DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS VEIKSMŲ ATSISAKANT SUDARYTI SUTARTĮ SU UAB „DZŪTRA“ DĖL KOMUNALINIŲ (BUITINIŲ) ATLIEKŲ TVARKYMO KAUNO MIESTE ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus ir Gendriko Stuko;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams Medeinai Augustinavičienei, Jurgitai Brėskytei, Laurai Petroškaitei ir Jūratei Šovienei;

proceso šalims: UAB „Dzūtra“ (pareiškėja) atstovei advokatei Linai Darulienei ir Kauno miesto savivaldybės atstovams: advokatui Mariui Juoniui ir advokatei Dovilei Burgienei;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų atsisakant sudaryti sutartį su UAB „Dzūtra“ dėl komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo Kauno mieste atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

2005-04-13 prašyme Konkurencijos tarybai UAB „Dzūtra“ (toliau - pareiškėja) nurodė, kad kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydama sudaryti sutartį dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo, tačiau savivaldybė atsisakė sudaryti sutartį motyvuodama tuo, kad šias paslaugas pavedė teikti UAB „Kauno švara“. Pareiškėja nurodė, kad laimėjo Kauno medicinos universiteto skelbtą konkursą dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo, tačiau, neturėdama sutarties su savivaldybe, negali šių paslaugų teikti. UAB „Dzūtra“ teigė, kad yra sudariusi sutartis su keliais ūkio subjektais, kurie norėtų pirkti atliekų tvarkymo paslaugas iš UAB „Dzūtra“, tačiau savivaldybė raštu kreipėsi į ūkio subjektus, grasindama administracinėmis sankcijomis ir reikalaudama atliekų tvarkymo paslaugas pirkti iš UAB „Kauno švara“.

Pareiškėjos nuomone, savivaldybė, atsisakydama sudaryti sutartį su UAB „Dzūtra“ ir suteikdama UAB „Kauno švara“ išimtinę teisę veikti rinkoje, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Remdamasi pareiškėjos pateiktais duomenimis Konkurencijos taryba 2005 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 1S-63 pradėjo tyrimą. Tyrimo metu atitinkama rinka buvo apibrėžta kaip mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo rinka Kauno mieste. Rinka apibrėžta atsižvelgus į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytą įpareigojimą savivaldybėms organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, bei į Mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 502.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Dzūtra“ 2004-01-15 raštu Nr.452 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama sudaryti su ja sutartį dėl komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo. Savivaldybės administracija 2004-01-27 raštu Nr.(A27R9)-R-249 informavo pareiškėją, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr.123 1 punktu pavedė šias paslaugas teikti UAB „Kauno švara“. Rašte nurodoma, kad sprendimas priimtas remiantis Kauno miesto atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 212, 24 punktu. Minėtu punktu nustatyta, kad „mišrias komunalines atliekas iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų surenka ir išveža savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kurioms Kauno miesto savivaldybės taryba pavedė atlikti šią užduotį“. Kauno miesto savivaldybė, remdamasi tarp jos ir UAB „Kauno švara“ 2002 m. birželio 25 d. sudarytos mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo paslaugos pirkimo sutarties 9 punktu, įtvirtinančiu nuostatą: „sutartyje numatytų įpareigojimų negalima perduoti vykdyti trečiosioms šalims be raštiško abiejų šalių sutikimo“, dėl sutarties sudarymo pasiūlė pareiškėjai kreiptis į UAB „Kauno švara“.

2004-05-20 raštu Nr. 583 UAB „Dzūtra“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės merą, prašydama pakartotinai apsvarstyti prašymą sudaryti atliekų tvarkymo sutartį. Kauno miesto savivaldybė 2004-06-01 raštu Nr. (A27R9)-R-154 atsisakė svarstyti prašymą motyvuodama tuo, kad sudaryta sutartimi su UAB „Kauno švara“ šiai bendrovei suteikiamos išimtinės teisės teikti atliekų tvarkymo paslaugas Kauno mieste.

Atliekant tyrimą buvo nagrinėtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - Atliekų tvarkymo įstatymas) nuostatos, reglamentuojančios komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą, Kauno miesto savivaldybė paprašyta pateikti paaiškinimus dėl išimtinių teisių suteikimo UAB „Kauno švara“; kreiptasi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl nuomonės pateikimo. Tyrimu prieita prie išvados, kad Kauno miesto savivaldybė, išimtines komunalinių atliekų tvarkymo teises suteikdama UAB „Kauno švara“, suteikė privilegijas šiai bendrovei veikti rinkoje, tuo pačiu diskriminuodama kitus ūkio subjektus, o tai sąlygojo konkurencijos sąlygų skirtumus atliekų tvarkymo rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Atsižvelgus į tai, kad tokie savivaldybės veiksmai nebuvo sąlygoti įstatymų reikalavimų, tyrimo išvadose siūloma Kauno miesto atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 212, 24 punktą, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punktą bei Kauno miesto savivaldybės atsisakymą sudaryti sutartį su UAB „Dzūtra“ dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.

Tyrimu nustatytos aplinkybės bei jų vertinimas buvo išdėstytas 2005 m. spalio 25 d. pranešime apie atliktą tyrimą. Pranešimas buvo išsiųstas Kauno miesto savivaldybei bei UAB „Dzūtra“.

Kauno miesto savivaldybė 2005-11-14 raštu Nr. (A27V123)-R-3138 pateikė savo nuomonę dėl atlikto tyrimo išvadų. Savivaldybė su tyrimo išvadomis nesutiko, nurodė, kad nagrinėjamu atveju skirtingas konkurencijos sąlygas sąlygoja Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimai, dėl paslaugos specifikos rinkoje negali veikti keletas ūkio subjektų ir tai yra daroma siekiant užtikrinti viešosios paslaugos teikimą. Savivaldybės nuomone, išimtinių teisių suteikimas yra Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies normos įgyvendinimo išdava. Rašte savivaldybė teigė, kad ši Atliekų tvarkymo įstatymo nuostata, numatanti, jog savivaldybė gali pavesti sistemą eksploatuoti savivaldybės kontroliuojamam ūkio subjektui, nenumato galimybės tuo pačiu metu pavesti šią sistemą eksploatuoti ir kitam, su savivaldybės įmone konkuruosiančiam ūkio subjektui.

Posėdyje dalyvavusi pareiškėjos atstovė iš esmės pakartojo UAB „Dzūtra“ 2005-04-13 prašyme Konkurencijos tarybai išdėstytas aplinkybes. Atstovės nuomone, Atliekų tvarkymo įstatymas nedraudžia savivaldybei atliekų tvarkymo paslaugas pavedus savo kontroliuojamai įmonei kartu sudaryti sutartis ir su kitais ūkio subjektais, t.y. pavedimas teikti atliekų tvarkymo paslaugas neturi reikšti, kad pavedama tas paslaugas teikti išimtinėmis teisėmis. Atstovė teigė, kad pavedimas vienam konkrečiam ūkio subjektui teikti paslaugas yra pateisinamas tik tuo atveju, kai dėl paslaugos specifikos rinkoje negali veikti keletas ūkio subjektų, tačiau ir toks subjektas turėtų būti parenkamas konkurso būdu, arba kai yra būtina užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, o paslaugos teikimas rinkos sąlygomis yra negalimas. Pareiškėjos nuomone, Kauno miesto savivaldybės teritorijoje atliekų tvarkymo paslaugos gali būti organizuojamos nesuteikiant išimtinių teisių vienam ūkio subjektui.

Kauno miesto savivaldybės atstovai posėdžio metu pareiškė nesutinką su tyrimo išvadomis bei iš esmės pakartojo savo 2005-11-14 raštu Nr. (A27V123)-R-3138 pateiktame atsiliepime į Konkurencijos tarybos 2005 m. spalio 25 d. pranešimą išdėstytus argumentus. Atstovai teigė, kad atliekų tvarkymo rinka nėra visiškai laisva, nes atliekų tvarkymas reikalauja didelių investicijų, be to, ši paslauga yra privaloma, todėl paslaugos kaina turi būti reguliuojama ir neviršyti savivaldybės nustatyto tarifo, tuo tarpu, jei įmonės galėtų veikti nereguliuojamai, jos konkuruotų tik ten, kur yra maži kaštai, t.y. daugiabučių namų teritorijose. Atstovai išsakė nuomonę, kad vienos įmonės parinkimą sąlygoja Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje numatyti trys atliekų tvarkymo ūkio subjektų parinkimo būdai, o vieno iš būdų pasirinkimas iš karto eliminuoja kitų būdų naudojimą. Kauno miesto savivaldybės atstovų teigimu, UAB „Kauno švara“ parinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies reikalavimus, be to, ši nuostata nenumato, kad savivaldybei paskyrus savo kontroliuojamą ūkio subjektą atliekų surinkėju, būtų galima paskirti dar ir kitą ūkio subjektą tai pačiai teritorijai.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio 1 dalies nuostatą, įtvirtindama draudimą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ar savivaldos institucijų teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma: 1) institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams ir 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu.

Išanalizavus Kauno miesto atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 212, 24 punktą, kuriuo nustatyta, kad „mišrias komunalines atliekas iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų surenka ir išveža savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kurioms Kauno miesto savivaldybės taryba pavedė atlikti šią užduotį“; Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr.123 1 punktą, kuriuo mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymas pavestas UAB „Kauno švara“; taip pat Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno švara“ 2002 m. birželio 25 d. sudarytos mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo paslaugos pirkimo sutarties 9 punktą, įtvirtinantį nuostatą: „sutartyje numatytų įpareigojimų negalima perduoti vykdyti trečiosioms šalims be raštiško abiejų šalių sutikimo“ bei Kauno miesto savivaldybės administracijos 2004-01-27 raštą Nr. (A27R9)-R-249, kuriame dėl sutarties sudarymo UAB „Dzūtra“ siūloma kreiptis į UAB „Kauno švara“, darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė UAB „Kauno švara“ suteikė išimtinę teisę teikti komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo paslaugas Kauno mieste. Suteikus išimtines teises vienam ūkio subjektui, kiti ūkio subjektai nebetenka galimybės patekti į rinką arba yra priversti pasitraukti iš rinkos, tuo tarpu išimtines teises gavęs ūkio subjektas iš viso nesusiduria su konkurencija. Tokiu būdu išimtines teises gavusiam ūkio subjektui suteikiama akivaizdi privilegija kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir jam sudaromos išskirtinės sąlygos veikti atitinkamoje rinkoje.

Atliekų tvarkymo reikalavimus, savivaldybės funkcijas organizuojant atliekų tvarkymą reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai. Savivaldybės gali organizuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą“. Minėto įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta: „Įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą <...> šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės <...> įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“.

Šiuo įstatymu savivaldybei suteikta teisė pasirinkti ir nustatyti, kaip savo teritorijoje organizuoti atliekų tvarkymo sistemą, tačiau įstatymo nuostatų vykdymas nesąlygoja būtinybės nagrinėjamoje rinkoje suteikti išimtines teises ar nustatyti skirtingas konkurencijos sąlygas. Priimdama sprendimus savivaldybė visų pirma turi vadovautis teisėtumo principu, numatančiu, kad savivaldybės veikla bei visi jos veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Savivaldybė, organizuodama atliekų tvarkymą ir priimdama su tuo susijusius sprendimus, turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau - Konstitucija), Atliekų tvarkymo įstatymo bei Konkurencijos įstatymo reikalavimais.

Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti rinką bei numatyta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, 1999 m. spalio 6 d. nutarime pasisakė, kad „konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją“. Teismas nurodė, kad valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas ir pažymėjo, kad „negalima įstatymu suteikti ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors ūkio srityje“, o asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama tik tada, kada yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Tokiais pat motyvais aiškintinas ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas savivaldos institucijoms užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, organizuodama atliekų tvarkymo sistemą Kauno mieste, kartu turėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, kuri galėjo būti apribota tik esant ypatingoms sąlygoms. Savivaldybė, prieš suteikdama vienam ūkio subjektui išimtines teises, turėjo įvertinti galimybę atliekų tvarkymo sistemą organizuoti konkurencingomis sąlygomis. Tačiau savivaldybė nesiėmė veiksmų, būtinų sąžiningai konkurencijai rinkoje užtikrinti. Tą parodo savivaldybės atsakymai UAB „Dzūtra“, t.y. savivaldybė norinčio atitinkamoje rinkoje veikti ūkio subjekto prašymą atmetė motyvuodama išimtinių teisių suteikimu kitam ūkio subjektui neatlikusi jokių tyrimų, skaičiavimų, ar toks būdas efektyviausiai užtikrina gyventojų gerovę, ar kitu būdu savivaldybė negali užtikrinti jai pavestos funkcijos tinkamo įgyvendinimo.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Kauno miesto savivaldybė neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės atliekų tvarkymo rinkoje Kauno mieste, o savivaldybės sprendimai prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 212 patvirtintų Kauno miesto atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktą, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punktą bei Kauno miesto savivaldybės atsisakymą sudaryti sutartį su UAB „Dzūtra“ dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.

2. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 3 mėnesius nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos pakeisti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytas sprendimų nuostatas taip, kad jos neprieštarautų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodytų įpareigojimų įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą pateikiant patvirtinančius įrodymus.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios” priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas