DĖL PANEVĖŽIO MIESTO TARYBOS VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMUS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš

Konkurencijos tarybos narių A.Klimo, D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,

sekretoriaujant Z.Balsienei,

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos pareigūnams V.Aleksienei, P.Kvietkauskienei, J.Malinauskaitei, R.Norvaišaitei, D.Stadalnikienei, J.Šovienei,

proceso dalyviams: UAB „Švaros komanda“ direktoriui Alfredui Vitkui, SPAB „Panevėžio specialus autotransportas“ direktoriui Valentui Bakšiui, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštųjų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausiajai specialistei Ingridai Kavaliauskienei, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo departamento vyresniajai specialistei Irenai Ilevičienei, Inžinierinės ekologijos asociacijos viceprezidentui Jonui Motiejūnui, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktoriui Alfonsui Brazui,

viešajame Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Panevėžio miesto tarybos veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Konkurencijos taryba gavo UAB „Švaros komanda“ skundą dėl Panevėžio miesto tarybos veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Panevėžio miesto savivaldybės 2001 m. birželio 7 d. sprendimu Nr.17-24 buvo patvirtintos „Panevėžio atliekų tvarkymo taisyklės“ ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ įpareigotas eksploatuoti įrengtas buitinių atliekų konteinerių aikšteles. Taisyklių 10 punkte yra numatyta, kad „Savivaldybė organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo darbus mieste, pavesdama specialios paskirties įmonei rinkti ir vežti atliekas iš daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų, namų bendrijų ir privačių valdų gyventojų. Specialios paskirties įmonė turi teisę pasitelkti kitus atliekų tvarkytojus“. Kaip nurodė Panevėžio miesto savivaldybės miesto ūkio skyriaus viršininkas, kita įmonė gali vežti iš gyventojų komunalines atliekas tik sudariusi subrangos sutartį su AB „Panevėžio specialus autotransportas“.

Pareiškėjas informavo, kad jo atstovaujama įmonė UAB „Švaros komanda“ nuo 2000 metų balandžio mėnesio pradžios pradėjo veikti Panevėžio mieste ir rajone. Įmonės pagrindinė veikla yra teikti gyventojams buitinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas. Bendrovė nuo pirmųjų veiklos dienų susidūrė su Panevėžio miesto savivaldybės Ūkio skyriaus pasipriešinimu, kuris tam tikrą laiką nesprendė konteinerių pastatymo klausimo.

UAB „Švaros komanda“ kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegiją, kad būtų išnagrinėtas Panevėžio miesto savivaldybės vilkinimas atlikti veiksmus. Panevėžio miesto administracinio teismo kolegija nusprendė iš dalies patenkinti skundą ir įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją LR viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti konkretų sprendimą dėl UAB „Švaros komanda“ prašymo nurodyti buitinių konteinerių pastatymo vietą. Po šio sprendimo Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2001 m. birželio 7 d. sprendimu Nr.17-24 patvirtino „Panevėžio atliekų tvarkymo taisykles“.

UAB „Švaros komanda“ nuomone, miesto savivaldybė, patvirtinusi šias Taisykles, nevykdė pareigos užtikrinti miesto ūkio subjektams sąžiningos konkurencijos laisvės. Prieš tai galiojusių „Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“, patvirtintų 1999-07-08 sprendimu Nr.24-6, 5.1 punkte buvo numatyta, kad „buitinės atliekos yra išvežamos pagal atliekų surinkimo sutartis, kurias sudaro atliekų savininkai ir atliekas tvarkančios įmonės, arba atliekas į sąvartyną savininkai veža savo transportu“. Naujose taisyklėse Panevėžio miesto savivaldybė teisę dirbti Panevėžio mieste atliekų tvarkymo ir vežimo darbus suteikė tik vienai įmonei - „Panevėžio specialus autotransportas“. Savo 2001-06-07 sprendimu Nr.17-24 Panevėžio miesto savivaldybės taryba įpareigojo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ eksploatuoti įrengtas buitinių atliekų konteinerių aikšteles.

Konkurencijos taryba, pradėjusi nagrinėti pareiškėjo prašyme išdėstytą problemą kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybę su prašymu paaiškinti, kuo remiantis specialios paskirties įmonei buvo suteikta prioritetinė teisė vežti atliekas iš daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų, bendrijų ir privačių namų.

Panevėžio miesto savivaldybė informavo savo 2001-09-10 raštu Nr. (02-21)-1010, kad "savivaldybė, vykdydama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 str. 1 ir 2 p. reikalavimus ir vadovaudamasi Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 1999 m. liepos 14 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr.217, VIII skyriaus 58, 59, 61 punktų nuostatomis, organizavo tokią komunalinių atliekų tvarkymo sistemą mieste, kad atliekas iš daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų, namų bendrijų ir privačių valdų gyventojų paveda rinkti specialios paskirties akcinei bendrovei, suteikdama jai teisę pasitelkti ir kitus atliekų tvarkytojus. Įmonėms ir organizacijoms suteikiama teisė pačioms pasirinkti susidarančių komunalinių atliekų tvarkymo būdą, kuris atitiktų respublikinių Atliekų tvarkymo ir Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus."

Panevėžio miesto savivaldybė buvo paprašyta paaiškinti, ar Atliekų tvarkymo taisyklių 10 punktas suteikia išimtinę teisę tik AB "Panevėžio specialus autotransportas" rinkti ir vežti atliekas iš daugiabučių namų gyventojų, namų bendrijų ir privačių valdų gyventojų.

Panevėžio miesto savivaldybė informavo, kad "Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2001-06-07 sprendimu Nr.17-24 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės (II sk. 10 punktas) suteikia išimtinę teisę AB "Panevėžio specialus autotransportas" rinkti ir vežti atliekas iš daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų, namų bendrijų ir privačių valdų gyventojų. Vadovaujantis tuo pačiu taisyklių punktu specialios paskirties AB "Panevėžio specialus autotransportas" suteikta teisė pasitelkti į pagalbą rangos būdu ir kitus atliekų tvarkytojus - tiek privačias firmas, tiek ir juridinį statusą turinčias įmones.

Savo pastabas ir komentarus dėl savivaldybių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir jų eksploatavimo pateikė Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija (toliau - Asociacija). Pastabos ir komentarai pateikti dėl Konkurencijos tarybos pradėtu nagrinėti Panevėžio miesto savivaldybės veiksmų.

Asociacijos nuomone, remiantis Vietos savivaldos įstatymu, komunalinių atliekų tvarkymas yra viešoji paslauga, už kurios teikimą gyventojams yra atsakinga savivaldybė. Kaip organizuoti šių paslaugų teikimą sprendžia savivaldybės taryba, o ne kiekvienas gyventojas atskirai. Įstatymai leidžia savivaldybei pasirinkti, kaip ji organizuoja savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą ar per esančius viešųjų paslaugų tiekėjus, vykdydama viešųjų paslaugų teikėjo atrankos konkursą arba pirkdama šias paslaugas konkurso būdu iš privačių įmonių. Asociacijos teigimu, jokios prievolės savivaldybei paslaugas būtinai pirkti konkurso būdu iš privačių įmonių arba būtinai vykdyti paslaugų teikėjo atranką konkurso būdu įstatymai nenumato. Gyventojai, įmonės ir organizacijos privalo naudotis vietos savivaldos institucijų nustatytomis atliekų tvarkymo sistemomis. Faktiškai atsisakymo naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema galimybę turi tik įmonės, apie tai raštu informuodamos savivaldybės institucijas. Savo pastabose ir komentaruose Asociacija atkreipė dėmesį, kad savivaldybė laisvai gali pasirinkti atliekų tvarkymo operatorių tik tuo atveju, jeigu jos priimtose atliekų tvarkymo taisyklėse yra nustatyta, kad įmoką už atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų surenka pats atliekų surinkėjas. Tuo atveju, jeigu savivaldybė nusprendžia, jog įmoką už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą susirenka pati savivaldybė, atliekų surinkėjas turi būti samdomas viešojo konkurso būdu. Taip pat asociacijos nuomone, susidarytų absurdiška situacija, jeigu gyventojams būtų leista laisvai sudarinėti sutartis su bet kuriomis įmonėmis.

Įvertinę teisės aktus, aplinkybes ir faktus tyrėjai pateikė išvadą, kad Panevėžio miesto savivaldybės patvirtintos Taisyklės suteikia vienai įmonei AB „Panevėžio specialus autotransportas“ išimtinę teisę veikti atliekų surinkimo rinkoje renkant atliekas iš gyventojų, o kita įmonė negali tęsti savo veiklos ir minėtas Panevėžio miesto savivaldybės sprendimas pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį. Kadangi tyrimo medžiaga buvo išsiųsta susipažinimui visoms suinteresuotoms šalims, buvo gauti atsiliepimai iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, AB „Panevėžio specialus autotransportas“, Panevėžio miesto savivaldybės, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešojo administravimo departamento.

Tyrimą atlikusi R.Norvaišaitė teigė, kad minėtuose atsiliepimuose pagrindinis pateiktas motyvas buvo toks, kad Panevėžio miesto savivaldybė turi teisę pavesti atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas kaip privalomus darbus specialios paskirties akcinėms bendrovėms. Ji paaiškino, kad pagal Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymą, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, vykdančioms gyvybiškai būtinas funkcijas arba toms bendrovėms, kurių veiklai būtinas specialus režimas, gali būti suteikiamas specialios paskirties statusas. R.Norvaišaitės nuomone, specialios paskirties įmonės statuso suteikimas nereiškia, kad įmonei suteikiama išimtinė teisė, tai reiškia, kad jai gali būti nustatyti papildomi darbai, prekių kokybės reikalavimai, prekių kainų ir kainų skaičiavimo taisyklės. Tai, kad toks statusas nesuteikia išimtinės teisės, gerai matyti iš kitų veiklos sričių kur veikia tokios rūšies įmonės, pavyzdžiui, keleivių vežimas keleivių reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, nes šia veikla užsiima ne tik specialios paskirties įmonės, bet ir kitos įmonės. Įvertinus tai, R.Norvaišaitė teigė, jog tai įvertinus, tyrimo metu padaryta išvada , kad Taisyklių 10 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, išlieka nepasikeitus.

Posėdyje dalyvavęs UAB „Švaros komanda“ direktorius Alfredas Vitkus paaiškino, kad savivaldybė yra uždraudusi bendrovei sudaryti sutartis su gyventojais. Šiuo metu bendrovė gali aptarnauti tik įmones, organizacijas. Jo nuomone, turi būti numatyta tvarka, leidžianti, kad gyventojų bendrijos ar pavieniai asmenys, kurie to pageidauja, galėtų sudaryti sutartis su UAB „Švaros komanda“.

Kitas posėdžio dalyvis Inžinierinės ekologijos instituto viceprezidentas J.Motiejūnas paaiškino, kad jis vadovavo darbo grupei, kuri rengė Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą. Jis teigė, kad buvo pasinaudota ES patirtimi ir priimta nuostata, kad teikiant viešąsias paslaugas gyventojams jokia savivalė nerekomenduotina. Jis teigė, kad savivaldybių teisių apribojimai, bandymai nurodyti kaip ir kokią rinką padalinti, yra visiškai nepagrįsti. J.Motiejūno nuomone, jei tyrėjai siūlo keisti situaciją, tai gal jie gali pasiūlyti kaip tą padaryti. Jis paaiškino, kad vieninga atliekų tvarkymo sistema suprantama kaip sistema, kurioje aprašomi visi atliekų tvarkymo požiūriu reikalingi veiksmai ir užduotys. Nerūšiuotų atliekų surinkimas ir nuvežimas į sąvartyną yra tik viena iš daugelio užduočių. J.Motiejūnas teigė, kad šiandien Lietuvoje pagrindinė kova vyksta kaip gauti leidimą vykdyti šią užduotį, bet juk yra ir kitos užduotys : pavojingų atliekų surinkimas, antrinių žaliavų tvarkymas, biodegraduojančių atliekų surinkimas ir daug kitų. Jo nuomone, negalima atskirų užduočių vykdymą atiduoti skirtingiems ūkio subjektams, nes tokiu atveju gautųsi chaosas. Taip pat jis teigė, kad yra tam tikrų trūkumų šiuo metu galiojančioje įstatyminėje bazėje ir paaiškino, kad Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane yra numatyta parengti Viešųjų paslaugų teikimo įstatymą, kuriame bus apibrėžtos šių paslaugų teikimo sąlygos.

Aplinkos ministerijos atstovė I.Kavaliauskienė teigė, kad tiek Atliekų tvarkymo įstatyme, tiek Atliekų tvarkymo taisyklėse yra nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos organizuoja atliekų tvarkymo sistemas ir jos yra atsakingos už komunalinių atliekų sutvarkymą savo teritorijoje. Kokiu būdu tai organizuojama, sprendžia savivaldybės taryba.

Vidaus reikalų ministerijos atstovės I.Ilevičienės nuomone, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus savivaldybės galėjo suteikti tokias teises specialios paskirties įmonei. Pagal tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas specialios paskirties bendrovėms valstybės ar savivaldos institucija, valdanti kontrolinį akcijų paketą, turi teisę papildomai nustatyti: privalomus darbus (užduotis), prekių (paslaugų) kokybės reikalavimus, prekių (paslaugų) kainas arba kainų skaičiavimo taisykles. Todėl Panevėžio miesto savivaldybė, kaip SPAB „Panevėžio specialus autotransportas“ pagrindinio akcijų paketo turėtoja, Atliekų tvarkymo taisyklių 10 punkte pavedusi minėtai bendrovei atlikti privalomus darbus, tai yra rinkti ir vežti atliekas iš daugiabučių namų gyventojų, namų bendrijų ir privačių valdų, nepažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų.

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorius A.Brazas informavo, kad tyrimui yra pateikta detali, atsakingai ir su teisininkų komentarais parengta medžiaga nagrinėjamu klausimu ir su ja gali susipažinti visi dalyviai. Jis teigė, kad pagal galiojančius teisės aktus atliekų tvarkymo sistema, kurią pasirinko savivaldybė yra privaloma gyventojams. Lietuvoje įmonės, įstaigos ir organizacijos gali atsisakyti šios sistemos, Europoje - ne. Savivaldybės taryba turi teisę nuspręsti kas eksploatuos minėtą sistemą. Savivaldybė gali šią funkciją pavesti atlikti savo įmonei arba skelbti konkursą. Jeigu savivaldybė turi savo įmonę, kurioje investuoti savivaldybės pinigai, tai A.Brazas kėlė klausimą, kokia tada nauda, kol ši įmonė nėra privatizuota, skelbti konkursą. Jis taip pat paaiškino, kad yra tam tikrų prieštaravimų tarp įstatymų. Europoje ši problema išspręsta, priėmus Viešųjų paslaugų įstatymą. Jis teigė, jog būtų gerai, kad Konkurencijos taryba šiame posėdyje pasiūlytų atsakingoms ministerijoms paspartinti tokio įstatymo priėmimą. Gyventojai savivaldybės tarybai delegavo teisę priimti sprendimus ir taryba sprendžia kaip bus teikiama ši viešoji paslauga. A.Brazas pateikė tris galimus būdus, kaip savivaldybė gali pasirinkti šią vieningą sistemą eksploatuojančią įmonę, tai yra: 1)paveda kaip privalomą užduotį savo nuosavybės įmonei; 2) gali organizuoti konkursą įmonės atrinkimui, ir tokiu atveju numato, kad įmokas už šią paslaugą susirenka paslaugą teikianti įmonė; 3) privalo organizuoti įmonės atrinkimo konkursą, jeigu yra numatyta, kad įmokas už paslaugą atliekų turėtojai sumoka į savivaldybės biudžetą.

Panevėžio miesto savivaldybės atstovas G.Juozaitis paaiškino, kad UAB „Švaros komanda“ gali ir dirba surinkdama atliekas iš įmonių, įstaigų ir organizacijų. Panevėžio miesto savivaldybės nuomone, atliekų surinkimas iš gyventojų yra ypatingos svarbos ir rizikos funkcija, todėl šios funkcijos atlikimo negalima patikėti įmonei, turinčiai 10000 litų įstatinį kapitalą. Jis pabrėžė, kad SPAB „Panevėžio specialius autotransportas“ yra savivaldybės įmonė ir ji pagal savo prigimtį negali dalyvauti konkurencinėje kovoje. Įmonei norint dalyvauti savivaldybės paskelbtame konkurse, pati savivaldybės taryba turės nustatyti dalyvavimo konkurse sąlygas, tai yra atsirastų nevienodos sąlygos konkurse dalyvaujantiems ūkio subjektams.

AB „Panevėžio specialaus autotransportas“ direktoriaus V.Bakšio nuomone, šiuo atveju konkurencija nebuvo pažeista, nes UAB „Švaros komanda“ turi savo rinką, o „Panevėžio specialus autotransportas“ atlieka daugiau funkcijų. Jo nuomone, neaišku, kaip kitaip savivaldybės įmonė gali įeiti į rinką, nes ji negali vienodomis sąlygomis dalyvauti konkurse.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a :

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnis įtvirtina valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Pirmoji dalis nurodo pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Šio straipsnio 2 dalis konkretizuoja 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas yra tada, kai egzistuoja trijų aplinkybių visuma:

1) institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Valdymo ar savivaldos institucijos sprendimas, kuriuo tam tikram ūkio subjektui suteikiama išimtinė teisė vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą yra absoliuti privilegija ir aukščiausia kitų ūkio subjektų diskriminavimo forma, nes kiti ūkio subjektai netenka teisės vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą. Dėl išimtinių teisių suteikimo atsiranda ir absoliutūs konkurencijos sąlygų skirtumai atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, nes ūkio subjektas, kuriama suteikiamos išimtinės teisės, apskritai nesusiduria su konkurencija atitinkamoje rinkoje, o iš kitų ūkio subjektų atimama net galimybė konkuruoti ir jie yra priversti pasitraukti iš atitinkamos rinkos.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis atliekų surinkimą, yra Atliekų tvarkymo įstatymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsniu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 63 punktu, vietos savivaldos institucijos organizuoja atliekų tvarkymo sistemas reikalingas savivaldybių teritorijose susidarančioms atliekoms tvarkyti. Savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos turi apimti atliekų surinkimą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 20 punktas numato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybių funkcija. To paties įstatymo 10 straipsnis numato, kad savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Tiekėjai teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais. Šis straipsnis savivaldybėms leidžia steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus, savivaldybė turi siekti, kad už užmokestį teikiamos viešosios paslaugos būtų ekonomiškai racionalios ir kad nustatytas užmokestis už jas padengtų tų paslaugų teikimo bei kitas su jų teikimu susijusias teikėjo išlaidas.

Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr.217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 51 punktas numato, kad savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, apibrėžiančias atliekų tvarkymo sistemos organizavimą.

Taigi, Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad viešosios paslaugos teikimą organizuoja savivaldybė. Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad savivaldybės pareiga yra organizuoti savo teritorijoje atliekų tvarkymą. Savivaldybei suteikta teisė nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo tarifus. Taip pat Atliekų tvarkymo įstatymas bei Aplinkos ministro patvirtintas įsakymas „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ nustato prievolę gyventojams ir ūkio subjektams naudotis sukurta atliekų šalinimo sistema. Nė vienas iš šių teisės aktų nenumato išimtinių teisių suteikimo kokiam nors ūkio subjektui ar ūkio subjektų grupei ir jokiai valdymo institucijai nėra numatyta teisė suteikti išimtines teises teikti šias paslaugas.

Panevėžio miesto savivaldybė, priimdama „Panevėžio atliekų tvarkymo taisykles“, vadovavosi aukščiau paminėtais teisės aktais, reglamentuojančiais atliekų tvarkymą. Šių taisyklių 10 punktas suteikė SPAB „Panevėžio komunalinis ūkis“ išimtinę teisę veikti atliekų surinkimo rinkoje, surenkant atliekas iš gyventojų. Dėl šio sprendimo kitos Panevėžio miesto atliekų surinkimo paslaugų rinkoje veikiančios įmonės neteko galimybės surinkti atliekas iš gyventojų, o naujos įmonės neteko galimybės pradėti savo veiklos šioje rinkoje.

Panevėžio miesto savivaldybės 2001 m. birželio 7 d. sprendimu Nr.17-24 patvirtintų „Panevėžio atliekų tvarkymo taisyklių“ 10 punktas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d., 19 str. 1 d. 4 p.,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę per keturis mėnesius pakeisti „Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisyklių“ 10 punktą taip, kad jis atitiktų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

2. Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę pranešti Konkurencijos tarybai apie šio įpareigojimo įvykdymą.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas