DĖL RENGINIŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA UŽSIIMANČIŲ ŪKIO SUBJEKTŲ IR JŲ ASOCIACIJOS VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio (posėdžio pirmininkas), Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojoms: Linai Kasperavičienei, Giedrei Jarmalytei, Justinai Paulauskaitei;

proceso šalims: UAB „Alchemic“ atstovui Giedriui Švetkauskui, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ atstovei Julijai Juknevičiūtei, VšĮ „Pirmoji kava“ atstovui Jogailai Morkūnui, UAB „Saldo grupė“ atstovui Laimiui Jančiūnui;

nedalyvaujant Renginių organizatorių asociacijos ir UAB „Concept Events & Media“ atstovams, nors apie posėdžio vietą ir laiką šios proceso šalys buvo informuotos registruotais laiškais;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl renginių organizavimo veikla užsiimančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl Renginių organizatorių asociacijos (toliau – Asociacija ROA, ROA) bei jos narių – UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“ – buvo pradėtas Konkurencijos tarybos iniciatyva 2008 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 1S-25, įtarus, kad Asociacija ROA ir jos nariai, nustatę privalomą 2008 Lt dydžio dalyvavimo konkurse mokestį, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą. Atliekant tyrimą, 2008 m. balandžio 15 d. buvo atlikti patikrinimai Asociacijos ROA ir UAB „Saldo grupė“ naudojamose patalpose, bei 2008 m. balandžio 24 d. – UAB „Concept Events & Media“ naudojamose patalpose. 2008 m. balandžio 23 d. gauti su Asociacijos ROA ir UAB „Saldo grupė“ veikla susijusių asmenų paaiškinimai. 2008 m. rugsėjo mėn. – 2009 m. vasario mėn. tyrimo klausimais buvo susirašinėjama su Asociacija ROA, UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“. Tyrimo metu buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2007 m. iki 2009 m. ir analizuojama nurodytų ūkio subjektų veikla, susijusi su renginių organizavimo paslaugų teikimu.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“ 2007 m. spalio 30 d. įsteigė Asociaciją ROA. Vienas iš pirmųjų uždavinių, kurį ši asociacija ir jos nariai siekė įgyvendinti, buvo dalyvavimo renginių organizavimo konkurse mokesčio nustatymas.

Tai patvirtina 2007 m. gruodžio 12 d. susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp Asociacijos ROA direktorės (taip pat ir UAB „Saldo grupė“ valdybos narės)¹, UAB „Alchemic“ direktoriaus, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ direktoriaus, UAB „Concept Events & Media“ generalinio direktoriaus ir VšĮ „Pirmoji kava“ direktoriaus tema „Tolesni veiksmai“²: „Pasidalinsiu mintimis apie artimiausius veiksmus, kurie manau turėtų būti: <...> skleisti foną apie konkursinį mokestį, edukuoti klientus, kad tai taptų normalia verslo praktika, sumokėti 2000 lt + PVM (ar kitą sumą, kurią sutarsime) už koncepcijos sukūrimą konkursinei užduočiai“ (UAB „Alchemic“ direktorius). „Siūlau visiems susitarti apie vienodas žaidimo taisykles, o po to jau fonuoti“ (VšĮ „Pirmoji kava“ direktorius). „Labai pritariu <...> – neskubėkime skleisti fono, kol nesusitarėme dėl taisyklių, įskaitant ir konkursų sąlygų. Kol kas manau pirmiausias žingsnis turėtų būti geros praktikos standartas – neilgas ir gražus dokumentas apie tai, kas yra priimtina šitam versle ir kokių taisyklių sutinkam visi laikytis“ (Asociacijos ROA direktorė (UAB „Saldo grupė“ valdybos narė)).

2008 m. sausio 9-10 d. susirašinėjime elektroniniais laiškais tarp Asociacijos ROA direktorės (UAB „Saldo grupė“ valdybos narės), UAB „Alchemic“ direktoriaus, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ direktoriaus, UAB „Concept Events & Media“ generalinio direktoriaus ir VšĮ „Pirmoji kava“ direktoriaus tema „roa“³ nutarta 2008 m. sausio 22 d. surengti susitikimą ir pasitarti dėl dalyvavimo konkurse mokesčio: „Noriu pakviest pasitarti dėl to, ką esam pradėję, bet neturėjom tam pakankamai laiko – 1. Dalyvavimo konkursuose mokestis. Iš ko imamas, iš ko ne, kiek, kam mokamas ir t.t.t.“ (Asociacijos ROA direktorė (UAB „Saldo grupė“ valdybos narė)). „Tai gal fiksuokim laiką – antradienis, sausio 22, nuo 18 val“ (Asociacijos ROA direktorė (UAB „Saldo grupė“ valdybos narė)).

2008 m. sausio 22 d. įvyko Asociacijos ROA valdybos susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta nustatyti 2008 Lt dydžio dalyvavimo konkurse mokestį. Asociacijos ROA valdybos 2008 m. sausio 22 d. susirinkimo protokole Nr. 1⁴ yra nurodyta:

„SVARSTYTA (2): Dalyvavimo konkurse mokestis;

BALSAVIMO REZULTATAI: Už: – 4, Prieš: – 0, Susilaikė: – 0, Nutarimas priimtas“.

Šiame susirinkime dalyvavo ir už 2008 Lt dydžio dalyvavimo konkurse mokesčio nustatymą balsavo UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ direktorius, UAB „Concept Events & Media“ generalinis direktorius, VšĮ „Pirmoji kava“ direktorius bei Asociacijos ROA direktorė (UAB „Saldo grupė“ valdybos narė).

Asociacijos ROA direktorės (UAB „Saldo grupė“ valdybos narės) 2008 m. vasario 4 d. elektroniniais laiškais tema „ROA sutartys dėl konkurso mokesčio ir preliminari renginio“⁵ standartinė sutartis dėl dalyvavimo konkurse mokesčio buvo išplatinta Asociacijos ROA nariams: UAB „Alchemic“ direktoriui, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ direktoriui, UAB „Concept Events & Media“ generaliniam direktoriui, VšĮ „Pirmoji kava“ direktoriui bei UAB „Saldo grupė“ direktorei. Paruoštoje standartinėje sutartyje⁶ dėl dalyvavimo konkurse mokesčio nurodyta, kad:

„1. Užsakovas įsipareigoja sumokėti Agentūrai už pasiūlymo renginiui pagal pateiktą aprašymą organizuoti sukūrimą ir pateikimą 2008 (du tūkstančius aštuonis) litus įskaitant PVM ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šios sutarties pasirašymo, pervesdamas nurodytą sumą į Agentūros nurodytą sąskaitą LT______.

4. Šalys susitaria, kad, jeigu Užsakovas renginiui organizuoti pasirinks Agentūrą, šalys pasirašys papildomą susitarimą dėl renginio organizavimo, o šios sutarties 1 punkte nurodyta suma bus išskaičiuota iš mokesčio Agentūrai. Jeigu Užsakovas renginiui organizuoti nepasirinks Agentūros, šios sutarties 1 punkte nurodyta suma nebus grąžinama ir bus užskaitoma kaip užmokestis už Agentūros pasiūlymo sukūrimą ir pateikimą“.

Informacija apie Asociacijos ROA nustatytą ir UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“ taikomą 2008 Lt dydžio dalyvavimo konkurse mokestį visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta 2008 m. vasario 11 d.⁷ Šiuose pranešimuose buvo nurodyta, kad „Konkursą renginiui organizuoti skelbsiančios bendrovės nuo šiol renginių organizatoriams turės sumokėti už teikiamus pasiūlymus. Renginių organizatorių asociacija pranešė įvedanti konkurso skelbimo mokestį, kurį klientams privalo taikyti visos asociacijos narės, dalyvaujančios bet kuriame konkurse renginiui organizuoti. <...> Konkurso skelbimo mokestis yra 2008 litai, įskaitant PVM. Jį sumokėjusiam klientui ROA nariai pateiks pasiūlymą, kuriame bus numatytos preliminarios išlaidos renginiui, mokestis agentūrai bei kita reikalinga informacija. Mokestis negrąžinamas, o konkursą laimėjęs organizatorius įtrauks jį į renginio organizavimo paslaugų kainą“.

