- 2002 02 28
- Nutarimo Nr.: 23
- Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos
taryba), susidedanti iš
Konkurencijos tarybos narių A.Klimo, D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko,
J.Rasimavičiaus,
sekretoriaujant Z.Balsienei,
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos pareigūnams
V.Aleksienei, P.Kvietkauskienei, J.Malinauskaitei, R.Norvaišaitei, D.Stadalnikienei,
J.Šovienei,
proceso dalyviams: UAB „Švaros komanda“ direktoriui Alfredui
Vitkui, SPAB „Panevėžio specialus autotransportas“ direktoriui Valentui Bakšiui,
Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštųjų teritorijų ir
atliekų skyriaus vyriausiajai specialistei Ingridai Kavaliauskienei, Vidaus reikalų
ministerijos Viešojo administravimo departamento vyresniajai specialistei Irenai
Ilevičienei, Inžinierinės ekologijos asociacijos viceprezidentui Jonui Motiejūnui,
Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktoriui Alfonsui Brazui,
viešajame Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl
Panevėžio miesto tarybos veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio
reikalavimus.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Konkurencijos taryba gavo UAB „Švaros komanda“ skundą dėl
Panevėžio miesto tarybos veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio
reikalavimus.
Panevėžio miesto savivaldybės 2001 m. birželio 7 d. sprendimu
Nr.17-24 buvo patvirtintos „Panevėžio atliekų tvarkymo taisyklės“ ir AB
„Panevėžio specialus autotransportas“ įpareigotas eksploatuoti įrengtas buitinių
atliekų konteinerių aikšteles. Taisyklių 10 punkte yra numatyta, kad „Savivaldybė
organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo darbus mieste, pavesdama specialios paskirties
įmonei rinkti ir vežti atliekas iš daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų, namų
bendrijų ir privačių valdų gyventojų. Specialios paskirties įmonė turi teisę
pasitelkti kitus atliekų tvarkytojus“. Kaip nurodė Panevėžio miesto savivaldybės
miesto ūkio skyriaus viršininkas, kita įmonė gali vežti iš gyventojų komunalines
atliekas tik sudariusi subrangos sutartį su AB „Panevėžio specialus
autotransportas“.
Pareiškėjas informavo, kad jo atstovaujama įmonė UAB „Švaros
komanda“ nuo 2000 metų balandžio mėnesio pradžios pradėjo veikti Panevėžio mieste
ir rajone. Įmonės pagrindinė veikla yra teikti gyventojams buitinių atliekų surinkimo
ir išvežimo paslaugas. Bendrovė nuo pirmųjų veiklos dienų susidūrė su Panevėžio
miesto savivaldybės Ūkio skyriaus pasipriešinimu, kuris tam tikrą laiką nesprendė
konteinerių pastatymo klausimo.
UAB „Švaros komanda“ kreipėsi į Panevėžio apygardos
administracinio teismo kolegiją, kad būtų išnagrinėtas Panevėžio miesto
savivaldybės vilkinimas atlikti veiksmus. Panevėžio miesto administracinio teismo
kolegija nusprendė iš dalies patenkinti skundą ir įpareigojo Panevėžio miesto
savivaldybės administraciją LR viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir
terminais priimti konkretų sprendimą dėl UAB „Švaros komanda“ prašymo nurodyti
buitinių konteinerių pastatymo vietą. Po šio sprendimo Panevėžio miesto
savivaldybės taryba 2001 m. birželio 7 d. sprendimu Nr.17-24 patvirtino „Panevėžio
atliekų tvarkymo taisykles“.
UAB „Švaros komanda“ nuomone, miesto savivaldybė, patvirtinusi
šias Taisykles, nevykdė pareigos užtikrinti miesto ūkio subjektams sąžiningos
konkurencijos laisvės. Prieš tai galiojusių „Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros
taisyklių“, patvirtintų 1999-07-08 sprendimu Nr.24-6, 5.1 punkte buvo numatyta, kad
„buitinės atliekos yra išvežamos pagal atliekų surinkimo sutartis, kurias sudaro
atliekų savininkai ir atliekas tvarkančios įmonės, arba atliekas į sąvartyną
savininkai veža savo transportu“. Naujose taisyklėse Panevėžio miesto savivaldybė
teisę dirbti Panevėžio mieste atliekų tvarkymo ir vežimo darbus suteikė tik vienai
įmonei - „Panevėžio specialus autotransportas“. Savo 2001-06-07 sprendimu Nr.17-24
Panevėžio miesto savivaldybės taryba įpareigojo AB „Panevėžio specialus
autotransportas“ eksploatuoti įrengtas buitinių atliekų konteinerių aikšteles.
Konkurencijos taryba, pradėjusi nagrinėti pareiškėjo prašyme
išdėstytą problemą kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybę su prašymu
paaiškinti, kuo remiantis specialios paskirties įmonei buvo suteikta prioritetinė
teisė vežti atliekas iš daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų, bendrijų ir
privačių namų.
Panevėžio miesto savivaldybė informavo savo 2001-09-10 raštu Nr.
(02-21)-1010, kad "savivaldybė, vykdydama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo
įstatymo 31 str. 1 ir 2 p. reikalavimus ir vadovaudamasi Atliekų tvarkymo taisyklių,
patvirtintų 1999 m. liepos 14 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr.217, VIII skyriaus 58, 59,
61 punktų nuostatomis, organizavo tokią komunalinių atliekų tvarkymo sistemą mieste,
kad atliekas iš daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų, namų bendrijų ir
privačių valdų gyventojų paveda rinkti specialios paskirties akcinei bendrovei,
suteikdama jai teisę pasitelkti ir kitus atliekų tvarkytojus. Įmonėms ir
organizacijoms suteikiama teisė pačioms pasirinkti susidarančių komunalinių atliekų
tvarkymo būdą, kuris atitiktų respublikinių Atliekų tvarkymo ir Panevėžio miesto
atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus."
Panevėžio miesto savivaldybė buvo paprašyta paaiškinti, ar
Atliekų tvarkymo taisyklių 10 punktas suteikia išimtinę teisę tik AB
"Panevėžio specialus autotransportas" rinkti ir vežti atliekas iš
daugiabučių namų gyventojų, namų bendrijų ir privačių valdų gyventojų.
Panevėžio miesto savivaldybė informavo, kad "Panevėžio
miesto savivaldybės tarybos 2001-06-07 sprendimu Nr.17-24 patvirtintos Atliekų tvarkymo
taisyklės (II sk. 10 punktas) suteikia išimtinę teisę AB "Panevėžio specialus
autotransportas" rinkti ir vežti atliekas iš daugiabučių gyvenamųjų namų
gyventojų, namų bendrijų ir privačių valdų gyventojų. Vadovaujantis tuo pačiu
taisyklių punktu specialios paskirties AB "Panevėžio specialus
autotransportas" suteikta teisė pasitelkti į pagalbą rangos būdu ir kitus
atliekų tvarkytojus - tiek privačias firmas, tiek ir juridinį statusą turinčias
įmones.
2.Tokios atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą lėmė tai, kad:
1997-1999 m. Panevėžio miesto savivaldybė, turėdami tikslą sukurti
racionalią atliekų tvarkymo sistemą mieste, tenkinančią miesto gyventojų poreikius
ir užtikrinančią gerą aplinkos apsaugos kokybę, su konsultantu ir Pasaulio banko
ekspertų pagalba paruošė Panevėžio miesto kietųjų atliekų tvarkymo modernizavimo
investicinį ir techninį projektus, kurių bendra sąmatinė vertė daugiau kaip 5 mln.
Lt; vykdydama Pasaulio banko reikalavimus, 20 proc. techninio projekto ruošimo darbų
apimties atliko AB "Panevėžio specialus autotransportas";
neesant kitų atliekų tvarkytojų mieste 2000-05-02 savivaldybė
Miesto ūkio skyrius raštu Nr.(01-07)72, leido AB "Panevėžio specialus
autotransportas" savo lėšomis įrengti projekte numatytas konteinerių pastatymo
aikšteles. Miesto Taryba patvirtino šių aikštelių išdėstymo schemą, o bendrovė,
naudodama savo apyvartines lėšas, jas įrengė (darbų vertė skaičiuojamomis kainomis
- 614,5 tūkst.lt);
konteinerių aikštelės įrengtos prie namų grupių, nepriklausomai
nuo jų žinybiškumo, siekiant vieno tikslo racionaliausiu būdu užtikrinti mieste
švarą ir tvarką, optimizuoti atliekų išvežimo maršrutus. Vieną aikštelę
eksploatuoti keliems vežėjams praktiškai neįmanoma, nes atskiri vežėjai privalės
statyti savus konteinerius;
atliekų vežėjas yra įpareigotas vykdyti aikštelių pastovų
valymą, be papildomo užmokesčio išvežti šakas ir kitas stambiagabaritines atliekas
(padangos, šaldytuvai, skalbimo mašinos ir kt.) suneštos arba atvežtos gyventojų iš
artimiausių namų, o kartais ir kooperatinių garažų, kolektyvinių sodų;
specialios paskirties AB "Panevėžio specialus
autotransportas" yra savivaldybės nuosavybės įmonė, kuri yra gerai aprūpinta
atliekų surinkimo ir jų tvarkymo technika, bei turi sukaupusi didelę patirtį atliekų
tvarkymo srityje;
bendrovė šiuo metu toliau įgyvendina Panevėžio miesto kietųjų
atliekų tvarkymo modernizavimo projektą;
savivaldybė, suteikusi teisę atliekas tvarkyti specialios paskirties
akcinei bendrovei, vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymu, turi teisę papildomai
nustatyti privalomas užduotis, paslaugų kainas arba kainų skaičiavimo taisykles,
paslaugų kokybės reikalavimus."
Savo pastabas ir komentarus dėl savivaldybių atliekų tvarkymo
sistemų organizavimo ir jų eksploatavimo pateikė Lietuvos komunalininkų ir atliekų
tvarkytojų asociacija (toliau - Asociacija). Pastabos ir komentarai pateikti dėl
Konkurencijos tarybos pradėtu nagrinėti Panevėžio miesto savivaldybės veiksmų.
Asociacijos nuomone, remiantis Vietos savivaldos įstatymu,
komunalinių atliekų tvarkymas yra viešoji paslauga, už kurios teikimą gyventojams yra
atsakinga savivaldybė. Kaip organizuoti šių paslaugų teikimą sprendžia savivaldybės
taryba, o ne kiekvienas gyventojas atskirai. Įstatymai leidžia savivaldybei pasirinkti,
kaip ji organizuoja savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą ar per
esančius viešųjų paslaugų tiekėjus, vykdydama viešųjų paslaugų teikėjo atrankos
konkursą arba pirkdama šias paslaugas konkurso būdu iš privačių įmonių.
Asociacijos teigimu, jokios prievolės savivaldybei paslaugas būtinai pirkti konkurso
būdu iš privačių įmonių arba būtinai vykdyti paslaugų teikėjo atranką konkurso
būdu įstatymai nenumato. Gyventojai, įmonės ir organizacijos privalo naudotis vietos
savivaldos institucijų nustatytomis atliekų tvarkymo sistemomis. Faktiškai atsisakymo
naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema galimybę turi tik įmonės, apie tai
raštu informuodamos savivaldybės institucijas. Savo pastabose ir komentaruose Asociacija
atkreipė dėmesį, kad savivaldybė laisvai gali pasirinkti atliekų tvarkymo operatorių
tik tuo atveju, jeigu jos priimtose atliekų tvarkymo taisyklėse yra nustatyta, kad
įmoką už atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų surenka pats atliekų surinkėjas.
Tuo atveju, jeigu savivaldybė nusprendžia, jog įmoką už atliekų surinkimą iš
atliekų turėtojų ir jų tvarkymą susirenka pati savivaldybė, atliekų surinkėjas
turi būti samdomas viešojo konkurso būdu. Taip pat asociacijos nuomone, susidarytų
absurdiška situacija, jeigu gyventojams būtų leista laisvai sudarinėti sutartis su bet
kuriomis įmonėmis.
Įvertinę teisės aktus, aplinkybes ir faktus tyrėjai pateikė
išvadą, kad Panevėžio miesto savivaldybės patvirtintos Taisyklės suteikia vienai
įmonei AB „Panevėžio specialus autotransportas“ išimtinę teisę veikti atliekų
surinkimo rinkoje renkant atliekas iš gyventojų, o kita įmonė negali tęsti savo
veiklos ir minėtas Panevėžio miesto savivaldybės sprendimas pažeidė Konkurencijos
įstatymo 4 straipsnį. Kadangi tyrimo medžiaga buvo išsiųsta susipažinimui visoms
suinteresuotoms šalims, buvo gauti atsiliepimai iš Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos, AB „Panevėžio specialus autotransportas“, Panevėžio miesto
savivaldybės, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos, Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešojo administravimo departamento.
Tyrimą atlikusi R.Norvaišaitė teigė, kad minėtuose atsiliepimuose
pagrindinis pateiktas motyvas buvo toks, kad Panevėžio miesto savivaldybė turi teisę
pavesti atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas kaip privalomus darbus specialios
paskirties akcinėms bendrovėms. Ji paaiškino, kad pagal Specialios paskirties
bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymą, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms
akcinėms bendrovėms, vykdančioms gyvybiškai būtinas funkcijas arba toms bendrovėms,
kurių veiklai būtinas specialus režimas, gali būti suteikiamas specialios paskirties
statusas. R.Norvaišaitės nuomone, specialios paskirties įmonės statuso suteikimas
nereiškia, kad įmonei suteikiama išimtinė teisė, tai reiškia, kad jai gali būti
nustatyti papildomi darbai, prekių kokybės reikalavimai, prekių kainų ir kainų
skaičiavimo taisyklės. Tai, kad toks statusas nesuteikia išimtinės teisės, gerai
matyti iš kitų veiklos sričių kur veikia tokios rūšies įmonės, pavyzdžiui,
keleivių vežimas keleivių reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, nes
šia veikla užsiima ne tik specialios paskirties įmonės, bet ir kitos įmonės.
Įvertinus tai, R.Norvaišaitė teigė, jog tai įvertinus, tyrimo metu padaryta išvada ,
kad Taisyklių 10 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio
reikalavimams, išlieka nepasikeitus.
Posėdyje dalyvavęs UAB „Švaros komanda“ direktorius Alfredas
Vitkus paaiškino, kad savivaldybė yra uždraudusi bendrovei sudaryti sutartis su
gyventojais. Šiuo metu bendrovė gali aptarnauti tik įmones, organizacijas. Jo nuomone,
turi būti numatyta tvarka, leidžianti, kad gyventojų bendrijos ar pavieniai asmenys,
kurie to pageidauja, galėtų sudaryti sutartis su UAB „Švaros komanda“.
Kitas posėdžio dalyvis Inžinierinės ekologijos instituto
viceprezidentas J.Motiejūnas paaiškino, kad jis vadovavo darbo grupei, kuri rengė
Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą. Jis teigė, kad buvo pasinaudota ES
patirtimi ir priimta nuostata, kad teikiant viešąsias paslaugas gyventojams jokia
savivalė nerekomenduotina. Jis teigė, kad savivaldybių teisių apribojimai, bandymai
nurodyti kaip ir kokią rinką padalinti, yra visiškai nepagrįsti. J.Motiejūno nuomone,
jei tyrėjai siūlo keisti situaciją, tai gal jie gali pasiūlyti kaip tą padaryti. Jis
paaiškino, kad vieninga atliekų tvarkymo sistema suprantama kaip sistema, kurioje
aprašomi visi atliekų tvarkymo požiūriu reikalingi veiksmai ir užduotys.
Nerūšiuotų atliekų surinkimas ir nuvežimas į sąvartyną yra tik viena iš daugelio
užduočių. J.Motiejūnas teigė, kad šiandien Lietuvoje pagrindinė kova vyksta kaip
gauti leidimą vykdyti šią užduotį, bet juk yra ir kitos užduotys : pavojingų
atliekų surinkimas, antrinių žaliavų tvarkymas, biodegraduojančių atliekų
surinkimas ir daug kitų. Jo nuomone, negalima atskirų užduočių vykdymą atiduoti
skirtingiems ūkio subjektams, nes tokiu atveju gautųsi chaosas. Taip pat jis teigė, kad
yra tam tikrų trūkumų šiuo metu galiojančioje įstatyminėje bazėje ir paaiškino,
kad Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane yra numatyta parengti Viešųjų
paslaugų teikimo įstatymą, kuriame bus apibrėžtos šių paslaugų teikimo sąlygos.
Aplinkos ministerijos atstovė I.Kavaliauskienė teigė, kad tiek
Atliekų tvarkymo įstatyme, tiek Atliekų tvarkymo taisyklėse yra nustatyta, kad vietos
savivaldos institucijos organizuoja atliekų tvarkymo sistemas ir jos yra atsakingos už
komunalinių atliekų sutvarkymą savo teritorijoje. Kokiu būdu tai organizuojama,
sprendžia savivaldybės taryba.
Vidaus reikalų ministerijos atstovės I.Ilevičienės nuomone, pagal
tuo metu galiojančius teisės aktus savivaldybės galėjo suteikti tokias teises
specialios paskirties įmonei. Pagal tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo
nuostatas specialios paskirties bendrovėms valstybės ar savivaldos institucija, valdanti
kontrolinį akcijų paketą, turi teisę papildomai nustatyti: privalomus darbus
(užduotis), prekių (paslaugų) kokybės reikalavimus, prekių (paslaugų) kainas arba
kainų skaičiavimo taisykles. Todėl Panevėžio miesto savivaldybė, kaip SPAB
„Panevėžio specialus autotransportas“ pagrindinio akcijų paketo turėtoja, Atliekų
tvarkymo taisyklių 10 punkte pavedusi minėtai bendrovei atlikti privalomus darbus, tai
yra rinkti ir vežti atliekas iš daugiabučių namų gyventojų, namų bendrijų ir
privačių valdų, nepažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų.
Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorius
A.Brazas informavo, kad tyrimui yra pateikta detali, atsakingai ir su teisininkų
komentarais parengta medžiaga nagrinėjamu klausimu ir su ja gali susipažinti visi
dalyviai. Jis teigė, kad pagal galiojančius teisės aktus atliekų tvarkymo sistema,
kurią pasirinko savivaldybė yra privaloma gyventojams. Lietuvoje įmonės, įstaigos ir
organizacijos gali atsisakyti šios sistemos, Europoje - ne. Savivaldybės taryba turi
teisę nuspręsti kas eksploatuos minėtą sistemą. Savivaldybė gali šią funkciją
pavesti atlikti savo įmonei arba skelbti konkursą. Jeigu savivaldybė turi savo įmonę,
kurioje investuoti savivaldybės pinigai, tai A.Brazas kėlė klausimą, kokia tada nauda,
kol ši įmonė nėra privatizuota, skelbti konkursą. Jis taip pat paaiškino, kad yra
tam tikrų prieštaravimų tarp įstatymų. Europoje ši problema išspręsta, priėmus
Viešųjų paslaugų įstatymą. Jis teigė, jog būtų gerai, kad Konkurencijos taryba
šiame posėdyje pasiūlytų atsakingoms ministerijoms paspartinti tokio įstatymo
priėmimą. Gyventojai savivaldybės tarybai delegavo teisę priimti sprendimus ir taryba
sprendžia kaip bus teikiama ši viešoji paslauga. A.Brazas pateikė tris galimus būdus,
kaip savivaldybė gali pasirinkti šią vieningą sistemą eksploatuojančią įmonę, tai
yra: 1)paveda kaip privalomą užduotį savo nuosavybės įmonei; 2) gali organizuoti
konkursą įmonės atrinkimui, ir tokiu atveju numato, kad įmokas už šią paslaugą
susirenka paslaugą teikianti įmonė; 3) privalo organizuoti įmonės atrinkimo
konkursą, jeigu yra numatyta, kad įmokas už paslaugą atliekų turėtojai sumoka į
savivaldybės biudžetą.
Panevėžio miesto savivaldybės atstovas G.Juozaitis paaiškino, kad
UAB „Švaros komanda“ gali ir dirba surinkdama atliekas iš įmonių, įstaigų ir
organizacijų. Panevėžio miesto savivaldybės nuomone, atliekų surinkimas iš
gyventojų yra ypatingos svarbos ir rizikos funkcija, todėl šios funkcijos atlikimo
negalima patikėti įmonei, turinčiai 10000 litų įstatinį kapitalą. Jis pabrėžė,
kad SPAB „Panevėžio specialius autotransportas“ yra savivaldybės įmonė ir ji
pagal savo prigimtį negali dalyvauti konkurencinėje kovoje. Įmonei norint dalyvauti
savivaldybės paskelbtame konkurse, pati savivaldybės taryba turės nustatyti dalyvavimo
konkurse sąlygas, tai yra atsirastų nevienodos sąlygos konkurse dalyvaujantiems ūkio
subjektams.
AB „Panevėžio specialaus autotransportas“ direktoriaus V.Bakšio
nuomone, šiuo atveju konkurencija nebuvo pažeista, nes UAB „Švaros komanda“ turi
savo rinką, o „Panevėžio specialus autotransportas“ atlieka daugiau funkcijų. Jo
nuomone, neaišku, kaip kitaip savivaldybės įmonė gali įeiti į rinką, nes ji negali
vienodomis sąlygomis dalyvauti konkurse.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a :
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnis įtvirtina
valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigą užtikrinti sąžiningos
konkurencijos laisvę. Pirmoji dalis nurodo pareigą valstybės valdymo ir savivaldos
institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos
reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Šio straipsnio 2 dalis konkretizuoja 4 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus
valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su
sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia
privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl
kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje
konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos
sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas yra tada, kai
egzistuoja trijų aplinkybių visuma:
1) institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja
atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;
2) dėl sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų
skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;
3) skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant
Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Valdymo ar savivaldos institucijos sprendimas, kuriuo tam tikram ūkio
subjektui suteikiama išimtinė teisė vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą yra absoliuti
privilegija ir aukščiausia kitų ūkio subjektų diskriminavimo forma, nes kiti ūkio
subjektai netenka teisės vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą. Dėl išimtinių teisių
suteikimo atsiranda ir absoliutūs konkurencijos sąlygų skirtumai atitinkamoje rinkoje
konkuruojantiems ūkio subjektams, nes ūkio subjektas, kuriama suteikiamos išimtinės
teisės, apskritai nesusiduria su konkurencija atitinkamoje rinkoje, o iš kitų ūkio
subjektų atimama net galimybė konkuruoti ir jie yra priversti pasitraukti iš
atitinkamos rinkos.
Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis atliekų surinkimą, yra
Atliekų tvarkymo įstatymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo
įstatymo 31 straipsniu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo patvirtintų
„Atliekų tvarkymo taisyklių“ 63 punktu, vietos savivaldos institucijos organizuoja
atliekų tvarkymo sistemas reikalingas savivaldybių teritorijose susidarančioms
atliekoms tvarkyti. Savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos turi apimti atliekų
surinkimą.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 20
punktas numato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų
surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas yra
priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybių funkcija. To paties įstatymo 10
straipsnis numato, kad savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per
esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas,
savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų
paslaugų teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama
viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Tiekėjai
teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas privalo vadovautis įstatymais,
savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais. Šis straipsnis
savivaldybėms leidžia steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais,
kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams
ekonomiškai ir geros kokybės. Steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus,
savivaldybė turi siekti, kad už užmokestį teikiamos viešosios paslaugos būtų
ekonomiškai racionalios ir kad nustatytas užmokestis už jas padengtų tų paslaugų
teikimo bei kitas su jų teikimu susijusias teikėjo išlaidas.
Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr.217 „Dėl atliekų
tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 51 punktas numato, kad savivaldybių tarybos turi
patvirtinti taisykles, apibrėžiančias atliekų tvarkymo sistemos organizavimą.
Taigi, Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad
viešosios paslaugos teikimą organizuoja savivaldybė. Atliekų tvarkymo įstatyme
nustatyta, kad savivaldybės pareiga yra organizuoti savo teritorijoje atliekų tvarkymą.
Savivaldybei suteikta teisė nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo tarifus. Taip pat
Atliekų tvarkymo įstatymas bei Aplinkos ministro patvirtintas įsakymas „Dėl atliekų
tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ nustato prievolę gyventojams ir ūkio subjektams
naudotis sukurta atliekų šalinimo sistema. Nė vienas iš šių teisės aktų nenumato
išimtinių teisių suteikimo kokiam nors ūkio subjektui ar ūkio subjektų grupei ir
jokiai valdymo institucijai nėra numatyta teisė suteikti išimtines teises teikti šias
paslaugas.
Panevėžio miesto savivaldybė, priimdama „Panevėžio atliekų
tvarkymo taisykles“, vadovavosi aukščiau paminėtais teisės aktais,
reglamentuojančiais atliekų tvarkymą. Šių taisyklių 10 punktas suteikė SPAB
„Panevėžio komunalinis ūkis“ išimtinę teisę veikti atliekų surinkimo rinkoje,
surenkant atliekas iš gyventojų. Dėl šio sprendimo kitos Panevėžio miesto atliekų
surinkimo paslaugų rinkoje veikiančios įmonės neteko galimybės surinkti atliekas iš
gyventojų, o naujos įmonės neteko galimybės pradėti savo veiklos šioje rinkoje.
Panevėžio miesto savivaldybės 2001 m. birželio 7 d. sprendimu
Nr.17-24 patvirtintų „Panevėžio atliekų tvarkymo taisyklių“ 10 punktas
pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d., 19 str. 1 d. 4 p.,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1. Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę per keturis mėnesius
pakeisti „Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisyklių“ 10 punktą taip, kad jis
atitiktų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas.
2. Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę pranešti Konkurencijos
tarybai apie šio įpareigojimo įvykdymą.
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas
- Apeliacinė instancija (Nutartis) (2002-08-13)
- Pirma instancija (sprendimas) (2002-05-30)
Teismo procesas baigtas