DĖL LIETUVOS KINOLOGŲ DRAUGIJOS VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Lietuvos kinologų draugijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl Lietuvos kinologų draugijos (toliau – LKD, Draugija, Asociacija) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimams pradėtas 2008 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 1S-96¹, gavus IĮ „Terra Animalis“ (toliau – Pareiškėjas, „Terra Animalis“), užsiimančios mažmeninės prekybos veikla parduotuvių tinkle „KIKA“, prašymą².

Pareiškėjas prašyme nurodė, jog Draugija savo internetiniame puslapyje viešai išplatino draudimą pardavinėti šuniukus su LKD išduotais kilmės dokumentais parduotuvėse. Anot IĮ „Terra Animalis“, tokie Draugijos draudimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas.

Tyrimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1S-172³, 2009 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 1S-37⁴ , 2009 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 1S-81⁵ bei Konkurencijos tarybos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1S-142⁶.

Tyrimo laikotarpis - 2007 – 2009 metai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta⁷, jog 2007 m. spalio 24 d. įvyko LKD tarybos posėdis, kurio metu, kaip užfiksuota šio posėdžio protokolo 8 punkte, LKD nariams buvo nutarta priminti, jog „<...> draudžiama pardavinėti šuniukus su kilmės dokumentais parduotuvėse“.

Analogiškas klausimas pakartotinai buvo svarstomas ir 2008 m. sausio 29 d. LKD tarybos posėdyje, kur šio posėdžio protokolo 3 punkte pažymima, kad: „Dar kartą svarstomas šuniukų pardavinėjimo parduotuvėse klausimas. FCI laikosi aiškios pozicijos – šuniukai su FCI šalių kilmės dokumentais negali būti pardavinėjami parduotuvėse. LKD yra FCI narė ir privalo laikytis FCI nuostatų, todėl nutraukia bendradarbiavimą su organizacijomis, pardavinėjančiomis parduotuvėse šuniukus, taip pat laiko netinkama priimti paramą iš šių organizacijų“⁸.

2008 m. balandžio 12 d. įvyko LKD konferencija, kurios metu, kaip užfiksuota konferencijos protokolo 3 punkte, be kita ko, buvo nuspręsta: „vienbalsiai <...> patvirtinti LKD poziciją netoleruoti šuniukų perpardavinėjimo – tiek parduotuvėse, tiek kitais būdais. <...>“⁹.

Minėtoje konferencijoje (užfiksuota protokolo 7 punkte) taip pat buvo patvirtinti LKD Šunų veisimo nuostatai¹⁰ (įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d.), kuriuose, be kita ko, nors ir numatyta veisėjo teisė realizuoti šuniukus (nuostatų 4.2.4 punktas), tačiau taip pat imperatyviai įtvirtinama šunų veisėjo prievolė jokia forma neperduoti šuniukų fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, turintiems tikslą juos perparduoti (4.3.10 punktas), bei prievolė realizavus šuniukus per dvi savaites nuo perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui šuniukų perdavimą naujam savininkui patvirtinančių dokumentų kopijas (4.3.11, 13.3 punktai). Tuo tarpu nuostatų skyriuje, reglamentuojančiame nuobaudas veisėjams, nustatyta, kad LKD veisėjas netenka veisimo teisės 3 metams, jei, be kita ko, jis parduoda savo šuniukus fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, turintiems tikslą juos perparduoti (14.1.3 punktas).

Iš esmės analogiškos aukščiau aprašytoms nuostatos įtvirtintos ir LKD konferencijoje, įvykusioje 2009 m. balandžio 18 d., naujai patvirtintuose Šunų veisimo nuostatuose (įsigaliojo 2009 m. gegužės 1 d.), išskyrus tai, kad pagal naujuosius Nuostatus šuns veisėjas apie realizuotus šuniukus turi pranešti Draugijai ne per dvi savaites, bet per vieną mėnesį¹¹.

Taip pat nustatyta, kad LKD kartu su Šunų veisimo nuostatais yra patvirtinusi ir „Šuns perdavimo sutarties“ formą, kurioje nurodoma, jog sutartis sudaroma trimis egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai, o trečiasis turi būti perduodamas LKD. Be to, nurodoma, kad „dalyje „Kitos sąlygos“ rekomenduojama nurodyti šuns kainą, jei yra – esamus šuns trūkumus, tai pat abiejų šalių įsipareigojimus“.

Tyrimo metu, be kita ko, nustatyta¹², jog LKD sprendimas, kuriuo vadovaujantis Draugijos nariams „Draudžiama pardavinėti šuniukus su LKD dokumentais parduotuvėse“, buvo viešai skelbiamas LKD internetiniame tinklalapyje www.kinologija.lt, o taip pat ir vokiečių dogų savininkams skirtame interneto tinklalapyje http://greatdane.lt/Skelbimai/Dėmesio !.

Aukščiau minėti LKD sprendimai, kuriais draudžiama jos nariams pardavinėti šuniukus su LKD išduotais kilmės dokumentais perpardavėjams, šiame nutarime vadinami LKD sprendimais.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2008 m. vasario 20 d. vykusio LKD tarybos posėdžio metu buvo suspenduota dviejų LKD tarybos narių veikla taryboje, o 2008 m. balandžio 12 d. vykusios Draugijos konferencijos metu buvo nuspręsta juos pašalinti iš tarybos narių. Šį sprendimą, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų¹³, sąlygojo tai, kad buvo grubiai pažeistas LKD tarybos nutarimas netarpininkauti darant eksportinius Baltarusijos kinologų sąjungos kilmės dokumentus šuniukams, dėl kurių dažniausiai kreipdavosi IĮ „Terra Animalis“ valdomo „KIKA“ parduotuvių tinklo klientai. Buvo nuspręsta, kad tarybos nariai, atstovaujantys Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungą (LKD narę), savo veiksmais, t. y. su „KIKA“ tinklo vadovybe oficialiai susitarus dėl tarpininkavimo gaunant eksportinius šuniukų dokumentus iš Baltarusijos, padarė rimtą žalą Draugijos tarybos bei pačios Draugijos įvaizdžiui, kadangi LKD, o taip pat ir jos nariai, turi laikytis FCI nuostatos netoleruoti šuniukų pardavinėjimo parduotuvėse

Lietuvos kinologų draugija yra pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą (toliau – Asociacijų įstatymas) 1992 m. įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo (LKD įstatų 1.1 punktas), kurio tikslas – vienyti kinologijos mėgėjus, koordinuoti LKD narių veiklą, atstovauti LKD narių interesams, juos ginti ir tenkinti kitus viešuosius interesus (LKD įstatų 1.3 punktas).

Asociacija, įgyvendindama savo tikslus ir uždavinius, vadovaujasi savo įstatais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Asociacijų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat FCI dokumentų reikalavimais (LKD įstatų 1.8 punktas) bei tvarko Lietuvos šunų veislės knygą¹⁴ (2.4.1 punktas), išduoda šunų kilmės liudijimus (2.4.2 punktas), nustato šunų veisimo principus (2.4.4. punktas). LKD taipogi organizuoja oficialius tarptautinius ir nacionalinius kinologinius renginius (čempionatus, parodas, varžybas, bandymus, seminarus, kursus, apmokymus ir pan.) (2.4.8 punktas), koordinuoja savo narių veiklą kinologijos srityje (2.4.16 punktas) ir kt.

Draugijos įstatai numato, jog LKDnariais gali būti juridiniai asmenys – sąjungos, asociacijos, bendrijos, kinologiniai centrai, klubai bei kitos kinologinės organizacijos, įregistruotos ir veikiančios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, kurių įstatai neprieštarauja LKD įstatams (3.1 punktas). Šie juridiniai asmenys jungia šunų savininkus, kurie, be kita ko, veisia ar gali veisti grynaveislius šunis (jei tik jiems nuosavybės teise priklauso kalė) bei šunims susilaukus palikuonių (šuniukų) juos parduoda.

Nustatyta¹⁵, kad Asociacija vienija 37 šunininkystės klubą, kurie apjungia šunų savininkus, asmenis, veisiančius grynaveislius šunis, taipogi asmenis, kurie tiesiog neabejingi šunims (gyvūnams augintiniams).

LKD nariai (klubai, o taip pat ir jų nariai) privalo laikytis įstatų ir vidaus taisyklių (4.3 punktas), o nesilaikymo atveju (tiek įstatų, tiek kitų galiojančių Konferencijoje priimtų LKD dokumentų reikalavimų, jei tai kenkia LKD ar jos narių interesams), nariai gali būti šalinami iš Draugijos (3.6, 4.4 punktai).

Taip pat nustatyta (LKD įstatų 1.9, 5.1, 5.2 ir 7.4 punktai), jog Draugija įgyja teisės aktų, LKD įstatų reikalavimams bei veiklos tikslams neprieštaraujančias civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus: konferenciją, tarybą, kurią sudaro 9 nariai (prezidentas ir 8 konferencijoje išrinkti asmenys), ir prezidentą.

Tyrimo metu, inter alia, nustatyta, jog Asociacija yra vienintelė organizacija, turinti teisę oficialiai atstovauti Lietuvos kinologams Tarptautinėje kinologų federacijoje – didžiausioje pasaulyje tarptautinėje kinologų organizacijoje, – narystė kurioje yra laikoma prestižo reikalu¹⁶. LKD vienija apie 90 procentų visų Lietuvos šunų veisėjų.¹⁷

Tyrimo metu nustatyta, kad Asociacija per 2008 m. išdavė 6262 kilmės dokumentus, įskaitant 500 šunų su eksportiniais kilmės dokumentais¹⁸.

Siekiant tinkamai įvertinti LKD veiksmus, tyrimo metu buvo analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys naminių gyvūnų, įskaitant šuniukų, pardavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas ir principus.

Tyrimo metu nustatyta, kad prekybą naminiais gyvūnais reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas (toliau – Gyvūnų laikymo įstatymas) (Žin., 1997, Nr. 108-2728), įtvirtinantis bendriausius gyvūnų globos ir apsaugos principus bei reikalavimus. Šiuos klausimus taip pat reguliuoja Europos Tarybos 1987 m. lapkričio 13 d. Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos (toliau – Europos konvencija) (Žin., 2004, Nr. 80-2839).

Atlikus minėtų teisės aktų analizę, nustatyta, jog gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra jiems kenksmingos (Gyvūnų laikymo įstatymo 4 straipsnis). Auginimo ir laikymo sąlygos yra parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus, t.y. fiziniai ir juridiniai asmenys, laikantys (namuose ar įstaigoje prekybai) gyvūnus, privalo laikytis gyvūnų laikymo normų (Gyvūnų laikymo įstatymo 4 bei 17 straipsniai).

Taip pat nustatyta, kad prekiauti naminiais ir dekoratyviniais gyvūnais leidžiama savivaldos institucijų nustatytose vietose ir laikantis prekybos naminiais gyvūnais reikalavimų (Gyvūnų laikymo įstatymo 8 straipsnis). Asmenys, norintys prekiauti gyvūnais, turi apie tai pranešti atitinkamoms savo šalies kompetentingoms institucijoms¹⁹ (Europos konvencijos 8 straipsnis), o ši veikla gali būti atliekama tik tuo atveju, jei veiklai naudojamos patalpos ir įranga atitinka Europos konvencijos 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t.y. gyvūnui teikiama priežiūra, būstas ir dėmesys, parūpinama tinkamo pašaro ir vandens, sudaromos sąlygos judėti, imamasi tinkamų priemonių, kad gyvūnas neištrūktų.

Prekybą naminiais gyvūnais taip pat reglamentuoja Veterinarijos reikalavimai gyvūnų globos namams, patvirtinti VMVT direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. B1-1015 (toliau – Reikalavimai) (Žin., 2004, Nr. 179-6654) bei Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo reikalavimai, patvirtinti VMVT direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 (toliau – Reikalavimai veterinarinės kontrolės objektams) (Žin., 2005, Nr. 31-1025).

Reikalavimų, kurie parengti atsižvelgiant į minėtą Europos konvenciją, 2 punkte nurodyta, jog šie reikalavimai taikomi, be kita ko, šunų, kačių veislynams bei viešbučiams. Reikalavimai nustato bendriausius minimalius veterinarijos reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti gyvūnų gerovės kriterijų įgyvendinimą. Šių Reikalavimų 10 punkte nustatyta, kad gyvūnų globos namus, įskaitant ir veislynus, kontroliuoja teritorinės VMVT. Reikalavimuose įtvirtinamos šunų laikymo taisyklės (V skyrius), kuriose reglamentuojama, kaip turėtų būti globojami šunys, kokiame būste laikomi bei prižiūrimi, ir kiti pagrindiniai šunų gerovę užtikrinantys kriterijai.

Remiantis Reikalavimų veterinarinės kontrolės objektams nuostatomis, apskričių VMVT atlieka valstybinės veterinarinės kontrolės objektų (išskyrus maisto tvarkymo subjektus), kuriems taip pat priklauso ir gyvūnų augintinių veisimo įmonės, prekiautojai gyvūnais augintiniais bei prekiautojų gyvūnais augintiniais patalpos, registraciją ir jų kontrolę, kuria garantuojama, kad ūkio subjektas vykdo veiklą pagal veterinarinius, sanitarinius higieninius reikalavimus, t. y. nekelia grėsmės gyvūnų ir žmonių sveikatai bei aplinkai.

Taip pat nustatyta²⁰, jog VMVT yra suteikusi 29 veterinarinius patvirtinimus prekiautojams gyvūnais augintiniais (įskaitant ir patvirtinimą, išduotą pareiškėjui) bei užregistravusi 95 prekiautojų gyvūnais augintiniais patalpas, iš kurių 45 priklauso IĮ „Terra Animalis“.

Nustatyta, jog nė vienas iš aukščiau minėtų teisės aktų, o taip pat kiti teisės aktai nenumato draudimų parduoti šunis asmenims, kurie juos perparduotų, taip pat minėti teisės aktai nenumato draudimų pardavinėti šuniukus parduotuvėse. Tai patvirtino ir LKD prezidentė, duodama paaiškinimus Konkurencijos taryboje²¹.

Tyrimo metu, siekdama įvertinti LKD veiksmus, Konkurencijos taryba, be kita ko, kreipėsi ir į VMVT dėl informacijos, susijusios su nagrinėjamu klausimu, bei bendros šios institucijos nuomonės dėl prekybos šuniukais zoologijos prekių parduotuvėse pateikimo²².

Atsakydama VMVT pažymėjo²³, kad gyvūnai turi būti auginami ir laikomi bei prekiaujama jais tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui, ir gyvūnų auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus. Prekiauti naminiais gyvūnais leidžiama savivaldos institucijų nustatytose vietose. Specialiųjų reikalavimų prekybai naminiais gyvūnais prekybos tinklų parduotuvėse arba zooparduotuvėse nėra. Todėl VMVT nuomone, prekiauti gyvūnais augintiniais prekybos tinklų parduotuvėse galima.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog LKD savo veiklos principus grindžia bei vadovaujasi Tarptautinės kinologų federacijos priimamais teisės aktais. Pagal Tarptautinės kinologų federacijos tarptautinių veisimo nuostatų preambulės 8 punktą šunų pardavėjams ir komerciniams šunų veisėjams neleidžiama užsiimti veisimu FCI valstybėje narėje ar valstybėje partnerėje²⁴. FCI tarptautinių veisimo nuostatų 19 punkte nustatyta, jog FCI valstybių narių ir valstybių partnerių veisimo taisyklės gali nustatyti daugiau reikalavimų, nei šie FCI tarptautiniai veisimo nuostatai, tačiau tos taisyklės negali šiems FCI nuostatams prieštarauti ar būti su jais nesuderinamos. Šių tarptautinių veisimo nuostatų pagrindu LKD priėmė Lietuvos šunų veisimo nuostatus, kurie detalizuoja tarptautines taisykles. Jų privalo laikytis visi LKD veisėjai bei šunų savininkai, kaip nustatyta LKD Šunų veisimo nuostatų 2.2 punkte. Tarp šiais nuostatais nustatytų veisėjų pareigų minima pareiga laikytis FCI ir LKD priimtų veisimo nuostatų ir taisyklių bei visų kitų dokumentų, reglamentuojančių LKD ir jos narių veiklą ir su ja susijusių (4.3.1 punktas).

FCI statuto 9 straipsnio c dalyje, nustatančioje šios federacijos narių ir valstybių partnerių pareigas, teigiama, kad visi nariai privalo pilnai vadovautis šiais statutais, FCI reglamentais, cirkuliarais ir FCI Generalinės Asamblėjos ir Generalinio Komiteto priimtais sprendimais, tačiau su sąlyga, jog šie teisės aktai neprieštarauja valstybės narės nacionaliniams teisės aktams, priimtiems vietos valdžios institucijų. Šia nuostata pats FCI statutas įtvirtina kolizijos taisyklę, esant neatitikimui tarp FCI priimtų dokumentų normų bei nacionalinių kiekvienos valstybės narės teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų – tokioje situacijoje pirmenybė teikiama valstybių narių valdžios institucijų nustatytam reguliavimui.

Tyrimo metu, išanalizavus surinktą informaciją ir įvertinus nustatytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad LKD, priimdama sprendimus (tiek valdymo organų susirinkimuose, tiek ir veisimo taisyklėse) drausti perduoti šuniukus su LKD išduotais dokumentais fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, turintiems tikslą juos perparduoti, ribojo konkurenciją veislinių šuniukų su LKD išduotais kilmės dokumentais pardavimo rinkoje Lietuvos Respublikoje ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei minėtos dalies 3 punkto reikalavimus. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Kartelių skyriaus 2009 m. gruodžio 16 d. pranešime Nr. 5S-60 „Apie atliktą tyrimą dėl Lietuvos kinologų draugijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – Pranešimas)²⁵.

Lietuvos kinologų draugija 2010 m. sausio 5 d. rašte pažymėjo, jog su Pranešime pateiktomis tyrimo išvadomis nesutinka²⁶. Draugijos manymu, tyrimo metu nagrinėti LKD veiksmai nėra laikytini pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymą. Tokią išvadą LKD iš esmės grindžia tuo, jog ji yra nevyriausybinė organizacija, ginanti viešąjį interesą šunų gerovei užtikrinti, dėl to jos priimti sprendimai turėtų būti vertinami remiantis LKD veiklos tikslais ir egzistavimo prasme, nes priešingu atveju būtų pažeistos šunų mylėtojų prigimtinės teisės ir visuotinis interesas, dėl kurio ji veikia. Be to, Draugija, pateikdama nuomonę, teigė, jog ginčytinas ir Pranešime pateikiamas atitinkamos prekės rinkos apibrėžimas, tuo pačiu pabrėžiamas ir šuns, kaip ypatingo komercinių santykių objekto, teisinis ir faktinis statusas. Rašte taip pat pažymima, jog, atsižvelgus į tai, kad LKD nuostatos prisidėjo prie vartotojų gerovės kėlimo, konstatuoti konkurencijos pažeidimo rinkoje negalima. Taip pat nurodoma, kad nagrinėti LKD veiksmai tenkina išimties, numatytos Konkurencijos įstatymo 6 straipsnyje, taikymo sąlygas.

2010 m. kovo 18 d. įvyko Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdis. Pastarajame dalyvavę LKD atstovai palaikė raštu pateiktoje nuomonėje išsakytą poziciją.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, įskaitant ir tuos susitarimus, kuriais siekiama nustatyti tam tikros prekės pardavimo ar gamybos kiekius. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 10 dalį susitarimu yra laikomi bet kokia forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ar pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Taigi, įvertinus nurodytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar LKD veiksmai, kuriais Draugijos valdymo organų posėdžiuose buvo nustatytas draudimas parduoti šuniukus su LKD išduotais kilmės dokumentais fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims perpardavimui, gali būti laikomi susitarimu tarp konkurentų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Siekiant tai nustatyti, šiuo atveju pirmiausiai būtina tinkamai įvertinti atitinkamą rinką, nustatyti joje konkuruojančius ūkio subjektus.

Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis, ES sutartis) 101 straipsnio (anksčiau 81 straipsnis) nuostatas, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį reikia atitinkamai vadovautis Sutarties 101 straipsnio taikymo praktika.

Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (toliau – Paaiškinimai), patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 (Žin., 2000, Nr. 19-487), kurie parengti ir suderinti su Europos Komisijos pranešimu „Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams“ (97/C 372/03) (toliau – Pranešimas dėl atitinkamos rinkos) ir Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Atkreiptinas dėmesys, jog atitinkamos rinkos apibrėžimas konkurencijos teisėje nėra savitikslis dalykas, jis priklauso nuo siekiamų tikslų (Pranešimo dėl atitinkamos rinkos 10 p.), todėl, priklausomai nuo tiriamo konkurencijos klausimo pobūdžio, atitinkama rinka gali būti apibrėžiama skirtingai. Taigi, šiuo atveju siekiant nustatyti, ar LKD, kaip draugijos, vienijančios grynaveislių šunų veisėjus, veiksmai galėjo riboti, trukdyti ar iškraipyti konkurenciją, buvo analizuojama ūkio subjektų, užsiimančių ar susijusių su veislinių šuniukų pardavimu, veikla.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje prekės rinka įvardijama kaip prekių visuma, kurios pirkėjo požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.

Kaip minėta nutarime, tyrimo metu buvo nagrinėti LKD veiksmai, susiję su šuniukų, turinčių Draugijos išduotus kilmės dokumentus, pardavimo veikla, kuria užsiima LKD nariams priklausantys veisėjai.

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus šunys priskiriami naminiams gyvūnams²⁷, kuriais prekiauti leidžiama savivaldos institucijų nustatytose vietose ir laikantis prekybos naminiais gyvūnais reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas Prekybos naminiais gyvūnais taisykles²⁸.

Įvertinus šiuo metu susiklosčiusią prekybos naminiais gyvūnais praktiką, darytina išvada, jog šuniukai gali būti parduodami turguose, šunų veislynuose, specializuotose parduotuvėse (prekybos įmonėse) ir kt. Nagrinėjamu atveju šuniukų pardavimo pobūdis, galima teigti, priklauso nuo to, kokius šuniukus, t.y. grynaveislius (turinčius kilmės dokumentus) ar ne, ketinama parduoti. Minėta aplinkybė iš esmės lemia, jog šuniukai, neturintys kilmės dokumentų, dažniausiai yra parduodami turguose, namuose (butuose) arba specializuotose parduotuvėse (gali būti parduodami ir su dokumentais, išduotais užsienio šalyse). Tuo tarpu šuniukai, turintys LKD kilmės dokumentus, Lietuvoje yra parduodami iš šunų veislynų, t. y. veisėjas tiesiogiai parduoda šuniukus pirkėjui tik su kilmės dokumentais, identifikuotus tatuiruote arba mikroschema. Be to, veisliniai šuniukai parduodami tik su rašytinėmis pirkimo – pardavimo sutartimis²⁹.

Minėtuose kilmės dokumentuose nurodomas šuniuko genealoginis medis (tėvai, protėviai bei jų sveikatos būklė), šuniuko veislė, kailio spalva, veisėjas, veislyno pavadinimas ir kiti svarbūs duomenys. Šuniukai, neturintys kilmės dokumentų, dažniausiai įvardijami kaip mišrūnai ir nėra siejami su konkrečiai veislei būdingomis savybėmis, nes išaugę šuniukai pagal išvaizdą gali būti priskiriami vienai šunų veislei, o pagal charakterio savybes – kitai šunų veislei.

Taigi, LKD kilmės dokumentai garantuoja, kad bus nusipirktas būtent tos veislės šuniukas, kad jis nebus mišrūnas, o turės konkrečiai šunų veislei būdingas savybes, ir bus naudojamas pagal paskirtį³⁰. Be to, pažymėtina, kad tik turintys kilmės dokumentus šuniukai gali dalyvauti parodose, varžybose, medžioklėse ir tik tokie šunys gali būti veisiami, ir jų palikuonys gali gauti kilmės sertifikatus³¹.

Pažymėtina, kad šuniukų su kilmės dokumentais pardavimo kaina 2-3 kartus didesnė negu šuniukų be minėtų dokumentų³². Veislinių šuniukų kaina priklauso nuo to, kas yra šuniuko tėvai, taip pat nuo veislyno žinomumo ir autoriteto, todėl, jei vieno veislyno šuniukai gali būti parduodami už 6-7 tūkstančius litų, kiti tos pačios veislės šuniukai gali būti parduoti tik už 3 tūkstančius litų.³³

Pirkėjai negali žymiai paveikti vyraujančių šuniukų su kilmės dokumentais kainų ir kitų pardavimo sąlygų, nes dėl aukščiau išvardintų priežasčių pirkėjas šuniukų su kilmės dokumentais negali pakeisti šuniukais be kilmės dokumentų, todėl šuniukų be kilmės dokumentų kainų mažėjimas (nuo 5 iki 10 procentų ar net 50 procentų) neturės įtakos minėtiems pirkėjams. Taip pat kitų veisėjų, kurių veisiami šuniukai turi kilmės dokumentus, šuniukų kainos neturi lemiamos įtakos LKD narių parduodamų šuniukų kainoms, nes šuniukai su LKD kilmės dokumentais priklauso FCI ir turi geresnes veisimo ir pardavimo galimybes, nes narystė FCI garantuoja tarptautinį pripažinimą ir prestižinį statusą, o FCI pripažįstami šuniuko kilmės dokumentai užtikrina, jog gyvūnas atitinka aukščiausius tai veislei keliamus standartus (FCI ir LKD ypatingai rūpinasi šunų sveikata, paveldimų ligų profilaktika, šuniukų veisline kokybe)³⁴. Tai, jog šuniukai su išduotais LKD dokumentais dėl savo savybių laikytini nepakeičiamais šuniukais su kitais kilmės dokumentais ar šuniukais be kilmės dokumentų, be kita ko, patvirtina ir pati LKD.³⁵

Nagrinėjamu atveju nėra svarbu atskiros veislinių šuniukų savybės ar naudojimo galimybės, nes šiame tyrime nagrinėjamos visų veislių šuniukų su LKD dokumentais pardavimo galimybės bei pardavimų skaidrumas, kadangi nagrinėjami veiksmai, susiję su visų veislių šunų pardavimų ribojimais, neišskiriant pagal atskiras veisles.

Pirkėjas, įsigijęs veislinį šuniuką su LKD išduotais kilmės dokumentais, žino, kokia jo augintinio perspektyva. Pavyzdžiui, jeigu jis bus įregistruotas pagrindiniame registre ir bus žinomi trijų kartų šunų kilmės duomenys, toks šuo turės geresnes perspektyvas dalyvaudamas FCI parodose, turės didesnes galimybes laimėti titulą ir kt.³⁶ Nuo šių dalykų priklauso šuniuko ateitis ir perspektyva. Turėdamas alternatyvios organizacijos išduotus kilmės dokumentus šuniukas negalės dalyvauti FCI parodose, atitinkamai tolesnio veisimo požiūriu tokio šuniuko perspektyva yra blogesnė³⁷.

Klubai, kurie nepriklauso LKD, taip pat gali vienyti veisėjus, kurie gali veisti šuniukus su kilmės dokumentais, tačiau pastarieji negali konkuruoti su LKD klubams priklausančiais veisėjais, nes tik LKD išduoda kilmės dokumentus, kuriuos pripažįsta FCI. Pastebėtina, kad kiekvienoje šalyje yra tik viena organizacija, priklausanti FCI. Anot pačios LKD, narystės LKD pagrindinis privalumas – prestižas ir tarptautinis pripažinimas³⁸. LKD yra vienintelė oficiali organizacija, atstovaujanti Lietuvos kinologams Tarptautinėje kinologų federacijoje FCI (FCI turi 82 narius, po vieną kinologų organizaciją iš šalies, ir bendradarbiauja su JAV ir Didžiosios Britanijos organizacijomis, t. y. tai įtakingiausia kinologų organizacija pasaulyje)³⁹.

LKD teigimu, LKD vienijami veisėjai, kurių veisiami šuniukai turi LKD kilmės dokumentus ir gali būti parduoti, sudaro apie 90 procentų visų Lietuvos veisėjų⁴⁰. Kiti apytiksliai 10 procentų veisėjų, kurių veisiami šuniukai taip pat turi kilmės dokumentus, nepriklauso FCI, nes tik LKD priklauso FCI, ir, kaip jau buvo akcentuota, tik jos išduodami kilmės dokumentai yra vertinami pasauliniu mastu⁴¹. Tik LKD yra vienintelė Lietuvos atstovė FCI struktūroje, tad veisėjams norint gauti tarptautinį pripažinimą, jie turi rinktis narystę LKD.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pirkėjo, kaip ir tiekėjo, požiūriu veislinių šuniukų su LKD išduotais kilmės dokumentais pardavimas neturi artimų pakaitalų. Taigi, įvertinus visas aplinkybes, prekės rinka apibrėžiama kaip veislinių šuniukų su LKD išduotais kilmės dokumentais pardavimo rinka.

Tai, jog kitų ne LKD priklausančių veisėjų šuniukai net ir su kilmės dokumentais nelaikytini konkurentais LKD nariams, pripažįsta ir pati LKD: „Kitos organizacijos, išduodančios kilmės dokumentus šunims, netiesiogiai galėtų vadintis LKD konkurentais nebent ta prasme, kad jų šuniukai užima LKD veisėjų potencialių klientų „rankas“, tačiau jei kalbėtume apie šuniukų kokybę, tai kitas Lietuvoje veikiančias kinologines organizacijas galėtume prilyginti bedokumentinių šunų veisėjams. LKD tikrai nesiekia kitų organizacijų veisiamiems šunims išdavinėti kilmės dokumentų, nes jų veisiami šuniukai neatitinka mūsų kokybės reikalavimų. LKD reikalavimai veisimui yra daug kartų griežtesni (mes ypatingai rūpinamės šunų sveikata, paveldimų ligų profilaktika, šuniukų veisline kokybe), būtent dėl šios priežasties kitų organizacijų veisėjai ir nenori būti LKD klubų nariais“ (2009-12-09 LKD raštas Konkurencijos tarybai Nr. 2009LL23)⁴². LKD prezidentė R. Kazlauskaitė savo paaiškinimuose Konkurencijos tarybai sako, kad „kilmės dokumentus gali išduoti bet kas, o klausimas yra pripažinimas. Pvz.: LGAC(Lietuvos gyvūnų augintojų centras) taip pat išduoda dokumentus, jis kažkuria dalimi gali būti laikomas konkurentu, bet šiaip tai ne.⁴³.

Tačiau, pateikdama nuomonę apie Pranešime išdėstytas išvadas, LKD pakeitė savo poziciją, teigdama, kad atitinkamos prekės rinka nėra tinkamai apibrėžta, kadangi visi šunys yra skirti žmogaus poreikio turėti šunį-draugą tenkinimui, dėl ko LKD šunys yra pakeičiami kitais bet kokiais šunimis. Šunų pirkėjai netrukdomai gali išsirinkti šunis savo nuožiūra iš bet kurio rinkos segmento, t.y. LKD priimtos nuostatos, anot jos, neriboja konkurencijos rinkoje, nes ji turėtų būti apibrėžiama žymiai plačiau.

Remiantis aukščiau išdėstytu, laikytina, kad LKD pateikta nuomonė dėl prekės rinkos apibrėžimo yra nemotyvuota ir nesuteikia pagrindo abejoti Konkurencijos tarybos aukščiau pateikta argumentacija dėl prekės rinkos apibrėžimo.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria iš esmės su panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Šioje byloje atitinkama geografinė rinka apibrėžtina kaip nacionalinė – Lietuvos Respublikos teritorija – rinka. Tokią išvadą, įvertinus paklausos pakeičiamumą, suponuoja kelios aplinkybės.

Visų pirma, LKD vienija 37 Lietuvos šunininkystės klubus – 13 regioninių visų veislių klubų, 22 veislės klubus, jaunųjų vedlių klubą ir Lietuvos šunų sporto sąjungą, t.y. apie 80 procentų Lietuvos šunininkystės klubų ir 90 procentų šuniukų veisėjų⁴⁴. LKD veisėjai veikia visoje Lietuvoje ir iš esmės susiduria su vienodomis konkurencijos sąlygomis (ūkinės veiklos teisinių ribojimų nebuvimu, diferencijavimo tarp skirtingų kinologų klubų nebuvimu ir pan.), o juos vienijančios LKD sprendimai, nutarimai ir kiti priimami dokumentai⁴⁵ galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tik jos ribose. Pažymėtina, jog Tarptautinėje Kinologų Federacijoje kiekvienai valstybei atstovauja po vieną nacionalinę kinologų draugiją (LKD analogai), todėl skirtingose valstybėse galioja skirtingos minėtų nacionalinių draugijų priimtos taisyklės, taip pat nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys naminių gyvūnų veisimą bei pardavimą, o tai reiškia, kad skirtingose valstybėse veisėjai, veisiantys šunis, susiduria su skirtingu jų ūkinės veiklos reglamentavimu, kas lemia skirtingas konkurencijos sąlygas skirtingose valstybėse. LKD veisėjai veislinius šuniukus su LKD išduotais kilmės dokumentais iš esmės parduoda Lietuvoje. Šuniukai iš kitų valstybių veislynų privalo turėti nepriekaištingus (atitinkančius LKD reikalavimus) eksportinius kilmės dokumentus ir tik tada bus perregistruojami LKD. Pastebėtina, kad atvežti šuniukai iš gretimų geografinių teritorijų (Baltarusijos, Rusijos ir kt.) dažniausiai neturi eksporto dokumentų ir negali būti perregistruoti LKD, ir tuo pačiu tokių šuniukų savininkams nesuteikia tų pranašumų, kuriuos turi LKD išduotų dokumentų šuniukų savininkai, todėl iš esmės nesudaro konkurencijos Lietuvos veislynams, priklausantiems LKD, veisiantiems ir parduodantiems šuniukus su LKD išduotais kilmės dokumentais.

LKD naujai įregistruotų ir perregistruotų šuniukų visumoje šuniukai iš kitų valstybių, remiantis LKD pateiktais duomenimis, sudaro iki 8 procentų per metus⁴⁶. Toks iš kitų valstybių įvežtų šuniukų skaičius laikytinas nežymiu ir patvirtinančiu, jog geografinė rinka yra ne platesnė nei nacionalinė.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, atitinkama rinka nagrinėjamu atveju apibrėžiama kaip veislinių šuniukų su LKD išduotais kilmės dokumentais pardavimo rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.

LKD, pateikdama nuomonę apie Pranešime išdėstytas išvadas, nepateikė jokių argumentų, kuriais ginčytų Konkurencijos tarybos apibrėžtą geografinę rinką.

Nors LKD nepateikia argumentų, kurie leistų pagrįstai suabejoti Konkurencijos tarybos pateiktu atitinkamos rinkos apibrėžimu, atkreiptinas dėmesys, jog atitinkamos rinkos apibrėžimas konkurencijos teisėje nėra savitikslis dalykas, jis priklauso nuo siekiamų tikslų (Pranešimo dėl atitinkamos rinkos 10 p.). Todėl būtinybė tiksliai apibrėžti atitinkamą rinką priklauso nuo įtariamo pažeidimo pobūdžio. Tais atvejais, kai net ir tiksliai neapibrėžus atitinkamos rinkos galima įvertinti konkurencijos taisyklių pažeidimo buvimą ar jo nebuvimą, o išvada dėl pažeidimo buvimo ar nebuvimo nesikeistų net ir kitaip apibrėžus atitinkamą rinką, nėra būtinybės tiksliai apibrėžti atitinkamos rinkos.⁴⁷

Todėl, net ir apibrėžus atitinkamą rinką kitaip, t. y. plačiausiai kaip tik įmanoma - į rinką įtraukus visus veislinius šunis tiek su kilmės dokumentais, tiek be kilmės dokumentų, tai neturėtų įtakos išvadai dėl nagrinėjamų susitarimų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, kadangi šioje byloje nagrinėjami susitarimai laikytini pagal tikslą ribojančiais konkurenciją, kurių poveikio rinkai nustatinėti nereikia (argumentai dėl pažeidimų pobūdžio vertinimo pateikiami toliau šiame nutarime), be to, jiems netaikomos išimtys dėl mažareikšmio poveikio⁴⁸.

Nagrinėjamoje atitinkamoje rinkoje veikia LKD nariai – veisėjai ir veislynai, parduodantys veislinius šuniukus su LKD išduotais kilmės dokumentais, kurie užima virš 90 procentų atitinkamos rinkos. Likusią rinkos dalį (apie 8 procentus) užima subjektai, kurių importuojami į Lietuvos Respubliką šuniukai su kilmės dokumentais perregistruojami LKD, t.y. po perregistravimo jų dokumentai laikytini išduotais LKD. Veislinių šuniukų su LKD išduotais kilmės dokumentais pardavimo rinkoje veislynų konkurentais galėtų būti zooprekių parduotuvės ir kiti šuniukų perpardavinėtojai, tačiau nagrinėjami LKD sprendimai eliminuoja šiuos subjektus iš atitinkamos rinkos.

Pažymėtina, kad, remiantis LKD duomenimis, LKD nariai – veisėjai ir veislynai sudaro apie 90 procentų visų Lietuvos Respublikoje veikiančių šunų veislynų ir veisėjų. Likusią apytiksliai 10 procentų rinkos dalį užima veislynai ir veisėjai, priklausantys alternatyvioms LKD organizacijoms, kurios taip pat išduoda šuniukams kokius nors kilmės dokumentus⁴⁹. Tačiau šių organizacijų nariai, kaip jau minėta aukščiau, negalėtų būti laikomi LKD narių konkurentais atitinkamoje rinkoje.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nurodo, kad ūkio subjektais laikomos įmonės, jų junginiai, įstaigos ar organizacijos ar kiti juridiniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis ūkine veikla laikoma visokia veikla, įskaitant susijusią su visų rūšių paslaugų teikimu, todėl šuniukų su LKD išduotais kilmės dokumentais pardavimas laikytinas ūkine veikla Konkurencijos įstatymo prasme. Nagrinėjamu atveju LKD neginčija, kad jos nariai – veislynai ir veisėjai, veikiantys atitinkamoje rinkoje, yra laikytini ūkio subjektais Konkurencijos įstatymo prasme. Taigi, LKD laikytina ūkio subjektų junginiu, dėl to ginčo nėra. Šiuo atveju būtina nustatyti Draugijos galimybę daryti įtaką jos nariams – ūkio subjektams, veikiantiems veislinių šuniukų su LKD išduotais dokumentais pardavimo rinkoje.

Tyrimo metu nustatyta, kad LKD veda Lietuvos šunų veislių knygą ir vienintelė išduoda kilmės dokumentus Lietuvos Respublikoje gimstantiems grynaveisliams šuniukams, taip pat išduoda eksportinius šuniukų kilmės dokumentus, juos perregistruoja (jei šuniukas atkeliauja iš kitos valstybės su eksportiniais dokumentais). Ūkio subjektas (veisėjas), norintis veikti veislinių šuniukų su LKD išduotais dokumentais pardavimo rinkoje, t. y. pardavinėti šuniukus su LKD išduotais dokumentais, turi tapti LKD nariu.

Pagal LKD įstatus, Draugija, įgyvendindama savo uždavinius, be kita ko, atlieka šias funkcijas: nustato šunų veisimo principus (2.4.4. punktas), koordinuoja savo narių veiklą kinologijos srityje (2.4.16. punktas). LKD įstatuose nustatyta, jog LKD narystė pasibaigia jos bet kuriam nariui išstojus iš LKD, nesumokėjus nario mokesčio, jį pašalinus iš LKD, nutraukus LKD veiklą ar ją likvidavus. LKD konferencija turi teisę pašalinti bet kurį narį iš LKD, jei jis kenkia LKD ar jos narių interesams (3.6. punktas). LKD įstatų 4.3. punktas nustato, jog LKD nariai privalo laikytis šių įstatų ir vidaus taisyklių. Jei narys nesilaiko įstatų, galiojančių Konferencijoje priimtų LKD dokumentų reikalavimų, jis šalinamas iš LKD narių (4.4.1. punktas).

LKD šunų veisimo nuostatuose Draugijai suteikti platūs įgaliojimai jos narių atžvilgiu. Skyriuje, reglamentuojančiame nuobaudas, nustatyta, kad LKD veisėjas netenka teisės veisti 3 metams, t.y. jo šunų palikuonims LKD kilmės dokumentai nebus išduodami, jei, be kita ko, jis parduoda savo šuniukus fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tikslą juos perparduoti (Šunų veisimo nuostatų 14.1.3 punktas). Be to, tyrimo metu nustatyta, kad LKD, pasinaudodama turimomis teisėmis bei priemonėmis (pavyzdžiui, privalomas jos nariams priimtų sprendimų bei nutarimų pobūdis ir už jų nevykdymą gresiančios nuobaudos) siekė įgyvendinti savo sprendimus, t.y., kad jos nariai laikytųsi nustatytų draudimų ir netiektų šuniukų su LKD išduotais dokumentais parduotuvėms, bei kitais būdais nebendradarbiautų su parduotuvėmis, bei įgyvendino šiuos draudimus⁵⁰.

Remiantis aukščiau išdėstytu, galima daryti išvadą, jog LKD, jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų pagrindu priimdama sprendimus, ne tik kad turėjo galimybę daryti įtaką savo narių ūkinei veiklai, bet ir šią įtaką realiai darė. Taigi, akivaizdu, kad LKD atitinka Konkurencijos įstatyme pateiktus ūkio subjekto kriterijus.

LKD pateiktoje nuomonėje dėl Pranešime išdėstytų išvadų kvestionuojamas LKD, kaip ūkio subjektų asociacijos ir, tuo pačiu, konkurencijos teisės subjekto, statusas, t.y. Nuomonėje teigiama, jog LKD laikytina nevyriausybine organizacija bei pelno nesiekiančiu juridiniu asmeniu, kuriam taikoma apsauga ir specifinis reglamentavimas, ir kurios veiksmų vertinimo Konkurencijos įstatymo atitikčiai metu turėtų būti atsižvelgiama į LKD įstatuose deklaruojamus veiklos tikslus bei principus ir visuomenės interesą⁵¹.

Vadovaujantis LVAT praktika⁵², Lietuvos konkurencijos teisėje pateikiamas platus ūkio subjekto apibrėžimas, todėl tam, jog LKD, turinti asociacijos statusą, galėtų būti laikoma ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme, užtenka, kad LKD būtų pripažinta ūkio subjektų junginiu ir nustatyta LKD galimybė savo veiksmais daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Konkurencijos teisės normų taikymui neturi įtakos juridinio asmens teisinis statusas ir jo finansavimo būdas. Konkurencijos teisės teorijoje akcentuojama, jog tas faktas, kad juridinis asmuo nesiekia ekonominių tikslų, ar nesivadovauja pelno siekimo motyvais savo veikloje (kaip kad teigia LKD apie savo veiklą ir jos principus), konkurencijos teisės normų taikymui nedaro įtakos. Atsižvelgus į tai, LKD argumentai, jog ji nėra laikytina ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme, laikytini nepagrįstais.

Kaip jau buvo minėta, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas sudaryti bet kokius susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Toks draudimas reiškia, kad ūkio subjektai sprendimus dėl savo ūkinės veiklos turi priimti savarankiškai. Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad konkurencija suponuoja tai, kad kiekvienas ūkio subjektas privalo nepriklausomai apsispręsti dėl savo elgesio. Nors šis nepriklausomybės reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje⁵³.

Remiantis, Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalimi, susitarimu laikomas ir bet kurio ūkio subjektų junginio (įskaitant asociacijos) arba šio junginio atstovų priimtas sprendimas, todėl nagrinėjami LKD valdymo organų sprendimai laikytini susitarimu Konkurencijos įstatymo prasme.

Iš šio nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad sprendimas elgtis atitinkamų būdu rinkoje, t.y. netiekti šuniukų su LKD išduotais kilmės dokumentais į parduotuves ar kitiems perpardavėjams, veislynų buvo priimtas ne savarankiškai, o LKD valdymo organų sprendimų pagrindu.

Pripažįstant susitarimą draudžiamu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme, turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma: ūkio subjektų dalyvavimas; susitarimas; susitarimo, sudaryto tarp ūkio subjektų, tikslas ar poveikis yra konkurencijos ribojimas, trukdymas ar iškraipymas; ir ar toks poveikis buvo reikšmingas.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento.

Taigi minėta Konkurencijos įstatymo nuostata numato, jog konkurencijos ribojimas kaip susitarimo tikslas ar kaip jo pasekmė yra du alternatyvūs požymiai. Tokį teisės normos, draudžiančios konkurenciją ribojančius ar galinčius ją riboti susitarimus, aiškinimą ne kartą patvirtino Europos Teisingumo Teismas.⁵⁴ Tuo atveju, jei nustatoma, kad susitarimo tikslas yra konkurencijos ribojimas, nebereikia nustatinėti susitarimo realaus ar tikėtino poveikio konkurencijai.⁵⁵

Draudžiamo susitarimo tikslo riboti konkurenciją nustatymą, atsižvelgiant į susitarimo dalyvių elgesį bei kitas įvairias aplinkybes, net nesant akivaizdaus ketinimo riboti konkurenciją, patvirtina Sutarties 101 straipsnio taikymo praktika. Pavyzdžiui, Europos Teisingumo Teismas konstatavo⁵⁶, kad susitarimas, atsižvelgiant į jo turinį, ištakas ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo įgyvendinamas, gali aiškiai išreikšti ketinimą riboti konkurenciją. Be to, Europos Komisijos pranešimo „Sutarties 101 straipsnio (buvusio 81 straipsnio) 3 dalies taikymo gairės“⁵⁷ (toliau – Gairės) 22 punkte yra nurodyta, kad vertinant, ar susitarimas turi tikslą riboti konkurenciją, atsižvelgiama į kelis veiksnius. Šie veiksniai visų pirma yra susitarimo turinys ir objektyvūs tikslai, kurių siekiama susitarimu. Taip pat gali reikėti paanalizuoti su susitarimo įgyvendinimu susijusias sąlygas ir faktinius šalių veiksmus bei elgesį rinkoje. Faktinis susitarimo įgyvendinimo būdas gali atskleisti ribojimą pagal tikslą net tuo atveju, kai formaliai susitarime tokios aiškios nuostatos nėra. Įrodymas, kad yra subjektyvus ketinimas iš šalių pusės riboti konkurenciją, yra svarbus veiksnys, tačiau nebūtina sąlyga.

Atitinkamai, generalinė advokatė Verica Trstenjak savo 2008-09-04 nuomonėje Beef Industry byloje⁵⁸ nurodo, jog tikrinant, ar susitarimas turi tikslą riboti konkurenciją, pagal Bendrijos teismų praktiką turi būti vadovaujamasi susitarimo turiniu, atsižvelgiant į jo teisinį ir ekonominį kontekstą. Be to, Generalinė advokatė išvadoje taip pat pabrėžia, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį reikia atsižvelgti tik į tas teisinio ir ekonominio konteksto aplinkybes, kurios gali sukelti abejonių dėl konkurencijos ribojimo buvimo. Kaip yra pažymėjęs Europos Teisingumo Teismas, antikonkurenciniam tikslui įrodyti pakanka, kad suderinti veiksmai galėtų sukelti neigiamas pasekmes konkurencijai, kitaip tariant, atsižvelgiant į jų ekonomines ir teisines aplinkybes, jie turi paprasčiausiai trukdyti, riboti arba iškraipyti konkurenciją⁵⁹.

Vertinant LKD priimtus sprendimus per šių kriterijų, suformuotų teismų praktikoje, prizmę, akivaizdu, kad tiek jų turinys, tiek objektyvūs tikslai buvo tiesioginis konkurencijos sumažinimas atitinkamoje rinkoje, nes tokiais sprendimais buvo užkirstas kelias konkurentams (zooprekių parduotuvėms bei kitiems perpardavėjams) veikti rinkoje.

Konkurencijos tarybos nuomone, Draugija tiek tarybos susirinkimų metu, tiek ir Konferencijoje priimdama sprendimą drausti pardavinėti šuniukus su LKD išduotais dokumentais perpardavėjams, o taip pat ir šunų veisimo taisyklėse, kurios, pažymėtina, yra privalomos visiems LKD veisėjams, įtvirtindama analogišką nuostatą, turėjo tikslą riboti konkurenciją veislinių šuniukų su LKD išduotais dokumentais pardavimo rinkoje, kadangi LKD, priimdama minėtus draudimus, nustatė, jog LKD veisėjai parduotuvėms ir kitiems perpardavėjams netieks nė vieno šuniuko, ir tokiu būdu užsitikrino, kad parduotuvės ar prekiautojai nedarys LKD veisėjams konkurencinio spaudimo.

Pažymėtina, kad nagrinėjami LKD veiksmai vertintini kaip kolektyvinis atsisakymas tiekti prekes, t.y. šuniukus su LKD išduotais kilmės dokumentais, trečiajam asmeniui – pareiškėjui IĮ „Terra Animalis“, kuris per prekybos tinklą „KIKA“ užsiima mažmenine zooprekių bei gyvūnų prekyba, ir toks kolektyvinis sprendimas yra taikomas visiems LKD nariams, kuriems šio įpareigojimo nesilaikant gresia LKD įstatuose bei kituose dokumentuose (pavyzdžiui, LKD priimtuose Šunų veisimo nuostatuose) numatytos neigiamos pasekmės.

Europos Komisija viename iš savo sprendimų⁶⁰ nurodė, kad „kolektyvinis boikotas (arba kolektyvinis atsisakymas tiekti prekes) paprastai laikomas vienu iš sunkiausių konkurencijos taisyklių pažeidimų, kadangi jo tikslas yra eliminuoti keliantį nerimą konkurentą“. Panašios pozicijos laikosi ir Jungtinės Karalystės konkurencijos institucija The Office of Fair Traiding, 2009-09-29 sprendime⁶¹ (Construction recruitment forum) teigianti, jog „kolektyviniai atsisakymai tiekti prekes gali turėti tikslą trukdyti, riboti, ar iškreipti konkurenciją <...>“. Be to, ir Jungtinės Karalystės Konkurencijos apeliacinis tribunolas 2001-09-17 sprendime (The Institute of Independent Insurance Brokers v. The Director of Fair Traiding⁶²) pažymėjo, jog „<...> nuostatos <...>, pagal kurią grupė kolektyviai veikiančių tiekėjų susitarė nebendradarbiauti su tam tikrais asmenimis, tikslas ar poveikis yra konkurencijos ribojimas ar iškraipymas. Kaip esame minėję, laisvė pasirinkti, su kuo nori bendradarbiauti, yra konkurencijos proceso esmė, ir horizontalus susitarimas, pagal kurį reikšmingas kiekis tiekėjų kolektyviai susitarė atsisakyti šios savo teisės ir įvesti tam tikras taisykles kitiems, yra pats savaime ribojantis konkurenciją“.

Dėl to, atsižvelgus į išdėstytą bei įvertinus byloje esančius įrodymus, teigtina, kad nagrinėjamas pažeidimas kvalifikuotinas kaip galintis pagal savo tikslą riboti konkurenciją.

Gairių 21 punkte paaiškinta, jog konkurencijos ribojimai pagal tikslą – tai tokie ribojimai, kurie vien pagal savo pobūdį gali riboti konkurenciją. Tai yra tokie ribojimai, kurie, atsižvelgiant į Europos Bendrijos konkurencijos taisyklių tikslus, turi tokį didelį potencialą daryti neigiamą poveikį konkurencijai, kad Sutarties 101 straipsnio 1 dalis gali būti pritaikoma ir be įrodymų, kad buvo padarytas poveikis rinkai. Ši prielaida remiasi tuo, kad ribojimas yra žymus, ir patirtimi, kuri rodo, kad konkurencijos ribojimai pagal tikslą gali sukelti neigiamus padarinius rinkoje ir sutrukdyti pasiekti tikslų, kurių siekiama įgyvendinant Europos Bendrijos konkurencijos taisykles. Remiantis aukščiau nurodyta praktika, laikytina, kad prie tokių ribojimų priskiriami ir susitarimai dėl atsisakymo/draudimo tiekti prekes.

Nepaisant to, jog minėti LKD sprendimai laikytini pagal tikslą ribojančiais konkurenciją, žemiau taip pat pateikiamas ir šių sprendimų poveikio konkurencijai vertinimas. Sprendimai priimti, kaip jau minėta, draudimo forma, aiškiai įvardijant subjektus, kuriems negalima tiekti šuniukų, bei numatant neigiamas pasekmes visiems Asociacijos nariams, kurie tokio draudimo nesilaikys. Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai rodo, jog LKD veiksmai apribojo veisėjams laisvę savarankiškai pasirinkti rinkoje įgyvendinamą politiką, kiek tai susiję su šuniukų pardavimu parduotuvėms ar kitiems perpardavėjams, ir tuo būdu visiškai eliminavo jų tarpusavio konkurenciją dėl šuniukų pardavimo minėtiems subjektams, nes tokie LKD veiksmai pašalino galimybę parduotuvėms, ar kitiems perpardavėjams įsigyti šuniukų su LKD išduotais dokumentais, t. y. iš esmės tokiu būdu iš atitinkamos rinkos buvo pašalinti esami (ar neįleisti potencialūs) konkurentai.

Be to, kaip Konkurencijos taryba nustatė tyrimo metu, draudimas buvo įgyvendintas⁶³, kadangi LKD galėjo savo narius, nesilaikančius tokios nuostatos, pašalinti iš draugijos. LKD konferencija, vadovaudamasi Draugijos įstatais, turi teisę pašalinti narį iš draugijos, jeigu jis nesilaiko įstatų, galiojančių Konferencijoje priimtų LKD dokumentų reikalavimų, taip pat jei narys savo veikla diskredituoja LKD veiklą.⁶⁴ Kaip minėta aukščiau (Nutarimo 1 dalyje), dvi LKD tarybos narės, veisėjos, priklausančios vienam kinologijos klubui (LKD nariui) padėjo „KIKA“ tinklui iš Baltarusijos įvežtiems šuniukams gauti eksportinius dokumentus, už ką šios veisėjos buvo pašalintos iš tarybos, motyvuojant tuo kad LKD, o taip pat ir jos nariai, turi laikytis FCI nuostatos netoleruoti šuniukų pardavinėjimo parduotuvėse.

Akcentuotina ir tai, kad neleidžiant šuniukais prekiauti parduotuvėse ar kitose perpardavimo vietose, iš galutinių pirkėjų buvo atimta galimybė palyginti skirtingų veislių ar tos pačios veislės, tačiau iš skirtingų veislynų tiekiamų šuniukų kainas. Visos minėtos aplinkybės, kaip jau pastebėta, susilpnina ar visai eliminuoja veislynų tarpusavio konkurenciją, t. y. uždraudus šuniukus tiekti į parduotuves ar kitiems asmenims (perpardavinėtojams) ir juos parduodant tik tiesiai iš veislynų, veislynams nelieka poreikio konkuruoti tarpusavyje dėl patekimo į parduotuves, esančias patogiose pirkėjams vietose, pavyzdžiui, dideliuose prekybos centruose ir (ar) netoli centrinės miesto dalies. Manytina, kad nesant šio susitarimo, kurio tikslas ir poveikis yra akivaizdžiai ribojantis konkurenciją, LKD veislynai konkuruotų ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais potencialiais ar esamais rinkos dalyviais, kas galimai sąlygotų mažesnes kainas ir pan.

Taip pat pažymėtina, kad LKD yra sukūrusi tam tikrą savo narių vykdomos šuniukų pardavimo veiklos priežiūros bei kontrolės mechanizmą. Tai patvirtina tyrimo metu nustatyta aplinkybė, jog visi veisėjai, realizavę šuniukus, iki naujų Šunų veisimo nuostatų įsigaliojimo privalėjo per 14 dienų, o patvirtinus naująją jų redakciją - per vieną mėnesį nuo perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui šuniukų perdavimą naujam savininkui patvirtinančių dokumentų kopijas (Šunų veisimo nuostatų 4.3.10 punktas). Pateikdama savo nuomonę apie tyrimo išvadas, LKD Konkurencijos tarybai pateikė keliasdešimt šunų perdavimo sutarčių kopijų, kuriose visose privalomai nurodomas asmuo, kuriam šuniukas yra parduodamas iš veislyno⁶⁶. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu susitarimo šalys veikia neturėdamos subjektyvaus ketinimo riboti konkurenciją, ši aplinkybė nėra svarbi taikant nagrinėjamą teisės normą⁶⁷. Nagrinėjamas pažeidimas bet kuriuo atveju laikytinas padarytu tyčia ir ūkio subjektų manymas, kad jie savo veiksmais nepažeidžia konkurencijos teisės reikalavimų, nėra reikšmingas. Tam, kad pažeidimas būtų laikomas padarytu tyčia, nėra būtina, kad ūkio subjektas sąmoningai suprastų, kad jis pažeidžia Sutarties 101 straipsnį. Kaip jau minėta, laisvė pasirinkti, su kuo nori bendradarbiauti, yra konkurencijos proceso esmė, dėl to LKD veisėjams per LKD, kaip ūkio subjektų asociacijos, sprendimus kolektyviai susitarus atsisakyti šios savo teisės ir įvesti tam tikras taisykles kitiems, yra savaime ribojama konkurencija. Dėl to, atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, jog LKD aukščiau minėtais veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas draudžia susitarimu nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangą ar investicijas.

Iš aprašomojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių, o taip pat ir atsižvelgiant į teisės aktų analizę, galima daryti išvadą, jog LKD savo veiksmais, t. y. priimdama sprendimą Draugijos tarybos bei konferencijos suvažiavimų metu, bei veisimo nuostatuose įtvirtindama normą drausti parduoti šuniukus, turinčius LKD išduotus kilmės dokumentus, zooprekių parduotuvėms ir (ar) fiziniams asmenims (perpardavėjams), sudarė draudžiamą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Šiuo atveju akivaizdu, kad LKD, atlikdama minėtus veiksmus, iš esmės nustatė parduotuvėms ar kitiems perpardavinėtojams prekių pardavimo kiekius, t.y. nustatė nulinius pardavimo kiekius.

LKD teigimu, nagrinėjami sprendimai niekaip neapribojo pardavimų kiekio, o apribojo tik prekės perpardavimą, kitaip tariant, nebuvo jokio LKD sprendimo dėl šuniukų kiekio ribojimo, veislynai visada galėjo ir šiuo metu gali laisvai konkuruoti tarpusavyje, siūlydami rinkai neribojamą kiekį šuniukų. Konkurencija tarp veislynų niekaip nebuvo eliminuota, niekaip nesumažėjo nei šuniukų pasirinkimas, nei pardavėjų tarpusavio konkurencija, nei vartotojų galimybės pasirinkti.

Atsakant į šiuos LKD argumentus pažymėtina, kad pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį konkurentų sudaryti susitarimai nustatyti tam tikros prekės pardavimo kiekius visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-05-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A¹-686/2006, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti susitarimai laikomi ribojančiais konkurenciją ab initio. Vertinant šių veiksmų atitiktį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme, pakanka konstatuoti susitarimo faktą bei tikslą, nagrinėjamu atveju - pardavimo kiekių nustatymą. Taigi nustatinėti tokio susitarimo neigiamo poveikio konkurencijai, kurį kaip tik ir ginčija LKD, nebereikia.

Taigi LKD minėti argumentai, kuriais ginčijamas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas, laikytini nepagrįstais, nes akivaizdu, jog LKD sprendimo, kuris laikytinas konkurentų susitarimu Konkurencijos įstatymo prasme, tikslas ir pasekmė buvo šuniukų pardavimo kiekių (nulinių) perpardavėjams nustatymas, šių aplinkybių visiškai pakanka konstatuoti 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimui.

LKD, siekdama pagrįsti nustatyto draudimo parduoti šuniukus su LKD kilmės dokumentais perpardavėjams teisėtumą, nurodė, jog analogiškos nuostatos nustatytos FCI šunų veisimo taisyklėse bei kituose šios organizacijos dokumentuose. Pažymėtina, kad FCI priimtuose dokumentuose nėra nuostatų, draudžiančių šuniukų pardavimą perpardavėjams. FCI Tarptautinių veisimo nuostatų preambulės 8 punktas, kuriuo remiasi LKD kaip pagrindu savo nustatyto draudimo teisėtumui pagrįsti, nustato, kad prekiautojams šunimis ir komerciniams šunų veisėjams neleidžiama verstis veisimo veikla FCI valstybėje narėje arba valstybėje partnerėje.

Tačiau net ir tuo atveju, jei FCI dokumentai numatytų analogišką draudimą kaip ir nagrinėjamas LKD draudimas, tai niekaip neįtakotų galimybės vertinti nagrinėjamo LKD draudimo atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams, nes minėti FCI dokumentai neturi viršenybės prieš Lietuvos Respublikoje galiojančius nacionalinius įstatymus, kadangi FCI priimami dokumentai nelaikytini tarptautinėmis sutartimis. Dėl to bet kokie reikalavimai, kuriuos savo nariams privaloma forma nustatytų LKD, pirmiausia turi būti suderinami su Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais ir jų nepažeisti. Be to, kaip minėta, pačiuose FCI nuostatuose nurodoma, jog FCI priimtų teisės aktų nariams privalu laikytis su sąlyga, jog šie teisės aktai neprieštarauja valstybės narės nacionaliniams teisės aktams, priimtiems vietos valdžios institucijų.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis netaikomas susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio laikomi negalinčiais itin riboti konkurencijos. Tokiems susitarimams taikomas sąlygas ir reikalavimus nustato Konkurencijos tarybos 2004-12-09 Nutarimas Nr. 1S-172 dėl mažareikšmiškumo. Nutarimo dėl mažareikšmiškumo 4 punkte įtvirtinta, jog horizontalieji susitarimai tarp ūkio subjektų, kurių bendrai užimama atitinkamos rinkos dalis neviršija 10 procentų, dėl savo mažareikšmio poveikio laikomi negalinčiais itin riboti konkurencijos. Tačiau remiantis šio Nutarimo 7.3 punktu, susitarimai, kuriais nustatomi tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekiai, nelaikomi susitarimais, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos. Kadangi nagrinėjami LKD sprendimai kvalifikuotini būtent kaip susitarimai, kuriais buvo nustatyti prekių pardavimo kiekiai, šie sprendimai negali būti laikomi mažareikšmiais.

Tačiau net ir tuo atveju, jei minėtiems LKD sprendimams galėtų būti taikomos Nutarimo dėl mažareikšmiškumo nuostatos, LKD sprendimai neatitiktų minėtame nutarime numatytų mažareikšmiškumo kriterijų, nes ūkio subjektų, kuriuos vienija LKD, užimama dalis atitinkamoje rinkoje gerokai viršija Nutarime dėl mažareikšmiškumo minėtą 10 procentų ribą. Apibrėžiant rinką kaip nacionalinę Lietuvos Respublikos šuniukų su LKD kilmės dokumentais, ši rinkos dalis viršija 90 procentų. Atkreiptinas dėmesys, kad net tuo atveju, jei rinka būtų apibrėžiama plačiau, kaip kad teigia LKD, į prekės rinką įtraukiant visus veislinius šuniukus, numatyta 10 procentų riba vis tiek būtų gerokai viršyta⁶⁸.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog nagrinėjamų LKD sprendimų nėra pagrindo vertinti kaip negalinčių itin riboti konkurencijos dėl savo mažareikšmio poveikio, todėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis šiems sprendimams yra taikytinas. 

Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip pat sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat, jeigu:

1)   susitariančiųjų šalių veiklai nesukelia apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti;

2)   nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje.

Kaip nurodoma Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, pareiga įrodyti, kad susitarimas atitinka Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, t.y. išimčiai keliamas sąlygas, tenka išimtimi besinaudojančiai susitarimo šaliai. Kaip matyti iš tyrimo medžiagos, LKD savo nuomonėje dėl tyrimo išvadų apeliuoja į šios išimties taikymą bei pateikia atitinkamus argumentus. Konkurencijos taryba šiuos argumentus vertino vadovaudamasi Komisijos komunikatu dėl Sutarties 101 str. 3 d. taikymo gairių⁶⁹ (toliau – Gairės), kuris nustato išsamias Išimties taikymo sąlygas.

Asociacijos teigimu, parduodant šuniukus parduotuvėse pablogėja gyvūnėlio fizinės sveikatos, psichinės būklės, veislinės savybės, nukenčia temperamentas ar charakteris. Todėl, LKD teigimu, draudimas parduoti šuniukus į parduotuves reiškia, jog bus išvengta minėtų neigiamų pasekmių šuniukams, be to, skatina veisėjus atsisakyti komercinio veisimo ir visą savo dėmesį skirti šunų sveikatos, psichikos, eksterjero savybių tobulinimui, o ne pelno siekimui. Rinkos kontekste minėtos pasekmės turėtų būti vertintinos kaip prekių gamybos tobulinimas ir techninė pažanga.

LKD šių šuniukų savybių pablogėjimą sieja su šuniukų laikymo sąlygomis šuniukams esant pas perpardavėjus. Kita vertus, draugija nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos teiginius, o vadovaujasi tik prielaidomis ar spėjimais, kaip kad, pavyzdžiui, dėl buvimo pas perpardavėją galinčiomis susidaryti šuniukui netinkamomis gyvenimo sąlygomis, pernelyg didelio aplinkinių dėmesio, socializacijos trūkumo, pavojaus užsikrėsti infekcinėmis ligomis, psichikos pakitimais⁷⁰.

Pabrėžtina, kad Gairių 51 punkte nustatyta, jog vertinant šios sąlygos buvimą, visi tvirtinimai apie efektyvumą turi būti pagrįsti taip, kad galima būtų patikrinti: a) deklaruojamo efektyvumo pobūdį, b) ryšį tarp susitarimo ir efektyvumo, c) kiekvieno deklaruojamo efektyvumo tikimybę ir dydį, bei d) kaip ir kada kiekvienas deklaruojamas efektyvumas galėtų būti pasiektas.

Konkurencijos tarybos nuomone, mažiausiai b ir c sąlygos nėra tinkamai įrodytos, nes atsižvelgiant į LKD aiškinimus, neįmanoma nustatyti nei priežastinio ryšio tarp susitarimo ir efektyvumo, nei tikėtino efektyvumo dydžio bei galimumo.

Pažymėtina, kad nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyti teisės aktai nustato tam tikrus gyvūnų laikymo ir pardavimo principus bei tokiai veiklai keliamus reikalavimus, kurių buvimą kiekvienu konkrečiu atveju tikrina kompetentinga institucija VMVT. Tyrimo metu nebuvo nei nustatyta, nei gauta jokių duomenų apie galimus gyvūnų laikymo pažeidimų atvejus parduotuvėse, kurie sąlygotų LKD ginčijamus neigiamus padarinius, tokių duomenų taip pat nepateikė ir LKD. Taip pat pabrėžtina, jog, bylos duomenimis, VMVT vykdė kelis tyrimus dėl galimų šuniukų laikymo sąlygų parduotuvėse pažeidimo, tačiau nė vienu atveju pažeidimas nebuvo konstatuotas⁷¹. Be to, kaip Konkurencijos tarybai nurodė pati VMVT, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų reikalavimus, prekiauti šuniukais prekybos tinklų parduotuvėse leidžiama⁷².

Remiantis tyrimo duomenimis, nėra pagrindo teigti, jog valstybės nustatytos kontrolės priemonės gyvūnų gerovei bei tinkamai apsaugai užtikrinti yra nepakankamos, todėl privatus ūkio subjektas, šiuo atveju veislynus vienijanti asociacija LKD, neturi pagrindo imtis konkurenciją ribojančių veiksmų, remdamasi tariamu gyvūnų gerovės užtikrinimo siekiu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog LKD nepateikė tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų išimties pirmosios sąlygos tenkinimą.

Draugija savo pareiškime teigia, jog vartotojų gerovės kėlimo principas įgyvendinamas per tai, kad kuo sveikesni ir gražesni yra šunys, tuo didesnę naudą gauna vartotojai.

Remiantis aukščiau išdėstytu, laikytina, kad LKD nepateikė įrodymų, jog šuniukus parduodant perpardavėjams dėl to pablogėja šuniukų savybės, todėl nėra pagrindo ir teigti, jog LKD savo sprendimais apribojus galimybes jos nariams parduoti šuniukus perpardavėjams, dėl to vartotojai, pirkdami šuniukus tiesiai iš LKD narių, įsigis geresnės kokybės šuniukus. Tačiau net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog perkant šuniukus tiesiai iš LKD narių (veisėjų ar veislynų) šie šuniukai pasižymės geresnėmis savybėmis, manytina, kad nėra tenkinamas antrasis išimties kriterijus, t. y. vartotojų naudos kriterijus. Kaip nustatyta Gairių 85 punkte, naudos perdavimas vartotojams turi bent jau kompensuoti vartotojams jiems sukeltą kiekvieną esamą ar galimai neigiamą poveikį dėl konkurencijos ribojimo. Grynasis susitarimo poveikis tų vartotojų, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai paliečia susitarimas, atžvilgiu turėtų būti bent jau neutralus. Jei tokių vartotojų padėtis dėl susitarimo pablogėja, vadinasi, netenkinama antroji Sutarties 101 str. 3 d. sąlyga.

Konkurencijos tarybos manymu, neleidžiant šuniukais prekiauti parduotuvėse ir perpardavėjams, iš galutinių pirkėjų atimama galimybė palyginti skirtingų veislių ar tos pačios veislės, tačiau iš skirtingų veislynų tiekiamų šuniukų kainas. Uždraudus šuniukus tiekti į parduotuves ar kitiems asmenims (perpardavinėtojams) ir juos parduodant tik tiesiai iš veislynų, veislynams nelieka poreikio konkuruoti tarpusavyje dėl patekimo į parduotuves, esančias patogiose pirkėjams vietose, pavyzdžiui, dideliuose prekybos centruose ir (ar) netoli centrinės miesto dalies. Be to, nesant poreikio veislynams konkuruoti su kitais ūkio subjektais, galinčiais parduoti šuniukus galutiniams vartotojams, atsiranda galimybė pakelti kainas. Dėl to, manytina, kad dėl LKD sprendimų, kuriais uždrausta parduoti šuniukus perpardavėjams, galutinių vartotojų patiriama žala nusveria galimus vartotojų gerovės kėlimo požymius.

Anot LKD, jos priimti nagrinėjami sprendimai buvo būtini užtikrinant šunų fizinę sveikatą, psichinę būklę, veislines savybes, temperamentą bei charakterį. Pažymėtina, kad Gairių 75 punkte nustatytas šios sąlygos vertinimo testas reikalauja, kad efektyvumas būtų būdingas tam susitarimui ta prasme, kad nėra kitų ekonomiškai įvykdomų ir mažiau ribojančių priemonių efektyvumui pasiekti. Tai vertinant būtina atsižvelgti į verslo aplinką bei rinkos sąlygas, kurioje ūkio subjektai veikia. Norėdama pasinaudoti išimtimi, susitarimo šalis turi paaiškinti ir įrodyti, kodėl tokios matomai realios ir mažiau ribojančios susitarimo alternatyvos būtų mažiau efektyvios.

Konkurencijos tarybos nuomone, LKD pasirinktas sprendimas siekiant minėtų tikslų, t.y. draudimas parduoti šuniukus perpardavėjams ir tokiu būdu kliūčių užsiimti komercine veikla sudarymas kitiems ūkio subjektams, yra neadekvatus ir neproporcingas tokiu ribojimu siekiamam tariamam tikslui. Tyrimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog draudimas šuniukus tiekti visiems perpardavėjams nepriklausomai nuo šuniukų laikymo sąlygų yra būtinas, kodėl yra nepakankamos mažiau konkurenciją ribojančios priemonės, kuriomis būtų galima užtikrinti LKD nurodytus tikslus, susijusius su parduodamų šuniukų gerove, pavyzdžiui, šuniukų pardavimo perpardavėjams sutartyse nustatyti sąlygas, kuriomis turi būti laikomas šuniukas iki pardavimo. LKD taip pat visiškai nevertino galimybės, jog šuniukus perpardavėjai galėtų pardavinėti ir ne parduotuvėse, kur nebūtų LKD nurodomų problemų – mažo ploto, aplinkinių dėmesio ir pan. Taigi, laikytina, kad ši išimties sąlyga taip pat nėra tenkintina.

Pasak LKD, tenkinama ir paskutinioji išimties taikymui būtina sąlyga, nes LKD sprendimai nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje.

Kaip nustatyta atitinkamos rinkos apibrėžimo metu, LKD užima virš 90 procentų atitinkamos rinkos, tad draugijos priimtų sprendimų poveikis konkurencijai negali nedaryti įtakos didelei atitinkamos rinkos daliai. Vien jau tokia didelė užimama atitinkamos rinkos dalis leidžia pagrįstai teigti, kad nėra tenkinama ketvirtoji išimties sąlyga⁷³. Iš esmė tai reiškia, jog dėl minėtų LKD sprendimų atitinkamoje rinkoje visiškai eliminuojama konkurencija tarp LKD narių dėl šuniukų pardavimo perpardavėjams. Tai savo ruožtu sąlygoja, kad kiti ūkio subjektai (potencialūs konkurentai), neturėdami iš kur įsigyti šuniukų su LKD išduotais kilmės dokumentais ir negalėdami vykdyti prekybos veiklos, yra visiškai eliminuojami iš rinkos.

Pabrėžtina, kad norint remtis Konkurencijos įstatyme numatyta išimtimi, būtina atitikti visas nustatytas – t.y. kumuliatyvias – sąlygas. Šioje byloje nagrinėjamas konkurencijos teisės normų pažeidimas netenkina nė vienos iš reikalaujamų sąlygų.

Taigi, darytina išvada, kad minėtiems susitarimams dėl juose įtvirtintų konkurencijos ribojimų Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis netaikytina.

LKD veiksmų, susijusių su draudimu parduoti šuniukus su LKD išduotais dokumentais fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, kurie juos perparduotų, pradžia pagal surinktus įrodymus laikytina vėliausiai 2007 m. spalio 24 d., kai įvyko Draugijos tarybos posėdis, kuriame buvo svarstytas draudimo klausimas. Asociacijos veiksmų tęstinumas matyti ir iš Šunų veisimo nuostatų, kurie LKD patvirtinti atitinkamai 2008 m. balandžio 12 d. bei nauja jų redakcija – 2009 m. balandžio 18 d., kuriuose akivaizdžiai įtvirtinama veisėjų prievolė jokia forma neperduoti šuniukų fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, turintiems tikslą juos perparduoti.

Tuo tarpu pažeidimo pabaigos momentas šiuo atveju sietinas su tyrimo pabaiga, t. y. 2009 m. gruodžio mėn., kadangi duomenų apie tai, kad LKD nutraukė veiksmus dėl draudimo parduoti šuniukus su LKD išduotais dokumentais asmenims, turintiems tikslą juos perparduoti, nebuvo gauta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad LKD padarytas pažeidimas truko nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn., t.y. apytiksliai 2 metus 2 mėnesius.

Atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas galimas taikyti sankcijas už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, bei į tai, kad Lietuvos kinologų draugija pažeidė Konkurencijos įstatymą, nes sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, nagrinėjamu atveju ūkio subjektui taikytinos sankcijos – įpareigojimas nutraukti Konkurencijos įstatymo pažeidimą, jei jis vis dar yra tęsiamas, bei atitinkamų piniginių baudų skyrimas.

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Šio įstatymo 42 straipsnyje išdėstyti baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo principai – skiriant baudas ūkio subjektams, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui. Baudos dydis skaičiuojamas vadovaujantis Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Baudos nustatymo taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 (Žin., 2004, Nr. 177-6567).

Baudos nustatymo taisyklėse nurodyta, kad baudos dydis nustatomas apskaičiuojant baudos dydį už pažeidimo pavojingumą ir baudos dydį už pažeidimo trukmę.

Baudos nustatymo taisyklių 3 punkte nurodyta, jog nustatant pažeidimo pavojingumą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, mastą, t. y. pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti), ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės teritorijos (geografinės rinkos) plotą.

Vertinant pažeidimo pobūdį atsižvelgta į tai, kad ūkio subjektų asociacijos veiksmai, nustatantys draudimą savo nariams tiekti veislinius šuniukus kitiems ūkio subjektams ar fiziniams asmenims, besiverčiantiems prekybine veikla, t.y. turintiems tikslą šuniukus perparduoti, bei prekybos kiekių nustatymas, vertintini kaip apysunkis Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Horizontalūs tokio pobūdžio susitarimai eliminuoja esamus ar potencialius veislynų konkurentus iš atitinkamos rinkos atsisakymo tiekti prekes forma (kolektyvinis boikotas). Už juos turėtų būti baudžiama pakankamai griežtai, skiriamos baudos dydžiu siekiant atgrasyti ūkio subjektą nuo dalyvavimo neteisėtoje veikoje.

Vertinant pažeidimo pobūdį svarbu pabrėžti ir tai, kad, kaip konstatuota nutarimo motyvuojamojoje dalyje, geografinė rinka apibrėžtina kaip nacionalinė Lietuvos Respublikos rinka.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, LKD skiriama bauda už pažeidimo pavojingumą – 2,5 procentų bendrųjų metinių pajamų 2008 m.

Nagrinėjamo pažeidimo trukmė, kaip nurodyta šio nutarimo 14 dalyje, yra apytiksliai 2 metai 2 mėnesiai.

Remiantis Baudos nustatymo taisyklių 4 punktu, baudos dydis už pažeidimo trukmę LKD didinamas iki 10 procentų už kiekvienus pažeidimo metus.

Lietuvos kinologų draugijos atžvilgiu sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Vis dėlto Konkurencijos taryba pripažįsta, kad dėl visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, susiklosčiusios sunkios ekonominės situacijos, visi ūkio subjektai šiuo metu susiduria ar gali susidurti su finansiniais sunkumais. Atsižvelgus į šią aplinkybę, taip pat vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo skiriant baudas principais, skirtinos baudos dydis, nustatytas už pažeidimo pavojingumą ir trukmę, LKD sumažinamas 10 procentų

Remiantis visomis išdėstytomis aplinkybėmis, galutinis baudos dydis – 32 300 (trisdešimt du tūkstančiai trys šimtai litų) Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi bei šios dalies 3 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Lietuvos kinologų draugija, nustatydama draudimą savo nariams parduoti šuniukus su Lietuvos kinologų draugijos išduotais dokumentais fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tikslą juos perparduoti, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei šios dalies 3 punkto reikalavimus.

2. Įpareigoti Lietuvos kinologų draugiją nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, jei jis vis dar yra tęsiamas.

3. Įpareigoti Lietuvos kinologų draugiją panaikinti Lietuvos kinologų draugijos Šunų veisimo nuostatuose numatytą reikalavimą veisėjams per vieną mėnesį nuo šuniuko perdavimo datos pateikti Lietuvos kinologų draugijos sekretoriatui šuniuko perdavimą naujam savininkui patvirtinančių dokumentų kopijas.

4. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti Lietuvos kinologų draugijai 32 300 (trisdešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų) litų baudą.

5. Įpareigoti Lietuvos kinologų draugiją per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktuose numatytų įpareigojimų įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

 

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.

 

Pirmininkas Jonas Rasimas

¹Bylos 1 tomas, 1-3 psl.

²Bylos 1 tomas, 21-24, 26-28 psl.

³Bylos 1 tomas, 9 psl.

⁴Bylos 1 tomas, 23 psl.

⁵Bylos 1 tomas, 10-11 psl.

⁶Bylos 1 tomas, 19 psl.

⁷Bylos 1 tomas, 56, 75, 122 psl.

⁸Bylos 1 tomas, 76, 152 psl.

⁹Bylos 1 tomas, 80-81, 156-157 psl.

¹⁰Bylos 1 tomas, 109-115 psl.

¹¹Bylos 2 tomas, 97-104 psl.

¹²Bylos 1 tomas, 23, 63-67, 88-91 psl.

¹³Bylos 1 tomas, 53-54, 80-81 psl.

¹⁴Lietuvos šunų veislės knygoje registruojami šunys ir kalės, turintys LKD ir FCI pripažįstamus kilmės liudijimus, be to, šioje knygoje registruojami ir LKD klubų pateiktų vadų šuniukai (bylos 1 tomas, 109 psl.).

¹⁵Pagal interneto tinklapyje www.kinologija.lt 2010 m. kovo 26 dienai esančią informaciją.

¹⁶LKD prezidentės nuomonė, bylos 2 tomas, 92 psl.

¹⁷Bylos 2 tomas, 92 psl.

¹⁸Bylos 2 tomas, 92 psl.

¹⁹Lietuvos Respublikoje kompetentinga institucija laikytina VMVT.

²⁰Pagal VMVT internetiniame tinklalapyje (http://vmvt.lt/lt/sveiki.gyvunaisveika.visuomene/patvirtinti.objektai/) pateikiamus duomenis iki 2010 m. kovo 26 d.

²¹Bylos 2 tomas, 1-8 psl.

²²Bylos 2 tomas, 63 psl.

²³Bylos 2 tomas, 64-65 psl.

²⁴Originali nuostata – „Dog traders and commercial dog breeders are not permitted to undertake breeding in a member country or contract partner of the FCI“. Patvirtintas vertimas, bylos 3 tomas, 26 psl.

²⁵Bylos 2 tomas, 105-124 psl.

²⁶Bylos 2 tomas, 129-137 psl.

²⁷Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (toliau – LR GGLNĮ) (Žin., 1997, Nr. 108-2728) 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai, kurie, kaip nurodoma 1987-11-13 Europos Konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos (Žin., 2004, Nr. 80-2839) 1 straipsnyje, laikomi žmogaus namų valdoje malonumui ar bendravimui.

²⁸LR GGLNĮ įstatymo 8 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, jog prekybos naminiais gyvūnais taisykles, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-23 nutarimo Nr. 325 (Žin., 1999, Nr. 28-808) „Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnųglobos laikymo ir naudojimo įstatymo įgyvendinimo“ 2.3 punktu, tvirtina Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (prieš reorganizaciją buvusi Valstybinė veterinarijos tarnyba). Prekybos taisyklės iš esmės reglamentuoja gyvūnų prekybą turgaus vietose ir nagrinėjamu atveju nėra aktualios.

²⁹Bylos 1 tomas, 65 psl., 3 psl., bylos 2 tomas, 67 psl.

³⁰Pavyzdžiui, labradoro retriverio šunys dažniausiai naudojami narkotikų paieškoje ar paukščių medžioklėje, faraonų šunys – triušių medžioklėje, vokiečių aviganis, dobermanai naudojami policijos ar pasieniečių tarnyboje bei namų apsaugoje.

³¹Lietuvos šunų veislių knygoje (toliau – LŠVK) registruojami šunys ir kalės, turintys LKD ir FCI pripažįstamus kilmės liudijimus, be to, šioje knygoje registruojami ir LKD klubų pateiktų vadų šuniukai. Į pagrindinę LŠVK registruojami šunys, kurių kilmės liudijime yra mažiausiai trys kartos šunų, kurių kilmę pripažįsta FCI. Į registrinę LŠVK registruojami šunys, kurių kilmės liudijime yra mažiau negu trys kartos šunų, kurių kilmę pripažįsta FCI (bylos tomas 1, psl. 109).

³²Pavyzdžiui, straipsnyje „Kaip uždirbti iš naminių gyvūnų“ (http://greatdane.lt/LT/content/view/full/2685) nurodyta, jog geros veislės jorkšyro terjero šuniukas su kilmės dokumentais kainuoja 3-4 tūkst. Lt. Tuo tarpu be dokumentų, kaip matyti iš interneto tinklalapiuose (pvz., http://www.ltsunys.lt/showAdv/319/429/Jorksyro-terjeras.html, http://www.olx.lt/q/jorksyro/c-312 ir kt.) esančios informacijos, kainuoja vidutiniškai apie 1000-1500 Lt.

³³Bylos 2 tomas, 80 psl.

³⁴Bylos tomas 2, 92 psl.

³⁵LKD įgaliota atstovė Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu nurodė, kad „įsigydami šuniuką su LKD dokumentais, žmonės tikisi tam tikrų charakterio savybių, priklausančių nuo pasirinkto gyvūno veislės, ir taip pat tikisi, kad su LKD dokumentais įsigyjamas šuniukas turės tas charakterio savybes, kurios tai veislei yra būdingos, jis galės tuos šuniukus veisti toliau, galės dalyvauti parodose, kitaip tariant, LKD išduodamas dokumentas yra tam tikras kokybės sertifikatas, kurį LKD užsitarnavo, keldama griežtus veisimo reikalavimus, dalyvaudama tarptautinėse organizacijose, laikydamasi jų griežtų nurodymų“. Konkurencijos tarybos 2010 m. kovo 18 d. bylų nagrinėjimo posėdžio protokolas Nr. 4S-16.

³⁶LKD rengiamose tarptautinėse parodose (dabar organizuojama po 8 tarptautines parodas per metus) susirenka virš 2000 dalyvių iš daugelio šalių. Bylos tomas 2, 92 psl., taip pat žr. bylos 1 tomas, 109-115 psl.

³⁷Bylos 2 tomas, 2, 92 psl.

³⁸Bylos tomas 2, 92 psl.

³⁹Bylos tomas 1, 163 psl.

⁴⁰Bylos 2 tomas, 92 psl.