Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL UAB „GLAXOSMITHKLINE LIETUVA“ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

  • 2009 02 26
  • Nutarimo Nr.: 1S-28
  • Atsisakyta pradėti tyrimą
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau-Konkurencijos taryba) 2009 m. vasario 26 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo Vartojimo prekių skyriaus pateiktą informaciją dėl UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau-Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Konkurencijos taryba 2008 m. gegužės 10 d. gavo UAB „Lex ano“ (toliau-Pareiškėjas) atstovo advokato O.S. prašymą (galutinė papildoma informacija gauta 2009 m. vasario 2 d.) atlikti tyrimą dėl UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ (toliau-GSK) piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, atsisakant tiekti produktus UAB „Lex ano“, ir taikyti Konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas, tame tarpe ir įpareigoti tiekti produktus UAB „Lex ano“.
Pareiškėjas nurodė, kad jis pareiškė pageidavimą pirkti GSK platinamus produktus, 2007 m. lapkričio 14 d. elektroniniu paštu buvo gautas minėtos bendrovės Farmacinės veiklos ir klientų aptarnavimo vadovo V.Ž. laiškas, kuriame buvo pranešta, kad nuspręsta šiuo metu netiekti Pareiškėjui GSK platinamų produktų. Pareiškėjas taip pat nurodo,  kad po minėto atsakymo pakartotinai kreipėsi į GSK 2007 lapkričio 21 d. raštu dėl galimybės įsigyti GSK platinamų produktų. 2008 vasario 26 d. gautame rašte Nr. 1-1992 GSK nurodė, kad dar kartą apsvarsčius klausimą, nuspręsta UAB „Lex ano“ šiuo metu produktų netiekti.
Atsisakymas tiekti produktus, Pareiškėjo teigimu, yra nepagrįstas ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį. Pareiškėjo nuomone, GSK prekės privalo būti atviros visiems potencialiems pirkėjams, nepriklausomai nuo jų dydžio, laiko rinkoje, platinimo apimčių ir, remiantis nediskriminavimo principu, GSK privalo parduoti prekes bendrai nustatyta tvarka ir netaikyti pirkimo ribojimo. Užimdama dominuojančią padėtį rinkoje, t.y. būdama vienintele GSK produktų tiekėja į Lietuvą, riboja UAB „Lex ano“ galimybę veikti rinkoje ir tuo pačiu riboja konkurenciją.
Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo prašyme nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių skundžiamus GSK veiksmus, 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr. (2.16-11)6V-712 bendrovės buvo paprašyta pateikti įrodymus ir kitas žinomas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos GSK atliekamų veiksmų vertinimui.
Pareiškėjas 2008 m. birželio 26 d. pateikė kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašą, kuriuos ketino įsigyti iš GSK, pažymėdamas, kad kreipėsi į GSK nenurodant konkrečių vaistinių preparatų, kuriuos norėtų pirkti, kadangi minėtoje įmonėje nustatyta, jog su pirkėjais pasirašomos bendros tiekimo sutartys, kuriose nenurodomi konkretūs vaistiniai preparatai, ir tik vykdant sutartis ir užsakant vaistinius preparatus, nurodomi jų pavadinimai ir pageidaujami įsigyti kiekiai. Pareiškėjas nurodo, kad ketina įsigyti iš GSK, kaip vienintelio tiekėjo, vaistinius preparatus, kurie farmakoterapinėse grupėse pagal savo savybes ir gydomąjį poveikį negali būti pakeisti jokiais kitais Lietuvoje registruotais vaistiniais preparatais ir pateikė vaistinių preparatų sąrašą, sudarytą remiantis 2008 m. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynu (51), patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-125.
2008 m. liepos 23 d. raštu Nr. (2.16-11)6V-974 bei 2009 m. sausio 21 d. raštu Nr. (2.16-11) Pareiškėjas buvo informuotas, jog pateikta informacija yra nepakankama tyrimui pradėti, todėl paprašyta pateikti papildomą trūkstamą informaciją.
Pareiškėjas 2009 m. vasario 2 d. pateikė papildomą informaciją nurodydamas, kad iki skundo padavimo buvo vykdomas susirašinėjimas su GSK, kurio metu GSK atstovai minėjo, kad tiekimui pradėti reikia sutarties ir prisijungimo kodų prie tiekimo kodų, buvo duoti kodai, kurie turėjo būti aktyvuojami kitą dieną po kodų suteikimo, tačiau be jokių priežasčių kitą dieną pranešė, kad tiekimas nebus leidžiamas. Įrodymų, kurie patvirtintų šiuos Pareiškėjo teiginius, pareiškėjas nepateikė.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Farmacijos įstatymo 15 straipsnio 7 punkte nustatyta pareiga vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojui, bendradarbiaujant su platintojais, užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo tiekimą, atitinkantį pacientų poreikį. Taigi, nurodo Pareiškėjas, jeigu GSK neparduoda vaistinių preparatų UAB „Lex ano“ tiesiogiai, ši yra priversta pirkti vaistinius preparatus iš kitų didmeninių platintojų, kurios taiko savo antkainių sistemą, UAB „Lex ano“ tampa nepajėgi konkuruoti su kitomis įmonėmis, kurios perka vaistinius preparatus mažesnėmis kainomis. Pareiškėjas pažymi, kad 2009 m. vasario 2 d. lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše buvo tik 4 pavadinimai ir jų importo leidimas suteiktas UAB „Lex ano“, vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo išdavimas užtrunka 9-12 mėnesių, todėl per tokį ilgą laiko tarpą gali pasikeisti klientų poreikiai, vaistinių preparatų kainos, reikalingi kiekiai ir kitos sąlygos. Be to, teigia Pareiškėjas, pagal Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 9 dalį už paraiškos registruoti, perregistruoti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą ar pakeisti importo leidimo sąlygas, kartu pateiktų dokumentų ir informacijos ekspertizę, taip pat lygiagretaus importo leidimo išdavimą mokama 1222 Lt. valstybės rinkliava, o lygiagrečiai importuojant vaistinius preparatus atsiranda logistikos ir prekių draudimo kaštai, dėl ko UAB „Lex ano“ prekės tampa mažiau konkurencingos nei kitų didmeninę vaistinių preparatų prekybą vykdančių įmonių.
Pareiškėjo nuomone, neparduodama vaistinių preparatų, GSK riboja konkurenciją farmacijos rinkoje, prekiauja vaistiniais preparatais su didesniais antkainiais, tuo būdu kenčia vartotojas, kuris už vaistus moka brangiau.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus.
Kadangi Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis pagal savo turinį ir tikslą iš esmės atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis, Sutartis) 82 straipsnį, taip pat draudžiantį piktnaudžiavimą dominuojančią padėtimi, aiškinant ir taikant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, negalima nukrypti nuo ne tik Lietuvoje susiformavusios, bet ir Europos Komisijos bei Europos Bendrijos teismų praktikos taikant EB sutarties 82 straipsnį1.
Europos Komisija 2009 m. vasario 9 d. Komisijos komunikate „Komisijos įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“ pažymi, kad bet kuriai įmonei, ar ji būtų dominuojanti ar ne, turi būti suteikta teisė pasirinkti prekybos partnerius ir laisvai disponuoti savo nuosavybe. Todėl įsikišimas konkurencijos teisės pagrindu turi būti atidžiai apsvarstomas tais atvejais, kai dėl 82 straipsnio taikymo dominuojanti įmonė būtų įpareigota tiekti. Toks įpareigojimas, net jei teisingai atlyginamas, gali sumažinti įmonių motyvaciją investuoti ir diegti naujoves, ir taip galbūt pakenkti vartotojams.
Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atlikti tyrimą turi būti pateiktas raštišku pareiškimu, kuriame nurodomos pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančios aplinkybės, prie pareiškimo pridedant tai patvirtinančius dokumentus. Konkurencijos tarybos darbo reglamento 25 punktas konkretizuoja privalomus pateikti duomenis, tarp kurių, pareiškime turi būti nurodyta „<...> pareiškėjui žinomos skundžiamų veiksmų faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, <...>, kitų įrodymų buvimo vieta, <...>, pridedamų dokumentų sąrašas. Tokiu būdu, šios teisės normos nustato pareigą pareiškėjui, kaip atitinkamos rinkos dalyviui, dėti pastangas pagrindžiant savo reikalavimus pradėti tyrimą ir pateikti įtariamo ūkio subjekto atliekamų veiksmų, ribojančių ar galinčių riboti konkurenciją, įrodymus.
Pažymėtina tai, kad Pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi į GSK dėl produktų pirkimo 2007 m. gegužės 30 d., GSK atsisakymą tiekti produktus gavo tiktai 2007 m. lapkričio 14 d., t.y. beveik po pusės metų, tačiau pateiktoje Pareiškėjo medžiagoje nėra duomenų, kad būtų rodyta iniciatyva ar kreiptasi į kitus GSK vaistinius preparatų platintojus dėl produktų tiekimo, nors pats nurodo, kad tokių platintojų yra. Pareiškėjo teiginiai, kad iki skundo padavimo buvo vykdomas susirašinėjimas ir buvo duoti kodai, kurie turėjo būti aktyvuojami kitą dieną po kodų suteikimo, tačiau be jokių priežasčių kitą dieną buvo pranešta, kad tiekimas nebus leidžiamas, nepagrįsti faktiniais įrodymais ar dokumentais. Taigi, Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad GSK atsisakė tiekti produktus.
Be to, net ir nustačius, kad GSK atsisakė tiekti Pareiškėjui jos platinamus vaistinius preparatus, pažymėtina, kad sprendžiant, ar dominuojančio subjekto atsisakymas tiekti prekes ar paslaugas laikytinas piktnaudžiavimu turi būti vertinamas tokio atsisakymo poveikis, t. y., ar toks atsisakymas iš esmės apriboja konkurenciją atitinkamoje rinkoje2 bei šio ribojimo įtaka vartotojų interesams3. Tik išimtiniais atvejais, kai prekės ar paslaugos yra būtinai reikalingos, kad ūkio subjektas galėtų vykdyti veiklą rinkoje, o atsisakymas jas tiekti visiškai eliminuotų tokio subjekto galimybes konkuruoti rinkoje, dominuojančio ūkio subjekto atsisakymas tiekti tokias prekes ar paslaugas, be objektyvaus pateisinimo, savaime laikytinas piktnaudžiavimu4.
Pareiškėjo pateiktoje informacijoje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad GSK atsisakymas tiekti Pareiškėjui vaistinius preparatus sukėlė ar galėjo sukelti konkurencijos ribojimus atitinkamoje rinkoje ir padaryti žalą vartotojams. Prašyme pateikta tiktai subjektyvi nuomonė, kad GSK yra vieninteliai vaistinių preparatų tiekėjai, ir, tokiu būdu, užima dominuojančią padėtį, todėl jų prekės privalo būti atviros visiems potencialiems pirkėjams. Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvos farmacijos rinkoje yra registruota apie 4000 vaistinių preparatų ir apie 350 šių preparatų tiekėjų (rinkodaros teisės turėtojų), o taip apie 80 įmonių, turinčių vaistinių preparatų didmeninio platinimo licencijas. Pats Pareiškėjas turi leidimus lygiagrečiai importuoti 4 pavadinimų vaistinius preparatus. Pažymėtina, jog vienas didmenininkas paprastai platina daugelio tiekėjų vaistinius preparatus. Atsižvelgus į minėtą informaciją, nėra pagrindo teigti, jog Pareiškėjo nurodomi GSK vaistiniai preparatai yra būtinai reikalingi tam, kad jis galėtų veikti vaistinių preparatų platinimo rinkoje.
Pareiškėjo teiginiai, kad GSK prekiauja vaistiniais preparatais taikydama didesnius antkainius, dėl ko vartotojai moka brangiau, nepagrįsta faktiniais įrodymais. Aktyvi kainų konkurencija paprastai yra naudinga vartotojams, tačiau remiantis turima informacija nėra pagrindo teigti, kad jis dirbs efektyviau ir veiksmingai konkuruos su GSK kainodara ir vartotojai iš to gaus naudos. Taip pat nepagrįsti Pareiškėjo argumentai, kad GSK atsisakius tiekti jos platinamus vaistinius preparatus ,Pareiškėjas negalės tinkamai įvykdyti Farmacijos įstatyme nustatytų reikalavimų užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo vaistinių preparatų tiekimą, nes pats pareiškėjas nurodo, jog minėtų preparatų jis galės įsigyti iš kitų didmeninių platintojų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad net ir nustačius, jog UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atsisakė tiekti vaistus Pareiškėjui, nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, jog tokie UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ veiksmai, gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktais,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Atsisakyti pradėti tyrimą dėl UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams.
 
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Tarybos narė,
l. e. pirmininko pareigas Jūratė Šovienė

1Europos Teisingumo Teismo 2004-04-29 sprendimas Nr. C-222/01 British American Tobacco (2004), ECR I-4683, 40 par. ir 2006-03-16 sprendimas Nr. C-3/04 Poseidon Chartering (2006), ECR I-2505, 16 par.
2Europos Teisingumo Teismo 1974-03-06 sprendimas Nr. C-6/73 ir C-7/73 Istituto Chemioterapico Italiano S.p.A. and Commercial Solvents Corporation v Commission of the European Communities (1974), ECR I- 223, 25 par.
3Europos Teisingumo Teismo 1995-04-06 sprendimas Nr. C-241/91 P ir C-242/91 P Radio Telefis Eireann (RTE) and Independent Television Publications Ltd (ITP) v Commission of the European Communities (1995), ECR I- 743, 52-56 par. Europos Komisijos 2009 m. vasario 9 d. komunikato „Komisijos įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“ OL C 45, 24/02/2009 P. 7-20, 81-88 par.
4Europos Teisingumo Teismo 1995-04-06 sprendimas Nr. C-7/97 Oscar Bronner GmbH & Co. KG v Mediaprint Zeitungs- und Zeitschriftenverlag GmbH & Co. KG, Mediaprint Zeitungsvertriebsgesellschaft mbH & Co. KG and Mediaprint Anzeigengesellschaft mbH & Co. KG. (1995), ECR I- 743, 52-56 par.

Teismo procesas baigtas – nutarimas paliktas nepakeistas