DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS SPRENDIMŲ, SUDARANT KELEIVIŲ VEŽIMO SUTARTIS SU REGULIARIŲJŲ REISŲ AUTOBUSAIS IR MARŠRUTINIAIS TAKSI VEŽĖJAIS, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2011 m. kovo 31 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimų sudarant keleivių vežimo sutartis su reguliariųjų reisų autobusais ir maršrutiniais taksi vežėjais atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Konkurencijos taryba 2010 m. gruodžio 20 d. gavo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos (toliau – Vyriausybės atstovas) prašymą (papildoma informacija gauta 2011 vasario 3 d.) ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) ir jos įgaliota VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, sudarydamos su reguliariųjų reisų autobusais vežėjais ir maršrutinių taksi vežėjais keleivių vežimo sutartis skirtingiems terminams, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų. Prašyme nurodoma, kad 2004 metais su maršrutinių taksi vežėjais sutartys buvo sudarytos 5 metams, 2010 metais pasirašytos keleivių vežimo sutartys galios tik iki 2012 m. rugsėjo 2 d. Tuo tarpu su reguliariųjų reisų autobusų vežėjais sudarytos sutartys, pagal VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2010 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. S5-619 pateiktą informaciją, galios iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Be to, teigiama prašyme, Savivaldybė sutartyse maršrutinių taksi vežėjams kelia reikalavimus transporto priemonių amžiui, todėl, siekdami įvykdyti šį reikalavimą, vežėjai privalo investuoti į naujesnes transporto priemones. Tačiau, kai sutartys sudaromos tiktai 1 arba 2 metams, tai padaryti yra sudėtinga, kadangi transporto priemonės paprastai perkamos išsimokėtinai (lizingu) 5 metų terminui. Vyriausybės atstovo nuomone, skirtingas keleivių vežimo sutarčių galiojimo terminas apribos galimybes maršrutinių taksi vežėjams gauti bankuose paskolas transporto parko atnaujinimui, tuo tarpu reguliariųjų reisų autobusais vežėjai, turėdami ilgalaikes sutartis, gali palankesnėmis sąlygomis planuoti savo veiklą ir investicijas.

Vyriausybės atstovas kartu su prašymu pateikė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. AD1-1492 ir šiuo įsakymu patvirtintos Keleivių vežimo maršrutiniais taksi tipinės sutarties (tolau – Tipinė sutartis) kopijas. Tipinės sutarties 9 punkte nustatytas sutarties galiojimo terminas – nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (2010 m. rugpjūčio 24 d. direktorius įsakymu Nr. AD1-1513 šį terminą patikslino – nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. iki 2012 m. rugsėjo 2 d.)  

Dėl keleivių vežimo sudaromų sutarčių skirtingų terminų skundą Konkurencijos tarybai 2011 m. sausio 21 d. pateikė ir Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjai, kuriame nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo pateiktos ir Vyriausybės atstovo prašyme. Konkurencijos taryba 2011 m. vasario 19 d. raštu Nr. (2.18-25)6V-380 paprašė pateikti papildomą informaciją. 2011 m. kovo 4 d. Klaipėdos apskrities verslininkų asociacija (toliau – Asociacija), atstovaujanti maršrutinių taksi vežėjų interesus, pateikė papildomą informaciją apie turimą transporto priemonių parką ir „NORDEA“ banko 2011 m. kovo 1 d. atsakymą Nr. 11/03/491L, bei kitą prašytą informaciją.  

Skunde Asociacija taip pat nurodė, kad didelę įtaką konkurencingumui daro ES parama autobusų parko atnaujinimui. Paraiškas ES paramai gauti, teigia Asociacija, gali teikti tik Savivaldybė ir jos įmonės, o tai apie 85 proc. visų lėšų, skirtų autobusams įsigyti. Todėl UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, anot skundo autorių, atnaujina savo autobusų parką šios paramos ir Savivaldybės biudžeto lėšų dėka. Privačios bendrovės ir maršrutinių taksi įmonės gauti paramą iš ES autobusų atnaujinimui pagal šią programą negali, jie transporto priemones perka iš savų lėšų. Šie faktai rodo, teigiama skunde, kad yra sudarytos nevienodos konkurencijos sąlygos tarp Savivaldybės autobusų parko ir privačių vežėjų.

Atsižvelgiant į Vyriausybės atstovo prašyme nurodytas aplinkybes, Konkurencijos taryba 2010 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (2.18-25)6V-2535 kreipėsi į Savivaldybę paaiškinti skunde nurodytą situaciją bei pateikti informaciją, susijusią su keleivių vežimo Klaipėdos mieste sutarčių sudarymu su reguliariųjų reisų autobusais ir maršrutiniais taksi vežėjais.

Savivaldybė 2011 m. sausio 10 d. atsakyme informavo, kad siekdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas Klaipėdos miesto gyventojams, o ne atskiriems vežėjams, dar 2001 m. patvirtino miesto plėtros strateginį planą, kur nustatė ilgalaikę miesto viešojo transporto plėtros strategiją. Strategijoje numatytas priemones pavyko įgyvendinti miesto autobusų vežėjų atžvilgiu, o su maršrutinių taksi vežėjais strategijoje numatyta visuomeninio transporto reforma vyksta iki šiol, nurodoma Savivaldybės atsakyme. Įgyvendinant ES Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamo projekto „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas“ bei ES Sanglaudos fondo viešosios transporto infrastruktūros programos finansuojamo projekto „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“ įvykdymą, sutartys su reguliariųjų reisų autobusų vežėjais sudarytos iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Tuo tarpu, siekiant integruoti reguliaraus viešojo transporto (autobusų, maršrutinių taksi ir kitų rūšių) maršrutų ir tvarkaraščių tinklus bei bilietų sistemas, nurodo Savivaldybė, su maršrutiniais taksi vežėjais 2004 metais pasirašytas sutartis, kurios baigėsi 2009 metais, ji pratęsė iki 2010 metų rugsėjo mėn., t.y. siekė suvienodinti sąlygas maršrutinių taksi ir autobusų vežėjams (įvesti bendrą keleivių bilietų sistemą, atsiskaitymui su vežėjais pagrindu nustatyti transporto priemonių ridą), kadangi dar 2008 metais visi maršrutinių taksi vežėjai pareiškė, kad yra pasirengę integruotis į bendrą miesto viešojo transporto maršrutų tvarkaraščių ir bilietų sistemą. Tačiau iki sutarčių termino galiojimo pabaigos likus vos 2 mėnesiams, maršrutinių taksi vežėjai pakeitė savo poziciją ir pasiūlė dar du metus dirbti senomis sąlygomis, todėl Savivaldybė su jais sudarė sutartis 2 metams.

Taip pat nustatyta, kad 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1083/2006 numatytos bendrosios nuostatos dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo projektams finansuoti. Vadovaudamasi reglamento nuostatomis Susisiekimo ministerija 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 3-561 patvirtino VP3-3.3-SM-01-V priemonės „Kompleksinė ekologiško transporto viešojo transporto plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau – Aprašas), kuriame pateikiama pagrindinė informacija, ką turi žinoti pareiškėjas (partneris), siekiantis gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo viešosios transporto infrastruktūros projektams įgyvendinti, ir vertintojai, kurie atliks projektų vertinimą. Pagal šį Aprašą viena iš remiamų veiklų – ekologiško viešojo transporto priemonių įsigijimas. Galimi pareiškėjai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų savivaldybių administracijos bei įmonės, kurios yra sudariusios sutartis teikti keleivių vežimo paslaugas geležinkelių transportu nustatytais vietinio susisiekimo maršrutais.

Savivaldybė 2001 m. kovo 25 d. rašte Nr. (4.17)-R2-1006 taip pat nurodė, kad Susisiekimo ministras 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 3-705 patvirtino valstybės planuojamų projektų, finansuojamų pagal minėtą priemonę, sąrašą. Klaipėdos m. savivaldybės administracija šiuo metu atlieka paruošiamuosius darbus, susijusius su paraiškų teikimu pagal šią priemonę. Tačiau jokių sprendimų dėl būsimos paramos ekologiškam viešajam transportui nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nei Klaipėdos miesto savivaldybės taryba šiuo metu nėra priėmusi.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato pareigą viešojo administravimo subjektams, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; to paties straipsnio 2 dalis draudžia viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Vadovaujantis šia nuostata, viešojo administravimo subjekto teisės aktai ar kiti sprendimai gali būti vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma:

1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, Konkurencijos taryba tyrimą dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų gali pradėti tik esant pagrįstiems įtarimams dėl galimų įstatymo pažeidimų.

