DĖL AB „LIETUVOS TELEKOMAS“ VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO 2 PUNKTO REIKALAVIMUS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno,

Konkurencijos tarybos narių: A.Klimo, D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,

sekretoriaujant Z.Balsienei,

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: P.Minkevičiui, D.Stadalnikienei, J.Šovienei,

proceso šalims: UAB „Interprova“ atstovams D.Liutkui ir T.Rymoniui, AB „Lietuvos telekomas“ atstovams H.Suokko, E.Gudelytei-Harvey ir E.Sutkienei, UAB „Omnitel“ atstovams J.Šlekytei ir S.Grobliui, UAB „Delfi internet“ atstovui A.Vitkauskui,

ekspertui B.Burgiui,

specialistams: Susisiekimo ministerijos atstovams V.Kvietkui ir M.Girdzevičiui, Ryšių reguliavimo tarnybos atstovams F.Dobrovolskiui, T.Lamanauskui, V.Syrusui ir S.Grašiui,

2002 m. vasario 21 d. Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė :

1. Tyrimas dėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus buvo pradėtas 2001-05-17 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.59 UAB „Interprova“ (Savanorių pr. 192, Kaunas) prašymo pagrindu. Pareiškėjas prašė paaiškinti, ar AB „Lietuvos telekomas“, užblokuodama ISDN srauto ir telefono linijas, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimų. AB „Lietuvos telekomas“, apkaltinusi UAB „Interprova“ Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, pagal kurį pagrindinis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius iki 2002-12-31 turi teisę būti vieninteliu bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriumi ir bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėju, pažeidimu, užblokavo pareiškėjui ISDN srauto ir telefono linijas. Tačiau pagal Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį balso telefonijos paslauga apibrėžta kaip balso signalo komutacinis perdavimas realiu laiku tarp galinių įrenginių, prijungtų prie bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų. Pareiškėjo nuomone, turimos techninės priemonės nei teoriškai, nei praktiškai negali balso perduoti realiu laiku, nes balsą perduodant paketais per internetą tai neįmanoma. Tokiais veiksmais AB „Lietuvos telekomas“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, nes dėl užblokuotų telefono linijų neįmanoma veikti rinkoje ir konkuruoti su įmonėmis, kurios teikia duomenų perdavimo paslaugas.

2. Tyrimo metu nustatyta:

AB „Lietuvos telekomas“ užima dominuojančią padėtį skirtųjų linijų, naudojamų balso ir duomenų perdavimui, nuomos rinkoje Lietuvos Respublikoje.

Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo eksploatavimo ir telekomunikacijų paslaugų teikimo šiuo tinklu rinka Lietuvoje turi būti laisva nuo 2002 m. gruodžio 31 d. Pagrindinis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius iki šios datos turi teisę būti vieninteliu bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriumi ir bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėju“. Tokios pat išimtinės teisės AB „Lietuvos telekomas“ nustatytos ir Susisiekimo ministerijos šiai įmonei išduotoje Licencijoje Nr.174/97. Iš Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnyje pateiktų bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo, bendrojo telekomunikacijų tinklo, balso telefonijos paslaugos sąvokų darytina išvada, kad AB „Lietuvos telekomas“ suteikta išimtinė teisė teikti tik tam tikrą dalį balso telefonijos paslaugų, t.y. vietinio, tarpmiestinio ir tarptautinio telefono ryšio paslaugas bendroju fiksuoto telefoninio ryšio tinklu.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamas interneto telefonijos paslaugų teikimas, kai prie internetinės telefonijos paslaugos teikėjo serverio jungiamasi per AB „Lietuvos telekomas“ bendrąjį fiksuoto telefoninio ryšio tinklą telefono pagalba Lietuvos Respublikoje. Internetinė telefonija - tai telekomunikacijų paslaugos (balso, fakso ir/ar balso-pranešimų naudojimas), kurios perduodamos per interneto tinklą, o ne per bendrąjį fiksuotą telefono ryšio tinklą. Teikiant šią paslaugą garsas pervedamas į skaitmeninę formą ir balsas keliauja kaip duomenų paketai per internetą.

Nustatyta, kad UAB „Interprova“ teikiama telekomunikacijų paslauga negali būti priskiriama balso telefonijos paslaugai, nes neatitinka balso telefonijos paslaugos kriterijų, t.y. nėra teikiama fiksuoto telefono ryšio tinklu ir balso signalas nėra perduodamas realiu laiku.

Pagal Susisiekimo ministro 2000-11-09 įsakymu Nr. 321 „Dėl leidimų verstis nelicencijuojama telekomunikacijų veikla išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Leidimų verstis nelicencijuojama telekomunikacijų veikla išdavimo taisyklių 6.1. punktą „įmonė, kuri nustatyta tvarka įregistruota, norėdama steigti, eksploatuoti bendruosius duomenų perdavimo tinklus bei teikti duomenų perdavimo paslaugas privalo gauti leidimą“. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis VĮ Valstybinė radijo dažnių tarnyba 2001-02-02 išdavė UAB „Interprova“ leidimą Nr.02/2001, kuris suteikia teisę įmonei steigti, eksploatuoti bendrąjį duomenų perdavimo tinklą bei teikti duomenų perdavimo paslaugas šiuo tinklu. Teikdama 2001-01-09 prašymą Nr.2001-03 dėl leidimo išdavimo, UAB „Interprova“ pateikė numatomos veiklos aprašymą, kuriame teigiama, kad pagrindinė numatoma įmonės veikla - internetinė telefonija (kompiuteris/kompiuteris, kompiuteris /telefonas, telefonas/telefonas), neperduodant balso duomenų realiu laiku. Paslaugą numatoma teikti visoje Lietuvos teritorijoje, UAB „Interprova“ klientus galės susijungti su įmone PSTN, radijo modeminio ryšio pagalba arba skirtosiomis duomenų perdavimo linijomis.

Europos Komisijos 1998-01-10 paskelbtame komentare 98/C6/04 dėl balso perdavimo interneto tinklais statuso, atsižvelgus į Bendrijos teisę, nurodomi pagrindiniai požymiai, skiriantys tradicinę balso telefoniją ir balso, perduodamo interneto tinklais, paslaugas, įvertinus 90/388/EEC direktyvos nuostatas. Vertinant iš vartotojo pozicijų komentaruose išskiriami 3 balso ryšio naudojant internetą būdai. Vienas jų - telefonas/telefonas atvejis, t.y. kai balsas perduodamas per internetą tarp vartotojų, kurie abu naudoja telefonus, sujungtus bendruoju fiksuoto telefono ryšio tinklu.

Komentare pažymima, kad internetinė telefonija dėl dabartinės interneto technologijos (juostos pločio išlaikymo ir suspaudimo technikos) negali būti tiekiama realiu laiku. Pagal šią technologiją balsas skaitmeniškai užkoduojamas, supakuojamas ir siunčiamas vartotojui iš galinio taško į serverį ir iš jo į priėmimo serverį, kuris siunčia jį į gavimo įrangą, sujungtą su kitu galiniu tašku, kuri surenka paketus ir juos pateikia kaip balsą per garsiakalbį. Laiko tarpas, reikalingas apdorojimui ir perdavimui iš vieno galinio taško į kitą, vis dar yra toks, kad negali būti vertinamas kaip tokios pat kokybės, kokios yra standartinės realaus laiko paslaugos. Dėl to, kad dalis perdavimo vyksta per internetą, kai galima susigrūdimo rizika, daro neįmanomu garantuoti tą patį patikimumo lygį ir kalbos kokybę kaip tiekiant bendruoju fiksuoto telefoninio ryšio tinklu. Tokiu būdu, šios paslaugos dėl laiko kriterijaus negali būti laikomos balso telefonija pagal 90/388/EEC direktyvoje pateiktą apibrėžimą ir patenka į liberalizuotų paslaugų sritį.

Tradicinė balso telefonija paremta fiksuotu telekomunikacijų tinklu. Šio tinklo veikimo esmė yra ta, kad viso pokalbio metu tinkle jam yra rezervuojamas tam tikras ryšio kanalas. Pokalbis „keliauja“ per visą eilę komutatorių ir kiekvienas iš jų paskiria atitinkamą ryšio kanalą pokalbiui iki to laiko, kol yra gaunamas signalas, jog pokalbis baigtas. Pagrindinis tokios sistemos trūkumas yra tas, kad visas ryšio kanalas yra naudojamas tam konkrečiam skambučiui nepriklausomai nuo to, yra perduodama informacija, ar ne. Todėl, net jei pokalbio metu yra tylima, daromos pauzės, paskirtas ryšio kanalas negali būti naudojamas kitiems skambučiams.

IP (interneto protokolo) technologijos suskirsto elektroninius duomenų srautus į įvairaus dydžio paketus (baitais). Kiekvienam paketui suteikiamas pavadinimas arba adresas, ir paketas yra perduodamas nuo vieno maršrutizatoriaus iki kito. Kiekvienoje „stotelėje“ (perdavimo linijos dalyje) tokiam paketui suteikiama pakankamai informacijos pasiekti kitą „stotelę“, kur procesas yra kartojamas. Taigi, IP telefonijoje kiekvieno skambučio „balso paketas“ neapima visos sukurtos grandinės, ir gali pasukti labai skirtingais maršrutais tarp skambintojų iki jis vėl grąžinamas į pradinę būklę (paketai vėl suklijuojami). Komutuojamuose tinkluose, priešingai, naudojant protokolus, tokius kaip Signalizavimo sistema 7 (SS 7), siekiant sudaryti ištisinę grandinę tarp skambinančio ir skambinimą priimančio, skambutis yra nukreipiamas per vietinių, tarpmiestinių ir tarptautinių komutatorių hierachiją.

Susisiekimo ministerijos nuomone, Telekomunikacijų įstatyme nėra apibrėžta internetinės telefonijos sąvoka. Pagal šį įstatymą balso telefonijos paslaugų teikimas yra apribotas, o duomenų perdavimo sąvoka neapima balso telefonijos paslaugų. Europos Komisijos 2000-12-22 paskelbtame komentare Nr.2000/C3 69/03 dėl balso perdavimo interneto tinklais statuso, atsižvelgiant į Bendrijos teisę, nurodomi pagrindiniai požymiai, skiriantys tradicinę balso telefoniją ir balso, perduodamo interneto tinklais, paslaugas, įvertinus direktyvos 90/388/EEB nuostatas.

Konkurencijos tarybos pasirinkto eksperto Kauno technologijos universiteto dėstytojo, žurnalo „Kompiuterija PS World“ vyr. redaktoriaus dr.B.Burgio nuomone, iš Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikto apibrėžimo - balso telefonijos paslauga yra balso signalo komutacinis perdavimas realiu laiku - darytina išvada, kad nėra numatomi signalo kodavimo, pakavimo, kompiuterinio apdorojimo ir pan. veiksniai. Balso perdavimas interneto tinklais negali būti laikomas perdavimu realiuoju laiku, nepaisant to, kad dėl technologijos progreso prie to priartėjama. Perdavimo prigimtis vis tiek lieka paketinis signalų apdorojimas, kompiuterinis duomenų įsiminimas, perdavimo maršrutizavimas, o ne tiesioginis abonentų sujungimas. Eksperto nuomone, „bendrojo fiksuoto telefoninio ryšio tinklo“ negalima sutapatinti su „telekomunikacijų tinklu“, nes pagal Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymą pirmasis yra tik antrojo tinklo dalis. Todėl ekspertas daro išvadą, kad paslaugos telekomunikaciniais tinklais gali būti platesnės nei telefono tinklais ir nepatenka į reguliavimą pagal Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnį, o internetinė telefonija - tai duomenų perdavimo paslauga.

Tyrimą atlikę pareigūnai padarė išvadą, kad AB „Lietuvos telekomas“, užimdama dominuojančią padėtį bendrojo fiksuoto telefono ryšio ir telekomunikacinių tinklų nuomos rinkose, priėmė sprendimus užblokuoti nuomojamas linijas internetinės telefonijos paslaugas teikiančioms įmonėms, tokiu būdu eliminuodama konkurenciją ir įtvirtindama savo dominuojančią padėtį internetinės telefonijos paslaugų rinkoje. Tokie AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai vertintini kaip internetinės telefonijos paslaugų plitimo ribojamas ir rinkos monopolizavimas pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktą.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe siūloma laikyti tai, kad ūkio subjektas pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį jau buvo paskirtos įstatyme numatytos sankcijos. Konkurencijos taryba 2000-12-22 nutarimu Nr.16/b AB „Lietuvos telekomas“ už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 punktus, skyrė 150000 litų pinigine baudą.

Nustatyta, kad dėl AB „Lietuvos telekomas“ neteisėtų veiksmų UAB „Interprova“ buvo padaryta materialinė žala (įmonės skaičiavimais apie 1000000 litų pajamų). Be to, AB „Lietuvos telekomas“ antikonkurenciniais veiksmais buvo daroma žala ne tik konkrečiam ūkio subjektui, kurio patiriamą žalą dėl neteisėtų veiksmų galima įvertinti, bet pažeidžiamas ir viešasis interesas, ribojama potenciali konkurencija, daroma žala vartotojams.

Tyrimą atlikusi grupė Konkurencijos tarybai pasiūlė: 1) įpareigoti AB „Lietuvos telekomas“ atnaujinti paslaugų teikimą UAB „Interprova“ ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo dienos; 2) skirti AB „Lietuvos telekomas“ 0,2 procento bendrųjų metinių pajamų piniginę baudą.

3. Konkurencijos tarybos posėdyje dalyvavęs UAB „Interprova“ direktorius D.Liutkus teigė, jog sutinka su tyrimo išvadomis. UAB „Interprova“ nepažeidė AB „Lietuvos telekomas“ išimtinės teisės, nes pagal Telekomunikacijų įstatymą išimtinės teisės yra suteiktos tik balso telefonijai. Internetinės telefonijos atveju paslaugai teikti naudojamas internetas, kuris nėra fiksuoto ryšio tinklas. Situacija Latvijoje nėra analogiška situacijai Lietuvoje, nes Latvijoje Telekomunikacijų įstatymu, kuris veikia nuo 1993-03-10, visoms paslaugoms yra suteiktos išimtinės teisės Latvijos telekomui. Lenkijoje buvo atsižvelgta į Europos Komisijos išvadas ir parengtas Komentaras, kuriame atsižvelgiant į „realaus laiko“ kriterijų balso telefonija ir internetinė telefonija išskiriamos kaip atskiros paslaugos. Balso telefonija ir internetinė telefonija skiriasi, nes teikiant internetinės telefonijos paslaugą tik dalis minėtos paslaugos teikiama fiksuoto telefono ryšio tinklu. Vartotojas visų pirma turi prisiskambinti iki internetinės telefonijos paslaugos teikėjo serverio ir šiuo atveju paslauga teikiama fiksuoto telefono ryšio tinklu ir už ją vartotojas moka AB „Lietuvos telekomas“, o toliau jau balsas yra perduodamas per interneto tinklą ir už tai vartotojas moka internetinės telefonijos paslaugos teikėjui. Europos Komisija 2000 m. pabaigoje, t.y. beveik tuo pat metu, kada buvo atjungtos linijos UAB „Interprova“, nustatė, jog šiuo metu esančios technologijos neužtikrina, kad minėta paslauga gali būti teikiama realiu laiku. Priimdama šį sprendimą Europos Komisija atsižvelgė į daugelio Europos šalių Telekomų nuomones ir būtų klaidinga nesutikti su šia Europos Komisijos nuomone. Internetinės telefonijos paslaugos kokybė negali prilygti balso telefonijos paslaugos kokybei dėl didelių perkrovimų tinkluose.

Susisiekimo ministerijos atstovas V.Kvietkus teigė, jog ministerija pritaria Konkurencijos tarybos tyrimo išvadoms, kad nagrinėjamos paslaugos būtų atskirtos į atskirą rinką. Nagrinėjamu atveju ministerija yra prašiusi AB „Lietuvos telekomas“ atstatyti paslaugų teikimą UAB „Interprova“.

Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas F.Dobrovolskis teigė, jog tarnyba pritaria Konkurencijos tarybos pareigūnų tyrimo išvadoms ir mano, jog šios išvados atitinka tiek Telekomunikacijų įstatymą, tiek ir ES teisę bei praktiką. Telekomunikacijų įstatyme AB „Lietuvos telekomas“ suteiktos išskirtinės teisės atskiriamos technologiškai, o ES direktyvos nėra skirtos išskirtinių teisių išplėtimui, jos skirtos reguliavimo supaprastinimui jau liberalizuotose rinkose. ES teisės aktai bei internetinės telefonijos aiškinimo praktika aiškiai nurodo, jog internetinės telefonijos paslaugų kokybė vis dar neprilygsta tradicinės balso telefonijos paslaugų kokybei.

