DĖL LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIO KOMISARO ĮSAKYMŲ NUOSTATŲ, KURIOMIS POLICIJOS ĮSTAIGOMS SUTEIKIAMA TEISĖ TEIKTI KOMERCINES PASLAUGAS, PAGAL SUTARTIS ATLIEKANT FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TURTO APSAUGĄ, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 2 DALIES REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos narių: Vytauto Kavaliausko (posėdžio pirmininkas), Sigito Cemnolonskio, Jono Rasimavičiaus, Gendriko Stuko;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos valstybės tarnautojams: Medeinai Augustinavičienei, Živilei Dapšytei, Jurgitai Brėskytei, Justinai Paulauskaitei, Jūratei Šovienei;

proceso šalims: UAB „Falck Security“ atstovams Gražvydui Zulanui, Ingai Klimašauskienei, advokatei Linai Darulienei;

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovams Violetai Ivanauskienei, Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus atstovui Arvydui Junevičiui, advokatui Daiviui Švirinui;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro nuostatų, kuriomis policijos įstaigoms suteikiama teisė teikti komercines paslaugas, pagal sutartis atliekant fizinių ir juridinių asmenų turto apsaugą, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Konkurencijos taryba nustatė:

Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2005 m. vasario 3 d. nutarimu 1S-14 dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 378 „Dėl policijos komisariatų įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų policijos komisariatų nuostatų, 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-448 „Dėl viešosios policijos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus apsaugos skyrių nuostatų ir struktūros schemų patvirtinimo“ patvirtintų viešosios policijos apsaugos skyrių, išskyrus viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus, nuostatų ir 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-448 patvirtintų viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimams UAB „Falck Security“ (toliau - Pareiškėjas) iniciatyva.

Pareiškėjas prašė išanalizuoti situaciją apsaugos paslaugų rinkoje ir užtikrinti konkurencijos teisės reikalavimų vykdymą bei ištirti šias Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, įskaitant:

1) viešosios policijos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus apsaugos skyriai (toliau - apsaugos skyriai), kaip specializuotos policijos įstaigos, yra finansuojami iš valstybės biudžeto, o privačių juridinių asmenų valstybė nefinansuoja;

2) nevienodos teisių apimtys - policijos įstaigoms įstatymai suteikia nemažai specialiųjų teisių, kurių specializuota policijos įstaiga, vykdydama komercinę apsaugą, nepraranda;

3) specialiųjų transporto priemonių naudojimas - specializuotos policijos įstaigos, vykdydamos komercinę apsaugą, naudoja tas pačias policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas transporto priemones. Privačios saugos tarnybos neturi teisės naudoti panašių transporto priemonių, taip pat naudoti mėlynos spalvos švyturėlių;

4) nevienodos konkurencijos sąlygos - policijos institucijoms yra suteikti įgaliojimai administruoti asmenų ir jų turto apsaugos paslaugas teikiančių bendrovių veiklą, t.y. išduoti licenzijas, panaikinti licenzijas, vykdyti licenzijų sąlygų laikymosi priežiūrą.

Nustatyta, kad nagrinėjama rinka - asmens ir turto komercinė apsauga. Atitinkamoje rinkoje veikia saugos tarnybos, turinčios išduotą ginkluotos arba neginkluotos asmens ir turto saugos licenciją, ir viešosios policijos apsaugos skyriai, kuriems suteikta teisė užsiimti asmens ir turto sauga (komercine pagal sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis bei nekomercine - pavesta kitų teisės aktų). Tyrimo metu buvo analizuojami Konkurencijos tarybai pateikta medžiaga, raštai bei pranešimai, policijos veiklą ir teisę teikti komercines paslaugas reglamentuojantys teisės aktai.

Apsaugos skyrių finansavimo klausimu Pareiškėjas teigė, kad apskrityse veikiantys apsaugos skyriai, kaip specializuotos policijos įstaigos, yra finansuojamos iš valstybės biudžeto (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 28 straipsnis), nors komercinės apsaugos vykdymas nėra įstatymų vykdomoji veikla. Su šia pretenzija Policijos departamentas nesutiko ir 2005 m. kovo 15 d. rašte Nr. 5-S-1642 nurodė, jog apsaugos skyriams iš valstybės biudžeto pagal pateiktas paraiškas skiriamos tik tokios piniginių lėšų sumos, kurias apsaugos skyriai faktiškai gauna, teikdami mokamas paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Iš biudžeto apsaugos skyriams skiriama tiek lėšų, kiek jie uždirba, t.y. perveda į biudžetą. 2005 m. spalio 19 d. rašte Nr. 5-1-8099 Policijos departamentas papildė, kad apsaugos skyrių finansavimo principai ir tvarka jokia forma nesudaro kliūčių kitiems ūkio subjektams veikti asmens ir turto saugos rinkoje laisvos konkurencijos sąlygomis ir jokia forma neriboja ir neiškraipo konkurencijos šioje rinkoje.