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį, konkurencijos sąlygos suprantamos kaip visokie pirkimo ar pardavimo parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai bei juos įtakojantys veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, viešojo administravimo subjektų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir kaštai, prekių naudojimo ir vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan.). Taigi, nagrinėjamo Savivaldybės sprendimo galimas prieštaravimas Konkurencijos įstatymui turėtų būti pagrįstas įrodymais, kad Savivaldybės sprendimas sukuria ar gali sukurti skunde nurodytoms ūkio subjektų grupėms skirtingas konkurencijos sąlygas.  

Vyriausybės atstovas ir Asociacija skundą, kad keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais sutartys ir keleivių vežimo maršrutiniais taksi sudarytos sutartys skirtingiems terminams užkerta kelią konkurencijai, suteikia privilegijas reguliariųjų reisų vežėjams ir diskriminuoja maršrutinių taksi vežėjus, grindžia tuo, jog trumpalaikės sutartys apriboja galimybes maršrutinių taksi vežėjams gauti bankuose paskolas transporto priemonių parko atnaujinimui. Kaip atsisakymo suteikti paskolą įrodymą maršrutinių taksi vežėjai pateikė „NORDEA“ banko atsakymą UAB „Antdora“, kuriame bankas informuoja bendrovę, jog ji neatitinka banko nustatytų  reikalavimų gauti kreditą apyvartinėms lėšoms.

Vertinant banko „NORDEA“ atsisakymą suteikti nurodytai bendrovei kreditą apyvartinėms lėšoms pažymėtina, kad banko atsakyme nėra nurodoma, jog kreditas bendrovei nesuteiktas dėl to, jog keleivių vežimo sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybe sudaryta 2 metams. Be to, atsakyme nenurodoma ir tai, jog norint gauti paskolą transporto priemonių įsigijimui viena iš būtinų sąlygų – keleivių vežimo sutartis turi būti sudaryta 5 metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pateiktą banko atsisakymą suteikti UAB „Antdora“ paskolą apyvartinėms lėšoms laikyti tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu Savivaldybės sprendimą kaip diskriminacinį maršrutinių taksi vežėjų atžvilgiu, sukuriantį ar galintį sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių galimą skirtingų konkurencijos sąlygų egzistavimą dėl to, kad sutartys su vežėjais buvo pratęstos 2 metams, o ne 5 metams, Vyriausybės atstovas ir Asociacija nepateikė. Pažymėtina, kad keleivių vežimo sutarčių galiojimo terminų pratęsimo galimybė nebuvo numatyta nei 2004 metais, nei 2010 metais tipinėse keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartyse.

Kitas argumentas, kuriuo Asociacija grindžia galimus konkurencijos sąlygų skirtumus tarp Savivaldybės autobusų parko ir keleivių vežimo privačių įmonių, yra susijusi su   Savivaldybės įmonei UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ skiriama ES parama ir Savivaldybės biudžeto lėšomis transporto priemonių įsigijimui.

Vertinant šį Asociacijos argumentą pažymėtina, kad Savivaldybė savo atsakyme Konkurencijos tarybai nurodė, jog šiuo metu Savivaldybė atlieka paruošiamuosius darbus, susijusius su paraiškų teikimu pagal priemonę „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“, tačiau jokių teisės aktų ir sprendimų dėl ES paramos skyrimo pagal šią priemonę Savivaldybė apskritai nėra priėmusi. Asociacija savo argumentų irgi nepagrindė įrodymais, kad minėta ES parama UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ autobusų įsigijimui buvo skirta. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto savivaldybė nėra priėmusi jokio teisės akto ar sprendimo, kurį galima būtų vertinti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies prasme.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir į Vyriausybės atstovo bei Asociacijos pateiktus duomenis, darytina išvada, jog nėra pagrindo įtarti, kad Vyriausybės atstovo ir Asociacijos skundžiami Savivaldybės veiksmai gali prieštarauti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Atsisakyti pradėti tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. AD1-1492 bei 2010 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. AD1-1513 atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

L. e. pirmininko pareigas Jūratė Šovienė