DĖL AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 9 STRAIPSNIAMS IR eUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES 82 STRAIPSNIUI

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba, KT), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Sigito Cemnolonskio, Gendriko Stuko;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Linai Kasperavičienei, Arvydui Mačiokui, Šarūnui Pajarskui, Jūratei Šovienei;

proceso šalims:

AB „Mažeikių nafta” atstovams: Paul Nelson English, advokatui Jauniui Gumbiui, advokatui Žilvinui Zinkevičiui, advokatui Šarūnui Keserauskui, Agnei Makauskaitei, Karoliui Kačerauskui, Sigitui Zakalskiui, Neil Dryden, Plamen Natzkoff, William F.Robinson, Dan Burton, Giedrei Kaminskaitei-Salters, Carlo Procaccini;

UAB „Skulas” atstovui Romandui Sadauskui;

KB „Tiltoilas” atstovams: Algirdui Liaudanskiui, Algimantui Čaplinskui, Aidui Gedvilui, Giedriui Stanevičiui;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui AB „Mažeikių nafta” Sauliui Vorauskui;

2005 m. gruodžio 15, 16, 19, 22 dienomis viešame bylų nagrinėjimo posėdyje (dalis posėdžio, AB „Mažeikių nafta“ prašymu, buvo paskelbta uždaru siekiant apsaugoti įmonės komercines paslaptis) išnagrinėjo bylą dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - Konkurencijos įstatymas) 5 ir 9 straipsniams ir Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau - EB steigimo sutartis) 82 straipsniui.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas pradėtas 2004 m. liepos 15 d. Konkurencijos tarybos iniciatyva dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams (Konkurencijos tarybos 2004-07-15 nutarimas Nr. 1S-119). Tyrimas pratęstas: Konkurencijos tarybos 2004-12-09 nutarimu Nr. 1S-169; 2005-03-07 nutarimu Nr. 1S-27 (ir papildytas dalimi dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties EB steigimo sutarties 82 straipsniui), 2005-06-09 nutarimu Nr. 1S-66.

Tyrimo laikotarpis 2002-2004 m. Tyrimo metu buvo surinkta didelės apimties medžiaga (iš viso 44 tomai): apibrėžta atitinkama rinka, nustatyta AB „Mažeikių nafta” padėtis joje, išnagrinėti AB „Mažeikių nafta” ir jos dukterinių bendrovių veiksmai, jų atitiktis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsniui. Visa tai apibendrinus surašytos tyrimo išvados - 2005 m. liepos 1 d. pranešimas apie atliktą tyrimą dėl AB „Mažeikių nafta” veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsniui (toliau - pranešimas apie atliktą tyrimą). Tyrimą atlikusių Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų vertinimu surinkta pakankamai duomenų pripažinti, kad AB „Mažeikių nafta” vykdė konkurenciją ribojančius veiksmus, t.y. piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi naftos produktų perdirbimo arba benzino pardavimų iš gamyklos rinkoje ar, atitinkamai, naftos produktų perdirbimo arba dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos (arba Baltijos valstybių) teritorijoje: taikė ekonomiškai nepagrįstą, diskriminacinę kainodarą, metinius lojalumo, nekonkuravimo įsipareigojimus, teritorinę kainų diskriminaciją bei vykdė kitus konkurenciją ribojančius veiksmus: diskriminavo atskirus ūkio subjektus parduodama arktinį dyzeliną bei dyzeliną bunkeriavimui, ribojo prekės perpardavimo teritoriją ir kt. ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, 9 straipsnio 3 punktą bei EB steigimo sutarties 82 straipsnį, 82 straipsnio c punktą. Nustatytais AB „Mažeikių nafta” konkurenciją ribojančiais veiksmais buvo ribojamos kitų ūkio subjektų galimybės veikti rinkoje, padaryta didelė žala jiems bei vartotojams. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas nenustatytas.

2005 m. liepos 25 d. Konkurencijos tarybos raštu Nr. (2.14-08)-6V-803 AB „Mažeikių nafta” buvo pateiktas 2005 m. liepos 1 d. pranešimas apie atliktą tyrimą. Kitiems suinteresuotiems asmenims - UAB „Skulas”, KB „Tiltoilas” - buvo išsiųstos pranešimo apie atliktą tyrimą dalys, susijusios su AB „Mažeikių nafta” veiksmais šių bendrovių atžvilgiu.

2005 m. rugsėjo 30 d. AB „Mažeikių nafta” Konkurencijos tarybai raštu pateikė atsiliepimą (iš viso 403 psl.) į minėtą pranešimą apie atliktą tyrimą (toliau - atsiliepimas).

AB „Mažeikių nafta” atsiliepime nesutinka su pareikštais įtarimais pažeidus Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, 9 straipsnio 3 punktą bei EB steigimo sutarties 82 straipsnį, 82 straipsnio c punktą bei išdėsto savo argumentus. AB „Mažeikių nafta” teigia, kad ji neužėmė dominuojančios padėties atitinkamose benzino ir dyzelino rinkose, neigia atlikusi kokius nors konkurenciją ribojančius veiksmus. Be to, bendrovės nuomone, pranešime apie atliktą tyrimą nėra tinkamos įrodymų analizės, trūksta objektyvaus įrodymų aptarimo, pranešimas neatitinka teisinio įrodinėjimo standarto, nesilaikoma Europos Bendrijos teisės praktikos; Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, netinkamai apibrėžta atitinkama rinka, netinkamai nustatyta dominuojanti padėtis, o įmonės veiksmai įvertinti kaip pažeidimai, netinkamai aiškinant ir taikant konkurencijos teisės normas. Savo pozicijai pagrįsti AB „Mažeikių nafta” pateikė išsamius argumentus.

Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje AB „Mažeikių nafta” atstovai laikėsi pozicijos, išdėstytos 2005 m. rugsėjo 30 d. atsiliepime.

UAB „Skulas”, KB „Tiltoilas” atsiliepimų į pranešimą apie atliktą tyrimą nepateikė. Posėdžio metu šios bendrovės pritarė Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo išvadoms.

Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi visą minėtą medžiagą, išklausiusi šalis (AB „Mažeikių nafta”, UAB „Skulas”, KB „Tiltoilas”), toliau išdėsto AB „Mažeikių nafta” veiksmų įvertinimą.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

AB „Mažeikių nafta“ pagrindinės veiklos sritys: naftos ir kitos žaliavos perdirbimas, prekyba naftos produktais, naftos krova į tanklaivius, naftos ir naftos produktų transportavimas vamzdynais. AB „Mažeikių nafta“ perdirba naftos produktus ir prekiauja benzinu, dyzelinu, reaktyviniu kuru, mazutu ir kt. 2004 m. AB „Mažeikių nafta” bendrosios metinės pajamos buvo 7 568 911 000 litų.

AB „Mažeikių nafta“ yra vienintelė naftos produktų gamintoja Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. 2003 m. AB „Mažeikių nafta“ ypatingą dėmesį skyrė savo produktų pardavimo plėtrai. Bendrovė įkūrė dukterinę įmonę - UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai (toliau - MNPN), kurios pagrindinis veiklos uždavinys - efektyvus AB „Mažeikių nafta“ produkcijos pardavimas Lietuvos ir kaimyninių rinkų pirkėjams. Šiuo metu visa bendrovės pagaminta produkcija yra platinama dviem skirtingomis kryptimis - strateginėse bendrovės rinkose (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) pardavimais užsiima MNPN, o jūros keliu per „Klaipėdos naftos“ terminalą - tarptautinės prekybos bendrovė „Petroval S.A“. Latvijoje MNPN veikia per savo dukterinę įmonę - SIA „Mažeikių Nafta Tirdzniecibas nams”, Estijoje - per dukterinę įmonę OU „Mazeikiu Nafta Trading House”.

Tyrimo metu buvo nagrinėjami AB „Mažeikių nafta“ ir jos dukterinių įmonių - prekybos namų - veikla Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.¹

Prekės rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17², kurie parengti ir suderinti su Europos Komisijos pranešimu „Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams“ (97/C 372/03).

Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Vertinant šių produktų pakeičiamumą pirkėjo (vartotojo) atžvilgiu, buvo nustatyta, kad benzinas bei dyzelinas neturi artimų pakaitalų - kitos paskirties naftos produktų. Benzino pakeičiamumas dyzelinu reikalauja specialaus variklio, o pakeičiamumas automobilių dujomis reikalauja papildomų finansinių investicijų specialiai įrangai įrengti. Be to, automobilių dujų kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo kelis kartus mažesnės už benzino bei dyzelino kainas.³

Benzinas pagal oktaninį skaičių skirstomas į rūšis. Lietuvoje yra naudojamos šios benzino rūšys: A-92, A-95, A-98, A-80 (A-80 buvo parduodamas Lietuvoje iki 2004 m. gegužės mėn., o 2002-2004 m. gegužės mėn. sudarė labai nedidelę dalį AB „Mažeikių nafta“ pardavimuose). Benziną A-92 galima pakeisti benzinu A-95 ir atvirkščiai. Taip pat benziną A-95 galima pakeisti benzinu A-98 ir atvirkščiai. Įvertinta tai, kad daugumos šiuolaikinių automobilių varikliai yra kuriami naudoti benziną A-95 ir, esant nedideliam oktaninio skaičiaus skirtumui tarp atskirų rūšių benzinų, galima keisti vienos rūšies benziną į kitą. Benzino A-92 pakeičiamumas benzinu A-95 ir atvirkščiai, kaip ir benzino A-95 pakeičiamumas benzinu A-98 ir atvirkščiai galimas ir kainos atžvilgiu.⁴

Gamintojo ir pirkėjo-didmenininko požiūriu visų benzino rūšių pakeičiamumas tarpusavyje taip pat yra galimas. Todėl, apibrėžiant prekės rinką, skaidyti ją pagal benzino rūšis nėra pagrindo. Be to, Europos Komisija, EB steigimo sutarties 82 straipsnio taikymo tikslu, prekės rinką apibrėžia kaip benzino rinką, neskaidydama jos į smulkesnes rinkas pagal benzino rūšis.⁵

Atitinkamai, ta pati situacija yra ir dėl dyzelino. Pavyzdžiui, nors dyzelinas yra skirstomas į C, E, F, 1 ir 2 klases, priklausomai nuo sezoniškumo, tačiau nei gamintojo, nei pirkėjo požiūriu skirstyti dyzeliną į smulkesnes rinkas pagal sezoniškumą nėra tikslinga.

Tyrimo laikotarpiu nustatyta, kad importuojami naftos produktai atitinka visus Lietuvoje galiojančius reikalavimus, todėl jų pakeičiamumas su vietos gamintojo minėtais naftos produktais yra galimas. Eksportuojami AB „Mažeikių nafta“ naftos produktai atitinka visus Latvijoje ir Estijoje galiojančius reikalavimus, standartus, todėl jų pakeičiamumas su kitų gamintojų eksportuojamais minėtais naftos produktais yra galimas.

Apibrėžiant prekės rinką, būtina įvertinti ir skirtingus tiekimo lygmenis. AB „Mažeikių nafta”, kaip gamintojas, užima kraštutinę priešsrovinę padėtį: pagamintas produktas juda pasroviui nuo gamintojo link galutinio vartotojo. Šis gamintojas savo produkciją parduoda tiek dideliems, tiek ir santykinai mažesniems didmeniniams pirkėjams, kurie parduoda jį mažmenininkams ir/arba patys per savo valdomus degalinių tinklus parduoda jį galutiniam vartotojui (tokiu atveju jie patys veikia ir kaip mažmenininkai). Nors AB „Mažeikių nafta“ dalį benzino ir dyzelino parduoda tiesiai mažmenininkams, ši pardavimų dalis yra nereikšminga, be to, tai nebuvo tyrimo objektas.

AB „Mažeikių nafta“ teiginiai atsiliepime, kad pardavimai, vykdomi iš AB „Mažeikių nafta“ autotransportu, bei pardavimai, vykdomi geležinkeliu, sudaro atskiras prekės rinkas, yra nepagrįsti, nes praktiškai skiriasi tik transportavimo priemonės, kuriomis prekę gauna pirkėjas, be to, dauguma pirkėjų perka abiem būdais. Europos Komisijos praktikoje taip pat nėra precedentų, kai naftos produktų rinkos išskiriamos pagal jų transportavimo rūšį (geležinkeliu ar autotransportu).

AB „Mažeikių nafta“ atsiliepime teigiama, kad, apibrėždama prekės rinką, Konkurencijos taryba nesivadovavo naujausia Europos Komisijos praktika ir kad šio tyrimo tikslais apibrėžta prekės rinka prieštarauja Europos Komisijos naujausiems precedentams.

Pažymėtina, kad Europos Komisija yra ne kartą sprendimuose dėl koncentracijų konstatavusi, kad didmeninė kiekvieno perdirbtos naftos produkto (benzinas, dyzelinas, suskystintos dujos, mazutas) prekyba sudaro atskiras prekės rinkas, o mažmeninėje prekyboje dėl pakeičiamumo iš tiekėjų pusės atitinkama prekės rinka laikoma visų degalų pardavimas galutiniam vartotojui.⁶ Taigi, Europos Komisija vienareikšmiškai platinimo lygmenyje pasroviui nuo perdirbimo išskiria didmeninę atskirų degalų pardavimo rinką (t.y. benzino didmeninis pardavimas, dyzelino didmeninis pardavimas ir pan.) ir mažmeninę visų degalų prekybos rinką (t.y. benzinas ir dyzelinas priklauso tai pačiai prekės rinkai). Tyrimo metu, įvertinus skirtingus naftos produktų platinimo lygmenis, ir buvo nagrinėjamos benzino ir dyzelino rinkos kaip atskiros prekės rinkos, o tai visiškai atitinka Europos Komisijos praktiką.

Pažymėtina, kad dėl pardavimų iš gamyklos ir didmeninės rinkos vienareikšmės Europos Komisijos pozicijos nėra. Viename iš naujausių sprendimų Europos Komisija pažymėjo, kad žalios naftos perdirbimo rinka yra glaudžiai susijusi su didmeniniais pardavimais iš gamyklos, tačiau šiuo atveju nesprendė, ar tai yra atskiros rinkos.⁷ Tuo tarpu 2005 m. byloje PKN Orlen/Unipetrol, Lenkijos naftos perdirbimo gamyklai PKN Orlen siekiant privatizuoti Čekijos naftos perdirbimo gamyklą Unipetrol, Europos Komisija konstatavo, kad šios koncentracijos veikiama rinka yra didmeninė perdirbtų naftos produktų rinka (benzino ir dyzelino atskirai), neišskirdama ir neužsimindama apie pardavimus iš gamyklos.⁸ Todėl AB „Mažeikių nafta“ teiginiai, kad Konkurencijos taryba, apibrėždama prekės rinką, nesivadovavo Europos Komisijos praktika ir/ar neįvertino atskirų naftos grandinės lygių, yra nepagrįsti.

Taigi, įvertinus visas aplinkybes, prekės rinka apibrėžiama kaip naftos produktų perdirbimo arba benzino pardavimų iš gamyklos rinka ar, atitinkamai, naftos produktų perdirbimo arba dyzelino pardavimų iš gamyklos rinka.

Geografinė rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, minėtais Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo. Geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama nuo gretimų teritorijų.

Siekiant nustatyti benzino ir dyzelino geografines rinkas, pirmiausia buvo nustatyti AB „Mažeikių nafta“ pardavimai Lietuvos Respublikos teritorijoje ir gretimose teritorijose. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, AB „Mažeikių nafta” benzino pardavimai Lietuvoje tiriamuoju laikotarpiu vidutiniškai per metus sudarė apie 99%, Latvijoje - apie 72%, Estijoje - apie 77% viso šiose valstybėse parduoto benzino. Atitinkamai AB „Mažeikių nafta“ dyzelino pardavimai tiriamuoju laikotarpiu vidutiniškai per metus sudarė: Lietuvoje - apie 92%, Latvijoje - apie 22%, Estijoje -apie 33% viso šiose valstybėse parduoto dyzelino. AB „Mažeikių nafta” benziną ir dyzeliną parduoda ne tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje (toliau - Baltijos valstybės/šalys), bet ir kitose valstybėse, tačiau 2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta“ benzino pardavimų dalis Baltijos valstybėse sudarė beveik pusę - nuo 35% iki 50% - benzino pardavimų. AB „Mažeikių nafta” dyzelino pardavimai į minėtas šalis išaugo ir turėjo tendenciją didėti: lyginant 2004 m. su 2002 m. Latvijoje dyzelino pardavimai išaugo 2,8 karto, Estijoje - 2,4 karto.

Prekybai tarp šių šalių nėra jokių valstybinio reguliavimo kliūčių: AB „Mažeikių nafta“ perdirbtos naftos produktai gaminami pagal ES specifikacijas ir atitinka visus Latvijoje ir Estijoje galiojančius reikalavimus naftos produktams. Taip pat 2002-2004 m. Latvijoje ir Estijoje importuojamiems naftos produktams jokių muito mokesčių nebuvo, todėl AB „Mažeikių nafta“ pagaminti degalai galėjo be jokių apribojimų būti parduodami Latvijoje ir Estijoje. Logistikos kaštų analizė šiose šalyse parodė, kad, AB „Mažeikių nafta“ benziną bei dyzeliną parduodant Baltijos valstybių teritorijoje, logistikos kaštai yra nežymūs ir labai panašūs.

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta“ naftos perdirbimo produktų pardavimų dalys kitose gretimose teritorijose: Lenkijoje, Rusijoje (Kaliningrado sritis), Baltarusijoje buvo nežymios (benzino pardavimų dalis Lenkijoje sudarė nuo 1,2 % iki 5 %, į kitas teritorijas - dar mažesnė).

Tokiu būdu toliau buvo nagrinėjama, ar AB „Mažeikių nafta” produkcija nesunkiai gali būti pakeičiama kitų gamintojų produkcija pagrindinėse išskirtose teritorijose: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

AB „Mažeikių nafta” - vienintelė naftos produktų gamintoja Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, todėl AB „Mažeikių nafta“ gamintojo lygmenyje tiesiogiai nesusidūrė su minėtų naftos produktų gamintojų konkurencija benzino ir dyzelino rinkose. Tačiau su minėtais naftos produktų gamintojais AB „Mažeikių nafta“ gali susidurti netiesiogiai per benzino ir dyzelino platintojus. Benzino ir dyzelino platintojus produkcijos tiekimo grandyje galima grupuoti į keletą skirtingų platinimo lygmenų. AB „Mažeikių nafta”, kaip gamintojas, užima kraštutinę priešsrovinę padėtį ir savo produkciją parduoda skirtingų platinimo lygmenų pirkėjams: didmenininkams bei mažmenininkams.

Didžiausiems didmenininkams priskirtinos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikiančios didmeninės prekybos įmonių grupės: Lukoil⁹, Statoil ¹⁰ ir Neste¹¹. Minėtos bendrovės tiek AB „Mažeikių nafta”, tiek kitų benzino ir dyzelino gamintojų produkciją gali parduoti per savo valdomus degalinių tinklus galutiniams vartotojams, taip pat kitiems degalinių tinklams ar kitiems mažesniems didmeniniams pirkėjams, nes įmonių grupės Lukoil, Statoil ir Neste turi naftos produktų saugojimo rezervuarus ir didžiausius degalinių tinklus. Kiti didmenininkai praktiškai neturi galimybių AB „Mažeikių nafta” produkciją pakeisti kitų gamintojų produkcija, nes neturi naftos produktų saugojimo rezervuarų (arba turi vieną), taip pat neturi benzino ir dyzelino importo terminalų Rygoje ar Taline, todėl negali sistemingai vežti kitų gamintojų produkcijos. Atvežimas gali būti epizodinis, todėl minėti didmenininkai perka arba iš AB „Mažeikių nafta”, arba iš minėtų didžiausių didmenininkų.

2002-2004 m. benzino ir dyzelino importo iš Lenkijos į Baltijos šalis nebuvo. Pagrindinės kliūtys įeiti Lenkijos gamintojams į šią teritoriją buvo logistikos organizavimo kaštai: lyginant su Lietuva ir su Latvija, logistikos kaštai Lenkijoje yra apie 2 kartus didesni, lyginant su Estija - 1,5 karto didesni. Taip pat didesnės benzino kainos Vakarų Europoje (pvz., 2004-05-22 PKN Orlen koncerno 95 benzino pardavimo kaina buvo apie 4,8 % didesnė negu AB “Mažeikių nafta”) sudarė kliūtis tų šalių gamintojams konkuruoti su mažesnėmis AB „Mažeikių nafta” benzino kainomis.

AB „Mažeikių nafta“ atsiliepimo H priede „Lenkijos prekyba“ bandoma paneigti transportavimo kliūtis į Lenkiją, t.y. perkrovimo išlaidų pasienyje reikšmę, remiantis benzino ir dyzelino importo srautais iš Rytų (daugiausia Kazachstano ir Rusijos), kurie 2004 m. sudarė apie 88% viso importo į Lenkiją. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju remiamasi importo srautu iš „pigesnės“ šalies į „brangesnę”, t.y., kai net ir įvertinus perkrovimo išlaidas pasienyje, importuotų produktų kaina yra konkurencinga. Tačiau Lenkijoje benzino ir dyzelino kaina buvo aukštesnė nei Lietuvoje, todėl eksporto iš „brangesnės“ šalies (Lenkija) į „pigesnę“ (Lietuva, Latvija, Estija), esant papildomoms perkrovimo išlaidoms, galimybė yra pakankamai ribota, ir todėl tiek logistikos kaštai, tiek kainų skirtumai laikomi reikšmingomis kliūtimis prekybai iš Lenkijos. Be to, nuo 2001 m. iki 2004-05-01 Lenkijos degalų gamintojams (išskyrus A-98 benziną) taip pat galiojo 15 % autonominis ir konvencinis muito mokestis, kuris taip pat ribojo degalų importą į Lietuvą.

Rytuose veikia 3 artimiausios naftos perdirbimo įmonės: Rusijoje - Kirišų naftos perdirbimo įmonė (Kirishyneftorgsintez), Baltarusijoje - Novopolocko naftos perdirbimo gamykla (Naftan) ir Mozyrio naftos perdirbimo gamykla. Šių gamintojų dyzelinas, importuojamas į Baltijos šalis ir į Lenkijos rinką, atitinka ES kokybės reikalavimus, todėl gali konkuruoti su AB „Mažeikių nafta“ dyzelinu. Tuo tarpu Rytų (Kirišų, Novopolocko, Mozyrio) perdirbimo gamyklų gaminamas benzinas neatitinka ES kokybinių reikalavimų (palyginimui: AB „Mažeikių nafta” naftos perdirbimo gilumas siekė 80,3 %, tuo tarpu Mozyrio naftos perdirbimo gilumas - 65%, Kirišų, Novopolocko - 60 %). Todėl benzino importui iš Rytų ES standartai yra rimta kliūtis. Tai patvirtina ir bylos medžiagoje esančios AB „Mažeikių nafta“ atliktos analizės „Dabartinės situacijos analizė (MN 2002-2003 metais)“ teiginiai dėl galimų pavojų: „Benzino rinka išliks apsaugota nuo importo tik ES kokybės standartais, kurių iki 2005 metų Rusijos gamintojai neturėtų pasiekti“¹². Be to, gamintojai iš Rytų (Rusijos, Baltarusijos) turėjo kliūčių, didinti savo pardavimus Lietuvoje dėl iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusio 15% importo muito importuojamiems naftos produktams.