UAB „Omnitel“ atstovas S.Groblys teigė, jog pritaria Konkurencijos tarybos tyrimo išvadoms. Siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad AB „Lietuvos telekomas“ per UAB „Voicecom“ teikė internetinės telefonijos paslaugas ir iš šios veiklos gavo pelną.

Asociacijos „Infobalt“ viceprezidentas R.Krukauskas teigė, jog asociacija pritaria Konkurencijos tarybos pozicijai nagrinėjamu klausimu. R.Krukauskas išreiškė apgailestavimą, kad Susisiekimo ministerija anksčiau neišsprendė šios problemos ir nereglamentavo, jog minėta paslauga nepriklauso „Lietuvos telekomas“ monopolijai.

Posėdyje dalyvavusi AB „Lietuvos telekomas“ atstovė advokatė E.Sutkienė patvirtino pagrindinius motyvus, kodėl nesutinka su Konkurencijos tarybos tyrimo išvadomis, išdėstytus AB „Lietuvos telekomas“ 2002-01-10 Nr. 01-1-36 ir 2002-02-21 atsiliepimuose į Konkurencijos tarybos pranešimą apie tyrimo išvadas ir pasiūlymus. Konkurencijos tarybos tyrimo išvadose pabrėžiama, kad Telekomunikacijų įstatymas atskiria technologijas, t.y. teigiama, kad paslaugai internetu nėra suteikta išimtinė teisė, tačiau Telekomunikacijų įstatymas šių paslaugų išskyrimo nenumato ir negalėjo numatyti, nes Licencija bendrovei buvo suteikta 1997 m., Telekomunikacijų įstatymas priimtas 1998 birželio mėn., o Direktyvos 90/388/EEC komentaras buvo priimtas 1998 m. viduryje. Suteikdamos išimtines teises tiek Susisiekimo ministerija, kuri tuo metu atliko ryšių reguliavimo funkcijas, tiek Vyriausybė aiškino, kad išimtinės teisės apima visas paslaugas, susijusias su balso persiuntimu neišskiriant technologijų. Negalima kaltinti AB „Lietuvos telekomas“, kad bendrovė žinojo ir neatsižvelgė, nes į šias aplinkybes pirmiausia turėjo atsižvelgti „reguliatorius“. Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo eksploatavimo ir telekomunikacinių paslaugų teikimo šiuo tinklu rinka Lietuvoje turi būti laisva tik nuo 2002-12-31. Iki to laiko negalima priimti jokių sprendimų, kurie pakeistų operatoriaus veiklos sąlygas. Jei priimama nuomonė, kad Konkurencijos taryba gali vadovautis direktyva 90/388/EEC, reikia atsižvelgti ir į tai, kad ši direktyva apibrėžia, kada ir kokiomis sąlygomis išimtinės teisės yra suteikiamos. Pagal direktyvos nuostatas išimtinė teisė - tai ne kokia nors privilegija, o tai tik tam tikro teisinio režimo pereinamuoju laikotarpiui nustatymas. Darytina išvada, kad išimtinių teisių objektas yra balso perdavimo paslauga nepriklausomai nuo technologijos, o Telekomunikacijų įstatymas neaiškina ir neįteisina internetinės telefonijos paslaugos, todėl, kol ši paslauga nebus įteisinta atitinkamais dokumentais, negalime kalbėti ir apie šios paslaugos rinką. Telekomunikacijų rinkos reguliavimas yra priskiriamas prie viešojo administravimo santykių, kuriuos reglamentuoja Telekomunikacijų ir Viešojo administravimo įstatymai. Sprendimus dėl minėtos rinkos liberalizavimo gali priimti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Konkurencijos tarybos sprendimas, jei jis aiškins įstatymą arba įteisins internetinės telefonijos paslaugos egzistavimą, gali būti vertinamas kaip Konkurencijos tarybos įgaliojimų viršijimas, nes tokie įgaliojimai Tarybai nėra suteikti.

AB „Lietuvos telekomas“ atstovė nurodė, jog dėl telekomunikacijų rinkos reguliavimo principų yra pasisakęs Konstitucinis teismas 1999-10-08 sprendime, ir trumpai tai galima būtų pasakyti: „leidžiama viskas, kas nėra draudžiama“. AB „Lietuvos telekomas“ atžvilgiu nebuvo teisės akto, kuriuo būtų draudžiama riboti internetinės telefonijos paslaugas, todėl ji elgėsi teisingai ir įgyvendino konstitucinį ūkinės veiklos laisvės principą. Telekomunikacijų įstatymas yra vienintelis teisės aktas reglamentuojantis „Lietuvos telekomo“ veiklą. Šis įstatymas internetinės telefonijos neišskiria į atskirą rinką, todėl Konkurencijos taryba, nagrinėdama šią bylą, negalėjo remtis Lietuvos teisės aktais ir rėmėsi ES teisės aktais bei juos nagrinėjo. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnis nurodo, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos teisės aktus su ES konkurencijos santykius reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau Konkurencijos įstatymas nenumato, kad Konkurencijos taryba gali tiesiogiai taikyti ES teisės aktus. Direktyva 90/388/EEC yra skirta šalims-narėms, ji apibrėžia bendrus reikalavimus šalims-narėms konkurencijai telekomunikacijų rinkoje. Šioje direktyvoje pateiktas balso telefonijos apibrėžimas yra identiškas pateiktam Telekomunikacijų įstatyme apibrėžimui. Minėtoje direktyvoje nėra įvardinta internetinė telefonija, ši sąvoka pirmą kartą atsiranda tik Rekomendacijoje (98/C6/04). Direktyva nustato sąlygas, kokiomis šalys-narės operatoriams suteikia išimtines teises telefono tinklų eksploatacijai ir paslaugų teikimui, ir aiškiai nurodo, kad išimtinė teisė turi tam tikras blogybes - apriboja konkurentų įėjimą į rinką ir verčia vartotojus naudotis paslaugomis, kurioms yra suteikta išimtinė teisė, t.y. nurodo, kad Konkurencijos įstatymo nuostatos šioje srityje taikomos ribotai. Direktyva pripažįsta, jog bet koks šioje Direktyvoje minimų normų ir principų taikymas turi būti vykdomas nacionalinės teisės aktais. Rekomendacija 98/C6/04 jau apibrėžė garso signalų siuntimo internetu paslaugos statusą ir atskyrė ją nuo balso telefonijos paslaugų, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad ji yra ne norminio, o rekomendacinio pobūdžio. Nauji ES teisės aktų projektai atsisako bandymo atskirti balso telefoniją ir internetinę telefonija. Įvedama nauja elektroninių paslaugų sąvoka, apimanti visomis technologijomis ir tinklais perduodamus elektromagnetinius signalus. Negalima vadovautis tais apibrėžimais, kurie šiandien jau yra keičiami.

Šiuo metu AB „Lietuvos telekomas“ suteiktos išimtinės teisės apima internetinės telefonijos paslaugas nepriklausomai nuo technologijos, todėl Konkurencijos įstatymo 2 straipsnis neturi būti taikomas. Konfliktą gali spręsti tik bendros kompetencijos teismas. Jei Konkurencijos taryba nuspręstų ir Konkurencijos įstatymas būtų taikomas, sankcija negali būti skiriama, nes tyrimo metu nenustatyta Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pažeidimo sudėtis: nėra pažeidimo objekto (teisės akto, kurį pažeidė AB „Lietuvos telekomas“), taip pat nėra objektyviosios ir subjektyviosios pusių. Be to, negalima laikyti pažeidimo pakartotiniu. Byloje minimą pirmą pažeidimą bendrovė įvykdė 2000 m. balandžio-gegužės mėn., o bauda už šį pažeidimą buvo skirta 2000-12-22. Nagrinėjamu atveju sutartis su UAB „Interprova“ buvo nutraukta 2000-12-12, t.y. iki 2000-12-22, kada Konkurencijos taryba pripažino „Lietuvos telekomą“ pažeidus įstatymą. Sankcija negali būti taikoma ir dėl senaties. Tariamas AB „Lietuvos telekomo“ pažeidimas buvo padarytas 2000-12-12, kai UAB „Interprova“ buvo nutrauktas telekomunikacijų paslaugų teikimas, tačiau administracinė nuobauda pagal Konkurencijos įstatymą per 6 mėnesius nebuvo paskirta, todėl dėl senaties termino suėjimo ji negali būti paskirta.

AB „Lietuvos telekomas“ atstovas H.Suokko teigė, jog tyrimo metu UAB „Interprova“ teikiama paslauga nebuvo testuota, todėl neaišku, kokiu pagrindu tyrimo išvadose teigiama, kad paslauga buvo teikta nerealiu laiku. Rinkos liberalizavimas, jos atidarymas konkurencijai yra tiesiogiai susijęs su AB „Lietuvos telekomas“ privatizavimo sandoriu ir jame numatytomis sąlygomis. Konkurencijos taryba, prieš priimdama sprendimą, turi įvertinti, ar turi tam įgaliojimus, kompetenciją ir yra pasirengusi priimti šio sprendimo pasekmes. Be to, nėra žinoma, kokia licencija vadovavosi UAB „Interprova“, teikdama balso telefonijos paslaugas.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a :

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalis nustato, kad dominuojanti padėtis – tai „vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų“.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, atitinkama rinka suprantama „kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje“.

Atitinkamos rinkos, kuriose veikia AB „Lietuvos telekomas“, yra skirtųjų linijų, naudojamų balso ir duomenų perdavimui, nuomos rinka ir duomenų perdavimo, o tiksliau – internetinės telefonijos – rinka Lietuvos Respublikoje. Kadangi AB „Lietuvos telekomas“ istoriškai ilgą laiką buvo ir tebėra vienintelis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius, bendrovei nuosavybės teise priklauso visas bendrasis fiksuoto telefono ryšio tinklas, o vadovaujantis Telekomunikacijų įstatymu AB „Lietuvos telekomas“ iki 2002-12-31 turi bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo monopolį, darytina išvada, kad AB „Lietuvos telekomas“ tiesiogiai nesusiduria su konkurencija skirtųjų linijų nuomos rinkoje ir todėl, Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalies prasme, užima joje dominuojančią padėtį.

Pagal Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį „draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar kiti įstatymai, skirti ūkinės veiklos sritims, numato išimtis“.

Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis bei AB „Lietuvos telekomas“ išduotos Licencijos Nr.174/97 2 skyriaus 8 punktas nustato, kad „AB „Lietuvos telekomas“ iki 2002 m. gruodžio 31 d. turi išimtinę teisę eksploatuoti komutavimo, perdavimo ir kitokią įrangą, skirtą telekomunikacijų tinklų, skirtų balso telefonijos paslaugoms teikti, sujungimams su kitų šalių bendrojo telefono ryšio tinklais skirtais balso telefonijos paslaugoms teikti“.

Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama balso telefonijos paslauga, kaip „balso signalo komutacinis perdavimas realiu laiku tarp galinių įrenginių, prijungtų prie bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų, t.y. kalbinės informacijos perdavimas tarp tokius galinius įrenginius naudojančių vartotojų.“ Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 10 dalį duomenų perdavimo paslaugos – telekomunikacijų paslaugos, apimančios ženklų, signalų, rašytinės informacijos, vaizdų ir garsų ar kitokio pobūdžio informacijos perdavimą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis, išskyrus balso telefonijos paslaugas“.

Telekomunikacijos paslauga laikoma balso telefonijos paslauga, o ne duomenų perdavimo, jeigu ji tenkina visus šiuos kriterijus: 1) balsas perduodamas komutaciniu būdu tarp bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų; 2) balso signalas perduodamas realiu laiku.

Iš išdėstyto seka, kad Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis būtų netaikomas tais atvejais, jeigu AB „Lietuvos telekomas“ teiktų balso telefonijos paslaugą, kaip ją apibrėžia Telekomunikacijų įstatymas, ir nesuteiktų teisės kitiems ūkio subjektams jos teikti. Jeigu paslauga nėra ir negali būti apibrėžiama kaip balso telefonija ir AB „Lietuvos telekomas“ kliudo kitiems ūkio subjektams ją teikti, taikomas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis.

Tyrimo medžiaga rodo, kad balso telefonija neapima internetinės telefonijos, nes balsas nėra perduodamas tiesiogiai realiu laiku ir paslauga nėra teikiama vien tik fiksuoto telefono ryšio tinklu. Balso perdavimas interneto tinklais negali būti laikomas perdavimu realiuoju laiku, nepaisant, kad dėl technologijos progreso prie šito priartėjama. Perdavimo prigimtis vis tiek lieka paketinis signalų apdorojimas, kompiuterinis duomenų įsiminimas, perdavimo maršrutizavimas, o ne tiesioginis abonentų sujungimas. O bendrojo fiksuoto telefoninio ryšio tinklo negalima sutapatinti su telekomunikacijų tinklu, nes pagal Telekomunikacijų įstatymą pirmasis yra tik antrojo tinklo dalis.

Interneto telefonijos rinka, jos produktai ir dalyviai labai skiriasi nuo tradicinės PSTN rinkos. Interneto telefonijos privalumas yra sąnaudų taupymas lyginant su tradicinio grandininio komutuojamo tinklo sąnaudomis. Vartotojams interneto telefonijos paslaugos yra pigesnės nei grandininio komutuojamo tinklo teikiamos paslaugos. Kitas svarbus momentas, kuris leidžia išskirti aukščiau minėtą paslaugą į atskirą rinką, yra paslaugos kokybė. Paslaugų kokybė yra balso telefonijos pagrindas. Kokybę apibūdina keli parametrai, tarp jų - patikimumas, pralaidumas ir saugumas. Kadangi internetinės telefonijos signalai, perduodami per internetą, paprastai yra keletą kartų konvertuojami, susiduria su nenuspėjamomis sąlygomis duomenų srautuose ir dėl to kartais užlaikomi tam tikram laikui, kas paprastai neatsitinka komutuojamoje telefonijoje, jie iš viso negali būti laikomi atitinkančiais realaus laiko kriterijaus.

Kadangi Telekomunikacijų įstatymas yra suderintas su Europos Sąjungos telekomunikacijų teisės nuostatomis, tikslinga atsižvelgti į Europos Sąjungos praktiką nagrinėjamu atveju.

Europos Komisijos 1998-01-10 paskelbtame 90/388/ECC direktyvos komentare 98/C 6/04 dėl balso perdavimo interneto tinklais statuso, atsižvelgus į Bendrijos teisę, nurodomi pagrindiniai požymiai, skiriantys tradicinę balso telefoniją ir balso, perduodamo interneto tinklais, paslaugas. Pagal 90/388/ECC direktyvos 1 straipsnį „Balso telefonija - tai viešas tiesioginis kalbos perdavimas ir komutavimas realiu laiku, vykdomas komerciniais tikslais tarp komutuojamų tinklo galinių taškų, kas leidžia bet kuriam vartotojui naudoti įrengimą, prijungtą prie tokio tinklo galinio taško, tam, kad susisiektų su kitu to tinklo galiniu tašku“. Kaip nurodyta direktyvos komentare 98/C 6/04, balso perdavimas per internetą gali būti nagrinėjamas kaip balso telefonija, jei tenkinami visi toliau išvardinti požymiai: 1) paslaugos teikiamos komerciniais tikslais; 2) paslaugos teikiamos viešai; 3) balsas yra perduodamas iš bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų; 4) balsas perduodamas tiesiogiai realiu laiku, užtikrinant tą patį patikimumo lygį ir paslaugos kokybę kaip ir bendraisiais komutuojamais telekomunikacijų tinklais.

Europos Komisija 2000-12-22 paskelbtame komentare 2000/C3 6/03 dėl balso perdavimo interneto tinklais statuso padarė išvadą, kad 1998-01-10 komentarui 98/C 6/04 dėl balso perdavimo interneto tinklais esminiai pakeitimai nereikalingi. Komisija laikosi nuomonės, kad internetinė telefonija netenkina balso telefonijos apibrėžimo, išskyrus atvejus, kai interneto telefonija atitinka visas sąlygas, išvardintas 1998 m. komentare.

Tiek ITU (Tarptautinės Telekomunikacijų Sąjungos) generalinio sekretoriaus 2001 metų ataskaita, tiek Europos Sąjungos teisės aktai bei internetinės telefonijos aiškinimo praktika aiškiai nurodo, kad internetinės telefonijos paslaugų kokybė vis dar neprilygsta tradicinės telefonijos paslaugų kokybei, ir dėl to internetinė telefonija yra laikoma atskira telekomunikacijų paslaugų rūšimi.

Darytina išvada, kad interneto telefonija yra viena iš duomenų perdavimo paslaugos rūšių, o tuo tarpu duomenų perdavimo paslaugų rinka yra laisva.

LR Konstitucinio teismo 1999 spalio 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių bei 16 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, „kad konkurencijos telekomunikacijų srityje draudimas nėra visuotinis ir absoliutus - mobiliojo ryšio, „Interneto“ tinklo paslaugų rinka yra laisva“. Konstitucinis teismas minėtame nutarime, taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti asmens ūkinės veiklos laivės ir iniciatyvos principai reiškia, kad „asmuo gali verstis bet kokia įstatymų neuždrausta ūkine veikla. Įstatyme nustatytas asmens ūkinės veiklos laisvės draudimas kiekvienu atveju turi būti aiškus, skirtas Konstitucijoje įtvirtintų vertybių (sąžiningos konkurencijos, vartotojų interesų ir kt.) apsaugai“. „Konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama“.

AB „Lietuvos telekomas“ suteiktų išimtinių teisių negalima aiškinti plečiamai, nes tai reikštų kitų ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvės ribojimą, o tai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės, sąžiningos konkurencijos laisvės principams. Tik kompetentingos institucijos teisės aktu galėjo būti nustatytas draudimas ūkio subjektams teikti internetinės telefonijos paslaugas, o ne AB „Lietuvos telekomas“ sprendimu. AB „Lietuvos telekomas“ suteikta išimtinė teisė yra aiškiai apibrėžta Telekomunikacijų įstatymu bei įmonei išduota Licencija – ji neapima internetinės telefonijos paslaugų teikimo. Taigi, AB „Lietuvos telekomo“ veiksmams Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis yra taikytinas.

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktas numato draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi „atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje, tokiu būdu pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams“.

AB „Lietuvos telekomas“, kaip buvo minėta, užimą dominuojančią padėtį skirtųjų linijų, naudojamų balso ir duomenų perdavimui, nuomos rinkoje Lietuvos Respublikoje. AB „Lietuvos telekomas“ 2000-12-02 10 val. užblokavo UAB „Interprova“ nuomojamas ISDN srauto ir telefono linijas, dėl to UAB „Interprova“ nebegalėjo teikti internetinės telefonijos paslaugų ir buvo išstumta iš internetinės telefonijos paslaugų teikimo rinkos. Kaip nurodė AB „Lietuvos telekomas“, analogiškai užblokuotos linijos buvo 35 bendrovėms. Dėl tokių AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų iš internetinės telefonijos paslaugų teikimo rinkos buvo eliminuotos visos įmonės.

AB „Lietuvos telekomas“ paaiškinimai, kad atsisakymas teikti paslaugas UAB „Interprova“ susijęs su neatsiskaitymu už paslaugas, neturi objektyvaus pagrindo, nes AB „Lietuvos telekomas“ 2000-12-01 raštu Nr. 01-3-1072 perspėjo UAB „Interprova“ ne dėl skolos, o dėl AB „Lietuvos telekomas“ išimtinių teisių pažeidimo.

Taigi, AB „Lietuvos telekomas“, užimdama dominuojančią padėtį bendrojo fiksuoto telefono ryšio ir telekomunikacinių tinklų nuomos rinkose, priėmė sprendimus užblokuoti nuomojamas linijas internetinės telefonijos paslaugas teikiančioms įmonėms, tokiu būdu eliminuodama konkurenciją ir įtvirtindama savo dominuojančią padėtį internetinės telefonijos paslaugų rinkoje. Tokie AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai neleidžia atsirasti naujai paslaugai ir paslaugos teikėjui teikti naujų paslaugų ir yra vertintini kaip internetinės telefonijos paslaugų plitimo ribojamas ir rinkos monopolizavimas pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktą. Prekybos ar gamybos ribojimas yra suprantamas kaip rinkos monopolizavimas, konkurentų stūmimas iš rinkos ar kliūčių sudarymas jiems veikti rinkoje tuo varžant jų sprendimus dėl prekės kiekio, kokybės ar kainos, kas daro žalą vartotojams.

AB „Lietuvos telekomas“ teigia, jog tyrimą atlikę pareigūnai neįrodė, kad įmonė veikė tyčia su pažeisdamas įstatymą. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymas neskiria kaltės formų: tyčia ar neatsargumas, į tai galėtų būti atsižvelgiama tik skiriant baudą. AB „Lietuvos telekomas“, kaip patyręs telekomunikacijų paslaugų tiekimo verslininkas, objektyviai žinojo, kad balso telefonija neapima internetinės telefonijos, tačiau tyčia nutraukė priėjimą prie telekomunikacijų tinklų kitam ūkio subjektui, teikusiam internetinės telefonijos paslaugas, motyvuodamas, kad jis į jas turi išimtines teises. Nors, kaip rodo tyrimo medžiaga, tuo metu AB „Lietuvos telekomas“ pats neteikė šios paslaugos (UAB „Voicecom“ buvo įsteigta tik 2001 m. gegužės mėn.). Pažymėtina ir tai, kad pagal AB „Lietuvos telekomui“ išduotos Licencijos 2 skyriaus 8-10 punktus, Licencijos turėtojas neturi teisės vienašališkai nuspręsti ar buvo pažeidžiamos jo išimtinės teisės, ar ne: „Licencijos turėtojas privalo pranešti apie asmenį, pažeidžianti jam suteiktas išimtines teises Ryšių reguliavimo tarnybai. Ir jei praėjus 3 mėnesiams po to, kai Licencijos turėtojas įteikė pranešimą minėtai tarnybai, neteisėtai veikiantis operatorius vis dar pažeidinėja Licencijos turėtojo teises, Licencijos turėtojas gali imtis teisėtų veiksmų prieš neteisėtai veikiantį operatorių, kad užkirstų kelią tokiems pažeidimams“. AB „Lietuvos telekomas“ neturėjo teisės naudoti savigynos gindama savo išimtines teises, tai turėjo daryti kompetentinga institucija – Ryšių reguliavimo tarnyba, nes svarbu pabrėžti tai, kad kiekvienas peržengiantis ribas išimtinių teisių gynimas galėjo lemti, ir, kaip tyrimas parodė, lėmė kitų ūkio subjektų teisės veikti rinkoje varžymą, dėl ko buvo sustabdyta internetinės telefonijos raida ir apskritai tokios paslaugos plitimas rinkoje.

Darytina išvada, kad AB „Lietuvos telekomas“ priimtas sprendimas nuo 2000 m. gruodžio 2 d. 10 val. UAB „Interprova“ sustabdyti visų telekomunikacijų paslaugų teikimą vertintinas kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, ribojant prekybą ir taip darant žalą vartotojams.

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektams skiriama piniginė bauda nuo 3000 iki 100000 litų, o tais atvejais, kai pažeidimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 10 procentų bendrųjų metinių pajamų“.

Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog „atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai <…> pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.“

Teisės doktrinoje išskiriami du atvejai, kuomet veika laikoma padaryta pakartotinai: 1) kai normos dispozicijoje nurodoma, kad tokie patys veiksmai, už kuriuos pažeidėjas buvo baustas, padaryti pakartotinai po nubaudimo; 2) kai veiksmai padaryti asmens, apskritai bausto už be kokį to įstatymo pažeidimą. Konkurencijos įstatymas aiškiai įvardija būtent antrąjį pakartotinumo atvejį, t.y. pažeidėjas yra laikomas padaręs teisei priešingus veiksmus pakartotinai, jeigu jam buvo paskirta Konkurencijos įstatyme numatyta sankcija, taigi net nebūtina, kad ūkio subjektas būtų baustas už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Pažymėtina, kad minėtoje byloje AB „Lietuvos telekomas“ pažeidė to paties straipsnio tą pačią dalį, tai yra padarė tą patį pažeidimą.

Konkurencijos taryba 2000-12-22 nutarimu Nr.16/b nustatė, kad AB „Lietuvos telekomas“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, pažeisdama Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 punktus, ir už šiuos veiksmus įmonė buvo nubausta 150000 litų pinigine bauda. Taigi, skiriant baudą AB „Lietuvos telekomas“ už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi internetinės telefonijos paslaugų teikimo rinkoje, turi būti atsižvelgiama į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pažeidimo pakartotinumą.

Pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalį „ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, - nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos“. Prieiga prie telekomunikacijų tinklų UAB „Interprova“ buvo sustabdyta 2000 m. gruodžio 12 d., tačiau šis pažeidimas yra tęstinis, nes ne tik pareiškėjas ir šiuo metu negali teikti internetinės telefonijos paslaugos, bet apskritai yra ribojamas internetinės telefonijos paslaugų plitimas. Taigi, patraukimo atsakomybėn senaties terminai nėra suėję.

Įvertinus Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatytus baudos dydžio nustatymo kriterijus, buvo nustatyta, kad dėl AB „Lietuvos telekomas“ neteisėtų veiksmų UAB „Interprova“ buvo padaryta materialinė žala. Įmonės skaičiavimais UAB „Interprova“ per analizuojamą laikotarpį negavo apie 1000000 litų pajamų.

Reikia pažymėti, kad AB „Lietuvos telekomas“ antikonkurenciniais veiksmais buvo daroma žala ne tik konkrečiam ūkio subjektui, kurio patiriamą žalą dėl neteisėtų veiksmų galima įvertinti, bet buvo pažeistas ir viešasis interesas, ribojama potenciali konkurencija, daroma žala vartotojams, kurie, dėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų, negavo tos optimalios naudos – kokybiškos prekės už palankiausią kainą, kurią garantuoja sąžininga ir nesuvaržyta konkurencija rinkoje. Konkrečiais dydžiais įvertinti tokios neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį bei dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį yra neįmanoma. Tačiau yra žinoma, kad internetinės telefonijos paslauga yra pigesnė nei įprastinė telefono ryšio paslauga. Vadinasi, jei AB „Lietuvos telekomas“ nebūtų monopolizavusi internetinės telefonijos rinkos ir joje būtų galėję laisvai veikti operatoriai, norintys teikti šią paslaugą, vartotojams santykinai pigesnės internetinės telefonijos paslaugos būtų buvę prieinamos platesniu mastu. Taigi, pažeidimu padaryta žala yra vertintina kaip sunkinanti šio pažeidimo padarymo aplinkybė.

Atsižvelgus į išdėstytus baudos diferencijavimo kriterijus, AB „Lietuvos telekomas“ už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pažeidimą skirtina 0,2 procento bendrųjų metinių pajamų piniginė bauda, tai yra 2077154 litai.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a :

1. Įpareigoti AB „Lietuvos telekomas“ atnaujinti paslaugų teikimą UAB „Interprova“ ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo.

2. Už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pažeidimą AB „Lietuvos telekomas“ skirti 0,2 procento bendrųjų metinių pajamų piniginę baudą, tai yra 2077154 (du milijonus septyniasdešimt septynis tūkstančius šimtą penkiasdešimt keturis) litus.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas