DĖL AB „LIETUVOS PAŠTAS” VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš

Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno;

Konkurencijos tarybos narių Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Gendriko Stuko;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant: Konkurencijos tarybos valstybės tarnautojams Medeinai Augustinavičienei, Tomui Baguckui, Valentinui Gavrilovui, Jūratei Šovienei;

proceso šalims:

UAB „Biznio mašinų kompanija” atstovams Algirdui Šimoniui ir Justui Viliui;

AB „Lietuvos paštas” atstovams Teodorui Jučui, Reginai Maslauskienei, Henrikai Valiukienei, Brigitai Kosaitei;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl AB „Lietuvos paštas” veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas buvo pradėtas Konkurencijos tarybos 2004-12-02 nutarimu Nr.1S-168 remiantis UAB „Biznio mašinų kompanija” pareiškimu. UAB „Biznio mašinų kompanija” savo pareiškime prašė išnagrinėti, ar VĮ „Lietuvos paštas” (2006-01-03 VĮ „Lietuvos paštas” pertvarkyta į akcinę bendrovę, toliau tekste ši įmonė įvardinama kaip AB „Lietuvos paštas” neatsižvelgiant į nagrinėjamą laikotarpį) veiksmai, dalyvaujant UAB „Vilniaus energija” paslaugų pirkime skelbiamų supaprastintų derybų būdu ir nustatant skirtingas kainas pašto pristatymo paslaugoms, nėra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.

UAB „Vilniaus energija” 2004 metų birželio - liepos mėnesiais rinko ir nagrinėjo pasiūlymus sąskaitų spausdinimo, lankstymo, vokavimo ir pristatymo adresatams paslaugų pirkimui skelbiamų supaprastintų derybų būdu. Pagal UAB „Vilniaus energija” pateiktas sąlygas vieno užsakymo per mėnesį sąskaitų kiekis buvo numatomas apie 210 tūkstančių vienetų, paslaugų teikėjas turėjo atlikti vieno A4 formato lapo spausdinimą, įdėjimą į voką ir pristatymą gavėjui Vilniaus mieste. Pirkimo procedūroje dalyvavo trys ūkio subjektai: UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras”, UAB „Biznio mašinų kompanija” ir AB „Lietuvos paštas”.

Nagrinėjamu laikotarpiu AB „Lietuvos paštas” buvo vieninteliu universaliųjų pašto paslaugų teikėju (Pašto įstatymo 2 str. 23 d.). Universaliosios pašto paslaugos - nenutrūkstamai visuose šalies regionuose teikiamos pašto paslaugos. Pašto įstatymo 9 straipsnis nustato, jog tam, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas universaliųjų pašto paslaugų teikimas, universaliųjų pašto paslaugų teikėjui (nagrinėjamu atveju - AB „Lietuvos paštas”) rezervuojamos vidaus korespondencijos siuntų surinkimo, paskirstymo, vežimo pristatymo bei įteikimo paslaugos laikantis svorio ir kainų limitų. Iki 2006 m. sausio 1 d. buvo taikoma 100 gramų rezervuotųjų pašto siuntų svorio riba. Pašto įstatyme nustatyta, kad kiti pašto paslaugų teikėjai nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. galėjo teikti rezervuotąsias pašto paslaugas tik taikydami ne mažiau kaip 3 kartus didesnį tarifą, negu yra nustatytas universaliųjų pašto paslaugų teikėjui (t. y. negu tas, kurį taikė AB „Lietuvos paštas”).

AB „Lietuvos paštas” atstovai patvirtino, kad jei į voką yra dedamas vienas A4 formato lapas (kaip ir nurodė UAB „Vilniaus energija”), tai bendras voko kartu su turiniu svoris neviršys 20 gramų. Taigi, tokie laiškai atitinka rezervuotos korespondencijos apibrėžimą.

Tokiu būdu, dalį UAB „Vilniaus energija” reikalingų paslaugų (sąskaitų vokuose pristatymą gavėjams) žemais tarifas galėjo atlikti tik AB „Lietuvos paštas”. Faktiškai visos pirkimo procedūroje dalyvavusios įmonės, norėdamos pateikti konkurencingą pasiūlymą, galėjo pateikti įkainius, kurie buvo dviejų dalių: 1) sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo paslaugų, kurias atlieka visos pirkimo procedūroje dalyvavusios įmonės, įkainis; 2) korespondencijos pristatymo įkainis, kurį dalyvaujančioms įmonėms siūlė AB „Lietuvos paštas”.

AB „Lietuvos paštas”, teikdama universaliąsias pašto paslaugas, taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus tokių paslaugų tarifus. Stambiems klientams (kai pristatomų laiškų skaičius viršija 200 tūkstančių vienetų) taikomi žemesni tarifai, patvirtinti AB „Lietuvos paštas” generalinio direktoriaus 2002 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1-165 ir 2002 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1-200. Vadovaujantis šiais tarifais UAB „Vilniaus energija” nurodyto skaičiaus laiškų per mėnesį siuntimas Lietuvoje kainuotų 0,65 Lt už vienetą, o pritaikius 10 procentų nuolaidą už laiškų rūšiavimo pagal miestus paslaugos netaikymą (visi laiškai pristatomi tik Vilniaus miesto adresatams), pristatymo kaina sudarytų 0,585 Lt už laišką. Būtent tokią arba panašią (atsižvelgiant į konkrečios bendrovės per mėnesį pateikiamą laiškų skaičių galimas įkainių, nurodytų minėtuose AB „Lietuvos paštas” generalinio direktoriaus įsakymuose, taikymas) kainą už įdėtų į voką UAB „Vilniaus energija” sąskaitų pristatymą gavėjams Vilniaus mieste turėjo mokėti „Lietuvos paštui” kitos aukščiau minėtose pirkimo procedūrose dalyvavusios įmonės.

Tačiau savo pasiūlyme bendrovei „Vilniaus energija” AB „Lietuvos paštas” nurodė 0,55 Lt kainą už vieno A4 formato lapo spausdinimą, vokavimą bei pristatymą gavėjui Vilniaus mieste. Atsakydama į Konkurencijos tarybos raštą, AB „Lietuvos paštas” paaiškino, kad šioje kainoje 0,18 Lt sudaro sąnaudos vienos siuntos spausdinimui, lankstymui, dėjimui į voką, o 0,37 Lt - pristatymo sąnaudos gavėjams Vilniaus mieste. Tokiu būdu, AB „Lietuvos paštas” bendrovei „Vilniaus energija” siūloma pašto pristatymo kaina buvo apie 1,5 karto mažesnė nei AB „Lietuvos paštas” generalinio direktoriaus įsakyme nustatytas tarifas už atitinkamas paslaugas (ir atitinkamai apie 1,5 karto mažesnė nei ta, kurią galėjo pasiūlyti konkuruojančios bendrovės), o sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo kaina buvo panaši kaip ir konkurentų.

UAB „Biznio mašinų kompanija” kreipėsi į AB “Lietuvos paštas” dėl bendradarbiavimo ir paprašė pateikti vokų pristatymo adresatams Vilniuje įkainius. Tačiau AB „Lietuvos paštas” atsisakė derėtis su šia įmone, motyvuodama, kad AB „Lietuvos paštas” pati dalyvauja aukščiau minėtose pirkimo procedūrose. Tokiu būdu, UAB “Vilniaus energija” paskelbtame konkurse dalyvaujantys AB “Lietuvos paštas” konkurentai galėjo siūlyti savo paslaugas tik atsižvelgiant į AB “Lietuvos paštas” generalinio direktoriaus įsakymais patvirtintus tarifus.

AB „Lietuvos paštas” 2005-11-15 atsiliepime dėl tyrimo išvadų bei posėdžio metu nurodė, kad UAB „Vilniaus energija” konkursas buvo skelbtas sąskaitų spausdinimo, lankstymo, vokavimo ir pristatymo adresatams paslaugai pirkti. Konkurso skelbime nebuvo pateikiama informacija apie tai, kad pirkimo objektas bus skirstomas į dalis. AB „Lietuvos paštas” nuomone, UAB „Vilniaus energija” perka informacijos parengimo ir pristatymo paslaugą (toliau - IPP), kuri neturi būti daloma į dalis ir nėra reglamentuota Pašto įstatymo. Be to, AB “Lietuvos paštas” atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad UAB “Vilniaus energija” skelbtą konkursą laimėjo UAB “Biznio mašinų kompanija”, kuri pasiūlė dar mažesnę kainą nei AB „Lietuvos paštas”. Ši aplinkybė patvirtina išvadą, jog nagrinėjamu atveju UAB „Vilniaus energija” pirktos paslaugos ar jų dalis neturi būti priskiriama rezervuotosioms pašto paslaugoms.

UAB „Biznio mašinų kompanija” 2005-11-15 atsiliepime dėl tyrimo išvadų ir teismo posėdžio metu teigė, kad AB „Lietuvos paštas” veiksmai turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Be to, UAB „Biznio mašinų kompanija” atstovai nurodė, kad AB „Lietuvos paštas” nuolaidų, priklausančių nuo siunčiamų laiškų kiekio, taikymas diskriminuoja atskirus rinkos dalyvius ir pažeidžia jų teises.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 dalyje nustatyta, kad dominuojanti padėtis - tai vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją.

Prieš nustatant, ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį, būtina apibrėžti atitinkamą rinką. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį atitinkama rinka suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju buvo perkamos sąskaitų spausdinimo, lankstymo, vokavimo bei pristatymo gavėjams Vilniaus mieste paslaugos. Vokų, kurie turėjo būti pristatomi gavėjams, svoris kartu su sąskaita neviršija 20 gramų, todėl sąskaitų vokuose pristatymo adresatams Vilniaus mieste paslauga pagal Pašto įstatymo 9 straipsnį yra rezervuota universalių pašto paslaugų teikėjui, tai yra AB „Lietuvos paštas”. Teikiant rezervuotąsias pašto paslaugas AB „Lietuvos paštas” turi pranašumą prieš kitas tokias paslaugas panorusias teikti įmones, nes jų teikiamų analogiškų paslaugų kainos nagrinėjamu laikotarpiu turėjo 3 kartus viršyti AB „Lietuvos paštas” taikomus tarifus, o tai darė kitų įmonių pasiūlymus nekonkurencingais. Atsižvelgus į tai, kad teikiant rezervuotąsias pašto paslaugas vienas tokių paslaugų teikėjas turi išskirtines sąlygas, šių paslaugų rinką tikslinga iškirti į atskirą prekės rinką.

Sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo paslaugas gali teikti įmonės, turinčios atitinkamą įrangą ir galimybes. Teikiant šias paslaugas teisės aktai nenumato privilegijų atskiriems ūkio subjektams ir jos sudaro atskirą rinką. Tačiau šių paslaugų teikimas yra glaudžiai susijęs su pristatymo gavėjams paslauga. Nagrinėjamu atveju UAB „Vilniaus energija” pirko kompleksinę paslaugą - sąskaitų spausdinimo-vokavimo ir pristatymo gavėjams paslaugą. Visa paslauga gali būti suteikiama tik veikiant abiejose šiose rinkose. Todėl galima konstatuoti, kad šios rinkos yra glaudžiai susijusios.

UAB „Vilniaus energija” sąskaitos pristatomos gavėjams Vilniaus mieste, todėl geografinė teritorija, kurioje nagrinėjamu atveju teikiamos paslaugos, yra Vilniaus miestas.

AB „Lietuvos paštas” yra vienintelis universaliųjų pašto paslaugų teikėjas Lietuvoje. Teikiant Pašto įstatyme numatytas rezervuotąsias paslaugas, AB „Lietuvos paštas” yra kur kas pranašesnis nei galimi šios bendrovės konkurentai, ir turi galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką šių paslaugų rinkoje. Todėl galima padaryti išvadą, kad AB „Lietuvos paštas” dominuoja rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje. Taip pat ši bendrovė veikia sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkoje. Pastarojoje rinkoje AB „Lietuvos paštas” nedominuoja ir susiduria su kitų ūkio subjektų, įskaitant UAB „Biznio mašinų kompanija” ir UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras” konkurencija.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinka yra glaudžiai susijusi su pašto pristatymo paslaugomis, o tai reiškia, ir su visa rezervuoto pašto rinka. Norint suteikti UAB „Vilniaus energija” reikalingas paslaugas nepažeidžiant įstatymų bei už konkurencingą kainą, pristatymo paslaugos teikimas turėjo būti patikėtas AB „Lietuvos paštas” (kiti konkurso dalyviai, nurodydami visų kompleksinių paslaugų kainas, turėjo atsižvelgti į AB „Lietuvos paštas” taikomus pašto pristatymo tarifus).

Įstatymas nedraudžia ūkio subjektams dominuoti tam tikroje rinkoje, bet numato kai kuriuos apribojimus dominuojančių ūkio subjektų veiklai, drausdamas jiems riboti konkurenciją ir varžyti kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje.

Ūkio subjekto veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir tuo atveju, kai jo elgesys paveikia konkurenciją toje atitinkamoje rinkoje, kurioje nagrinėjamas ūkio subjektas neužima dominuojančios padėties, bet dominuoja kitoje, glaudžiai su ja susijusioje, rinkoje.

AB „Lietuvos paštas”, pasinaudodama savo išskirtine padėtimi rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje, žinodama, kokius pašto pristatymo paslaugų įkainius turės įskaičiuoti į savo pasiūlymus konkurse dalyvaujantys konkurentai, bei pasiūlydama UAB „Vilniaus energija” žymiai mažesnį pristatymo paslaugų įkainį, nei tokias paslaugas siūlė pirkti konkurentams (šiuo atveju UAB „Biznio mašinų kompanija” ir UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras”), piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi rezervuotų pašto paslaugų rinkoje ir siekė įtvirtinti savo padėtį bei išstumti konkurentus iš kitos, su minėta rinka glaudžiai susijusios rinkos - sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkos. Toks AB „Lietuvos paštas” elgesys galėjo paveikti konkurenciją sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkoje ir atimti kitiems konkurso dalyviams galimybę jį laimėti nepažeidžiant Pašto įstatymo reikalavimų.

Aplinkybė, kad AB „Lietuvos paštas” nelaimėjo UAB „Vilniaus energija” skelbto konkurso, nepašalina AB „Lietuvos paštas” elgesio neatitikimo Konkurencijos įstatymo nuostatoms.

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad AB „Lietuvos paštas” pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, kuris draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus , kurie riboja ar gali riboti konkurenciją bei nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje.

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už piktnaudžiavimą dominuojančią padėtimi ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

Nustatydama už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimų pažeidimą skiriamos piniginės baudos dydį, Konkurencijos taryba atsižvelgia į tai, kad piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi yra vienas iš pavojingiausių konkurencijos teisės normų pažeidimų, AB „Lietuvos paštas” turi išskirtinę padėtį rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje ir savo veiksmais siekė išplėsti savo įtaką ir į kitas glaudžiai su šia rinka susijusias rinkas. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad pažeidimas įvykdytas lokalinėje rinkoje, bei į tai, kad dėl įvykdyto pažeidimo AB „Lietuvos paštas” neteisėtų pajamų negavo. Atsižvelgus į tai, nustatomas 80000 Lt baudos už pažeidimo pavojingumą dydis.

Nenustatyta jokių AB “Lietuvos paštas” atsakomybę švelninančių ar sunkinančių aplinkybių.

Pažeidimas nebuvo trunkamasis, todėl negali būti taikomas baudos padidinimas atsižvelgus į pažeidimo trukmę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsniu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591 patvirtintomis „Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis“,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad AB „Lietuvos paštas“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnį.

2. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti AB „Lietuvos paštas” 80000 (aštuoniasdešimties tūkstančių) Lt piniginę baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios” priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas