturios bendrovės patvirtino atsakingų darbuotojų pasirašytą susitarimą (AB „Lietuvos draudimas“ – Tyrimo byla Nr. 01/-/2/1/02/07/077/ t. 2, psl. 190-198; UAB „ERGO Lietuva“ – Tyrimo byla Nr. 01/-/2/1/02/07/077/ t. 3, psl. 272-276; UAB „Sampo Lietuva“ – Tyrimo byla Nr. 01/-/2/1/02/07/077/ t. 4, psl. 68; UADB „Preventa“ – Tyrimo byla Nr. 01/-/2/1/02/07/077/ t. 5, psl. 23).
3) Tai, kad visos keturios draudimo bendrovės koordinavo savo elgesį rengiant vieningus reikalavimus transporto priemonių apsaugos nuo vagysčių sistemoms, rodo ir apklausos metu duoti jų atsakingų darbuotojų paaiškinimai. Apklausos metu UAB „Preventa“ Turto draudimo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Taškūnas teigė, kad „visiems automobilių pardavėjams yra išsiųsti automobilių saugos reikalavimai, kuriuos pasirašė AB „Lietuvos draudimas“, UADB „Preventa“, UAB „ERGO Lietuva“ ir UAB „Sampo Lietuva“. Buvo apsitariama ir buvome susitikę su šių bendrovių atstovais dėl šių lygių įvedimo į rinkos kainų katalogą, kurį rengia UAB „Mažasis prekeivis“, ir šio katalogo bendro taikymo. Susitikime dalyvavo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas Aleksas Načejevas, UAB „Sampo Lietuva“ atstovas Mindaugas Baranauskas, UAB „ERGO Lietuva“ atstovas Audrius Pilčicas… Suvienodinus lygių žymėjimus, ant knygučių viršelių atsirado ir bendrovių logotipai… Ant pranešimo automobilių pardavimo atstovybėms yra keturių bendrovių atsakingų darbuotojų parašai. Už UADB „Preventa“ pranešimą pasirašiau aš, kurį man atnešė arba „Lietuvos draudimas“ arba UAB „Sampo Lietuva“ atstovas, tiksliai neprisimenu. Kas išsiuntė šį raštą dileriams nežinau“ (Tyrimo byla Nr. 01/-/2/1/02/07/077, t. 5, psl. 40-43).
4) Kad draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“ ir UAB „Sampo Lietuva“ susitarusios nustatė ir vienu metu pradėjo taikyti vieningą transporto priemonių saugos sistemą, draudžiant jas nuo vagystės rizikos, tyrimo metu patvirtino ir kiti automobilių pardavėjai. UAB „Moller auto“, prekiaujanti VW markės automobiliais, ir UAB „Keturi žiedai“ patvirtino, kad gavo minėtų draudimo kompanijų atsakingų asmenų pasirašytą pranešimą dėl nuo 2001 m. spalio 1 d. įsigaliojančios transporto priemonių draudimo saugos lygių sistemos, draudžiant transporto priemones nuo vagystės. Analogiškus pranešimus gavo ir kiti prekybos naujais automobiliais atstovai – UAB „Vilbana“, UAB „Raitas“, UAB „Krasta auto“, UAB „Tokvila“, JMA Centras.
Šio tyrimo metu nustatytų faktų sisteminė analizė leidžia teigti, kad minėtos draudimo bendrovės keitėsi informacija, koordinavo savo veiksmus rengiant reikalavimus transporto priemonių saugos sistemoms, dėl ko parengė ir susitarė nuo 2001 m. spalio 1 d. kartu pradėti taikyti vieningą saugos sistemą, draudžiant transporto priemones nuo vagystės rizikos. Šiuo susitarimu didžiausios draudimo bendrovės eliminavo tarpusavio konkurenciją taikydamos vieną iš draudimo sąlygų – jos susitarė nekonkuruoti nustatant reikalavimus transporto priemonių apsaugos nuo vagysčių sistemoms, tuo pažeisdamos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 d. 1 punkto reikalavimus.
Baudos skyrimas ir jos dydžio nustatymas
Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. nurodo, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda nuo 3000 iki 100000 litų, o tais atvejais, kai pažeidimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 10 procentų bendrųjų metinių pajamų.
Konkurencijos įstatymo 42 str. nustato kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta skiriant baudas ūkio subjektams. Įvertinus Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d. nurodytus baudos dydžio nustatymo kriterijus, buvo nustatyta, kad pažeidimas galėjo turėti neigiamos įtakos automobilių pardavimo apimčių dydžiui ir padaryti žalą automobilius parduodančioms bendrovėms bei vartotojams.
Tyrimo metu įgalioti prekybos naujais automobiliais atstovai patvirtino, kad draudimo bendrovių reikalavimai įrengti jų parduodamuose automobiliuose brangiausią „Mobi safe“ palydovinę sekimo sistemą turi įtakos automobilių pardavimui. UAB „Keturi žiedai“ nurodo, kad Audi markės automobiliai – Audi A4, Audi A6, Audi A6 Allroad, Audi A8, Audi TT buvo priskirti pirmam saugos lygiui. Minėtos draudimo kompanijos, drausdamos šiuos automobilius (išskyrus Audi A8) nuo vagystės rizikos, iki 2001 m. spalio 1 d. reikalavo antrą saugumo lygį atitinkančių apsaugos priemonių. Priklausomai nuo Audi automobilio tipo, įrengiant juose palydovines apsaugos sistemas pagal šių draudimo kompanijų reikalavimus, automobilių kaina padidėja vidutiniškai 10-15 procentų. Be to, prisideda papildomos automobilio saugos sistemos prijungimo prie kontrolės centro išlaidos, kurios metams sudaro iki 1699 Lt. Vertinant šias sąnaudas per trejų metų laikotarpį automobilio kaina padidėja vidutiniškai 15-25 proc. (Tyrimo byla Nr. 01/-/2/1/02/07/077/ t. 1, psl. 87-93).
Sausumos transporto priemonių draudimo rinkoje, be nagrinėjamų keturių draudimo bendrovių, šias paslaugas teikia dar 12 draudimo įmonių. Jų užimama rinkos dalis, Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos duomenimis, pastaraisiais metais mažėjo: 1998 m. jos kartu užėmė 38,2 proc., 2001 m. – 18,8 proc. rinkos, tuo tarpu keturių draudimo bendrovių rinkos dalis per minėtą laikotarpį išaugo nuo 61,8 iki 81,2 proc. Tokia rinkos struktūra padidina susitarimo tikimybę ir yra ypač nepalanki įsigyjant transporto priemones lizingo būdu – lizingo įmonės lizingo būdu perkamas transporto priemones reikalauja drausti tik šiose keturiose draudimo bendrovėse.
Draudimo bendrovių susitarimas apribojo draudimo paslaugų vartotojų galimybę pasirinkti palankesnes transporto priemonių draudimo nuo vagystės sąlygas. Visų keturių draudimo bendrovių reikalavimas pirmajam saugos lygiui priskirtose transporto priemonėse įrengti brangiausią palydovinę sekimo sistemą „Mobi safe“, apytikriais vertinimais, padidina jų įsigijimo kaštus apie 7 tūkst. litų (neskaitant mėnesinio abonentinio 100-120 Lt mokesčio).
Lengvinančiomis aplinkybėmis laikytini šie faktai: jau 2001 m. lapkričio mėnesį draudimo bendrovės pradėjo savarankiškai keisti reikalavimus draudžiant transporto priemones nuo vagystės rizikos, taigi susitarimas tęsėsi trumpą laiką, draudimo bendrovės jį nutraukė savo valia; ribojimas apėmė mažą nagrinėjamos rinkos transporto priemonių grupę, todėl itin didelės žalos ūkio subjektų veiklai ir vartotojų interesams nepadarė.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 41 straipsnio 1 dalimi ir 42 straipsniu,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skirti AB „Lietuvos draudimas“ 40 tūkst. litų piniginę baudą, UAB „ERGO Lietuva“ – 40 tūkst. litų piniginę baudą, UAB „IF draudimas“ – 40 tūkst. litų piniginę baudą, UADB „Preventa“ – 40 tūkst. litų piniginę baudą.
 
Konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Stanikūnas

Teismo procesas baigtas