2008 m. balandžio 14 d. įvyko dar vienas Asociacijos ROA valdybos susirinkimas, kuriame dalyvavo visų asociacijos narių atstovai – UAB „Alchemic“ direktorius, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ direktorius, UAB „Concept Events & Media“ generalinis direktorius, VšĮ „Pirmoji kava“ direktorius ir Asociacijos ROA direktorė (UAB „Saldo grupė“ valdybos narė) – ir kuriame buvo diskutuojama dėl dalyvavimo konkurse mokesčio taikymo. Renginių organizatorių asociacijos valdybos 2008 m. balandžio 14 d. protokole Nr. 2⁸ nurodyta:

„SVARSTYTA (2): Konkursinio mokesčio taikymas. Visi dalyviai minėjo, kad nuo tada, kai pradėjome skelbti visiems užsakovams, kad taikome konkursinį mokestį, sumažėjo gaunamų užsakymų skaičius. Manoma, kad užsakovai dažnai apsiriboja kviesdami į konkursus tik tuos renginių organizatorius, kurie nėra ROA nariai. Visi pripažino, kad konkursinio mokesčio taikymas pablogino ROA narių galimybes konkuruoti, ypač kai klientai ieško pigesnių, o ne kokybiškų paslaugų.

BALSAVIMO REZULTATAI: Už: – 5, Prieš: – 0, Susilaikė: – 0, Nutarimas priimtas“.

Atsižvelgus į tyrimo metu gautus nagrinėjamų ūkio subjektų ir jų atstovų žodžiu bei raštu pateiktus paaiškinimus nustatyta, kad 2008 Lt dydžio dalyvavimo konkurse mokestis turėjo būti taikomas bet kokio tipo, masto, trukmės ir bet kokio biudžeto renginių organizavimo konkursams, tačiau, ūkio subjektų atstovų teigimu, šis mokestis buvo tik simbolinis ir nebūtinai padengdavo visas konkretaus pasiūlymo konkursui paruošimo išlaidas. Nustatyti dalyvavimo konkurse mokestį visi Asociacijos ROA nariai nusprendė, atsižvelgę į Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) praktiką, susijusią su jos nariams privalomo dalyvavimo konkursuose mokesčio nustatymu.

Tyrimo metu nustatyta, kad apie dalyvavimo konkurse mokestį Asociacijos ROA nariai – UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“ – informuodavo savo klientus ar kitus asmenis, kurie kreipdavosi į juos dėl dalyvavimo ir pasiūlymų pateikimo konkrečiuose renginių organizavimo paslaugų pirkimo konkursuose, bei atitinkamai derindavo savo pozicijas dalyvavimo konkurse mokesčio atžvilgiu ir tarpusavyje pasitikslindavo, ar konkretus klientas iš tikrųjų yra paskelbęs konkursą renginio organizavimo paslaugoms pirkti, ar konkretaus konkurso atveju kiti Asociacijos ROA nariai laikysis šioje asociacijoje sudaryto susitarimo taikyti 2008 Lt dydžio konkurso mokestį ir pan. Šias aplinkybes patvirtina susirašinėjimai elektroniniais laiškais tarp su UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“, UAB „Saldo grupė“ ir Asociacijos ROA veikla susijusių asmenų.

Pavyzdžiui, 2008 m. sausio 28 d. UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ direktorius elektroniniu laišku⁹ informavo Asociaciją ROA ir kitus jos narius apie „Hanza lizingas“ paskelbtą renginio organizavimo konkursą ir apie tai, kad šiam konkurso organizatoriui buvo pranešta apie konkurso mokesčio taikymą. 2008 m. vasario 7 d. UAB „Alchemic“ direktorius elektroniniu laišku¹⁰ informavo Asociacijos ROA direktorę (UAB „Saldo grupė“ valdybos narę), UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ direktorių, UAB „Concept Events & Media“ generalinį direktorių ir VšĮ „Pirmoji kava“ direktorių, kad: „Gavome paklausimą iš Hnit Baltic konkursui. Jūs? Parašiau apie asociaciją ir konkurso mokestį“. UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ direktorius į tai atsakė: „Taip, mes irgi gavome, ir informavome juos apie 2008 klubą“. 2008 m. vasario 8 d. susirašinėjime elektroniniais laiškais¹¹ tarp UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“, UAB „Saldo grupė“ ir Asociacijos ROA buvo aptartas „Eurovaistinės“ konkursas: „Kolegos, kokia situacija su Eurovaistinėm? Kas laimėjo?“ (UAB „Concept Events & Media“ generalinis direktorius); „Kas nors iš ROA ruošia pasiūlymą?“ (UAB „Concept Events & Media“ generalinis direktorius); „Mes dar negavome atsakymo ar jie sumokės ROA mokestį, tad nieko ir nedarome“ (UAB „Saldo grupė“ direktorė); „Pas mus ta pati situacija – nieko neruošiame, nes pasakėme, kad reiks mokėti“ (UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ direktorius). 2008 m. kovo 28-31 d. susirašinėjimo elektroniniais laiškais tarp UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“, UAB „Saldo grupė“ ir Asociacijos ROA metu buvo tai pat aptarti keli renginių organizavimo konkursai: „Norėjau klausti, ar dalyvaujate Statoil konkurse? Kaip su konkursiniu mokesčiu?“ (UAB „Concept Events & Media“ generalinis direktorius); „Statoil skelbia konkursą – nesame apsisprendę, ar dalyvausime. Bluebridge skelbia ir labai putojasi, kad vyksta tokie konkursų apmokestinimai, nes „jau yra gauta daugybė kitų pasiūlymų“ (UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ direktorius); „Blue bridge ir į mus kreipėsi“ (UAB „Alchemic“ direktorius); „Statoil – kreipėsi ir į mus. Dar neturėjome išsamaus pokalbio, bet būčiau linkusi kad laikytumėmės ROA nuostatų. Ar sutinkate su tuo? Dėl BB nieko negirdėjau“ (UAB „Saldo grupė“ direktorė); „Statoil santykiuose siūlau elgtis su konkurso mokesčiu. Jie baisiai slidūs ir galime komunikuoti apie tai, kad yra ROA nuostatos ir privalome jų laikytis“ (VšĮ „Pirmoji kava“ direktorius)¹².

Tyrimo metu surinkti duomenys taip pat parodė, kad UAB „Saldo grupė“ taikė konkurso mokestį savo klientus informuodama apie jį, pavyzdžiui, 2008 m. vasario 5 d.¹³, 2008 m. kovo 31 d.¹⁴ ir 2008 m. balandžio 3 d.¹⁵ elektroniniais laiškais klientus informavo, kad UAB „Saldo grupė“ yra Asociacijos ROA nariai ir visi šios asociacijos nariai, dalyvaudami konkursuose dėl renginių organizavimo paslaugų pirkimo, prašo sumokėti 2008 Lt dydžio konkurso mokestį. Tik klientui sumokėjus šį mokestį, UAB „Saldo grupė“ pateiktų savo pasiūlymą konkrečiame renginio organizavimo paslaugų pirkimo konkurse. Raštu pateiktuose paaiškinimuose UAB „Saldo grupė“ nurodė, kad dalyvavo tik 1 konkurse, kurio nelaimėjusi gavo konkurso mokestį. Asociacijos ROA paruoštą standartinę sutartį dėl konkurso mokesčio UAB „Saldo grupė“ pasirašė 2008 m. birželio 16 d. su UAB „Panorama LT“¹⁶.

Standartinę sutartį dėl 2008 Lt dydžio konkurso mokesčio su UAB „Hansa lizingas“ 2008 m. vasario 1 d. pasirašė ir UAB „Anoniminių darboholikų klubas“¹⁷. Raštu pateiktuose paaiškinimuose šis ūkio subjektas nurodė, kad dalyvavo 2 konkursuose, kurių nelaimėjo, bet gavo dalyvavimo konkurse mokestį.

Kaip savo raštu pateiktuose paaiškinimuose nurodė kiti nagrinėjami ūkio subjektai, jie nesudarė Asociacijos ROA paruoštos standartinės sutarties dėl 2008 Lt dydžio konkurso mokesčio sumokėjimo nė su vienu konkurso organizatoriumi, tačiau yra informavę savo klientus apie tai. Pavyzdžiui, UAB „Alchemic“ nurodė, kad norėjo dalyvauti 2 konkursuose, tačiau, klientus informavus apie Asociacijos ROA nustatytą konkurso mokestį, jie atsisakė UAB „Alchemic“ paslaugų. UAB „Concept Events & Media“ nurodė, kad dalyvaudami renginių organizavimo paslaugų pirkimo konkursuose Asociacijos ROA nustatytą 2008 Lt dydžio konkurso mokestį bandė taikyti 5-6 kartus, tačiau šis mokestis nebuvo pritaikytas nė karto. VšĮ „Pirmoji kava“ nurodė, kad nėra dalyvavę konkursuose, kuriuose būtų taikytas konkurso mokestis.

Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad būtų numatytos ar taikytos kokios nors poveikio priemonės ar kitokios sankcijos ūkio subjektams, kurie nesilaikė Asociacijos ROA nustatyto reikalavimo taikyti 2008 Lt dydžio konkurso mokesčio. Be to, atsižvelgus į tyrimo metu pateiktus ūkio subjektų paaiškinimus, buvo nustatyta, kad Asociacijos ROA nustatytas dalyvavimo konkurse mokestis nebuvo taikomas nuo 2008 m. liepos mėn.

Apibendrinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei surinktą informaciją, buvo padaryta išvada, kad UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“, UAB „Saldo grupė“ ir Asociacija ROA sudarė susitarimą dėl dalyvavimo konkurse mokesčio, kurio dydis 2008 Lt, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Kartelių skyriaus 2009 m. kovo 2 d. pranešime Nr. 5S-8 „Apie atliktą tyrimą dėl renginių organizavimo veikla užsiimančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“¹⁸.

Dėl šiame pranešime nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų savo nuomones raštu pareiškė UAB „Concept Events & Media“ (2009 m. kovo 25 d. raštas¹⁹), Asociacija ROA (2009 m. kovo 31 d. raštas²⁰) ir UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ (2009 m. balandžio 10 d. raštas²¹). Savo nuomonėse šie ūkio subjektai teigė, kad nustatant konkurso mokestį buvo siekiama ne apriboti konkurenciją tarp renginių organizavimu užsiimančių ūkio subjektų, o siekiama apsaugoti savo pasiūlymuose pateikiamas idėjas bei iš dalies kompensuoti ruošiant pasiūlymus konkursams patiriamas išlaidas, todėl negali būti vertinamas kaip siekis gauti naudos ir todėl negali būti lyginamas su susitarimu dėl paslaugų kainos. Be to, buvo nurodyta, kad nagrinėjamas konkurso mokestis galėjo skatinti pažangą renginių organizavimo paslaugų rinkoje, nes turėjo prisidėti prie renginių organizavimo kokybės gerinimo, nedarė žalos vartotojams, nes jie galėjo pasirinkti kitų renginių organizatorių, kurie netaiko konkurso mokesčio, paslaugas, o Asociacijos ROA nariai sudaro tik nedidelę dalį tarp visų šių paslaugų teikėjų. Šie ūkio subjektai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Asociacijos ROA nariai atsižvelgė į analogišką Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) praktiką, kuri nebuvo sukėlusi abejonių dėl jos atitikties Lietuvos Respublikos įstatymams. Taip pat šių ūkio subjektų nuomonėse buvo teigiama, kad jie geranoriškai bendradarbiavo su Konkurencijos taryba tyrimo metu, nutraukė konkurso mokesčio taikymą, o dėl sunkios padėties net ir nedidelė bauda šiems ūkio subjektams sudarytų riziką atsidurti ties bankroto riba.

2009 m. gegužės 28 d. įvyko viešas Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdis²², kurio metu UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ ir VšĮ „Pirmoji kava“ pripažino, kad dalyvaudami susitarime dėl konkurso mokesčio nustatymo padarė Konkurencijos įstatymo pažeidimą. UAB „Saldo grupė“ atstovas pareiškė nuomonę, kad nesutinka su tyrimo išvadomis, jog šis ūkio subjektas pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus, ir nurodė, kad susitarimas buvo sudarytas tarp nedidelę rinkos dalį užimančių ūkio subjektų, be to, buvo atsižvelgta į analogišką Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) praktiką, bei dėl konkurso mokesčio nebuvo daroma žala vartotojams.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 10 dalį susitarimu yra laikomi bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau – Sutartis, EB sutartis) 81 straipsnio (anksčiau 85 straipsnis) nuostatas, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį reikia atitinkamai vadovautis Sutarties 81 straipsnio taikymo praktika. Šią išvadą patvirtina ir Europos Teisingumo Teismas savo praktikoje išaiškinęs, kad, kai nacionaliniame teisės akte vidaus situacijoms numatyti sprendimai atitinka numatytuosius Bendrijos teisėje, iš Bendrijos teisės perimtos nuostatos ar sąvokos turi būti aiškinamos vienodai, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis jos taikytos²³.

Atsižvelgus į nurodytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar Asociacijos ROA ir jos narių – UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“ – veiksmai, kuriais Asociacijos ROA valdybos susirinkimuose buvo nustatytas 2008 Lt dydžio dalyvavimo konkurse mokestis, gali būti laikomi konkurenciją ribojančiu susitarimu tarp konkurentų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Siekiant tai nustatyti, pirmiausiai būtina įvertinti atitinkamą rinką ir Asociacijos ROA bei jos narių padėtį šioje rinkoje.

Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17²⁴ patvirtintais Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo ir Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Kadangi tyrimas buvo pradėtas atsižvelgus į informaciją apie Asociacijos ROA ir jos narių nustatytą konkurso mokestį, atitinkama prekės rinka apibrėžtina išanalizavus šios asociacijos, jos narių vykdomą veiklą bei nustatyto konkurso mokesčio taikymo sritį.

Asociacijos ROA įstatų²⁵ 2.1 punkte nurodyta, kad pagrindiniai asociacijos tikslai ir uždaviniai yra: 1) konsoliduoti renginių organizavimo paslaugas teikiančių profesionalų veiklą; 2) nuolatos ir nuosekliai gerinti renginių organizavimo kokybę, formuoti renginių organizavimo veiklos standartus; 3) vykdyti rinkos dalyvių (paslaugos teikėjų, klientų, tiekėjų, atlikėjų) edukaciją, kurti etiškos partnerystės tradicijas; 4) kurti etiškos konkurencijos tradicijas tarp renginių organizatorių; 5) skleisti teigiamą renginių organizatorių patirtį; siekti susitarimų nacionaliniu mastu, gerinančių renginių organizatorių veiklos sąlygas. Įstatų 3.1 punkte nurodyta, kad asociacijos nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys renginių organizavimo paslaugas Lietuvoje, nepaisant jų registruotos buveinės vietos ar kapitalo kilmės ir atitinkantys Profesinio Standarto Reikalavimus, kuriuos patvirtino asociacija. Atsižvelgus į šias nuostatas, darytina išvada, kad Asociacija ROA yra įsteigta ir vienija ūkio subjektus (UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“), kurie teikia renginių organizavimo paslaugas. Taigi, šiuo atveju nagrinėtinos būtent renginių organizavimo paslaugos.

Renginių organizavimas vertintinas kaip įvairių pobūdžių renginių, pavyzdžiui, dalykinių (konferencijos, seminarai ir kt.), pramoginių (pokyliai, gimtadieniai, teminiai vakarėliai ir kt.), bei kitų renginių organizavimo paslauga. Renginių organizavimas gali apimti renginio scenarijaus sukūrimą, asmenų ir priemonių, reikalingų tinkamam scenarijaus įgyvendinimui, paiešką, renginio vykdymo priežiūrą, kitas renginio organizavimo paslaugas. Renginių organizatoriui organizuojant bet kokio pobūdžio renginį, būtina žinoti renginio tikslą, vietą, laiką, biudžetą ir dalyvių skaičių. Renginių organizavimo paslaugos yra susijusios su kūrybiškumu, organizaciniais sugebėjimais. Tinkamam renginio organizavimui taip pat būtinas geras atitinkamų paslaugų teikėjų, kurie yra būtini tinkamam renginio scenarijaus įgyvendinimui (renginių vedėjai, atlikėjai, garso ir vaizdo aparatūros, kitos techninės įrangos tiekėjai ir kt.), žinojimas, vietinės kalbos, kultūros ir tradicijų išmanymas. Renginio organizavimo paslaugų pirkėjas gali tiesiogiai kreiptis į konkretų organizatorių dėl konkretaus renginio organizavimo arba gali skelbti konkretaus renginio organizavimo paslaugų konkursą ir pasirinkti konkretų renginių organizatorių, atsižvelgęs į konkurso metu pateiktus renginių organizatorių pasiūlymus. Tokių konkursų metu renginių organizatoriai pateikia pirkėjui (konkurso organizatoriui) pasiūlymą dėl numatomo renginio idėjos, koncepcijos, vietos, sąmatos bei kitų konkurso organizatoriaus nurodytų sąlygų. Pastebėtina, kad nagrinėjami ūkio subjektai savo paaiškinimuose pabrėžia renginių organizavimo paslaugų kaip kūrybinių paslaugų specifiką, todėl darytina išvada, kad vienas iš pagrindinių kriterijų, pagal kurį šios paslaugos pirkėjai pasirenka konkretaus ūkio subjekto paslaugas, yra sukurta konkretaus renginio koncepcija.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad renginių organizavimo paslaugos negali būti pakeičiamos kitokio pobūdžio paslaugomis, kadangi jas teikiant nebūtų sukuriama ir įgyvendinama renginio kūrybinė idėja. Taigi, šiuo atveju nagrinėjama prekės (paslaugos) rinka apibrėžiama kaip renginių organizavimo paslaugų teikimas.

Apibrėžiant geografinę rinką būtina atsižvelgti į tai, kad visoje Lietuvoje renginių organizavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai veikia iš esmės vienodomis konkurencijos sąlygomis – nėra nustatyta jokių teisinių ar kitokių veiklos apribojimų. Tačiau, vertinant ūkio subjektų galimybes teikti renginių organizavimo paslaugas kitose valstybėse, būtina atsižvelgti į tai, kad, kaip jau minėta aukščiau, teikiant renginių organizavimo paslaugas yra svarbus vietinės kalbos, kultūros ir tradicijų išmanymas, todėl paprastai renginių organizavimo paslaugos yra teikiamos tik atitinkamos valstybės ribose. Be to, įtaką galimybėms naudotis užsienyje veikiančių renginių organizatorių paslaugomis daro ir riboti renginio užsakovų biudžetai. Šios priežastys lemia, kad Lietuvoje veikiantys renginių organizavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai negali efektyviai teikti savo paslaugų kitose valstybėse, bei atitinkamai užsienyje veikiantys ūkio subjektai negalėtų savo paslaugų teikti Lietuvoje.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad renginių organizavimo paslaugų teikimo teritorija apima ir apsiriboja Lietuvos Respublikos teritorija.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad šiuo atveju nagrinėjama atitinkama rinka yra renginių organizavimo paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje (toliau – renginių organizavimo rinka). Atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, konkurentais šioje rinkoje laikytini visi ūkio subjektai, kurie šioje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija teikiant renginių organizavimo paslaugas. Kadangi Asociacija ROA vienija UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“, kurie teikia renginių organizavimo paslaugas, darytina išvada, kad visi šie ūkio subjektai laikytini konkurentais renginių organizavimo rinkoje. Šią aplinkybę patvirtina ir patys nagrinėjami ūkio subjektai, savo paaiškinimuose nurodę, kad savo konkurentais laiko ir Asociacijos ROA narius. Kiti atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai yra UAB „Publicum Events“, UAB „Rinkos resursai“, UAB „Vintaž pramogos“, UAB „Lietuvis“ ir kt.

Papildomai būtina atkreipti dėmesį į tai, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas yra neatsiejamas nuo konkretaus nagrinėjamo konkurencijos taisyklių pažeidimo, todėl ir būtinybė nustatyti tikslų atitinkamos rinkos apibrėžimą gali priklausyti nuo konkretaus nagrinėjamo galimo pažeidimo²⁶. Šiuo atveju yra nagrinėjamas įtariamas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas sudarant konkurenciją ribojantį susitarimą tarp konkurentų dėl konkurso mokesčio nustatymo, t. y. dėl horizontalaus pobūdžio susitarimo dėl kainų nustatymo. Nagrinėjant tokio pobūdžio susitarimus, kurie, kaip paaiškinta toliau šiame nutarime, savaime laikomi pažeidžiančiais konkurencijos taisykles, pakanka nustatyti, kad nagrinėjami ūkio subjektai yra konkurentai. Taigi, tokiais atvejais nėra būtinybės galutinai ir tiksliai apibrėžti atitinkamą rinką. Kadangi šiuo atveju yra nustatyta, kad nagrinėjami ūkio subjektai yra konkurentai atitinkamoje renginių organizavimo rinkoje, detalesnė šios rinkos analizė nėra būtina.

Kaip jau minėta, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia sudaryti bet kokius susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, įskaitant susitarimus tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Toks draudimas reiškia, kad ūkio subjektai sprendimus dėl savo ūkinės veiklos turi priimti savarankiškai. Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad konkurencija suponuoja tai, kad kiekvienas ūkio subjektas privalo nepriklausomai apsispręsti dėl savo elgesio. Nors šis nepriklausomybės reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje²⁷. Prekės ar paslaugos kaina laikytina vienu iš pagrindinių konkuravimo aspektų, dėl kurio sprendimai turėtų būti priimami savarankiškai, todėl susitarimai dėl kainų laikomi vienais iš pačių sunkiausių konkurencijos taisyklių pažeidimų. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar Asociacijos ROA ir jos narių veiksmai nustatant konkurso mokestį laikytini susitarimu, kuris riboja konkurenciją Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

Kaip jau minėta aukščiau, pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalį susitarimas suprantamas kaip bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Iš šio nutarimo 1 dalyje nurodytų aplinkybių matyti, kad sprendimas dėl 2008 Lt dydžio dalyvavimo konkurse mokesčio buvo nustatytas bei patvirtintas Asociacijos ROA valdybos 2008 m. sausio 22 d. ir 2008 m. balandžio 14 d. susirinkimų metu. Taigi, toks Asociacijos ROA valdybos sprendimas vertintinas kaip Asociacijos ROA ir jos narių (UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“) susitarimas nustatyti (fiksuoti) konkurso mokestį.

Šią išvadą įrodo Asociacijos ROA valdybos 2008 m. sausio 22 d. protokole aiškiai įvardintas pats mokestis, jo konkretus dydis, taikymo atvejai („Dalyvavimo konkursuose mokestis – 2008 Lt. Taikoma ir tais atvejais, kai konkursą skelbia esamas klientas“), bei nurodytas atitinkamų veiksmų planas, kad šis susitarimas būtų įgyvendintas (standartinio laiško klientams bei standartinės sutarties dėl konkurso mokesčio paruošimas). Savo pritarimą tokiam susitarimui pareiškė visi tame susirinkime dalyvavę asmenys: UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ direktorius, UAB „Concept Events & Media“ generalinis direktorius, VšĮ „Pirmoji kava“ direktorius ir UAB „Saldo grupė“ valdybos narė²⁸.

Pastebėtina, kad aplinkybė, jog UAB „Alchemic“ atstovas nedalyvavo šiame Asociacijos ROA valdybos susirinkime, nepaneigia šio ūkio subjekto pritarimo šiam asociacijos ir jos narių sprendimui. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad UAB „Alchemic“ direktorius aktyviai dalyvavo ir reiškė savo nuomonę dėl tokio konkurso mokesčio nustatymo, kai vyko 2007 m. gruodžio 12 d. susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kurio metu UAB „Alchemic“ direktorius pareiškė savo nuomonę, jog reikėtų nustatyti konkurso mokestį. Be to, UAB „Alchemic“ gavo vykdant minėtą susirinkimo sprendimą paruoštą standartinę sutartį dėl konkurso mokesčio. Asociacijos ROA priimtas sprendimas dėl 2008 Lt dydžio konkurso mokesčio taikymo taip pat buvo paskelbtas viešai 2008 m. vasario 11 d., todėl UAB „Alchemic“ žinojo apie šio mokesčio nustatymą ir jo nustatymui nepaprieštaravo, tokiu būdu išreikšdamas savo pritarimą tokiam Asociacijos ROA ir jos narių sprendimui. Dėl to darytina išvada, kad UAB „Alchemic“ dalyvavo sudarant susitarimą dėl konkurso mokesčio nustatymo. Pastebėtina, kad analogiškos pozicijos dėl dalyvavimo susitarimuose laikosi ir Europos Komisija, kuri viename iš savo sprendimų yra nurodžiusi, kad faktas, jog nariai, kurie turėjo teisę dalyvauti asociacijos valdymo organų susirinkimuose, šia savo teise nepasinaudojo, nereiškia, kad susitarimas sudarytas atitinkamo susirinkimo metu nėra taikomas nedalyvavusiems nariams²⁹.

Visų Asociacijos ROA narių pritarimas susitarimui dėl 2008 Lt dydžio konkurso mokesčio nustatymo pakartotinai buvo išreikštas kitame Asociacijos ROA valdybos susirinkime. Asociacijos valdybos 2008 m. balandžio 14 d. susirinkimo protokole taip pat yra aiškiai nurodyta, kad susitarimo dėl konkurso mokesčio turi būti laikomasi („Nekeisti konkursinio mokesčio taikymo praktikos ir toliau taikyti tokį reikalavimą kiekvieną kartą, kai ROA narys kviečiamas dalyvauti konkurse dėl renginio organizavimo“). Už tokį sprendimą balsavo visų Asociacijos ROA narių atstovai.

Visų Asociacijos ROA narių pritarimą šiam susitarimui patvirtina taip pat ir tai, kad po to, kai Asociacijos ROA valdybos susirinkime buvo nustatytas nagrinėjamas konkurso mokestis, vykstant susirašinėjimui elektroniniais laiškais tarp visų nagrinėjamų ūkio subjektų dėl konkurso mokesčio taikymo, nė vienas iš jų taip pat nepareiškė jokio prieštaravimo tokiam susitarimui ar jo taikymui, bet priešingai – dar kartą pritardavo jo taikymui. Be to, pastebėtina, kad tiek Asociacija ROA, tiek jos nariai, teikdami paaiškinimus bei reikšdami savo nuomones dėl tyrimo išvadų, bei Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu taip pat pritarė tokiai savo praktikai ir ją vertino kaip iš esmės būtiną sėkmingam jų veiklos vykdymui.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad Asociacija ROA ir jos nariai – UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“ – sudarė susitarimą nustatyti 2008 Lt dydžio konkurso mokestį renginių organizavimo paslaugų pirkimo konkursuose dalyvaujantiems ūkio subjektams.

Nustačius, kad Asociacija ROA ir jos nariai sudarė susitarimą dėl 2008 Lt dydžio konkurso mokesčio, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymo tikslais būtina nustatyti, ar toks susitarimas riboja ar gali riboti konkurenciją.

Pastebėtina, kad pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį konkurentų sudaryti susitarimai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi, Konkurencijos įstatyme yra įtvirtinta prezumpcija, kad tokio pobūdžio susitarimai pažeidžia Konkurencijos įstatymą nepriklausomai nuo jokių aplinkybių. Analogiškos nuomonės dėl susitarimų dėl įkainių (kainų) nustatymo laikosi ir Europos Komisija. Europos Komisijos pranešimo „Rekomendacijos dėl EB steigimo sutarties 81 straipsnio taikymo horizontalaus bendradarbiavimo susitarimams“³⁰ 25 punkte yra nurodyti susitarimai, kurie beveik visada patenka į 81 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Iš esmės tai susitarimai, kurių tikslas yra riboti konkurenciją tokiomis priemonėmis, tarp kurių nurodytas ir kainų nustatymas. Tokie apribojimai yra laikomi ypač žalingais, kadangi jie tiesiogiai veikia konkurencinio proceso rezultatą. Taigi, iš esmės yra pripažįstama, kad susitarimai, kurių tikslas yra konkurencijos ribojimas nustatant kainas, savaime pažeidžia konkurencijos taisyklių reikalavimus.

Europos Komisijos pranešimo „Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairės“³¹ (toliau – Gairės) 21 punkte paaiškinta, jog konkurencijos ribojimai pagal tikslą – tai tokie ribojimai, kurie vien pagal savo pobūdį gali riboti konkurenciją. Tai yra tokie ribojimai, kurie atsižvelgiant į Europos Bendrijos konkurencijos taisyklių tikslus, turi tokį didelį potencialą daryti neigiamą poveikį konkurencijai, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalis gali būti pritaikoma ir be įrodymų, kad buvo padarytas poveikis rinkai. Ši prielaida remiasi tuo, kad ribojimas yra žymus, ir patirtimi, kuri rodo, kad konkurencijos ribojimai pagal tikslą gali sukelti neigiamus padarinius rinkoje ir sutrukdyti pasiekti tikslų, kurių siekiama įgyvendinant Europos Bendrijos konkurencijos taisykles. Kaip jau buvo minėta, prie tokių ribojimų priskiriami ir susitarimai dėl tiesioginio ar netiesioginio prekių kainų nustatymo.

Atsižvelgus į tokią konkurencijos taisyklių, susijusių su draudžiamais susitarimais, taikymo praktiką, galima daryti išvadą, kad, nustačius, jog susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, nėra būtina įrodyti tokio susitarimo ar veiksmų realaus poveikio konkurencijai. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Teisingumo Teismas, konstatavęs³², kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais nėra būtina kreipti dėmesį į realų susitarimo poveikį, jei tik nustatoma, kad jo tikslas yra konkurencijos trikdymas, ribojimas ar iškraipymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2006 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹-686/2006 taip pat yra konstatavęs, kad tokie susitarimai, kaip horizontalūs susitarimai dėl kainos, laikomi ribojančiais konkurenciją ab initio. Vertinant veiksmų pripažinimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą sudarančiu susitarimu, pakanka konstatuoti susitarimo faktą bei tikslą kainos nustatymą. Dėl šios priežasties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad pirmos instancijos teismas, konstatavęs susitarimą dėl kainos, nepagrįstai dar papildomai analizavo to susitarimo poveikį konkurencijai – pareiškėjų argumentai dėl jų veiklos poveikio rinkai turėjo būti atmesti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Draudžiamo susitarimo tikslo riboti konkurenciją nustatymą, atsižvelgiant į susitarimo dalyvių elgesį bei kitas įvairias aplinkybes, net nesant akivaizdaus ketinimo riboti konkurenciją, patvirtina Sutarties 81 straipsnio taikymo praktika. Pavyzdžiui, Europos Teisingumo Teismas konstatavo³³, kad susitarimas, atsižvelgiant į jo turinį, ištakas ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo įgyvendinamas, gali aiškiai išreikšti ketinimą riboti konkurenciją. Be to, Gairių 22 punkte yra nurodyta, kad vertinant, ar susitarimas turi tikslą riboti konkurenciją, atsižvelgiama į kelis veiksnius. Šie veiksniai visų pirma yra susitarimo turinys ir objektyvūs tikslai, kurių siekiama susitarimu. Taip pat gali reikėti paanalizuoti su susitarimo įgyvendinimu susijusias sąlygas ir faktinius šalių veiksmus ir elgesį rinkoje. Faktinis susitarimo įgyvendinimo būdas gali atskleisti ribojimą pagal tikslą net tuo atveju, kai formaliai susitarime tokios aiškios nuostatos nėra. Įrodymas, kad yra subjektyvus ketinimas iš šalių pusės riboti konkurenciją, yra svarbus veiksnys, tačiau nebūtina sąlyga.

Apibendrinus šiuos išaiškinimus, susijusius su draudžiamų susitarimų tikslų riboti konkurenciją nustatymu, galima daryti išvadą, kad Asociacijos ROA ir jos narių susitarimas dėl konkurso mokesčio nustatymo turi tikslą riboti konkurenciją renginių organizavimo rinkoje. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į paties konkurso mokesčio pobūdį bei ūkio subjektų veiksmus įgyvendinant šį susitarimą.

Pirmiausiai aptartinas Asociacijos ROA ir jos narių nustatyto dalyvavimo konkurse mokesčio esmė ir pobūdis. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu bei nurodė patys nagrinėjami ūkio subjektai, nustatytas 2008 Lt dydžio konkurso mokestis turėjo būti taikomas visų tipų, masto, trukmės ir bet kokio biudžeto konkursams dėl renginių organizavimo paslaugų pirkimo, nepriklausomai nuo ūkio subjekto patirtų konkursinių pasiūlymų paruošimo sąnaudų. Taigi, tuo atveju, kai konkurso pasiūlymo sąnaudos yra mažesnės negu 2008 Lt, ūkio subjektas, net ir nelaimėjęs konkurso, gauna pajamų ir gali būti nesuinteresuotas konkuruoti su kitais ūkio subjektais dėl konkurso laimėjimo, tuo atitinkamai sumažindamas konkurenciją tarp konkurso dalyvių. Be to, pastebėtina, kad naudos gavimas nėra būtina draudžiamo susitarimo nustatymo sąlyga – net ir tuo atveju, jeigu konkurso mokestis nepadengia visų dalyvavimo konkurse išlaidų, susijusių su pasiūlymo paruošimu ir pristatymu, ir įvardinamas tik kaip simbolinis mokestis, tai neužkerta kelio vertinti susitarimą dėl tokio mokesčio nustatymo kaip ribojantį konkurenciją. Kaip yra nurodęs Europos pirmosios instancijos teismas, faktas, kad ūkio subjektai negavo naudos iš konkurencijos taisyklių pažeidimo, negali užkirsti kelio sankcijų taikymui³⁴. Kita vertus, taikant konkurso mokestį dirbtinai padidinamos konkurso organizatorių sąnaudos, kadangi jie privalo sumokėti organizuojamo konkurso dalyvių prašomą mokestį ir tokiu būdu dalį renginio organizavimo paslaugų pirkimui skirtų lėšų panaudoti mokesčio padengimui. Taigi, konkurso organizatoriaus perkamos paslaugos dėl konkurso dalyvio prašomo mokesčio tampa brangesnės. Tuo tarpu norėdamas padengti savo patiriamas papildomas išlaidas, konkursą organizuojantis ūkio subjektas turi įskaičiuoti jas į savo teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių kainą, kurią turi sumokėti galutinis vartotojas. Šie veiksniai kaip tik ir parodo, kad nagrinėjamų ūkio subjektų nustatytas konkurso mokestis savo esme atitinka įprastą kainų nustatymo (fiksavimo) atvejį ir todėl laikytinas ribojančiu konkurenciją pagal savo tikslą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Koks bebūtų subjektyvus dėl konkurso mokesčio susitarusių ūkio subjektų tikslas (net jeigu sąmoningai nebuvo norima riboti konkurencijos), susitarimo esmė nuo to nesikeičia – konkurso organizatorius, nepriklausomai nuo savo noro atlyginti už parengtą pasiūlymą, turi sumokėti prašomą mokestį susitarime dalyvaujantiems ūkio subjektams, ir atitinkamai šie ūkio subjektai, nepriklausomai nuo galimybės pateikti savo pasiūlymą pigiau arba nemokamai ir tokiu būdu laimėti prieš savo konkurentus, tokia galimybe nesinaudoja, tokiu būdu iškraipydami normalios konkurencijos sąlygas.

Nagrinėjamo Asociacijos ROA ir jos narių susitarimo nustatyti 2008 Lt dydžio konkurso mokestį tikslą riboti konkurenciją taip pat parodo ir šių ūkio subjektų aktyvūs veiksmai, susiję su šio susitarimo įgyvendinimu – buvo paruošta standartinė sutartis dėl konkurso mokesčio, nuolat bendraujama dėl konkrečių konkursų ir bendros asociacijos narių pozicijos konkurso mokesčio taikymo klausimais. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patys ūkio subjektai šios konkurso mokesčio taikymo praktikos sėkmę siejo su Asociacijos ROA narių skaičiaus padidėjimu, tuo parodydami savo tikslą į susitarimą įtraukti kuo daugiau atitinkamoje rinkoje veikiančių kitų ūkio subjektų ir tokiu būdu riboti konkurenciją didesnėje atitinkamos renginių organizavimo rinkos dalyje. Tai patvirtina Asociacijos ROA susirinkimo protokolo Nr. 2 juodraštyje įrašytas raginimas apsispręsti, kaip elgtis dėl konkurso mokesčio: „Planas A – einam užsispyrę iki galo (gerai, kad išreiškiam poziciją, gaila, kad atiduodam klientus ne nariams, nes jų kol kas daugiau negu mūsų); Planas B – kažkuriam laikui (kol susidėliojam procedūrą) įšaldom mokestį, iki kol: Nusistatom kokiu būdu ir per kiek laiko informuojam vieni kitus apie naują konkursą ir informuojam klientą apie mokestį; Priimam į asociaciją naujų narių“³⁵.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Asociacija ROA ir jos nariai, nustatydami konkurso mokestį, siekė riboti konkurenciją atitinkamoje renginių organizavimo rinkoje.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad Asociacija ROA, UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“ sudarė susitarimą nustatyti 2008 Lt dydžio dalyvavimo konkurse mokestį, kurį privalo sumokėti konkurso organizatoriai, ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Šis susitarimas laikytinas savaime ribojančiu konkurenciją atitinkamoje renginių organizavimo rinkoje.

Išvados, kad nagrinėjami ūkio subjektai sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nepaneigia šių ūkio subjektų jų nuomonėse dėl tyrimo išvadų ir jų atstovų Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu pateikti argumentai dėl toliau nurodytų priežasčių.

Ūkio subjektai teigė, kad konkurso mokestis neriboja konkurencijos, bet užtikrina geresnę konkursuose teikiamų pasiūlymų kokybę, o jo tikslas yra apsaugoti idėjas ir gauti atlygį už sukurtą konkretų pasiūlymą. Atsakant į šiuos argumentus, pirmiausiai pastebėtina, kad Gairių 46 punkte nurodyta, jog yra mažai tikėtina, kad sunkūs konkurencijos ribojimai galėtų tenkinti 81 straipsnio 3 dalies sąlygas (kurios yra analogiškos Konkurencijos įstatymo 6 straipsnyje numatytoms išimties sąlygoms). Tokio pobūdžio susitarimai paprastai netenkina (mažiausiai) dviejų pirmųjų sąlygų. Jie nesukuria nei objektyvios ekonominės naudos, nei sukuria naudą vartotojams. Kaip tokio sunkaus ribojimo pavyzdys minėtame Gairių punkte nurodomas horizontalus susitarimas dėl kainų nustatymo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau paaiškinta aukščiau, taip pat darytina išvada, kad vartotojai dėl nustatyto konkurso mokesčio gali patirti tik neigiamą efektą, t. y. padidėjusias konkursų organizatorių prekių ar paslaugų kainas. Konkursus organizuojantys asmenys taip pat yra priversti patirti papildomas išlaidas. Kita vertus, nagrinėjami ūkio subjektai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog konkurso mokestis yra naudingas vartotojams ir/ar konkurso organizatoriams. Be to, Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad išimtis gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu susitariančių šalių veiklai susitarimas nesukelia apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu dėl susitarimo būtų gaunama tariama nauda, nėra paaiškinama, kodėl ta pati nauda dėl geresnės konkursų pasiūlymų kokybės, idėjų apsaugos ir atlygio už jas negalėtų būti pasiekta be susitarimo, t. y. kiekvienam iš Asociacijos ROA narių savarankiškai apsisprendžiant dėl būtinybės ar galimybės konkretiems konkursams taikyti ar netaikyti atitinkamo dydžio konkurso mokestį.

Pabrėžtina, kad Konkurencijos įstatymas savaime nedraudžia ūkio subjektams apskritai prašyti iš konkurso organizatorių atlyginimo už parengtą pasiūlymą. Taip pat savaime nėra draudžiama ūkio subjektams, individualiai nusistatant konkurso mokestį, tokiu būdu saugoti savo sukurtą intelektinį produktą ir nepateikti jo neatlygintinai, jeigu to patys nepageidauja. Tačiau Konkurencijos įstatymas draudžia ūkio subjektams derinti savo veiksmus ir sprendimus dėl konkurso mokesčio nustatymo. Nagrinėjamu atveju konkurencijos ribojimas ir Konkurencijos įstatymo pažeidimas būtent ir pasireiškia tuo, kad tiek dėl konkurso mokesčio dydžio, tiek apskritai dėl jo taikymo ūkio subjektai susitarė bendrai priimdami atitinkamus sprendimus ir juos įgyvendindami. Toks elgesys negali būti laikomas neturinčiu neigiamos įtakos konkurencijai. Todėl Asociacijos ROA ir jos narių – UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“ – nurodomi subjektyvūs mokesčio įvedimo tikslai nekeičia sudaryto susitarimo, kaip sunkaus konkurencijos ribojimo, vertinimo. Be to, kaip jau buvo minėta, subjektyvus susitarimo šalių ketinimas riboti konkurenciją nėra būtina sąlyga nustatant, kad susitarimas yra ribojantis konkurenciją pagal savo tikslą. Pastebėtina, kad iš esmės analogiškos nuomonės dėl subjektyvių susitarimo dalyvių tikslų laikosi ir Europos Teisingumo Teismas, konstatavęs, kad, netgi jei būtų nustatyta, kad susitarimo šalys veikė neturėdamos jokio subjektyvaus ketinimo apriboti konkurenciją, bet siekė pašalinti krizės pasekmes sektoriuje, tokie svarstymai nebūtų svarbūs taikant minėtą nuostatą. Iš tikrųjų susitarimas gali būti laikomas turinčiu tikslą riboti, net jeigu jo tikslas nėra vien riboti konkurenciją ir juo siekiama ir kitų teisėtų tikslų³⁶.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamų ūkio subjektų padėtis atitinkamoje renginių organizavimo rinkoje taip pat neturi reikšmės tokio pobūdžio, kaip nurodyta šiame nutarime, Konkurencijos įstatymo pažeidimo nustatymui. Tokia išvada darytina atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, jog susitarimai tarp konkurentų dėl atitinkamų kainų ar kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų nustatymo (fiksavimo) yra visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Be to, atsižvelgus į Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1S-172³⁷ patvirtintų Reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos 7.1 punktą, kuris nurodo, kad susitarimai tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas nelaikomi susitarimais, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos, darytina išvada, kad nagrinėjamų ūkio subjektų užimama rinkos dalis atlikto tyrimo atveju nėra reikšminga. Nepriklausomai nuo to, kokią rinkos dalį užimtų nagrinėjamo susitarimo dalyviai, toks susitarimas, kaip Asociacijos ROA ir jos narių susitarimas nustatyti konkurso mokestį, visais atvejais laikomas ribojančiu konkurenciją.

