DĖL LIETUVOS AUDITORIŲ RŪMŲ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Linai Kasperavičienei, Arvydui Mačiokui, Giedrei Jarmalytei, Jūratei Šovienei;

proceso šalims: UAB „Audata“ atstovui Egidijui Jakubauskui, UAB „Baltijos auditas“ atstovui Šarūnui Gintilui, Lietuvos auditorių rūmų (toliau –Auditorių rūmai) atstovams: prezidentui Genadij Makušev, advokatei Linai Darulienei; UAB „Audlita“ atstovei Jolandai Petkuvienei;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Auditorių rūmų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Konkurencijos taryba 2004 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1S-153 savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų paramos lėšų audito rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Buvo įtariama, kad audito paslaugų rinkoje veikiantys ūkio subjektai yra sudarę Konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą dėl kainų. Tyrimas buvo nutrauktas 2005 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1S-107 nustačius, kad faktinės aplinkybės buvo nepakankamos pripažinti Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

Konkurencijos taryba gavo 2006 m. balandžio 12 d. UAB „Audata“ ir 2006 m. balandžio 19 d. UAB „Baltijos auditas“ prašymus ištirti, ar Auditorių rūmų prezidiumas, nustatydamas ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito minimalias kainas, minimalius darbo laiko sąnaudų normatyvus bei minimalų valandinį įkainį, nepažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimų, taip pat ar Auditorių rūmų prezidiumas, piktnaudžiaudamas savo administracinio poveikio priemonėmis, tiesiogiai primesdamas auditoriams nepagrįstas audito paslaugų teikimo kainas, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimų. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Konkurencijos taryba 2006 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 1S-41 atnaujino ir papildė tyrimą dėl audito paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos audito įstatymo (toliau – Audito įstatymas) 2 straipsnio 8 dalį Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius ir įgyvendinantis auditorių savivaldą. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog auditorių, auditoriaus padėjėjų ir audito įmonių veiklą prižiūri Auditorių rūmai. Atsižvelgiant į Audito įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatyta, kad būtina audito paslaugos teikimo sąlyga yra auditoriaus ar audito įmonės įrašymas atitinkamai į auditorių ar audito įmonių sąrašą. Šiuos sąrašus pagal Audito įstatymo 16 straipsnio 1 dalį bei 18 straipsnio 2 ir 7 dalis sudaro Auditorių rūmai. Šio įstatymo 61 straipsnyje numatytos Auditorių rūmų pareigos, tarp kurių ir pareigos rengti audito atlikimo metodiką, spręsti audito atlikimo ir auditorių profesinės veiklos gerinimo klausimus, atlikti auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą. Auditorių rūmų teisės ir pareigos atliekant auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą nurodytos įstatymo 50 straipsnyje. Teisės apima galimybę tikrinti audito darbo dokumentus, audito atlikimo metodiką; reikalauti paaiškinimų, kaip auditoriai ir audito įmonės atliko darbą, laikėsi Audito įstatymo, Auditorių profesinės veiklos kodekso. Auditorių rūmų pareigos apima ir tikrinimą, ar atliekant auditą buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, audito standartų, Auditorių profesinės veiklos kodekso; nustačius pažeidimus – siūlyti iškelti auditoriui drausmės bylą. Auditorių rūmai savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais bei savo statutu.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Auditorių rūmų tinklalapyje (http://www.lar.lt) buvo paskelbta, jog 2004 m. rugsėjo 15 d. vykusio „apskrito stalo“ ¹ pasitarimo „Dėl ES struktūrinių fondų audito atlikimo“ metu sudaryta iniciatyvinė grupė paruošė rekomenduojamas ES struktūrinių paramos lėšų minimalias audito kainas². Šios rekomenduojamos audito kainos taip pat buvo paskelbtos Auditorių rūmų tinklalapyje. Su jomis auditoriai galėjo susipažinti įvedę atitinkamus prisijungimo slaptažodžius. Dokumente, kurio antraštė buvo „ES struktūrinių fondų paramos lėšų minimalios audito kainos“³ (toliau – Paramos lėšų minimalios audito kainos), buvo nurodyta, kad audito kaina sudaro tam tikrą projekto vertės procentinę dalį. Projektai, kurių vertė virš 50000 Lt, pagal jų vertes buvo suskirstyti į kelias grupes bei kategorijas ir priklausomai nuo to, kokia projekto vertė ir kategorija, buvo nurodyta, kad audito kaina yra nuo 1 iki 3 proc. nuo projekto vertės. Projektams, kurių vertė buvo iki 50000 Lt, audito kaina nebuvo rekomenduojama, nes buvo laikoma, jog tokie projektai yra nereikšmingi ir todėl auditoriai gali patys be apribojimų nustatyti jų audito kainą. Šis dokumentas taip pat buvo svarstomas Auditorių rūmų prezidiumo 2004 m. spalio 8 d. posėdyje⁴.

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad Auditorių rūmų prezidiumas 2006 m. sausio 26 d. posėdyje protokolu Nr. 2 patvirtino „Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 m. BPD⁵ priemones, audito atlikimo rekomenduotinus darbo laiko sąnaudų normatyvus“ ⁶ (toliau – Darbo laiko sąnaudų normatyvai) bei priėmė „Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 m. BPD priemones, audito atlikimo rekomenduotinų minimalių darbo laiko sąnaudų planą“⁷ (toliau – Darbo laiko sąnaudų planas), kuriame taip pat nurodytas ir minimalus tokio audito atlikimo valandinis įkainis – 110 Lt be PVM⁸ . Darbo laiko sąnaudų normatyvuose projektai, finansuojami iš ES struktūrinių fondų, buvo suskirstyti į tris grupes pagal jų trukmę – iki 12 mėn., iki 24 mėn. ir iki 36 mėn. Atsižvelgiant į projekto trukmę buvo nurodyta, kiek valandų turėtų užtrukti šių projektų audito atlikimas projektų pabaigoje (esant projekto trukmei iki 12 mėn. – 107 val., iki 24 mėn. – 149 val., iki 36 mėn. – 196 val.). Bet kokios trukmės projekto vieno tarpinio mokėjimo prašymo patikrinimas pagal šiuos normatyvus turi užtrukti 24 val.

Apie Darbo laiko sąnaudų normatyvus ir Darbo laiko sąnaudų planą auditoriai ir audito įmonės buvo informuotos elektroninėmis žinutėmis, išsiųstomis 2006 m. vasario 20 d.⁹.

Tyrimo metu nustatyta, kad Auditorių rūmų iniciatyva darbo laiko normatyvai bei įkainiai buvo svarstomi jau nuo 2004 m. Šis klausimas buvo įtrauktas į Auditorių rūmų darbo planus bei strateginio veiklos plano svarstymus¹⁰. Rekomendacinius minimalius audito procedūrų darbo laiko normatyvus Auditorių rūmų prezidiumas daug kartų svarstė ir savo posėdžiuose¹¹.

Iš tyrimo metu gautų paaiškinimų taip pat buvo nustatyta, kad Auditorių rūmų parengtos rekomendacijos iš esmės galėjo būti taikomos ir naudojamos ne tik ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito kainų nustatymui, bet ir finansinės atskaitomybės audito kainų nustatymui¹². Be to, Auditorių rūmų prezidiumas savo posėdžiuose svarstydavo įvairiuose audito paslaugų viešo pirkimo konkursuose (tiek dėl ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito, tiek dėl finansinės atskaitomybės audito) audito įmonių pasiūlytas žemas paslaugų kainas ir reikalaudavo tokių kainų pagrindimo¹³. Auditorių rūmų prezidiumo nuomone, nepagrindus audito kainų, prezidiumas siūlydavo Audito kokybės kontrolės komitetui atlikti audito įmonių veiklos patikrinimus.

Tyrimo metu buvo nustatyta dar viena aplinkybė, susijusi su Auditorių rūmų įgalinimais auditorių bei audito įmonių veiklos priežiūros srityje. Nustatyta, kad Auditorių rūmų prezidiumas inicijavo Auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės priežiūros metodikos pakeitimą, siūlant veiklos patikrinimams atrinkti audito įmones, kurių vidutinės finansinės atskaitomybės audito kaina yra mažiausia, ir Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimu atrinkti dar 5 audito įmones, kurių finansinės atskaitomybės audito kaina yra mažesnė nei 55 proc. vidutinės visų audito įmonių finansinės atskaitomybės audito kainos¹⁴. Metodika buvo pakeista Auditorių rūmų prezidiumo 2005 m. balandžio 8 d. posėdžio protokolu Nr. 8¹⁵ nustatant, kad patikrinimui atrenkamos 5 audito įmonės, kurių vidutinė finansinės atskaitomybės audito kaina yra mažesnė nei 50 proc. vidutinės visų audito įmonių finansinės atskaitomybės audito kainos.

Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, buvo prieita prie išvados, kad Auditorių rūmai, priėmę Paramos lėšų minimalias audito kainas, Darbo laiko sąnaudų normatyvus bei Darbo laiko sąnaudų planą, kuriame nurodytas ir minimalus valandinis audito įkainis, ribojo konkurenciją ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito rinkoje ir tokiu būdu pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Su tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis Auditorių rūmai, UAB „Audata“ ir UAB „Baltijos auditas“ buvo supažindinti, išsiuntus 2007 m. kovo 8 d. Konkurencijos tarybos Kartelių skyriaus Pranešimą apie atliktą tyrimą dėl audito paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

Auditorių rūmai 2007 m. balandžio 27 d. raštu pateikė savo paaiškinimus dėl tyrimo metu nustatytų aplinkybių bei išvadų. Auditorių rūmai nurodė, kad nesutinka su jų veiksmų vertinimu ir nurodė, kad tyrimo metu buvo neteisingai apibrėžta atitinkama rinka, nurodydami, kad Auditorių rūmų sprendimai turėtų būti vertintini bendroje audito paslaugų rinkoje. Taip pat nurodė, kad neteisingai kvalifikuoti Auditorių rūmų veiksmai, nes Auditorių rūmų ar jų atstovų priimti sprendimai negali būti nagrinėjami Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio kontekste. Be to, buvo nurodyta, kad Darbo laiko sąnaudų planas ir Darbo laiko sąnaudų normatyvai buvo patvirtinti kaip neprivalomo pobūdžio metodinė informacija apie ES struktūrinių fondų paramos lėšų auditą. Šiomis rekomendacijomis buvo siekiama užtikrinti audito paslaugos kokybę, nes Auditorių rūmai privalo rengti audito atlikimo metodiką bei spręsti audito atlikimo ir auditorių profesinės veiklos gerinimo klausimus. Be to, nurodė, kad Auditorių rūmų rekomenduojamų Paramos lėšų minimalių audito kainų atžvilgiu Konkurencijos taryba tyrimą nutraukė 2005 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1S-107, o atnaujinus tyrimą nebuvo nustatyta jokių naujų aplinkybių, susijusių su šiomis rekomendacijomis, todėl Konkurencijos įstatymo pažeidimas neturėtų jų apimti. Auditorių rūmai taip pat išdėstė nuomonę, kad jie negali būti laikomi ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme, bei, kad jie nevykdo veiklos audito rinkoje, todėl jiems negali būti skiriama bauda už Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

Viešo bylos nagrinėjimo posėdžio metu Auditorių rūmai laikėsi savo paaiškinimuose išdėstytos nuomonės, o UAB „Audata“ ir UAB „Baltijos auditas“ atstovai iš esmės sutiko su atlikto tyrimo išvadomis ir jas palaikė.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimus tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas.

Atsižvelgiant į šio straipsnio bei kitas Konkurencijos įstatymo nuostatas, svarbu nustatyti, ar Auditorių rūmų veiksmai, nustatant rekomenduojamas Paramos lėšų minimalias audito kainas, nustatant rekomendacinius Darbo laiko sąnaudų normatyvus bei Darbo laiko sąnaudų planą bei nurodant minimalų valandinį audito įkainį (toliau – rekomendacijos), gali būti laikomi draudžiamu susitarimu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme, bei tokių veiksmų įtaką konkurencijai atitinkamoje rinkoje.

Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau – Sutartis) 81 straipsnio (anksčiau 85 straipsnis) nuostatas, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį galima atitinkamai vadovautis Sutarties 81 straipsnio taikymo praktika.

Atsižvelgiant į tai, kad Auditorių rūmų rekomendacijos buvo susijusios su ES struktūrinių fondų paramos lėšų auditu, tyrimo metu atitinkama rinka buvo apibrėžta kaip ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito rinka. Auditorių rūmų nuomone, toks apibrėžimas yra neteisingas, o rinka turėtų būti apibrėžta kaip audito paslaugų rinka.

Pastebėtina, kad tikslus atitinkamos rinkos apibrėžimas iš esmės neturi reikšmės nei tyrimo išvadoms, nei Auditorių rūmų sprendimų vertinimui, nes bet kuriuo atveju audito paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų finansinės atskaitomybės auditas, ar specialus auditas, toks kaip ES struktūrinių fondų paramos lėšų auditas, gali teikti tik auditoriai ir audito įmonės, kurios vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, ir kurių visų veiklos priežiūrą vykdo Auditorių rūmai.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tyrimas buvo atliekamas įtariant, kad yra padarytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas nustatant audito paslaugų kainas ir kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Tyrimo metu pirmiausiai buvo vertinamas susitarimo – Auditorių rūmų priimtų rekomendacijų – pobūdis. Kaip bus paaiškinta toliau, buvo nustatyta, kad šios rekomendacijos laikytinos Konkurencijos įstatymo draudžiamu susitarimu, kurio tikslas – konkurencijos ribojimas. Atsižvelgus į tokias tyrimo išvadas, bei į tai, kad pagal Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1S-172¹⁶ patvirtintų „Reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos“ 7.1 punktą, kuris nurodo, kad susitarimai tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas nelaikomi susitarimais, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos, nepriklausomai nuo to, kokią rinkos dalį užimtų susitarimo dalyviai, darytina išvada, kad tokie susitarimai, kaip Auditorių rūmų sprendimas priimti rekomendacijas, kurie vien pagal savo tikslą riboja konkurenciją, visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Dėl šios priežasties tiksliai apibrėžti atitinkamą rinką būtinybės nėra.

Analogiškos pozicijos dėl atitinkamos rinkos nustatymo laikosi ir Europos Pirmos instancijos teismas, kuris yra konstatavęs¹⁷, kad būtinybė nustatyti atitinkamą rinką priklauso nuo to, kokio pobūdžio galimas pažeidimas yra tiriamas. Sutarties 85 straipsnio (dabar 81 straipsnis) taikymo tikslu atitinkamos rinkos apibrėžimo tikslas yra nustatyti, ar susitarimas ar suderinti veiksmai, tiriamu atveju, gali paveikti prekybą tarp valstybių narių, ir ar jų tikslas ar pasekmė yra konkurencijos sumažinimas, apribojimas ar iškraipymas bendrojoje rinkoje. Kitame sprendime¹⁸ šis teismas nurodė, kad Europos Komisija turi pareigą nustatyti atitinkamą rinką taikydama Sutarties 85 straipsnį (dabar 81 straipsnis) tais atvejais, kai yra neįmanoma be jos apibrėžimo nustatyti, ar susitarimas, sprendimas ar suderinti veiksmai gali paveikti prekybą tarp valstybių narių ir neigiamai veikti konkurenciją bendrojoje rinkoje.

Dėl išvardintų priežasčių atitinkama rinka sąlyginai apibrėžiama kaip ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje rinka (toliau – audito paslaugų rinka).

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nurodo, kad ūkio subjektais laikomos įmonės, jų junginiai, įstaigos ar organizacijos ar kiti juridiniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, ūkine veikla laikoma visokia veikla, įskaitant susijusią su visų rūšių paslaugų teikimu, todėl audito paslaugų teikimas laikytinas ūkine veikla Konkurencijos įstatymo prasme. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti Auditorių rūmų galimybę daryti įtaką audito paslaugų rinkoje.

Audito įstatymo 2 straipsnio 8 ir 1 dalyse nurodyta, kad Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius ir įgyvendinantis auditorių savivaldą; o auditorius – asmuo, kuris atitinka šio įstatymo reikalavimus, turi auditoriaus pažymėjimą ir yra Auditorių rūmų narys. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad audito įmonė – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta ir į audito įmonių sąrašą įrašyta įmonė. Audito įmonių galimos teisinės formos yra nurodytos Audito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje. Kaip nustatyta tyrimo metu, audito įmones į sąrašą įrašo bei šį sąrašą tvarko Auditorių rūmai. Pagal Audito įstatymo 27 straipsnio 1 dalį auditoriai gali atlikti auditą tik būdami audito individualių įmonių savininkais, tikrųjų ar komanditinių ūkinių bendrijų tikraisiais nariais arba dirbdami audito įmonėse, t. y. auditoriai gali teikti audito paslaugas tik per tam tikros teisinės formos audito įmonę. Iš to galima daryti išvadą, kad audito įmonės yra tiesiogiai susijusios su auditorių teikiamomis paslaugomis, ir atvirkščiai – auditorių veikla yra neatsiejama nuo audito įmonių.

Sprendžiant, ar tam tikras subjektų junginys gali būti laikomas ūkio subjektų junginiu Konkurencijos įstatymo prasme, negalima apsiriboti formaliu požiūriu į narystę šiame junginyje. Ypač svarbus yra subjektų junginio funkcinis ryšys su ūkio subjektais, kuriems daro įtaką subjektų junginio sprendimai ar veiksmai. Todėl šiuo atveju būtina įvertinti Auditorių rūmų funkcijas, susijusias su ūkio subjektų veikla audito paslaugų rinkoje.

Viena iš pagrindinių Auditorių rūmų funkcijų yra auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūra. Audito įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad auditorių ir audito įmonių darbo kokybei prižiūrėti, veiklai analizuoti ir įvertinti prie Auditorių rūmų sudaromas Audito kokybės kontrolės komitetas. Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Audito kokybės kontrolės komiteto pagrindinis uždavinys – įgyvendinti auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės priežiūros sistemą ir užtikrinti jos funkcionavimą, o 45 straipsnyje nurodyta, kad kokybės kontrolės objektas yra ir auditoriaus, ir (arba) audito įmonės veikla. Šios Auditorių rūmų funkcijos turi didelę reikšmę užtikrinant audito paslaugos vartotojų (užsakovų) interesus, kad jie gautų tik kokybiškas auditorių ir audito įmonių paslaugas. Todėl rūmai turi prižiūrėti audito paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų vykdomos ūkinės veiklos kokybę, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, audito standartai, Auditorių profesinės veiklos kodeksas, nepriklausomai nuo to, kokios teisinės formos ūkio subjektas teikia audito paslaugas. Tokią priežiūrą Auditorių rūmai atlieka priimdami atitinkamus sprendimus, kurie numatyti Audito įstatyme ir kituose teisės aktuose ir tokiu būdu gali daryti tiesioginę įtaką audito paslaugų rinkai per šioje rinkoje veikiančius ūkio subjektus – tiek auditorius, veikiančius kaip fiziniai asmenys, tiek audito įmones, kaip juridinius asmenis, kuriuose auditoriai dirba.

Iš išdėstyto galima daryti išvadą, kad Auditorių rūmai yra ūkio subjektų, veikiančių audito paslaugų rinkoje, junginys, kurio veiksmai ir sprendimai daro įtaką ūkinei veiklai audito paslaugų rinkoje. Nagrinėjamu atveju, net ir vadovaujantis tik formaliu požiūriu, Auditorių rūmai laikytini ūkio subjektų junginiu, nes dalis rūmų narių audito paslaugas teikia kaip savarankišką ūkinę veiklą vykdantys fiziniai asmenys.

Kaip jau minėta, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia sudaryti susitarimus, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos (fiksuojamos) tam tikros prekės (paslaugos) kainos ar kitos pirkimo ar pardavimo sąlygos. Šio įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. Kaip nurodyta aukščiau, Auditorių rūmai yra ūkio subjektų, veikiančių audito paslaugų rinkoje, junginys, todėl rūmų sprendimai ir veiksmai vertintini kaip susitarimai Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, svarbu nustatyti, ar Auditorių rūmų sprendimas priimti rekomendacijas dėl minimalių audito kainų ir darbo laiko sąnaudų gali būti laikomas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto draudžiamu susitarimu, bei tokio sprendimo įtaką konkurencijai tarp audito paslaugas teikiančių ūkio subjektų.

Tyrimas buvo vykdomas įtariant, kad Auditorių rūmų rekomendacijomis siekiama riboti arba jos gali riboti ar riboja konkurenciją tarp audito paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų. Tyrimo metu nustatyta, kad šios rekomendacijos susijusios su ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito minimaliomis kainomis bei darbo laiko sąnaudų normatyvais, todėl jos tirtos kaip draudžiamas susitarimas dėl kainų bei kitų audito paslaugų teikimo sąlygų.

Kaip jau minėta, Auditorių rūmai vykdo auditą atliekančių ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal Audito įstatymą Auditorių rūmai turi pareigą rengti audito atlikimo metodiką, nacionalinius audito standartus, spręsti audito atlikimo ir auditorių profesinės veiklos gerinimo klausimus ir pan., tačiau nei Audito įstatyme, nei Auditorių rūmų statute nėra nuostatų, kurios įpareigotų ar numatytų teisę Auditorių rūmams kokiais nors būdais reguliuoti ar kitaip daryti įtaką audito paslaugų teikimo kainoms ar kitoms sąlygoms, dėl kurių būtų ribojama konkurencija tarp ūkio subjektų veikiančių audito paslaugų rinkoje. Pagrindinė nuostata, susijusi su atlyginimu už audito atlikimą, yra numatyta Audito įstatymo 38 straipsnyje ir nurodo, kad atlyginimo už auditą dydis turi leisti atlikti auditą laikantis auditorių veiklos principų ir jis turi būti nustatytas audito atlikimo sutartyje. Iš to galima daryti išvadą, kad dėl atlygio už audito paslaugas ūkio subjektas turi apsispręsti nepriklausomai nuo savo konkurentų ar Auditorių rūmų sprendimų.

Šiuo atveju svarbu aptarti nagrinėjamas rekomendacijas kaip Auditorių rūmų sprendimą, kuris gali daryti įtaką audito paslaugų teikimo sąlygoms ir kainoms – vienoms iš pagrindinių konkuravimo priemonių. Nors nei Audito įstatymas, nei Auditorių rūmų statutas nenurodo Auditorių rūmų priimtų rekomendacijų teisinės galios, šiuo atveju yra svarbios rekomendacijų priėmimo aplinkybės, kurios gali rodyti, kad iš tikro rekomendacijomis yra nustatyti iš esmės ne rekomendacinio, o privalomo pobūdžio nurodymai, kuriais reguliuojama ūkinė veikla audito paslaugų rinkoje, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Kad rekomendacijos gali pažeisti konkurencijos taisykles patvirtina ir Europos Teisingumo Teismo praktika. Šis teismas savo sprendime konstatavo¹⁹, kad rekomendacija, nepaisant to, koks gali būti jos teisinis statusas, rodo asociacijos apsisprendimą koordinuoti savo narių elgesį rinkoje pagal rekomendacijos sąlygas.

Auditorių rūmai priimtas ir paskelbtas rekomendacijas aiškina kaip metodinę informaciją, kuri jokiais būdais nėra privaloma ūkio subjektams, tačiau su tokia jų pozicija sutikti negalima. Iš tyrimo metu surinktų duomenų galima daryti išvadą, kad Auditorių rūmai siekė, jog būtų laikomasi jų rekomendacijose nustatytų minimalių kainų ir darbo laiko sąnaudų normatyvų. Tokią išvadą galima daryti iš kelių aplinkybių, susijusių su svarba, kurią Auditorių rūmai joms skyrė, bei Auditorių rūmų veiksmais, susijusiais su audito paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiklos priežiūra.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kiek laiko buvo skirta rekomendacijų rengimui. Kaip nustatyta tyrimo metu, jos buvo svarstomos Auditorių rūmuose jau nuo 2004 m. Be to, rekomendacijų svarbą rodo ir pats jų turinys. Jose detaliai išdėstyti ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito kainos nustatymo būdai, nurodant atitinkamą finansuojamo projekto vertės procentinę dalį, kurią turi sudaryti audito kaina, priklausomai nuo projektų vertės ir kategorijos bei paskaičiuotos galimos minimalios kainos Paramos lėšų audito kainų atveju. Darbo laiko sąnaudų normatyvų ir Darbo laiko sąnaudų plano atveju jose smulkiai išvardintos atskiros audito procedūros, nurodant, kiek kiekvienai iš jų reikia skirti valandų ir bendras audito valandų skaičius, bei nurodytas minimalus valandinis įkainis, visa audito kaina priklausomai nuo finansuojamo projekto trukmės. Pastebėtina, kad rekomendacijose nenurodyta, kad jos parengtos kaip audito paslaugų kainų apžvalga arba metodinė informacija ar priemonė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad apie rekomenduojamas kainas buvo pranešta Auditorių rūmų tinklalapyje, o rekomendacijos, susijusios su darbo laiko sąnaudomis bei minimaliu valandiniu įkainiu, buvo elektroniniu būdu išsiųstos visoms audito įmonėms, galima daryti išvadą, jog Auditorių rūmai siekė, kad auditoriai ir audito įmonės atsižvelgtų į rekomendacijas skaičiuodami savo teikiamų paslaugų kainas.

Kitos svarbios aplinkybės, rodančios Auditorių rūmų tikslą nustatyti minimalias audito kainas, yra susijusios su Auditorių rūmų įgalinimais vykdyti auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Auditorių rūmai reikalaudavo paaiškinimų dėl audito įmonių audito paslaugų pirkimo konkursuose pasiūlytų kainų. Pastebėtina, kad paaiškinimų dėl pasiūlytos konkurse kainos pagrindimo būtinybę teisindamas įtarimais, jog pasiūlyta kaina neužtikrins audito kokybės, reikalaudavo Auditorių rūmų prezidiumas. Tokio pobūdžio paaiškinimų dėl siūlomos kainos dydžio reikalavimas, nuo kurio priklausydavo, ar Auditorių rūmų prezidiumas kreipsis į Audito kokybės kontrolės komitetą, siūlydamas atlikti audito įmonės veiklos kokybės patikrinimą, vertintinas kaip Auditorių rūmų daromas spaudimas audito įmonėms, kad jos nesiūlytų, Auditorių rūmų nuomone, per mažų audito paslaugų kainų. Kaip kitą priemonę, kurios pagalba Auditorių rūmai siekė daryti įtaką minimalių kainų už audito paslaugas lygiui, vertintinas ir Auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės priežiūros metodikos pakeitimas. Kaip nustatyta tyrimo metu, Auditorių rūmų prezidiumas inicijavo šios metodikos pakeitimą, siūlydamas patikrinimams atrinkti audito įmones, kurių vidutinė audito kaina yra mažiausia ir kurių kaina yra 55 proc. mažesnė už visų audito įmonių vidutinę audito kainą. Metodika buvo pakeista, nurodant, kad patikrinimui atrenkamos 5 audito įmonės, kurių vidutinė finansinės atskaitomybės audito kaina yra mažesnė nei 50 proc. vidutinės visų audito įmonių finansinės atskaitomybės audito kainos.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Auditorių rūmų rekomendacijos dėl minimalių kainų ir darbo laiko sąnaudų iš esmės buvo privalomo pobūdžio, o tai rodo, kad Auditorių rūmai siekė nustatyti ir koordinuoti minimalias audito kainas bei kitas audito paslaugos teikimo sąlygas ir tokiu būdu riboti konkurenciją audito paslaugų rinkoje. Šiuo atveju Auditorių rūmų tikslą riboti konkurenciją parodo rūmų veiksmai, susiję tiek su rekomendacijų priėmimu, tiek su rūmų įgalinimų, vykdant auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą, naudojimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad draudžiamo susitarimo tikslo riboti konkurenciją nustatymą, atsižvelgiant į susitarimo dalyvių elgesį bei kitas įvairias aplinkybes, net nesant akivaizdaus ketinimo riboti konkurenciją, patvirtina ir Sutarties 81 straipsnio taikymo praktika. Pavyzdžiui, Europos Teisingumo Teismas konstatavo²⁰, kad susitarimas, atsižvelgiant į jo turinį, ištakas ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo įgyvendinamas, gali aiškiai išreikšti ketinimą riboti konkurenciją. Be to, Europos Komisijos pranešimo „Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairės“²¹ (toliau – Gairės) 22 punkte yra nurodyta, kad vertinant, ar susitarimas turi tikslą riboti konkurenciją, atsižvelgiama į kelis veiksnius. Šie veiksniai visų pirma yra susitarimo turinys ir objektyvūs tikslai, kurių siekiama susitarimu. Taip pat gali reikėti paanalizuoti su susitarimo įgyvendinimu susijusias sąlygas ir faktinius šalių veiksmus ir elgesį rinkoje. Kitaip tariant, prieš padarant išvadą, kad tam tikras ribojimas yra konkurencijos ribojimas pagal tikslą, gali prireikti išnagrinėti susitarimo sudarymo priežastis ir konkrečias jo įgyvendinimo aplinkybes. Faktinis susitarimo įgyvendinimo būdas gali atskleisti ribojimą pagal tikslą net tuo atveju, kai formaliai susitarime tokios aiškios nuostatos nėra. Įrodymas, kad yra subjektyvus ketinimas iš šalių pusės riboti konkurenciją, yra svarbus veiksnys, tačiau nebūtina sąlyga.

Taigi, vadovaujantis šiais išaiškinimais, susijusiais su draudžiamų susitarimų tikslų nustatymu, galima daryti išvadą, kad Auditorių rūmų sprendimas rekomenduoti minimalias audito kainas ir darbo laiko sąnaudas, atsižvelgiant į pačių rekomendacijų pobūdį, jų ruošimo aplinkybes bei priemones, kurių Auditorių rūmai ėmėsi, kad jomis būtų vadovaujamasi teikiant audito paslaugas, turi tikslą riboti konkurenciją audito paslaugų rinkoje, nustatant minimalias kainas ir kitas paslaugų teikimo sąlygas.

Vertinant konkurencijos taisyklių pažeidimus, svarbu atsižvelgti į naudą, kurią suteikia konkurencija. Veiksminga konkurencija rinkoje užtikrina, kad prekės gamybos ar paslaugos teikimo ištekliai yra panaudojami efektyviausiai, o vartotojai dėl to gauna geriausios kokybės prekes ar paslaugas už optimaliausią kainą. Draudžiamų susitarimų, kaip vienų iš konkurencijos taisyklių pažeidimo formų, atžvilgiu Europos Teisingumo Teismas yra pasisakęs²², kad pati konkurencijos esmė suponuoja tai, jog ūkio subjektai sprendimus dėl savo ūkinės veiklos turi priimti savarankiškai. Prekės ar paslaugos kaina laikytina vienu iš pagrindinių konkuravimo aspektų, dėl kurio sprendimai turėtų būti priimami savarankiškai, todėl susitarimai dėl kainų laikomi vienais iš pačių sunkiausių konkurencijos taisyklių pažeidimų. Europos Komisijos pranešimo „Rekomendacijos dėl EB steigimo sutarties 81 straipsnio taikymo horizontalaus bendradarbiavimo susitarimams“²³ 25 punkte yra nurodyti susitarimai, kurie beveik visada patenka į 81 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Iš esmės tai susitarimai, kurių tikslas yra riboti konkurenciją tokiomis priemonėmis, tarp kurių nurodytas ir kainų nustatymas. Tokie apribojimai yra laikomi ypač žalingais, kadangi jie tiesiogiai veikia konkurencinio proceso rezultatą. Aukščiau minėtų Gairių 21 punkte paaiškinta, jog konkurencijos ribojimai pagal tikslą – tai tokie ribojimai, kurie vien pagal savo pobūdį gali riboti konkurenciją. Tai yra tokie ribojimai, kurie atsižvelgiant į Europos Bendrijos konkurencijos taisyklių tikslus, turi tokį didelį potencialą daryti neigiamą poveikį konkurencijai, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalis gali būti pritaikoma ir be įrodymų, kad buvo padarytas poveikis rinkai. Ši prielaida remiasi tuo, kad ribojimas yra žymus, ir patirtimi, kuri rodo, kad konkurencijos ribojimai pagal tikslą gali sukelti neigiamus padarinius rinkoje ir sutrukdyti pasiekti tikslų, kurių siekiama įgyvendinant Europos Bendrijos konkurencijos taisykles. Ribojimai, kurių tikslas yra kainų nustatymas, sumažina gamybos apimtis ir padidina kainas, dėl to neefektyviai paskirstomi ištekliai, kadangi prekės ir paslaugos, kurių reikia vartotojams, nėra pagaminamos. Dėl tokių ribojimų pablogėja vartotojų gyvenimo lygis, kadangi vartotojai už prekes ir paslaugas turi mokėti daugiau.

Atsižvelgiant į tokią konkurencijos taisyklių, susijusių su draudžiamais susitarimais, taikymo praktiką, galima daryti išvadą, kad, nustačius, jog susitarimo ar atitinkamų veiksmų tikslas yra riboti konkurenciją, nėra būtina įrodyti tokio susitarimo ar veiksmų realaus poveikio konkurencijai. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Teisingumo Teismas, konstatavęs²⁴, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais nėra būtina kreipti dėmesį į realų susitarimo poveikį, jei tik nustatoma, kad jo tikslas yra konkurencijos trikdymas, ribojimas ar iškraipymas. Iš išdėstyto seka, kad Auditorių rūmų sprendimo priimti rekomendacijas atveju nėra būtinybės įrodyti šio sprendimo poveikio konkurencijai audito paslaugų rinkoje, nes tokio sprendimo tikslas yra riboti konkurenciją.

Papildomai svarbu paminėti, kaip rekomendacijų tikslą supranta Auditorių rūmų nariai. Buvo nurodyta, jog rekomenduojamos kainos padeda išvengti audito kainų dempingo, bei yra geras orientyras naujai ateinantiems į rinką auditoriams, o kvietimas į Auditorių rūmų prezidiumo posėdžius yra veiksminga drausminanti priemonė²⁵.

Auditorių rūmų argumentai, susiję su tuo, kad rekomendacijomis iš tikro siekiama užtikrinti audito paslaugų kokybę ir paslaugų vartotojų (užsakovų) interesus, yra nepagrįsti ir nepaneigia jų konkurencijos ribojimo tikslo. Auditorių rūmų nuomone, per žemos audito kainos kelia įtarimą, kad paslauga bus teikiama nepakankamai kokybiškai, nes žema kaina rodo, jog gali būti atliekamos ne visos reikiamos audito procedūros, kas gali lemti netinkamas audito išvadas. Be to, nurodo, kad ES struktūrinių fondų paramos lėšų auditas yra nauja auditorių veiklos sritis, todėl rekomendacijos yra būtinos tam, kad pradedantys užsiimti šia veikla auditoriai ir audito įmonės bei visai naujai į rinką ateinantys ūkio subjektai galėtų orientuotis, kaip jiems skaičiuoti jų darbo laiką bei kiek turėtų kainuoti jų paslaugos.

Tačiau tokie Auditorių rūmų argumentai negali jokiais būdais pateisinti konkurencijos ribojimo tarp audito paslaugas teikiančių ūkio subjektų. Minimalių audito kainų, darbo laiko sąnaudų bei jų plano ir minimalaus valandinio audito įkainio nustatymas negali būti priemonė teikiamų audito paslaugų kokybei užtikrinti, ką pripažįsta ir patys Auditorių rūmai – maža kaina nebūtinai yra susijusi su netinkamai atliekamu auditu²⁶. Auditas laikytinas kokybišku, jei jis atliktas vadovaujantis Audito įstatymu, kitais teisės aktais, audito standartais, Auditorių profesinės veiklos kodeksu. Be to, gerinti teikiamų paslaugų kokybę ūkio subjektus skatina ir veiksminga bei sąžininga konkurencija, o ne jos ribojimas nustatant minimalias kainas ir darbo laiko sąnaudas. Taip pat pastebėtina, kad rekomendacijos niekaip neužtikrina ir audito paslaugų vartotojų (užsakovų) interesų, priešingai – jos klaidina audito paslaugų vartotojus (užsakovus) dėl realios audito kainos, pagrįstos paslaugos savikaina, bei sudaro klaidingą įspūdį, kad tik auditas, kurio kaina nustatyta atsižvelgiant į rekomendacijas, yra kokybiškas auditas.

Atskirai galima aptarti ir Auditorių rūmų rekomendacijų poveikį konkurencijai audito paslaugų rinkoje, nors įrodinėti šį poveikį šiuo atveju ir nėra būtina. Atsižvelgiant į tai, kad Auditorių rūmų rekomendacijos vertintinos, kaip priemonė, kuria siekiama nustatyti audito paslaugų minimalias kainas, darytina išvada, kad jos neišvengiamai apriboja konkurenciją keliais aspektais.

Pirmiausiai, tokios rekomendacijos sudaro sąlygas audito paslaugas teikiantiems ūkio subjektams derinti savo veiksmus, nustatant savo paslaugų kainas, nes jie žino, kad jų konkurentai vienaip ar kitaip gali laikytis Auditorių rūmų rekomenduojamo minimalaus kainų lygio. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas audito paslaugas teikiantiems ūkio subjektams vienodinti savo teikiamų paslaugų kainas, nepriklausomai nuo realios paslaugų savikainos. Be to, dėl aukščiau minėtų priežasčių, tokios rekomendacijos neskatina auditorių bei audito įmonių kuo efektyviau dirbti, mažinti paslaugų kainas ar gerinti jų kokybę, dėl ko nukenčia ir vartotojų (užsakovų) interesai ir jie negauna tos naudos, kurią gautų esant neapribotai konkurencijai.

Dar vienas svarbus konkurencijos ribojimo poveikis audito paslaugų rinkoje – kliūčių patekti į rinką ar plėtoti joje veiklą sudarymas. Kaip nustatyta tyrimo metu, viena iš priežasčių, paskatinusių rekomendacijų priėmimą, buvo noras suvaldyti naujus audito paslaugų rinkos dalyvius²⁷, kad jie, bandydami įsitvirtinti rinkoje, nesiimtų per daug aktyvių konkurencinių veiksmų ir nesiūlytų savo paslaugų žemomis kainomis. Tokiu būdu apribojamos galimybės naujiems rinkos dalyviams sėkmingai pradėti ir plėsti savo veiklą.

Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad Auditorių rūmams, atliekant auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą, savo sprendimais yra draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai veikti laisvą konkurenciją tarp audito paslaugas teikiančių ūkio subjektų. Tačiau, nepaisydami to, Auditorių rūmai nustatė rekomenduotinas minimalias ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito kainas ir darbo laiko sąnaudas, kurios iš esmės buvo privalomo pobūdžio, nes rūmai savo veiksmais siekė, kad šių rekomendacijų būtų laikomasi. Tokiais veiksmais Auditorių rūmai siekė riboti ir ribojo konkurenciją audito paslaugų rinkoje, tuo pažeisdami Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Paramos lėšų minimalios audito kainos buvo paskelbtos Auditorių rūmų tinklalapyje 2004 m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į tai, kad šios rekomendacijos buvo skelbiamos trumpą laiką, be to, nebuvo surinkta duomenų, kurie rodytų draudžiamą susitarimą tarp audito paslaugas teikiančių ūkio subjektų, tyrimas buvo nutrauktas. Tyrimas buvo atnaujintas 2006 m. balandžio mėn., gavus audito įmonių pareiškimus, taip pat susijusius su rekomenduojamomis audito paslaugų kainomis, ir buvo padaryta išvada, jog Auditorių rūmai iš tikro siekė rekomendacijomis nustatyti minimalias audito kainas, o Paramos lėšų minimalių audito kainų rekomendavimas 2004 m. nebuvo atsitiktinis pavienis Auditorių rūmų sprendimas, susijęs su audito paslaugų kainų reguliavimu, nes 2006 m. sausio mėn. buvo priimtos kitos rekomendacijos – Darbo laiko sąnaudų normatyvai bei Darbo laiko sąnaudų planas. Taigi, tik atnaujinus tyrimą buvo nustatyta, kad Auditorių rūmai turėjo tikslą reguliuoti minimalių kainų lygį bei kitas audito paslaugų teikimo sąlygas ir tokiu būdu riboti konkurenciją audito paslaugų rinkoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad tiek Paramos lėšų minimalios audito kainos, tiek Darbo laiko sąnaudų normatyvai bei Darbo laiko sąnaudų planas yra atskiri vieno tęstinio konkurencijos taisyklių pažeidimo epizodai, kuriuos vienija vienodos priemonės – rekomendacijų priėmimas, vienas bendras tikslas – konkurencijos ribojimas nustatant minimalias audito paslaugų kainas bei kitas paslaugų teikimo sąlygas, bei tas pats subjektas, priimantis tokius sprendimus – Auditorių rūmai. Tokių Auditorių rūmų veiksmų traktavimas kaip atskirų savarankiškų Konkurencijos įstatymo pažeidimų, būtų nepagrįstas ir visapusiškai neatskleistų bendro Auditorių rūmų veiksmų plano bei jo tikslų, susijusių su ūkio subjektų – auditorių ir audito įmonių – ūkinės veiklos reguliavimu ribojant konkurenciją audito paslaugų rinkoje.

Analogiškos nuomonės dėl sudėtinių konkurencijos taisyklių pažeidimų laikomasi ir Europos teismų praktikoje, pavyzdžiui, Europos Pirmos instancijos teismas savo sprendime²⁸ konstatavo, kad suderinti veiksmai laikomi sudėtiniais vieno draudžiamo susitarimo elementais, jeigu nustatoma, kad jie sudaro vieno visaapimančio plano, turinčio bendrą tikslą, dalį.

Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad Auditorių rūmai, priimdami rekomendacijas, vykdė vieną tęstinį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, kurio pradžia laikytinas paskelbimas apie Paramos lėšų minimalias audito kainas 2004 m., ir kuris klausimo nagrinėjimo Konkurencijos tarybos viešojo bylų nagrinėjimo posėdžio metu nebuvo nutrauktas.

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Šio įstatymo 42 straipsnyje numatytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama diferencijuojant skiriamų baudų dydį. Tokios aplinkybės apima pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kurios nurodytos Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Baudos dydis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591²⁹ patvirtintomis „Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis“ (toliau – Taisyklės).

Taisyklėse nurodyta, kad baudos dydis nustatomas apskaičiuojant baudos dydį už pažeidimo pavojingumą ir baudos dydį už pažeidimo trukmę.

Pagal pažeidimo pavojingumą Auditorių rūmų vykdomas pažeidimas laikytinas sunkiu Konkurencijos įstatymo pažeidimu, nes tai yra draudžiamas susitarimas, kuriuo nustatomos minimalios kainos ir kitos paslaugų teikimo sąlygos visiems audito paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantiems ūkio subjektams. Tokio pobūdžio susitarimai, kaip jau nagrinėta aukščiau, laikomi ypač žalingais, nes tiesiogiai veikia konkurencinį procesą ir neišvengiamai riboja konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Už pažeidimo pavojingumą skiriamas 25000 Lt baudos dydis.

Tyrimo metu nustatyta, kad pažeidimas truko nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. birželio mėn., t. y. virš 2 metų. Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad, jeigu pažeidimas truko ilgiau kaip metus, baudos už pažeidimo trukmę dydis sudaro iki 10 proc. baudos už pažeidimo pavojingumą dydžio už kiekvienus pažeidimo metus. Atsižvelgiant į šias nuostatas, už pažeidimo trukmę skiriamas 5000 Lt baudos dydis.

Auditorių rūmų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Galutinis baudos dydis apskaičiuojamas, sudedant baudos dydį už pažeidimo pavojingumą ir baudos dydį už pažeidimo trukmę, ir yra 30000 Lt.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 41 straipsnio 1 dalimi,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Lietuvos auditorių rūmai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2. Už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą Lietuvos auditorių rūmams skirti 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) baudą.

3. Įpareigoti Lietuvos auditorių rūmus per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas