DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ SPRENDIMŲ DĖL REGIONINĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ DEGINIMO GAMYKLOS STEIGIMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2009 m. lapkričio 19 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų dėl regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos steigimo atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

2009-03-16 Konkurencijos taryba gavo Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos (toliau – Pareiškėjas) 2009-03-11 pareiškimą, kuriame buvo prašoma ištirti ar Vilniaus miesto savivaldybės ir/ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija), Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija) ar kitų valstybės institucijų veiksmai ir sprendimai, kuriais suteiktos išimtinės teisės UAB „Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla“ (toliau – UAB RKADG) statyti ir eksploatuoti atliekų deginimo gamyklą, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų (galutinis pareiškimas su papildomais paaiškinimais gautas 2009-10-28). Pareiškėjas savo pareiškime nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija ir kitos valstybės institucijos, suteikdamos teisę UAB RKADG steigti ir statyti komunalinių atliekų deginimo gamyklą Vilniaus regione, neatliko privačių ūkio subjektų atrankos, nenagrinėjo, ar kiti ūkio subjektai gali pasiūlyti analogiškos atliekų deginimo gamyklos statybą ir eksploatavimą visuomenei naudingesnėmis ir palankesnėmis sąlygomis. Todėl, Pareiškėjo nuomone, buvo galimai pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos laisvės principas, eliminuojant bet kokią konkurenciją tarp potencialių atliekų deginimo įrenginių statytojų/eksploatuotojų. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį tai, kad UAB RKADG steigėja yra uždaroji akcinė bendrovė „RUBICON GROUP“, kuri aktyviai dalyvauja atliekų tvarkymo ir naudojimo paslaugų rinkoje Vilniaus regione per kitus susijusius (kontroliuojamus) asmenis (UAB „Ecoservice“, akcinę bendrovę „City Service“), todėl, Pareiškėjo manymu, kyla grėsmė, kad šis ūkio subjektas, įsteigęs komunalinių atliekų deginimo gamyklą, įgis dominuojančią padėtį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų srityje Vilniaus regione, kas gali turėti įtakos šio subjekto teikiamų paslaugų kainų padidėjimui.

Savo įtarimus dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo Pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, 72-3016), Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (toliau – Atliekų tvarkymo planas) (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003), Vyriausybės 2000-02-02 nutarimu Nr. 113 patvirtintos Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos (Žin., 2000, 12-302) bei kitų teisės aktų nuostatomis, kuriose yra įtvirtinti atliekų deginimo veiklos, atliekų deginimo įrenginių steigimo ir eksploatavimo principai bei planai.

Išnagrinėjus Pareiškėjo pareiškime nurodytą informaciją apie galimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą bei preliminariai įvertinus Pareiškėjo nurodytai UAB RKADG ketinamai vykdyti veiklai (komunalinių atliekų deginimui) taikytinus teisės aktus bei surinktą papildomą informacija, nustatyta, kad yra priimta nemažai planinio pobūdžio teisės aktų, susijusių su atliekų deginimu ir tokiu būdu gaunama energija. Pavyzdžiui, pagal Atliekų tvarkymo plano 108-110 punktuose įtvirtintas nuostatas dėl komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti nurodyta, kad surūšiavus komunalines atliekas likusios netinkamos perdirbti turinčios energetinę vertę atliekos turi būti naudojamos energijai gauti. Planuojant naudoti tokias atliekas energijai gauti, vadovaujamasi Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007-01-18 nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), nuostatomis, o savivaldybėms rekomenduojama įgyvendinant energijos gavimo iš atliekų projektus skatinti privačias investicijas į šią veiklą. Šio Atliekų tvarkymo plano 1 priedo 6.6.1 punkte nurodyta, kad priemonė, skirta naudoti atliekų energetinius išteklius, yra surūšiavus komunalines atliekas likusių netinkamų perdirbti turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumų sukūrimas 2007-2013 m., o šios priemonės vykdytojos yra savivaldybės ir apskritys. Tuo tarpu Nacionalinės energetikos strategijos 33 punkte nurodyta, kad šilumos tiekimo sektoriaus plėtros tikslų įgyvendinimui būtina savivaldybių renkamas komunalines atliekas panaudoti šilumai ir elektrai gaminti, jeigu tai tikslinga ekonominiu ir ekologiniu požiūriu. Tuo atveju iki 2010 m. Vilniuje įrengti komunalinių atliekų deginimo įrenginį, kasmet sudeginantį apie 200 tūkst. tonų šių atliekų. Vyriausybės 2007-12-27 nutarimu Nr. 1442 patvirtintame Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-20012 metais plane (toliau – Energetikos strategijos įgyvendinimo planas) (Žin., 2008, Nr. 4-131) greta kitų priemonių, 1.11 punkte numatyta 2008-2011 m. pastatyti šiluminės galios kogeneracinę elektrinę Vilniuje, naudojančią netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas, o kaip šios priemonės atsakingas vykdytojas ar savo iniciatyva priemonę vykdantis asmuo nurodytas UAB RKADG. Vadovaujantis šiais planinio pobūdžio teisės aktais bei Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarka buvo priimtas Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – Ūkio ministras) 2008-12-09 įsakymas Nr. 4-630 „Dėl sprendimo steigti valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektus“ (Žin., 2008, Nr. 144-5798), kurio 1.1 punktu buvo nuspręsta steigti valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektą – 20 MW elektrinės galios ir 50 MW šiluminės galios kogeneracinę elektrinę Vilniuje, naudojančią netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas.

Taip pat nustatyta, kad Pareiškėjo nurodyta UAB RKADG ketinama vykdyti atliekų deginimo veikla laikytina viena iš atliekų tvarkymo veiklų (naudojimas ar šalinimas), kuriai yra taikomi įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio nuostatas už jų teritorijose susidarančių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą yra atsakingos savivaldybės. Eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Savivaldybės gali organizuoti ir komunalinių tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą. Tačiau, atsižvelgus Atliekų tvarkymo įstatymo trečio skirsnio nuostatas, darytina išvada, kad atliekų deginimui kaip vienam iš atliekų apdorojimo būdų taip pat taikomi ir papildomi reikalavimai bei yra nustatytos papildomos veiklos sąlygos. Pavyzdžiui, pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 699 patvirtintų Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų (Žin., 2003, Nr. 31-1290; 2005 Nr. 122) 7 punktą, įmonės (deginimo įrenginių operatoriai) negali vykdyti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos jas deginant, neturėdamos atitinkamo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo. Be to, pagal Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos 3 ir 4 punktus atliekų deginimo įrenginiai (priklausomai nuo našumo, ir kitų požymių) gali būti laikomi valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektais, kurių steigimui yra taip pat taikomi specifiniai reikalavimai. Pagal šios tvarkos 6 punktą tokių valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo iniciatoriai gali būti tik ministerijos, apskričių viršininkai, miestų (rajonų) merai, regioninės plėtros tarybos, kurie nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją priima sprendimus steigti šiuos objektus. Pagal šios tvarkos 5 ir 14 punktus tokie atliekų tvarkymo objektai turi būti įtraukti į teritorijų planavimo privalomuosius dokumentus, o jų statiniams taikomi tokie patys Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstyti projektavimo, statybos ir kiti reikalavimai kaip ir ypatingos svarbos statiniams ar potencialiai pavojingiems įrenginiams, įskaitant būtiną išsamų tokių objektų poveikio aplinkai įvertinimą. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas) (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092; 2005, Nr. 84-3105) 3 straipsnio 4 dalį teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) statinių, įrenginių techniniai projektai dėl veiklos, kuriai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, gali būti derinami ir tvirtinami tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir priėmus sprendimą leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, o pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį atsakinga institucija gali priimti sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina ar neleistina pasirinktoje vietoje, tik po to, kai išnagrinėja ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus.

Nustatyta, kad Pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu UAB RKADG vykdė planuojamos ūkinės veiklos – numatomos statyti Vilniaus regione komunalinių atliekų deginimo gamyklos – poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Šiame procese Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Vilniaus RAAD) atlieka atsakingos institucijos, kuri turi priimti atitinkamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo, funkcijas, o Vilniaus miesto savivaldybė yra viena iš šio proceso subjektų, kuri pagal savo kompetenciją turi nagrinėti poveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą, ir pateikti išvadas Vilniaus RAAD dėl šios ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių (pvz., toks vertinimas padarytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-22 įsakymu Nr. 30-2558, kuriuo buvo pritarta regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai su sąlyga, kad bus deginamas alternatyvus atliekų kuras, gaunamas mechaniškai apdorojant komunalines atliekas, likusias po pradinio rūšiavimo jų susidarymo vietose, ir atskiriant bioskaidžią frakciją bei tinkamas naudoti antrines žaliavas). Tuo tarpu galutinį sprendimą dėl regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos veiklos leistinumo konkrečioje teritorijoje poveikio aplinkai požiūriu turi priimti Vilniaus RAAD, gavęs ir išnagrinėjęs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, bei įvertinęs poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, kitų proceso dalyvių pasiūlymus. Pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo ir šio nutarimo priėmimo metu tokio sprendimo Vilniaus RAAD nebuvo priėmęs.

Nagrinėjant Pareiškėjo pareiškime keliamą klausimą dėl galimai viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų, kuriais suteiktos UAB RKADG teisės ar išimtinės teisės steigti, statyti ir eksploatuoti atliekų deginimo gamyklą, kuriais galėjo būti pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis, nenustatyta, kad kuris nors viešojo administravimo subjektas (Ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija), Aplinkos ministerija, Vilniaus apskrities viršininko administracija ar Vilniaus miesto savivaldybė) būtų tokius sprendimus priėmęs. Tokių sprendimų nenurodė ir pats Pareiškėjas. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtins rengiamus atliekų tvarkymo ilgalaikio plano papildymus ir komunalinių atliekų sutvarkymo ir atsiskaitymo mieste naują tvarką, savivaldybės administracija organizuos Vilniaus miesto savivaldybės ir privataus kapitalo bendros komunalinių atliekų deginimo įmonės steigimo, atliekų deginimo gamyklos statybos, jos finansavimo ir eksploatavimo atrankos konkursą. Tuo tarpu šiuo metu su UAB RKADG nėra sudaryta jokių sutarčių ar priimta sprendimų dėl leidimo šiam ūkio subjektui vykdyti atliekų deginimo veiklą, taip pat nevyksta ir jokie teritorijos planavimo atliekų deginimo gamyklai veiksmai.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato pareigą viešojo administravimo subjektams užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę įgyvendinant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, tyrimas dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo gali būti pradedamas ir atliekamas dėl konkrečių atitinkamų viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar sprendimų, kurie gali lemti skirtingų konkurencijos sąlygų ūkio subjektams sudarymą ar kitaip pažeisti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tuo tarpu išnagrinėjus Pareiškėjo pateiktą bei papildomai surinktą informaciją, nebuvo nustatyta, kad kokie nors viešojo administravimo subjektai būtų priėmę teisės aktus ar kitus sprendimus, kuriais būtent UAB RKADG būtų sudarytos išimtinės sąlygos ar kitaip suteiktos privilegijos vykdyti atliekų deginimo veiklą, steigiant ir eksploatuojant komunalinių atliekų deginimo gamyklą. Tokia išvada darytina dėl kelių priežasčių.

Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš Pareiškėjo pareiškime nurodytų argumentų, galimas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas yra siejamas su Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos 6 punktu, pagal kurį, kaip nurodyta aukščiau, valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų, kuriems gali būti priskirti ir atliekų deginimo įrenginiai, steigimo iniciatyvos teisę turi tik atitinkamos valstybės ar savivaldos institucijos. Vadovaujantis šia nuostata Pareiškėjo pareiškime daroma prielaida, kad dėl UAB RKADG steigimo turėjo būti priimtas koks nors valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimas. Tačiau šiuo atveju svarbu pastebėti, kad minėta tvarka reglamentuoja būtent atitinkamų atliekų tvarkymo objektų (šiuo atveju – atliekų deginimo įrenginio) steigimo tvarką, bet šių objektų steigimo iniciatyva nėra siejamas su konkrečių ūkio subjektų (šiuo atveju – UAB RKADG) steigimu. Šią išvadą patvirtina Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos 7 ir 8 punktai, kurie nurodo, kad valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigėjos yra įmonės, kurios turi būti įtrauktos į atitinkamą Ūkio ministerijos sudaromą sąrašą. Pastebėtina, kad vadovaudamasi šia tvarka Ūkio ministerija įgyvendino valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekto steigimo iniciatyvos teisę, priėmusi aukščiau nurodytą Ūkio ministro 2008-12-09 įsakymą Nr. 4-630, kuriuo buvo nuspręsta steigti valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektą – 20 MW elektrinės galios ir 50 MW šiluminės galios kogeneracinę elektrinę Vilniuje, naudojančią netinkamus perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines atliekas ir kitas atliekas, tačiau nenurodžius konkretaus šio objekto steigėjo – konkrečios įmonės. Dėl šių priežasčių sutapatinti UAB RKADG steigimą su valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekto (šiuo atveju – atitinkamos galios kogeneracinę elektrinę) steigimu nėra jokio pagrindo, taigi ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB RKADG įsisteigimas savaime rodo, jog buvo priimti atitinkamų institucijų sprendimai leisti šiai įmonei išskirtinėmis sąlygomis vykdyti komunalinių atliekų deginimą.

Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad, kaip nustatyta nagrinėjant Pareiškėjo pareiškime pateiktą informaciją, komunalinių atliekų deginimas kaip vienas iš energijos gavimo būdų yra nurodomas įvairiuose planinio pobūdžio dokumentuose, įskaitant ir tikslus Vilniuje bei kituose miestuose įrengti atitinkamus objektus, tačiau tik Energetikos strategijos įgyvendinimo plane kaip atsakingas vykdytojas ar savo iniciatyva priemonę – pastatyti atitinkamą elektrinę, naudojančią netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas – vykdantis asmuo nurodytas UAB RKADG. Šiame kontekste paminėtina, tai, kad be šių planinio pobūdžio dokumentų, įtvirtinančių atitinkamus siekiamus tikslus tiek komunalinių atliekų tvarkymo, tiek energetikos srityje, šiose srityse vykdomą veiklą taip pat reglamentuoja ir įstatymuose bei kituose teisės aktuose įtvirtinti atitinkami reikalavimai, kurių privalo laikytis tiek atitinkamus sprendimus, įskaitant ir susijusius su atliekų deginimo veikla, priimančios institucijos, tiek ir ūkio subjektai, kurie tokia veikla užsiima ar ketina užsiimti, pvz., aukščiau minėta galimybė steigti ar eksploatuoti atliekų deginimo įrenginius tik esant atitinkamos institucijos sprendimams, būtinybė atlikti poveikio aplinkai vertinimą, atitinkamas teritorijų planavimo procedūras, laikytis atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų ir kt.; savivaldybių pareiga tinkamai organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas laikantis teisėtumo principų ir kt. Taigi, sistemiškai įvertinus atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus atliekų deginimo veiklai, darytina išvada, kad net ir įgyvendinant ar siekiant įgyvendinti strateginiuose atliekų tvarkymo ar energetikos planuose numatytus tikslus, privalu vadovautis imperatyviomis įstatymų ir kitų norminio pobūdžio teisės aktų nuostatomis. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad aplinkybė, jog UAB RKADG yra nurodyta minėtame Energetikos strategijos įgyvendinimo plane, taip pat nerodo, kad šis planas galėtų būti vertinamas kaip sprendimas, kuriuo galėjo būti sudarytos išskirtinės sąlygos šios įmonės atžvilgiu užsiimti komunalinių atliekų deginimu, ir kaip įpareigojimas galutinius sprendimus dėl komunalinių atliekų deginimo veiklos turinčioms priimti institucijoms, pvz., atitinkamoms savivaldybėms, būtent kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą. Be to, pastebėtina, kad nei Energetikos strategijos įgyvendinimo plano rengėja Ūkio ministerija, nei Energetikos ministerija nepateikė Konkurencijos tarybai duomenų, jog UAB RKADG nurodymas šiame plane, suteiktų UAB RKADG kokias nors privilegijas ar kitokias teisines pasekmes kitų ūkio subjektų atžvilgiu.

Šią išvadą patvirtina Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalis, pagal kurią savivaldybės bet kokiu atveju turi organizuoti atliekų tvarkytojų atrankos konkursą arba komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo konkursą, prieš pavedant atitinkamos atliekų tvarkymo veiklos, šiuo atveju – atliekų naudojimą ar šalinimą jas deginant, vykdymą ne savivaldybės kontroliuojamam ūkio subjektui, koks yra UAB RKADG. Tuo tarpu, kaip yra nurodžiusi pati Vilniaus miesto savivaldybė, šiuo metu nėra priimta jokių teisės aktų ar kitokių sprendimų, susijusių su komunalinių atliekų deginimo veikla, bet kai ji patvirtins rengiamus atliekų tvarkymo ilgalaikio plano papildymus ir komunalinių atliekų sutvarkymo ir atsiskaitymo mieste naują tvarką, organizuos Vilniaus miesto savivaldybės ir privataus kapitalo bendros komunalinių atliekų deginimo įmonės steigimo, atliekų deginimo gamyklos statybos, jos finansavimo ir eksploatavimo atrankos konkursą. Taigi, atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad strateginių planų, įskaitant ir Energetikos strategijos įgyvendinimo plano, nuostatos, nepakeičia tų teisės aktų ar kitų sprendimų, kuriuos turi ar turės priimti atitinkamos institucijos, vadovaudamosi įstatymuose įtvirtintomis imperatyviomis teisės normomis, todėl nesudaro pagrindo jas vertinti kaip viešojo administravimo subjektų sprendimų, kuriais galėtų būti suteiktos kokios nors privilegijos UAB RKADG kitų ūkio subjektų atžvilgiu pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Pastebėtina ir tai, kad kaip sprendimo, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė galėjo suteikti leidimą UAB RKADG vykdyti komunalinių atliekų deginimo veiklą išskirtinėmis teisėmis, tokiu būdu pažeisdama Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, vertinti negalima ir Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo pritarti ar su išlygomis pritarti UAB RKADG planuojamos ūkinės veiklos – komunalinių atliekų deginimo gamyklos – poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai (pvz., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-22 įsakymas Nr. 30-2558). Kaip yra nurodyta aukščiau, savivaldybė yra tik viena iš šios veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso subjektų, kurie pateikia savo išvadas dėl tokios veiklos poveikio vertinimo ir veiklos galimybės, o galutinį sprendimą turės priimti Vilniaus RAAD. Taigi, viena vertus, Vilniaus miesto savivaldybės pripažinimas, kad konkreti ūkinė veikla yra galima ar negalima, savaime nereiškia, kad tokį patį galutinį sprendimą priims Vilniaus RAAD. Kita vertus, bet kuriuo atveju konkrečios ūkinės veiklos galimumo pripažinimas ar nepripažinimas taip pat, kaip jau paaiškinta aukščiau, negali pakeisti savivaldybės sprendimų, kuriuos ji, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, turi ar turės priimti dėl komunalinių atliekų deginimo vadovaudamasi imperatyviomis teisės normomis. Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai dėl UAB RKADG planuojamos komunalinių atliekų deginimo veiklos galimumo, priimti tokios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ypač kai ji vykdoma ne savivaldybės, o UAB RKADG iniciatyva, metu, nesudaro pagrindo juos vertinti kaip sprendimus galimai sudarančius skirtingas konkurencijos sąlygas ūkio subjektams ir tokiu būdu pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, ypač, kai bet kuris kitas ūkio subjektas gali savo iniciatyva vykdyti savo planuojamos ūkinės veiklos (pvz., atliekų deginimo) poveikio aplinkai vertinimo procedūrą.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB RKADG yra privatus ūkio subjektas, kuris, atsižvelgus į Pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, buvo įsteigtas turint tikslą vykdyti komunalinių atliekų deginimo veiklą. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato draudimų steigti juridinius asmenis ar kitus ūkio subjektus remiantis tik tuo pagrindu, kad veiklai, kuria jie siekia vykdyti (šiuo atveju – komunalinių atliekų deginimas), yra taikomas specifinis reguliavimas ar reglamentavimas. Taigi, ir kiti ūkio subjektai taip pat gali steigtis bei turėti tikslą vykdyti atliekų deginimo ūkinę veiklą. Ta aplinkybė, jog atsirado ūkio subjektas (UAB RKADG) ketinantis vykdyti atliekų deginimo veiklą ir savo iniciatyva atliekantis atitinkamus su šia veikla susijusius veiksmus, kuriuos pagal teisės aktų reikalavimus jis turi teisę atlikti, pvz., planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereiškia, kad kiti ūkio subjektai negali ar ribojamos jų galimybės imtis analogiškos iniciatyvos ir taip pat imtis teisėtų veiksmų siekdami vykdyti komunalinių atliekų deginimo veiklą, ypač kai yra priimtas minėtas Ūkio ministro 2008-12-09 įsakymas Nr. 4-630, kuriuo buvo nuspręsta steigti atitinkamą elektrinę Vilniuje, naudojančią netinkamus perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines atliekas ir kitas atliekas.

Kita vertus, svarbu pabrėžti, jog aplinkybė, kad galbūt be UAB RKADG nėra kitų ūkio subjektų, kurie savarankiškai būtų ėmęsi iniciatyvos dėl savo galimybių vykdyti komunalinių atliekų deginimo veiklą, nepašalina už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą atsakingos Vilniaus miesto ar kitų savivaldybių pareigos reikiamus sprendimus priimti, vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, įskaitant ir numatytus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje. Pastebėtina, kad tokio pobūdžio teisės aktų ar kitų sprendimų teisėtumo principas ir pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę taikytina visiems viešojo administravimo subjektams, kurie gali priimti sprendimus galinčius daryti įtaką ūkinės veiklos vykdymui, sudarant nevienodas konkurencijos sąlygas ūkio subjektams. Taigi, darytina išvada, kad bet kuriuo atveju tiek savivaldybės, tiek kitos institucijos, prieš priimdamos sprendimus dėl to, koks konkretus ūkio subjektas teiks atitinkamas komunalinių atliekų deginimo paslaugas, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ar kitaip nesudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos atskiriems ūkio subjektams ar jų grupėms. Ši pareiga apima inter alia ir skaidrių, objektyvių bei sąžiningų ūkio subjekto atrankos procedūros sąlygų nustatymą. Taigi, jei Vilniaus miesto savivaldybė ketina organizuoti Vilniaus miesto savivaldybės ir privataus kapitalo bendros komunalinių atliekų deginimo įmonės steigimo, atliekų deginimo gamyklos statybos, jos finansavimo ir eksploatavimo atrankos konkursą, ji turi užtikrinti, kad tokio konkurso sąlygos nesudarys nepateisinamų ribojimų ūkio subjektams dalyvauti jame ar lems atskiriems ūkio subjektams palankesnes dalyvavimo konkurse galimybes, pvz., sąlygose nurodant, kad turi būti pateiktas atsakingos institucijos sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo, nors, atsižvelgus į paraiškų pateikimo terminą, tai būtų objektyviai neįmanoma padaryti ūkio subjektui, kuris iš anksto nebūtų atlikęs poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir pan.

Atsižvelgus į šiuos pastebėjimus, darytina išvada, kad tai, jog, remiantis turima informacija, šio nutarimo priėmimo metu viešojo administravimo subjektai nėra priėmę jokių teisės aktų ar kitų sprendimų, kuriais būtų suteiktas leidimas ar kitaip sudarytos išskirtinės sąlygos UAB RKADG vykdyti komunalinių atliekų deginimo veiklą, steigiant ir eksploatuojant komunalinių atliekų deginimo gamyklą, neužkerta galimybės, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, minėtų teisės aktų ar sprendimų, o taip pat vėliau priimtų sprendimų, susijusių su komunalinių atliekų deginimo ūkinės veiklos sąlygomis, vertinti atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams prasme.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad Pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės dėl galimo viešojo administravimo subjektų sprendimų, kuriais išimtinės teisės komunalinių atliekų deginimo srityje suteiktos UAB RKADG, prieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams paremtos prielaidomis dėl tokių sprendimų egzistavimo. Tačiau, atlikus išsamų pareiškime keltų problemų vertinimą, nenustatyta, jog kokie nors viešojo administravimo subjektai būtų priėmę tokio pobūdžio teisės aktus ar sprendimus, taigi, nenustatyta duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad jie galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Atsisakyti pradėti tyrimą dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų dėl regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos steigimo atitiktiesLietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

2. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su viešojo administravimo subjektų priimtais teisės aktais ar kitais sprendimais, dėl kurių UAB „Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla“ ar kitiems ūkio subjektams galėtų būti sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos ar kitaip neužtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė komunalinių atliekų deginimo veiklos srityje, svarstyti galimybę pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas