DĖL REKLAMOS IR ŽINIASKLAIDOS PLANAVIMO PASLAUGAS TEIKIANČIŲ ŪKIO SUBJEKTŲ BEI JŲ ASOCIACIJOS VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus (posėdžio pirmininkas), Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Jolantai Ivanauskienei, Gitanai Kalvinskienei, Linai Kasperavičienei, Elonui Šatui;

proceso šalims: Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (toliau – KOMAA) atstovams: valdybos pirmininkui Gintarui Šepučiui, advokatui Mariui Juoniui, advokatui Elijui Burgiui;

UAB „Adell reklama“ atstovams: direktoriui Linui Paškevičiui ir advokatui Vytautui Zenevskiui;

UAB „Aukštaitijos reklama“ atstovui advokato padėjėjui Vadimui Makušinui;

UAB „Baltic FCB“ atstovui direktoriui Arnui Grigaliūnui;

UAB „Carat“ atstovams: direktorei Ritai Jermakaitei, įgaliotam atstovui Mariui Tuminui;

UAB „Creative Media Services“ atstovui direktoriui Sauliui Šukaičiui;

UAB „DDB Vilnius“ atstovui generaliniam direktoriui Mikaeliui Feigelovičiui;

UAB „Euro RSCG MIA“ atstovei Živilei Baltulionytei;

UAB „Inorek & GREY” atstovams: direktorei Aušrai Vengrytei, advokatui Daiviui Švirinui;

UAB „Kredo R“ atstovei direktorei Reginai Stadalnikaitei;

UAB „Leo Burnett Vilnius“ atstovei Editai Koroliovienei;

UAB „Media Bridge Vilnius“ & Co atstovui direktoriui Algimantui Bliujui;

UAB „Media House“ atstovams: generaliniam direktoriui Rolandui Ragaliauskui ir advokatui Vytautui Zenevskiui;

UAB „Mediapool“ atstovei direktorei Eglei Taraškevičiūtei;

UAB „Milk Agency“ atstovams: Tomui Gedminui, Vitalijui Kirvaičiui;

UAB „MPG Lietuva“ atstovei direktorei Editai Raguckienei;

UAB „Omnicom Media Group“ atstovams: direktorei Ramunei Malinauskienei, advokatui Juozui Čiviliui;

UAB „SAN Vilnius“ atstovei direktorei Astai Groblytei;

UAB „Star Communications Worldwide“ atstovei Editai Koroliovienei;

UAB „Tarela“ atstovei direktorei Loretai Jurkšaitienei;

UAB „VIA media“ atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui;

UAB „Videvita Vilnius“ atstovei direktorei Virgitai Valiūnaitei;

UAB „VRS grupė“ atstovams: Edmundui Ringelei, advokatui Mariui Juoniui;

nedalyvaujant proceso šalių: UAB „AGE reklama“, UAB „Not Perfect“ ir UAB „Reklamos vizija“ atstovams, nors apie posėdžio vietą ir laiką šios proceso šalys buvo informuotos registruotais raštais;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų bei jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų bei jų asociacijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams pradėtas Konkurencijos tarybos iniciatyva 2008-02-21 nutarimu Nr. 1S-26 (bylos 1 tomas, 5 lapas), įtarus, kad ūkio subjektai, užsiimantys reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų teikimu, bei jų asociacija galėjo planuoti bei derinti konkurso mokesčio nustatymo veiksmus.

Tyrimas buvo pradėtas dėl šių ūkio subjektų veiksmų: KOMAA, UAB „Adell reklama“, UAB „AGE reklama“, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Baltic FCB“, UAB „Carat“, UAB „Creative Media Services“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „Inorek & GREY”, UAB „Kredo R“, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „Media Bridge Vilnius“ & Co, UAB „Media House“, UAB „Mediapool“, UAB „Milk Agency“, UAB „MPG Lietuva“, UAB „Not Perfect“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „Reklamos vizija“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Star Communications Worldwide“, UAB „Tarela“, UAB „VIA media“, UAB „Videvita Vilnius“, UAB „VRS grupė“.

Tyrimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2008-07-17 nutarimu Nr. 1S-102 (bylos 2 tomas, 7 lapas), Konkurencijos tarybos 2008-10-16 nutarimu Nr. 1S-143 (bylos 9 tomas, 77 lapas) ir Konkurencijos tarybos 2009-01-15 nutarimu Nr. 1S-5 (bylos 9 tomas, 78 lapas) bei papildytas Konkurencijos tarybos 2008-09-11 nutarimu Nr. 1S-116 (bylos 6 tomas, 185 lapas).

Tyrimo metu atlikti patikrinimai KOMAA, UAB „Euro RSCG“ ir UAB „Tarela“ naudojamose patalpose, dėl informacijos pateikimo buvo susirašinėjama su visais nurodytais ūkio subjektais, taip pat gauti KOMAA atstovų paaiškinimai. Tyrimo metu buvo nagrinėjamas 2002-2009 m. laikotarpis.

Tyrimo metu buvo analizuojama ūkio subjektų veikla, susijusi su rinkodaros (marketingo) komunikacijos paslaugų teikimu ir žiniasklaidos planavimo paslaugų teikimu Lietuvos Respublikoje.

Rinkodaros komunikacijos verslu, t.y. reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų teikimu, užsiimančius ūkio subjektus vienija laisvanoriška ne pelno organizacija KOMAA. Ši asociacija buvo įsteigta 2002-11-06 bendru 20 (dvidešimties) atitinkama veikla užsiimančių ūkio subjektų sprendimu. UAB „Lukrecijos reklama“ bei UAB „Marcinkevičius ir partneriai“, dalyvavę KOMAA steigiamajame susirinkime ir nariais tapę nuo šios asociacijos įsteigimo, iš KOMAA išstojo 2004-09-14.

Pagrindiniai KOMAA tikslai, nurodyti įstatų 2 straipsnyje, yra tokie: skatinti ir padėti vystyti organizuotą rinkodaros komunikacijos verslą Lietuvoje ir prisidėti prie Lietuvos ūkio lygio kėlimo; diegti etinio elgesio ir praktikos principus rinkodaros komunikacijos versle; remti ekonominius, teisinius ir profesinius savo narių interesus, išreikšti ir atstovauti bendruosius savo narių interesus santykiuose su Lietuvos Vyriausybe ir kitomis valstybės bei savivaldos institucijomis, teikti paslaugas, kurios atitiktų asociacijos tikslus; padėti mokyti darbuotojus, dirbančius įmonėse, užsiimančiose rinkodaros komunikacijos verslu, bei tikrinti darbuotojų žinias; skatinti ir remti rinkodaros komunikacijos verslo praktikos ir rinkodaros komunikacijos paslaugų teikimo kokybės standartų priėmimą ir kt. (bylos 1 tomas, 137 lapas). KOMAA rengia lietuviškos reklamos festivalius, konsultuoja ir sprendžia aktualias tiek agentūroms, tiek užsakovams problemas, sudaro patikimus asociacijos narių reitingus, yra inicijavusi Lietuvos reklamos kodekso priėmimą, parengusi reklamos terminų žodyną ir pan. (bylos 2 tomas, 64 lapas; bylos 12 tomas, 101-102 lapai). Šiuo metu KOMAA vienija 24 (dvidešimt keturis) ūkio subjektus (vienas didžiausių ir stipriausių Lietuvoje veikiančių kūrybinių, žiniasklaidos planavimo ir abiejų šių rūšių paslaugas teikiančių agentūrų). 12 (dvylika) KOMAA narių yra reklamos (kūrybines) paslaugas teikiantys ūkio subjektai (UAB „Adell reklama“, UAB „Reklamos vizija“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „Inorek & GREY“, UAB „Kredo R“, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „AGE reklama“, UAB „Milk Agency“ UAB „Not Perfect“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Videvita Vilnius“)¹, 9 (devyni) KOMAA nariai užsiima žiniasklaidos planavimo veikla (UAB „Carat“, UAB „Creative Media Services“, UAB „VIA media“, UAB „Media Bridge Vilnius“ & Co, UAB „Media House“, UAB „MPG Lietuva“, UAB „Mediapool“, UAB „Omnicom Media Group“ ir UAB „Star Communications Worldwide“), o 3 (trys) ūkio subjektai teikia abiejų nurodytų rūšių paslaugas (UAB „Tarela“, UAB „VRS grupė“ ir UAB „Aukštaitijos reklama“).

Nuo pat KOMAA veiklos pradžios vienas iš svarbiausių asociacijos valdybos posėdžiuose ir narių visuotiniuose susirinkimuose svarstytų klausimų buvo klientų organizuojami konkursai ir KOMAA narių interesų apsauga šiuose konkursuose. Tyrimo metu nustatyta, kad 2003 m. KOMAA nustatė dalyvavimo konkurse mokestį reklamos agentūroms, o 2004 m. dėl tokio mokesčio taikymo susitarė ir žiniasklaidos planavimo agentūros.

Jau 2002-10-31 KOMAA valdybos posėdžio protokole Nr. 5 (bylos 1 tomas, 195-197 lapai) užfiksuotas penktasis svarstytas klausimas „kaip normalizuoti konkursų eigą, kad nebūtų išnaudojamos reklamos agentūros“. 2003-02-10 KOMAA valdybos posėdyje kalbėta apie tai, kad „vis dar vyksta vidiniai konkursai, kad kai kurios agentūros nesilaiko susitarimų, ką su tokiomis agentūromis daryti“. Šio valdybos posėdžio metu nutarta „per visuotinį susirinkimą dar kartą aptarti įvykusius konkursus. Agentūras, nusižengusias KOMAA nuostatoms, bausti“ (2003-02-10 valdybos posėdžio protokolas Nr. 9 (bylos 1 tomas, 24-26 lapai)). 2003-02-24 KOMAA valdybos posėdyje, apsvarsčius mokesčiouž dalyvavimą konkurse problemą, nutarta „toliau laikytis pasirinktų nuostatų, t.y. konkurso mokesčio nemažinti“ (2003-02-24 valdybos posėdžio protokolas Nr. 10 (bylos 1 tomas, 17-18 lapai)).

Nauja konkursų tvarka buvo aptarta 2003-02-25 visuotiniame KOMAA narių susirinkime. Svarstant šį klausimą KOMAA valdybos pirmininkas nurodė „jog visi žinojo apie tai, kad bus problemų. Visokių yra atvejų, bet pati sistema veikia. Apgailestavo, kad yra tokių atvejų, kai kelios agentūros nesilaikė susitarimo“. Šiame visuotiniame KOMAA narių susirinkime buvo balsuota dėl nustatytos konkursų sistemos galiojimo ir, nei vienam susirinkime dalyvavusiam ūkio subjekto atstovui nebalsavus „prieš“, buvo nutarta, kad „KOMAA konkursavimo tvarka išlieka“. Vienbalsiai priimtas ir sprendimas suteikti valdybai įgaliojimus konfliktiniais atvejais derėtis su klientais, nurodant, kad „suma nekinta 3000 Lt, gali keistis atsiskaitymo forma<...>“. Ūkio subjektų elgesys, kai buvo nesilaikoma susitarimo dėl konkurso mokesčio taikymo, buvo svarstomas kaip KOMAA nustatytos tvarkos pažeidimas, keliems ūkio subjektams nuspręsta pareikšti įspėjimą dėl tokio elgesio. (2003-02-25 visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 11(bylos 1 tomas, 19-23 lapai)). Minėtame susirinkime iš nagrinėjamų ūkio subjektų dalyvavo UAB „Euro RSCG MIA“², UAB „Mediapool“, UAB „Not Perfect“³, UAB „Carat“, UAB „Media Bridge Vilnius“ & CO, UAB „Baltic FCB“, UAB „Creative Media Services“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „VRS grupė“, UAB „Inorek & GREY“, UAB „Adell reklama“, UAB „VIA media“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „Leo Burnett Vilnius“ atstovai.

2004-03-16 KOMAA narių visuotiniame susirinkime dar kartą buvo patvirtinta, kad kūrybinės reklamos agentūros laikysis vienodo 3000 (trijų tūkstančių) litų konkurso mokesčio ir nedarys jokių nuolaidų. Tame pačiame visuotiniame susirinkime savo iniciatyvą susitarti dėl konkurso mokesčio išreiškė ir žiniasklaidos planavimo agentūros. Svarstydamos šį klausimą žiniasklaidos planavimo agentūros taip pat sutarė dėl analogiško 3000 (trijų tūkstančių) litų atlygio už bet kokį konkursą, tačiau taip pat nutarė, kad visas paslaugas ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančios agentūros susirinks atskirai ir detaliau aptars dalyvavimo konkursuose tvarką.   2004-03-16 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 25 (bylos 1 tomas, 14-16 lapai) 6 punkte nurodyta, kad „Media agentūros nusprendė, jog ir joms laikas susitarti ir tvarkyti Media agentūrų konkursavimo tvarką. <...> Reiktų siekti, kad kiekvienas konkursas, netgi atranka būtų skelbiama. Už bet kokį konkursą, kai yra daugiau nei kredencialų peržiūra, turi būti atlygis 3000. Nutarta: visas paslaugas teikiančios ir Media agentūros rinksis atskirai, numatys konkursavimo tvarką“. Minėtame posėdyje iš nagrinėjamų ūkio subjektų dalyvavo UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „Mediapool“, UAB „Carat“, UAB „Media Bridge Vilnius“ & CO, UAB „Creative Media Services“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „Adell reklama“, UAB „VIA media“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „VRS grupė“, UAB „Star Communications Worldwide“, UAB „Videvita Vilnius“, UAB „AGE reklama“, UAB „Not Perfect“ atstovai.

Kaip ir buvo numatyta, žiniasklaidos planavimo agentūros surengė atskirą susirinkimą dalyvavimo konkursuose (atrankose) tvarkos klausimu, kuris įvyko 2005-12-07. Šiame susirinkime žiniasklaidos planavimo agentūros ir visas paslaugas teikiančios bendrovės (susirinkime dalyvavo UAB „Omnicom Media Group“, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Creative Media Services“, UAB „Media House“, UAB „Mediapool“, UAB „VRS grupė“, UAB „MPG Lietuva“ atstovai) aptarė kylančias dalyvavimo konkursuose problemas, nustatė detalius dalyvavimo konkursuose principus, kuriems buvo pritarta vienbalsiai. Susirinkimo protokole Nr. 2005-04 (bylos 1 tomas, 27-28 lapai) užfiksuotas toks dalyvavusių ūkio subjektų priimtas sprendimas:

Laikytis žiniasklaidos agentūrų dalyvavimo konkursuose (atrankose) bendros tvarkos (aukščiau išvardinti 4 punktai)“.

2007-12-10 visuotiniame KOMAA narių susirinkime žiniasklaidos planavimo agentūros pratęsė savo bendradarbiavimą dalyvavimo konkursuose klausimu, įtvirtino dalyvavimo konkursuose tvarkos kontrolės mechanizmą (buvo susitarta, kad kiekvienas kvietimas dalyvauti konkurse turėtų būti pateikiamas KOMAA, kuri šią informaciją išplatins visoms žiniasklaidos planavimo agentūroms; taip agentūros žinos ar visi konkurso dalyviai laikosi dalyvavimo konkursuose sąlygų). Visi susirinkimo dalyviai nusprendė palikti tokį patį kaip ir iki tol taikytą konkurso mokestį (2007-12-10 visuotinio narių susirinkimo protokolas NR. 2007-05 (bylos 1 tomas, 29-32 lapai)). Šiame susirinkime dalyvavo KOMAA narių UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Carat“, UAB „Creative Media Services“, UAB „Mediapool“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „MPG Lietuva“, UAB „Adell reklama“, UAB „Inorek & GREY“, UAB „Not Perfect“, UAB „VRS grupė“, UAB „Tarela“, UAB „Media House“, UAB „Star Communications Worldwide“ atstovai.

KOMAA paruošė rekomendacijas reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų konkursų dalyviams (konkursų rengimo etiką, konkurso rengimo taisykles), taip pat parengė tipinę sutartį, skirtą konkursuose dalyvaujančioms reklamos ir žiniasklaidos planavimo agentūroms, kurioje numatytas konkurso organizatoriaus įsipareigojimas sumokėti konkurso mokestį (bylos 1 tomas, 99-101 lapai, bylos 1 tomas, 167-171, bylos 9 tomas, 134-137 lapai). Tipinėje sutartyje nurodoma, kad „tuo atveju, jei šią sutartį pasirašęs Dalyvis nėra paskelbiamas konkurso nugalėtoju, Konkurso organizatorius ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų po konkurso pasibaigimo sumoka Dalyviui 3000 (trys tūkstančiai litų) be PVM (3540 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt litų) su PVM) kompensaciją už Dalyvio darbą rengiant konkursinį darbą“ (bylos 1 tomas, 100 lapas).

Tyrimo metu nustatyta, kad KOMAA valdybos ir visuotiniuose narių susirinkimuose nustatytas konkurso mokestis buvo taikomas. Tai patvirtina nagrinėjamų ūkio subjektų pateiktos sutartys, sudarytos pagal KOMAA patvirtintą tipinę formą:

1) UAB „Videvita Vilnius“ pateikė 8 (aštuonias) 2004-2008 m. laikotarpio sutartis, kuriose taikytas 3000 (trijų tūkstančių) litų konkurso mokestis (bylos 8 tomas, 55-106 lapai);

2) UAB „DDB Vilnius“ pateikė 8 (aštuonias) 2004-2007 m. laikotarpio sutartis, kuriose taikytas 3000 (trijų tūkstančių) litų konkurso mokestis (bylos 2 tomas, 143-177 lapai);

3) UAB „VRS grupė“ pateikė 5 (penkias) 2005-2008 m. laikotarpio sutartis, kuriose taikytas 3000 (trijų tūkstančių) litų konkurso mokestis (bylos 7 tomas, 70-95 lapai);

4) UAB „Euro RSCG MIA“ pateikė 5 (penkias) 2005-2007 m. laikotarpio sutartis, kuriose taikytas 3000 (trijų tūkstančių) litų konkurso mokestis (bylos 4 tomas, 10-41 lapai);

5) UAB „Inorek & GREY“ pateikė 2 (dvi) 2008 m. sutartis, kuriose taikytas 3000 (trijų tūkstančių) litų konkurso mokestis (bylos 8 tomas, 125-131 lapai);

6) UAB „Adell reklama“ pateikė 1 (vieną) 2006 m. sutartį, kurioje taikytas 3000 (trijų tūkstančių) litų konkurso mokestis (bylos 5 tomas, 6-8 lapai);

7) UAB „SAN Vilnius“ pateikė 1 (vieną) 2008 m. sutartį, kurioje taikytas 3000 (trijų tūkstančių) litų konkurso mokestis (bylos 7 tomas, 142-143 lapai);

8) UAB „VIA media“ pateikė 1 (vieną) 2007 m. sutartį, kurioje taikytas 3000 (trijų tūkstančių) litų konkurso mokestis (bylos 8 tomas, 206-207 lapai);

9) UAB „Not Perfect“ pateikė 4 (keturias) 2007-2008 m. laikotarpio sutartis, kuriose taikytas 3000 (trijų tūkstančių) litų konkurso mokestis (bylos 2 tomas, 39-63 lapai).

Kai kurie KOMAA nariai be 3000 (trijų tūkstančių) litų konkurso mokesčio taikė ir kitokio dydžio konkurso mokestį, tačiau paties mokesčio atsisakyta nebuvo. Pavyzdžiui, UAB „Reklamos vizija“ pateikė 2 sutartis (bylos 8 tomas, 150-154 lapai), kuriose taikytas 2000 (dviejų tūkstančių) litų konkurso mokestis; UAB „Euro RSCG MIA“ (bylos 4 tomas, 10-15 lapai), UAB „Adell reklama“ (bylos 5 tomas, 3-5 lapai) bei UAB „Tarela“ (bylos 3 tomas, 12-15 lapai) taip pat pateikė sutarčių, kuriose taikytas kitoks nei 3000 (trijų tūkstančių) litų konkurso mokestis.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad KOMAA bei nagrinėjami ūkio subjektai, esantys ar buvę šios asociacijos nariais, tiriamu laikotarpiu derino savo dalyvavimą konkursuose bei konkursinio mokesčio taikymą juose. Tais atvejais, kai konkurso organizatorius nesutikdavo sumokėti konkurso dalyviams prašomo konkurso mokesčio, KOMAA tarpininkaujant bei derinant savo narių veiksmus buvo siekiama priversti konkurso organizatorių sumokėti KOMAA nustatytą konkurso mokestį (bylos 1 tomas, 72 lapas, bylos 1 tomas, 87-105 lapai). KOMAA ragino savo narius laikytis vieningai ir nurodyti konkursų organizatoriams, kad KOMAA nariai konkurse gali dalyvauti tik laikydamiesi nustatytos tvarkos ir taikydami konkurso mokestį. Pati asociacija, atstovaudama savo narių interesams, taip pat tiesiogiai bendravo su konkurso organizatoriumi (UADB „ERGO Lietuva“ bei UAB „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ konkurso atveju), informuodama apie privalomą konkurso mokesčio taikymo tvarką.

Tyrimo metu išanalizavus surinktą informaciją ir įvertinus nustatytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad KOMAA bei jos nariai bendro susitarimo pagrindu nustatė fiksuotą konkurso mokesčio dydį, kurį turi sumokėti konkurso dėl reklamos ar žiniasklaidos planavimo paslaugų pirkimo organizatoriai minėtiems ūkio subjektams, ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Kartelių skyriaus 2009-03-02 pranešime „Apie atliktą tyrimą dėl reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų bei jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (bylos 10 tomas, 1-22 lapai). KOMAA bei visi kiti nagrinėjami ūkio subjektai pateikė labai panašias nuomones dėl šiame pranešime padarytų išvadų (bylos 12 tomas, 33-195 lapai, bylos 13 tomas 1-45 lapai). Nors KOMAA ir jos nariai neginčijo tyrimo metu nustatytų faktų dėl konkurso mokesčio nustatymo ir taikymo, tačiau nesutiko su pranešime apie atliktą tyrimą išdėstytomis išvadomis, kad tokie veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

KOMAA bei jos nariai savo pateiktose nuomonėse atkreipė dėmesį į konkurso mokesčio (vadinamosios „kompensacijos“) taikymo paskirtį, t.y. į tai, kad taikant kompensaciją už pasiūlymų parengimą ir dalyvavimą konkurse nebuvo siekiama pasipelnyti ir/arba riboti konkurencijos. Rengiant konkursinius pasiūlymus užsakovams įmonės ne tik patiria laiko ir darbo sąnaudas, bet ir generuoja kūrybines idėjas. Dėl to iš esmės jau konkurso stadijoje užsakovas gauna sukurtą produktą. KOMAA rekomenduota kompensacija už dalyvavimą konkursuose buvo pasiūlyta būtent tam, kad būtų užkirstas kelias fiktyviems konkursams (arba bent jau sumažinta tokių konkursų tikimybė). Kompensacijos taikymas padidina konkursų rengėjų atsakomybę, skatina rengti konkursus tik tais atvejais, kai užsakovas yra rimtai apsisprendęs dėl konkurso tikslingumo. Ūkio subjektai pabrėžia, kad tokia kompensacija padengia nežymią dalį konkurso dalyvių patiriamų sąnaudų, todėl kompensacijos už dalyvavimą konkurse taikymas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip KOMAA narių siekis gauti nepagrįstos naudos. Tokią kompensacijos paskirtį, ūkio subjektų nuomone, patvirtina ir tai, kad kompensacijos suma gali būti pervedama tiek pačiai KOMAA, tiek labdarai.

Anot nuomones pateikusių ūkio subjektų, praktika, kai konkursų rengėjai moka simbolinį atlyginimą konkursų dalyviams yra taikoma daugelyje užsienio šalių, neretai įsipareigojimas atlyginti už dalyvavimą konkurse yra nurodomas ir pačių užsakovų pateikiamuose sutarčių projektuose. Dėl šių priežasčių ūkio subjektai nurodo laikę tokią praktiką teisėta. Be to, jų nuomone tokia konkurso mokesčio taikymo tvarka yra ne tik kad ne žalinga, bet ir naudinga konkurencijai, skatina efektyvų įmonių dalyvavimą konkurse. Dalyvaudamos konkursuose įmonės varžosi dėl užsakovo užsakymo, konkuruoja tarpusavyje savo pasiūlymų kaina ir kokybe. Bet kas, kas skatina įmonių dalyvavimą konkurse, turi teigiamos įtakos tiek įmonių pasiūlymų kainoms, tiek ir jų kokybei. Žinodamos, kad gaus atlygį už pasiūlymo pateikimą, įmonės yra suinteresuotos pateikti kokybiškesnius pasiūlymus, taip pat dažniau dalyvauti konkursuose. Visi šie veiksniai duoda naudos ir užsakovams.

Konkurso mokestis buvo taikomas sąlyginai nedideliame skaičiuje konkursų, todėl gauta nauda iš konkurso mokesčio yra mažareikšmė ir neatitinka pranešime inkriminuojamo pažeidimo sunkumo. Kai kurie ūkio subjektai pabrėžė, kad konkurso mokesčio nėra taikę per visą savo veiklos laikotarpį (UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Media Bridge Vilnius“ & Co, UAB „Creative Media Services“, UAB „Mediapool“ , UAB „Baltic FCB“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „AGE reklama“, UAB „Kredo R“, UAB „Media House“, UAB „Carat“, UAB „Star Communications Worldwide“, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „MPG Lietuva“, UAB „Milk Agency“), taip pat nurodė, kad kai kuriais atvejais buvo taikytas kitoks nei KOMAA rekomenduotas konkurso mokestis (pavyzdžiui, UAB „Tarela“, UAB „Reklamos vizija“). Ūkio subjektai itin pabrėžė rekomendacinį, o ne privalomą konkurso mokesčio pobūdį, sankcijų už nustatytos tvarkos nesilaikymą nebuvimą. 

Nors KOMAA ir jos nariai nesutinka, kad konkurso mokesčio įvedimas ir jo taikymas gali būti laikomas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu, tačiau tuo atveju, jeigu vis dėlto būtų taikomos sankcijos, atkreipia dėmesį, kad negalėtų būti taikomas Konkurencijos įstatymo 41 straipsnyje numatytas baudos apskaičiavimo principas. Ūkio subjektų nuomone, būtina atsižvelgti į reklamos ir žiniasklaidos planavimo įmonių veiklos specifiką, kadangi pelno nuostolio ataskaitoje užfiksuotos pajamos neatspindi realių konkrečiai įmonei tenkančių pajamų (buhalteriškai prie pajamų priskaičiuojamas ir tretiesiems asmenims (kūrybinius sprendimus įgyvendinantiems subrangovams) mokamas atlygis). Dėl šios priežasties, ūkio subjektų nuomone, bendrosios pajamos negalėtų būti pagrindas apskaičiuojant baudos dydį (turėtų būti atsižvelgiama į „kūrybines“ pajamas ar bendrąjį pelną). 

Didelė dalis nuomones pateikusių ūkio subjektų (UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Media Bridge Vilnius“ & Co, UAB „Creative Media Services“, UAB „Mediapool“, UAB „Baltic FCB“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „Kredo R“, UAB „Carat“, UAB „Videvita Vilnius“, UAB „VRS grupė“, UAB „MPG Lietuva“, UAB „Milk Agency“, UAB „Inorek & GREY“, UAB „Not Perfect“, UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „Tarela“) atkreipė dėmesį ir į susiklosčiusią sunkią finansinę padėtį, nurodydami, kad šiuo metu (ypač nuo 2009 m. pradžios) patiria ženklų pajamų sumažėjimą ar netgi nuostolį, yra priversti atleisti dalį darbuotojų, bei prašė atsižvelgti į šią aplinkybę tuo atveju, jeigu būtų skiriama bauda.

Tokių pačių pozicijų šių ūkio subjektų atstovai laikėsi ir Konkurencijos tarybos 2009-05-21 bylų nagrinėjimo posėdžio metu.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 10 dalį, susitarimu yra laikomi bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau – Sutartis, EB sutartis) 81 straipsnio (anksčiau 85 straipsnis) nuostatas, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį reikia atitinkamai vadovautis Sutarties 81 straipsnio taikymo praktika.

Atsižvelgus į nurodytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar KOMAA ir jos narių veiksmai, kuriais KOMAA valdymo organų posėdžiuose buvo nustatytas bei pagal atitinkamas jos narių sudarytas sutartis taikytas dalyvavimo konkursuose mokestis, gali būti laikomi susitarimu tarp konkurentų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Siekiant tai nustatyti, šiuo atveju pirmiausiai būtina tinkamai įvertinti atitinkamą rinką (rinkas), nustatyti joje (jose) konkuruojančius ūkio subjektus.

Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“ ir Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Kaip jau buvo minėta aprašomojoje šio nutarimo dalyje, KOMAA vienija rinkodaros (marketingo) komunikacijos verslu užsiimančius ūkio subjektus. KOMAA įstatų 4.2. punkte numatyta, kad narystės asociacijoje teisė suteikiama įmonėms, kurių pagrindinė veikla yra rinkodaros komunikacijos verslas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Narystės siekianti įmonė privalo atitikti tam tikrus kriterijus, vienas iš jų – rinkodaros komunikacija turi būti pagrindinė įmonės veikla bent 1 metus, o pajamos iš šios veiklos turi būti ne mažiau kaip 50 procentų visų tokios įmonės pardavimų (apyvartos) per paskutinius kalendorinius metus (įstatų 4.3. punkto a) papunktis) (bylos 1 tomas, 140 lapas). Taigi, šiuo atveju nagrinėtinos rinkodaros komunikacijos paslaugos, kurių teikimu užsiima KOMAA nariai.

KOMAA parengtame Reklamos terminų žodyne (bandomojoje versijoje)⁴ rinkodaros komunikacijos sąvoka apibrėžiama kaip priemonių visuma, skirta vartotojams apie prekes ar paslaugas informuoti, veikti jų nuostatoms, prekių ženklų įvaizdžiui kurti.

Rinkodaros komunikacijos veikla užsiimantys ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo klientų poreikius, kuria atitinkamas rinkodaros komunikacijos priemones, parinkdami atitinkamą turinį bei formą, teikia su tuo susijusias konsultacijas. Pagrindinės teikiamos paslaugos yra šios: reklamos paslaugos (rinkodaros ir prekių ženklų kampanijų organizavimas ir vykdymas, reklamos gamyba ir kūryba); informacijos ir konsultavimo paslaugos (vartotojų elgesio, žiniasklaidos, korporatyvinės komunikacijos ir politikos tyrimai, tarptautinių rinkos tyrimų valdymas, naujų produktų vystymas ir testavimas); viešieji ryšiai (konsultacijos ir paslaugos susijusios su korporatyvine, finansine ir rinkodaros komunikacija, lobistinė veikla, krizių valdymas); santykių su vartotojais valdymas, tiesioginė rinkodara, įvykių valdymas (tiesioginės rinkodaros ir pardavimų skatinimo priemonių planavimas, kūrimas ir įgyvendinimas); pozicionavimo ir dizaino paslaugos (paslaugos, susijusios su prekių ženklų ir įmonės pozicionavimu (identiteto kūrimu), pakuočių dizainas, korporatyvinės literatūros kūrimas) ir kt⁵. Paslaugas įsigyjantys klientai visomis šiomis priemonėmis (tiek pavienėmis, tiek taikydami jų kompleksus) siekia pačiu efektyviausiu būdu komunikuoti su savo tiksline auditorija, todėl klientų požiūriu visos šios paslaugos yra tam tikra apimtimi pakeičiamos.

Nagrinėjamu atveju ūkio subjektai minėtas rinkodaros komunikacijos paslaugas įvardija kaip reklamos paslaugas (arba kaip kūrybines paslaugas), nes visos kitos rinkodaros komunikacijos paslaugos yra susijusios su reklamos paslaugomis. Be to, reklamos paslaugų teikimas yra viena iš pagrindinių veiklos sričių KOMAA narių tarpe, lyginant su kitų rinkodaros komunikacijos paslaugų (pavyzdžiui, viešųjų ryšių paslaugų) teikimu.

Su rinkodaros komunikacijos paslaugomis glaudžiai susijęs žiniasklaidos planavimas (žiniasklaidos pirkimas, ang. media buying), kurį galima apibūdinti kaip sprendimus, susijusius su reklamos pranešimo perteikimu galimiems produkto ar paslaugos pirkėjams ar (ir) vartotojams⁶. Šiai paslaugų grupei priskirtinos tokios paslaugos kaip laiko/vietos klientų reklaminės kampanijos vykdymui pirkimas įvairiose žiniasklaidos priemonėse (televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose), taip pat strateginio ir taktinio žiniasklaidos planavimo paslaugos, įskaitant su tiksline auditorija susijusius tyrimus, reklaminės kampanijos monitoringas ir rezultatų vertinimas. Žiniasklaidos planavimo paslaugos yra antroji svarbi paslaugų grupė, kurių teikimu užsiima KOMAA nariai.

Kaip matyti iš KOMAA tinklalapyje pateikiamos informacijos, rinkodaros komunikacijos verslu užsiimančios įmonės būtent ir yra skirstomos pagal nurodytas veiklos sritis, t.y. į kūrybines paslaugas teikiančias, žiniasklaidos paslaugas teikiančias bei visas paslaugas teikiančias agentūras (bylos 9 tomas, lapai 131-133). Tyrimo metu KOMAA atstovai paaiškino, kad pagrindiniai reklamos (kūrybines) paslaugas ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančių agentūrų veiklos skirtumai yra tokie: reklamos (kūrybinės) agentūros dirba kūrybinių idėjų srityje, sukuria reklamą, tuo tarpu žiniasklaidos planavimo agentūros, turėdamos sutartis su žiniasklaidos kanalais, reklamą išplatina (2008-06-20 Paaiškinimų protokolas, bylos 2 tomas, 3 lapas; 2009-02-28 Paaiškinimų protokolas, bylos 9 tomas, 82 lapas).

Iš tokių aplinkybių matyti, kad KOMAA narių teikiamos paslaugos pagal skirtingą jų pobūdį gali būti skirstomos į dvi grupes, t.y. kūrybines bei žiniasklaidos planavimo paslaugas. Nors žiniasklaidos planavimo veikla yra glaudžiai susijusi su išvardintomis rinkodaros komunikacijos paslaugomis, vis dėlto tai yra specifinė, atskira veikla, kadangi rinkodaros komunikacijos paslaugos (įskaitant reklamos paslaugas) apima žinutės, skirtos tikslinei auditorijai, sukūrimą, tuo tarpu žiniasklaidos planavimo paslaugos reikalingos norint šią žinutę pateikti tikslinei auditorijai. Pagrindinis konkurencinis parametras rinkodaros komunikacijos paslaugų srityje yra kūrybingumas. Žiniasklaidos planavimo versle svarbesni derybiniai įgūdžiai bei know-how apie žiniasklaidos planavimą ir monitoringą, t.y. daugiau techninio pobūdžio charakteristikos⁷. Žiniasklaidos planavimo paslaugos nėra tiesiogiai susijusios su reklaminės kampanijos kūrimu. Be to, klientai paprastai bendradarbiauja su skirtingomis agentūromis įsigydami marketingo komunikacijos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas.

Kūrybinių agentūrų ir žiniasklaidos planavimo agentūrų veikla tam tikrais atvejais gali persidengti, pavyzdžiui, tiek kūrybinės, tiek ir žiniasklaidos planavimo agentūros gali pasiūlyti planavimo paslaugas, kur ir kaip (kokiose žiniasklaidos priemonėse) tikslinei auditorijai turėtų būti pateikta reklaminė žinutė⁸. Paaiškinimų Konkurencijos taryboje metu KOMAA valdybos pirmininkas bei UAB „Creative Media Services“ atstovas taip pat nurodė,kad aiškios takoskyros tarp grynų žiniasklaidos planavimo ir reklamos paslaugų nėra, kadagentūrų veikla persidengia ir nestandartinių marketingo komunikacijos priemonių kūrime, vyksta paslaugų persipynimas (2009-01-28 Paaiškinimų protokolas, bylos 9 tomas, 81-82 lapai). Vis dėlto, kaip jau buvo minėta, tarp šių dviejų tipų agentūrų egzistuoja esminis skirtumas, t.y. žiniasklaidos planavimo agentūros turi sutartis su žiniasklaidos kanalais ir gali pasiūlyti žiniasklaidos pirkimo paslaugą.

Įvertinus nurodytas paslaugų savybes bei naudojimą ir atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, išskirtinos dvi atitinkamos prekės (paslaugos) rinkos:rinkodaros komunikacijos paslaugų rinka (pastaroji, atsižvelgus į nagrinėjamų ūkio subjektų pagrindinį veiklos pobūdį, toliau šiame nutarime įvardijama kaip reklamos paslaugų rinka) ir žiniasklaidos planavimopaslaugų rinka.

Nagrinėjamos bendrovės kaip ir kiti reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugomis užsiimantys ūkio subjektai veikia Lietuvoje ir iš esmės susiduria su vienodomis konkurencijos sąlygomis (ūkinės veiklos teisinių apribojimų nebuvimu ir pan.), o minėtas bendroves vienijančios KOMAA sprendimai galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2002-2009 m. KOMAA nariai reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas iš esmės teikė tik Lietuvoje (kaip ir kitų valstybių reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios panašias paslaugas iš esmės teikė tik savo valstybėse). Tokią situaciją nulemia būtinybė žinoti atitinkamos valstybės kalbą, tradicijas, papročius, turėti glaudžius santykius su reklamos ir žiniasklaidos įvairiomis specializuotomis įmonėmis ir kt. Minėtos kliūtys atskiria Lietuvos reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančias įmones nuo kitų reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančių įmonių už Lietuvos ribų konkurencinio spaudimo.

Nagrinėjamu atveju Lietuvoje veikiantys reklamos ir žiniasklaidos planuotojai iš esmės neturėjo galimybės įsijungti į gretimose teritorijose esančias reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų rinkas, kaip ir kitų valstybių reklamos ir žiniasklaidos planuotojai neturėjo galimybės įsijungti į Lietuvoje veikiančias minėtas rinkas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek reklamos, tiek ir žiniasklaidos planavimo paslaugos gali būti teikiamos panašiomis sąlygomis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, šiuo atveju geografinė rinka apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos teritorija tiek reklamos, tiek ir žiniasklaidos planavimo paslaugų atžvilgiu.

Pastebėtina, kad būtinybė tiksliai apibrėžti atitinkamą rinką priklauso nuo pažeidimo pobūdžio. Šią išvadą ne kartą patvirtino ir Europos Bendrijų teismai⁹. Nagrinėjant horizontalaus pobūdžio kainų fiksavimą, pakanka nustatyti, kad ūkio subjektai yra konkurentai, nes toks susitarimas savaime laikomas pažeidimu. Tokiu atveju nėra būtinybės galutinai ir tiksliai apibrėžti rinką. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju taip pat nėra būtinybės detaliau nagrinėti atitinkamas rinkas.

Kaip buvo nurodyta šio nutarimo motyvuojamosios dalies 1.2. ir 1.3. punktuose, nagrinėjamu atveju išskirtinos dvi atitinkamos rinkos, t.y. reklamos paslaugų Lietuvos Respublikoje rinka ir žiniasklaidos planavimo paslaugų Lietuvos Respublikoje rinka. Šių rinkų dalyviai yra visi ūkio subjektai, teikiantys atitinkamas paslaugas.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Adell reklama“, UAB „Reklamos vizija“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „Inorek & GREY“, UAB „Kredo R“, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „AGE reklama“, UAB „Milk Agency“ UAB „Not Perfect“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Videvita Vilnius“ ir UAB „Baltic FCB“ yra konkurentai atitinkamoje reklamos paslaugų rinkoje, o UAB „Carat“, UAB „Creative Media Services“, UAB „VIA media“, UAB „Media Bridge Vilnius“ & Co, UAB „Media House“, UAB „MPG Lietuva“, UAB „Mediapool“, UAB „Omnicom Media Group“ ir UAB „Star Communications Worldwide“ yra konkurentai atitinkamoje žiniasklaidos planavimo paslaugų rinkoje. UAB „Tarela“, UAB „VRS grupė“ ir UAB „Aukštaitijos reklama“ teikia abiejų rūšių paslaugas, todėl konkuruoja tiek atitinkamoje reklamos, tiek ir žiniasklaidos planavimo paslaugų rinkoje.

2002 – 2009 m. be KOMAA narių kiti reklamos paslaugų rinkos dalyviai yra UAB „Lukrecijos reklama“, UAB „Astos dizainas“ ir kt., žiniasklaidos paslaugų rinkoje veikia UAB „Trendmark“, UAB „Euroreklama“, UAB „ADCOM“ ir kt¹⁰.

Kaip jau buvo minėta, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas draudimas sudaryti bet kokius susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Toks draudimas reiškia, kad ūkio subjektai sprendimus dėl savo ūkinės veiklos turi priimti savarankiškai. Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad konkurencija suponuoja tai, kad kiekvienas ūkio subjektas privalo nepriklausomai apsispręsti dėl savo elgesio. Nors šis nepriklausomybės reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje¹¹. Prekės ar paslaugos kaina laikytina vienu iš pagrindinių konkuravimo aspektų, dėl kurio sprendimai turėtų būti priimami savarankiškai, todėl susitarimai dėl kainų laikomi vienais iš pačių sunkiausių konkurencijos taisyklių pažeidimų.

Iš šio nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad sprendimą dėl konkurso mokesčio įvedimo ir jo taikymo nagrinėjami ūkio subjektai priėmė ne savarankiškai, o būtent bendrai suderinę savo atitinkamus veiksmus KOMAA valdymo organų susirinkimuose.

2002-10-31valdybos posėdžio protokole Nr. 5 (bylos 1 tomas, 195-197 lapai) tiesiogiai dar nenurodoma apie įvedamą konkurso mokestį bei konkretų jo dydį, šiame protokole užfiksuotus valdybos pasiūlymus dėl konkursų eigos „normalizavimo“ galima laikyti konkursinio mokesčio idėjos užuomazgomis. 2003-02-10 KOMAA valdybos posėdžio metu jau buvo kalbėta apie dalyvavimo konkursuose problemas ir agentūrų nukrypimus nuo susitarimų, taip pat svarstytas klausimas dėl KOMAA nuostatoms nusižengusių agentūrų baudimo. 2003-02-24 KOMAA valdybos posėdyje tvirtai apsispręsta laikytis griežtos konkursų tvarkos ir teikti šį klausimą svarstyti visuotiniam narių susirinkimui. 2003-02-25 visuotinio susirinkimo metu KOMAA nariai UAB „Adell reklama“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „Inorek & GREY“, UAB „Not Perfect“, UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „VRS grupė“, ir UAB „Baltic FCB“ balsuodami pasisakė už konkurso mokestį, taikomą agentūrų klientams, skelbiant konkursus dėl reklamos paslaugų pirkimo (minėto visuotinio susirinkimo protokole aiškiai užfiksuotas 3000 litų konkurso mokesčio dydis). Nors šio susirinkimo protokole Nr. 11 (bylos 1 tomas, 19-23 lapai) nėra tiksliai užfiksuota, kokio tipo agentūroms (tik reklamos ar ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančioms) taikytinas sprendimas dėl konkurso mokesčio, tačiau iš 2002-10-31 valdybos posėdžio protokolo Nr. 5 matyti, kad konkursinio mokesčio įvedimas aktualiausias reklamos agentūroms. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti aprašomoje dalyje nurodyti KOMAA narių susirinkimų protokolai, iš kurių matyti, kad žiniasklaidos planavimo agentūros dėl konkursinio mokesčio sprendimą priėmė atskirai.

Asociacijos narių sprendimas taikyti minėtą mokestį buvo paskelbtas viešai¹², taigi ir konkrečiuose susirinkimuose ar valdybos posėdžiuose nedalyvavę tuometiniai asociacijos nariai, užsiimantys reklamos paslaugų teikimu (UAB „Kredo R“, UAB „Videvita Vilnius“, UAB „AGE reklama“), žinojo ir jokiu būdu nepaprieštaravo tokiems kitų asociacijos narių priimtiems sprendimams. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad KOMAA įstatų (bylos 1 tomas, 140 lapas) 5.2. punkte numatyta, kad „kiekvienas Asociacijos narys privalo laikytis Asociacijos Įstatų ir vidaus tvarkos taisyklių bei vykdyti Asociacijos valdymo organų sprendimus“. Taigi, net ir atitinkamame susirinkime nedalyvavę asociacijos nariai privalo laikytis visuotinio narių susirinkimo sprendimų, įskaitant ir sprendimą dėl konkurso mokesčio nustatymo. Vienintelis atvejis, kai asociacijos narys galėtų būti laikomas nedalyvavusiu atitinkamo susitarimo sudaryme, yra aiškus ūkio subjekto nesutikimas su priimtais sprendimais. Nagrinėjamu atveju nė vieno tokio nesutikimo nebuvo pareikšta. Paminėtina, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Europos Komisija, kuri viename iš savo sprendimų yra nurodžiusi, kad faktas, jog nariai, kurie turėjo teisę dalyvauti asociacijos valdymo organų susirinkimuose, šia savo teise nepasinaudojo, nereiškia, kad susitarimas sudarytas atitinkamo susirinkimo metu nėra taikomas nedalyvavusiems nariams¹³.

Apibendrinant pasakytina, kad visais apibūdintais veiksmais KOMAA ir minėti jos nariai sudarė susitarimą ir nustatė konkurso mokestį reklamos paslaugų pirkimo konkursuose dalyvaujantiems ūkio subjektams.

Vėliau prie šio susitarimo prisijungė ir kitos reklamos paslaugas teikiančios agentūros: UAB „SAN Vilnius“, UAB „Tarela“, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Reklamos vizija“ ir UAB „Milk Agency“. Šios reklamos agentūros į asociaciją įstojo vėliau, jau po konkurso mokesčio tvarkos įvedimo¹⁴, tačiau pritarė konkurso mokesčio idėjai ir žinojo apie KOMAA narių taikomą tvarką. KOMAA tinklalapyje www.komaa.lt skyriuje „Kaip tapti nariu“¹⁵ rašoma, kad asociacijos nariai privalo laikytis KOMAA įstatų (4.4. punktas) ir tinkamai įformintas valdybos nutarimas dėl naujo nario priėmimo yra įrodymas apie jo narystę asociacijoje ir jo įsipareigojimą laikytis šių įstatų (6.4. punktas). Tokiu būdu ūkio subjektai, norintys tapti KOMAA nariais, privalėjo laikytis visuotinio susirinkimo ar valdybos nutarimų. Be to, kaip nurodė UAB „SAN Vilnius“ 2009-04-10 rašte Konkurencijos tarybai (bylos 12 tomas, 110 lapas), stojant į asociaciją buvo paaiškinta, kad kompensacijos (konkurso mokesčio) taikymas yra įprasta tarptautinė praktika. Kartu taip pat buvo nurodyta, kad tokios kompensacijos taikymo atitikimas konkurencijos teisės reikalavimams buvo įvertintas. Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu UAB „Milk Agency“ atstovas taip pat patvirtino, kad stojant į asociaciją įmonė susipažino su asociacijos dokumentais (bylos 15 tomas, 7 lapas).

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad visi ūkio subjektai, KOMAA nariais tapę jau po susitarimo taikyti konkurso mokestį sudarymo, tyliu pritarimu prisijungė prie šio susitarimo net jeigu nedalyvavo nė viename vėlesniame posėdyje ar susirinkime, kuriame buvo svarstomas konkurso mokesčio klausimas. Ūkio subjektas, žinodamas kad asociacijos nariams yra taikomi tam tikri reikalavimai, įskaitant ir reikalavimą laikytis priimtų sprendimų (taip pat ir dėl konkurso mokesčio), sąmoningai priimdamas sprendimą prisijungti prie tokios asociacijos ir niekaip nepareikšdamas savo nepritarimo konkretiems sprendimams, prisijungia prie sudaryto susitarimo ir sudaro pagrindą visiems kitiems asociacijos nariams tikėtis, kad elgsis rinkoje pagal sutartą modelį. Europos Komisija taip pat pabrėžia, kad priklausymas asociacijai iš esmės reiškia sutikimą su jos taikomomis taisyklėmis ir elgesiu, taip pat tai reiškia supratimą, kad asociacija veikia jos nariams tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedant prie asociacijos veiklos ir remiasi kiekvieno nario palaikymu. Tai pasakytina ne tik apie asociacijos įstatuose numatytas taisykles, bet taip pat ir apie faktinę veiklą, nebent aiškiai išreiškiamas ūkio subjekto nesutikimas¹⁶.

Pabrėžtina, kad visi KOMAA nariai Konkurencijos tarybai pateiktose nuomonėse išreiškė savo pritarimą konkurso mokesčiui, o KOMAA valdybos pirmininkas Konkurencijos tarybai paaiškino, kad „agentūros, kurioms nepriimtinas konkursavimo mokestis nestojo į Asociaciją nuo pat pradžių, nuo įkūrimo“ (2008-06-20 Paaiškinimų protokolas, bylos 2 tomas, 4 lapas). Taigi, atsižvelgus į tokias aplinkybes, negalima sutikti su nagrinėjamų ūkio subjektų pareikštu argumentu, kad įmonės yra kaltinamos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu paprasčiausiai už narystę asociacijoje. Šiuo atveju narsytė asociacijoje reiškia ir pritarimą viešai paskelbtam ir asociacijos nariams pagal įstatus privalomam sprendimui dėl konkurso mokesčio. Kaip jau buvo minėta, nė vienas ūkio subjektas nenurodė nepritariąs tokiam sprendimui, o priešingai buvo pateikti argumentai, kodėl konkurso mokestis yra reikalingas ir pateisinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie minėti vėliau prie susitarimo prisijungę ūkio subjektai dalyvavo vėlesniuose asociacijos narių susirinkimuose, kuriuose buvo svarstomas konkurso mokesčio klausimas ir balsavo už tokio mokesčio tolimesnį taikymą (UAB „SAN Vilnius“, UAB „Tarela“, UAB „Aukštaitijos reklama“) ir net jį faktiškai taikė (UAB „Reklamos vizija“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Tarela“).

Vadovaujantis visais išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad visi nurodyti ūkio subjektai, buvę arba tebeesantys KOMAA nariais, dalyvavo susitarime dėl konkurso mokesčio nustatymo reklamos paslaugų rinkoje. Skiriasi tik šių ūkio subjektų dalyvavimo susitarime trukmė, kuri nagrinėjama toliau šiame nutarime.

Atsižvelgdamos į reklamos paslaugas teikiančių agentūrų patirtį, dėl konkurso mokesčio susitarė ir žiniasklaidos planavimo agentūros, 2004-03-16 visuotiniame KOMAA narių susirinkime įvardindamos tokius savo siekius. Šiame susirinkime ne tik buvo patvirtintas jau anksčiau sutartas kūrybinių reklamos agentūrų konkurso mokestis, bet taip pat ši konkursinio mokesčio praktika buvo perkelta ir į žiniasklaidos planavimo paslaugų sektorių. Konkurentai žiniasklaidos planavimo paslaugų rinkoje susitarė dėl analogiško 3000 (trijų tūkstančių) litų konkurso mokesčio, nors galutinai jo dar nepatvirtino. Minėtame susirinkime dalyvavo UAB „Carat“, UAB „Creative Media Services“, UAB „VIA media“, UAB „Media Bridge Vilnius“ & CO, UAB „VRS grupė“, UAB „Mediapool“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „Star Communications Worldwide“. Vėliau šiam mokesčiui, dalyvaudamos 2005-12-07 žiniasklaidos planavimo agentūrų susirinkime ir balsuodamos už konkurso mokesčio taikymą, pritarė ir UAB „Media House“, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „MPG Lietuva“. UAB „Tarela“ dalyvavo 2007-12-10 visuotiniame narių susirinkime, kuriame taip pat buvo svarstomas analogiškas klausimas. Tokiais savo veiksmais žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai šių paslaugų pirkimo konkursuose taip pat susitarė taikyti vienodą 3000 (trijų tūkstančių) litų mokestį.

Savo nuomonėse apie atliktą tyrimą daugelis žiniasklaidos planavimo agentūrų nurodo, kad 2004-03-16 visuotiniame KOMAA narių susirinkime sprendimas dėl konkurso mokesčio nebuvo priimtas, todėl Konkurencijos taryba neteisingai vertina surinktą informaciją. Ūkio subjektų nuomone, galutinai dėl konkurso mokesčio įvedimo žiniasklaidos planavimo paslaugų pirkimo konkursuose buvo susitarta tik vėliau, t.y. 2005-12-06 susirinkime, kai KOMAA nariai patvirtino detalius dalyvavimo konkursuose principus. Tuo tarpu 2004-03-16 susirinkime buvo išreikštas tik ketinimas dėl kompensacijos apsispręsti ateityje. Tokie ūkio subjektų argumentai nepriimtini, kadangi, kaip matyti iš 2004-03-16 susirinkimo protokolo (bylos 1 tomas, 14-16 lapai) „Media agentūros nusprendė, jog ir joms laikas susitarti ir tvarkyti Media agentūrų konkursavimo tvarką. <...> Reiktų siekti, kad kiekvienas konkursas, netgi atranka būtų skelbiama. Už bet kokį konkursą, kai yra daugiau nei kredencialų peržiūra, turi būti atlygis 3000. Nutarta: visas paslaugas teikiančios ir Media agentūros rinksis atskirai, numatys konkursavimo tvarką“. Taigi, tokiu savo apsisprendimu žiniasklaidos planavimo agentūros aiškiai išreiškė savo bendrą sutarimą sekti reklamos agentūrų pavyzdžiu, įvardijo konkretų konkurso mokesčio dydį ir tvirtai apsisprendė dėl tokios tvarkos būtinumo. Aplinkybė, kad vėliau savo apsisprendimą įmonės aptarė detaliau, numatė pagrindinius konkurso mokesčio taikymo principus, niekaip nepaneigia fakto, kad pirminis susitarimas dėl žiniasklaidos planavimo paslaugų konkursuose taikytino mokesčio buvo sudarytas jau 2004-03-16 susirinkime. Pastebėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu nebūtų jokių vėlesnių susirinkimų bei priimto sprendimo patvirtinimų, susitarimo faktui konstatuoti įrodymų būtų pakankamai. Dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo ignoruoti nustatytų aplinkybių ir nepagrįstai nustatyti vėlesnį susitarimo sudarymo momentą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, dar kartą pabrėžtina, kad konkurencijos esmė yra tai, kad kiekvienas ūkio subjektas nepriklausomai apsisprendžia dėl savo elgesio atitinkamoje rinkoje. Kainos laikytinos viena iš svarbiausių konkuravimo sąlygų, todėl bet kokie sprendimai dėl jų taip pat turėtų būti priimami savarankiškai. Iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad nurodyti ūkio subjektai (konkurentai dviejose atitinkamose rinkose) bei jų įkurta asociacija tarpusavyje bendravo konkurso mokesčio klausimais bei asociacijos valdybos susirinkimų metu ir visuotinių susirinkimų metu nustatė konkurso mokestį, todėl vertinant šiuos faktus galima daryti pagrįstą išvadą, kad jų sprendimai dėl konkurso mokesčio nebuvo priimami savarankiškai. Kai kurių ūkio subjektų pasyvus elgesys (nedalyvavimas susirinkimuose ar pan.) negali būti vertinamas kaip savarankiškas, nuo KOMAA nepriklausomas elgesys, nes pagal KOMAA galiojančius įstatus ūkio subjektas galėjo tapti KOMAA nariu tik tuo atveju, jeigu laikosi minėtų įstatų ir visuotinio susirinkimo ar valdybos nutarimų. Nagrinėjamu atveju KOMAA visuotinio susirinkimo nutarimu ir KOMAA valdybos nutarimais buvo patvirtintas konkurso mokestis (3000 Lt), todėl KOMAA nariai privalėjo atsižvelgti į minėtą konkurso mokestį savo ūkinėje veikloje. Be to, nė vienas ūkio subjektas neinformavo KOMAA ar žiniasklaidos priemonių, kad neketina taikyti minėto konkurso mokesčio. KOMAA aktyviai bendradarbiavo su KOMAA nariais, kad konkurso mokestis būtų taikomas.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, draudžiami tie ūkio subjektų susitarimai, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Kaip numato Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainą visais atvejais laikomas ribojančiu konkurenciją (konkurencijos ribojimas pagal tikslą). Analogiškos nuomonės dėl susitarimų dėl įkainių (kainų) nustatymo laikosi ir Europos Komisija. Europos Komisijos pranešimo „Rekomendacijos dėl EB steigimo sutarties 81 straipsnio taikymo horizontalaus bendradarbiavimo susitarimams“¹⁷ 25 punkte yra nurodyti susitarimai, kurie beveik visada patenka į 81 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Iš esmės tai susitarimai, kurių tikslas yra riboti konkurenciją tokiomis priemonėmis, tarp kurių nurodytas ir kainų nustatymas. Tokie apribojimai yra laikomi ypač žalingais, kadangi jie tiesiogiai veikia konkurencinio proceso rezultatą. Taigi, iš esmės yra pripažįstama, kad susitarimai, kurių tikslas yra konkurencijos ribojimas nustatant kainas, savaime pažeidžia konkurencijos taisyklių reikalavimus.

Europos Komisijos pranešimo „Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairės“¹⁸ (toliau – Gairės) 21 punkte paaiškinta, jog konkurencijos ribojimai pagal tikslą – tai tokie ribojimai, kurie vien pagal savo pobūdį gali riboti konkurenciją. Tai yra tokie ribojimai, kurie atsižvelgiant į Europos Bendrijos konkurencijos taisyklių tikslus, turi tokį didelį potencialą daryti neigiamą poveikį konkurencijai, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalis gali būti pritaikoma ir be įrodymų, kad buvo padarytas poveikis rinkai. Ši prielaida remiasi tuo, kad ribojimas yra žymus, ir patirtimi, kuri rodo, kad konkurencijos ribojimai pagal tikslą gali sukelti neigiamus padarinius rinkoje ir sutrukdyti pasiekti tikslų, kurių siekiama įgyvendinant Europos Bendrijos konkurencijos taisykles. Kaip jau buvo minėta, prie tokių ribojimų priskiriami ir susitarimai dėl tiesioginio ar netiesioginio prekių kainų nustatymo.

Atsižvelgiant į tokią konkurencijos taisyklių, susijusių su draudžiamais susitarimais, taikymo praktiką, galima daryti išvadą, kad, nustačius, jog susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, nėra būtina įrodyti tokio susitarimo ar veiksmų realaus poveikio konkurencijai. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Teisingumo Teismas, konstatavęs¹⁹, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais nėra būtina kreipti dėmesį į realų susitarimo poveikį, jei tik nustatoma, kad jo tikslas yra konkurencijos trikdymas, ribojimas ar iškraipymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2006-05-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹-686/2006 taip pat yra konstatavęs, kad tokie susitarimai kaip horizontalūs susitarimai dėl kainos, laikomi ribojančiais konkurenciją ab initio. Vertinant veiksmų pripažinimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą sudarančiu susitarimu, pakanka konstatuoti susitarimo faktą bei tikslą kainos nustatymą. Dėl šios priežasties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad pirmos instancijos teismas, konstatavęs susitarimą dėl kainos, nepagrįstai dar papildomai analizavo to susitarimo poveikį konkurencijai – pareiškėjų argumentai dėl jų veiklos poveikio rinkai turėjo būti atmesti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Draudžiamo susitarimo tikslo riboti konkurenciją nustatymą, atsižvelgiant į susitarimo dalyvių elgesį bei kitas įvairias aplinkybes, net nesant akivaizdaus ketinimo riboti konkurenciją, patvirtina ir Sutarties 81 straipsnio taikymo praktika. Pavyzdžiui, Europos Teisingumo Teismas konstatavo²⁰, kad susitarimas, atsižvelgiant į jo turinį, ištakas ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo įgyvendinamas, gali aiškiai išreikšti ketinimą riboti konkurenciją. Be to, Gairių 22 punkte yra nurodyta, kad vertinant, ar susitarimas turi tikslą riboti konkurenciją, atsižvelgiama į kelis veiksnius. Šie veiksniai visų pirma yra susitarimo turinys ir objektyvūs tikslai, kurių siekiama susitarimu. Taip pat gali reikėti paanalizuoti su susitarimo įgyvendinimu susijusias sąlygas ir faktinius šalių veiksmus ir elgesį rinkoje. Faktinis susitarimo įgyvendinimo būdas gali atskleisti ribojimą pagal tikslą net tuo atveju, kai formaliai susitarime tokios aiškios nuostatos nėra. Įrodymas, kad yra subjektyvus ketinimas iš šalių pusės riboti konkurenciją, yra svarbus veiksnys, tačiau nebūtina sąlyga.

Taigi, vadovaujantis šiais išaiškinimais, susijusiais su draudžiamų susitarimų tikslų nustatymu, galima daryti išvadą, kad KOMAA ir jos narių susitarimas dėl konkurso mokesčio nustatymo turi tikslą riboti konkurenciją reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų rinkose. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į keletą toliau šiame nutarime nagrinėjamų aplinkybių, įskaitant ir konkurso mokesčio pobūdį, taip pat tai, kad KOMAA ir jos nariai konkurso mokesčio klausimą svarstė daugelyje posėdžių ir susirinkimų, asociacija skyrė šiam klausimui ypatingą dėmesį, parengdama tipinę dalyvavimo konkurse sutartį bei atitinkamus principus, buvo kontroliuojama, kaip laikomasi susitarimo, koordinuojami asociacijos ir jos narių veiksmai konkursų organizatorių atžvilgiu.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į paties dalyvavimo konkurse mokesčio nustatymo esmę, šio mokesčio pobūdį. Nustatytas konkurso mokestis (3000 litų) taikomas visų tipų, masto, trukmės ir bet kokio biudžeto konkursams dėl reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų, nepriklausomai nuo ūkio subjekto patirtų konkursinių pasiūlymų paruošimo sąnaudų. Taigi, tuo atveju, kai konkurso pasiūlymo sąnaudos yra mažesnės negu 3000 litų, ūkio subjektas ir nelaimėjęs konkurso gauna pajamų ir gali būti nesuinteresuotas konkuruoti su kitais ūkio subjektais dėl konkurso laimėjimo. Pastebėtina, kad naudos gavimas nėra būtina draudžiamo susitarimo nustatymo sąlyga. Net ir tuo atveju, jeigu konkurso mokestis nepadengia dalyvavimo konkurse kaštų (kaip teigia nagrinėjami ūkio subjektai), tai neužkerta kelio vertinti susitarimą kaip ribojantį konkurenciją. Kaip nurodė Pirmosios instancijos teismas, faktas, kad ūkio subjektai negavo naudos iš konkurencijos taisyklių pažeidimo, negali užkirsti kelio sankcijų taikymui²¹. Be to, taikant konkurso mokestį dirbtinai padidinamos konkurso organizatorių sąnaudos, kadangi jie privalo sumokėti organizuojamo konkurso dalyvių prašomą mokestį ir tokiu būdu dalį reklamos ar žiniasklaidos paslaugų pirkimui skirtų lėšų panaudoti mokesčio padengimui. Taigi, konkurso organizatoriaus perkamos paslaugos dėl konkurso dalyvio prašomo mokesčio tampa brangesnės. Norėdamas padengti savo patiriamas papildomas išlaidas, konkursą organizuojantis ūkio subjektas turi įskaičiuoti jas į savo teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių kainą, kurią turi apmokėti galutinis vartotojas. Šis veiksnys kaip tik ir parodo, kad nagrinėjamų ūkio subjektų nustatytas konkurso mokestis atitinka įprastą kainų fiksavimo atvejį ir todėl laikytinas ribojančiu konkurenciją pagal savo tikslą. Koks bebūtų subjektyvus dėl konkurso mokesčio susitarusių ūkio subjektų tikslas (net jeigu sąmoningai nebuvo norima riboti konkurencijos), susitarimo esmė nuo to nesikeičia. Konkurso organizatorius, nepriklausomai nuo savo noro atlyginti už parengtą pasiūlymą, turi sumokėti prašomą mokestį susitarime dalyvaujančioms įmonėms. Kai kurie konkursus organizuojantys ūkio subjektai išreiškė neigiamą savo nuomonę dėl nagrinėjamo KOMAA narių susitarimo būtent dėl išdėstytų priežasčių²².

Savo nuomonėse apie atliktą tyrimą KOMAA ir jos nariai teigė, kad konkurso mokestis yra kaip tik naudingas konkurencijai, kadangi užtikrina geresnę pasiūlymų kokybę bei gausesnį įmonių dalyvavimą konkursuose, nebijant, kad jis bus fiktyvus (dėl to iš esmės atitinka Konkurencijos įstatymo 6 straipsnyje numatytos išimties sąlygas). Taip pat ūkio subjektai pabrėžė, kad konkurso mokesčio tikslas yra apsaugoti kūrybines idėjas ir gauti atlygį už sukurtą produktą, t.y. konkretų pasiūlymą. Dėl tokių argumentų visų pirma pasakytina, kad Gairių 46 punkte nustatyta, jog yra mažai tikėtina, kad sunkūs konkurencijos ribojimai galėtų tenkinti 81 straipsnio 3 dalies sąlygas (kurios yra analogiškos Konkurencijos įstatymo 6 straipsnyje numatytoms išimties sąlygoms). Tokio pobūdžio susitarimai paprastai netenkina (mažiausiai) dviejų pirmųjų sąlygų. Jie nesukuria nei objektyvios ekonominės naudos, nei sukuria naudą vartotojams. Kaip tokio sunkaus ribojimo pavyzdys minėtame Gairių punkte nurodomas horizontalus susitarimas dėl kainų nustatymo. Nagrinėjamu atveju taip pat pasakytina, kad vartotojai dėl nustatyto konkurso mokesčio gali patirti tik neigiamą efektą, t.y. padidėjusias konkursų organizatorių prekių/paslaugų kainas. Taip pat ir patys konkursus organizuojantys ūkio subjektai yra priversti patirti papildomas išlaidas. KOMAA ir jos nariai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog konkurso mokestis yra naudingas vartotojams ir/ar konkurso organizatoriams. Be to, Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad išimtis gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu susitariančių šalių veiklai susitarimas nesukelia apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu dėl susitarimo būtų gaunama tariama nauda, visiškai nesuprantama, kodėl ta pati nauda dėl geresnės pasiūlymų kokybės ir aktyvesnio dalyvavimo konkursuose negalėtų būti pasiekta be susitarimo. Pastebėtina, kad 2008-08-11 KOMAA rašte Konkurencijos tarybai (bylos 1 tomas, 132 lapas), kuriame tiesiogiai nurodoma susitarimo atitiktis Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio reikalavimams, pateikiami tik bendro pobūdžio pasvarstymai apie pačios asociacijos naudą bei jos veiklos principus, nenurodant jokių konkrečių susitarimo požymių, kurie leistų jį įvertinti kaip tenkinantį išimties sąlygas. Tai tik dar kartą patvirtina, kad išimties sąlygų šis susitarimas netenkina. Pabrėžtina, kad normalia laikytina praktika, kai ūkio subjektų asociacija teikia savo nariams tam tikrą organizacinę pagalbą, tačiau bet kuriuo atveju asociacijos veikla neturi lemti tiesioginės ar netiesioginės įtakos narių tarpusavio konkurencijai²³.

Konkurencijos taryba jokiu būdu neteigia, kad ūkio subjektams apskritai draudžiama prašyti iš konkurso organizatorių atlyginimo už parengtą pasiūlymą. Konkurencijos taryba taip pat neneigia, kad ūkio subjektai turi teisę tokiu būdu saugoti savo sukurtą intelektinį produktą ir neprivalo pateikti jo neatlygintinai, jeigu to patys nepageidauja. Tačiau tai nereiškia, kad ūkio subjektai turi teisę derinti savo veiksmus dėl konkurso mokesčio nustatymo. Nagrinėjamu atveju konkurencijos ribojimas būtent ir pasireiškia tuo, kad tiek dėl konkurso mokesčio dydžio, tiek apskritai dėl jo taikymo ūkio subjektai susitarė bendrai priimdami atitinkamus sprendimus ir juos įgyvendindami. Toks elgesys negali būti laikomas neturinčiu neigiamos įtakos konkurencijai. Kaip jau buvo minėta, subjektyvus susitarimo šalių ketinimas riboti konkurenciją nėra būtina sąlyga nustatant, kad susitarimas yra ribojantis konkurenciją pagal savo tikslą. Todėl KOMAA ir jos narių nurodomi subjektyvūs mokesčio įvedimo tikslai nekeičia sudaryto susitarimo, kaip sunkaus konkurencijos ribojimo, vertinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamas susitarimas ne tik riboja konkurenciją tarp trylikos reklamos paslaugas teikiančių bendrovių Lietuvoje, devynių žiniasklaidos planavimo veikla užsiimančių agentūrų, įtraukia tris visas paslaugas teikiančias agentūras, bet kartu ir veikia kaip orientyras kitoms analogiškoms bendrovėms, kurios taip pat gali taikyti minėtą arba panašų konkursinį mokestį. Pažymėtina, kad nagrinėjamų ūkio subjektų nustatytas konkurso mokestis ir jo taikymas ilgą laikotarpį (virš 6 metų) darė įtaką ir kitoms rinkoms, pavyzdžiui, renginių organizavimo paslaugų rinkos dalyviams. Tai patvirtina byloje surinkti duomenys, pagal kuriuos Renginių organizatorių asociacija bei jos nariai UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo Grupė“ nuo 2008 m. sausio mėnesio taip pat nustatė konkurso mokestį būtent vadovaudamiesi KOMAA pavyzdžiu (bylos 1 tomas, 115 lapas).

KOMAA ir jos narių padėtis atitinkamose reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų rinkose nėra reikšmingas konkurso mokesčio antikonkurencinio poveikio vertinimo kriterijus, todėl ūkio subjektų pateiktas argumentas, kad sudarytas susitarimas apima ne visas atitinkamas rinkas, o jų dalį, šiuo atveju taip pat niekaip nekeičia sudaryto susitarimo vertinimo. Nagrinėjant draudžiamą konkurentų susitarimą, pažeidimo nustatymui ūkio subjektų užimamos rinkos dalys nėra reikšmingos. Be to, nors dėl šios priežasties tyrimo metu nebuvo detaliai nagrinėta atitinkamų rinkų dalyvių, kuriuos vienija KOMAA, padėtis, jų rinkos dalys, tačiau pastebėtina, kad patys nagrinėjami ūkio subjektai įvardino KOMAA kaip didžiausius atitinkamų rinkų dalyvius vienijančią asociaciją. Pavyzdžiui, KOMAA valdybos pirmininkas paaiškino, kad asociacija vienija didžiausias bendroves, kurių pagrindinė veikla yra intelektualinė (2008-06-20 Paaiškinimų protokolas (bylos 2 tomas, 2 lapas)), UAB „VIA Media“ 2008-10-23 rašte Konkurencijos tarybai nurodė, kad, be abejo, KOMAA priklauso didžioji dalis pirmaujančių rinkoje įmonių (bylos 8 tomas, 173 lapas).

Bet kuriuo atveju, atsižvelgus į Konkurencijos tarybos 2004-12-09 nutarimu Nr. 1S-172²⁴ patvirtintų „Reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos“ 7.1 punktą, kuris nurodo, kad susitarimai tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas nelaikomi susitarimais, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos, darytina išvada, kad nagrinėjamų ūkio subjektų užimama rinkos dalis atlikto tyrimo atveju nėra reikšminga. Nepriklausomai nuo to, kokią rinkos dalį užimtų nagrinėjamo susitarimo dalyviai, toks susitarimas, kaip KOMAA ir jos narių susitarimas nustatyti konkurso mokestį, visais atvejais laikomas ribojančiu konkurenciją.

Dėl rekomendacinio KOMAA valdymo organų posėdžiuose ir susirinkimuose priimto sprendimo pobūdžio, kurį itin akcentuoja šį sprendimą priėmę ūkio subjektai, pasakytina, kad, atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, matyti, jog nustatytas konkurso mokestis nebuvo vien tik paprasta asociacijos rekomendacija savo nariams. Visų pirma, pastebėtina, kad dėl konkurso mokesčio buvo nuolat diskutuojama visuotiniuose narių susirinkimuose, periodiškai apsvarstant jo būtinumą bei duodamą naudą. Paskutinis pasitarimas šiuo klausimu įvyko 2007 m. pabaigoje (2007-12-10 visuotinis narių susirinkimas). Taigi, pasiūlymas taikyti konkurso mokestį nebuvo vienkartinio pobūdžio rekomendacija (taip pat ir pagal savo formą) asociacijos nariams, kuria remiantis pastarieji galėtų apsaugoti savo interesus, savarankiškai dėl to apsispręsdami. KOMAA bei jos narių veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, sudarantys pagrindą egzistuoti prižiūrimai ir koordinuojamai konkurso mokesčio taikymo sistemai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad egzistavo ir tam tikra „nepaklusnių“ susitarimo dalyvių nubaudimo sistema (tiesa, atitinkamos priemonės nebuvo taikomos aktyviai, tačiau jų egzistavimas akivaizdus). Pavyzdžiui, narių, kurie netaikydavo minėto mokesčio savo veikloje, elgesys buvo svarstomas susirinkimuose. Visuotinio KOMAA narių susirinkimo 2003-02-25 protokole Nr. 11 (bylos 1 tomas, 20-21 lapai) nurodoma, kad nutarta pareikšti įspėjimą UAB „BALTIC FCB“, „MAP Advertising“ dėl susitarimo²⁵ nesilaikymo Bennet Distributors atveju bei UAB „VRS grupė“ už atvejį, kuomet mokestis buvo sumažintas iki 1 Lt. Tokiu būdu KOMAA siekė, kad jos nariai taikytų konkurso mokestį. 2008-08-11 rašte Konkurencijos tarybai KOMAA paaiškino, kad „susirinkime priimtas sprendimas įspėti agentūras, tačiau šis įspėjimas nebuvo realizuotas, nes kaip ir minėta anksčiau pačios asociacijos narės pradėjo taikyti kompensaciją praktikoje be išankstinio apsitarimo, siekdamos sumažinti užsakovų piktnaudžiavimą“ (bylos 1 tomas, 131 lapas). Taigi, akivaizdu, kad nubaudimo priemonių taikymas ir įgyvendinimas tiesiogiai priklausė nuo pačių narių elgesio. Pradėjus iš esmės laikytis susitarimo, būtinybės taikyti nariams sankcijas nebebuvo.

Be to, KOMAA įstatuose numatyta asociacijos narių pašalinimo galimybė, jeigu pastarieji nuolat pažeidžia asociacijos įstatus, profesinę ar verslo etiką (KOMAA įstatų 7.2. punktas). Visuotinis susirinkimas gali pašalinti narius valdybos teikimu. Tuo tarpu valdybos kompetencijai, remiantis KOMAA įstatų 10.2 punktu, priklauso visuotinio susirinkimo nutarimų ir kitų asociacijos sprendimų įgyvendinimo organizavimas; asociacijos narių įsipareigojimų vykdymo priežiūra ir kontrolė. Nors griežčiausia, t.y. pašalinimo iš asociacijos, galimybe dėl konkurso mokesčio netaikymo nebuvo pasinaudota, tačiau tokia teisinė galimybė išlieka, taigi KOMAA turi savo narių elgesio kontrolės mechanizmą.

Aplinkybę, kad vadovaujant ir tarpininkaujant KOMAA buvo vykdoma susitarimo dėl konkurso mokesčio vykdymo priežiūra patvirtina ir akivaizdus UADB „ERGO Lietuva“ organizuoto konkurso pavyzdys (bylos 1 tomas, 87-105 lapai). Iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad 2007 m. UADB „ERGO Lietuva“ organizavo konkursą, į kurį pakvietė 7 (septynias) reklamos agentūras, dauguma kurių yra KOMAA narės. Konkurso organizatorius aiškiai nurodė, kad neketina mokėti agentūrų reikalaujamo konkurso mokesčio. Tuomet konkurse dalyvaujančios agentūros tarpininkaujant KOMAA bandė kartu spręsti šią iškilusią „problemą“. KOMAA narių susirašinėjimas elektroniniais laiškais baigėsi KOMAA atsakingosios sekretorės 2007-12-27 elektronine žinute (bylos 1 tomas, 98 lapas), kuri buvo išsiųsta UADB „ERGO Lietuva“ ir UAB „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ projektų vadovui. Šioje elektroninėje žinutėje rašoma: „Siunčiame pranešimą apie Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) konkursavimo sąlygas. Šias sąlygas yra priėmę KOMAA nariai ir jų laikosi. Prisegtuke taip pat rasite konkursavimo sutarties pavyzdį“. Prie šios elektroninės žinutės prisegtas KOMAA valdybos pirmininko 2007-12-22 raštas UADB „ERGO Lietuva“ bei UAB „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ dėl konkursavimo sąlygų (bylos 1 tomas, 99 lapas), kuriame rašoma: „Norime informuoti, kad pagal asociacijos nuostatus, asociacijai priklausančios agentūros dalyvaujančios klientų konkursuose, pasirašo Konkursinį susitarimą (pridedamas), kurio viena iš sąlygų numato atlygį už konkrečių pasiūlymų paruošimą“. Visos šios aplinkybės rodo, kad susitarimo laikymąsi buvo stengiamasi kontroliuoti, KOMAA nariai būtent savo bendrą, o ne savarankišką veikimą laikė savo „stiprybe“, kuria stengėsi pasinaudoti. Tokios aplinkybės patvirtina privalomą, o ne grynai rekomendacinį susitarimo dėl konkurso mokesčio pobūdį. Be to, net ir tuo atveju, jeigu šis reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų susitarimas būtų vertinamas kaip rekomendacija, tai nepaneigtų konkurencijos teisės normų pažeidimo fakto. Kad rekomendacijos gali pažeisti konkurencijos taisykles, patvirtina ir Europos Teisingumo Teismo praktika. Šis teismas savo sprendime konstatavo²⁶, kad rekomendacija, nepaisant to, koks gali būti jos teisinis statusas, rodo asociacijos apsisprendimą koordinuoti savo narių elgesį rinkoje pagal rekomendacijos sąlygas.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad KOMAA nariai, atitinkamų reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų Lietuvos Respublikoje rinkų konkurentai, tiesiogiai nustatė konkurso mokestį, siekdami suvienodinti dalyvavimo konkursuose lygį, o tai pažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Nagrinėjamų ūkio subjektų veiksmai, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vertintini kaip susitarimas nustatyti konkurso mokestį reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų rinkose. Tokie susitarimai yra laikomi susitarimais, kurie yra tokie sunkūs, kad jų sudarymas savaime riboja konkurenciją atitinkamose paslaugų, dėl kurių kainų tariamasi, rinkose.

Konkurencijos ribojimo nepaneigia aplinkybė, kad kai kuriais atvejais konkurso mokestis buvo panaudojamas labdaringais tikslais ar tai, kad šis mokestis padengia tik nedidelę dalį ūkio subjekto patiriamų pasiūlymo parengimo kaštų.Tuo atveju, jei nustatyto konkurso mokesčio dydis (3000 Lt) sudarytų tik dalį konkurso pasiūlymo paruošimo kainos, tai KOMAA ir jos narių susitarimas galėtų būti vertinamas kaip dalies kainos fiksavimas, kuri galėtų iš dalies padengti išlaidas. Kitais atvejais minėtas mokestis galėtų padengti visas išlaidas arba net galėtų būti gaunamas pelnas. Be to, pastebėtina, kad nei tyrimo metu, nei teikiant nuomones, nagrinėjami ūkio subjektai nepateikė jokių dokumentų, kurie parodytų (arba įrodytų tik dalies išlaidų) santykį tarp konkurso mokesčio ir konkurso pasiūlymo paruošimo sąnaudų.

Kaip jau buvo minėta, tais atvejais, kai susitarimas yra laikomas ribojančiu konkurenciją pagal tikslą, nėra būtinybės vertinti jo pasekmes rinkoje bei nustatyti, ar susitarimo buvo laikytasi, kadangi toks susitarimas laikomas savaime pažeidžiančiu konkurencijos taisyklių reikalavimus. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju susitarimo laikymasis yra akivaizdžiai patvirtinamas tyrimo metu surinktais įrodymais. Nagrinėjamo susitarimo dalyviai 2003-2009 m. visuotinių susirinkimų ar valdybos posėdžių metu ne tik nustatė ir nuolat aptardavo konkurso mokesčio dydį bei minėto mokesčio taikymą, tačiau kai kurie iš jų (UAB „Adell reklama“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „Inorek & GREY“, UAB „AGE reklama“, UAB „Not Perfect“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Videvita Vilnius“, UAB „VIA media“, UAB „VRS grupė“, UAB „Tarela“, UAB „Reklamos vizija“) pasirašė sutartis su klientais dėl tokio mokesčio taikymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad susitarimas riboti konkurenciją buvo ne tik sudarytas, tačiau ir įgyvendintas. Ypač aktyviai sutartą konkurso mokestį taikė reklamos agentūros santykiuose su savo paslaugų užsakovais. Kaip jau buvo akcentuota, susitarimo įgyvendinimo įrodymai nėra būtini konstatuojant konkurencijos teisės normų pažeidimą, todėl šiuo atveju neturi reikšmės ta aplinkybė, kad pagal byloje surinktus duomenis žiniasklaidos planavimo agentūros sutartą konkurso mokestį taikė tik vieną kartą.

Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad KOMAA, UAB „Adell reklama“, UAB„DDB Vilnius“, UAB „Inorek & GREY“, UAB „Kredo R“, UAB „AGE reklama“, UAB „Not Perfect“, UAB „Videvita Vilnius“,UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „Carat“, UAB „Creative Media Services“, UAB „VIA media“, UAB „Media Bridge Vilnius“ & CO, UAB „Media House“, UAB „Mediapool“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „VRS grupė“, UAB „Baltic FCB“, UAB „Star Communications Worldwide“, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „MPG Lietuva“, UAB „Reklamos vizija“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Tarela“ ir UAB „Milk Agency“ savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad tiek pati KOMAA, tiek ir šios asociacijos nariai dalyvavo įvedant konkurso mokestį, buvo vykdoma šio mokesčio taikymo kontrolė, o asociacijos nariai (ypač reklamos paslaugas teikiančios agentūros) aktyviai taikė konkurso mokestį santykiuose su savo paslaugų užsakovais.

KOMAA veiksmų, susijusių su konkurso mokesčio įvedimu, pradžia pagal surinktus įrodymus laikytina vėliausiai 2003-02-10, kai įvyko valdybos posėdis, kuriame buvo svarstytas konkurso mokesčio klausimas. KOMAA veiksmų tęstinumas matyti ir iš 2003-02-24 valdybos posėdžio protokolo, taip pat iš aptarto KOMAA susirašinėjimo elektroniniu paštu su savo nariais tuo atveju, kai klientas atsisakė mokėti reikalaujamą konkursinį mokestį, bei kitų išanalizuotų įrodymų.

Reklamos paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų, susijusių su konkurso mokesčio taikymu, pradžia taip pat laikytina 2003 m. vasario mėn. KOMAA valdybai priėmus minėtą 2003-02-10 sprendimą, kuris įrodo jau įvestą konkursinio mokesčio praktiką, 2003-02-25 įvykusio visuotinio narių susirinkimo metu taip pat buvo nagrinėtaskonkurso mokesčio taikymo klausimas. Nubalsuota už 3000 Lt fiksuoto dydžio mokesčio taikymą, nė vienas dalyvavęs ūkio subjektas nepasisakė prieš. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau 2003-02-07 apie 3000 Lt dydžio konkursinio mokesčio įvedimą bei taikymą paskelbta žiniasklaidoje²⁷, nurodant, kad „reklamdaviai vis labiau jaučia į asociaciją susibūrusių reklamos agentūrų spaudimą jų konkursus rengti pagal asociacijos reikalavimus, priešingu atveju jie yra boikotuojami. Daugiausia kardų laužoma dėl taisyklės pralaimėjusioms agentūroms kaip kompensaciją skirti iki 3000 Lt“. Toks veiksmų pradžios momentas (nuo 2003 m. vasario mėn.) taikytinas tų ūkio subjektų atžvilgiu, kurie KOMAA veikloje dalyvavo nuo šios asociacijos įsteigimo. Vėliau asociacijos nariais tapę ūkio subjektai prie konkurso mokesčio taikymo praktikos prisijungė nuo narystės asociacijoje pradžios, taip pat dalyvavo ir 2004-03-16 ar 2007-12-10 visuotiniuose narių susirinkimuose, kuriuose buvo svarstytas analogiškas klausimas.

Žiniasklaidos planavimo paslaugų rinkos dalyviai dėl konkursinio mokesčio susitarė kiek vėliau, t.y. nuo 2004-03-16 visuotinio narių susirinkimo, atsižvelgę į reklamos paslaugas teikiančių agentūrų praktiką. Šis sprendimas, kaip galutinis ir privalomas, įtvirtintas atskirame 2005-12-07 žiniasklaidos agentūrų susirinkime.

Vertinant pažeidimo pabaigos momentą, paminėtinas 2009-04-10 KOMAA raštas Konkurencijos tarybai, kuriame nurodyta, jog vos tik gavusi tyrimo išvadas KOMAA savo iniciatyva rekomendavo savo nariams susilaikyti nuo rekomendacijos dėl kompensacijos taikymo įgyvendinimo (bylos 12 tomas, 108-109 lapai), taip pat ir kai kurie asociacijos nariai nurodė, kad nutraukė visus veiksmus, kurie potencialiai gali riboti konkurenciją²⁸. Vis dėlto, konstatuotina, kad pavieniai ūkio subjektų pareiškimai apie konkurso mokesčio praktikos taikymo nutraukimą nesudaro pakankamo pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad pažeidimas buvo nutrauktas. Bet kuriuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki tyrimo pabaigos duomenų apie KOMAA bei reklamos ar žiniasklaidos planavimo agentūrų veiksmų, sudarančių Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, nutraukimą nebuvo gauta. Todėl laikytina, kad pažeidimas truko mažiausiai iki tyrimo pabaigos. Pastebėtina, kad UAB „Baltic FCB“ laikytina nutraukusia dalyvavimą draudžiame susitarime nuo 2007 m. gruodžio mėn., kadangi nuo šio momento įmonės narystė KOMAA nutrūko.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, kiekvieno iš nagrinėjamų subjektų veiksmų, sudarančių įtariamą pažeidimą, trukmė yra tokia:

KOMAA 2003 m. vasario mėn. – 2009 m. kovo mėn. (6 metai²⁹)

UAB „Adell reklama“ 2003 m. vasario mėn. – 2009 m. kovo mėn. (6 metai)

UAB „Reklamos vizija“ 2007 m. gruodžio mėn. – 2009 m. kovo mėn. (1 metai)

UAB„DDB Vilnius“ 2003 m. vasario mėn. – 2009 m. kovo mėn. (6 metai)

UAB „Euro RSCG MIA“ 2003 m. vasario mėn. – 2009 m. kovo mėn. (6 metai) Ši bendrovė įsteigta 2004-10-06, KOMAA nare tapo nuo bendrovės įsteigimo. Tačiau, remiantis byloje surinktais duomenimis, darytina išvada, kad ši bendrovė perėmė KOMAA steigime dalyvavusios UAB „MIA“ teises ir pareigas. Vienintelis UAB „Euro RSCG MIA“ akcininkas yra Marius Jovaiša. Šis fizinis asmuo taip pat yra vienintelis UAB „Unseen Pictures“ akcininkas bei vadovas. UAB „Unseen Pictures“ ankstesni pavadinimai yra UAB „Mūsų idėjų aljansas“ ir UAB „MIA“, pastaroji bendrovė dalyvavo KOMAA veikloje nuo asociacijos įsteigimo 2002-11-06. UAB „Euro RSCG MIA“ interneto tinklalapyje nurodoma, kad Euro RSCG MIA – tai naujas 1998 metais Vilniuje įsteigtos reklamos agentūros MIA vardas (bylos 9 tomas, 106 lapas). Nors buvusioji UAB „MIA“ ir UAB „Euro RSCG MIA“ yra atskiri juridiniai asmenys, tačiau tarp šių juridinių asmenų egzistuojantys ir jų pačių deklaruojami ryšiai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Euro RSCG MIA“ tęsia buvusios UAB „MIA“ veiklą reklamos paslaugų srityje, todėl narystės ir veiklos KOMAA atžvilgiu UAB „Euro RSCG MIA“ laikytina buvusios UAB „MIA“ teisių ir pareigų perėmėja.

UAB „Inorek & GREY“ 2003 m. vasario mėn. – 2009 m. kovo mėn. (6 metai)

UAB „Kredo R“ 2003 m. vasario mėn. – 2009 m. kovo mėn. (6 metai)

UAB „Age reklama“ 2003 m. vasario mėn. – 2009 m. kovo mėn. (6 metai)

UAB „Milk Agency“ 2008 m. kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn. (1 metai)

UAB „Not Perfect“ 2003 m. vasario mėn. – 2009 m. kovo mėn. (6 metai)

UAB „SAN Vilnius“ 2007 m. sausio mėn. – 2009 m. kovo mėn. (2 metai)

UAB „Videvita Vilnius“2003 m. vasario mėn. – 2009 m. kovo mėn. (6 metai)

UAB „Leo Burnett Vilnius“ 2003 m. vasario mėn. – 2009 m. kovo mėn. (6 metai)

UAB „Star Communications Worldwide“ 2004 m. kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn. (5 metai)

UAB „Carat“ 2004 m. kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn. (5 metai)

UAB „Creative Media Services“ 2004 m. kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn. (5 metai)

UAB „VIA media“ 2004 m. kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn. (5 metai)

UAB „Media Bridge Vilnius“ & CO 2004 m. kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn. (5 metai)

UAB „Media House“ 2005 m. gruodžio mėn. – 2009 m. kovo mėn. (3 metai)

UAB „MPG Lietuva“ 2005 m. gruodžio mėn. – 2009 m. kovo mėn. (3 metai) Pastebėtina, kad pagal KOMAA ir pačios bendrovės pateiktus duomenis, UAB „MPG Lietuva“ KOMAA nare tapo nuo 2006 m. kovo mėn., tačiau ši bendrovė dalyvavo 2005-12-07 visuotiniame žiniasklaidos planavimo agentūrų susirinkime, kuriame buvo galutinai patvirtintas konkurso mokesčio taikymas žiniasklaidos planavimo paslaugų konkursuose (bylos 1 tomas, 27-28, 33 lapai). Dėl šios priežasties bendrovės padaryto pažeidimo pradžios momentu laikytinas būtent dalyvavimas minėtame susirinkime.

UAB „Mediapool“ 2004 m. kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn. (5 metai)

UAB „Omnicom Media Group“ 2004 m. kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn. (5 metai)

UAB „Tarela“ 2007 m. sausio mėn. – 2009 m. kovo mėn. (2 metai)

UAB „VRS grupė“ 2003 m. vasario mėn. – 2009 m. kovo mėn. (6 metai)

UAB „Aukštaitijos reklama“ 2004 m.kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn. (5 metai)

UAB „Baltic FCB“ 2003 m. vasario mėn. – 2007 m. gruodžio mėn. (4 metai)

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Šio įstatymo 42 straipsnyje išdėstyti baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo principai – skiriant baudas ūkio subjektams, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui. Baudos dydis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591³⁰ patvirtintomis Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Baudos nustatymo taisyklės).

Baudos nustatymo taisyklėse nurodyta, kad baudos dydis nustatomas apskaičiuojant baudos dydį už pažeidimo pavojingumą ir baudos dydį už pažeidimo trukmę.

Nustatant KOMAA bei jos nariams skirtinų baudų dydį, įvertintas padaryto pažeidimo pavojingumas, kuris priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir masto, t. y. pažeidimo sukeltų pasekmių atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės rinkos. Vertinant pažeidimo pobūdį atsižvelgta į tai, kad tai yra draudžiamas konkurentų susitarimas, kuriuo įtvirtintas konkurso mokesčio taikymas bei nustatytas fiksuotas šio mokesčio (o kartu ir konkursui parengto pasiūlymo kainos) dydis. Tokio pobūdžio susitarimai, kaip jau paaiškinta aukščiau, laikomi ypač žalingais, nes tiesiogiai veikia konkurencijos procesą ir neišvengiamai riboja konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nagrinėjamu atveju konkurentai atitinkamose rinkose susitarė (o KOMAA organizavo tokį susitarimą ir prižiūrėjo jo laikymąsi) ne dėl galutinės teikiamų reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų kainos, bet dėl konkursams teikiamų pasiūlymų, t.y. dėl tam tikros paslaugų dalies, kainos. Dėl šios priežasties šis konkurentų susitarimas vertintinas kaip mažiau pavojingas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas negu konkurentų susitarimas dėl galutinių klientams teikiamų paslaugų (prekių) kainos. Vertinant pažeidimo mastą atsižvelgta į tai, kad atitinkamos geografinės rinkos, kuriose sudarytas nagrinėjamas draudžiamas susitarimas, yra nacionalinės, apimančios Lietuvos Respublikos teritoriją. Dėl šių priežasčių nagrinėjamas pažeidimas vertintinas kaip sunkus Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Vis dėlto, dėl nurodytos šio pažeidimo specifikos (susitarimas sudarytas ne dėl galutinių klientams teikiamų paslaugų kainos) baudos dydis už pažeidimo pavojingumą neturėtų siekti galimo skirti baudų dydžio vidurkio, todėl KOMAA ir šiame nutarime nurodytiems jos nariams nustatomas baudos dydis už pažeidimo pavojingumą sudaro 1 proc. šių ūkio subjektų bendrųjų metinių pajamų 2007 m.

Nagrinėjamo pažeidimo trukmė nurodyta šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte, kuri skiriasi kiekvieno atitinkamo ūkio subjekto atžvilgiu, priklausomai nuo šio ūkio subjekto prisijungimo prie draudžiamo susitarimo momento³¹. Remiantis Baudos nustatymo taisyklių 4 punktu, baudos dydis už pažeidimo trukmę didinamas 5 proc. už kiekvienus pažeidimo metus.

KOMAA ir nagrinėjamų jos narių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ūkio subjektų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie neįgyvendino konkurenciją ribojančių veiksmų. Konkurencijos taryba konstatuoja, kad ši lengvinanti aplinkybė gali būti taikoma tik tuomet, jeigu ūkio subjektas pateikia pakankamus įrodymus, kad jis iš esmės nevykdė sudaryto draudžiamo susitarimo rinkoje veikdamas pagal konkurencijos principus. Tai reiškia, kad bauda gali būti mažinama tik tiems ūkio subjektams, kurie sąmoningai nukrypo nuo susitarimo, net ir turėdami visas galimybes jį įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad tokius pakankamus įrodymus pateikė bendrovės, tirtu laikotarpiu dalyvavusios atitinkamuose konkursuose, nė karto netaikiusios konkurso mokesčio ir tokiu būdu esmingai nukrypusios nuo sudaryto susitarimo. Prie tokių ūkio subjektų priskirtinos UAB „Star Communications Worldwide“ (netaikiusi konkurso mokesčio, nors dalyvavo 55 konkursuose³²), UAB „Leo Burnett Vilnius“ (netaikiusi konkurso mokesčio, nors dalyvavo 85 konkursuose³³), UAB „Media Bridge Vilnius“ & Co, UAB „Creative Media Services“, UAB „Mediapool“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „Media House“ ir UAB „Carat“. Šiems ūkio subjektams skirtina bauda mažinama 10 proc. dėl nurodytos lengvinančios aplinkybės.

Dėl kitų ūkio subjektų, kurie taip pat nurodė niekada netaikę konkurso mokesčio (UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Baltic FCB“, UAB „AGE reklama“, UAB „Kredo R“, UAB „MPG Lietuva“, UAB „Milk Agency“), pasakytina, kad jie neatitinka nurodytų atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo kriterijų. UAB „Aukštaitijos reklama“ 2009-04-08 rašte Konkurencijos tarybai  (bylos 12 tomas, 33-34 lapai) nurodė, kad niekada nedalyvavo įvardijamų paslaugų konkursuose, kadangi bendrovės infrastruktūra, personalas, pajėgumai nėra pakankami, siekiant realizuoti konkursų metu suformuluojamas užduotis. Tai akivaizdžiai parodo, kad konkurso mokesčio minėta bendrovė netaikė dėl to, kad paprasčiausiai neturėjo tokios galimybės. Panašias konkurso mokesčio netaikymo priežastis nurodo ir UAB „Kredo R“ bei UAB „Milk Agency“, kurios taip pat teigia nelaikiusios konkurso mokesčio nustatymo aktualiu klausimu, kadangi paprastai nedalyvauja konkursuose, kuriuose reikia pateikti atitinkamą pasiūlymą. (bylos 7 tomas, 18-19 lapai; bylos 8 tomas, 133 lapas).

UAB „Baltic FCB“ remiasi aplinkybe, kad ji už konkurso mokesčio netaikymą buvo netgi įspėta visuotiniame KOMAA narių susirinkime (bylos 12 tomas, 68 lapas), todėl, jos nuomone, ši aplinkybė parodo sudaryto susitarimo nesilaikymą. Pastebėtina, kad tame pačiame 2003-02-25 visuotiniame KOMAA narių susirinkime buvo svarstytas ir konkurso mokesčio klausimas, o UAB „Baltic FCB“ nepasisakė ir nebalsavo prieš tokio mokesčio taikymą (bylos 1 tomas, 20 lapas). Tai parodo, kad bendrovė buvo priėmusi sprendimą dalyvauti draudžiame susitarime ir neketino esmingai nukrypti nuo sutartos praktikos. Be to, 2008-02-01 rašte Konkurencijos tarybai (bylos 9 tomas, 60 lapas) minėta bendrovė nurodė, kad buvimo KOMAA nariu metu nedalyvavo konkursuose, todėl mokesčio netaikė. Tai dar aiškiau parodo, kad UAB „Baltic FCB“ neatitiko nurodytų lengvinančios aplinkybės taikymo kriterijų.

UAB „AGE reklama“ keitė savo pateikiamą informaciją tyrimo metu ir jau gavusi tyrimo išvadas. Iš pradžių 2008-10-05 rašte Konkurencijos tarybai (bylos 6 tomas, 40 lapas) ši bendrovė pateikė informaciją, kad simbolinis mokestis buvo taikomas, tačiau pagal susitarimą su KOMAA buvo pervestas vaikų namams ir reklamos festivaliui parengti. Sutarčių nepateikė, nes nurodė, kad jas pasirašė tiesiogiai KOMAA atstovai. Tuo tarpu 2009-04-10 rašte Konkurencijos tarybai (bylos 12 tomas, 116-117 lapas) UAB „AGE reklama“ teigia, kad jokių sutarčių dėl šiai bendrovei skirto konkursinio mokesčio iš viso nebuvo. Toks bendrovės elgesys nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi iš tyrimo metu gautų įrodymų darytina išvada, jog minėta bendrovė sąmoningai nebuvo apsisprendusi dėl konkurso mokesčio netaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad teisę spręsti šį klausimą ji netgi buvo patikėjusi KOMAA.

UAB „MPG Lietuva“ savo 2008-10-07 rašte Konkurencijos tarybai (bylos 6 tomas, 52-53 lapai) nurodė, kad yra atsisakiusi dalyvauti konkursuose, jeigu organizatorius nesutikdavo mokėti mokesčio, nors nė vienos sutarties dėl konkurso mokesčio ir nebuvo sudariusi. Tokia ūkio subjekto nurodoma aplinkybė iš esmės reiškia, kad jis laikėsi sudaryto susitarimo, todėl nėra pagrindo mažinti UAB „MPG Lietuva“ skirtinos baudos.

Konkurencijos taryba pripažįsta, kad dėl visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, susiklosčiusios sunkios ekonominės situacijos visi ūkio subjektai šiuo metu susiduria ar gali susidurti su finansiniais sunkumais. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į ūkio subjektų pateiktus duomenis apie ekonominę situaciją nagrinėjamose rinkose, taip pat vadovaudamasi teisingumo ir proporcingumo skiriant baudas principais, skirtinos baudos dydis, nustatytas už pažeidimo pavojingumą ir trukmę, visiems nagrinėjamiems ūkio subjektams papildomai sumažinamas 10 proc. Tuo pačiu Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad nė vieno ūkio subjekto pateikti argumentai dėl sunkios ekonominės padėties nelaikytini pagrindu taikyti individualią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi pajamų ar pelno sumažėjimas, skolinimosi iš kredito įstaigų faktas ar panašios aplinkybės savaime nereiškia itin sunkios ekonominės ūkio subjekto padėties Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies prasme.

Kaip jau buvo minėta šio nutarimo aprašomosios dalies 3 punkte, nagrinėjamų ūkio subjektų nuomone, bendrosios pajamos šiuo atveju negalėtų būti pagrindas apskaičiuojant baudos dydį (turėtų būti atsižvelgiama į „kūrybines“ pajamas ar bendrąjį pelną). Vadovaujantis tokiu argumentu, skaičiuojant baudą turėtų būti nukrypta nuo Konkurencijos įstatymo 41 straipsnyje nustatyto baudos apskaičiavimo principo³⁴. Pastebėtina, kad teismų praktikoje yra susiformavęs aiškus ir neginčijamas šios teisės normos taikymo principas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-05-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹-686/2006 konstatuota, kad Konkurencijos įstatymas baudos dydį sieja su procentine atitinkamo ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais išraiška. Todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismo spendimas, kad atsakovas netinkamai nustatė bendrą baudos dydį, kurį diferencijavo pagal pareiškėjų vaidmenį susitarime, nesiedamas baudos dydžio su pareiškėjų bendrosiomis metinėmis pajamomis, buvo pripažintas pagrįstu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-25 nutartyje administracinė byloje Nr. A³⁹-1939-08 taip pat dar kartą akcentuotas baudos skaičiavimo nuo bendrųjų metinių pajamų principas. Šioje byloje teismas nurodė, kad argumentai, jog bauda turi būti skaičiuojama nuo su pažeidimu susijusių pajamų, yra nepagrįsti, nes jie nesiremia įstatyminiu pagrindu. Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „už draudžiamus susitarimus <...> ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Baudos dydis nėra siejamas su pajamomis, gautomis darant pažeidimą, o skaičiuojamas nuo bendrųjų metinių pajamų. Atsižvelgus į tokius argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo skirtinų baudų dydžio skaičiuoti nuo „kūrybinių“ pajamų ar bendrojo pelno.

Visi ūkio subjektai, vykdydami ūkinę veiklą ir norėdami pateikti savo prekes ar paslaugas vartotojams, patiria tam tikrų sąnaudų (įsigyja jiems reikalingų produkcijos sudedamųjų dalių, perka paslaugas ir pan.), tačiau, net ir įvertinęs šią aplinkybę, įstatymų leidėjas nurodė bendrąsias pajamas kaip pagrindą baudoms, skiriamoms už konkurencijos teisės normų pažeidimus, apskaičiuoti. Nuo šios teisės normos negali būti nukrypstama ir nagrinėjamu atveju, kadangi tokiu būdu būtų paneigtas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, sudarant sąlygas nagrinėjamiems ūkio subjektams patirti mažesnes sankcijas nei kitiems už konkurencijos teisės normų pažeidimus baudžiamiems ūkio subjektams. Be to, kaip bylų nagrinėjimo posėdžio metu nurodė patys ūkio subjektai³⁵, jie gauna papildomas pajamas už sutarties vykdymo priežiūrą ir, sudarius atitinkamą sutartį, yra tiesiogiai atsakingi ne tik už tam tikros idėjos sukūrimą, bet ir už jos įgyvendinimą. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad agentūros yra atsakingos už tam tikro galutinio produkto suteikimą klientui, kuris sumoka atitinkamą kainą. Tuo atveju, kai pats klientas nusprendžia idėjos įgyvendinimui reikalingas prekes ar paslaugas įsigyti iš trečiųjų asmenų, kliento sumokamos sumos neatsispindi atitinkamos agentūros pajamose. Konkurencijos taryba detaliai išnagrinėjo ūkio subjektų nurodytus argumentus dėl pajamų skaičiavimo specifikos reklamos ir žiniasklaidos planavimo agentūrų buhalterinėje apskaitoje, tačiau nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo nurodyto bendrųjų pajamų principo.

Remiantis visomis išdėstytomis aplinkybėmis, nustatomi tokie galutiniai baudų dydžiai: Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijai - 2 500 Lt; UAB „Adell reklama“ - 120 300 Lt; UAB „Reklamos vizija“ - 22 500 Lt; UAB „DDB Vilnius“ - 190 400 Lt; UAB „Euro RSCG MIA“ - 46 100 Lt; UAB „Inorek & GREY“ - 46 800 Lt; UAB „Kredo R“ - 25 400 Lt; UAB „Leo Burnett Vilnius“ - 7500 Lt; UAB „AGE reklama“ – 54 900 Lt; UAB „Milk Agency“ – 60 600 Lt; UAB „Not Perfect“ – 134 500 Lt; UAB „SAN Vilnius“ – 29 200 Lt; UAB „Videvita Vilnius“ – 60 300 Lt; UAB „Carat“ – 176 800 Lt; UAB „Creative Media Services“ – 307 100 Lt; UAB „VIA media“ – 276 300 Lt; UAB „Media Bridge Vilnius“ & Co – 88 900 Lt; UAB „Media House“ – 481 000 Lt; UAB „MPG Lietuva“ – 150 500; UAB „Mediapool“ – 188 500 Lt; UAB „Omnicom Media Group“ – 164 300 Lt; UAB „Star Communications Worldwide“ – 26 700 Lt; UAB „Aukštaitijos reklama“ – 11 100 Lt; UAB „Tarela“ – 76 600 Lt; UAB „VRS grupė“ – 417 200 Lt; UAB „Baltic FCB“ – 226 100 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija, UAB „Adell reklama“, UAB „Reklamos vizija“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „Inorek & GREY“, UAB „Kredo R“, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „AGE reklama“, UAB „Milk Agency“, UAB „Not Perfect“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Videvita Vilnius“, UAB „Carat“, UAB „Creative Media Services“, UAB „VIA media“, UAB „Media Bridge Vilnius“ & Co, UAB „Media House“, UAB „MPG Lietuva“, UAB „Mediapool“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „Star Communications Worldwide“, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Tarela“, UAB „VRS grupė“, UAB „Baltic FCB“, sudariusios draudžiamą susitarimą nustatyti fiksuotą konkurso mokesčio dydį, kurį turi sumokėti konkurso dėl reklamos ar žiniasklaidos planavimo paslaugų pirkimo organizatoriai, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

2. Įpareigoti Lietuvos komunikacijos agentūrų asociaciją, UAB „Adell reklama“, UAB „Reklamos vizija“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „Inorek & GREY“, UAB „Kredo R“, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „AGE reklama“, UAB „Milk Agency“, UAB „Not Perfect“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Videvita Vilnius“, UAB „Carat“, UAB „Creative Media Services“, UAB „VIA media“, UAB „Media Bridge Vilnius“ & Co, UAB „Media House“, UAB „MPG Lietuva“, UAB „Mediapool“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „Star Communications Worldwide“, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Tarela“, UAB „VRS grupė“, UAB „Baltic FCB“ nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, jeigu jis iki šiol nėra nutrauktas.

3. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą ūkio subjektams skirti tokias baudas:

Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijai – 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) litų;

UAB „Adell reklama“ – 120 300 (vieną šimtą dvidešimt tūkstančių tris šimtus) litų;

UAB „Reklamos vizija“ – 22 500 (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus) litų;

UAB „DDB Vilnius“ – 190 400 (vieną šimtą devyniasdešimt tūkstančių keturis šimtus) litų;

UAB „Euro RSCG MIA“ – 46 100 (keturiasdešimt šešis tūkstančius vieną šimtą) litų;

UAB „Inorek & GREY“ – 46 800 (keturiasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus) litų;

UAB „Kredo R“ – 25 400 (dvidešimt penkis tūkstančius keturis šimtus) litų;

UAB „Leo Burnett Vilnius“ – 7500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) litų;

UAB „AGE reklama“ – 54 900 (penkiasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus) litų;

UAB „Milk Agency“ – 60 600 (šešiasdešimt tūkstančių šešis šimtus) litų;

UAB „Not Perfect“ – 134 500 (vieną šimtą trisdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus) litų;

UAB „SAN Vilnius“ – 29 200 (dvidešimt devynis tūkstančius du šimtus) litų;

UAB „Videvita Vilnius“ – 60 300 (šešiasdešimt tūkstančių tris šimtus) litų;

UAB „Carat“ – 176 800 (vieną šimtą septyniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus) litų;

UAB „Creative Media Services“ – 307 100 (tris šimtus septynis tūkstančius vieną šimtą) litų;

UAB „VIA media“ – 276 300 (du šimtus septyniasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus) litų;

UAB „Media Bridge Vilnius“ & Co – 88 900 (aštuoniasdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus) litų;

UAB „Media House“ – 481 000 (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną tūkstantį) litų;

UAB „MPG Lietuva“ – 150 500 (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių penkis šimtus) litų;

UAB „Mediapool“ – 188 500 (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus) litų;

UAB „Omnicom Media Group“ – 164 300 (vieną šimtą šešiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus) litų;

UAB „Star Communications Worldwide“ – 26 700 (dvidešimt šešis tūkstančius septynis šimtus) litų;

UAB „Aukštaitijos reklama“ – 11 100 (vienuolika tūkstančių vieną šimtą) litų;

UAB „Tarela“ – 76 600 (septyniasdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus) litų;

UAB „VRS grupė“ – 417 200 (keturis šimtus septyniolika tūkstančių du šimtus) litų;

UAB „Baltic FCB“ – 226 100 (du šimtus dvidešimt šešis tūkstančius vieną šimtą) litų.

4. Įpareigoti Lietuvos komunikacijos agentūrų asociaciją, UAB „Adell reklama“, UAB „Reklamos vizija“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „Inorek & GREY“, UAB „Kredo R“, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „AGE reklama“, UAB „Milk Agency“, UAB „Not Perfect“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Videvita Vilnius“, UAB „Carat“, UAB „Creative Media Services“, UAB „VIA media“, UAB „Media Bridge Vilnius“ & Co, UAB „Media House“, UAB „MPG Lietuva“, UAB „Mediapool“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „Star Communications Worldwide“, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Tarela“, UAB „VRS grupė“, UAB „Baltic FCB“, per 5 (penkias) dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

 

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Tarybos narys

(posėdžio pirmininkas) Jonas Rasimavičius