DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL TEO LT, AB VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2009-04-02 tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl TEO LT, AB veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Konkurencijos taryba 2008-10-17 gavo iš UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (toliau – NTT) pareiškimą „Dėl ūkio subjekto atliekamų antikonkurencinių veiksmų“ (toliau – Pareiškimas) (galutinis Pareiškimas su papildoma informacija Konkurencijos taryboje gautas 2009-03-03). NTT kaltina TEO LT, AB Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimu: piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, primetant nesąžiningas sąlygas, nustatant nesąžiningą kainodarą bei taikant panašaus pobūdžio sutartyse nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas.

NTT pareiškime nurodė, kad NTT yra tiesioginis TEO LT, AB konkurentas Lietuvos Respublikos viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų rinkoje. TEO LT, AB šiuo metu yra dominuojantis ūkio subjektas viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų rinkoje: turi plačiausią paslaugų tinklą, turi iš esmės visus tiesioginius ar netiesioginius tinklų sujungimus su visais operatoriais, jo paslaugomis naudojasi absoliuti dauguma Lietuvos viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų abonentų. Remiantis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) 2008 m. III ketvirčio ataskaita apie elektroninių ryšių sektorių, bendro inicijuotų ir užbaigtų viešuose fiksuoto telefono ryšio tinkluose pokalbių srauto inicijuota bei užbaigta atitinkamai 96 proc. ir 92,5 proc. TEO LT, AB tinkle.

NTT ir TEO LT, AB 2004-07-15 pasirašė telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartį Nr. 2004/LTP-59 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu sudaromos sąlygos visiems NTT abonentams skambinti TEO LT, AB abonentams ir atvirkščiai. Sutarties C1.1 priede „Operatoriaus pokalbių terminavimo paslaugų kainos“ nurodyta, jog „pakeitus šios sutarties B2.1 priede nurodytas TELEKOMO¹ Nacionalinio terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos OPERATORIAUS² kainos, nurodytos šiame priede“ (toliau – Sąlyga). B2.1 priede nurodytos paslaugos – skambučio sudarymas (skambučio pokalbio trakto sujungimas ir nutraukimas operatorių tinkluose), kaina 0,06 Lt, ir nacionalinis terminavimas (skambučio užbaigimas), kaina piko metu yra 0,10 Lt/min., nepiko metu 0,06 Lt/min. NTT teigimu, dėl šios Sutarties Sąlygos susidaro situacija, kad, kai TEO LT, AB keičia skambučių į jos tinklą terminavimo kainą, automatiškai pasikeičia ir NTT tinkle terminuojamų skambučių kaina.

NTT teigia, kad Sutarties Sąlyga pažeidžia konkurencijos teisę. Dėl šios Sąlygos, pareiškėjo teigimu, NTT negali turėti kitokios, nepriklausomos nuo TEO LT, AB, atitinkamų paslaugų kainos, negali taikyti savarankiškos kainodaros, kadangi NTT privalo savo paslaugas parduoti kitiems ūkio subjektams tokiomis pat sąlygomis kaip TEO LT, AB.

Nagrinėjant NTT Pareiškimą papildomai buvo nustatyta, kad RRT direktoriaus 2008-01-31 įsakymu Nr. 1V-95 „Dėl ūkio subjekto TEO LT, AB, turinčio didelę įtaką skambučių užbaigimo TEO LT, AB viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkoje“ konstatuota, jog TEO LT, AB teikiama skambučių užbaigimo TEO LT, AB viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, paslauga sudaro atskirą skambučių užbaigimo TEO LT, AB viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinką Lietuvos Respublikoje, o konkurencija atitinkamoje rinkoje nėra veiksminga, pirkėjas neturi jokios derybinės galios. Šiuo įsakymu ūkio subjektas TEO LT, AB pripažintas turinčiu didelę įtaką skambučių užbaigimo TEO LT, AB tinkle rinkoje. Bendrovei nustatytas įpareigojimas suteikti prieigą, nurodytas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9 punktuose; nediskriminavimo įpareigojimas, nurodytas Elektroninių ryšių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje; skaidrumo įpareigojimas, nurodytas Elektroninių ryšių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose bei to paties straipsnio 2 dalyje; kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimas, nurodytas Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje; apskaitos atskyrimo įpareigojimas, nurodytas Elektroninių ryšių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat nustatyta, kad NTT dėl minėtos Sutarties Sąlygos pripažinimo nesąžininga ir ginčo dėl šios Sąlygos tarp NTT ir TEO LT, AB išsprendimo kreipėsi į RRT Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas sprendimo komisiją (toliau – Ginčų komisija).

Ginčų komisija 2008-10-07 sprendime Nr. (46.26) GPS-23, išnagrinėjusi NTT prašymą įvertinti TEO LT, AB ir NTT Sutartyje įtvirtintą Sąlygą ir pripažinti, jog TEO LT, AB, nesutikdama su Sąlygos pašalinimu iš Sutarties ir reikalaudama ją taikyti, pažeidė vertimosi elektroninių ryšių veikla bei elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygas, nevykdė įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamose rinkose; bei prašymą pripažinti minėtą Sąlygą neteisėta, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog TEO LT, AB pažeidė nediskriminavimo ar kitą įpareigojimą, o NTT reikalavimą, kiek tai susiję su prašymu pripažinti, jog TEO LT, AB, nesutikdama su Sąlygos pašalinimu iš Sutarties ir reikalaudama Sąlygą taikyti šalių santykiams nevykdo nediskriminavimo įpareigojimų, nustatytų jam kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamose rinkose, atmestas kaip nepagrįstas. Ginčų komisija Sprendime, išnagrinėjusi NTT pateiktų komercinių derybų dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarties sudarymo protokolus, padarė išvadą, kad NTT derybų dėl Sutarties sudarymo metu neišreiškė jokių prieštaravimų dėl Sąlygos teisėtumo ir jos įtraukimo į atitinkamą Sutarties priedą. Ginčų komisija taip pat padarė išvadą, jog NTT nepagrindė savo reikalavimo pripažinti, jog Sąlyga yra neteisėta, o rėmėsi vien tik savo subjektyvia nuomone ir prielaidomis. Dėl šio Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo NTT pateikė 2008-11-06 ieškinį Vilniaus apygardos teismui.

Ginčų komisija 2008-12-24 sprendimu Nr. (46.26) GPS-42 pripažino, jog TEO LT, AB bandymai vienašališkai keisti Sutartyje nurodytas paslaugų kainas yra neteisėti bei kad TEO LT, AB neturi teisės vienašališkai keisti Sutartyje nustatytų paslaugų kainų. Taip pat buvo nustatytas įpareigojimas bendrovei derėtis su NTT dėl Sutarties B2.1 ir C1.1 prieduose nurodytų nacionalinio terminavimo paslaugų kainų.

RRT direktoriaus 2008-01-31 įsakymu Nr. 1V-101 „Dėl ūkio subjekto TEO LT, AB, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, skambučių inicijavimo, skambučių užbaigimo, nacionalinio bei tarptautinio tranzito paslaugų, teikiamų TEO LT, AB viešuoju telefono ryšio tinklu, teikiamu fiksuotoje vietoje, kainų nustatymo“ buvo nustatytos TEO LT, AB atitinkamų paslaugų bei susijusių priemonių kainos, kurios yra žymiai mažesnės, nei Sutartyje įtvirtintos. Skambučio sudarymo paslaugos nustatyta kaina yra 0,69 ct (o Sutartyje – 6 ct), o skambučio užbaigimo paslaugos kaina piko metu yra 2,28 ct/min. (Sutartyje – 10 ct/min.), o nepiko metu – 0,62 ct/min. (Sutartyje – 6 ct/min.).

NTT pareiškime taip pat teigia, kad TEO LT, AB diskriminuoja NTT kitų analogiška veikla užsiimančių ūkio subjektų atžvilgiu ir kaip galimą TEO LT, AB vykdomų diskriminuojančių veiksmų įrodymą pateikė TEO LT, AB ir UAB „BITĖ GSM&ldquo³ Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams ir paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje rinkų tyrimų ataskaita (3 ir 5 rinkos)“ yra nurodyta, jog viešosios judriojo ir fiksuoto ryšio rinkų paslaugos nėra tarpusavyje pakeičiamos dėl esminio teikiamų atitinkamų paslaugų savybių skirtumo – mobilumo savybės, būdingos tik viešosioms judriojo telefono ryšio paslaugoms. sutartį, kurioje nėra numatyti tam tikri mokesčiai, kurie yra taikomi NTT. Tačiau nustatyta, kad RRT savo rinkos tyrimo 2008 m. ataskaitoje „

Be to, nustatyta, kad RRT direktoriaus 2008-01-31 įsakymu Nr. 1V-99 „Dėl ūkio subjekto UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, turinčio didelę įtaką skambučių užbaigimo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkoje“ NTT yra pripažintas turinčiu didelę įtaką skambučių užbaigimo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkoje bei nustatytas vienintelis įpareigojimas suteikti prieigą, nurodytą Elektroninių ryšių įstatymo 21 straipsnyje. Taip pat nurodyta, jog NTT privalo sąžiningai derėtis su kitais ūkio subjektais, prašančiais suteikti skambučių užbaigimo NTT viešajame telefono ryšio tinkle paslaugą; patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti skambučių užbaigimo NTT viešajame telefono ryšio tinkle paslaugą.

Konkurencijos taryba, siekdama išsiaiškinti, kaip Sutarties Sąlyga veikia NTT galimybes gauti pajamas ir veikti rinkoje, paprašė pareiškėją pateikti konkrečius skaičiavimus, įrodančius, kad keičiantis sutartį pasirašiusių bendrovių terminavimo kainoms (TEO LT, AB ir NTT), NTT nebegali toliau veikti rinkoje. NTT savo atsakyme nurodė pajamų pokyčius, lemiamus ne abipusio skambučio terminavimo kainų didėjimo, tačiau vienpusio (t. y. kiek NTT pajamų netenka, kai TEO LT, AB padidina savo skambučio terminavimo paslaugų kainas). Skaičiavimai buvo paremti tokiais pat atitinkamų paslaugų įkainiais, kokie yra nustatyti Sutartyje su TEO LT, AB, su visais NTT klientais, nors NTT turi teisę su kitais ūkio subjektais taikyti savarankišką kainodarą.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą bei panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas.

Išanalizavus Pareiškimo nagrinėjimo metu surinktą informaciją, darytina išvada, kad NTT pareiškime nurodytų aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo įtarimus dėl TEO LT, AB piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi vertinimas tais aspektais, kurie yra nurodyti Pareiškime nepatenka į Konkurencijos tarybos kompetencijos sritį. Pareiškėjas iš esmės teigia, kad jo įtarimas TEO LT, AB piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pasireiškia Sutartyje su NTT nustatyta Sąlyga ir su tuo susijusiomis pasekmėmis, bei skirtingų paslaugų kainų ar kitų teikimo sąlygų nustatymu NTT lyginat su kitais analogiška kaip ir NTT veikla užsiimančiais ūkio subjektais.

Pastebėtina, kad pagal Elektroninių ryšių įstatymo 8 straipsnį ir 14 straipsnio 1 dalį vienas iš RRT uždavinių yra siekti, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Viena iš priemonių šiems uždaviniams vykdyti yra Elektroninių ryšių įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta RRT teisė ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatyti įvairius įpareigojimus, atsižvelgus į tai, kurie iš jų yra tinkami konkrečiu atveju. Be to, Elektroninių ryšių įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja ir ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių. Tokio pobūdžio ginčus nagrinėja RRT Ginčų komisija.

Atsižvelgus į šias Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes, pastebėtina, kad pats pareiškėjas, NTT, dėl Sutarties Sąlygos pripažinimo nesąžininga kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri išnagrinėjusi kilusį ginčą tarp NTT ir TEO LT, AB, priėmė minėtą 2008-10-07 sprendimą Nr. (46.26) GPS-23. Be to, šios komisijos 2008-12-24 sprendime Nr. (46.26) GPS-42, konstatuota, kad TEO LT, AB negali vienašališkai keisti Sutarties sąlygų ar Sutartyje nustatytų atitinkamų paslaugų kainų. Taigi, Ginčų komisija nagrinėjo visus NTT Pareiškime iškeltus klausimus, susijusius su atitinkamos Sąlygos Sutartyje nustatymu, t. y. tiek dėl spaudimo derantis dėl Sutarties sudarymo, dėl atsisakymo derėtis, tiek dėl Sąlygos teisėtumo, galimo TEO LT, AB nustatytų įpareigojimų nevykdymo, vienašališko tarifų keitimo. Taigi, darytina išvada, jog tokių NTT Pareiškime keliamų klausimų, susijusių su Sąlygos nustatymu, nagrinėjimas priskirtinas RRT ir Ginčų komisijos kompetencijai.

Papildomai pastebėtina ir tai, kad, nors Konkurencijos taryba pareiškėjo prašė pateikti detalius NTT teikiamų paslaugų teikimo kaštus bei jų teorinius skaičiavimus, kurie parodytų, kada dėl Sutartyje su TEO LT, AB įtvirtintos Sąlygos ir TEO LT, AB nustatytų įkainių NTT veikla taptų nepelninga ir nuostolinga, NTT tokių skaičiavimų nepateikė, taigi ir nepatvirtino savo prielaidų, kad Sutartyje numatyta Sąlyga yra nesąžininga. Pelno (nuostolio) ataskaitos bei skaičiavimai, atlikti neatsižvelgus į Sutarties Sąlygą, savaime neįrodo, kad dėl tokios Sąlygos NTT būtų priversta veikti nuostolingai ar apskritai pasitraukti iš rinkos. Be to, pažymėtina, jog NTT, kaip didelę įtaką skambučių užbaigimo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ viešajame telefono ryšio tinkle ūkio subjektui, nėra nustatytas įpareigojimas visiems klientams taikyti vienodas skambučio terminavimo paslaugų kainas, todėl NTT teiginys, jog NTT negali taikyti kitokių, nei taikytų TEO LT, AB terminavimo paslaugų kainų kitiems ūkio subjektams dėl nediskriminavimo įpareigojimo, yra neteisingas, taigi, taip pat neįrodo, kad TEO LT, AB gali piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi primesdama nesąžiningas Sutarties sąlygas NTT. NTT taip pat nepateikė Konkurencijos tarybai jokių įrodymu, pagrindžiančių teiginį, kad TEO LT, AB piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi atitinkamose didmeninėje ir mažmeninėje pokalbių inicijavimo ir terminavimo paslaugų rinkose, nes diskriminuoja NTT, analogišką veiklą vykdantiems ūkio subjektams, esant vienodoms sąlygoms, taikydama skirtingą kainodarą.

Vertinant pareiškėjo teiginį, kad TEO LT, AB nustato nevienodas (diskriminacines) sąlygas NTT kitų analogiška veikla užsiimančių ūkio subjektų atžvilgiu, nes taiko didesnį skambučio terminavimo paslaugos mokestį NTT, pastebėtina, kad minėtu RRT direktoriaus 2008-01-31 įsakymu Nr. 1V-95 TEO LT, AB yra nustatytas nediskriminavimo įpareigojimas, nurodytas Elektroninių ryšių įstatymo 19 straipsnyje. Taigi, atsižvelgus į tokį įpareigojimą bei į Elektroninių ryšių įstatymo 72 straipsnį, kuriame reglamentuota šio įstatymo laikymosi priežiūros procedūrą, darytina išvada, kad TEO LT, AB galimai vykdomo kitų ūkio subjektų diskriminavimo, kai yra nesilaikoma nustatytų RRT įpareigojimų, vertinimas nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog tirti NTT Pareiškime įvardintus TEO LT, AB veiksmus pagal NTT nurodytas aplinkybes Konkurencijos tarybai nepriklauso, nes jie yra susiję su Elektroninių ryšių įstatymo nuostatų priežiūra, kuri priskirta RRT, ir nesudaro pagrindo juos vertinti kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktais,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Atsisakyti pradėti tyrimą dėl TEO LT, AB veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Tarybos narys,

l. e. pirmininko pareigas Vytautas Kavaliauskas