Atlikus policijos veiklą ir teisę teikti komercines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų analizę, buvo nustatyta, kad apsaugos skyriaus pareigūnai turi didesnės apimties įgaliojimus, taip pat ir galimybę pasinaudoti specialiomis policijos transporto priemonėmis, ir gali juos panaudoti vykdant ir saugos funkcijas, nes tai jiems nėra draudžiama teisės aktais. Atlikus tyrimą prieita prie išvados, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 378 „Dėl policijos komisariatų įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų policijos komisariatų nuostatų 10.4 punktas, 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-448 „Dėl viešosios policijos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus apsaugos skyrių nuostatų ir struktūros schemų patvirtinimo“ patvirtintų viešosios policijos apsaugos skyrių, išskyrus viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus, nuostatų 1 punkto nuostata „pagal sutartis sauganti juridinių ir fizinių asmenų turtą bei fizinius asmenis“, 7.2 punkto nuostata „vykdyti Lietuvoje turto bei asmenų apsaugą, gabenamų krovinių palydą ir apsaugą“, 8.7, 8.8, 8.13, 8.14 punktai ir 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-448 patvirtintų viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus nuostatų 1 punkto nuostata „pagal sutartis sauganti juridinių ir fizinių asmenų turtą bei fizinius asmenis“, 7.2 punkto nuostata „vykdyti Lietuvoje turto bei asmenų apsaugą, gabenamų krovinių palydą ir apsaugą“, 8.9, 8.10, 8.17, 8.18 punktai neatitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio. Be to, apsaugos skyrių finansavimo skaidrumo trūkumas bei šiuo metu taikoma licencijavimo tvarka neužtikrina vienodos konkurencijos laisvės sąlygų.

2005 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Falck Security“ atsiliepime dėl tyrimo išvadų, o taip pat ir bylų nagrinėjimo posėdyje bendrovės atstovė L.Darulienė su Konkurencijos tarybos tyrimo išvadomis sutiko ir joms pritarė.

Kaip pareiškė UAB „Falck Security“, policija, užsiimdama komercine apsaugos veikla, sukuria nelygiavertes sąlygas apsaugos paslaugų rinkoje konkuruojantiems subjektams. Bendrovės atstovė L.Darulienė bylų nagrinėjimo posėdžio metu teigė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais policijos įstaigoms suteikus teisę komerciniais pagrindais teikti asmenų ir jų turto apsaugą, šios viešosioms funkcijoms vykdyti suteiktos teisės virsta privilegijomis kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Pareiškėjas taip pat teigė, kad apsaugos skyrius, kaip policijos sudėtinė dalis, gali naudoti ir specialiąsias policijos transporto priemones.

Policijos departamentas 2005 m. kovo 15 d. rašte Nr. 5-S-1642 su šia nuomone nesutiko argumentuodamas, kad automobilių su mėlynais švyturėliais panaudojimas yra susijęs su apsaugos skyriaus pareiga užtikrinti saugų eismą. Tokios pareigos praktinis įgyvendinimas pasireiškia tuo, kad mėlyni švyturėliai yra naudojami išimtinai svarbiais konkrečių funkcijų vykdymo atvejais. Be to, nurodė, kad apsaugos skyriams vykdant saugos funkciją, pareigūnai naudojasi tik dalimi policijos pareigūnams suteiktų teisių. O 2005 m. spalio 19 d. raštu Nr. 5-1-8099 papildė, kad specialios policijos pareigūnų turimos teisės yra tiesiog objektyvai būtinos įstatymų reikalavimams vykdyti ir įvairiems policijos uždaviniams įgyvendinti ir neturėtų būti vertinamos kaip atitinkamas privilegijas teikiančios teisės ir sukuriančios nevienodas konkurencijos sąlygas asmens ir turto saugos rinkoje. Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje išsakyta atstovų nuomonė iš esmės tapati minėtuose raštuose išdėstytai.

Nagrinėjamu veiklos licencijavimo klausimu Pareiškėjas nurodė, kad policijai suteikiama teisė ne tik nuspręsti suteikti teisę savo konkurentui veikti civiliniuose teisiniuose santykiuose, ar tokios teisės nesuteikti, bet ir suteikus licenciją apsaugos veiklai vykdyti, policija įgalinama kontroliuoti, t.y. daryti tiesioginį spaudimą savo konkurentui.

Konkurencijos taryba konstatuoja:

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti. Tai - priėmimas teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis įstatymu, valstybės valdymo ar savivaldos institucijos veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma:

1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

2001 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 378 „Dėl policijos komisariatų įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų vyriausiųjų policijos komisariatų ir daugumos kitų miestų ir rajonų policijos komisariatų nuostatų 10.4 punktas, įtvirtinantis vieną iš policijos komisariato funkcijų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos srityje, nustato, kad komisariatai „pagal sutartis saugo fizinių ir juridinių asmenų turtą“.

Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-448, „Dėl viešosios policijos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos apsaugos skyrių nuostatų ir struktūros schemų patvirtinimo“, priimtas 2005 m. liepos 19 d. taip pat numatė apsaugos skyrių galimybę teikti komercines asmens ir turto saugos paslaugas. Ši nuostata įtvirtinama jau pačiame nuostatų 1 punkte, nurodant, kad viešosios policijos apsaugos skyriai pagal sutartis saugo juridinių ir fizinių asmenų turtą bei fizinius asmenis.

Be to, šie nuostatai išvardija apsaugos skyrių uždavinius ir 7.2 punkte nustato, kad apsaugos skyrių uždavinys yra vykdyti Lietuvoje turto bei asmenų apsaugą, gabenamų krovinių palydą ir apsaugą. 8.7. punktas teigia, kad apsaugos skyriai pagal sutartis arba Vilniaus apsaugos skyriaus pavedimu vykdo per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenamų krovinių palydą ir apsaugą, 8.8. punktas nurodo, kad apsaugos skyriai pagal sutartis vykdo inkasavimą ir pervežamų piniginių lėšų apsaugą, 8.13 pakartoja, kad apsaugos skyriai vykdo juridinių ir fizinių asmenų turto bei fizinių asmenų apsaugą, o 8.14 punktas įtvirtina apsaugos skyriams apsauginės signalizacijos techninės priežiūros funkciją.

Analogiškas apsaugos skyrių funkcijas įtvirtina ir 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-448 patvirtintų viešosios policijos Vilniaus skyriaus apsaugos skyriaus nuostatų 1, 7.2, 8.9, 8.10, 8.17, ir 8.18 punktai.

Atkreiptinas dėmesys, kad apsaugos skyriai yra sudėtinė policijos dalis, todėl šių skyrių pareigūnai turi tokias pat teises ir įgalinimus, kaip ir visi policijos pareigūnai, kurias apibrėžia Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja bendras policijos pareigūnų teises, 19 straipsnyje reglamentuojamos policijos pareigūno teisės, vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją. Pagal 18 straipsnio 3 punktą policijos pareigūnas turi teisę persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones. Taip pat pažymėtina, kad policijos pareigūno teisėtam nurodymui turi paklusti visi asmenys.

Be to, apsaugos skyrius gali naudoti ir specialiąsias transporto priemones. 2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 patvirtintos Kelių eismo taisyklės reglamentuoja, kada specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali važiuoti su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais ir nepaisyti kelių eismo taisyklių. Kitiems subjektams specialiųjų priemonių naudojimas yra draudžiamas pagal Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymą.

Be to, nėra skaidrumo dėl apsaugos skyrių vykdomos komercinės apsaugos finansavimo. Kadangi, apsaugos skyrius, kaip sudėtinė policijos sistemos dalis, yra viešasis juridinis asmuo, turintis biudžetinės įstaigos statusą, jam yra taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnis nurodo, kad biudžetinė įstaiga yra valstybės arba savivaldybės institucija, steigiama įstatymų nustatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto ir taip įvardyta steigimo akte bei nuostatuose. Policijos departamentas teigia, kad Apsaugos skyriai iš Policijos departamento negauna jokių biudžetinių lėšų nei materialinio turto, o yra išlaikomi pagal tam tikrą programą. Visgi šiuo metu nėra aiškiai atskirtas apsaugos skyrių finansavimas ir materialaus turto naudojimas nuo bendro policijai skiriamo finansavimo bei materialaus turto.

Nagrinėtina problema ir dėl asmens ir turto saugos veiklos licencijavimo, reglamentuojamo 2005 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 116 „Dėl ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Atitinkamoje rinkoje veikia tik saugos tarnybos, turinčios išduotą ginkluotos arba neginkluotos asmens ir turto saugos licenciją, ir viešosios policijos apsaugos skyriai, kuriems suteikta teisė užsiimti asmens ir turto sauga. Apsaugos skyriams nereikalingas komercinės asmens ir turto saugos veiklos licencijavimas, kuris yra būtinas kitiems rinkoje norintiems veikti ūkio subjektams.

Komercinės asmens ir turto saugos paslaugų rinkoje veikia privatūs ūkio subjektai ir policijos apsaugos skyriai. Policijos departamentas prie savo 2005 m. kovo 15 d. rašto Konkurencijos tarybai Nr. 5-S-1642 pridėjo saugos tarnybų sąrašą, kuriame išvardintos 70 įmonių, turinčios licencijas saugos veiklai vykdyti. Minėtame sąraše yra nurodytas ir Pareiškėjas UAB „Falck Security“.

Vykdydamos savo veiklą, šios privačios saugos tarnybos vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymu, kurio 7 straipsnis įtvirtina baigtinį apsaugos darbuotojų teisių sąrašą. Pateiktame sąraše apsaugos darbuotojui yra suteikiami daug mažesni įgaliojimai nei viešosios policijos apsaugos skyriaus darbuotojui, kuris vadovaujasi aukščiau minėtais Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintais nuostatais bei Policijos veiklos įstatymu. Dėl to atsiranda galimybė daryti įtaką teikiamų paslaugų kainoms ir kokybei bei sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje.

Be to, Asmens ir turto saugos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis draudžia saugos tarnyboms ir saugos padaliniams naudoti asmens ir turto saugai skirtas transporto priemones, kurios yra nudažytos, pažymėtos skiriamaisiais ženklais, panašiais į valstybės institucijų naudojamų specialių transporto priemonių, ar ant kurių yra užrašyti tų valstybės institucijų pavadinimai ar simboliai. Kadangi apsaugos skyrius yra policijos sudėtinė dalis, jis gali naudoti ir specialiąsias policijos transporto priemones. Tokiu būdu apsaugos skyriams suteikiama privilegija specialiųjų transporto priemonių naudojimo atžvilgiu.

Taip pat Asmens ir turto saugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad saugos tarnyba - tai juridinis asmuo ar užsienio juridinio asmens filialas, nustatyta tvarka gavęs licenciją teikti asmens ir turto saugos paslaugas. Taigi, ūkio subjektas, norintis teikti asmens ir turto saugos paslaugas, pirmiausiai privalo gauti licenciją. Tačiau apsaugos skyrių pareigūnams nereikalingas papildomas licencijavimas asmens ir turto saugos veiklai vykdyti, kadangi apsaugos skyriams tokia prievolė teisės aktų nenumatoma. Pagal 2005 m. vasario 2 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 116 „Dėl ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ Policijos departamentui pavedama išduoti ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijas, sustabdyti jų galiojimą, panaikinti galiojimo sustabdymą, įspėti apie galimą licencijų galiojimo panaikinimą ir panaikinti jų galiojimą. Dėl to susidaro situacija, kuomet Lietuvos policija veikia ir kaip asmens ir turto saugos licencijavimo administratorius, ir kaip ūkio subjektas, vykdantis komercinę veiklą asmens ir turto saugos paslaugų rinkoje. Atsiranda galimybė apsaugos skyriams daryti spaudimą savo konkurentams.

Pažymėtina, jog Teisinės sistemos reformos metmenų, patvirtintų 2002 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1198, II skirsnio 6 dalis numato, kad suderinus teisines ir organizacines prielaidas, policijai nebūdingos funkcijos (komercinė apsauga, vairuotojų egzaminavimas ir pan.) perduodamos kitoms valstybės ir privačioms institucijoms.

Policijos veiklos įstatymas nereglamentuoja komercinės asmens ir turto saugos paslaugų kaip policijos veiklos, taip pat policijos apsaugos skyriams, kurie teikia komercines asmens bei turto saugos paslaugas, nėra taikomas ir Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymas.

Tokia policijos veikla įtvirtinama Generalinio komisaro įsakymais: 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr.5-V-448 „Dėl viešosios policijos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus apsaugos skyrių nuostatų ir struktūros schemų patvirtinimo“ ir 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.378 „Dėl policijos komisariatų įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo“. Tačiau Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-21 „Dėl policijos sistemos optimizavimo 2003-2005 metų programos patvirtinimo“ 10.1.1. punktas nurodo, kad policijos sistemoje neturi būti funkcijų dubliavimo, taip pat funkcijų, nebūdingų policijai.

Taigi, galima teigti, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo nuostatos, kuriomis policijos įstaigoms suteikiama teisė teikti komercines paslaugas, pagal sutartis atliekant fizinių ir juridinių asmenų turto apsaugą, gali sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas bei viešosios policijos apsaugos skyriams nepagrįstai suteikti privilegijas kitų analogiškas paslaugas teikiančių ūkio subjektų atžvilgiu konkuruojant atitinkamoje asmens ir turto komercinės apsaugos rinkoje. Šios skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu, kadangi policijos apsaugos skyrių komercinė asmens ir turto saugos veikla nėra reglamentuotos nei policijos veiklą reguliuojančiais įstatymais, nei Asmens ir turto saugos įstatymu ar kitais įstatymais, o tik Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais.

Apibendrinant aukščiau išdėstyta, galima teigti, kad policijos apsaugos skyrių komercinė asmens ir turto saugos veikla yra funkcijos, nebūdingos policijai ir nereglamentuotos nei policijos veiklą reglamentuojančiais įstatymais, nei Asmens ir turto saugos įstatymu. Tokia policijos veikla reglamentuojama Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų nuostatomis.

Šie skyriai, konkuruodami su saugos tarnybomis atitinkamoje rinkoje, turi didesnius įgaliojimus (lygius kitų policijos pareigūnų įgaliojimams), tokius kaip: teisė naudotis specialiosiomis policijos transporto priemonėmis, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones ir kt.; tuo tarpu saugos tarnybos neturi tokių teisių. Atsižvelgus į tokių įgalinimų įtaką teikiamos paslaugos kainai ir kokybei darytina išvada, kad rinkoje yra sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos joje veikiantiems ūkio subjektams. Tačiau skirtingos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Taip pat trūksta skaidrumo dėl apsaugos skyrių finansavimo, o dėl to neužtikrinimas sąžiningos konkurencijos laisvės principo laikymasis.

Pažymėtina, kad veiklos licencijavimo atveju iškyla ir taip vadinamasis „interesų konfliktas“, kuris yra įvertintas kai kuriose Europos Teisingumo teismo bylose (žr. ETT sprendimą byloje Nr. C-18/88 RTT v. GB-Inno-B SA, 1991 ECR I-5941), kai viešosios teisės subjektas, kuriam pavestos rinkos kontrolės ar administravimo funkcijos, kartu pats gali veikti toje rinkoje kaip ūkio subjektas. Šiuo atveju Policijos departamentas yra atsakingas už ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijų, būtinų norint veikti atitinkamoje rinkoje, išdavimą, jų galiojimo sustabdymą ir panaikinimą; taip pat kartu su teritorinėmis policijos įstaigomis atsakingas už šių licencijų sąlygų laikymosi priežiūrą. Taigi, dėl tokio dvigubo policijos funkcijų derinimo, kuomet policija veikia kaip licencijavimo administratorius ir kaip atitinkamos rinkos ūkio subjektas, gali kilti kliūčių kitiems konkurentams veikti rinkoje.

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad išnagrinėtos Lietuvos policijos generalinio komisaro nuostatos, kuriose apsaugos skyriams numatytos policijai priskirtos teisės ir papildomi įgalinimai, suteikia privilegijas lyginant juos su kitais apsaugos paslaugų rinkoje veikiančiais subjektais, o tai daro neigiamą įtaką konkurencijos sąlygoms laisvoje rinkoje bei prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 378 „Dėl policijos komisariatų įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų policijos komisariatų nuostatų 10.4 punktą, 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-448 „Dėl viešosios policijos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus apsaugos skyrių nuostatų ir struktūros schemų patvirtinimo“ patvirtintų viešosios policijos apsaugos skyrių, išskyrus viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus, nuostatų 1 punkto nuostatą „pagal sutartis sauganti juridinių ir fizinių asmenų turtą bei fizinius asmenis“, 7.2 punkto nuostatą „vykdyti Lietuvoje turto bei asmenų apsaugą, gabenamų krovinių palydą ir apsaugą“, 8.7, 8.8, 8.13, 8.14 punktus ir 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-448 patvirtintų viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus nuostatų 1 punkto nuostatą „pagal sutartis sauganti juridinių ir fizinių asmenų turtą bei fizinius asmenis“, 7.2 punkto nuostatą „vykdyti Lietuvoje turto bei asmenų apsaugą, gabenamų krovinių palydą ir apsaugą“, 8.9, 8.10, 8.17, 8.18 punktus prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.

2. Įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per 3 mėnesius nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos pakeisti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytų įsakymų nuostatas taip, kad jos neprieštarautų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3. Įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per 14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, pateikiant patvirtinančius įrodymus.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios” priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Tarybos narys Vytautas Kavaliauskas

l.e. pirmininko pareigas