Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL AB LIETUVOS PAŠTAS VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

  • 2007 09 27
  • Nutarimo Nr.: 2S-20
  • Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;
sekretoriaujant Zitai Balsienei;
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Medeinai Augustinavičienei, Laurai Petroškaitei, Elonui Šatui, Giedrei Jarmalytei;
proceso šalims: UAB „Biznio mašinų kompanija“ atstovui advokatui Justui Viliui; AB Lietuvos paštas atstovams: Teodorui Jučui, Ievai Puodžiutei, advokatui Gyčiui Mekioniui;
viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB Lietuvos paštas veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Tyrimas buvo pradėtas Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1S-168, remiantis UAB „Biznio mašinų kompanija“ pareiškimu, kuriuo buvo prašoma išnagrinėti, ar AB Lietuvos paštas (iki 2006 m. sausio 3 d. – VĮ „Lietuvos paštas“) veiksmai, dalyvaujant UAB „Vilniaus energija“ vykdytame viešajame paslaugų pirkime skelbiamų supaprastintų derybų būdu (toliau – viešasis pirkimas) ir nustatant skirtingas kainas pašto paskirstymo paslaugoms, nėra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.
Konkurencijos taryba 2006 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 2S-1 pripažino, kad AB Lietuvos paštas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje siekdama įtvirtinti savo padėtį bei išstumti savo konkurentus iš kitos susijusios sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkos. Konkurencijos taryba nurodė, kad toks AB Lietuvos paštas elgesys galėjo paveikti konkurenciją sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkoje ir atimti kitiems UAB „Vilniaus energija“ vykdytame viešajame paslaugų pirkime dalyvavusiems ūkio subjektams galimybę jį laimėti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau – Pašto įstatymas) reikalavimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A2-2207/2006 2006 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Konkurencijos tarybos 2006 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 2S-1 panaikinti ir perduoti ginčą nagrinėti iš naujo Konkurencijos tarybai, t. y. grąžinti bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Teismas nurodė, kad tyrimas turi būti papildytas galimybės UAB „Vilniaus energija“ sąskaitas pristatyti kitais būdais (ne paštu) įvertinimu. Atsižvelgusi į šį teismo sprendimą, Konkurencijos taryba 2007 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 1S-8 tyrimą dėl AB Lietuvos paštas veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams atnaujino.
Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamos dvi tarpusavyje glaudžiai susijusios paslaugos – sąskaitų spausdinimo, lankstymo bei vokavimo paslauga ir sąskaitų kaip pašto siuntų pristatymas adresatams Vilniaus mieste. Buvo tiriamas UAB „Vilniaus energija“ vykdyto viešojo pirkimo laikotarpis – 2004 m. birželio ir liepos mėnesiai.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ 2004 m. birželio – liepos mėnesiais rinko ir nagrinėjo pasiūlymus sąskaitų spausdinimo, lankstymo, vokavimo ir pristatymo adresatams paslaugų pirkimui skelbiamų supaprastintų derybų būdu (toliau – viešasis pirkimas). Pagal UAB „Vilniaus energija“ pateiktas sąlygas vieno užsakymo per mėnesį sąskaitų kiekis buvo numatomas 210 000 vienetų, paslaugų teikėjas turėjo atlikti vieno A4 formato lapo spausdinimą, įdėjimą į voką ir pristatymą gavėjui Vilniaus mieste. Kaip nurodyta viešojo pirkimo sąlygų Formoje F-3 pateiktos lentelės, kurioje išvardintos paslaugos, kurių kainas turėjo įvardinti pasiūlymus teikiantys ūkio subjektai, 6 eilutėje, sąskaitų pristatymas turėjo būti vykdomas paprastu paštu arba registruotu paštu. Viešojo pirkimo procedūros metu savo pasiūlymus UAB „Vilniaus energija“ pateikė trys ūkio subjektai: UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras“, UAB „Biznio mašinų kompanija“ ir AB Lietuvos paštas. Atsižvelgiant į vykdyto viešojo pirkimo sąlygas nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ sąskaitos su voku svoris neviršija 20 gramų.
Sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir įdėjimo į vokus paslaugas gali teikti ūkio subjektai, kurie turi atitinkamą įrangą bei atitinkamas galimybes. Šiai veiklai nei įstatymuose, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra keliami jokie specialūs reikalavimai bei nenumatytas joks specialus reguliavimas. Sąskaitų spausdinimo, lankstymo bei vokavimo paslaugas tirtu laikotarpiu teikė visi UAB „Vilniaus energija“ vykdytame viešajame pirkime dalyvavę ūkio subjektai – UAB „Biznio mašinų kompanija“, UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras“ bei AB Lietuvos paštas.
Sąskaitų ar kitų pašto siuntų pristatymo paslaugas reglamentuoja Pašto įstatymas. Atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas buvo nustatyta, kad pašto siuntas galima pristatyti dviem būdais – naudojantis pasiuntinių paslaugomis arba naudojantis pašto paslaugomis. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pasiuntinių paslaugas ūkio subjektai gali teikti be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, kai nustatyta tvarka praneša apie tai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, ūkio subjektai teikti pašto paslaugas turi teisę tik turėdami nustatyta tvarka Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą. Pagal šios tarnybos pateiktą informaciją nustatyta, kad pašto paslaugas galėjo teikti ne tik AB Lietuvos paštas, bet ir kiti ūkio subjektai, tačiau nagrinėjamu laikotarpiu AB Lietuvos paštas buvo vienintelis ūkio subjektas, teikiantis universaliąsias pašto paslaugas, o taip pat ir vienintelis rezervuotųjų pašto paslaugų teikėjas pagal Pašto įstatymą.
Visų UAB „Vilniaus energija“ vykdytoje pirkimo procedūroje dalyvavusių ūkio subjektų pateiktų paslaugų teikimo kainų pasiūlymai iš esmės buvo sudaryti iš dviejų dalių: 1) sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo paslaugų, kurias galėjo atlikti visos pirkimo procedūroje dalyvavusios įmonės, įkainis ir 2) sąskaitų pristatymo įkainis. Pasiūlymuose buvo pateiktos tokios vokų su sąskaitomis pristatymo paprastu paštu kainos: UAB „Biznio mašinų kompanija“ – 0,22 Lt, UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras“ – 0,55 Lt, AB Lietuvos paštas – 0,37 Lt. Tuo tarpu sąskaitų spausdinimo ir vokavimo kainos pasiūlymuose buvo panašios: UAB „Biznio mašinų kompanija“ – 0,18 Lt, UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras“ – 0,205 Lt, AB Lietuvos paštas – 0,18 Lt.
AB Lietuvos paštas, teikdama universaliąsias pašto paslaugas Lietuvoje, tirtuoju laikotarpiu vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 973 patvirtintomis universaliųjų pašto paslaugų Lietuvoje didžiausiomis kainomis ir didžiausiais tarifais. Stambiems klientams (kai pristatomų laiškų skaičius viršija 200 000 vienetų) taikomi žemesni tarifai, patvirtinti AB Lietuvos paštas generalinio direktoriaus 2002 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1-165 ir 2002 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1-200. Vadovaujantis šiais tarifais UAB „Vilniaus energija“ nurodyto laiškų per mėnesį skaičiaus siuntimas Lietuvoje kainuotų 0,65 Lt už vienetą, o pritaikius 10 procentų nuolaidą už laiškų rūšiavimo pagal miestus paslaugos netaikymą (visi laiškai pristatomi tik Vilniaus miesto adresatams), pristatymo kaina sudarytų 0,585 Lt už laišką. Būtent tokią arba panašią (atsižvelgiant į konkretaus ūkio subjekto per mėnesį pateikiamą laiškų skaičių) kainą už įdėtų į voką UAB „Vilniaus energija“ sąskaitų pristatymą gavėjams Vilniaus mieste būtų turėję mokėti kiti viešojo pirkimo procedūroje dalyvavę ūkio subjektai AB Lietuvos paštas (UAB „Biznio mašinų kompanija“ būtų turėjusi mokėti 0,58 Lt pagal patvirtintus tarifus stambiems klientams; UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras“ – 0,55 Lt (įkainis nurodytas pasiūlyme)).
UAB „Vilniaus energija“ po viešojo pirkimo procedūros sąskaitų spausdinimo, vokavimo ir pristatymo paslaugų teikimo sutartį pasirašė su UAB „Biznio mašinų kompanija“, kurios pasiūlyta kaina buvo mažiausia – 0,4 Lt už vienos sąskaitos atspausdinimą, vokavimą bei pristatymą, lyginant su UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras“ pasiūlyta bendra 0,755 Lt ir AB Lietuvos paštas – 0,55 Lt kaina.
UAB „Vilniaus energija“ viešojo pirkimo procedūrą laimėjusi UAB „Biznio mašinų kompanija“ pati nevykdė sąskaitų pristatymo adresatams, o, atsižvelgdama į numatytą galimybę vokų pristatymą adresatams organizuoti per trečiuosius asmenis, pasirinko UAB „Vilniaus kurjeris“ teikiamas siuntų pristatymo paslaugas. Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktais duomenimis, UAB „Vilniaus kurjeris“ tirtu laikotarpiu turėjo teisę teikti pasiuntinių paslaugas, tačiau neturėjo leidimo teikti universaliųjų pašto paslaugų. Nepaisant to, ši įmonė UAB „Vilniaus energija“ sąskaitų pristatymą vykdė faktiškai teikdama pašto paslaugas, t. y. sąskaitos buvo metamos į gaunamų laiškų dėžutes, o ne įteikiamos gavėjams asmeniškai per pasiuntinius. Už tokius veiksmus UAB „Vilniaus kurjeris“ buvo skirta bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 154-4 straipsnį, reglamentuojantį atsakomybę už leidimų teikti pašto paslaugas sąlygų pažeidimą, pašto paslaugų teikimo taisyklių pažeidimą, kitų pašto paslaugų teikimui taikomų reikalavimų nesilaikymą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, tyrimo metu padaryta išvada, kad UAB „Biznio mašinų kompanija“ pasiūlyme pateiktą žemiausią pasiūlymo kainą iš esmės lėmė būtent UAB „Vilniaus kurjeris“ paslaugos, teiktos pažeidžiant įstatymų reikalavimus.
Su tyrimo metu padarytomis išvadomis AB Lietuvos paštas ir UAB „Biznio mašinų kompanija“ buvo supažindintos išsiuntus joms Konkurencijos tarybos Paslaugų skyriaus 2007 m. birželio 14 d. Pranešimą apie atliktą tyrimą dėl AB Lietuvos paštas veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams, kuriame padaryta išvada, jog AB Lietuvos paštas savo veiksmais piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje.
AB Lietuvos paštas 2005 m. lapkričio 15 d. ir 2007 m. liepos 26 d. atsiliepimuose dėl tyrimo išvadų bei Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžių metu nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ buvo skelbtas sąskaitų spausdinimo, lankstymo, vokavimo ir pristatymo adresatams paslaugos pirkimas ir skelbime nebuvo pateikiama informacija apie tai, kad pirkimo objektas bus skaidomas į dalis. AB Lietuvos paštas nuomone, UAB „Vilniaus energija“ pirko kompleksinę informacijos parengimo ir pristatymo paslaugą, kuri nedaloma į dalis ir nėra reglamentuota Pašto įstatyme. Be to, AB Lietuvos paštas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Vilniaus energija“ pasirašė sutartį su UAB „Biznio mašinų kompanija“, kuri pasiūlė dar mažesnę kainą nei AB Lietuvos paštas, kas patvirtina išvadą, kad UAB „Vilniaus energija“ pirktos paslaugos ar jų dalis neturi būti priskiriama rezervuotosioms pašto paslaugoms. Be to, AB Lietuvos paštas nuomone, UAB „Vilniaus energija“ sąskaitos galėjo būti pristatomos adresatams naudojantis ne tik pašto paslaugomis, bet taip pat ir pasiuntinių paslaugomis, o tai rodo, jog pašto paslaugos ir pasiuntinių paslaugos gali būti pakeičiamos, todėl AB Lietuvos paštas negalėjo užimti dominuojančios padėties. UAB „Biznio mašinų kompanija“ 2005 m. lapkričio 15 d. atsiliepime dėl tyrimo išvadų ir Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžių metu teigė, kad AB Lietuvos paštas veiksmai turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis nurodo, kad draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje yra nurodyta, kad dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų.
Prieš nustatant, ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį, būtina apibrėžti atitinkamą rinką. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis atitinkama rinka suprantama, kaip visuma prekių ar paslaugų, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas vienos kitoms pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, tam tikroje teritorijoje, kurioje visi ūkio subjektai, teikiantys šias paslaugas ar prekes, susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.
Kaip minėta aukščiau, tyrimo metu buvo nagrinėjamos dvi tarpusavyje susijusios paslaugos – sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo paslaugos, bei sąskaitų pristatymo paslaugos. Pirmiausia nagrinėtinos būtent sąskaitų kaip pašto siuntų pristatymo paslaugos. Kaip nustatyta tyrimo metu, pašto siuntos gali būti pristatytos dviem būdais – teikiant pašto paslaugas arba teikiant pasiuntinių paslaugas. Šiuo atveju būtina aptarti šių paslaugų pakeičiamumo galimybę atsižvelgiant tiek į šių paslaugų pobūdį, tiek į UAB „Vilniaus energija“ vykdyto viešojo pirkimo sąlygas.
Pašto įstatymas numato skirtingą pašto ir pasiuntinių veiklos reguliavimą. Kaip jau minėta, pašto paslaugų teikimui būtina gauti Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą, tuo tarpu teikiant pasiuntinių paslaugas tokio leidimo nereikia. Be to, pašto paslaugos ir pasiuntinių paslaugos skiriasi ir savo kokybe bei pobūdžiu. Pašto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad pašto paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas. Tuo tarpu pagal šio straipsnio 8 dalį pasiuntinių paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pasirašytinas įteikimas gavėjams asmeniškai per pasiuntinį, suteikiant siuntėjo pageidaujamas paslaugas. Iš šių įstatyme įtvirtintų skirtingų paslaugų sąvokų darytina išvada, kad pašto paslaugų paskirtis yra suteikti pagrindinę paslaugą – pašto siuntos perdavimą iš siuntėjo adresatui. Be to, kaip nurodyta Pašto įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje, pašto paslaugų teikėjai apsiriboja pašto siuntų įdėjimu į gaunamųjų laiškų dėžutes. Tačiau pasiuntinių paslaugos apima kitokios kokybės paslaugas – pašto siuntų įteikimą asmeniškai per pasiuntinius ir dar kitų papildomų paslaugų suteikimą: surinkti pašto siuntas iš siuntėjų, garantuoti pašto siuntų pristatymą siuntėjo nustatytu laiku, suteikti galimybę pristatymo metu keisti gavėją, patvirtinti apie pašto siuntos įteikimą, sudaryti galimybes stebėti pašto siuntos pristatymą, kaip tai numato Pašto įstatymo 7 straipsnio 9 dalis. Iš to galima daryti išvadą, kad pasiuntinių paslaugos kokybiškai skiriasi nuo pašto paslaugų, nes pašto siuntos perdavimui suteikiama papildoma vertė. Taigi, pasiuntinių paslaugų teikimas reikalauja daugiau pastangų, bei didesnių laiko ir darbo sąnaudų jau vien dėl jų garantuojamos minimalios paslaugos – pašto siuntos įteikimo asmeniškai, todėl ir šių paslaugų kaina yra atitinkamai didesnė. Atsižvelgus į tokius pašto ir pasiuntinių paslaugų kokybinius skirtumus, darytina išvada, kad šios paslaugos nėra tarpusavyje pakeičiamos, nes kiekvienu atskiru atveju, atsižvelgiant į specifinius pašto siuntos siuntėjo poreikius, pasirenkama, kokias paslaugas siuntėjas nori gauti – pašto paslaugas ar pasiuntinių paslaugas.
Nagrinėjamu atveju UAB „Vilniaus energija“ viešojo pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad 210 000 sąskaitų vokuose turi būti pristatyta per 7 dienas nuo užsakymo atspausdinti sąskaitas, jas sulankstyti, suvokuoti ir pristatyti adresatams gavimo dienos (iš 7 dienų atėmus laiko sąnaudas, kurių reikia paruošti sąskaitas, laiko sąskaitų pristatymui lieka dar mažiau). Taigi, UAB „Vilniaus energija“ reikėjo tokios paslaugos, kuri leistų didelį kiekį sąskaitų pristatyti adresatams per sąlyginai trumpą laiką. Dėl, kaip minėta aukščiau, didesnės pačios pašto siuntos pristatymo kokybės visų UAB „Vilnius energija“ sąskaitų pristatymas naudojantis pasiuntinių paslaugomis būtų praktiškai neįmanomas jau vien dėl didesnių laiko sąnaudų. Be to, UAB „Vilniaus energija“, suprasdama pasiuntinių ir pašto paslaugų skirtumą, viešojo pirkimo sąlygose buvo nurodžiusi, kad pasiūlymus teikiantys ūkio subjektai pateiktų būtent pašto paslaugų, o ne pasiuntinių paslaugų įkainius. Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pasiuntinių paslaugos ir pašto paslaugos nėra tinkami pakaitalai vienos kitų atžvilgiu, todėl negali būti priskirtos vienai atitinkamai prekės (paslaugų) rinkai.
Atsižvelgiant į UAB „Vilniaus energija“ vykdyto viešojo pirkimo sąlygas, toliau nagrinėjamos pašto paslaugos kaip galima atitinkama prekės (paslaugų) rinka. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, vienos sąskaitos su voku svoris neviršijo 20 gramų, todėl sąskaitų vokuose pristatymo adresatams paslauga pagal Pašto įstatymo 9 straipsnį yra rezervuotoji pašto paslauga, kuri yra rezervuota universaliųjų pašto paslaugų teikėjui – AB Lietuvos paštas. Teikdama rezervuotąsias pašto paslaugas AB Lietuvos paštas tirtu laikotarpiu turėjo pranašumą prieš kitus pašto paslaugų teikėjus, nes jie buvo įpareigoti už pašto siuntų, patenkančių į rezervuotųjų pašto siuntų svorio ribą (tirtu laikotarpiu rezervuotosios pašto paslaugos apėmė pašto siuntas, kurių svoris iki 100 gramų), pristatymą taikyti bent 3 kartus didesnį tarifą nei AB Lietuvos paštas. Tokia situacija, kai tam tikrų paslaugų srityje yra nustatomos griežtos šios paslaugos teikimo sąlygos, kurios žymiai skiriasi nuo kitų, nors ir panašių, paslaugų teikimo sąlygų, kaip kad yra rezervuotųjų pašto paslaugų ir kitų pašto paslaugų atveju, leidžia daryti išvadą, kad rezervuotosios pašto paslaugos sudaro atskirą atitinkamą prekės (paslaugų) rinką, kurioje tirtuoju laikotarpiu veikė tik vienas ūkio subjektas – AB Lietuvos paštas.
Tyrimo metu surinkta informacija bei teisės aktų reguliavimas taip pat leidžia teigti, kad sąskaitų spausdinimo ir vokavimo paslaugos yra savarankiškos paslaugos nuo pašto (įskaitant ir rezervuotąsias pašto paslaugas) paslaugų. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į ūkio subjektų galimybes užsiimti sąskaitų spausdinimo ir vokavimo paslaugomis. Kaip nustatyta tyrimo metu, norint teikti tokias paslaugas nėra būtina turėti jokių specialių leidimų, tik tam tikrą specialią techniką bei atitinkamas galimybes. Jokie teisės aktai taip pat nenumato ir jokių specialių reikalavimų ūkio subjektams, kurie užsiima sąskaitų spausdinimo ir vokavimo paslaugų teikimu. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog sąskaitų spausdinimo ir vokavimo paslaugos yra atskira atitinkama prekės (paslaugų) rinka. Su tokiu atitinkamos rinkos apibrėžimu sutinka ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A2-2207/2006 konstatavęs, kad dėl to, jog sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir dėjimo į vokus paslaugas gali teikti įmonės, turinčios atitinkamą įrangą, teisės aktai nenustato jokių specialių reikalavimų šias paslaugas teikiantiems ūkio subjektams, todėl šios paslaugos sudaro atskirą rinką. Toks vertinimas paneigia galimybę sąskaitų spausdinimą, vokavimą ir pristatymą adresatams vertinti kaip kompleksinę paslaugą, kuri sudaro vieną informacijos parengimo ir pristatymo rinką.
Taigi, atsižvelgus į išdėstytą, AB Lietuvos paštas veiksmai ir jų poveikis turi būti nagrinėjamas dviejose tarpusavyje glaudžiai susijusiose prekės (paslaugos) rinkose: sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkoje, bei rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje.
Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga AB Lietuvos paštas padėtis būtent rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje. AB Lietuvos paštas dėl jai suteiktos išimtinės teisės teikti rezervuotąsias pašto paslaugas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tirtu laikotarpiu užėmė dominuojančią padėtį atitinkamoje rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje nepriklausomai nuo geografinės teritorijos dydžio (ar ji būtų apibrėžiama kaip Vilniaus miestas, ar kaip visa Lietuvos Respublikos teritorija). Taigi, atsižvelgus į UAB „Vilniaus energija“ vykdyto viešojo pirkimo sąlygas, buvo nagrinėjamos atitinkamos prekės (paslaugų) rinkos apsiribojant sąskaitų spausdinimo, lankstymo, vokavimo bei pristatymo gavėjams (adresatams) Vilniaus mieste paslaugų teikimo sąlygų bei galimybių vertinimu.
Kadangi UAB „Vilniaus energija“ vykdytoje viešojo pirkimo procedūroje pasiūlymus pateikę ūkio subjektai UAB „Biznio mašinų kompanija“ ir UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras“ patys neužsiiminėjo pašto paslaugų teikimu, siekdami sudaryti paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus energija“ dėl sąskaitų spausdinimo ir jų pristatymo adresatams Vilniaus mieste, jie turėjo naudotis pašto paslaugas teikiančių ūkio subjektų paslaugomis. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių šiems ūkio subjektams turėjo būti palankiau naudotis AB Lietuvos paštas paslaugomis, nes šio ūkio subjekto sąskaitų pristatymo paslaugos įkainiai bet kuriuo atveju turėjo būti bent 3 kartus mažesni už kitų pašto paslaugų teikėjų įkainius.
Kaip nustatyta tyrimo metu, AB Lietuvos paštas teikiamų pašto paslaugų tarifai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir AB Lietuvos paštas generalinio direktoriaus įsakymais bei sutartimis su stambiais klientais. Taigi, AB Lietuvos paštas turėjo galimybę žinoti ir žinojo, kokius įkainius už sąskaitų pristatymą turės įskaičiuoti kiti ūkio subjektai, teikiantys pasiūlymus UAB „Vilnius energija“. Tačiau, pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje, kadangi pačiai AB Lietuvos paštas nereikia rezervuotųjų pašto paslaugų pirkti iš kitų ūkio subjektų, AB Lietuvos paštas UAB „Vilniaus energija“ pateikė pasiūlymą, kuriame įkainis už sąskaitų pristatymą buvo tik 0,37 Lt, t. y. apie 1,5 karto mažesnis nei įkainiai, kuriuos galėjo pasiūlyti UAB „Biznio mašinų kompanija“ ir UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras“.
Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tai, jog su AB Lietuvos paštas, pateikusia nesąžiningą sąskaitų pristatymo įkainį, UAB „Vilniaus energija“ nesudarė sutarties dėl sąskaitų paruošimo bei jų pristatymo. Ši aplinkybė nepašalina AB Lietuvos paštas atsakomybės už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą. Kaip nustatyta tyrimo metu, viešojo pirkimo metu mažiausią kainą už atitinkamas paslaugas pasiūlė UAB „Biznio mašinų kompanija“, su kuria ir buvo sudaryta sutartis. Tačiau mažiausia paslaugų kaina buvo pasiūlyta tik dėl Pašto įstatymo pažeidimo, t. y. UAB „Biznio mašinų kompanija“ nurodytas sąskaitų pristatymo įkainis buvo tik 0,22 Lt dėl neteisėtai UAB „Vilniaus kurjeris“, su kuria UAB „Biznio mašinų kompanija“ buvo sudariusi sutartį dėl sąskaitų pristatymo, teiktų pašto paslaugų. Iš to darytina išvada, kad pagal Pašto įstatymą neteisėta UAB „Vilniaus kurjeris“ veikla negali pašalinti AB Lietuvos paštas atsakomybės dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, nes AB Lietuvos paštas pagrįstai manė, jog jos pateiktas įkainis už sąskaitų pristatymą turėjo būti pats mažiausias, o tuo pačiu ir bendras pasiūlymas pats palankiausias, lyginant su kitais UAB „Vilniaus energija“ pateiktais pasiūlymais, ir to siekė.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad AB Lietuvos paštas, pasinaudodama savo išskirtine padėtimi rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje, bei žinodama, kokius sąskaitų vokuose pristatymo paslaugų įkainius turės įskaičiuoti į savo pasiūlymus viešojo pirkimo procedūroje dalyvavę AB Lietuvos paštas konkurentai sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkoje, bei pateikdama žymiai mažesnį sąskaitų pristatymo paslaugų įkainį, negu galėjo tokias paslaugas iš AB Lietuvos paštas nupirkti kiti pasiūlymus pateikę ūkio subjektai (UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras“ ir UAB „Biznio mašinų kompanija“), piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje ir siekė įtvirtinti savo padėtį bei išstumti konkurentus iš su minėta rinka glaudžiai susijusios sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkos. Tokie AB Lietuvos paštas veiksmai galėjo paveikti konkurenciją sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkoje ir atimti kitų ūkio subjektų, pateikusių pasiūlymus UAB „Vilniaus energija“ vykdytoje viešojo pirkimo procedūroje, galimybę sudaryti paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus energija“, nepažeidžiant Pašto įstatymo reikalavimų.
Už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 41 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintų Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklių nuostatomis, gali skirti ūkio subjektui baudą iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
Pastebėtina, kad Konkurencijos taryba 2006 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 2S-1 skyrė AB Lietuvos paštas baudą atsižvelgdama į AB Lietuvos paštas bendrąsias metines pajamas 2004 m. Nustatydama skiriamos baudos dydį, Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi yra vienas iš pavojingiausių konkurencijos teisės normų pažeidimų, AB Lietuvos paštas tirtuoju laikotarpiu turėjo išskirtinę padėtį rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje ir savo veiksmais siekė išplėsti įtaką ir į kitą glaudžiai su šia rinka susijusią rinką. Be to, buvo atsižvelgta į tai, kad pažeidimas įvykdytas lokalinėje rinkoje, bei į tai, kad dėl įvykdyto Konkurencijos įstatymo pažeidimo AB Lietuvos paštas neteisėtų pajamų negavo. Įvertinus šias aplinkybes, buvo nustatytas 80 000 Lt baudos už pažeidimo pavojingumą dydis. AB Lietuvos paštas atsakomybę švelninančių ar sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pažeidimas nebuvo tęstinis, todėl nebuvo taikomas baudos padidinimas atsižvelgus į pažeidimo trukmę.
Kadangi tyrimas dėl AB Lietuvos paštas veiksmų buvo atnaujintas, tačiau atnaujinto tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių naujų aplinkybių, kurios būtų lėmusios didesnį ar mažesnį ankstesniame Konkurencijos tarybos nutarime konstatuoto AB Lietuvos paštas padaryto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo pavojingumą ar ilgesnę trukmę, tai 80 000 Lt bauda, kuri buvo skirta 2006 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 2S-1, paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsniu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintomis Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1. Pripažinti, kad AB Lietuvos paštas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį.
2. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti AB Lietuvos paštas 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas

Teismo procesas baigtas