Konkurencijos ribojimo bei Konkurencijos įstatymo pažeidimo nepaneigia ir aplinkybė, kad, ūkio subjektų teigimu, nustatant 2008 Lt konkurso mokestį nebuvo siekiama gauti pelno, nes šis mokestis nepadengia visų konkurso pasiūlymo ruošimo išlaidų. Atsakant į šį argumentą pastebėtina, kad tuo atveju, jei nustatyto konkurso mokesčio dydis sudarytų tik dalį konkurso pasiūlymo paruošimo kainos, tai Asociacijos ROA ir jos narių susitarimas galėtų būti vertinamas kaip dalies kainos fiksavimas, kuri galėtų iš dalies padengti patiriamas išlaidas. Kitais atvejais minėtas mokestis galėtų padengti visas išlaidas arba net galėtų būti gaunamas pelnas. Taigi, bet kuriuo atveju pats pažeidimo pobūdis – kainos nustatymas – iš esmės nepasikeistų. Be to, nei tyrimo metu, nei teikiant nuomones dėl tyrimo išvadų, nei Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu nagrinėjami ūkio subjektai nepateikė jokių dokumentų ar kitokių duomenų, kurie parodytų (arba įrodytų tik dalies išlaidų) santykį tarp konkurso mokesčio ir konkurso pasiūlymo paruošimo išlaidų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Asociacijos ROA ir jos narių atsakomybės nepašalina ir tai, kad konkurso mokestį pirma pradėjo taikyti Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija (KOMAA), o Asociacija ROA ir jos nariai tokio mokesčio nustatymo ir taikymo praktiką nusižiūrėjo nuo šios asociacijos. Pastebėtina, kad kitų ūkio subjektų veiksmai negali pateisinti nagrinėjamų ūkio subjektų sudaryto susitarimo dėl konkurso mokesčio taikymo renginių organizavimo paslaugų srityje, nes atsakomybė už Konkurencijos įstatymo pažeidimus atsiranda tik įvertinus konkrečiu nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes, tuo tarpu kitų asmenų teisėti ar neteisėti veiksmai, jeigu jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu konkrečiu atveju, įtakos įstatymo pažeidimo nustatymui neturi. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir tai, jog Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) ir jos narių praktika dėl konkurso mokesčio nustatymo Konkurencijos tarybos 2009 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 2S-13 taip pat buvo pripažinta prieštaraujančia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui bei šiai asociacijai ir jos nariams buvo pritaikytos atitinkamos Konkurencijos įstatyme numatytos sankcijos. Taigi, bet kuriuo atveju Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) veikla negali būti vertinama kaip Asociacijos ROA ir jos narių padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą pateisinanti ir prieštaravimą šiam įstatymui šalinanti aplinkybė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, dar kartą pabrėžtina, kad konkurencijos esmė yra tai, kad kiekvienas ūkio subjektas nepriklausomai apsisprendžia dėl savo elgesio atitinkamoje rinkoje. Kainos laikytinos viena iš svarbiausių konkuravimo sąlygų, todėl bet kokie sprendimai dėl jų taip pat turėtų būti priimami savarankiškai. Iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“ bei Asociacija ROA tarpusavyje bendravo konkurso mokesčio klausimais bei asociacijos valdybos susirinkimų metu nustatė 2008 Lt dydžio konkurso mokestį. Įvertinus šiuos faktus, galima daryti pagrįstą išvadą, kad šių ūkio subjektų sprendimai dėl konkurso mokesčio nebuvo priimami savarankiškai, kas patvirtina, kad tokiais savo veiksmais jie pažeidė pagrindinius sąžiningos konkurencijos principus.

Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad pirmas Asociacijos ROA valdybos susirinkimas, kurio metu buvo nustatytas 2008 Lt dydžio konkurso mokestis, įvyko 2008 m. sausio 22 d. ir apie šio susirinkimo metu nustatytą mokestį žinojo visi nagrinėjami ūkio subjektai, darytina išvada, kad nagrinėjamo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo pradžia yra šio susirinkimo data – 2008 m. sausio 22 d.

Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, ūkio subjektų pateiktus paaiškinimus, bei į tai, kad ūkio subjektai nepateikė įrodymų, jog jie nutraukė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog Asociacija ROA ir jos nariai taikė nustatytą konkurso mokestį vėliau nei 2008 m. liepos mėn., pagal turimą informaciją nagrinėjamo pažeidimo trukmė yra netrumpesnė kaip iki 2008 liepos mėn. Be to, atsižvelgus į ūkio subjektų atstovų pareikštas nuomones dėl Asociacijos ROA ir jos narių nustatyto konkurso mokesčio dydžio, manytina, kad 2008 Lt dydžio konkurso mokestis galėjo būti skirtas ir taikomas konkursuose visus 2008 m. Šią išvadą patvirtina, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu vieno iš nagrinėjamų ūkio subjektų atstovų kalbant apie konkurso mokestį pareikšta mintis, kad „šiais metais bus 2009“³⁸. Kad konkretus konkurso mokesčio dydis gali būti siejamas su atitinkamasis metais, kuriems jis yra taikomas, patvirtina ir kito ūkio subjekto atstovo žodžiu pateikti paaiškinimai³⁹, kai buvo paaiškinta, jog  „Kitais metais mokestis bus 2009 Lt. Mokestį sugalvojom pagal metus, pvz., mokestis sugalvotas 2008 m., todėl ir 2008 Lt“. Taigi, nesant įrodymų, kad vis dėlto Asociacija ROA ir jos nariai nutraukė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime, išskyrus UAB „Anoniminių darboholikų klubas“⁴⁰, yra pakankamai prielaidų manyti, jog šis mokestis vis dar gali būti taikomas, nors tai patvirtinančių aplinkybių taip pat nėra nustatyta.

Apibendrinus šias išvadas, konstatuotina, kad nagrinėjamas UAB „Alchemic“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“ bei Asociacija ROA padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas truko nuo 2008 m. sausio mėn. ne mažiau kaip iki 2008 m. liepos mėn., t. y.  ne mažiau kaip 7 mėnesius. UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ atveju pažeidimas truko ne mažiau kaip 7 mėnesius, bet ne ilgiau kaip iki 2008 m. lapkričio mėn.

Atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas galimas taikyti sankcijas už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, bei į tai, kad Asociacija ROA ir jos nariai – UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“ – pažeidė Konkurencijos įstatymą, nes sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, nagrinėjamu atveju ūkio subjektams taikytinos sankcijos – įpareigojimas nutraukti Konkurencijos įstatymo pažeidimą, jei jis vis dar yra tęsiamas, bei atitinkamų piniginių baudų skyrimas.

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Šio įstatymo 42 straipsnyje išdėstyti baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo principai – skiriant baudas ūkio subjektams, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui. Baudos dydis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591⁴⁰ patvirtintomis Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Baudos nustatymo taisyklės).

Baudos nustatymo taisyklėse nurodyta, kad baudos dydis nustatomas apskaičiuojant baudos dydį už pažeidimo pavojingumą ir baudos dydį už pažeidimo trukmę.

Nustatant UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“, UAB „Saldo grupė“ ir Asociacijai ROA skirtinų baudų dydį, įvertintas padaryto pažeidimo pavojingumas, kuris priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir masto, t. y. pažeidimo sukeltų pasekmių atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti), ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės rinkos. Vertinant pažeidimo pobūdį atsižvelgta į tai, kad tai yra draudžiamas konkurentų susitarimas, kuriuo įtvirtintas konkurso mokesčio taikymas bei nustatytas fiksuotas šio mokesčio (o kartu ir konkursui parengto pasiūlymo kainos) dydis. Tokio pobūdžio susitarimai, kaip jau paaiškinta aukščiau, laikomi ypač žalingais, nes tiesiogiai veikia konkurencijos procesą ir neišvengiamai riboja konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nagrinėjamu atveju susitarimas tarp konkurentų atitinkamoje renginių organizavimo rinkoje buvo sudarytas ne dėl galutinės teikiamų reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų kainos, bet dėl konkursams teikiamų pasiūlymų, t. y. dėl tam tikros paslaugų dalies, kainos. Dėl šios priežasties šis konkurentų susitarimas vertintinas kaip mažiau pavojingas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, negu konkurentų susitarimas dėl galutinių klientams teikiamų paslaugų (prekių) kainos. Vertinant pažeidimo mastą atsižvelgta į tai, kad atitinkama geografinė rinka, kurioje sudarytas nagrinėjamas draudžiamas susitarimas, yra nacionalinė, apimanti Lietuvos Respublikos teritoriją. Dėl šių priežasčių nagrinėjamas pažeidimas vertintinas kaip sunkus Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Vis dėlto, dėl nurodytos šio pažeidimo specifikos (susitarimas sudarytas ne dėl galutinių klientams teikiamų paslaugų kainų) baudos dydis už pažeidimo pavojingumą neturėtų siekti galimo skirti baudų dydžio vidurkio, todėl UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“, UAB „Saldo grupė“ ir Asociacijai ROA nustatomas baudos dydis už pažeidimo pavojingumą sudaro 1 proc. šių ūkio subjektų bendrųjų metinių pajamų 2007 m.

Kaip jau paaiškinta aukščiau, nagrinėjamo pažeidimo pagrįsta trukmė visų ūkio subjektų atveju yra vienoda, t. y. ne mažiau kaip 7 mėnesius. Būtent į šį pagrįstą laikotarpį ir yra atsižvelgiama nustatant skirtinos baudos dydį. Taigi, remiantis Baudos nustatymo taisyklių 4 punktu, baudos dydis už pažeidimo trukmę nedidinamas, nes pažeidimas truko ne ilgiau nei metus.

Asociacijos ROA ir jos narių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Analizuojant, ar nagrinėjamu atveju gali būti pritaikytos ūkio subjektų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, būtina atsižvelgti į tai, kad UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ ir VšĮ „Pirmoji kava“ Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad, dalyvaudami Asociacijos ROA ir jos narių susitarime dėl konkurso mokesčio nustatymo, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1 punkto reikalavimus, taigi, iš esmės pripažino Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes, kas laikytina šių ūkio subjektų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vertinant šios lengvinančios aplinkybės įtaką ūkio subjektams skirtinų baudų dydžiams, būtina atsižvelgti į Baudos nustatymo taisyklių 6-8 punktuose reglamentuotus baudų sumažinimo draudžiamo konkurentų susitarimo atvejus, bei į Konkurencijos tarybos 2008 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 1S-27 patvirtintas Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisykles (toliau – Baudų sumažinimo taisyklės). Pagal Baudos nustatymo taisyklių 8 punktą ir Baudų sumažinimo taisyklių 10 punktą, pats mažiausias galimas skirtinos baudos dydžio sumažinimas 20-50 proc. gali būti taikomas už aktyvius ūkio subjektų veiksmus tyrimo metu, pateikiant pažeidimo įrodymui reikšmingus įrodymus, kurių neturėjo Konkurencijos taryba, bei atitinkamai bendradarbiaujant su Konkurencijos taryba tyrimo metu. Atsižvelgus į šias nuostatas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai ūkio subjektas tyrimo metu savo iniciatyva nepateikia jokių papildomų įrodymų ir nebendradarbiauja su Konkurencijos taryba, tokiems ūkio subjektams skirtinos baudos sumažinimas už tyrimo išvadų pripažinimą po to, kai tyrimas jau yra atliktas, neturėtų siekti 20 proc. Tai paaiškinama tuo, jog būtina užtikrinti ūkio subjektų, bendradarbiavusių su Konkurencijos taryba dar tyrimo metu, palankesnę padėtį lyginant su tais ūkio subjektais, kurie savo iniciatyva prie tyrimo neprisidėjo, o tik pripažino tyrimo metu padarytas išvadas. Dėl šių priežasčių UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ ir VšĮ „Pirmoji kava“ pritaikoma šių ūkio subjektų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytų esminių aplinkybių pripažinimas – ir baudos dydis už pažeidimo pavojingumą ir trukmę šių ūkio subjektų atžvilgiu mažinamas 10 proc.

Pastebėtina, kad remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ūkio subjektų atsakomybę lengvinančia aplinkybe savaime nelaikytina tai, kad jie neįgyvendino konkurenciją ribojančių veiksmų. Ši lengvinanti aplinkybė gali būti taikoma tik tuomet, jeigu ūkio subjektas pateikia pakankamų įrodymų, kad jis iš esmės nevykdė sudaryto draudžiamo susitarimo rinkoje veikdamas pagal konkurencijos principus. Tai reiškia, kad bauda gali būti mažinama tik tiems ūkio subjektams, kurie sąmoningai nukrypo nuo susitarimo, net ir turėdami visas galimybes jį įgyvendinti. Dėl šios priežasties ūkio subjektų teiginiai, kad jie netaikė ar ne visais atvejais taikė Asociacijos ROA ir jos narių nustatytą konkurso mokestį, savaime nesudaro pagrindo atitinkamai sumažinti šiems ūkio subjektams skirtinas baudas. Be to, kaip nustatyta tyrimo metu, visi susitarime dalyvavę ūkio subjektai, kurie teikia renginių organizavimo paslaugas, arba bent kartą taikė konkurso mokestį (informavo apie šį mokestį konkurso organizatorius ar pasirašė su jais sutartis dėl konkurso mokesčio), arba apskritai nedalyvavo konkursuose. Taigi, šios aplinkybės niekaip neįrodo, kad kuris nors iš nagrinėjamų ūkio subjektų būtų sąmoningai nesilaikęs sudaryto susitarimo dėl konkurso mokesčio, todėl ir nėra galimybės mažinti šiems ūkio subjektams baudas šiuo pagrindu.

Kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė negali būti vertinami ir nagrinėjamų ūkio subjektų bendradarbiavimas su Konkurencijos taryba tyrimo metu, kuris, jų teigimu, iš esmės pasireiškė Konkurencijos tarybos paprašytos informacijos ar paaiškinimų pateikimu. Pastebėtina, kad Konkurencijos tarybos tyrimo metu duotų nurodymų ūkio subjektams vykdymas negali būti laikomas bendradarbiavimu ir vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad ūkio subjektai, pateikdami iš jų pareikalautą informaciją, tik įvykdo savo pareigą pateikti atitinkamą informaciją, o ne savo aktyviais veiksmais padeda Konkurencijos tarybai tyrimo metu. Už minėtos pareigos nevykdymą Konkurencijos taryba ūkio subjektui gali skirti baudą pagal Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 3 dalį. Taigi, vien tik ūkio subjekto pareigų, susijusių su Konkurencijos tarybos atliekamu tyrimu, vykdymas negali būti vertinamas kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė dėl kurios galėtų būti sumažinama skirtina bauda.

Konkurencijos taryba pripažįsta, kad dėl visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, susiklosčiusios sunkios ekonominės situacijos visi ūkio subjektai šiuo metu susiduria ar gali susidurti su finansiniais sunkumais. Atsižvelgus į šią aplinkybę bei į ūkio subjektų pateiktas nuomones apie ekonominę situaciją nagrinėjamoje renginių organizavimo rinkoje, taip pat vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo skiriant baudas principais, skirtinos baudos dydis, nustatytas už pažeidimo pavojingumą ir trukmę, bei atsižvelgus į kai kuriems ūkio subjektams pritaikytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, visiems nagrinėjamiems ūkio subjektams sumažinamas 10 proc. Tuo pačiu Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad nė vieno ūkio subjekto abstraktūs teiginiai apie jų sunkią ekonominę padėtį nelaikytini pagrindu taikyti individualią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi pajamų ar pelno sumažėjimas, skolinimosi iš kredito įstaigų faktas ar panašios aplinkybės savaime nereiškia itin sunkios ekonominės ūkio subjekto padėties Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies prasme. Kita vertus, patys ūkio subjektai savo teiginių apie jų sudėtingą finansinę padėtį nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis ar kitokia informacija.

Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamiems ūkio subjektams skirtinos tokio dydžio baudos: Asociacijai ROA – 90 Lt; UAB „Alchemic“ – 9 300 Lt; UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ – 35 200 Lt; UAB „Concept Events & Media“ – 45 300 Lt; VšĮ „Pirmoji kava“ – 39 000 Lt; UAB „Saldo grupė“ – 22 200 Lt.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Asociacijai ROA skirtina bauda yra tik 90 Lt. Konkurencijos tarybos nuomone, toks baudos dydis negali tinkamai atspindėti baudos skyrimu siekiamų tikslų – nubausti konkretų ūkio subjektą už Konkurencijos įstatymo pažeidimą ir atgrasyti kitus ūkio subjektus nuo šio įstatymo pažeidinėjimo. Atsižvelgusi į šią aplinkybę bei į protingumo ir proporcingumo principus, Konkurencijos taryba nutaria neskirti Asociacijai ROA baudos už Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1.   Pripažinti, kad Renginių organizatorių asociacija, UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“, sudariusios draudžiamą susitarimą nustatyti fiksuotą konkurso mokesčio dydį, kurį turi sumokėti konkursų dėl renginių organizavimo paslaugų pirkimo organizatoriai, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

2.   Įpareigoti Renginių organizatorių asociaciją, UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“ nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, jei jis vis dar yra tęsiamas.

3.   Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti tokias baudas:

3.1. UAB „Alchemic“ – 9 300 Lt;

3.2. UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ – 35 200 Lt;

3.3. UAB „Concept Events & Media“ – 45 300 Lt;

3.4. VšĮ „Pirmoji kava“ – 39 000 Lt;

3.5. UAB „Saldo grupė“ – 22 200 Lt.

4.   Įpareigoti Renginių organizatorių asociaciją, UAB „Alchemic“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „Concept Events & Media“, VšĮ „Pirmoji kava“ ir UAB „Saldo grupė“ per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

 

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Tarybos narys,

posėdžio pirmininkas Sigitas Cemnolonskis