Tiriamuoju laikotarpiu Rusijos (Kirišų ir kitų), Baltarusijos (Novopolocko, Mozyrio), Lenkijos (Plocko ir Gdansko) naftos perdirbimo įmonėms buvo kitokios konkurencijos sąlygos (eksporto muitai, kainų skirtumai, nepakankamai aukštos kokybės benzino gamyba ir kt.) Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose, negu AB „Mažeikių nafta”. Todėl 2002-2004 m. Baltijos šalyse AB „Mažeikių nafta“ benzinas iš esmės galėjo konkuruoti tik su iš Vakarų gamintojų importuojamu benzinu¹³, nors faktiškai importo iš Vakarų gamintojų nebuvo arba buvo nereikšmingas, dyzelinas - su iš Rytų importuojamu dyzelinu. Naftos produktų importui iš Rytų taip pat turėjo įtakos ir ribotos rezervinių terminalų apimtys (žr. žemiau šio nutarimo 3.2 dalį).

Taigi, AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų pardavimai Baltijos šalyse, iš esmės vienodi logistikos kaštai, taip pat valstybinio reguliavimo kliūčių nebuvimas rodo, kad Baltijos šalių teritorija gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Kaip jau minėta, didmenininkai arba mažmenininkai, neturintys naftos produktų saugojimo rezervuarų, negali importuoti naftos produktų dideliais kiekiais iš kitų šalių gamintojų ir tuo sudaryti reikšmingą konkurenciją AB „Mažeikių nafta” gaminamiems naftos produktams. Baltarusijos, Rusijos bei kitų valstybių naftos perdirbimo įmonės negali savarankiškai patekti į Baltijos šalių rinką. Tačiau jos gali patekti bendradarbiaudamos su 3 didžiausiais didmenininkais: Lukoil, Statoil ir Neste, kurie turi terminalus, rezervuarus bei išplėtotus degalinių tinklus Baltijos valstybių teritorijoje.

2002-2004 m. iš Suomijos ir Norvegijos gamintojų benzino ir dyzelino importo į Lietuvą iš esmės nebuvo, į Latviją tai sudarė apie 4% viso importuoto dyzelino ir nuo 1% iki 8% viso importuoto benzino. 2002-2003 m. iš minėtų šalių gamintojų importas į Estiją sudarė nuo 2% iki 7% viso importuoto benzino ir apie 5% ( tik iš Norvegijos) viso importuoto dyzelino.

Suomijos ir Norvegijos naftos produktų gamintojų galimybes įeiti į Lietuvos, Latvijos ir Estijos benzino ir dyzelino rinkas riboja tai, kad naftos produktai turi būti pervežami jūros transportu, o tai susiję su būtinybe turėti importo terminalus uostuose - Rygoje ar Taline, su didelio naftos produktų kiekio pirkimu iš karto, atplaukus tankeriui, o tam reikalingos didelės apyvartinės lėšos, taip pat su būtinybe prieš tam tikrą laiką užsakyti tankerius, būtinybe naftos produktus sandėliuoti didelės talpos rezervuaruose bei kita šio verslo organizavimo rizika.

Iki 2002 m. AB „Mažeikių nafta” turėjo tik vieną terminalą UAB „Juodeikių nafta”, 2002 m. balandžio mėn. išsinuomavo UAB „Ave Matrox” terminalą Jonavoje, o 2004 m. Lietuvoje AB „Mažeikių nafta“ bei jos dukterinė įmonė UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai naftos produktų pardavimui naudojo jau 5 terminalus, Latvijoje ir Estijoje - po 3.

AB „Mažeikių nafta” veiksmai buvo nukreipti į tai, kad būtų išsinuomota kuo daugiau naftos produktų saugojimo rezervuarų ir tuo sudaryti kliūtis kitų šalių gamintojams įeiti į benzino ir dyzelino rinkas minėtose teritorijose. MNPN rastame dokumente „LT SWOT-2003.03.11.doc“ nurodoma: „Sumažinama importo grėsmė iki minimumo, nes rinkoje lieka labai mažai fizinių talpų, kuriose importuotas naftos produktų kiekis gali būti saugojamas ir platinamas”; „Importo grėsmė iš Rytų sumažinama minimizuojant nekontroliuojamų bazių skaičių“¹⁴. MNPN dokumento „Prekybos namai „Mažeikių nafta”: 2003 m. veiklos rezultatai. Rinkų apžvalga ir charakteristika. 2004 m. vasario 28 d. Maskva” 18 skaidrėje „Veiklos Lietuvos rinkoje problemos” įvardinama tokia problema: „Terminalų rinkoje trūkumas…”¹⁵. Minėto dokumento 20 skaidrėje „Veiklos Lietuvos rinkoje planas“ nurodytas toks tikslas: „Eksploatuojamų terminalų skaičiaus padidinimas…”¹⁶. Tokia pati terminalų problema nurodyta Latvijoje¹⁷. Kitame MNPN dokumente apie terminalų reikšmę rašoma: „Pakankamai gerą bazę turi UAB „AVE-Matrox”, kuria naudojasi MN (ir Juodeikiai, kurią valdo MN su Lukoil). Statoil nuomojasi bazę iš Lietuvos Geležinkelių. Taip pat yra apie šimtas mažų, techniškai atsilikusių, neturinčių pritaikymo bazių. Įvertinus situaciją, aiškiai matyti, kad kontroliuojant 8 iš 9 bazes galima pakelti labai stipriai kainų lygį Lietuvoje. <…> Galimybės per vienodą kainodarą visuose LT regionuose kainą visose kuro bazėse pakelti 20 USD/t. ”¹⁸

MNPN dokumentuose „Dabartinės situacijos analizė Lietuvoje (MN 2002-2003 metais)” ir „MNPM ir Lukoil‘o bendros veiklos galimybių analizė” pateikti teiginiai apie Statoil ir Neste grupių įmonių galimybes importuoti, kurios tiesiogiai siejamos būtent su terminalais: „Statoil ir Neste galimybės importuoti naftos produktus iš VE. Jei Statoil ir Neste įsigys bazę Lietuvoje, jų importo potencialias dar išaugs (Statoil šiuo metu nuomoja naftos produktų bazę iš Lietuvos Geležinkelių“; „Neste ir Statoil importą galėtų vykdyti tik esant galimybei saugoti privalomą rezervą Skandinavijoje ar Latvijoje, nes šiuo metu šios kompanijos neturi užtektinai talpų”.¹⁹

Visi šie AB „Mažeikių nafta“ (MNPN) saugojimo terminalų pajėgumų vertinimai aiškiai parodo, kad pati bendrovė ribotus terminalų pajėgumus laikė esmine kliūtimi perdirbtų naftos produktų importui.

AB „Mažeikių nafta“ atsiliepimo G priede teigiama, kad Konkurencijos tarybos išvados dėl ribotų laisvų terminalų yra faktiškai klaidingos, nes nebuvo išanalizuota reali saugojimo terminalų situacija Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, ir pateikiama įmonės atlikta analizė.²⁰ Pagal pateiktus duomenis bendras laisvas/nepanaudotas terminalų pajėgumas Lietuvoje sudaro 344 000 m3 ir, AB „Mažeikių nafta“ teigimu, yra 10 kartų didesnis už AB „Mažeikių nafta“ pajėgumus (neįskaitant rezervuarų, esančių perdirbimo įmonėje ir Klaipėdos uoste, pajėgumų). Pažymėtina, kad nenaudojamų pajėgumų didžiausią dalį (net 280 000 m3) sudaro Lietuvos naftos produktų agentūros terminalo Subačiuje pajėgumai, kurie naudojami privalomų kuro atsargų rezervui. Be to, Lietuvos naftos produktų agentūros terminalas nėra paruoštas dirbti pilnu pajėgumu (300 000 - 320 000 m3). Terminalas kiekvienais metais yra rekonstruojamas ir turi būti paruoštas tiek, kad galėtų saugoti tų metų rezervą. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. turėjo būti sukaupta ir išlaikyta degalų atsargų ne mažiau kaip 56 dienoms. 2004 m. komerciniams tikslams galėjo būti išnuomota tik apie 10 000 m3 benzinui ir 9 000 m3 dyzelinui. Be to, šis terminalas yra labai nepalankioje geografinėje padėtyje. Taip pat prie laisvų/nenaudojamų pajėgumų nurodytas UAB „Oksetos servisas“ terminalas 2004 m. buvo išnuomotas UAB „Lukoil Baltija“. Skaičiuojant bendrus pajėgumus negali būti įtraukiami: AB „Klaipėdos nafta“ terminalas, nes yra naudojamas tik perdirbtų naftos produktų, skirtų eksportui jūra, laikymui; Lietuvos naftos produktų agentūros terminalas, naudojamas privalomų kuro atsargų rezervui; UAB „Uotas“ terminalas, kuris 2004 m. buvo rekonstruojamas; UAB „Oksetos servisas“ terminalas, kuriame privalomas kuro atsargų rezervas - 15 000 m3; UAB „Kvistija” terminalas, nes 2004 m. pabaigoje buvo nenaudojamas.²¹ Įvertinus šias aplinkybes, laisvų/nenaudojamų terminalų Lietuvoje yra tik iki 10%, o AB „Mažeikių nafta“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Neste Lietuva” naudojo virš 90% visų bendrų (naudojamų ir nenaudojamų terminalų) pajėgumų.

Latvijoje vienu terminalu galėjo naudotis tik vienas ūkio subjektas.

Tokiu būdu ir AB „Mažeikių nafta“ pateikti duomenys apie naftos produktų terminalų pajėgumus ir jų panaudojimą 2004 m. Lietuvoje patvirtina Konkurencijos tarybos išvadą, kad benzino ir dyzelino terminalų pajėgumai iš esmės yra kontroliuojami AB „Mažeikių nafta“, UAB „Lukoil Baltija”, UAB „Lietuva Statoil” ir UAB „Neste Lietuva”, todėl kitiems gamintojams terminalų neturėjimas yra kliūtis patekti į Lietuvos benzino ir dyzelino rinkas.

Kaip buvo minėta, AB „Mažeikių nafta“ yra vienintelė naftos produktų gamintoja Baltijos šalyse. Gretimos naftos perdirbimo gamyklos vienos pačios nėra įtraukiamos į atitinkamą benzino ar dyzelino rinką kaip savarankiški dalyviai dėl įėjimo į rinką kliūčių - terminalų ir naftos produktų saugojimo rezervuarų neturėjimo bei transportavimo kaštų.

Terminalus ir naftos produktų saugojimo rezervuarus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje turi įmonių grupės Lukoil, Statoil ir Neste. Kaip kitų gamintojų produkcijos importuotojos, jos AB „Mažeikių nafta” gali daryti konkurencinį spaudimą pasrovinėje rinkoje dėl mažesnių didmeninių pirkėjų ar mažmeninių pirkėjų - degalinių tinklų. Paminėtų didžiųjų didmeninių pirkėjų valdomi terminalai ir produktų saugojimo rezervuarai yra būtina sąlyga kitų gamintojų pagamintos produkcijos patekimui į atitinkamą rinką, tačiau šių ūkio subjektų pačių negalima laikyti AB „Mažeikių nafta” konkurentais pačiame kraštiniame priešsroviniame lygmenyje, nes jie nėra produkcijos gamintojai, o tik didmeniniai AB „Mažeikių nafta” produkcijos pirkėjai bei kitų gamintojų produkcijos importuotojai.

Degalų pirkimas iš Europos šalių naftos perdirbimo įmonių reikalauja didelių apyvartinių lėšų, nes į uostus atplaukia labai didelis degalų kiekis, iš karto reikia mokėti didelius mokesčius, padidėja kitos administravimo išlaidos. Be to, Europos degalų rinkose nėra benzino ar dyzelino pertekliaus.

AB „Mažeikių nafta“ kaip vieną esminių Konkurencijos tarybos apibrėžtos geografinės rinkos trūkumų nurodo tai, kad nebuvo pritaikytas vadinamasis hipotetinio monopolisto arba SSNIP testas.²³ Šis testas laikomas atitinkamu modeliu paklausos pakeičiamumui nustatyti. Pagal Konkurencijos tarybos paaiškinimus dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, įvertinant paklausos pakeičiamumą, pradedama nuo prekių, kurias parduoda nagrinėjami ūkio subjektai (prekės rinkos apibrėžimo tikslu) ar nuo teritorijos, kurioje jie jas parduoda (geografinės rinkos nustatymo tikslu). Tyrimo metu stengiamasi nustatyti, ar nagrinėjamo ūkio subjekto prekių pirkėjai, reaguodami į mažą (nuo 5 iki 10 proc.), bet ilgalaikį santykinį nagrinėjamų prekių kainų padidėjimą tam tikrose teritorijose, keistų šias prekes ar pirktų jas iš kitose teritorijose esančių tiekėjų. Jeigu pakeičiamumas gali būti tiek reikšmingas, kad kainos padidinimas taptų nenaudingas, nes sumažintų pardavimų apimtis, tokiu atveju į atitinkamą rinką įtraukiami kiti prekių pakaitalai ar aplinkinės teritorijos.

Pažymėtina, kad paklausos pakeičiamumo įvertinimas (SSNIP testas) kaip tyrimo modelis yra vienas (bet ne vienintelis) būdas, naudojamas įrodymams apie paklausos pakeičiamumą surinkti. Tai yra kiekybinis, hipotetinis eksperimentas, atliekamas naudojant hipotetinį kainos pakėlimą (analizuojant hipotetinį monopolistą). Tokio testo rezultatai visada esmingai priklauso nuo to, kokios prielaidos (kurios yra neišvengiamos, nes į visus veiksnius atsižvelgti neįmanoma) priimtos ir nuo to, kokie naudojami pirminiai duomenys. Jeigu prielaidos ir/ar duomenys neteisingi, gaunamos nepagrįstos išvados.

AB „Mažeikių nafta“ atsiliepimuose pateiktas SSNIP testas kelia didelių abejonių dėl jo pagrįstumo. Teste dalis naudojamų duomenų pažymėti, kad yra paimti iš šaltinių - B ir C priedų, tačiau ten minėtų duomenų nėra. Pvz., pateiktų duomenų D.5 lentelėje „Benzino kiekiai, galimi nukreipti į Baltijos šalis (2004)”, D.9 lentelėje „Nukreipimui į Baltijos valstybes galimi dyzelino kiekiai (2004)” nėra B ir C prieduose. Jeigu duomenys yra išvestiniai, turėtų būti pateikti pirminiai duomenys. Tokiu būdu atliktas SSNIP testas gali būti neobjektyvus, nes nepagrįstas faktiniais duomenimis. Be to, neaišku, kaip apskaičiuotos AB „Mažeikių nafta“ kainos 347 USD/t ir 412 USD/t, taip pat neaišku, kaip apskaičiuota AB „Mažeikių nafta“ eksporto pariteto kaina (toliau - EPK), ar ją skaičiuojant įvertintas konkurencinis kainų lygis. AB „Mažeikių nafta“ pritaikyta EPK ir visos importo pariteto kainos (toliau - IPK) pradiniai duomenys nepateikti, todėl neįmanoma patikrinti skaičiavimų teisingumo.

Atlikto SSNIP testo D.1 lentelėje „Kainų lygiai (doleriais) SSNIP testo atlikimui: benzinas” ir D.2 lentelėje „Kainų palyginimai (doleriais) SSNIP testo atlikimui: dyzelinas” pateikti duomenys už gegužės-gruodžio mėnesius Lietuvoje yra mažesni negu faktiškai AB „Mažeikių nafta“ pardavinėjo Lietuvos bendrovėms (žr. šio nutarimo 11 lentelę), t.y. sumodeliuota hipotetinė kaina, kuriai esant, pagal AB „Mažeikių nafta“, turėjo atsirasti importas, yra mažesnė, negu ji faktiškai buvo. Tokiu būdu iš AB „Mažeikių nafta“ atsiliepimuose nurodytų naftos perdirbimo įmonių turėjo būti nukreipti didžiuliai degalų srautai į Lietuvą, nes Lietuvoje buvo didesnė degalų kaina, tačiau faktiškai importo nebuvo: 2002-2004 metais benzino importas Lietuvoje siekė nuo 0,2% iki 1%, dyzelino nuo 5,4% iki 14,6%. Panaši padėtis buvo ir Latvijoje.

Be to, visiškai nepagrįsta yra visą Lenkijos eksportą priskirti vien tik Gdansko gamyklai, kaip teigia AB „Mažeikių nafta“: „nes kitos Lenkijos perdirbimo gamyklos yra susikoncentravusios vidaus paklausos tenkinimui”. Tokiu būdu yra ignoruojama ekonominė realybė, neaišku kodėl, anot AB „Mažeikių nafta“, visos kitos gamyklos susikoncentravo šalies vidaus poreikiams, o Gdansko gamykla visą pagaminamą kurą eksportuotų. Lenkijoje yra ne viena gamykla ir kiekviena jų turi savo ekonominius interesus ir veikia pagal savo kaštus bei rinkos strategiją. Tokia pat situacija ir su Norvegijos, Švedijos ir Suomijos eksportu. Taip hipotetiškai nukreipus visą šalies eksportą vienai gamyklai, kuri pagal potencialias galimybes yra palankiausia eksportui į Baltijos šalis, gaunami nerealūs benzino ir dyzelino kiekiai, galimi nukreipti į Baltijos šalis. Be to, nors eksportuotojų yra keletas, minimali pelninga eksportinė kaina apskaičiuota tik vienai gamyklai šalyje (D.6 lentelė), kuriai po to priskiriamas visas šalies eksportas, nors kiekviena šalies gamykla turi savo minimalias, skirtingas kainas.

Iš išdėstyto seka, kad AB „Mažeikių nafta“ teiginys, kad bet koks kiekybinis hipotetinio monopolisto testo taikymas geografinės rinkos apibrėžimo tikslu yra aiškiai pranašesnis už bet kokį nekiekybinį hipotetinio monopolisto testo taikymo metodą, yra nepagrįstas.

Šiame tyrime, apibrėžiant geografinę rinką, šis paklausos pakeičiamumo testas (SSNIP) nebuvo taikomas, kadangi buvo surinkti ir įvertinti esminiai paklausos pakeičiamumo nustatymo įrodymai (importo srautai, AB „Mažeikių nafta“ tiekimai, pasiūlos didinimo galimybės ir kt. Žr. aukščiau šio nutarimo 2, 3.1, 3.2 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad Europos Komisija ne visose bylose taiko SSNIP testą. Anot Europos Komisijos, reikia remtis keletu metodų (įrodymų) rinkai apibrėžti, nes bet kokio vieno iš jų naudojimas ves prie netinkamo rinkos apibrėžimo. Paskutinėje paskelbtoje analizėje²⁴ dėl EB steigimo sutarties 82 straipsnio taikymo Europos Komisija nurodė, kad SSNIP testas apibrėžiant atitinkamą rinką piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejais yra nepakankamas, o kai kuriais atvejais netgi sunkiai pritaikomas praktiškai. Pavyzdžiui, minėtos analizės 13 p. yra aiškiai pasakoma, kad dominavimo atvejais beveik visada kaina jau yra pakelta virš konkurencinio lygio, ir tada remtis tuo metu egzistuojančiomis kainomis rinkos apibrėžimui nėra teisinga, nes tai duoda platesnį rinkos apibrėžimą, negu turėtų būti. Atkreiptinas dėmesys, kad AB „Mažeikių nafta“ jau 2000 bei 2001 metais buvo pripažinta dominuojanti²⁵, taigi kainos tikėtina buvo užaukštintos tuomet ir per tiriamąjį laikotarpį.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A⁴-562-03 AB „Mažeikių nafta“ v. Konkurencijos taryba pripažino, kad 1997-1999 m. benzino/dyzelino pardavimo iš gamyklos geografinė rinka sutapo su Lietuvos teritorija, kuri, pagal konkurencijos sąlygas joje, buvo atskirta nuo Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos bei kitų Vakarų Europos šalių.²⁶ Tačiau tiriamuoju laikotarpiu (2002-2004 m.) tiek valstybinio reguliavimo pasikeitimai Latvijos ir Estijos atžvilgiu (išorinių Lietuvos, Latvijos, Estijos sienos muitų suvienodinimas, vienodi benzino/dyzelino kokybės reikalavimai), tiek pasikeitę prekybos srautai (AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų pardavimo srautų padidėjimas į Latviją, Estiją, kitų šalių gamintojų importo sumažėjimas) bei kitos pasikeitusios aplinkybės 2002-2004 m. leidžia apibrėžti Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkas kaip vieną geografinę rinką, kurioje AB „Mažeikių nafta“, parduodama perdirbtos naftos produktus (benziną ir dyzeliną), susidūrė su panašiomis konkurencijos sąlygomis.

Taigi, įvertinus perdirbtų naftos produktų (benzino ir dyzelino) importo srautus, AB „Mažeikių nafta“ tiekimo srautus bei pasiūlos didinimo galimybes Baltijos šalyse, taip pat atsižvelgus į transportavimo kaštus ir apribojimus, kaštus, susijusius su pirkimų nukreipimu į kitas teritorijas, nestabilius tiekimus iš kai kurių teritorijų, apsunkintą pardavimų planavimą bei būtinybę pirkti dideliais kiekiais, valstybinį reguliavimą, benzino ir dyzelino technologines savybes, t.y., išsiaiškinus kliūtis, kurios izoliuoja toje teritorijoje esančius ūkio subjektus nuo kitų ūkio subjektų, esančių už tos teritorijos ribų, konkurencinio spaudimo, benzino ir dyzelino geografinė rinka tiriamuoju laikotarpiu apibrėžta kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos (arba Baltijos valstybių) teritorija.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi, dominuojanti padėtis suprantama kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje, veiksmingai ribojant konkurenciją. Vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr.52 patvirtintais Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl dominuojančios padėties nustatymo²⁷, vienpusė lemiama įtaka suprantama kaip ūkio subjekto galimybė veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai nuo vartotojų, darant poveikį prekių kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ir kitoms veiklos sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje.

Ūkio subjekto užimama rinkos dalis yra vienas pagrindinių veiksnių, leidžiančių daryti išvadą apie ūkio subjekto gebėjimą daryti vienpusę lemiamą įtaką. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jei jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40%.

Tyrimo metu nustatytos AB „Mažeikių nafta” benzino bei dyzelino pardavimų apimtys Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė

Pateiktos pardavimų apimtys iš esmės sutampa su pačios AB „Mažeikių nafta” tyrimo metu pateiktu savo padėties įvertinimu atitinkamose rinkose. AB „Mažeikių nafta” nurodė, kad 2002-2003 m. bendrovė Lietuvoje galėjo užimti virš 95% benzino rinkos ir daugiau kaip 90% dyzelino rinkos, o atitinkamai per 2004 m. pirmą pusmetį (iki liepos 1 d.) daugiau kaip 95% benzino rinkos ir beveik 90% dyzelino rinkos. Bendrovė 2002 m. Latvijoje galėjo užimti nuo 40% iki 70% benzino rinkos ir nuo 5% iki 15% dyzelino rinkos, 2003 m. bendrovės rinkos dalis Latvijoje galėjo sudaryti nuo 50% iki 75% benzino rinkos ir nuo 10% iki 20% dyzelino rinkos, o 2004 m. pirmą pusmetį - nuo 50% ir 75% benzino rinkos ir nuo 20% iki 30% dyzelino rinkos. AB „Mažeikių nafta” teigimu, Estijoje 2002 m. bendrovės užimta benzino rinkos dalis taip pat galėjo būti nuo 40% iki 70%, dyzelino - nuo 5% iki 15%, 2003 m. bendrovės rinkos dalis galėjo sudaryti nuo 60% iki 85% benzino rinkos ir nuo 10% iki 20% dyzelino rinkos, o 2004 m. pirmame pusmetyje - nuo 50% iki 75% benzino rinkos ir nuo 15% iki 25% dyzelino rinkos.²⁹

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” benzino ir dyzelino rinkų dalys Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo stabilios ir gerokai viršijo 40%. Lietuvoje AB „Mažeikių nafta” rinkos dalis sudarė beveik 100%, 2003 m. Latvijoje siekė net 85%, Estijoje - 82%. Bendros AB „Mažeikių nafta” benzino ir dyzelino rinkos dalys Baltijos šalių teritorijoje pateiktos 2 lentelėje.

2 lentelė

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” rinkos dalis dyzelino rinkoje Latvijoje ir Estijoje nuolat augo. AB „Mažeikių nafta” turi galimybes ateityje didinti savo rinkos dalį ir konkurencinę įtaką dyzelino rinkoje, nes AB „Mažeikių nafta” turi pakankamai nepanaudojamų gamybinių pajėgumų, didelį vertikaliosios integracijos laipsnį per prekybos namus, kurie organizuoja dyzelino platinimo sistemą, didelius finansinius išteklius ir galimybes paskirstyti riziką, taip pat yra gerai žinomas bendrovės vardas ir pirkėjų pripratimas prie jo, pvz., Latvijos ir Estijos pirkėjai perka labai didelius aukštos kokybės benzino kiekius iš AB „Mažeikių nafta”. Be to, svarbu pažymėti, kad AB „Mažeikių nafta”, taikydama nuolaidas, atsižvelgia į bendrą perkamo benzino ir dyzelino kiekį, bei, kad praktiškai nėra³⁰ sutarčių dėl atskirai perkamo benzino ar dyzelino, o tai liudija, kad paprastai abi prekės parduodamos susietai. O ir pirkėjui, perkančiam benziną, techniniu-organizaciniu ir kaštų požiūriu patogu (geležinkelio paslaugų tuo pačiu maršrutu užsakymas, pervežimo dokumentų forminimas ir kt.) kartu iš to paties pardavėjo - AB „Mažeikių nafta” - pirkti dyzeliną.

Siekdama glaudžiau bendradarbiauti su pirkėjais ir priartinti parduodamą produkciją prie jos vartotojų, bendrovė padidino naftos produktų terminalų, kuriuose parduodami įmonėje pagaminti naftos produktai, skaičių: 2004 m. Lietuvoje klientai buvo aptarnaujami 5 terminaluose, Latvijoje - 3 terminaluose, Estijoje - 3 terminaluose.

Tokiu būdu, 2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” pasikeitimai marketingo sistemoje tik sustiprino minėtos bendrovės galią minėtų naftos produktų rinkose.

Apibūdinant AB „Mažeikių nafta” rinkos galią ir galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje, pažymėtina, kad tam įtakos turėjo valstybinio reguliavimo priemonės, transportavimo išlaidos, kliūtys ir kaštai įeiti į Lietuvos, Latvijos ir Estijos benzino ir dyzelino rinkas. Įvertinus tai, kad AB „Mažeikių nafta” gamybiniai pajėgumai panaudojami nevisiškai, darytina išvada, kad atsiradus palankioms sąlygoms ir išaugus paklausai Baltijos šalyse, jie gali būti panaudojami gamybai padidinti ir rinkos galiai stiprinti.

Atsižvelgus į AB „Mažeikių nafta” pastovias ir labai dideles rinkos dalis, mažas importo dalis iš kitų gamintojų, taip pat į neišnaudojamą gamybinį potencialą ir kitus veiksnius, darytina išvada, kad AB „Mažeikių nafta” gali daryti vienpusę lemiamą įtaką benzino rinkoje ir dyzelino rinkoje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

AB „Mažeikių nafta” atsiliepime išreikštas pagrindinis prieštaravimas dėl dominavimo iš esmės susijęs su tariamai neteisingu atitinkamos rinkos apibrėžimu, kadangi Konkurencijos taryba neatskyrė pardavimų iš gamyklos (t.y. pardavimų geležinkeliu) ir didmeninių pardavimų (t.y. pardavimų autotransportu) rinkos. Pažymėtina, kad net ir atskyrus šias rinkas (nors Konkurencijos taryba su tuo nesutinka, žr. šio nutarimo dalį 2. Dėl prekės rinkos apibrėžimo), didmeniniai pardavimai sudaro tik apie 10%, tuo tarpu pardavimai iš gamyklos apie 90% visų AB „Mažeikių nafta” pardavimų. Todėl net nagrinėjant tik pardavimus geležinkeliu, kaip pardavimus iš gamyklos (be pardavimų autotransportu), AB „Mažeikių nafta” rinkos dalys benzino ir dyzelino rinkose vis tiek viršytų atitinkamai 70% ir 50%, taigi toks rinkų atskyrimas dominavimo konstatavimui esminės įtakos neturėtų. AB „Mažeikių nafta” teiginiai dėl rinkos dalių pardavimų iš gamyklos lygyje (benzino: Latvijoje - 30,4%, Estijoje - 30,7%, Lietuvoje - 33%; dyzelino - mažiau nei 26%) paremti hipotetinio monopolisto testu. Taigi, AB „Mažeikių nafta” atsiliepime nurodytos rinkos dalys pardavimų iš gamyklos lygyje yra nustatytos naudojant ne realius pardavimų duomenis, o gautus modeliavimo būdu, taikant įvairiausias prielaidas, kurios buvo netikslios (žr. šio nutarimo 3.3 dalį), todėl jos negali būti laikomos rinkos dalimis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalies prasme, kurios apskaičiuojamos kaip ūkio subjekto perkamo ar parduodamo kiekio procentinis santykis su bendru perkamu ar parduodamu kiekiu atitinkamoje rinkoje. Be to, tyrimo metu AB „Mažeikių nafta“ pateikė kitą rinkos dalių vertinimą, kuris iš esmės sutapo su Konkurencijos tarybos nustatytomis rinkos dalimis.³¹

AB „Mažeikių nafta“ kvestionuojamą rinkos dalių reikšmę dominuojančios padėties konstatavimui yra ne kartą patvirtinę ir Europos Bendrijos teismai. Hoffman-La Roche&Co byloje Europos Teisingumo Teismas konstatavo, kad „labai didelė rinkos dalis iš esmės yra svarus dominuojančios padėties egzistavimo įrodymas“³². Teismas, įvertinęs rinkos dalis per 3 metus atskirų prekės rinkų atžvilgiu konstatavo, kad:

- rinkos dalis, sudaranti 75-87%, yra pakankamai didelė, kad ji savaime yra dominuojančios padėties buvimo įrodymas³³;

- rinkos dalis, sudaranti 84-90%, yra tokia didelė, kad ji įrodo dominuojančios padėties egzistavimą³⁴;

- rinkos dalis, sudaranti 93-100%, faktiškai reiškia, kad bendrovė turi monopolį atitinkamoje rinkoje³⁵.

Atsižvelgus į išdėstytą, AB „Mažeikių nafta“ užima dominuojančią padėtį benzino ir dyzelino rinkose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

AB „Mažeikių nafta“ komercinė politika, kuri vertintina kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, buvo kelių krypčių:

1) ekonomiškai nepagrįstos, diskriminacinės kainodaros taikymas;

2) metinių lojalumo, nekonkuravimo sutarčių sudarymas;

3) teritorinė ūkio subjektų diskriminacija;

4) kiti AB „Mažeikių nafta“ veiksmai, ribojantys konkurenciją.

2004 m. galiojo UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai generalinio direktoriaus Š.Kliokio 2003-12-30 įsakymu Nr. 6-03T patvirtinta „UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai parduodamų naftos produktų kainų protokolo sudarymo, keitimo, prekybos nuolaidų taikymo ir suteikiamo mokėjimo atidėjimo vertės atspindėjimo siūlomoje naftos produktų kainoje tvarka“ (toliau - tvarka).³⁶

MNPN „Naftos produktų kainų protokolas“ (toliau - NPKP) yra oficialiai skelbiamas viešas dokumentas, kuriame nurodomos MNPN parduodamų naftos produktų indikacinės kainos, už kurias atitinkami naftos produktai siūlomi pirkėjams nustatytose tokių produktų atkrovos vietose be papildomų sutartinių pirkėjo įsipareigojimų, sumokėjus už perkamus naftos produktus iš anksto, prieš juos išsiunčiant/atkraunant pirkėjui. Tvarkoje nurodoma, kad „<...>NPKP sudaromas atspindint susiklosčiusią situaciją rinkoje, vidutinį joje nusistovėjusių kainų lygį, ne trumpesniam laikotarpiui nei 1 darbo diena, bet ne ilgesniam laikui kaip 1 kalendorinis mėnuo nuo paskelbimo dienos. NPKP nustatomų benzinų, dyzelinų kainų reikšmių paskaičiavimui vadovaujamasi dešimties Platt`s publikacijų, išleistų prieš NPKP kainų paskaičiavimo dieną, vidurkiu <....>“

Kainos naftos produktų prekybai Lietuvos teritorijoje, Platt`s publikacijoje išreikštos JAV doleriais, perskaičiuojamos litais pagal atitinkamo kainos nustatymo formulei taikomo laikotarpio paskutinį oficialų Lietuvos banko paskelbtą, prieš NPKP kainų apskaičiavimo dieną, JAV dolerio ir Lietuvos lito keitimo kursų vidurkį.

Šviesių naftos produktų prekyboje, formuojant NPKP, bazinėmis kainomis pasirenkamos benzino A-95 ir vasarinės C klasės dyzelino kainos, kitų benzino ir dyzelino rūšių kainos nustatomos pagal bazines, pritaikant premijas ar nuolaidas. Prie apskaičiuotos NPKP kainos prekybai naftos produktais Lietuvoje pridedamas prekės kainos apskaičiavimo dieną galiojantis akcizas ir PVM.

Tvarkoje nustatyta, kad „<...>siekiant skatinti naftos produktų vartojimą ir kurti patrauklias sąlygas jų pirkimui tiesiogiai iš MNPN bei užtikrinti objektyvią ir nediskriminuojančią prekybos politiką, taikomos prekybos nuolaidos yra paremtos pirkėjo įsipareigojimu nupirkti atitinkamą kiekį naftos produktų. Pirkėjo įsipareigojimas nupirkti tam tikrą kiekį naftos produktų yra MNPN klientų segmentavimo pagrindas. Prekybos nuolaidos, taikomos nuo NPKP kainų, ir atitinkamos kitos prekybos sąlygos yra taikomos pirkėjams pagal jų išankstinį įsipareigojimą nupirkti tam tikrą kiekį atitinkamų naftos produktų:

pirkėjams, perkantiems iki 70 000 t. benzinų per metus, kaina Lietuvoje yra nustatoma remiantis NPKP, atitinkamai pritaikant numatytas prekybos nuolaidas pagal priede Nr. 1 pateiktą lentelę“.³⁷

3 lentelė

Tvarkoje nurodomų nuolaidų analizė rodo, kad benzinų ir dyzelino minimalaus ir maksimalaus kiekio skirtumas IV grupės viduje sudaro 4 500 t, III grupės viduje benzinų ar dyzelino kiekio skirtumas sudaro jau 25 000 t, t. y. virš 5 kartų didesnis negu IV grupėje, II grupėje - 40 000 t, t. y. apie 9 kartus didesnis negu IV grupėje ir 1,6 karto didesnis negu III grupėje. Nuolaida III grupei yra 66,6 proc. didesnė negu IV grupei, nuolaida II grupei yra 20 proc. didesnė negu III grupei. Pažymėtina, kad 6 Lt/t nuolaida yra perkant 70 000 t benzinų ar dyzelino, o perkant tik 5 001 t (apie 14 kartų mažiau) yra gaunama 5 Lt/t nuolaida.

AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų pirkėjai tai komentuoja taip: „Mūsų nuomone, šiuo metu AB „Mažeikių nafta“ kainų sudaryme per mažai įtakos turi perkami kiekiai. Mūsų bendrovė perka apie 60 000 t per metus ir turi tik nežymų kainos skirtumą su klientais, kurie perka 1 t per metus (skirtumas su AB „Mažeikių nafta“ protokoline kaina autotransportui)“.³⁸ „UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai nuolaidas taiko pagal nuperkamus kuro kiekius: pvz. nuperkant virš 500 t. dyzelino per metus taikoma 3 Lt/t nuolaida, bet kadangi dvi įmonės³⁹ turi palankesnes sąlygas, tai jos pasiūlo pvz. 4 Lt/t nuolaidą ir potencialus pirkėjas kurą perka iš tarpininko (UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Lietuva Statoil“), o ne tiesiogiai iš UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namų”.⁴⁰ „Mūsų nuomone, UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namų nustatytas kiekis, nuo kurio skaičiuojamos juntamos nuolaidos yra per didelis, kadangi užsiimdami tik mažmenine prekyba ir turėdami 18 degalinių praktiškai esame prilyginami klientui, kuris turi vieną degalinę ir gal būt perka net 20 kartų mažiau už mus“.⁴¹ „Mažai skiriasi nuolaidos. Perkant 5 t į mėnesį ir 5 000 t (skirtumas apie 5 Lt)“. ⁴²

Taigi, visi Lietuvos pirkėjai MNPN kainodaros strategijoje buvo skirstomi į dvi grupes: I grupei priklausė pirkėjai, kuriems kaina nustatoma derybų būdu, t. y. derybų objektas (kaina, nuolaidos) buvo nežinomas kitų grupių pirkėjams, II-V grupei priklausė pirkėjai, perkantys pagal kainas, skaičiuojamas pagal NKPK. Analogiška kainos nustatymo tvarka buvo taikoma parduodant dyzeliną.

Tuo tarpu, Latvijos ir Estijos pirkėjams 2002-2004 m. nebuvo sudaromi Naftos produktų kainų protokolai⁴⁴, jiems visiems kaina buvo nustatoma tiesioginių derybų būdu.

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” kainos nustatymas tiesioginių derybų būdu (su Latvijos, Estijos ir tais Lietuvos pirkėjais, kurie pirko virš 70 000 t benzino arba virš 70 000 t dyzelino) buvo grindžiamas kainos formule, kurios sudedamosios dalys yra Platt’s dydis (naftos produktų kaina Roterdamo biržoje pirkimo dieną), pirkimo sąlygos pagal naftos produktų rinkose apibrėžtas tarptautines sąlygas (Incoterm) ir su kiekiu susijusi kainos dedamoji dalis (sutartyse išreiškiama, kaip „±Δ“, t.y. konkretus skaičius, išreikštas JAV doleriais). Apskaičiuota ir nustatyta AB „Mažeikių nafta” (UAB „Mažeikių naftos” prekybos namų) kaina buvo lyginama su importo kaina, už kurią potencialūs importuotojai - įmonių grupių Lukoil, Statoil ir Neste padaliniai - visoje Baltijos rinkoje galėjo importuoti naftos produktus į kiekvieną Baltijos šalių rinkos dalį - Lietuvą, Latviją ir Estiją. Koreguojant dedamąją dalį (±Δ) buvo nustatoma galutinė kaina, atitinkanti kiekvienos iš bendrovių importo paritetus (toliau - IPK)⁴⁵ ir įsipareigotą per metus nupirkti benzino ir dyzelino minimalų kiekį. Tokiu būdu nustatytą kainą siūloma naudoti su minėtomis bendrovėmis Baltijos rinkoje sudaromose sutartyse.⁴⁶ Benzinui kainos formulė paprastai rėmėsi Vakarų importo paritetu, o dyzelinui sutartinė kaina buvo skaičiuojama pagal Rytų importo paritetą, t.y. bendrovių galimybę atsivežti dyzeliną iš Baltarusijos ir Rusijos. Į klausimą, kaip yra aiškinamas Vakarų ir Rytų importo paritetas, MNPN rinkodaros direktorius T.Augustauskas paaiškino taip: „Mes traktuojam, kaip kainos susiderėjimą, vadovaujantis principu, jog kaina turi būti geresnė, negu galimybė gauti iš kur nors kitur“.⁴⁷

Tuo tarpu UAB „Lukoil Baltija” didmeninės prekybos direktorius R.Dabravalskis kainų nustatymą sutartyse derybose su MNPN komentavo taip: „Su Mažeikių nafta, kokios ten derybos. Nevadinčiau jokiom ten derybom. Praktiškai šiemet, pavyzdžiui, ir pernai mes beveik iš vis nesiderėjom su jais. Statoilas ką susiderėjo, žinau, kad geriau neduos ... geresnės kainos vis tiek negausi, negu Statoilas, nors pirksi daugiau ... kitos kainos nebus“.⁴⁸ Paprašytas patikslinti, dėl kokių MNPN nustatytos kainodaros formulių galima buvo bandyti derėtis, R.Dabravalskis paaiškino taip: „Ne dėl jokių neįmanoma, niekaip“.⁴⁹

Tikslinant, kaip skaičiuojamas importo paritetas Lietuvai, kadangi Klaipėdoje nėra naftos produktų perpylimo terminalo, T.Augustauskas paaiškino taip: „Artimiausiu esamu paritetu. <...> Artimiausio importo taško ir logistikos taško, artimiausias nuo Lietuvos - Rygoj“. Importo paritetas yra nustatomas šitam taške (Rygos terminale - KT pastaba), o toliau jis yra perskaičiuojamas pagal patiriamus kaštus tampa paritetu rinkai. Yra tam tikri kaštai - Latvijos rinkoj, yra tam tikri kaštai - Lietuvos rinkoj“.⁵⁰

Statoil, Neste motininės įmonės turi naftos produktų perpylimo terminalus Rygoje ir Taline, taip pat Statoil, Neste ir Lukoil turi naftos produktų saugojimo rezervuarus. Taigi, Lietuvai buvo naudojamas Latvijos benzino importo paritetas, pridedant prie jo pervežimo kaštus iš Rygos terminalo į Lietuvoje esančius bendrovių terminalus.

Atsižvelgiant į AB „Mažeikių nafta” užimamą dalį benzino rinkoje ir objektyvią galimybę importuoti benziną į atskiras Baltijos šalių rinkos dalis, praktiškai AB „Mažeikių nafta” (MNPN) nustatomas importo paritetas rinkoje realiai susidūrė tik su Neste grupės įmonių galimybe importuoti į Estijos rinkos segmentą, ir su Statoil grupės įmonių galimybe importuoti į Latvijos rinkos segmentą. Lietuvos rinkos segmente visos bendrovės turėjo priimti MNPN nustatomą kainodarą pagal Latvijos rinkos segmento paritetą.

AB „Mažeikių nafta” kainodaros esmė, nustatant importo paritetą, išreikšta aukščiau minėtoje MNPN generalinio direktoriaus Š.Kliokio kompiuteryje rastoje 2003-10-21 el.pašto žinutės „Vs: Sales strategy.htm“ kopijoje, kurią MNPN rinkodaros direktorius T.Augustauskas 2003-10-22 išsiuntė Tonu Aaro (Estijos MNPN direktorius), S.Zakalskiui (MNPN rinkodaros vadybininkas), S.Navickui (MNPN pardavimų direktorius) ir kopijas Š.Kliokiui, G.Bajorui (MNPN finansų direktorius), Mikhel Niinemae (Estijos MNPN darbuotojas), Janis Blums (Latvijos MNPN direktorius), kurioje jis taip suformulavo MNPN padalinių strategiją: „Yra alternatyviniai tiekimo scenarijai ne tik EE⁵¹, tai yra sunkiausia užduotis ir didžiausias išbandymas tau - tu turi gauti geriausią kainą ir parduoti daugiausia tonų EE, tuo pat metu sugebėti padaryti importo paritetą tokį, kad jis nebūtų per daug patrauklus degalų importuotojams į rinką“.⁵²

UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namų verslo plane 2004 metams, patvirtintame UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namų valdybos 2003-11-13 posėdžio Nr.10 protokoliniu nutarimu, rašoma apie 2-3 stambiausius pirkėjus: „segmentuojant pirkėjus MNPN veiklos rinkose siūlomos kainos nustatymo tikslais, aiškiai išskiriamos 2 jų grupės:

- antroji, kuriai priskiriami klientai yra sąlyginai nedideli, tačiau tokių klientų skaičius rinkoje yra didelis“.

Buvęs MNPN generalinis direktorius Š.Kliokys išskyrė šiuos didžiausius mažmeninės prekybos tinklus Lietuvoje: „Tai yra Lukoilas, Statoilas, Neste. Trys didžiausi, jos turi mažmeninius tinklus“.⁵³

2004 m. UAB „Mažeikių nafta” prekybos namai I grupei (perkant virš 70 000 t) priskyrė UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Neste Lietuva”, kurios kartu sudėjus nupirko iš MNPN virš 85% MNPN parduoto benzino (žr. 4 lentelę), virš 72% dyzelino (žr. 5 lentelę).

4 lentelė

5 lentelė

Minėtoms kelioms bendrovėms, kurios buvo potencialūs importuotojai⁵⁴, AB „Mažeikių nafta” taikė dideles nuolaidas (per Platt`s±Δ formulę), lyginant su kitais pirkėjais, kurie neturėjo galimybių importuoti, nes neturėjo motininių įmonių, kurios turėtų naftos produktų importo terminalus Rygoje arba Taline ir taip pat neturėjo arba nepakankamai turėjo naftos produktų saugojimo rezervuarų. Pastarieji pirkėjai pirko pagal NPKP, dėl to UAB „Mažeikių naftos” prekybos namų nustatytų kainų degalams skirtumas buvo didelis. Pvz., UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai 2004-06-11 UAB „Lietuva Statoil” 95 benzinui nustatė 1232,29 Lt/t kainą FCA, o UAB „Ave-Matrox”, taikant NPKP atitinkamai - 1270,67 Lt/t, t. y. 38,38 Lt/t didesnę. Tokiu būdu tarp pirmos, kuriai priskiriami potencialūs importuotojai, ir antros grupių pirkėjų susidarė didžiulis nuolaidų skirtumas - apie 32,38 Lt/t. Pažymėtina, kad MNPN I grupei priskyrė UAB „Neste Lietuva”, kuri 2004 m. nupirko tik 29 944 t benzino ir 32 704 t dyzelino (žr. 4 ir 5 lenteles), o ne virš 70 000 t, kaip nustatyta MNPN tvarkoje, tačiau ši įmonė buvo potencialus importuotojas.

Esant tokiai AB „Mažeikių nafta” kainodaros politikai, 2004 m. į II pirkėjų grupę - nuo 30001 t iki 70 000 t nepateko nė vienas benzino pirkėjas, vienas dyzelino pirkėjas (UAB „Rekolas”), į III grupę nuo 5 001 t iki 30 000 t - tik trys benzino pirkėjai ir penki dyzelino pirkėjai.

UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai verslo plane 2004 metams, patvirtintame UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai valdybos 2003-11-13 posėdžio Nr. 10 protokoliniu nutarimu, AB „Mažeikių nafta“ taikoma kainodara yra apibūdinama taip: „Absoliuti dauguma stambiųjų degalinių tinklų turi ilgalaikes naftos produktų pirkimo sutartis su MN, tačiau tiktai labai maža dalis valstybės įmonių, bei privačių smulkesnių vartotojų dirbo tiesiogiai su MN dėl MN galiojusios naftos produktų pardavimo sistemos sudėtingumo bei nepatrauklios smulkiam klientui kainodaros.“⁵⁵

Tai patvirtina ir AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų pirkėjai: „2002 m., 2003 m. kainų skirtumas, perkant kurą iš AB „Mažeikių nafta”, lyginant su UAB „Lietuva Statoil”, UAB „Lukoil Baltija” gaunamomis kainomis sudarė 3-6 USD už toną, o 2004 m. jau 8-9 USD už toną. 2004 m. perkant kurą iš AB „Mažeikių nafta” ir atsigabenant jį geležinkeliu į Panevėžį, kainų skirtumas, lyginant su UAB „Lietuva Statoil”, UAB „Lukoil Baltija”, sudaro 45-47 Lt, o į Šiaulius 37-40 Lt. <…> Pagrindiniai naftos produktų tiekėjai 2004 m. - UAB „Lietuva Statoil”, UAB „Lukoil Baltija”, nes mūsų įmonei ekonomiškai naudingiau pirkti kurą iš jų, negu iš gamintojo - AB „Mažeikių nafta”. Mūsų žiniomis 2004 m. daugelis Lietuvos įmonių, prekiaujančių naftos produktais, perka kurą iš AB „Mažeikių nafta” epizodiškai, vien tam, kad būtų ryšys su gamintoju. <…>. Mūsų nuomone, AB „Mažeikių nafta“ proteguoja užsienio kapitalo įmones UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Lukoil-Baltija“, UAB „Neste“, o lietuviškoms bendrovėms sudaromos dirbtinės kliūtys vystyti verslą.<…>Mūsų bendrovė pajėgi nupirkti virš 70 000 t naftos produktų iš AB „Mažeikių nafta”, tačiau šiuo metu AB „Mažeikių nafta“ kainų politika trukdo tai padaryti“.⁵⁶

„Mūsų bendrovė 2002 m., 2003, ir 2004 m. galėjo/galėtų pirkti virš 70 000 t. per metus iš AB „Mažeikių nafta“, jei būtų priimtina naftos produktų pardavimo kaina, nustatomi palankūs atsiskaitymo terminai“.⁵⁷

„Nuo 2003 metų pavasario, didžiausią dalį dyzelino, o nuo 2004 metų gegužės mėnesio ir benzino, pradėjome pirkti ne tiesiai iš AB „Mažeikių nafta”, bet per tarpininką (UAB „Lietuva Statoil“ - KT pastaba), vieną iš didžiausių AB „Mažeikių nafta” klientų bei Lietuvos rinkos žaidėjų, kadangi tarpininkas pasiūlė geresnę kainą”. <…> „Minėtą kiekį (70 000 - KT pastaba) galėtume nupirkti dalyvaudami didmeninėje prekyboje, tačiau negaudami konkurencingos kainos negalime konkuruoti su didžiausiais MN klientais“.⁵⁸

2003 m. pabaigoje UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai pasiūlė⁵⁹ KB „Tiltoilas“ kainų formules, pvz., atkrovai geležinkeliu su pristatymu į Utenos, Panerių, Panevėžio, Gubernijos, Tauragės, Rimkų bei Viduklės geležinkelio stotis C klasės dyzelinui - aukščiausių kuro „EN 590“ paskutinių 10 dienų iki kainos nustatymo dienos publikuotų kainos reikšmių, nurodytų leidinio „Platt`s European Marketscan“ stulpelyje „Cargoes CIF NWF/Basis ARA“ (toliau - Platt`s publikacija), aritmetinis vidurkis padidintas 25 JAV doleriais. Atkrovai autotransportu iš naftos produktų terminalų Platt`s publikacijos aritmetinis vidurkis padidintas 26 JAV doleriais.

Analogišką pasiūlymą 2004-01-23 raštu Nr. G-1-1-19/79 gavo ir UAB „Skulas“. Sutartis dėl minimų kiekių nebuvo pasirašyta. „Mūsų bendrovė pajėgi nupirkti virš 70 000 t naftos produktų iš AB „Mažeikių nafta”, tačiau šiuo metu AB „Mažeikių nafta“ kainų politika trukdo tai padaryti“.⁶⁰

2004-01-16 KB „Tiltoilas“ rašte UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai dėl siūlomų sudaryti sutarčių sąlygų rašo: „nėra skaidrumo, taikant nuolaidas nupirktiems kiekiams virš 70 000 t, nes nepateiktas nuolaidos dydis. Taip susidaro nevienodos konfidencialumo sąlygos. Nuolaidos išvežtam kiekiui virš 70 000 t per metus, taip pat turi būti vienodai žinomos visiems rinkos dalyviams, o ne laikomos paslaptyje. Prašome, pratęsti nuolaidų skirstymą virš 70 000 t ir jį pateikti, kad būtų galima planuoti prisirišimą prie kiekių, kurie viršija 70 000 t per metus“.

2004-03-02 KB „Tiltoilas“ prašė MNPN pateikti pasiūlymą kuro pirkimui atskirai benzino ir dyzelino kiekiams, kurie per metus viršytų: 70 001 t, 80 001 t, 90 001 t, 100 001 t, 110 001 t, 120001 t, 130 001 t.

2004-03-19 UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai pateikė KB „Tiltoilas“ benzinų kainas, įsipareigojus minėtai bendrovei nupirkti benzino kiekį 70 001 tonų per metus, pvz., benzinas 95: aukščiausių „Prem Unl“ paskutinių 10 dienų iki kainos nustatymo dienos publikuotų kainos reikšmių, nurodytų Platt`s publikacijoje, aritmetinis vidurkis padidintas 25 JAV doleriais, atkrovai geležinkeliu, pristatant į Utenos, Panerių, Panevėžio, Gubernijos, Tauragės, Rimkų ar Viduklės stotis. Atkrovai autotransportu iš naftos produktų terminalų benzinui 95 siūloma kaina buvo Platt`s publikacijos aritmetinis vidurkis padidintas 26 JAV doleriais.

Minėtu laikotarpiu UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai derėjosi ir su kitais ūkio subjektais. Lyginant MNPN siūlomą kainą KB „Tiltoilas“ su kitiems ūkio subjektams siūloma kaina, nustatyta, kad UAB „Lietuva Statoil“ į Gubernijos stotį geležinkeliu pristatomam 98 benzinui vienai tonai nustatyta kaina buvo mažesnė 4,5 JAV dolerio, 92 ir 95 benzinui ir visų klasių dyzelinui - 3 JAV doleriais.⁶¹

Kaip jau buvo minėta, KB „Tiltoilas“ ketino ir MNPN siūlė pirkti virš 75 000 t dyzelino ir virš 70 001 t benzino, t.y. virš 145 001 t, o UAB „Lietuva Statoil“ pasirašė sutartį ir įsipareigojo nupirkti iš viso tik 120 000 tonų visų benzinų ir visų klasių dyzelino, o kainą minėtiems degalams UAB „Lietuva Statoil” gavo mažesnę, nei buvo pasiūlyta KB „Tiltoilas“.

KB „Tiltoilas“ 2004-10-29 rašte pažymi, kad „deja, 2004 m. pasirašius naują degalų pirkimo sutartį su „Prekybos namais“, KB „Tiltoilas“ prarado beveik visus degalinių operatorius, kadangi sutartis buvo sudaryta KB „Tiltoilas“ nenaudai. „Prekybos namai“ ignoravo lietuviško kapitalo įmones, o palankias sutartis sudarinėjo su užsienio kompanijomis (Statoil, Lukoil, Neste ir kt.). KB „Tiltoilas“ buvo atimta teisė gabenti naftos produktus geležinkelio transportu, ko pasėkoje pakilo degalų transportavimo kaštai. Tuomet visi degalinių operatoriai pradėjo pirkti degalus per tarpines įmones<…>“.

Pažymėtina, kad UAB „Neste Lietuva“ atkrovai autotransportu iš MNPN Jonavos naftos produktų terminalo pagal 2004-03-02 sutarties Nr.04-89 PN/AJ specialiąją dalį Nr.2⁶² įsipareigojo nupirkti benzino ne mažiau kaip 30 001 t, dyzelino ne mažiau kaip 30 001 t, įskaitant nupirktus kiekius 2004 m. I ketvirčiui pagal visas sutartis. Minėtoje sutartyje MNPN nustatyta kaina visoms benzino rūšims ir C klasės dyzelinui yra 0,5 JAV dolerio/t mažesnė (pvz. 95 benzinui ir C klasės dyzelinui - Platt`s + 25,5 JAV doleriai), negu buvo pasiūlyta KB „Tiltoilas“ analogiškomis atkrovimo sąlygomis (95 benzinui ir C klasės dyzelinui - Platt`s + 26 JAV doleriai).

Iš išdėstyto seka, kad AB „Mažeikių nafta” savo pirkėjų atžvilgiu taikė ekonomiškai nepagrįstą ir diskriminacinę kainodarą, kuri ribojo konkurenciją. AB „Mažeikių nafta” taikomoje kainodaroje atotrūkis tarp perkamų kiekių ir taikomų nuolaidų yra labai didelis (žr. 3 lentelę). Ypač didelis, net apie 6 kartus, atotrūkis buvo tarp tų ūkio subjektų, kuriems kaina buvo nustatoma derybų keliu, ir tų, su kuriais nebuvo deramasi. Tokio didelio taikomų nuolaidų už perkamus kiekius skirtumo neįmanoma pagrįsti objektyviomis ekonominėmis aplinkybėmis (pvz., kaštų sutaupymu ir pan.). AB „Mažeikių nafta“ prekės kaina (nuolaida) buvo nustatoma derybų būdu pagal importo paritetą taip, kad klientas taptų lojalus, nepirktų konkurento prekių (neimportuotų). Neigiamas aspektas yra ir tai, kad AB „Mažeikių nafta“ derybų metu turėjo palankias galimybes išsiaiškinti tiek savo konkurentus, tiek ir jų kainas bei galimybes eksportuoti, kas paprastai yra pirkėjo komercine paslaptimi. Tai AB „Mažeikių nafta“, be to, kad ji yra dominuojanti rinkoje, suteikė didelį pranašumą.

Taigi, AB „Mažeikių nafta” kainodaros esmė buvo riboti konkurentų įėjimą į Baltijos rinką, t.y. išvengti importo konkurencijos: dyzelino iš Rytų, benzino iš Vakarų.

Nors AB „Mažeikių nafta“ atsiliepime bei bylos nagrinėjimo posėdžio Konkurencijos taryboje metu teigė, kad IPK skaičiuojama atsižvelgiant į objektyvius veiksnius ir, kad tai yra normali komercinė praktika prekybos naftos produktais rinkoje, tačiau atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šios bylos kontekste IPK negali būti vertinama teigiamai. Nustatant IPK buvo atsižvelgiama ne tiek į pačio importo galimybę, AB „Mažeikių nafta“ patiriamus skirtingus kaštus parduodant prekę ir kitas objektyvias aplinkybes, kiek į kiekvieno AB „Mažeikių nafta“ pirkėjo subjektyvias galimybes importuoti, t.y. AB „Mažeikių nafta“ vertino, ar ūkio subjektas (didmenininkas) gali importuoti, iš kur (Rytų, Vakarų) jis gali importuoti. Dėl to, kaip rodo tyrimas, AB „Mažeikių nafta“ prekės kaina nustatoma potencialiems importuotojams buvo mažesnė, nei toms įmonėms, kurios neturėjo galimybės importuoti. Nors potencialūs importuotojai (Lukoil, Statoil, Neste grupių įmonės), kai kuriais atvejais pirko didesnius kiekius, kurie galėtų būti kainos diferencijavimo įrodymu, tačiau šio tyrimo metu AB „Mažeikių nafta“ nepateikė jokių ekonomiškai pagrįstų skaičiavimų, kad jos taikoma kainodara yra pagrįsta, be to, taikomos nuolaidos buvo neadekvačiai skirtingos, todėl praktiškai net ir neįmanoma įrodyti jų pagrįstumo. Tokia AB „Mažeikių nafta” kainodaros politika sąlygojo situaciją, kuomet tik kelios įmonės - potencialios importuotojos - turėjo galimybę pasinaudoti taikoma nuolaidų sistema, tuo tarpu kitos buvo diskriminuojamos, tuo sudarant joms skirtingas konkurencijos sąlygas veikti rinkoje. Be to, AB „Mažeikių nafta” kainodara buvo skirtinga, ekonomiškai nepagrįsta ir diskriminavo ne tik Lietuvos segmente veikiančius pirkėjus, bet Lietuvos pirkėjus Estijos ir Latvijos pirkėjų atžvilgiu.

Europos Teisingumo Teismas Portugese Airports byloje pasisakė, kad paprastai pagal kiekybinę nuolaidų sistemą daugiausiai perkantys gauna didžiausias nuolaidas, tačiau iš to nėra darytina išvada, kad pati savaime tokia kiekybinė nuolaidų sistema nėra diskriminacinė. Nuolaidų sistema, kurioje nustatytus slenksčius yra pajėgūs peržengti tik keli labai stambūs pirkėjai ir suteikianti tokiems pirkėjams neproporcingą naudą, yra diskriminacinė. ETT minėtoje byloje priėjo prie išvados, kad „kiekybinių nuolaidų sistemos, pagal kurią nuolaidos (papildomos nuolaidos) taikomos tik tam tikriems pirkėjams, suteikia jiems ekonominį pranašumą, nepagrįstą jų teikiama nauda, t.y. verslo apimties dalimi, ar mąsto ekonomija tiekėjui, lyginant su jų konkurentais, taikymas yra vertintinas kaip nevienodų sąlygų taikymas panašaus pobūdžio sutartyse”.⁶³

Be to, pažymėtina, kad dominuojančiam ūkio subjektui taikomas ir jo veiklos skaidrumo reikalavimas. Pavyzdžiui, Europos Teisingumo Teismas byloje Nederlandsche Banden - Industrine Michelin v. Komisija pažymėjo, jog skaidrumo trūkumas Michelin nuolaidų sistemoje, kartu su tuo faktu, kad nei nuolaidų mastas, nei pardavimų užduotys ar su jomis susijusios nuolaidos nebuvo raštu praneštos prekybininkams, sąlygojo jų veiklos neaiškumą, neapibrėžtumą.⁶⁴ Irish Sugar byloje Europos Komisija pasmerkė skaidrumo trūkumą nuolaidų sistemoje ir tokius veiksmus vertino kaip savarankišką piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi faktą.⁶⁵ Pirmosios instancijos teismas Irish Sugar plc. v. Komisija byloje patvirtino minėtą Europos Komisijos išvadą.⁶⁶

Iš išdėstyto seka, kad nesant įrodymų, kad UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Neste Lietuva” suteikiamos nuolaidos yra ekonomiškai pagrįstos, suteikiančios AB „Mažeikių nafta“ mąsto ekonomiją, tokios nuolaidų sistemos taikymas reiškia nevienodų sąlygų taikymą panašaus pobūdžio sutartyse. AB „Mažeikių nafta“ taikoma ekonomiškai nepagrįsta nuolaidų sistema diskriminavo vienus ūkio subjektus (UAB „Rekolas”, UAB „Skulas“, UAB „Saurida“, UAB „Hydro Texaco“, KB „Tiltoilas”) kitų ūkio subjektų (UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Neste Lietuva”), veikiančių toje pačioje mažmeninėje ir/ar didmeninėje benzino/dyzelino pardavimo rinkoje, atžvilgiu. Skirtingų ir/ar ekonomiškai nepagrįstų kainų (nuolaidų) taikymas, kai tai atlieka rinkoje dominuojantis ūkio subjektas, yra vertintinas kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimas, kuris draudžia panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas.

AB „Mažeikių nafta“ komercinės derybos dėl 2004 m. kainų didiesiems klientams prasidėjo 2003 m. pabaigoje ir baigėsi 2004 m. pradžioje. MNPN generalinis direktorius Š.Kliokys 2003 m. gruodžio mėn. raštu pateikė pasiūlymus Neste, Statoil, Lukoil grupių įmonėms dėl bendradarbiavimo 2004 metais Baltijos šalyse.⁶⁷ Juose aptariamas kainos nustatymo mechanizmas (kaina nustatoma pagal Vakarų importo paritetą, išskyrus Latvijai ir Estijai skirtą dyzeliną, kuriam kaina nustatoma pagal galimybes importuoti iš Rytų), pakrovimo grafikas, terminalai, taip pat minimalus pirkimo įsipareigojimas ir siūloma kaina. Dėl minimalaus pirkimo įsipareigojimo nurodoma, kad pirkimo-pardavimo sutartyje turėtų būti nurodytas pirkėjo minimalaus kiekio įsipareigojimas, už kurio nevykdymą būtų nustatyta 3 JAV dolerių bauda už nenupirktą toną. Taip pat kiekvienam pirkėjui nurodomas individualus minimalaus pirkimo kiekio įsipareigojimas. Toliau yra siūlomos konkrečios kainos, priklausomai nuo pristatymo sąlygų (DDU, DAF, FOT) Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, pabrėžiant, kad jos galioja esant pasiūlytam minimaliam metiniam įsipareigojimui.

Lukoil siūlomas minimalus metinis kiekio įsipareigojimas - 306 000 t naftos produktų Baltijos šalyse, iš jų:

Lietuvoje - 18 000 t per mėnesį (9 000 t benzino ir 9 000 t dyzelino) arba 216 000 t per metus;

Latvijoje - 5 000 t per mėnesį (2 000 t benzino ir 3 000 t dyzelino);

Estijoje - 2 500 t per mėnesį (1 500 t benzino ir 1 000 t dyzelino).⁶⁸

2004-01-15 buvo pasirašytas Bendrasis susitarimas tarp UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, SIA „Lukoil Serviss”, SIA „Lukoil Baltija R”, „Lukoil Eesti AS” ir UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai, SIA „Mažeikių Nafta Tirdzniecidas nams”, OŪ „Mazeikiu Nafta Trading House”, kuriuo Lukoil įmonės įsipareigojo nupirkti benzino 152 000 t +/- 10 %, dyzelino 152 000 t +/- 10 %, kas iš viso sudarytų 304 000 t naftos produktų.⁶⁹ UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Lukoil Baltija” servisas pagal pirkimo-pardavimo sutartis įsipareigojo 2004 m. nupirkti 142 000 t benzino ir 132 000 t dyzelino, t.y. iš viso 274 000 t naftos produktų per metus.⁷⁰

2004 m. įmonių grupė Lukoil iš AB „Mažeikių nafta” pirko apie 99 % viso savo benzino poreikio Lietuvoje, virš 89 % viso savo benzino poreikio Latvijoje ir atitinkamai apie 82 % Estijoje (žr. 6 lentelę).⁷¹

6 lentelė

Rašytinių derybų su Statoil metu AB „Mažeikių nafta“ siūlomas minimalus metinis kiekio įsipareigojimas buvo 336 000 t naftos produktų Baltijos šalims (iš jų - 10 000 t per mėnesį arba 120 000 t per metus skirta Lietuvai). Statoil pasiūlius savo kainos formulę, perkant DDU su sąlyga, kad ji beveik visą Statoil planuojamą 2004 m. naftos produktų poreikį pirktų iš AB „Mažeikių nafta“, be kitų aplinkybių, MNPN generalinio direktoriaus Š.Kliokio laiške nurodyta, kad „<...>mes manome, kad kiekio įsipareigojimas Statoil turėtų būti labai artimas nustatytam Statoil viso planuojamo poreikio Baltijos šalyse kiekiui, t.y. 450 kt⁷²<...>“.⁷³ Tolesnis susirašinėjimas rodo, kad MNPN sutiko padaryti kompromisą dėl kainų lygio Lietuvoje su tokiu minimalaus kiekio įsipareigojimu: „<...> Atsižvelgiant į kompromisą, kurį mes padarėme Lietuvos kainoms, mes manome, kad minimalus Statoil įsipareigojimas 2004 m. turėtų būti ne mažesnis, kaip: bendrai Lietuvoje - 160 kt; bendrai Latvijoje - 140 kt; bendrai Estijoje - 100 kt. Bendrai Baltijai - 400 kt“.⁷⁴ Vėlesniame MNPN rinkodaros direktoriaus T.Augustausko kompiuteryje rastame elektroniniame dokumente „031210 Statoil finalisation final letter.doc“ rašoma: „Mes galime daryti kompromisą minimaliam Statoil įsipareigojimui Lietuvai iki 120 kt, bet tik už įpareigojimą pirkti kiekį, nurodytą DDU sąlygomis Vaidotai ir FCA Jonavos terminalas“.⁷⁵

Kad MNPN derybose dėl 2004 m. sutarčių su Statoil kėlė reikalavimus pirkti maksimalius kiekius patvirtina ir vidinis susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp MNPN generalinio direktoriaus, rinkodaros direktoriaus bei kitų atsakingų darbuotojų. MNPN rinkodaros direktoriaus T.Augustausko elektroniniame laiške pavadinimu „Komentarai MNPN pasiūlymams“ rašoma: „<...>Ištiesiam Statoil ranką ir reikalavimų kiekį sumažinam iki labiau priimtino lygmens, nors tuo pat metu pateikiam pasiūlymą pirkti aukštesnėmis kainomis, nei jie turi dabar, o motyvuojam Statoil ilgalaikiam bendradarbiavimui ir kiek nuraminam dėl importo.“ ⁷⁶

2004-02-13 buvo pasirašytas Bendrasis susitarimas tarp UAB „Lietuva Statoil“, AS „Eesti Statoil”, SIA „Statoil Latvia” ir UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namų, SIA „Mažeikių Nafta Tirdzniecidas nams”, OŪ „Mazeikiu Nafta Trading House”, kuriuo Statoil įmonės įsipareigojo nupirkti benzino 184 500 t +/- 10 %, dyzelino 175 500 t +/- 10 %, iš viso 360 000 t naftos produktų.⁷⁷ Toks minimalaus naftos produktų metinio kiekio įsipareigojimas pirkti iš AB „Mažeikių nafta“ sudarė 80% viso Statoil planuoto naftos produktų kiekio Baltijos šalims poreikio. Pagal 2004 m. vasario 13 d. pasirašytą Pirkimo-pardavimo sutartį tarp AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Lietuva Statoil“, pastaroji įsipareigojo per 2004 m. nupirkti 120 000 t benzinų ir dyzelinų iš MNPN.⁷⁸

2004 m. įmonių grupė Statoil pirko apie 99 % viso savo benzino poreikio Lietuvoje ir virš 81 % Estijoje (žr.7 lentelę).⁷⁹

7 lentelė

Rašytinių derybų su Neste metu AB „Mažeikių nafta“ pasiūlė minimalaus metinio kiekio įsipareigojimą, kuris sudarytų iš viso 250 000 t naftos produktų Baltijos šalims (visas Neste poreikis Baltijos šalims - 270 000 t):

Lietuvoje - 4 700 t per mėnesį (2 600 t benzino ir 2 100 t dyzelino) arba 56 400 t per metus;

Latvijoje - 9 600 t per mėnesį (5 800 t benzino ir 3 800 t dyzelino);

Estijoje - 6 500 t per mėnesį (4 300 t benzino ir 2 200 t dyzelino).⁸⁰

Vėlesnis susirašinėjimas rodo, kad AB „Mažeikių nafta“ sutiko su mažesniu Neste siūlomu minimaliu metiniu kiekio pirkimu - 207 000 t naftos produktų (benzino ir dyzelino) Baltijos šalims, kartu pažymėdama, kad „mūsų kainos pasiūlymai yra pagrįsti šiais pirkimų kiekiais ir bet koks šio kiekio sumažinimas vers mus pakeisti kainos pasiūlymus Neste Baltijos šalyse“⁸¹ . Dar vėlesnis susirašinėjimas elektroniniu paštu aiškiai atskleidžia AB „Mažeikių nafta“ derybų dėl kainos strategiją, siekiant, kad pirkėjas įsipareigotų pirkti iš AB „Mažeikių nafta“ nustatytą kiekį. MNPN rinkodaros direktorius T.Augustauskas el.pašto žinutėje aiškina susidariusią padėtį dėl Bendrojo susitarimo tarp įmonių grupės Neste ir MNPN bei jos dukterinių įmonių Estijoje ir Latvijoje pasirašymo: „Mes susitikome su Olli-Pekka Pylkannen⁸² ketvirtadienį Vilniuje. Jis skubina pasirašyti Bendrąjį susitarimą ir duoti Nestei LT geresnę kainą. Mes primygtinai reikalaujame, kad ši sutartis ir geresnės kainos Lietuvoje įsigalios nuo tada, kai mes aiškiai sutiksime, kad Bendrajame susitarime sutartos 140 kilotonų bus duodamos su Neste įsipareigojimu žaisti mūsų žaidimą - su grafikais, baudomis ir t.t. taikomomis DAF pardavimams arba produktams perkamiems iš mūsų terminalų.<...> Geros kainos logika yra paprasta: pirkėjui siūloma geresnė kaina už jo įsipareigojimą nupirkti tam tikrą kiekį sutartais terminais ir sąlygomis.<...> Penktadienį mes susitarėm su Olli, kad pasirašysim Bendrąjį susitarimą ir duosime jiems gerą kainą Lietuvoje. <...>ir mes aiškiai jam pranešėm, kad tuo atveju, jei mes nesutarsim dėl Latvijos sutarties penktadienį (tebūnie tai aiškus žodinis pareiškimas), mes nutraukiame Bendrąjį susitarimą ir geresnes kainas Lietuvoje tą pačią dieną“.⁸³

2004-03-01 buvo pasirašytas Bendrasis susitarimas tarp UAB „Neste Lietuva“, AS „Nesti Eesti”, SIA „Neste Latvia” ir UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai, SIA „Mažeikių Nafta Tirdzniecidas nams”, OŪ „Mazeikiu Nafta Trading House”, kuriuo Neste įmonės įsipareigojo nupirkti benzino 70 000 t +/- 10 %, dyzelino 70 000 t +/- 10 %, t.y. 140 000 t naftos produktų.⁸⁴ Pagal 2004 m. vasario 2 d. Pirkimo-pardavimo sutartį tarp AB „Mažeikių nafta“ (MNPN) ir UAB „Neste Lietuva“ pastaroji įsipareigojo nupirkti 60 002 t. naftos produktų (įskaitant ir per 2004 m. sausio mėn. nupirktus prekės kiekius). ⁸⁵

Visuose Bendruosiuose susitarimuose, sudarytuose tarp (UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai dukterinių įmonių) ir įmonių grupių Statoil, Lukoil, Neste buvo numatyta pardavėjo (MNPN) teisė reikalauti iš pirkėjo (Statoil, Lukoil ar Neste grupės įmonė) kompensacijos, nurodytos atitinkamoje pirkimo-pardavimo sutartyje, kai nustatoma, kad atitinkamas pirkėjas per metus nupirko mažiau atitinkamos rūšies produktų, nei buvo įsipareigojęs. 2004 m. pagal Bendruosius susitarimus pasirašytose pirkimo-pardavimo sutartyse buvo numatytos konkrečios kompensacijos už įsipareigotą, bet nenupirktą metinį prekės kiekį.

2004 m. pirkimo-pardavimo sutartyse su UAB „Lukoil Baltija“ nustatyta 3 JAV dolerių kompensacija už kiekvieną įsipareigotą, bet nenupirktą prekės toną. Sutarties nutraukimo vienos iš šalių iniciatyva (ir informavus apie tai kitą šalį prieš 2 mėnesius) atveju bauda nenumatyta.⁸⁶

2004 m. pirkimo-pardavimo sutartyse su UAB „Lietuva Statoil“ kompensacija sudarė 3 JAV dolerius už kiekvieną įsipareigotą, bet nenupirktą prekės toną.⁸⁷ Tokio pat dydžio bauda mokama už sutarties nutraukimą vienos iš šalies iniciatyva.

2004 m. pirkimo-pardavimo sutartyse su UAB „Neste Lietuva“ nustatyta 6 Lt bauda už kiekvieną įsipareigotą nupirkti (parduoti) ir nenupirktą (neparduotą) prekės toną, taip pat kai sutartis nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva. Taip pat nustatyta kompensacija (nuo 3 iki 6 Lt už benzino ar dyzelino t, priklausomai nuo to, kokį prekės kiekį pirkėjas yra nupirkęs) už kitokį nei sutartyje nurodyto prekės kiekio nupirkimą.

2002-2004 m. pagal sutartis su AB „Mažeikių nafta” I grupės pirkėjai: UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Neste Lietuva” nupirko apie 100 % benzino ir nuo 86% iki 100 % (išskyrus 2004 m. UAB „Lukoil Baltija“) dyzelino (žr. 8 ir 9 lenteles) savo poreikio Lietuvoje.

8 lentelė

9 lentelė

Taigi, 2004 m. AB „Mažeikių nafta“ pasirašytuose Bendruosiuose susitarimuose, pirkimo-pardavimo sutartyse su Lukoil, Statoil, Neste, kiekvienam pirkėjui buvo nustatyti individualūs metiniai pirkimo kiekiai. Pagal pasirašytų Bendrųjų susitarimų, pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatas AB „Mažeikių nafta“ galėjo reikalauti iš pirkėjų tam tikro dydžio kompensacijos už kiekvieną įsipareigotą nupirkti, bet nenupirktą prekės toną. Taip pat nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ derybų dėl Bendrųjų susitarimų pasirašymo metu, teikdama kiekvienam pirkėjui individualias naftos ir dyzelinio kainų (priedų prie Platt’s skelbiamų kainų) pasiūlymus, priklausomai nuo minimalaus individualaus įsipareigoto kiekio, siekė, kad nustatyti kiekiai būtų kuo artimesni pirkėjų metinio poreikio patenkinimui atitinkamoje teritorijoje.

Tyrimo metu nustatyti faktai rodo, kad pasiūlymai pirkti visą pirkėjui reikalingą metinį poreikį buvo pateikiami ir „mažesniems” pirkėjams, pvz., KB „Tiltoilas”, UAB „Skulas“. Tačiau pastariesiems siūloma kaina buvo žymiai blogesnė, nei Lukoil, Statoil, Neste įmonėms (žr. šio nutarimo dalį 5.1. Dėl ekonomiškai nepagrįstos ir diskriminacinės kainodaros)

KB „Tiltoilas“ 2003 metų pabaigoje gavo UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai pasiūlymus dėl naujų sutarčių 2004 metams sudarymo. Siūlymas buvo grindžiamas abipusiu įsipareigojimu: UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai siūloma kaina KB „Tiltoilas“ priklausys nuo įsipareigojimo nupirkti tam tikrą kiekį naftos produktų pagal anksčiau minėtą naftos produktų kainų nustatymo tvarką.⁹⁰

KB „Tiltoilas“ 2004-02-06 siuntė prašymą Nr. 17 dėl kuro sutarčių sąlygų. UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai 2004-02-27 atsakyme į minėtą prašymą rašė: „Mes Jūsų įmonę vertiname kaip stambų ir patikimą MNPN partnerį, kuris per metus yra potencialiai pajėgus nupirkti 75 000 - 80 000 t dyzelino. Todėl siekiant, kad bendradarbiavimas būtų kaip galima labiau naudingas abiem šalims, ir Jūsų bei mūsų įmonės taptų artimais partneriais Lietuvos rinkoje, siūlome Jums per 2004 metus įsipareigoti ir nupirkti apie 75 000 t dyzelino“.⁹¹

Kainos nustatymo mechanizmas, kai prekės kaina pirkėjui priklauso nuo kiekvieno pirkėjo įsipareigojimo nupirkti jam nustatytą individualų metinį pirkimo kiekį, už įsipareigojimo nevykdymą nustatant tam tikro dydžio baudą (kompensaciją) gali būti palyginamas su vadinamosiomis planinėmis nuolaidomis. Planinės nuolaidos suteikiamos pirkėjams už tiekėjo jiems nustatytą kiekį, kurį jie nuperka per atitinkamą laikotarpį. Planinės nuolaidos, taip pat kaip ir kitos lojalumo nuolaidos, skatina pirkėją likti ištikimu ir nesirinkti kito tiekėjo (nekonkuruoti) bei įvykdyti jam nustatytą pirkimo kiekio arba „planinę“ užduotį, kuri užtikrina jam tam tikrą finansinį privalumą. Pirkimo kiekis kiekvienam pirkėjui tiekėjo gali būti nustatomas atsižvelgiant į pirkėjo individualius pajėgumus realizuoti nupirktą prekę. Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad tokiomis planinėmis nuolaidomis⁹² siekiama atimti iš pirkėjų galimybę laisvai, bet kokiu metu, atsižvelgiant į situaciją rinkoje, pasirinkti palankiausią pasiūlymą, pateiktą konkuruojančių tiekėjų, ir pakeisti esamą tiekėją be žymaus ekonominio nuostolio. Tai apriboja pirkėjų galimybę rinktis tiekėją ir sudaro kliūtis ateiti į rinką kitiems gamintojams.⁹³

Minimalaus kiekio įsipareigojimo nustatymas, kuomet kiekvienam pirkėjui buvo nustatytas individualus minimalus pirkimo kiekis, siekiant jį kaip galima priartinti prie konkretaus pirkėjo viso planuojamo metinio poreikio naftos produktams, negali būti pateisinamas siekiu planuoti tiekimo sutartis. Toks kainos nustatymo mechanizmas negali būti lyginamas ir su kiekio nuolaidomis, kurios yra objektyvios, jeigu atspindi tiekėjo sutaupytus kaštus parduodant didesnį kiekį ir turi būti vienodai prieinamos visiems pirkėjams.

Europos Bendrijų teismai laikosi nuoseklios pozicijos, jog tiekėjo, užimančio dominuojančią padėtį, taikymas savo pirkėjams bet kokios formos lojalumo (kiekybinių, planinių ar pan.) nuolaidų, kuriomis jis, suteikdamas pirkėjams tam tikrą finansinę naudą, siekia užkirsti galimybes savo pirkėjams įsigyti prekes iš konkurentų, yra vertinamas kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi EB steigimo sutarties 82 straipsnio prasme. ⁹⁴

AB „Mažeikių nafta“ taikoma kainodara nuo planinių nuolaidų skyrėsi tuo, kad už pirkėjo prisiimtą įsipareigojimą nupirkti didesnį kiekį buvo nustatyta ir taikoma mažesnė kaina viso sutarties galiojimo laikotarpiu, o už įsipareigojimo nupirkti minimalų metinį kiekį nevykdymą sutartyse nustatytos atitinkamo dydžio kompensacijos, kurios verčia pirkėją laikytis sutarties pradžioje prisiimto įsipareigojimo. Tuo tarpu planinės nuolaidos paprastai suteikiamos pasibaigus sutartiniam laikotarpiui, jei nuperkamas nustatytas kiekis. Tačiau kiekvienam pirkėjui nustatant kainą, priklausomai nuo jo įsipareigoto minimalaus metinio kiekio, kai mažesnė kaina yra nustatoma už didesnį minimalų kiekį ir atvirkščiai, taip pat kaip ir planinių (ar ištikimybės) nuolaidų atveju, pirkėjams yra suteikiama nepagrįsta finansinė nauda už jų ištikimybę tiekėjui ir atsisakymą pirkti iš kitų tiekėjų, t.y. nekonkuravimą.

AB „Mažeikių nafta“ pirkimo sutartyse nustatyta bauda už kiekvieną įsipareigotą nupirkti, bet nenupirktą prekės toną, kai sutartis nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva, taip pat kaip ir nustatyta kompensacija už įsipareigojimo nevykdymą, buvo siekiama apriboti pirkėjo laisvę nutraukti sutartį anksčiau, nei bus įvykdytas jo minimalus metinis pirkimo įsipareigojimas.

Kompensacijos už įsipareigojimo nupirkti minimalų kiekį dydis ar baudos, nutraukiant sutartį anksčiau, nei įvykdytas įsipareigojimas, dydis, tai pat faktas, kad kompensacija ir/ar bauda, kaip atsiliepime teigia AB „Mažeikių nafta“, nebuvo pritaikyta praktiškai, neturi esminės įtakos pirkėjų laisvės apribojimo vertinimui, kadangi jau pats baudos ir/ar kompensacijos nustatymas daro įtaką pirkėjams. Europos Teisingumo Teismas keliose nagrinėtose bylose nustatęs, kad eksporto draudimas (Europos Sąjungos ribose) pagal savo pobūdį yra konkurencijos ribojimas, nesvarbu, ar tai buvo nustatyta raginant tiekėjui ar klientui, kartu konstatavo, kad: „Pats faktas, kad tiekėjas nėra griežtas užtikrinant draudimus negali būti įrodymu, kad jie neturėjo jokio efekto, kadangi tokių draudimų egzistavimas pats savaime gali sukurti „vizualinį ir psichologinį” foną, kuris patenkina klientus ir prisideda prie daugiau ar mažiau aiškaus rinkos padalijimo.“⁹⁵

Be to, nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ 2004 m. sutartyse buvo nustatyti, ar buvo siekiama nustatyti, pirkėjo įsipareigojimus pirkti daugiau nei 80 proc. pirkėjo benzino ir/ar dyzelino planuojamo poreikio atskirai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje praėjusiais kalendoriniais metais, t.y. 2003 m., o tai dar labiau sustiprina planinės nuolaidos taikymo efektą rinkos uždarymo prasme.

Analogiškai lojalumo nuolaidoms, Europos teismų bei Komisijos praktikoje per se piktnaudžiavimu, t.y. visada pažeidžiančiu EB steigimo sutarties 82 straipsnį, yra laikomas dominuojančio ūkio subjekto nekonkuravimo įsipareigojimų taikymas savo pirkėjams. Komisijos reglamente dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms (EB) Nr. 2790/1999 nekonkuravimo įsipareigojimo sąvoka yra aiškinama kaip „bet koks tiesioginis ar netiesioginis pirkėjo įsipareigojimas pirkti iš tiekėjo daugiau nei 80 proc. visų pirkėjo perkamų susitarime nurodytų prekių ar paslaugų ir jų pakaitalų, apskaičiuojant pagal visą jo pirkimų vertę praėjusiais kalendoriniais metais”.⁹⁶ Toks nekonkuravimo įsipareigojimas gali būti leistinas, jeigu tiekėjo užimama atitinkamos rinkos dalis neviršija 30 procentų ir yra kitos minėtame Komisijos reglamente nustatytos sąlygos. Tuo tarpu, jeigu dominuojantis ūkio subjektas reikalauja iš savo pirkėjų pirkti reikšmingus jų poreikį tenkinančius kiekius, nors ir nesiekiančius 80%, tai jau yra konkurencijos ribojimas. Europos Teisingumo Teismas byloje Hoffmann - La Roche v. Komisija⁹⁷ taip pat pabrėžė, kad dominuojantis ūkio subjektas, kuris susaisto pirkėją (net jei tai daro pirkėjo prašymu) įsipareigojimu pirkti visą ar beveik visą poreikį išimtinai iš jo, pažeidžia 82 straipsnio reikalavimus.

Įvertinus pakankamai ilgą sutarčių taikymo laikotarpį (1 metai), pirkėjų minimalaus kiekio įsipareigojimus, kurie sudarė reikšmingą dalį jų viso poreikio (2002, 2003 ir 2004 metais), AB „Mažeikių nafta“ rinkos galią Lietuvos teritorijoje, artimą monopolinei, taip pat didelę galią Latvijoje ir Estijoje, laikytina, kad AB „Mažeikių nafta“ veiksmais, nustatant kainas tiesiogiai priklausančias nuo pirkėjo metinio įsipareigojimo nupirkti tam tikrą kiekį naftos produktų, nustatant kiekvienam pirkėjui individualų minimalų artimą jo planuojamam metiniam poreikiui kiekio įsipareigojimą, už kurio neįvykdymą mokama nustatyto dydžio kompensacija ir/ar bauda už sutarties nutraukimą anksčiau, negu įvykdytas minimalaus kiekio įsipareigojimas, buvo siekiama „pririšti” pirkėjus prie AB „Mažeikių nafta”, neleisti jiems laisvai elgtis rinkoje, atsižvelgiant į naftos produktų kainų pokyčius ar kitus veiksnius, o kitus gamintojus pasirinkti tik tais atvejais, kai AB „Mažeikių nafta” negalėjo aprūpinti jų naftos produktais, ir tuo praktiškai buvo „uždarytos” Lietuvos, Latvijos, Estijos benzino ir Lietuvos dyzelino rinkos nuo kitų gamintojų ir taip itin apribota konkurencija.

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta: „Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus”.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstyta, laikytina, kad AB „Mažeikių nafta“ minėtais veiksmais, tai yra nustatant kainas tiesiogiai priklausančias nuo pirkėjo metinio įsipareigojimo nupirkti tam tikrą kiekį naftos produktų, nustatant kiekvienam pirkėjui individualų minimalų bei artimą jo planuojamam metiniam poreikiui kiekio įsipareigojimą Bendradarbiavimo susitarimuose, pirkimo-pardavimo sutartyse, pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį.

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” nustatytos benzino ir dyzelino kainos bei nuolaidos perkamam degalų kiekiui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo labai skirtingos. Kaip minėta, Latvijoje ir Estijoje UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai su kiekvienu pirkėju dėl nuolaidų susitardavo derybose.

2002-2003 m. AB „Mažeikių nafta” benzino ir dyzelino realizavimo kaina už Lietuvos Respublikos ribų autotransportu labai skyrėsi nuo NPKP minėtų degalų realizavimo kainos autotransportu Lietuvai. Pvz., 2002-07-01 benzinui A-95 „Ventus” realizavimo kaina už Lietuvos Respublikos ribų (Latvijoje ir Estijoje) buvo 901,17 Lt/t, o Lietuvos pirkėjams - 1042,56 Lt/t, t.y. Lietuvos pirkėjams didesnė kaina 141,39 Lt/t arba 15,7%.⁹⁸ 2003-04-16 benzinui A-95 „Ventus” realizavimo kaina už Lietuvos Respublikos ribų (Latvijoje ir Estijoje) buvo 952,5 Lt/t, o Lietuvos pirkėjams - 1057,60 Lt/t, t. y. Lietuvos pirkėjams didesnė kaina 105,1 Lt/t arba 11%.⁹⁹ Be to, į naftos produktų kainas už Lietuvos Respublikos ribų buvo įtrauktos bendros formos prekių kilmės ir EUR.1 sertifikato išdavimo ir deklaravimo išlaidos.¹⁰⁰

2003-04-01 sutartyje Nr. 03-189 B tarp AB „Mažeikių nafta“ ir SIA „Astarte - Nafta“ nurodoma: „Pardavėjas parduoda Pirkėjui AB „Mažeikių nafta“ pagamintus automobilinius bešvinį benziną (markių 92, 95, 95 EU, 98 pagal LST EN 228) ir dyzeliną (C,E,F klasių; arktinį - 2 klasės) pagal LST EN590, toliau sutarties tekste vadinamus „preke“, skirtus Latvijos rinkai, šioje sutartyje išdėstytomis sąlygomis”¹⁰¹. Analogiška nuostata buvo ir 2003-10-09 sutartyje Nr. 03-96 PN/B tarp MNPN ir SIA „Astarte - Nafta“ „Agentas parduoda Pirkėjui AB „Mažeikių nafta“ pagamintą automobilinį bešvinį benziną markės A-80 <...>, skirtą Latvijos rinkai<...>“.¹⁰²

AB „Mažeikių nafta” įrašydama neeksportavimo nuostatą minėtose sutartyse siekė išlaikyti aukštesnį degalų pardavimo kainų lygį Lietuvoje ir uždrausti pigesnių degalų patekimą į Lietuvos naftos produktų rinką. Tai patvirtina AB „Mažeikių nafta“ degalų pardavimo kainų analizė. Pavyzdžiui, pagal minėtą 2003-04-01 sutartį Nr. 03-189B AB „Mažeikių nafta“ kainą benzinui 95 nustatė pagal šią formulę: Platt`s European Marketsan publikuotų eilutėje „Cargoes CIF NWE/Basis ARA“ aukščiausių reikšmių „Prem Unl“ (toliau - Platt`s) aritmetinis vidurkis sumažintas 14 JAV dolerių, dyzelinui (C klasės - nuo balandžio 1 d. iki spalio 15 d. - Platt`s European Marketsan publikuotų eilutėje „Cargoes CIF NWE/Basis ARA“ aukščiausių reikšmių „EN590“ (toliau - Platt`s) - aritmetinis vidurkis sumažintas 8 JAV doleriais.¹⁰³

2003-03-26 AB „Mažeikių nafta“ pagal sutartį Nr.03-157 BA Lietuvos ūkio subjektui UAB „Lukoil Baltija“ servisas kainą benzinui A-95 ir C klasės dyzelinui buvo Platt`s aritmetinis vidurkis padidintas 16 JAV dolerių, t. y. 30 JAV dolerių didesnė vienai benzino A-95 tonai ir 24 JAV doleriais didesnė vienai C klasės dyzelino tonai, nors 2003 m. UAB „Lukoil Baltija“ servisas nupirko 84 317 t benzino ir 70 887 t dyzelino, o SIA „Astarte - Nafta“ - 8 132 t benzino ir 4651 t dyzelino, t.y. atitinkamai 10 ir 15 kartų mažiau.

Minėtose sutartyse tarp AB „Mažeikių nafta“ ir SIA „Astarte - Nafta“ vienos tonos degalų kaina yra nustatyta DAF Lietuvos-Latvijos sienos sąlygomis (įskaitant geležinkelio tarifą per Lietuvą, apsaugą Lietuvos teritorijoje, krovinio deklaravimą). Minėtose sutartyse tarp AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Lukoil Baltija“ kainos nustatytos gavėjo geležinkelio stotyse: Panerių, Kėdainių, Marijampolės ir Kauno.

Lietuvos ūkio subjektai bei degalų vartotojai patyrė žalą ir pagal kitas benzino ir dyzelino rūšis. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ UAB „Rekolas“, UAB „Neste Lietuva“ ir UAB „Skulas“ nustatė didesnes benzino ir dyzelino vienos tonos kainas, negu SIA „Astarte - Nafta“, pavyzdžiui 2003-03-28 sutartyje Nr. 03-175 B su UAB „Rekolas“, 2003-03-31 sutartyje Nr. 03-182 AJ su UAB „Neste Lietuva“, 2003-04-01 sutartyje Nr.03-194 B su UAB „Skulas“ ir kt.¹⁰⁴

Taigi, 2003 m. AB „Mažeikių nafta“ apibrėžė SIA „Astarte - Nafta“ parduoto produkto prekybos ribas Latvijos teritorijos pagrindu ir ribojo pirkėjo galimybę eksportuoti nupirktus minėtus naftos produktus, t.y. galimybę įeiti į Lietuvos naftos produktų rinkas bei diskriminavo Lietuvos ūkio subjektus parduodančius prekę Lietuvos teritorijoje.

2004 m. pradžioje tarp AB „Mažeikių nafta” (UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai) Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir įmonių grupių Lukoil, Statoil ir Neste, veikiančių minėtose valstybėse, pasirašyti aukščiau minėti (žr. šio nutarimo dalį 5.2. Dėl metinio naftos produktų kiekio pirkimo įsipareigojimo) Bendrieji susitarimai dėl benzino/dyzelino pirkimo-pardavimo:

1) 2004-01-15 pasirašytas Bendrasis susitarimas tarp įmonių grupės Lukoil ir MNPN, kuriuo Lukoil įmonės įsipareigojo nupirkti 152 000 t +/- 10 % benzino, 152 000 t +/- 10 % dyzelino;

2) 2004-02-13 pasirašytas Bendrasis susitarimas tarp įmonių grupės Statoil ir MNPN, kuriuo Statoil įmonės įsipareigojo nupirkti 184 500 t +/- 10 % benzino, 175 500 t +/- 10 % dyzelino;

3) 2004-03-01 pasirašytas Bendrasis susitarimas tarp įmonių grupės Neste ir MNPN, kuriuo Neste įmonės įsipareigojo nupirkti 70 000 t +/- 10 % benzino, 70 000 t +/- 10 % dyzelino.

Bendrieji susitarimai galiojo iki 2004-12-31, juose buvo nurodytas tik bendras įsipareigojimas nupirkti atitinkamą degalų kiekį, o kainos buvo nustatomos toliau nagrinėjamose dvišalėse sutartyse tarp konkrečios bendrovės ir MNPN padalinio Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje.

2004-03-01 AS „Neste Eesti” pasirašė sutartį Nr. 04-74-D2 DDU su OU „Mazeikiu Nafta Trading House” dėl benzino 98EURO 500 t +/-10% pirkimo. Kaina buvo nustatyta pagal šią formulę: Platt`s European Marketsan publikuotų eilutėje „Cargoes CIF NWE/Basis ARA“ aukščiausių reikšmių „Prem Unl“ (toliau - Platt`s) 10 dienų aritmetinis vidurkis padidintas 22,55 JAV dolerių, DDU sąlygomis Talino terminale.¹⁰⁵

2004-04-15 AS „Neste Eesti” pasirašė sutartį Nr. 04-120 Dc DDU su OU „Mazeikiu Nafta Trading House” dėl C klasės dyzelino 2 000 t +/-10 % pirkimo. Kaina sutartyje nustatyta DDU sąlygomis Talino terminale¹⁰⁶ Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis sumažintas 4,45 JAV dolerių.

2004-03-31 sutartyje Nr. 14-03/04 tarp SIA „Mažeikių Nafta Tirdzniecibas nams” ir SIA „Neste Latvija” yra numatyta, kad SIA „Neste Latvija” 2004 metais nupirks 40 000 t visų rūšių benzino ir dyzelino. Kaina nustatyta DAF Lietuvos-Latvijos Ziemelblazma geležinkelio stoties sąlygomis¹⁰⁷, pvz., 95 EU benzinui nustatytas Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis sumažintas 3 JAV doleriais, 98 EU benzinui nustatytas Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis padidintas 19 JAV doleriais, C klasės dyzelinui nustatytas Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis sumažintas 9 JAV doleriais.

Pagal 2004-02-02 sutarties Nr.04-89 PN/AJ specialiąją dalį Nr.2 MNPN įsipareigojo parduoti UAB „Neste Lietuva“ atkrovai FCA sąlygomis iš UAB “Ave-Matrox” Jonavos terminalo (pirkėjo autotransportu) benzino ne mažiau kaip 30 001 t ir dyzelino ne mažiau kaip 30 001 t. Kaina 95 EU benzinui nustatyta Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis padidintas 25,5 JAV doleriais, 98 EU benzinui nustatytas Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis padidintas 47,5 JAV doleriais, C klasės dyzelinui nustatytas Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis padidintas 25,5 JAV doleriais. C klasės dyzelinui minėtos kainos nustatymas buvo patvirtintas ir 2004-04-15 sutartyje Nr. 04-327 PN/AR.

2004-03-02 sutarties Nr. 07-02/04 STAT specialioje dalyje tarp SIA „Mažeikių Nafta Tirdzniecibas nams” ir SIA „Latvija Statoil” yra nustatyta, kad kaina DAF Lietuvos-Latvijos Ziemelblazma geležinkelio stoties sąlygomis, 95 EU benzinui yra Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis sumažintas 4 JAV doleriais, 98 EU benzinui nustatytas Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis padidintas 17 JAV doleriais, C klasės dyzelinui nustatytas Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis sumažintas 11 JAV doleriais.

UAB „Lukoil Baltija” servisas 2004-01-15 pasirašė sutartį Nr.04-34 PN/AJ su UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai, kurioje per metus įsipareigojo nupirkti visų rūšių benzino ne mažiau kaip 80 000 t, visų rūšių dyzelino ne mažiau kaip 70 000 t (pagal visas kitas sutartis: Nr. 04-31 PN/B, Nr. 04-32 PN/BA, Nr. 04-33 PN/A ir Nr. 04-34 PN/AJ). UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai 95 benzinui nustatytas Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis padidintas 23 JAV doleriais, 98 EU benzinui nustatytas Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis padidintas 45 JAV doleriais, C klasės dyzelinui nustatytas Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis sumažintas 23 JAV doleriais FCA UAB “Ave-Matrox” Jonavos terminale, pirkėjo autotransportu.

UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai pagal 2004-01-15 sutartį Nr. 04-33 PN/B UAB „Lukoil Baltija” servisas nustatė analogišką kainą benzinams 95 „Ventus”, 98 „Ventus” ir C klasės dyzelinui UAB „Juodeikių Nafta” terminale pirkėjo autotransporto sąlygomis (transportavimo išlaidų į UAB „Juodeikių Nafta” terminalą praktiškai nėra).

Pagal 2004-01-15 sutartį Nr. 04-31 PN/B UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai UAB „Lukoil Baltija” servisas nustatė 95 benzinui kainą Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis padidintas 18 JAV doleriais, 98 EU benzinui nustatytas Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis padidintas 40 JAV doleriais, C klasės dyzelinui nustatytas Platt`s 10 dienų aritmetinis vidurkis sumažintas 18 JAV doleriais CPT Marijampolės, Kėdainių, Panerių, Kauno, Rokiškio ir Švenčionėlių geležinkelio sąlygomis.

Minėtose sutartyse numatyti atsiskaitymo terminai yra nuo 10 iki 14 kalendorinių dienų.

2004 m. AB „Mažeikių nafta” („Mažeikių Nafta” Tirdzniecibas nams) sudarė sutartį su Latvijos pirkėju SIA „King” (2004-05-01, sutarties Nr. 54-05/04 KING)¹⁰⁸, kurioje nustatytos nuolaidos (žr. 10 lentelę) labai skiriasi ne tik nuo siūlomos nuolaidų sistemos Lietuvos pirkėjams (žr. palyginimui šio nutarimo 5.1 dalį), kurie perka iki 70 000 t, bet ir nuo taikomų kainų tiems Lietuvos pirkėjams, kurie perka pagal derybų kelių sudaromas sutartis.

10 lentelė

Iš 10 lentelės matyti, kad pvz., perkant 18 000 t Latvijos pirkėjui per metus buvo suteikta 2 kartus didesnė nuolaida (8-11 litų), negu perkančiam 18 000 t Lietuvos pirkėjui (5 litai) per metus (žr. palyginimui 3 ir 10 lenteles).

11 lentelė

Palyginus ūkio subjektams taikomas kainas (žr. 11 lentelę), numatytas aukščiau aprašytose 2004 m. sutartyse, matyti, kad:

1) UAB „Lukoil Baltija” servisas 95 benziną ir 98 benziną pirko:

26 JAV doleriais brangiau už vieną toną UAB „Juodeikių Nafta” terminale, FCA UAB „Ave-Matrox” Jonavos terminale pirkėjo autotransporto sąlygomis,

21 JAV doleriu brangiau už vieną toną CPT Marijampolės, Kėdainių, Panerių, Kauno, Rokiškio ir Švenčionėlių geležinkelio sąlygomis,

negu SIA „Neste Latvija”, nors UAB „Lukoil Baltija” servisas nupirko 3 kartus daugiau „Neste Latvija”;

2) UAB „Lukoil Baltija” servisas 98 EU benziną pirko:

22,45 JAV doleriais už vieną toną brangiau FCA UAB „Ave-Matrox” Jonavos terminale pirkėjo autotransporto sąlygomis,

17,45 JAV doleriais už vieną toną brangiau CPT Marijampolės, Kėdainių, Panerių, Kauno, Rokiškio ir Švenčionėlių geležinkelio sąlygomis,

negu AS „Neste Eesti”, nors UAB „Lukoil Baltija” servisas nupirko apie 7 kartus daugiau negu AS „Neste Eesti”;

3) UAB „Lukoil Baltija” servisas 95 benziną ir 98 benziną pirko:

atitinkamai 27 JAV doleriais ir 28 JAV doleriais brangiau už vieną toną UAB „Juodeikių Nafta” terminale, FCA UAB „Ave-Matrox” Jonavos terminale pirkėjo autotransporto sąlygomis,

atitinkamai 22 JAV doleriais ir 23 JAV doleriais brangiau už vieną toną CPT Marijampolės, Kėdainių, Panerių, Kauno, Rokiškio ir Švenčionėlių geležinkelio sąlygomis,

negu SIA „Latvija Statoil”, nors UAB „Lukoil Baltija” servisas nupirko 8 tūkst. t daugiau negu SIA „Latvija Statoil”;

4) UAB „Neste Lietuva” už dyzeliną ir benziną mokėjo daugiausiai iš paminėtų ūkio subjektų, nepaisant nei transportavimo kaštų, nei kitų sąlygų;

5) SIA „King”(Latvija) taikomos dyzelino ir benzino kainos, nors nupirkusiam labai mažą kiekį, yra žymiai geresnės nei UAB „Neste Lietuva” bei UAB „Lukoil Baltija” servisas.

12 lentelė

Kaip matyti iš 12 lentelės, vienos tonos benzino/dyzelino pristatymo išlaidos pagal lyginamas sutartis buvo panašios ir iš esmės negalėjo lemti tokių skirtingų degalų kainų. Pažymėtina ir tai, kad kai kuriais atvejais transportavimo kaštai buvo apmokami pirkėjo, bei tai, kad transportavimo išlaidos Lietuvoje buvo mažesnės, nei vežant į Latviją ar Estiją. Tokiu būdu, darytina išvada, kad nei atsiskaitymo terminai, nei pristatymo išlaidos negalėjo turėti įtakos AB „Mažeikių nafta” (MNPN) nustatytoms didesnėms degalų pardavimo kainoms Lietuvoje veikiantiems ūkio subjektams.

Diskriminacinę AB „Mažeikių nafta” (MNPN) kainų politiką Lietuvos pirkėjų atžvilgiu, atskleidžia ne tik minėtos sutartys, bet ir 2003 m. pabaigos bei 2004 m. pradžios UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai kainodaros komiteto posėdžių protokolai, pagal kuriuos Lietuvos pirkėjams kaina nustatyta Platt’s 10 dienų aritmetinį vidurkį padidinant nuo 20 iki 27 JAV dolerių, o Latvijos ir Estijos pirkėjams Platt’s 10 dienų aritmetinį vidurkį sumažinant nuo 2 iki 12 JAV dolerių. Taigi, visos Lietuvos įmonės, pirkusios benziną/dyzeliną pardavimui Lietuvoje, mokėjo daug didesnėmis kainomis, nei Latvijos ar Estijos įmonės¹¹⁸, nors, įvertinus aukščiau paminėtas faktines aplinkybes, turėjo pagrįstą teisę pirkti benziną/dyzeliną iš AB „Mažeikių nafta” mažesnėmis kainomis.

2004-05-06 UAB „Neste Lietuva“ rašte UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai generaliniam direktoriui Š.Kliokiui rašė: „Norėtume priminti, kad ankstesnių ir paskutinio susitikimo, kuris įvyko balandžio 5 d., metu buvo pažadėta iki balandžio 15 d. peržiūrėti benzino ir dyzelino pardavimo kainas, kurios atsižvelgus į panaikintą importo mokestį turėjo būti ženkliai sumažintos. <...> Latvijos ir Estijos degalų mažmeninės prekybos įmonėms parduodamo AB „Mažeikių nafta“ benzino ir dyzelino pardavimo kainos yra mažesnės 20 JAV dolerių, nei kainos pateikiamos Lietuvos įmonėms <...>. Manome, kad tokia diskriminuota kainodara neskatina degalų suvartojimo šalyje ir verčia naftos produktais prekiaujančias įmones ieškoti alternatyvių šaltinių.<...> Dabartinė Jūsų kainodara verčia mus peržiūrėti mūsų partnerystės lygį ir ieškoti alternatyvaus tiekimo“.¹¹⁹

Į klausimą, ar neprašė didesnių nuolaidų ar mažesnių kainų už didesnius perkamus kiekius, UAB „Lukoil Baltija” didmeninės prekybos direktorius R.Dabravalskis paaiškino taip: „Prašėm, be abejo prašėm. <...> Jie aiškino elementariai - kainos paritetas ... su įvežimu yra ir kitos kainos nebus <...> Tai buvo ne derybos, bet pasakysiu - faktų konstatavimas ir tiek. Yra toks paritetas kainų ir kitos kainos nebus“.¹²⁰

MNPN rinkodaros direktoriaus T.Augustausko kompiuteryje rasto dokumento „040419 pricing proposed to MN.ppt“ 5 skaidrėje yra teigiama: „Benzino pasiūlymas Lietuvos klientams: sudaryti kliūtis nuo galimų pigesnių importų iš Latvijos padalinant teritoriją į dvi dalis - Šiaurinę ir Pietinę; palikti esančius kainų lygius Pietinėje dalyje (2/3 bendros benzino rinkos dalies) - protokolas FOT pagrindas „Platts + $29”; nuleisti kainų lygį Šiaurinėje dalyje (1/3 bendros benzino rinkos dalies) $5 tonai - protokolas FOT pagrindas “Platts + $24“.¹²¹

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktas draudžia diskriminuoti ūkio subjektus nustatant nevienodas (diskriminacines) sąlygas panašaus pobūdžio sutartyse, EB steigimo sutarties 82 straipsnio c punktas - lygiaverčiuose sandoriuose. Lingvistinis sąvokų skirtumas negali daryti reikšmės praktiškai taikant minėtus straipsnius, nes, priešingu atveju, tai prieštarautų Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 daliai bei Tarybos Reglamento (EB) Nr.1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo preabulėje numatytiems tikslams bei 3 ir 16 straipsniams. Taigi tam, kad įvertintume, ar sutartys yra panašaus pobūdžio, reikia įvertinti prekės, dėl kurios sudaroma sutartis, rūšį, sudėtį, kokybę, įvairovę, pristatymo trukmę, rinkodaros, transportavimo kaštus ir bet kokius kitus svarbius veiksnius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. byloje AB „Mažeikių nafta“ v. Konkurencijos taryba yra pasisakęs, kad sprendžiant, ar sutartys yra panašaus pobūdžio, reikia išsiaiškinti sutarčių turinį pagal sutarties rūšį, objektą, prekybos veiklos rūšį. Be kita ko, Teismas minėtoje byloje nurodė, kad produkcijos kiekio skirtumai ar atsiskaitymo terminai neturi įtakos taikant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktą.¹²²

Kainų diskriminacija - tai tokia situacija, kai įmonė nustato skirtingas kainas skirtingiems klientams už identiškas prekes ar paslaugas, nepaisant, kad tiekimo (pagaminimo, transportavimo, pardavimo ar pan.) kaštai yra identiški. Atitinkamoje rinkoje dominuojantis ūkio subjektas privalo nediskriminuoti, priešingu atveju jis privalo pateikti įrodymus, kad jo (dominuojančio ūkio subjekto) taikoma diskriminacija yra objektyviai pateisinama. Diskriminacija, kuri daugelyje atveju pasireiškia per taikomas nuolaidas, paprastai taikoma dėl pagrįstų komercinių priežasčių. Viena iš diskriminaciją pateisinančių priežasčių yra skirtingi dominuojančio ūkio subjekto kaštai tiekiant prekes/paslaugas atskiriems klientams. Paprastai kaštų skirtume didžiausią dalį sudaro transportavimo kaštai. Tačiau šioje byloje nustatyti faktiniai duomenys parodo, kad transportavimo kaštų skirtumai, kurie galėtų pateisinti nustatytus prekės kainų skirtumus, buvo nereikšmingi arba iš viso jų nebuvo (pvz., transportavimo kaštus padengė pirkėjas), arba netgi AB „Mažeikių nafta“ patiriami kaštai parduodant atskiriems ūkio subjektams buvo mažesni, o nustatoma kaina - didesnė.

Geografinė kainų diskriminacija reiškia skirtingų kainų taikymą toms pačioms prekėms ir paslaugoms skirtingose geografinėse teritorijose - pvz., skirtingos kainos skirtingose geografinėse teritorijose. Komisija ir Europos Bendrijos teismai yra pasisakę, kad sutartys dėl prekės, kuri yra parduodama skirtingoms geografinėms teritorijoms, negali būti vertinamos kaip nelygiaverčios. Geografinė kainų diskriminacija yra ypač aktuali ES konkurencijos teisės prasme, nes skirtingos kainos skirtingose valstybėse narėse kartu pažeidžia ir vieną pagrindinių EB steigimo sutarties tikslų - vieningos rinkos sukūrimą (EB steigimo sutarties 3 straipsnis). Be to, diskriminacija daro žalą ne tik ūkio subjektams, kuriems taikomos nevienodos sąlygos, kas sąlygoja, kad jie atsiduria skirtingose konkurencijos sąlygose, bet daro žalą ir galutiniam prekės vartotojui.

Iš tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad AB „Mažeikių nafta“ kainodara (kainos, nuolaidos) buvo ekonomiškai nepagrįsta ir diskriminavo Lietuvos pirkėjus, užsiimančius mažmenine ir/ar didmenine benzino/dyzelino prekyba, Latvijos ir Estijos pirkėjų, veikiančių toje pačioje rinkoje, atžvilgiu. Netgi, tais atvejais, kai Lietuvos pirkėjų perkami kiekiai buvo didesni ir/ar transportavimo kaštai mažesni, kainos nustatomos jiems buvo daug didesnės.

Tokiu būdu, AB „Mažeikių nafta” 2002-2004 m. laikotarpiu išnaudojo savo užimamą dominuojančią padėtį bei turimą rinkos galią Baltijos šalių naftos produktų rinkoje, ne tik potencialių importuotojų - įmonių grupių Statoil, Neste, Lukoil - atžvilgiu, nustatydama kainas pagal importo paritetą bei sąlygas taip, kad maksimaliai varžytų jų galimybes daryti sprendimus dėl importo visoje Baltijos rinkoje. 2003-2004 metų sutarčių pagrindu AB „Mažeikių nafta” vykdė diskriminacinę kainų nustatymo politiką Lietuvos ūkio subjektų, įskaitant: UAB „Rekolas”, UAB „Skulas“, UAB „Saurida“, UAB „Hydro Texaco“, KB „Tiltoilas”, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Neste Lietuva” ir kitus, atžvilgiu, dėl to pastariesiems buvo sudarytos blogesnės konkurencijos sąlygos - jiems praktiškai buvo užkirsta galimybė parduoti prekę už Lietuvos teritorijos ribų (Latvijoje ir Estijoje) ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktą.

Be to, kaip minėta, AB „Mažeikių nafta“ ėmėsi ir priemonių užkertančių kelią paralelinei prekybai, kuri, priešingu atveju, galėjo sušvelninti teritorinės diskriminacijos daroma žalą. Metinių įsipareigojimų nupirkti beveik visą pirkėjui reikalingą kiekį nustatymas bei jų siejamas su konkrečia valstybe nare, prekės pardavimo teritorijos fiksavimas, sankcijos bei kompensacijos, užtikrinančios pasirašytų sutarčių vykdymą, - tai priemonės, kurių ėmėsi dominuojantis ūkio subjektas, pažeidžiančios Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, o kartu ir EB steigimo sutarties 82 straipsnį. Abejose precedentinėse bylose dėl geografinės kainų diskriminacijos United Brands¹²³ ir Tetra Pak II, ¹²⁴ kuriose buvo pritaikytas 82 straipsnio c punktas, nustatyta, kad dominuojančios įmonės veiksmai - priemonių užkirsti kelią paralelinei prekybai taikymas taip pat yra vertintinas kaip piktnaudžiavimas.

2003-2004 m. AB „Mažeikių nafta“ gamino dyzeliną „Ventus“ C, E, F, I ir II klasių, kurį pardavinėjo (UAB „Mažeikių nafta” prekybos namai) pagal skirtingas Platt`s paskaičiavimo eilutes, atsižvelgiant į tai, kokiam tikslui pirkėjas pirkdavo prekę: pardavimui laivams ar pardavimui degalinėse, nors pagal kokybinius rodiklius tai yra tas pats dyzelinas. Tai patvirtina AB „Mažeikių nafta“ ir AB „Mažeikių nafta” prekybos namai darbuotojai. Į klausimą, ar yra kokybės skirtumas tarp parduodamo dyzelino „Ventus” bunkeriavimui ir dyzelino „Ventus”, skirto didmeninei ir mažmeninei prekybai (degalinėse), AB „Mažeikių nafta” generalinio direktoriaus pavaduotojas naftos ir naftos produktų logistikai R.Kristanavičius paaiškino: „Kokybės skirtumo nėra”.¹²⁵ Į tą patį klausimą UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai pardavimų direktorius S.Navickas paaiškino: „Iš esmės tą patį, tik parduodam skirtingoj rinkoj“.¹²⁶

Į klausimą, ar pagal sutartis MNPN vėliau prašo pateikti dokumentą, įrodantį, kur buvo panaudotas dyzelinas „Ventus“ ir kas būna, jei produktas buvo panaudotas ne pagal pirkimo tikslą, S.Navickas paaiškino taip: „Taip. Privalo mokėti atitinkamai kompensaciją, kaip kad pirktų būtent tai kitai rinkai“. Paprašytas patikslinti, ar tikrai tas pats dyzelinas „Ventus“, perkamas skirtingoms rinkoms, parduodamas skirtinga kaina, p. S.Navickas paaiškino taip: „Taip. Skirtinga rinka, skirtingos kainos, kadangi kitaip neparduosi, nepirks. <...> Čia konkuruojam su kitos kokybės produktais, kurie yra žymiai pigesni ir, jeigu turime produkto likutį, kurį galim parduot kitai rinkai, kuri nekonkuruoja būtent su tos rinkos¹²⁷ dalyviais, mes bandome šnekėtis, klausytis klientų pasiūlymų, kiek jie nupirks būtent tai rinkai“¹²⁸. Į klausimą, ar dyzelino, skirto bunkeriavimui, ir dyzelino, skirto mažmeninei ar didmeninei prekybai, kaina skiriasi, AB „Mažeikių nafta” generalinio direktoriaus pavaduotojas naftos ir naftos produktų logistikai R.Kristanavičius taip pat atsakė teigiamai.¹²⁹

2003-03-26 AB „Mažeikių nafta“ pasirašė sutartį Nr.03-164 D/L su UAB „Prie Luksto“ dėl dyzelino „Ventus“ C, E, ir II klasių, skirto laivų bunkeriavimui, pirkimo-pardavimo. Bendras prekės kiekis, kurį iki 2003 m. gruodžio 31 d. pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pagal minėtą sutartį, buvo nustatytas apie 3 000 tonų. Kaina dyzelinui „Ventus“ C klasės buvo nustatyta „259 Platt`s NEW gasoil, jet assessments“ publikuojamose eilutėse „Cargoes CIF NEW/Basis ARA aukščiausių reikšmių“ EN 590“ (toliau - 259 Platt`s publikacija) aritmetinis vidurkis padidintas 6 JAV doleriais, dyzelinui „Ventus“ E klasės - 259 Platt`s padidintas 8,5 JAV dolerio, dyzelinui „Ventus“ F - 259 Platt`s padidintas 11 JAV dolerių ir dyzelinui „Ventus“ II klasės - 259 Platt`s padidintas 21 JAV doleriu.

2003-03-28 AB „Mažeikių nafta“ pasirašė analogišką sutartį Nr. 03-171AA su UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ ir sutartį Nr. 03-176AA su A.Anužio prekybos įmone „Gindana“, kurioje buvo nustatytos tos pačios kainos, kaip ir sutartyje su UAB „Prie Luksto“.

Visose minėtose sutartyse yra nuostatos, kad „per dešimt kalendorinių dienų po prekės panaudojimo laivų bunkeriavimui, Pirkėjas įsipareigoja pateikti laivų bunkeriavimo faktą patvirtinančius dokumentus”; „Nepristačius laivų bunkeriavimo faktą patvirtinančių dokumentų, atitinkamam atkrautam prekių kiekiui Pardavėjas perskaičiuoja prekės kainą pagal galiojančias atkrovos dieną AB „Mažeikių nafta“ protokolines kainas Lietuvos Respublikoje (įskaitant akcizą ir PVM), o Pirkėjas įsipareigoja šį prekių kainos skirtumą sumokėti Pardavėjui per 5 k.d. nuo sąskaitos faktūros išrašymo datos”. Minėtos sutartys galiojo iki 2003-12-31. Analogiškos nuostatos nustatytos ir 2004 metų sutartyse.

Tyrimo metu nustatyta, kad kitos bendrovės mokėjo daug didesnes kainas už tą pačią prekę (žr. 13 lentelę).

UAB „Lukoil Baltija“ pagal 2003-03-26 sutartį Nr. 03-156A ir UAB „Lukoil Baltija” servisas pagal 2003-03-26 sutartį Nr. 03-160A pirko dyzeliną „Ventus“ (C,E,F, II klasių), kuriam kainos buvo nustatytos 11 JAV dolerių už vieną toną didesnės (pvz. 2003-08-20 UAB „Mažeikių nafta“ nustatė UAB „Prie Luksto“, A. Anužio prekybos įmone „Gindana“ ir UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ dyzelinui „Ventus“ C klasės „produkto“ kainą 805,16 Lt/t, o UAB „Lukoil Baltija” servisas - 838,72 Lt/t, t. y. virš 4 % didesnę).

UAB „Neste Lietuva“ (2003-03-31 sutartis Nr. 03-181A, papildomas susitarimas Nr. 1 prie minėtos sutarties) už dyzelinus „Ventus“ C, F, II klasės kaina buvo nustatyta 16 JAV dolerių didesnė, dyzelinui „Ventus“ E klasės - 15 JAV dolerių didesnė (pvz. 2003-09-24 UAB „Mažeikių nafta“ A.Anužio prekybos įmonei „Gindana“ ir UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ nustatė dyzelinui „Ventus“ produkto kainą 747,54 Lt/t, o UAB „Neste Lietuva“ 793,63 Lt/t, t. y. virš 6 %).

13 lentelė

Tuo tarpu 2003 m. UAB „Lukoil Baltija“ iš AB „Mažeikių nafta“ pirko 23 kartus daugiau visų rūšių dyzelino, nei A.Anužio prekybos įmonė „Gindana“; beveik 20 kartų daugiau, negu UAB „Prie Luksto“ ir 67 kartus daugiau, negu UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ (žr. 14 lentelę).

14 lentelė

Analogiška dyzelino „Ventus” pardavimo kainos apskaičiavimo taisyklė ir minėtos nuostatos galiojo 2004-01-26 sutartyje Nr. 04-56PN/DAA su UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ ir 2004-01-26 sutartyje Nr. 04-55PN/DAA su A.Anužio prekybos įmone „Gindana“ ir 2004-01-27 sutartyje Nr. 04-66PN/DB su UAB „Prie Luksto“ (pirkimo kiekis 2 000 t). Minėtos sutartys galiojo iki 2004-12-31.

Lyginant 2004 m. UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namų pasirašytas sutartis su A. Anužio prekybos įmone „Gindana“ bei UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ su kitais ūkio subjektais UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai pasirašytomis sutartimis, matyti, kad, pavyzdžiui, 2004-03-08 UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai nustatė UAB „Prie Luksto“ dyzelinui „Ventus“ II klasės vienos tonos kainą 890,31 Lt/t, o UAB „Neste Lietuva“ - 944,31 Lt/t, t.y. 6 % didesnę, 2004-07-13 UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai nustatė A. Anužio prekybos įmonei „Gindana“ dyzelinui „Ventus“ C klasės vienos tonos kainą 1013,28 Lt/t, o UAB „Neste Lietuva“ - 1037,29 Lt/t, t. y. virš 2 % didesnę, 2004-05-13 UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai nustatė A.Anužio prekybos įmonei „Gindana“ ir UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ dyzelinui „Ventus“ C klasės vienos tonos kainą 1025,94 Lt/t, o UAB „Lukoil Baltija“ - 1075 Lt/t, t. y. apie 5 % didesnę.

2004 m. UAB „Lukoil Baltija“ iš AB „Mažeikių nafta“ pirko apie 24 kartus daugiau visų rūšių dyzelino, nei A.Anužio prekybos įmone „Gindana“, beveik 17 kartų daugiau, negu UAB „Prie Luksto“ ir apie 132 kartus daugiau, negu UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ (žr. 14 lentelę).

AB „Mažeikių nafta“ 2005 m. rugsėjo 30 d. pateiktame atsiliepime (170-180 psl.) bei 2005 m. gruodžio 15, 16, 19, 22 d. Konkurencijos tarybos posėdžio metu nurodė, kad dyzelino pardavimui degalinėse ir dyzelino bunkeriavimui rinkos yra skirtingos, be to, pastarajam nustatytas specialusis teisinis reguliavimas (atskira licencijų išdavimo tvarka, kiti akcizo, pridėtinės vertės mokesčio tarifai ir kt.).

Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad AB „Mažeikių nafta“ (UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai) dyzeliną „Ventus” pardavinėjo ne galutiniam vartotojui (laivams), o tarpininkams, kurie veikė didmeninės degalų prekybos lygmenyje ir tos pačios kokybės dyzeliną parduodavo arba kitiems didmenininkams, arba mažmenininkams, arba galutiniam vartotojui (įskaitant laivus). Taigi didmenininkams šiuo atveju AB „Mažeikių nafta“, kaip dominuojantis ūkio subjektas, privalėjo parduoti tą pačią prekę už tą pačią kainą, t.y. nediskriminuoti. Minėtose sutartyse nustatytas kompensavimo mechanizmas tik įrodo, kad AB „Mažeikių nafta“ pardavinėjo tą patį produktą ir neleido laisvai disponuoti įsigytu dyzelinu ir kad kaina dyzelinui, skirtam automobilių, kurui buvo užaukštinta lyginant su dyzelinu bunkeriavimui. Tokiu būdu, UAB „Lukoil Baltija” bei UAB „Neste Lietuva”, kaip vienos didžiausių dyzelino pirkėjų Lietuvoje, pirkdamos iš AB „Mažeikių nafta“ dyzeliną diskriminacinėmis (nesąžiningomis) kainomis, buvo priversti laikyti užaukštintą dyzelino kainą visoje Lietuvos teritorijoje. Pažymėtina ir tai, kad kiti pirkėjai, pirkę pagal NPKP (pvz., UAB „Skulas”, UAB „Rekolas”, KB „Tiltoilas”), dyzeliną iš AB „Mažeikių nafta“ pirko dar didesnėmis kainomis.

AB „Mažeikių nafta” nurodyti teisinio reguliavimo ypatumai esminės įtakos išvadoms neturi, nes tyrimo metu buvo lyginamos dyzelino kainos be akcizo ir PVM, t.y. lyginama bazinė produkto kaina, todėl nustatyta, kad kaina dyzelinui, skirtam automobilių kurui, yra gerokai aukštesnė, nors bendrovės pirko kur kas didesnius kiekius.

Taigi, 2003-2004 m. AB „Mažeikių nafta“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi taikydama diskriminacines dyzelino „Ventus” pardavimo kainas toje pačioje mažmeninėje ir/ar didmeninėje prekybos naftos produktais (šiuo atveju dyzelino) rinkoje veikiančioms bendrovėms: UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Neste Lietuva“ ir kitoms bendrovėms, pirkusioms pagal NPKP, buvo taikoma didesnė „Ventus“ klasės dyzelino kaina nei A.Anužio prekybos įmonei „Gindana“, UAB „Prie Luksto“ ir UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“, nors pastarosios pirko netgi kur kas mažesnius kiekius. Tokiais veiksmais AB „Mažeikių nafta” pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktą.

Lietuvos Respublikos teritorijoje arktinės 2 klasės dyzeliną galima pardavinėti nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 (29) d.

2003 metų pabaigoje stipriai išaugo arktinio 2 klasės dyzelino paklausa dėl sezoniškumo ir dėl numatomo akcizo mokesčio padidėjimo 2004 metais. 2003 metais Lietuvoje akcizo mokestis buvo 860 Lt/t, o nuo 2004-01-01 turėjo būti 1002 Lt/t. Minėtas priežastis nurodo naftos produktais prekiaujančios bendrovės, pvz., UAB „Neste Lietuva“ 2004-10-29 rašte Nr. 169 pažymi, kad „2003 m. gruodžio mėn. UAB „Neste Lietuva“ pirko didesnį kiekį dyzelino iš AB „Mažeikių nafta“ dėl didesnio poreikio tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje rinkose. Mažmeninėje prekyboje gruodžio mėnesio litrai¹³⁰ yra didžiausi visais metais. Taip pat rinkoje (tiek mažmeninėje, tiek didmeninėje) didesnį poreikį įtakojo neišvengiamas akcizo padidėjimas“.¹³¹ UAB „Lietuva Statoil“ 2004-10-29 rašte Dėl pirkimų 2003 m. gruodžio mėn. nurodo, kad „gruodžio mėnesį išaugo paklausa (ypač didmeninėje prekyboje) ir padidėjo pardavimai, todėl ir perkama naftos produktų buvo daugiau negu vidutiniškai. Iš vienos pusės, naftos produktų paklausa gruodžio mėnesį išaugo tradiciškai, iš kitos pusės, tai galėjo būti susiję ir su padidėjusiais akcizo mokesčio kurui tarifais, kurie buvo pradėti taikyti nuo 2004 m. sausio 1 d.“¹³²

2003 m. gruodžio pradžioje UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai informavo pirkėjus, kad įvertindama sparčiai augančią arktinės specifikacijos dyzelino paklausą ir atsižvelgdama į ribotus Mažeikių naftos perdirbimo įmonės gamybinius ir logistinius pajėgumus, UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai šį kurą klientams parduos atsižvelgiant į jų pastarųjų keturių mėnesių atkrautų kiekių vidurkį. Tai patvirtina UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Skulas“ ir kt. bendrovės. UAB „Lietuva Statoil“ 2004-10-29 rašte dėl galimybės 2003 m. gruodžio mėn. pirkti naftos produktus iš AB „Mažeikių nafta“ nurodo, kad „2003 m. gruodžio 2 d. iš UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai (Mažeikių NPN) buvo gautas raštas, kuriame UAB „Lietuva Statoil“ buvo informuota, jog dėl išaugusios paklausos bei ribotų Mažeikių NPN gamybinių ir logistinių pajėgumų, Mažeikių NPN galės parduoti kuro tiek, kiek vidutiniškai buvo parduodama ankstesniais keturiais mėnesiais. Faktiškai UAB „Lietuva Statoil“ įsigijo kuro kiek daugiau nei keturių mėnesių vidurkis“.¹³³

Tyrimo metu nustatyta, kad MNPN 2003-12-02 raštu Nr. P-1-1-9/341 informavo UAB „Skulas“, kad jos pastarųjų keturių mėnesių arktinės specifikacijos atkrautų dyzelino kiekių vidurkis sudaro 5,8 tūkst.tonų ir minėtas kiekis bus parduotas UAB „Skulas“.¹³⁴

15 lentelė

2003 m. UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai arktinio dyzelino pardavimų atlikta analizė patvirtino, kad minėtas kiekis buvo parduotas UAB „Skulas“, tačiau kitoms bendrovėms minėta keturių mėnesių pardavimo vidurkio nuostata faktiškai nebuvo pritaikyta, pavyzdžiui, UAB „Lukoil Baltija“ servisas viršijo 2,3 karto nustatytą minėtą vidurkį, UAB „Lietuva Statoil“ atitinkamai 35 %, UAB „Prie Luksto“ - apie 33 %, AB „Ventus-Nafta“ - 30 % ir kt. (žr. 15 lentelę)

Pažymėtina, kad arktinio dyzelino įsigijimo iš AB „Mažeikių nafta“ ribojimą nurodė dauguma apklaustųjų pirkėjų. UAB „Rekolas“ 2004-11-19 rašte nurodo: „mūsų bendrovė 2003 m. 12 mėn. iš AB „Mažeikių nafta“ pirko naftos produktus su apribojimais. Nebuvo leista nupirkti tiek naftos produktų kiek mūsų įmonei reikėjo. Perkant geležinkeliu buvo apriboti pirkimai autotransportu“, UAB „Saurida“ 2004-11-04 rašte Nr. 342a nurodė, kad: „2003 m. gruodžio mėnesį iš AB “Mažeikių nafta“ naftos produktų be apribojimų negalėjome įsigyti, kadangi ji prekiavo naftos produktais pagal nustatytus limitus, be to prekiavo atkraudama naftos produktus tik autotransportui. Mūsų žiniomis, AB „Mažeikių nafta“ tuo laikotarpiu pati krovėsi (pildėsi) savo sandėlius, siekiant gauti naudos iš akcizo mokesčio padidinimo nuo 2004 m. sausio mėnesio“. KB „Tiltoilas“ 2004-10-29 rašte nurodė: „taip pat 2003 m. gruodžio mėn. KB „Tiltoilui“ MN apribojo degalų pirkimą dėl neaiškių priežasčių (nors to sutartyje ir nebuvo numatyta), nors tuo pačiu metu tiek Lukoil, tiek Statoil ir kt. užsienio kompanijos netrukdomai ir be apribojimų galėjo pirkti degalus. Įvertinant tai, kad nuo š. m. sausio 1 d. pakilo degalų akcizai ir mūsų bendrovė negalėjo įsigyti pakankamai degalų, todėl akivaizdžiai buvo padaryta didžiulė finansinė žala“.

Į klausimą dėl MNPN 2003-12-02 rašto UAB „Skulas“ UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai pardavimų direktorius S.Navickas paaiškino taip: „Kaip aš minėjau tame rašte, mumis ribojo gamybiniai naftos įmonės pajėgumai, bet visumoj pirkėjų rinka per tuos mėnesius buvo patenkinta vos ne du kartus. ... Mus ribojo tiktai gamybiniai ir logistiniai pajėgumai, kadangi mes turime taip pat tiekimus ir į Latviją ir į Estiją“. Patikslindamas, kodėl buvo pasirinktas 4 mėn. vidurkis ir ar buvo įgyvendinta tokia nuostata, p. S.Navickas paaiškino taip: „Nu, kaip ketvirtis, praktiškai, kadangi ketvirčio nebuvo, tai ketvirčio vidutinį kiekį. <...> Reikia žiūrėt konkrečius skaičius, bet šiaip tai buvo įgyvendinama“.¹³⁵

Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad minėtas apribojimas galėjo būti susijęs ne su naftos perdirbimo įmonės gamybinių pajėgumų išnaudojimu, o su pačios AB „Mažeikių nafta“ vykdytu arktinio dyzelino kaupimu.

Į klausimą, ar AB „Mažeikių nafta” kaupė arktinį dyzeliną ne vien valstybiniam rezervui, o turėdama tikslą jį vėliau parduoti rinkoje, UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai pardavimų direktorius S.Navickas paaiškino taip: „Čia jūs turbūt klausiat apie akcizų biznį, kur čia labai jau visur buvo populiaru“. Prašomas patikslinti, ar AB „Mažeikių nafta” dalyvavo šiame biznyje, p. S.Navickas paaiškino taip: „Taip, dalyvavome“¹³⁶. Į klausimą, ar toks MNPN pardavimas galėjo apriboti galimybę įsigyti daugiau arktinio dyzelino, S.Navickas paaiškino taip: „Prieš akcizų pakilimą, gruodžio mėnesiais visi nusipirko vos ne du kartus daugiau, negu kad aplamai rinka vartoja. Ir dyzelino trūkumo nebuvo absoliučiai, buvo visos pilnos talpos. ... Na aišku, kad jeigu akcizas pakilo, tai čia jau yra kainų kilimas galėjo būt. Pasiūlos tai buvo pakankamai“.¹³⁷

2004-01-16 MNPN kainodaros komiteto posėdžio metu buvo svarstytas 2003 metais sukaupto dyzelino 2004 metų prekybai pardavimas: „UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai bei AB „Mažeikių nafta“ nuo 2003.12.01 iki 2003.12.31 dienos vykdė dyzelino kaupimą 2004 metų prekybai iš terminalų. Susiklosčius palankiai rinkos kainų situacijai siūloma pradėti sukaupto dyzelino prekybą nuo 2004.01.19 dienos“ (2004-01-16 protokolas Nr. 3).¹³⁸

2004-02-08 MNPN kainodaros komiteto posėdžio darbotvarkėje yra punktas „2003 metais sukaupto Kauno bei Klaipėdos terminaluose Arktinės 2 klasės dyzelino pardavimas“.<…>„UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai bei AB „Mažeikių nafta“ nuo 2003.12.01 iki 2003.12.31 dienos vykdė dyzelino kaupimą prekybai 2004“ (2004-02-08 protokolas Nr. 10).¹³⁹

Tokiu būdu, AB „Mažeikių nafta” piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi 2003 m. gruodžio mėn. tik UAB „Skulas“ nustatydama arktinio dyzelino pardavimą pagal pastarųjų keturių mėnesių vidurkį, o kitiems pirkėjams pardavė kur kas didesnius minėto dyzelino kiekius.

AB „Mažeikių nafta“ 2005 m. rugsėjo 30 d. pateiktame atsiliepime (182-188 psl.) bei 2005 m. gruodžio 15, 16, 19, 22 d. Konkurencijos tarybos posėdžio metu nurodė, kad parduodamo arktinio dyzelino kiekių apribojimus lėmė objektyvios priežastys, t.y. sumažintos žaliavinės naftos tiekimo apimtys, paklausos didėjimas ir ribotos gamybos apimtys.

Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad minėtas apribojimas buvo susijęs ne su AB „Mažeikių nafta“ naftos perdirbimo gamybinių pajėgumų išnaudojimu, o su pačios AB „Mažeikių nafta“ vykdytu arktinio dyzelino kaupimu.¹⁴⁰ MN dėl minėto kaupimo ir akcizo pokyčio (padidėjimo) gavo apie 2,8 mln.¹⁴¹ papildomų grynųjų pajamų.

Reikia sutikti, kad UAB „Skulas” diskriminavimo trukmė nebuvo ilga (2003-12-01 - 2003-12-31), tačiau, kadangi akcizo pokytis buvo labai didelis (nuo 860 Lt/t iki 1002 Lt/t, t. y. 142 Lt/t), didesnis arktinio dyzelino kiekio įsigijimas lėmė geresnę bendrovės padėtį dyzelino rinkoje kitais metais (2004 m.), nes kuo daugiau bendrovė pardavė minėto dyzelino, tuo daugiau turėjo (uždirbo) apyvartinių lėšų, t.y. didesnę finansinę galią, kuria galėjo panaudoti stiprinant savo pozicijas dyzelino rinkoje.

Taigi, AB „Mažeikių nafta” 2003 m. gruodžio mėnesį ribojo arktinio dyzelino pardavimus ne dėl gamybinių, logistinių ar kitų objektyvių priežasčių, o todėl, kad kaupė arktinio dyzelino rezervą prekybai, kad galėtų padidėjus akcizui jį parduoti brangiau.

Darytina išvada, kad AB „Mažeikių nafta” piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi diskriminuodama UAB „Skulas” kitų pirkėjų atžvilgiu, nes tik pastarajai pardavė dyzeliną pagal keturių mėnesių atkrautų kiekių vidurkį, o kitiems pirkėjams kur kas didesnius kiekius. Tokiais veiksmais AB „Mažeikių nafta” pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktą.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje pradėta taikyti Europos Bendrijos steigimo sutartis, o būtent jos 82 straipsnis bei Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo¹⁴², kurio 3 straipsnis nustato pareigą valstybių narių konkurencijos institucijoms, kurios taikydamos „nacionalinius konkurencijos įstatymus bet kuriam Sutarties 82 straipsniu draudžiamam piktnaudžiavimui, taiko ir Sutarties 82 straipsnio nuostatas”.

EB steigimo sutarties 82 straipsniu „draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą”. Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio norma yra analogiška EB steigimo sutarties 82 straipsnio normai išskyrus tai, kad taikant pastarąją būtina įrodyti, kad vertinami veiksmai gali daryti poveikį prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

Komisijos pranešime Paaiškinimai dėl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose naudojamos sąvokos „poveikis prekybai“ (2004/C 101/07)¹⁴³ nurodoma, kad „pats dominuojančios padėties egzistavimas keliose valstybės narėse reiškia, kad konkurencija didelėje bendrosios rinkos dalyje jau yra susilpninta” (73-76 punktai). Be to, kaip nurodoma minėtame pranešime, netgi piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vienoje valstybėje narėje gali paveikti prekybą tarp valstybių narių: „Praktika, kai pirkėjams, kurie labiausiai tikėtina, kad importuos produktus iš kitų valstybių narių, siūloma mažesnė kaina, gali apsunkinti kitų valstybių narių konkurentų įėjimą į rinką. Tokiais atvejais valstybių narių tarpusavio prekyba gali būti paveikta.” (94-95 punktai).

Kadangi aukščiau nurodytais AB „Mažeikių nafta“ veiksmais: metinių lojalumo, nekonkuravimo įsipareigojimų taikymu (šio nutarimo 5.2 dalis), teritorine kainų diskriminacija (šio nutarimo 5.3 dalis) buvo ribojamos pirkėjų galimybės importuoti į Lietuvą, be to, tie patys veiksmai buvo taikomi ir pirkėjų, veikiančių Latvijos ir Estijos rinkose atžvilgiu, jais galėjo būti apribotas benzino ir dyzelino importas į Baltijos valstybes bei benzino ir dyzelino prekyba tarp minėtų valstybių, kas reiškia, kad AB „Mažeikių nafta“ elgesys galėjo daryti poveikį ES valstybių narių tarpusavio prekybai pagal EB steigimo sutarties 82 straipsnį.

Taigi darytina išvada, kad šio nutarimo 5.2 ir 5.3 dalyse išvardinti AB „Mažeikių nafta“ veiksmai, kadangi jie tęsėsi ir po 2004 m. gegužės 1 d., nuo šios datos yra vertintini kaip Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio bei 82 straipsnio c dalies pažeidimai.

AB „Mažeikių nafta“ atsiliepime bei bylų nagrinėjimo posėdžio Konkurencijos taryboje metu ginčija tyrimo ir jo metu surinktų įrodymų teisėtumą, argumentuodama tuo, kad Konkurencijos tarybos 2005 m. kovo 7 d. nutarimas Nr.1S-27 „Dėl tyrimo „Dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams“ papildymo ir termino pratęsimo“ (toliau - nutarimas Nr.1S-27), kuriuo buvo papildytas 2004 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 1S-119 dalimi dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties EB steigimo sutarties 82 straipsniui, buvo konfidencialus, AB „Mažeikių nafta“ apie tyrimo apimties išplėtimą informuota nebuvo, todėl, AB „Mažeikių nafta“ teigimu, Konkurencijos taryba peržengė savo kompetencijos ribas, o tyrimas dėl EB steigimo sutarties 82 straipsnio pažeidimo buvo vykdytas be teisėto pagrindo. Taip pat AB „Mažeikių nafta“ teigia, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, teisė į teisingą procesą bei teisė į gynybą.

Konkurencijos taryba nesutinka su tokiais teiginiais. Konkurencijos tarybos teisė priimti konfidencialų nutarimą dėl tyrimo pradėjimo numatyta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento (toliau - Darbo reglamentas)¹⁴⁴ 36 p., kuriame nustatyta, kad apie priimtą nutarimą pradėti tyrimą įgaliotas pareigūnas praneša įtariamam ūkio subjektui ir pareiškėjui, išskyrus atvejus, kai nutarimo paskelbimas gali pakenkti tyrimo eigai ir turi būti laikomas konfidencialiu. Tokiu būdu siekiama apsaugoti įtariamo pažeidimo įrodymus nuo galimo sunaikinimo, kol bus atlikti tam tikri tyrimo veiksmai, konkrečiai Konkurencijos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai. Laikant nutarimą dėl tyrimo pradėjimo konfidencialiu, pažeidimu įtariamas asmuo su juo supažindinamas prieš įgaliotiems tyrimo pareigūnams atliekant aukščiau minėtus tyrimo veiksmus. Taip buvo ir šiuo konkrečiu atveju, kai apie 2004 m. liepos 15 d. Konkurencijos tarybos nutarimu 1S-119 pradėtą tyrimą „Dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsnius tyrimo pradėjimo“ AB „Mažeikių nafta“ nebuvo informuota iš anksto, o tik atvykus į UAB „Mažeikų naftos” prekybos namai naudojamas patalpas, prieš atliekant patikrinimo bei kitus tyrimo veiksmus.

Tyrimo metu paaiškėjus, kad tiriami AB „Mažeikių nafta“ veiksmai gali daryti poveikį ES valstybių narių tarpusavio prekybai, Konkurencijos tarybai kilo pareiga taikyti ir EB steigimo sutarties 82 straipsnį, kaip tai nustatyta 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose įgyvendinimo (toliau - Reglamentas Nr. 1/2003) 3 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai 2004 m. liepos 15 d. Konkurencijos tarybos nutarimu pradėtas tyrimas dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams buvo papildytas tyrimu dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties EB steigimo sutarties 82 straipsniui. Kadangi Darbo reglamentas nustato, kad jis su atitinkamais pakeitimais (mutatis mutandis) yra taikomas Konkurencijos tarybai taikant Tarybos reglamentą EB Nr. 1/2003, laikytina, kad ir nutarimas dėl tyrimo pradėjimo taikant EB sutarties 82 straipsnį gali būti laikomas konfidencialiu, kai pažeidimu įtariamo ūkio subjekto informavimas gali pakenkti tyrimo eigai.

Skundžiamo nutarimo dalimi, kuria buvo papildytas tyrimas dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties EB steigimo sutarties 82 straipsniui, buvo išplėsta įrodymų surinkimo teritorija už Lietuvos jurisdikcijos ribų. Reglamento Nr. 1/2003 22 straipsnis 1 dalis, kuri reglamentuoja valstybių narių konkurencijos institucijų atliekamus tyrimus, įgalina nacionalines konkurencijos institucijas savo teritorijoje atlikti bet kokį nacionaliniuose įstatymuose numatytą patikrinimą ar kitą tyrimo veiksmą kitos valstybės narės konkurencijos vardu ir sąskaita. Reglamento Nr. 1/2003 12 straipsnis įgalina nacionalinę konkurencijos instituciją, kuri atliko patikrinimą ar kitus tyrimo veiksmus savo teritorijoje kitos nacionalinės konkurencijos institucijos prašymu, perduoti jos surinktą informaciją prašančiajai nacionalinei konkurencijos institucijai. Kadangi Reglamento Nr.1/2003 12 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatos yra tiesioginio taikymo, tai tik papildžiusi atliekamą tyrimą dėl EB steigimo sutarties 82 straipsnio, Konkurencijos taryba įgavo teisę prašyti bet kurios valstybės narės nacionalinės konkurencijos institucijos atlikti patikrinimą ar kitą tyrimo veiksmą dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų jos teritorijoje, taip pat gauti iš kitų nacionalinių konkurencijos institucijų informaciją bei ją panaudoti tyrimui dėl EB steigimo sutarties 82 straipsnio, įskaitant ir konfidencialią informaciją (nepradėjusi tyrimo pagal EB steigimo sutarties 82 straipsnį, Konkurencijos taryba negalėjo gauti konfidencialios informacijos iš Latvijos bei Estijos konkurencijos institucijų). Kadangi buvo planuojami ir kiti tyrimo veiksmai kitų valstybių narių teritorijose, kad būtų apsaugoti galimo pažeidimo įrodymai, nutarimo Nr.1S-27 2 punkte buvo numatyta, kad jis laikomas konfidencialiu iki bus atlikti bendri tyrimo veiksmai su Latvijos ir Estijos konkurencijos institucijomis.

Pažymėtina, kad parengtinio tyrimo procedūra, kurios metu Europos Komisija gali naudotis visomis jai Reglamento Nr. 1/2003 suteiktomis tyrimo galiomis, pradedant informacijos reikalavimu iš ūkio subjektų (18 str.) ir baigiant patikrinimais ne tik ūkio subjekto naudojamose patalpose, bet ir privačiuose ūkio subjektų darbuotojų būstuose (20-21 str.) yra pradedama nepriimant Komisijai jokio formalaus sprendimo dėl tyrimo pradėjimo. Tai patvirtinta ir teismų praktikos. Byloje Dalmine prieš Komisiją¹⁴⁵ Europos pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad “Bendrijos teisė nenumato teisės būti informuotam apie administracinės procedūros eigą iki oficialaus pareiškimo dėl prieštaravimų pateikimo.¹⁴⁶ Jeigu Dalmine požiūriui būtų pritarta, tai duotų pagrindą atsirasti teisei būti informuotam apie tyrimą esant aplinkybėms, kai įmonės atžvilgiu yra įtarimų, ir tai smarkiai sutrikdytų Komisijos darbą.”

Be to, Konkurencijos įstatymo 29 str. 8 d. numatyta, kad „teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl tyrimo veiksmų <...> sankcionavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą“. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad Konkurencijos tarybos planuojami atlikti veiksmai, sprendimai dėl tokių tyrimo veiksmų atlikimo nebūtų atskleisti, nes tai neabejotinai pakenktų tyrimo eigai (iškiltų grėsmė įrodymams, atsirastų galimybė suderinti su kitais pažeidimo dalyviais žodinius paaiškinimus ar kitaip slėpti pažeidimą).

Atsižvelgus į aukščiau išdėstyta, laikytina, kad Konkurencijos taryba ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo priimti konfidencialų nutarimą, kuriuo buvo papildytas tyrimas dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams dalimi dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties EB steigimo sutarties 82 straipsniui.

Dėl neva pažeistos AB „Mažeikių nafta“ būti išklausytai nebuvo pateikta jokių argumentų. Konkurencijos įstatymo 34 straipsnio nustatyta teisė būti išklausytam, duoti paaiškinimus buvo užtikrinta visose atliekamo tyrimo stadijose. Tai įrodo ir susirašinėjimas dėl Konkurencijos tarybos prašomos informacijos pateikimo termino pratęsimo.¹⁴⁷ O savo iniciatyva tyrimo eigoje AB „Mažeikių nafta“ jokių paaiškinimų nepateikė.

Įstatymuose (Viešojo administravimo įstatyme (24 str.), kuris šiuo atveju nėra taikomas, nes administracinė procedūra vykdoma pagal specialųjį įstatymą, nustatyta tvarka, bei Konkurencijos įstatyme) įtvirtinta teisė būti išklausytam prieš priimant administracinį sprendimą. Konkurencijos tarybos sprendimas byloje dėl konkurenciją ribojančių veiksmų priimamas nutarimu, išnagrinėjus bylą viešajame bylų nagrinėjimo posėdyje, apie kurį iš anksto informuojamos proceso šalys (Konkurencijos įstatymo 31-36 str., Darbo reglamento 82-95 p.). Teisė būti išklausytam ir duoti paaiškinimus neatsiejama nuo teisės susipažinti su tyrimo medžiaga. Susipažinti su tyrimo medžiaga teisę proceso dalyviai įgyja tik pabaigus tyrimą, t.y. kai pareigūnas, atlikęs tyrimą dėl įstatymo pažeidimo, parengia ir teikia svarstyti Konkurencijos tarybai pranešimą apie atliktą tyrimą, o Konkurencijos taryba, apsvarsčiusi pranešimą, nusprendžia, kad tyrimas baigtas (Darbo reglamento 57, 61, 62 p.). Teisę būti išklausytai proceso šalis įgyvendina ir pateikdama savo atsiliepimus į pranešimą apie atliktą tyrimą.

AB „Mažeikių nafta“ buvo sudarytos galimybės įgyvendinti savo teisę būti išklausytai ir tuo įmonė pasinaudojo pateikdama išsamų atsiliepimą į pranešimą apie atliktą tyrimą bei argumentus dėl įtariamo pažeidimo Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu.

AB „Mažeikių nafta“ teigimu, priėmusi nutarimą Nr.1S-27 ir tyrimą atlikusi slaptai, Konkurencijos taryba pažeidė AB „Mažeikių nafta“ teisę į teisingą procesą, taip pat pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad kaltintojas informuotų kaltinamąjį apie bylą, inicijuojamą prieš jį taip, kad pastarasis turėtų galimybę parengti ir pateikti savo argumentus atitinkamai pareikštam kaltinimui.

Kaltinimas Konkurencijos įstatymo pažeidimu pareiškiamas pažeidimu įtariamam subjektui pateikiant Konkurencijos tarybos pareigūnų parengtą pranešimą apie atliktą tyrimą, kada Konkurencijos taryba, apsvarsčiusi pranešimą, kuriame nurodoma intera alia išvados dėl įstatymo pažeidimo, byloje esantys įrodymai, taip pat motyvai, kuriais tyrėjai grindžia savo išvadas, priima sprendimą tyrimą dėl įstatymo pažeidimo baigti (Darbo reglamento 57-62 p.). Konkurencijos tarybos pareigūnai, pabaigę tyrimą bei gavę Konkurencijos tarybos pritarimą, pranešimą su tyrimo išvadomis išsiuntė AB „Mažeikių naftai“ su pasiūlymu pateikti savo atsiliepimus, nustatydami pakankamai ilgą (beveik dviejų su puse mėnesių) terminą, kad pažeidimu įtariamas ūkio subjektas galėtų tinkamai pasirengti ir pateikti argumentus pranešime suformuluotoms išvadoms. Tyrimo vykdymo metu (iki pranešimo išsiuntimo) AB “Mažeikių nafta“ jokie kaltinimai nebuvo ir negalėjo būti pareikšti, nes tai prieštarautų Konkurencijos, Viešojo administravimo įstatymams bei LR Konstitucijai.

AB „Mažeikių nafta“ teigimu, AB „Mažeikių nafta“, klaidingai manydama, kad Konkurencijos tarybos tyrimas atliekamas tik dėl Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsnių pažeidimo, negalėjo tinkamai dalyvauti procese gindama savo teises, ir tuo buvo pažeista asmens teisė į gynybą, įtvirtinta Konkurencijos įstatymo 27 ir 38 straipsniuose.

Šis teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes neaišku, kaip galėjo pasireikšti AB „Mažeikių nafta“ netinkamas dalyvavimas procese. Priešingai, AB „Mažeikių nafta“ pasinaudojo Konkurencijos įstatymo 38 str. numatyta galimybe skųsti Konkurencijos tarybos nutarimus, tame tarpe ir konfidencialius, apskųsdama nutarimą Nr.1S-27 Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Lygiai taip pat AB „Mažeikių nafta“ galėjo pasinaudoti savo teise, numatyta Konkurencijos įstatymo 27 str., apskųsti neteisėtus tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmus Konkurencijos tarybai. Jokie tyrimą atlikusių pareigūnų neteisėti veiksmai nebuvo užfiksuoti ir paaiškinimų ir/ar patikrinimo protokoluose.

Be to, nutarimu Nr.1S-27 jau vykdomas tyrimas tik papildytas ta apimtimi, kad pažeidimu įtariamo ūkio subjekto veiksmai nagrinėjami ne tik nacionalinės teisės, bet ir EB steigimo sutarties 82 straipsnio atžvilgiu. Tiek EB steigimo sutarties 82 straipsnio, tiek Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimas savo objektyviaisiais požymiais iš esmės sutampa, t.y. piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, išskyrus vieną požymį, būtiną EB steigimo sutarties 82 straipsnio pažeidimui - tiriami veiksmai turi daryti poveikį prekybai tarp šalių. Tačiau procedūrinė prasme įtariamo pažeidimu ūkio subjekto padėtis niekuo nepasikeičia, kadangi tyrimas dėl EB steigimo sutarties 82 straipsnio atliekamas pagal Konkurencijos įstatymo nustatytą tyrimo procedūrą (Konkurencijos įstatymo 47 str.). Taip pat tiek už Konkurencijos įstatymo pažeidimą, tiek už EB steigimo sutarties 82 straipsnio pažeidimą ūkio subjektui gali būti skirta ta pati maksimali sankcija, numatyta Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 dalyje - piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Todėl laikytina, kad tyrimo apimties pasikeitimas AB „Mažeikių nafta“ teisės į gynybą ar kitų procedūrinių teisių atžvilgiu jokios įtakos neturėjo.

AB „Mažeikių nafta“ teigimu, tuo atveju, kai AB „Mažeikių nafta“ teikė informaciją Konkurencijos tarybai, nežinodama, kad tyrimas atliekamas ir pagal EB steigimo sutarties 82 straipsnį, galėjo susidaryti situacija, kurioje AB „Mažeikių nafta“ būtų priversta, jai nežinant, pateikti parodymus prieš save ir tuo būtų buvusi pažeista teisė neduoti prieš save parodymų, įtvirtinta Konstitucijos 31 str.

AB „Mažeikių nafta“ nepateikė jokių įrodymų, kaip ir kokiu būdu buvo pažeista AB „Mažeikių nafta“ teisė neduoti parodymų prieš save, bet nurodė tik šios teisės teorinę galimybę. Be to, ir pačios teisės apimtis administracinėje procedūroje yra gerokai siauresnė, negu baudžiamajame procese, kur teisė neduoti prieš save parodymus pripažįstama visa apimtimi. Bendrijos teismai nepripažino teisės neduoti parodymų prieš save, atsisakant pateikti dokumentus remiantis tuo, kad juose yra apkaltinančios informacijos. Priešingai, Bendrijos konkurencijos teisė įpareigoja ūkio subjektą, kuris prašomas suteikti informaciją, aktyviai bendradarbiauti su Komisija, o tai reiškia, kad jis turi būti pasiruošęs pateikti Komisijai bet kokią su tyrimu susijusią informaciją, net jei vėliau ši informacija gali būti panaudota konkurencijos teisės pažeidimo įrodymui.¹⁴⁸ Byloje Mannesmann¹⁴⁹ teismas taip pat patvirtino, kad galimybė neduoti prieš save parodymų, neatsakant į klausimus, neabejotinai viršytų ūkio subjekto teisės į gynybą apsaugą ir sudarytų nepateisinamą kliūtį Komisijos pareigų pagal EB steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnius vykdymui ir kad konkurencijos teisės pažeidimu įtariamo subjekto pareiga atsakyti į klausimus dėl faktinių aplinkybių visiškai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimus.

AB „Mažeikių nafta“ darbuotojų apklausos metu užduoti klausimai bei gauti paaiškinimai (tame tarpe ir AB „Mažeikių nafta“ atsiliepimuose nurodyti T.Augustausko paaiškinimai) yra susiję su konkrečių faktinių aplinkybių aiškinimais, kuriems teisė neduoti prieš save parodymus administracinėje procedūroje nėra taikoma.

AB „Mažeikių nafta“ kaip vieną esminių procedūrinių Konkurencijos tarybos pareigūnų pažeidimų nurodė tai, kad, vykdant apklausas, apklausos metu gauti parodymai nebuvo išsamiai užrašyti paaiškinimų protokoluose, o išsamūs apklausos metu gauti paaiškinimai, užfiksuoti darant apklausos garso įrašus, kompiuterinėje laikmenoje pridėti prie protokolų. Tai, esą, apsunkino susipažinimą su bylos medžiaga, apklausiami asmenys negalėjo pasitikslinti, ar nesuklydo, teikdami specifinio pobūdžio informaciją, negalėjo susipažinti su jų duotais parodymais.

Darbo reglamento 45 punkte nustatyta, kad pareigūnas turi teisę patikrinimo metu daryti duodamų paaiškinimų garso ar vaizdo įrašą, apie tai pažymėdamas paaiškinimų protokole. Prievolė daryti įrašo stenogramą, kai paaiškinimai fiksuojami ne užrašant juos ranka, bet darant apklausos garso įrašą, nenumatyta nei Konkurencijos įstatyme, nei Darbo reglamente. Atliekant darbuotojų apklausas, dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ advokatai, kurių tikslas buvo užtikrinti, kad vykdomos apklausos metu nebūtų pažeistos visos jų atstovaujamųjų teisės. Susipažinti su bylos medžiaga tiek AB „Mažeikių nafta“, tiek Konkurencijos taryba turėjo vienodas sąlygas - naudotis autentiškais apklausų įrašais.

Dėl kitų AB „Mažeikių nafta“ atsiliepime nurodytų galimų Konkurencijos tarybos pareigūnų procedūrinių pažeidimų pažymėtina, kad visi tyrimo veiksmai buvo įforminti raštu - surašyti patikrinimo ir apklausų protokolai. Taip pat, vykdant patikrinimus ir apklausas, dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ advokatai. Nė viename iš surašytų protokolų neužfiksuota jokių galimų neteisėtų apklausą atlikusių pareigūnų veiksmų, taip pat jokie konkretūs veiksmai nebuvo apskųsti įstatymo nustatyta tvarka.

Iš išdėstyto seka, kad, net jeigu ir būtų pripažinta, kad buvo padaryti tam tikri Konkurencijos tarybos ar jos įgaliotų pareigūnų procedūriniai pažeidimai (su kuo Konkurencijos taryba nesutinka), jie tikrai negalėjo turėti esminės įtakos pareiškėjo teisei į gynybą ar kitas teises, taip pat atliktų veiksmų ir jų metu surinktų įrodymų teisėtumui, taigi ir Konkurencijos tarybai vertinant AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitiktį Konkurencijos įstatymo ir EB steigimo sutarties atitinkamoms normoms bei priimant sprendimą.

Tyrimo metu neradus Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo įrodymų, byla šioje dalyje nutrauktina.

Pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę, be kita ko, įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą bei skirti pinigines baudas. Tarybos Reglamento (EB) Nr.1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 5 straipsnis numato, kad nacionalinė institucija, taikydama EB steigimo sutarties 82 straipsnį, gali skirti nacionaliniuose įstatymuose numatytas baudas.

Pagal Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalį skiriamos baudos ūkio subjektams diferencijuojamos atsižvelgus į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta” vykdė konkurenciją ribojančius veiksmus, t.y. piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi naftos produktų perdirbimo arba benzino pardavimų iš gamyklos rinkoje ar, atitinkamai, dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos (arba Baltijos šalių) teritorijoje: taikė ekonomiškai nepagrįstą, diskriminacinę kainodarą, metinius lojalumo, nekonkuravimo įsipareigojimus, teritorinę kainų diskriminaciją bei vykdė kitus konkurenciją ribojančius veiksmus: diskriminavo atskirus ūkio subjektus parduodama arktinį dyzeliną bei dyzeliną bunkeriavimui ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, 9 straipsnio 3 punktą bei EB steigimo sutarties 82 straipsnį, 82 straipsnio c punktą. Nustatytais AB „Mažeikių nafta” konkurenciją ribojančiais veiksmais buvo ribojamos kitų ūkio subjektų galimybės veikti rinkoje, padaryta didelė žala jiems bei vartotojams. Nustatydama skiriamos piniginės baudos dydį už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, 9 straipsnio 3 punkto, EB steigimo sutarties 82 straipsnio, 82 straipsnio c punkto pažeidimus, Konkurencijos taryba atsižvelgia į tai, jog AB „Mažeikių nafta“ pagal pavojingumą padarė labai sunkų pažeidimą. Bendrovės padaryto pažeidimo - piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi - mastas apimą visą Lietuvos Respublikos teritoriją ir daro įtaką prekybai tarp valstybių narių. Vien dėl kainų diskriminavimo teritoriniu pagrindu žala Lietuvoje veikiantiems ūkio subjektams bei vartotojams yra labai didelė ir gali siekti nuo 31¹⁵⁰ iki 53 milijonų litų. Be to, ūkio subjektams bei vartotojams buvo padaryta labai didelė žala ir kitais nustatytais ir nutarime išvardintais pažeidimais.

Šio nutarimo 5.3 dalyje nurodyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimo pradžia laikytina 2002 metų pradžia, nutarimo 5.4.1 dalyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimo pradžia laikytina 2003 metų pradžia, nutarimo 5.1 dalyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto ir 5.2 dalyje nurodyto 9 straipsnio pažeidimų pradžia laikytina 2004 metų pradžia. AB „Mažeikių nafta“ veiksmai, nurodyti nutarimo 5.1, 5.2 ir 5.3 dalyse, nuo 2004 m. gegužės 1 d. vertintini ir kaip EB steigimo sutarties 82 straipsnio (nutarimo 5.2 dalyje) ir 82 straipsnio c punkto (nutarimo 5.1 ir 5.3 dalyse) pažeidimai. Duomenų, kad AB „Mažeikių nafta“ nutraukė veiksmus, pažeidžiančius konkurencijos teisės normas, nėra, išskyrus nutarimo 5.4.2 dalyje nurodytą Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimą, kuris truko nuo 2003-12-01 iki 2003-12-31. Taigi, Konkurencijos įstatymo pažeidimo trukmė yra vertintina kaip vidutinė, o EB steigimo sutarties - kaip trumpa.

Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad ūkio subjektas pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį jam buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos. Pažymėtina, kad AB „Mažeikių nafta“ konkurencijos teisės normas pažeidžia jau trečią kartą per 5 metus. Pirmą kartą bendrovei už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimą 2000 m. liepos 10 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 11/b buvo skirta 100 000 litų bauda. Antrą kartą bendrovei buvo skirta 100 000 litų bauda 2001 m. gegužės 18 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.8/b už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Taigi, šios aplinkybės yra laikytinos sunkinančiomis AB „Mažeikių nafta“ atsakomybę.

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis minėtomis teisės normomis bei Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr.1591, baudos dydis, nustatomas už pažeidimo pavojingumą, yra lygus 26 500 000 litų, kuris yra didinamas 10 procentų už pažeidimo trukmę. Taip apskaičiuotas baudos dydis didinamas 10 procentų už atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Taigi, AB „Mažeikių nafta“ už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, 9 straipsnio 3 punkto, EB steigimo sutarties 82 straipsnio, 82 straipsnio c punkto pažeidimus skirtina 32 000 000 (trisdešimt dviejų milijonų) litų bauda, kuri sudaro 0,42 procento bendrovės bendrųjų metinių pajamų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsniu, 9 straipsnio, 9 straipsnio 3 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu, 47 straipsniu, Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr.1591, Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsniu, 82 straipsnio c punktu, Tarybos Reglamento (EB) Nr.1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 5 straipsniu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad AB „Mažeikių nafta“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, 9 straipsnio 3 punktą, Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnį, 82 straipsnio c punktą.

2. Įpareigoti AB „Mažeikių nafta“ nutraukti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, 9 straipsnio 3 punktą, Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnį, 82 straipsnio c punktą pažeidžiančius veiksmus.

3. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte išvardintus pažeidimus AB „Mažeikių nafta“ skirti 32 000 000 (trisdešimt dviejų milijonų) litų baudą.

4. Nesant įstatymo pažeidimo, bylą dalyje dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsniui nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios” priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas