DĖL SAVIVALDYBIŲ SPRENDIMŲ DĖL FUNKCIJŲ PERDAVIMO REGIONINIAMS ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAMS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Medeinai Augustinavičienei, Giedrei Jarmalytei, Elonui Šatui;

proceso šalims: Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovams: Algimantui Bakui, Valentui Bakšiui, Juozui Liutkui, Žydrūnui Jakštui, Andriui Noreikai, Kęstučiui Cydzikui, Tomui Raudžiui ir advokatei Linai Darulienei; Kelmės rajono savivaldybės atstovui Romui Atkočaičiui; Radviliškio rajono savivaldybės atstovui Petrui Kuraičiui; Visagino savivaldybės atstovams: Andžejui Pupiniui ir Danutei Kardelienei; UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovams: Šarūnui Reikalui ir Gintarui Valiukoniui; VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui Regimantui Vėgelei; UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui Vidimantui Domarkui; UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovams: Mindaugui Bobeliui ir Ramūnui Juodėnui ir Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos atstovui Algirdui Reipui;

nedalyvaujant proceso šalių: Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos rajono savivaldybės, Kretingos rajono savivaldybės, Neringos savivaldybės, Palangos miesto savivaldybės, Skuodo rajono savivaldybės, Šilutės rajono savivaldybės, Akmenės rajono savivaldybės, Joniškio rajono savivaldybės, Pakruojo rajono savivaldybės, Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių rajono savivaldybės, Mažeikių rajono savivaldybės, Plungės rajono savivaldybės, Rietavo savivaldybės, Telšių rajono savivaldybės, Anykščių rajono savivaldybės, Ignalinos rajono savivaldybės, Molėtų rajono savivaldybės, Utenos rajono savivaldybės ir Zarasų rajono savivaldybės atstovams, nors apie posėdžio vietą ir laiką šios proceso šalys buvo informuotos registruotais raštais;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybių sprendimų dėl funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija pateikė 2007-05-30 prašymą¹ Konkurencijos tarybai ištirti, ar Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybių sprendimai, kuriais suteiktos teisės regioniniams atliekų tvarkymo centrams vykdyti atliekų tvarkymo sistemos ne tik administracines funkcijas, bet taip pat ir atliekų tvarkymo ūkinę veiklą (atliekų surinkimą, atliekų vežimą, jų naudojimą bei šalinimą), nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų. Išnagrinėjusi šį prašymą, Konkurencijos taryba 2007-07-12 nutarimu Nr. 1S-86 pradėjo tyrimą dėl Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono, Šilutės rajono, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Rietavo, Telšių rajono, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybių sprendimų, kuriais funkcijos komunalinių atliekų tvarkymo srityje perduotos regioniniams atliekų tvarkymo centrams, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Tyrimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2007-12-06 nutarimu Nr. 1S-169. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Paslaugų skyriaus 2008-01-31 pranešime „Apie atliktą tyrimą dėl savivaldybių sprendimų dėl funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“. 2008-05-15 Konkurencijos taryba šį klausimą nagrinėjo viešame bylų nagrinėjimo posėdyje ir Konkurencijos tarybos 2008-05-15 nutarimu Nr. 2S-8 grąžino bylą papildomam tyrimui atlikti.

Tyrimo metu buvo nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys atliekų tvarkymą Lietuvos Respublikoje, iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija), regioninių atliekų tvarkymo centrų, savivaldybių bei Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos gauta ir išanalizuota informacija, susijusi su atliekų tvarkymo ir regioninių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo veikla.

Kadangi tyrimas buvo atliekamas dėl savivaldybių sprendimų, kuriais tam tikros funkcijos komunalinių atliekų tvarkymo srityje perduotos regioniniams atliekų tvarkymo centrams, tyrimo metu buvo nagrinėjamas regioninių atliekų tvarkymo centrų steigimo pagrindas bei tikslai. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (toliau – Strateginis atliekų tvarkymo planas) (2002-04-12 redakcija²) 68 punkte nurodyta, jog savivaldybės institucijos įgyvendina savo teises, pareigas ir atsakomybę atliekų tvarkymo srityje pačios arba pasinaudodamos savivaldybių kooperacijos kuriant regionines atliekų tvarkymo sistemas sudaromomis galimybėmis. Be to, šio plano 62 punkte yra nurodyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms pertvarkyti ir modernizuoti reikia nemažų investicijų, kurias sukaupti tik pagal principą „teršėjas moka“ gana sunku, bei paaiškinta, kad valstybė remia regioninių atliekų tvarkymo sistemų kūrimą, nes jos labiausiai padeda modernizuoti komunalinių atliekų tvarkymą nevienodai išsivysčiusiuose šalies regionuose. Šios sistemos – pagrindinė Europos Sąjungos (toliau – ES) atliekų direktyvų reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje priemonė, todėl kiekviena jų turi užtikrinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimų plėtoti viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą ir pasiekti atitinkamą jos lygį. Strateginio atliekų tvarkymo plano 66 punkte nurodyta, kad sistema kuriama kiekvienoje apskrityje, tačiau apsiriboti viena apskritimi nerekomenduojama siekiant taupumo.

Atsižvelgiant į tokius Strateginiame atliekų tvarkymo plane įtvirtintus tikslus komunalinių atliekų tvarkymo srityje bei priemones jiems pasiekti, buvo pradėtos kurti regioninės atliekų tvarkymo sistemos ir įsteigta 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų. Nagrinėjamos Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybės taip pat priėmė atitinkamus sprendimus ir pasirašė atitinkamas sutartis, kuriomis įsteigė regioninius atliekų tvarkymo centrus:

1. Akmenės rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių rajono savivaldybė 2002-06-25 pasirašė VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Šiaulių RATC) steigimo sutartį³;

2. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Neringos savivaldybė, Palangos miesto savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė ir Šilutės rajono savivaldybė 2003-07-31 pasirašė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Klaipėdos RATC) akcininkų sutartį⁴;

3. Mažeikių rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė ir Telšių rajono savivaldybė 2003-12-23 pasirašė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Telšių RATC) steigimo sutartį⁵;

4. Anykščių rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Visagino savivaldybė ir Zarasų rajono savivaldybė 2004-09-30 pasirašė UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Utenos RATC) steigimo sutartį⁶.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra susiję su regioninių atliekų tvarkymo sistemų diegimo ir plėtojimo projektais šių projektų finansavimo prasme. Kaip nurodyta Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (2002-04-12 redakcija) 63 punkte, ypač svarbus pasirengimo stoti į ES laikotarpiu atliekų tvarkymo infrastruktūros finansavimo šaltinis yra ISPA fondo⁷ parama, kuri Lietuvai teikiama ES reikalavimų įgyvendinimui finansuoti pagal Partnerystės programą. Tyrimo metu nustatyta, kad Europos Komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-07-02 pasirašė Finansinį memorandumą Nr. 2001/LT/16/P/PE/008 „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra“⁸, 2002-12-17 – memorandumą Nr. 2001/LT/16/P/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra“⁹, 2004-03-30 – memorandumą Nr. 2003/LT/16/P/PE/016 „Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra“¹⁰ ir 2004-12-21 – memorandumą Nr. 2004/LT/16/C/PE/003 „Dėl Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros“.

Šiais finansiniais memorandumais nustatyta, kad Europos Bendrija skiria finansinę paramą atitinkamų regionų atliekų tvarkymo sistemų plėtros projektams – regioninių sąvartynų ir kitų atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų (pavyzdžiui, kompostavimo aikštelių, atliekų perkrovimo stočių bei atliekų priėmimo punktų) įrengimo darbų vykdymui bei senų netinkamų sąvartynų, keliančių grėsmę aplinkai, uždarymui. Teikiama parama sudaro dalį visos viešųjų ar joms tolygių išlaidų sumos ir yra skiriama kompensuoti su projektų įgyvendinimu susijusias sumas. Pastebėtina, kad galutiniai paramos šiems projektams įgyvendinti gavėjai yra atitinkamo regiono savivaldybių jungtinės atliekų tvarkymo įmonės, t. y. regioniniai atliekų tvarkymo centrai – Klaipėdos RATC, Šiaulių RATC, Telšių RATC bei Utenos RATC. Šių projektų vykdymas taip pat finansuojamas nacionalinėmis bei regioninių atliekų tvarkymo centrų nuosavomis lėšomis, kurios gali būti surinktos paimant paskolas. Projektų įgyvendinimui paimtų paskolų grąžinimo pareiga priklauso paskolos gavėjams – jas paėmusiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams, taigi, regioniniai atliekų tvarkymo centrai turi gauti pakankamai pajamų darbų sąnaudoms padengti bei skoloms apmokėti. Tokios pajamos turi būti gautos iš tų veiklos sričių, kurios pagal teisės aktų reikalavimus yra priskiriamos regioninių atliekų tvarkymo centrų kompetencijai.

Tyrimo metu taip pat buvo analizuotos pagal finansinius memorandumus gaunamos paramos teikimo sąlygos, susijusios su šiomis lėšomis finansuotų objektų naudojimu. Nustatyta, kad Europos Bendrijos teikiamos finansinės paramos šiems projektams viena iš sąlygų yra susijusi su prielaidomis ir įrenginių statusu (finansinių memorandumų 8 straipsnio 1 dalis), t. y. nurodyta, kad Europos Komisija pasilieka teisę koreguoti ISPA pagalbą, jei per 5 metus nuo darbų pabaigos eksploatacijos sąlygos (tarifai, pajamos ir t. t.) gerokai skirsis nuo pradinių prielaidų, kuriomis remiantis buvo nustatyta paramos suma, ir/arba jei yra ryškių pakeitimų: a) kurie daro poveikį eksploatacijos pobūdžiui ar sąlygoms arba privačiam ar valstybiniam subjektui suteikia neteisėtą pranašumą; ir b) kuriems sudaro sąlygas arba nuosavybės teisių į bet kurią finansuotos infrastruktūros dalį pasikeitimams, arba eksploatavimo nutraukimas ar ryškus pakeitimas.

Kadangi tyrimo metu buvo analizuojami savivaldybių sprendimai, susiję su regioniniams atliekų tvarkymo centrams perduotomis atliekų tvarkymo funkcijomis, buvo nagrinėtos ir regioninių atliekų tvarkymo centrų galimybės iš tų veiklos sričių, kurios, remiantis teisės aktų reikalavimais, gali būti jiems pavestos, grąžinti paimtas paskolas, tuo pačiu nepažeidžiant pagal finansinius memorandumus teikiamos paramos sąlygų. Tyrimo metu nustatyta, kad atliekų tvarkymo sistemos finansavimas yra grindžiamas atliekų turėtojo pareiga mokėti atliekų tvarkymo mokestį. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 32 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad atliekų tvarkymo srityje yra taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir/ar medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Išanalizavus atliekų tvarkymo įkainių ir jais padengiamų išlaidų struktūrą¹¹, nustatyta, kad iš komunalinių atliekų tvarkymo įkainio, nustatyto atliekų turėtojams, turi būti apmokamos komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos patiriamos iš visų atliekų tvarkymo sistemos veiklų.

Tyrimo metu išanalizavus regioninių atliekų tvarkymo sistemos kūrimą ir finansavimą, buvo nagrinėjami Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybių priimti sprendimai, kuriais regioniniams atliekų tvarkymo centrams buvo pavestos tam tikros užduotys atliekų tvarkymo srityje. Buvo siekiama išsiaiškinti, ar savivaldybės regioniniams atliekų tvarkymo centrams yra pavedusios atliekų tvarkymo ūkinės veiklos vykdymą ir kokią ūkinę veiklą regioniniai atliekų tvarkymo centrai gali vykdyti.

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo¹² veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra ir atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalį atliekas surenkančios, vežančios, saugančios, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tyrimo metu nustatyta, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra registruoti Atliekas tvarkančių įmonių registre kaip atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas teikiančios įmonės¹³:

1) Klaipėdos RATC įregistruotas teikti komunalinių atliekų naudojimo (kompostavimo) paslaugas ir šalinimo (šalinimo skystųjų atliekų sąvartyne bei išvertimo ant žemės ar po žeme) paslaugas;

2) Šiaulių RATC įregistruotas teikti komunalinių atliekų šalinimo (išvertimo ant žemės ar po žeme) paslaugas;

3) Telšių RATC įregistruotas teikti komunalinių atliekų šalinimo (išvertimo ant žemės ar po žeme) paslaugas;

4) Utenos RATC įregistruotas teikti komunalinių atliekų naudojimo (kompostavimo) paslaugas ir šalinimo (specialiai įrengtuose sąvartynuose) paslaugas.

Tyrimo metu nustatyta, kad atitinkamose šių regioninių atliekų tvarkymo centrų teritorijose analogiškos veiklos vykdymui registruotos ir kitos atliekų tvarkymo įmonės¹⁴:

1) Klaipėdos RATC veiklos teritorijoje – UAB „Skuodo komunalininkas“, UAB „Kretingos komunalininkas“, UAB „Palangos komunalinis ūkis“, UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“, UAB „Neringos komunalininkas“, Klaipėdos RATC;

2) Šiaulių RATC veiklos teritorijoje – iki regioninio sąvartyno eksploatavimo pradžios veikė UAB „Naujosios Akmenės komunalininkas“, UAB „Joniškio komunalinis ūkis“, UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“, UAB „Pakruojo komunalininkas“, UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“, UAB „Kelmės komunalinis ūkis“, Šiaulių RATC. Atidarius ir pradėjus eksploatuoti regioninį sąvartyną, atliekų šalinimo veiklą vykdo tik Šiaulių RATC;

3) Telšių RATC veiklos teritorijoje – UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“, UAB „Telšių keliai“, Telšių RATC;

4) Utenos RATC veiklos teritorijoje – UAB „Zarasų komunalininkas“, UAB „Visagino būstas“, UAB „Kompata“, UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, UAB „Molėtų švara“, Utenos RATC.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, nurodančią, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema tai organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje, bei į Strateginio atliekų tvarkymo plano (2002-04-12 redakcija) 69 punktą, kuriame nurodyta, kad kiekviena savivaldybė gali nuspręsti, kiek prisidės prie regioninės atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, ir pavesti (perduoti) kai kurias (ar visas) atliekų tvarkymo organizavimo funkcijas kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai, buvo nagrinėjama, kokios funkcijos atliekų tvarkymo srityje buvo pavestos regioniniams atliekų tvarkymo centrams atliekų naudojimo ir šalinimo srityje. Toliau nurodomi savivaldybių priimti sprendimai, kuriais regioniniams atliekų tvarkymo centrams pavestos tam tikros funkcijos komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo srityje.

Kaip jau nurodyta aukščiau, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Neringos savivaldybė, Palangos miesto savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė ir Šilutės rajono savivaldybė 2003-07-31 sudarė Klaipėdos RATC akcininkų sutartį. Šioje sutartyje nurodyta, kad Klaipėdos RATC perima reorganizuojamos UAB „Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas“ vykdytą atliekų tvarkymo veiklą.

Tyrimo metu nustatyta, kad su Klaipėdos RATC Klaipėdos apskrities savivaldybės yra sudariusios arba koncesijos sutartis, arba komunalinių atliekų šalinimo sutartis. Koncesijos sutartis su Klaipėdos RATC pasirašė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Palangos miesto savivaldybė.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė 2007-03-29 sprendimą Nr. T2-79 „Dėl pritarimo koncesijos sutarties projektui ir įgaliojimų suteikimo“¹⁵, kurio 1 punktu nusprendė pritarti koncesijos sutarties dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo su Klaipėdos RATC projektui. Ši koncesijos sutartis Nr. J4-831 buvo pasirašyta 2007-07-09¹⁶. Pagal šios sutarties 23 punktą Klaipėdos miesto savivaldybė suteikė leidimą bei pavedė teikti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir būti Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi, o Klaipėdos RATC įsipareigojo teikti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas bei vykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas. Pagal sutarties 29 punktą koncesininkas, Klaipėdos RATC, privalo organizuoti arba teikti biodegraduojamų ir žaliųjų atliekų tvarkymo paslaugas. Sutarties 30 punkte nustatyta, kad koncesininkas privalo organizuoti arba teikti atliekų turėtojams buityje susidarančių pavojingų, didžiųjų, elektros ir elektroninės įrangos ir kitų nestandartinių atliekų surinkimo paslaugas.

Pastebėtina, kad šiose sutarties nuostatose nėra įtvirtintas pavedimas būtent Klaipėdos RATC teikti komunalinių atliekų naudojimo ar šalinimo paslaugas, taigi, tokio pobūdžio nuostatos, nesant aiškaus savivaldybės pavedimo būtent Klaipėdos RATC teikti nurodytas paslaugas, toliau nenagrinėtinos.

Koncesijos sutarties 32 punkte nurodyta, kad koncesininkas privalo šalinti savivaldybės teritorijoje susidarančias komunalines atliekas jo pastatytame (įrengtame) ir jam nuosavybės teise priklausančiame regioniniame sąvartyne Dumpių kaime, Klaipėdos rajone.

Ši sutarties nuostata vertintino kaip Klaipėdos miesto savivaldybės pavedimas Klaipėdos RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė 2007-10-25 sprendimą Nr. T2-235 „Dėl pritarimo koncesijos sutarties projektui ir įgaliojimų suteikimo“¹⁷, kurio 1 punktu nusprendė pritarti koncesijos sutarties dėl Palangos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo su Klaipėdos RATC projektui. Koncesijos sutartis Nr. 190-K buvo pasirašyta 2007-11-16¹⁸. Šios sutarties 29 punkte nurodyta, kad koncesininkas – Klaipėdos RATC – privalo organizuoti arba teikti biodegraduojančių ir žaliųjų atliekų tvarkymo paslaugas. Pagal šios sutarties 30 punktą koncesininkas privalo organizuoti arba teikti buityje susidarančių pavojingų, didžiųjų, elektros ir elektroninės įrangos ir kitų nestandartinių atliekų surinkimo paslaugas.

Pastebėtina, kad šiose sutarties nuostatose nėra įtvirtintas pavedimas būtent Klaipėdos RATC teikti nurodytas paslaugas, taigi, tokio pobūdžio nuostatos, nesant aiškaus savivaldybės pavedimo būtent Klaipėdos RATC vykdyti šią ūkinę veiklą, toliau nenagrinėtinos.

Šios sutarties 32 punkte nustatyta, kad Klaipėdos RATC privalo šalinti savivaldybės teritorijoje susidarančias komunalines atliekas jo pastatytame (įrengtame) ir jam nuosavybės teise priklausančiame regioniniame sąvartyne Dumpių kaime, Klaipėdos rajone.

Ši sutarties nuostata vertintina kaip Palangos miesto savivaldybės pavedimas Klaipėdos RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Kretingos rajono savivaldybė, Neringos savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė ir Šilutės rajono savivaldybė su Klaipėdos RATC pasirašė komunalinių atliekų šalinimo sutartis.

Kretingos rajono savivaldybės taryba priėmė 2006-08-31 sprendimu Nr. T2-221 „Dėl Kretingos rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimo“¹⁹. Šio sprendimo 1.1 punktu savivaldybė nusprendė pavesti Klaipėdos RATC suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę ir negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę. Šiuo sprendimu Klaipėdos RATC pavestos funkcijos buvo įtvirtintos tarp Kretingos rajono savivaldybės ir Klaipėdos RATC 2006-09-27 sudarytoje sutartyje Nr. S1-526²⁰. Šios sutarties 1.1 punkte yra numatyta, kad savivaldybė paveda, o Klaipėdos RATC įsipareigoja suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę bei negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę, <...>. Sutartyje numatyta, kad Klaipėdos RATC, vykdydamas finansiniame memorandume numatytus įpareigojimus, įsipareigoja: iki 2008-10-30 Aukštakių kaime, Kretingos rajone, suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę ir negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę (sutarties 2.1.1 punktas).

Šios nurodytos Kretingos rajono savivaldybės sprendimo ir sutarties nuostatos vertintinos kaip Kretingos rajono savivaldybės pavedimas Klaipėdos RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Sutartyje taip pat numatyta, kad Klaipėdos RATC, vykdydamas finansiniame memorandume numatytus įpareigojimus, įsipareigoja organizuoti ar vykdyti komunalinių atliekų šalinimą Aukštakių kaime, Kretingos rajone, esančiame sąvartyne, kol bus pradėtas eksploatuoti Dumpių kaime, Klaipėdos rajone, statomas regioninis sąvartynas (sutarties 2.1.4 punktas). Pagal šios sutarties 3.1.3 punktą Kretingos rajono savivaldybė įsipareigojo atskiru sprendimu pavesti Klaipėdos RATC organizuoti ar vykdyti komunalinių atliekų šalinimą Aukštakių kaime, Kretingos rajone, esančiame sąvartyne, kol bus pradėtas eksploatuoti Dumpių kaime, Klaipėdos rajone, statomas regioninis sąvartynas.

Pastebėtina, kad šiose sutarties nuostatose nėra įtvirtintas pavedimas, kad būtent Klaipėdos RATC teiks nurodytas paslaugas. Taigi, tokio pobūdžio nuostatos, nesant aiškaus savivaldybės pavedimo būtent Klaipėdos RATC vykdyti šią ūkinę veiklą, toliau nenagrinėtinos.

Neringos savivaldybės taryba priėmė 2006-06-27 sprendimą Nr. T1-124 „Dėl Neringos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimo“²¹. Šiuo sprendimu Neringos savivaldybė nusprendė pavesti Klaipėdos RATC organizuoti Neringos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų kūrimą, kuris apimtų šiuos objektus: iki 2008-10-30 Neringos mieste suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę (sprendimo 1.1 punktas); iki 2008-10-30 Neringos mieste suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę (sprendimo 1.2 punktas). Šių funkcijų pavedimas Klaipėdos RATC įtvirtintas ir šio sprendimo pagrindu tarp Neringos savivaldybės ir Klaipėdos RATC sudarytoje 2006-07-11 sutartyje²². Šios sutarties 1.1 punkte yra nurodyta, kad savivaldybė įgalioja, o Klaipėdos RATC įsipareigoja suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę bei negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę, <...>. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad Klaipėdos RATC, vykdydamas Finansiniame memorandume numatytus įpareigojimus, įsipareigoja: iki 2008-10-30 Neringos mieste suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę; iki 2008-10-30 Neringos mieste suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę.

Šios Neringos savivaldybės sprendimo ir sutarties nuostatos vertintinos kaip Neringos savivaldybės pavedimas Klaipėdos RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Skuodo rajono savivaldybės taryba priėmė 2006-01-01 sprendimą Nr. T9-83 „Dėl Skuodo rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimo“²³. Šiuo sprendimu Skuodo rajono savivaldybė nusprendė pavesti Klaipėdos RATC organizuoti Skuodo rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų kūrimą, kuris apimtų šiuos objektus: iki 2008-10-30 Skuodo rajone Puodkalių kaime suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę (sprendimo 1.1 punktas); iki 2008-10-30 Skuodo rajone Puodkalių kaime suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę (sprendimo 1.2 punktas). Šių funkcijų pavedimas Klaipėdos RATC įtvirtintas ir šio sprendimo pagrindu tarp Skuodo rajono savivaldybės ir Klaipėdos RATC sudarytos 2006-07-05 sutartyje Nr. R5-212a²⁴. Šios sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad savivaldybė įgalioja, o Klaipėdos RATC įsipareigoja suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę bei negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę, <...>. Šios sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad Klaipėdos RATC, vykdydamas Finansiniame memorandume numatytus įpareigojimus, įsipareigoja: iki 2008-10-30 Skuodo rajone Puodkalių kaime suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę; iki 2008-10-30 Skuodo rajone Puodkalių kaime suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę.

Šios Skuodo rajono savivaldybės sprendimo ir sutarties nuostatos vertintinos kaip Skuodo rajono savivaldybės pavedimas Klaipėdos RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Šilutės rajono savivaldybės taryba priėmė 2006-06-22 sprendimą Nr. T1-1181 „Dėl Šilutės rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimo“²⁵. Savivaldybė nusprendė pavesti Klaipėdos RATC organizuoti Šilutės rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų kūrimą: suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę Šilutės rajone Rumšų kaime iki 2008-10-30 (sprendimo 1.1 punktas); suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę Šilutės rajone Rumšų kaime iki 2008-10-30 (sprendimo 1.2 punktas). Šių funkcijų pavedimas Klaipėdos RATC įtvirtintas ir šio sprendimo pagrindu tarp Šilutės rajono savivaldybės ir Klaipėdos RATC sudarytoje 2006-11-13 sutartyje Nr. R5-(9.40)-767²⁶. Šios sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad savivaldybė įgalioja, o Klaipėdos RATC įsipareigoja suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę bei negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę, <...>. Šios sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad Klaipėdos RATC, vykdydamas Finansiniame memorandume numatytus įpareigojimus, įsipareigoja: iki 2008-10-30 Rumšų kaime suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę; iki 2008-10-30 Rumšų kaime suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę.

Šios Šilutės rajono savivaldybės sprendimo ir sutarties nuostatos vertintinos kaip Šilutės rajono savivaldybės pavedimas Klaipėdos RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2003-07-01 pasirašė akcininkų sutartį ir priėmė 2007-06-28 sprendimą Nr. T11-127 „Dėl savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų koncesijos suteikimo tikslingumo“²⁷. Šio sprendimo 1 punkte nurodyta, kad savivaldybė nusprendė pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų koncesijos suteikimą tikslingu. Sprendimo 2 punktu savivaldybė nusprendė pritarti Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų koncesijos suteikimui be konkurso Klaipėdos RATC.

Pastebėtina, kad šis sprendimas neįtvirtina konkrečių pavedimų būtent Klaipėdos RATC teikti konkrečias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Taigi, tokio pobūdžio nuostatos toliau nenagrinėtinos.

Kaip jau nurodyta aukščiau, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybės 2002-06-25 pasirašė Šiaulių RATC steigimo sutartį. Šioje sutartyje yra įtvirtinti Šiaulių RATC veiklos tikslai: tvarkyti Šiaulių apskrities komunalines atliekas, suprojektuoti, įrengti ir eksploatuoti naują regioninį sąvartyną, sutvarkyti ir eksploatuoti pagrindinius savivaldybių sąvartynus (vėliau juos uždaryti), sutvarkyti sąvartynus kainų seniūnijose (juos visiškai uždarant), suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti atliekų perkrovimo stotis.

Tyrimo metu nustatyta, kad su Šiaulių RATC Šiaulių apskrities savivaldybės yra sudariusios arba koncesijos sutartis, arba komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus šalinimą) sutartis. Koncesijos sutartis su Šiaulių RATC pasirašė Akmenės rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė ir Šiaulių rajono savivaldybė.

Akmenės rajono savivaldybės taryba priėmė 2006-05-24 sprendimą Nr. T-85 „Dėl koncesijos sutarties teikti Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas sudarymo“²⁸. Šio sprendimo 1 punktu savivaldybė nusprendė pritarti koncesijos sutarties su Šiaulių RATC dėl viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje sudarymui. 2006-06-20 sudarytos koncesijos sutarties²⁹ 3.1 punkte nurodyta, kad koncesininkas – Šiaulių RATC – privalo organizuoti arba teikti atliekų turėtojams atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad koncesininkas privalo organizuoti arba teikti atliekų turėtojams antrinių žaliavų tvarkymo paslaugas, o 4.2 punktu detalizuojama, kad koncesininkas antrinių žaliavų tvarkymą vykdo pats arba jo organizuoto konkurso būdu parinktas atliekų vežėjas, arba atskiro konkurso būdu parinktas (parinkti) antrinių žaliavų rinkėjas. Sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad koncesininkas privalo organizuoti arba teikti biodegraduojamų atliekų tvarkymo paslaugas. Koncesijos sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad koncesininkas privalo organizuoti arba teikti atliekų turėtojams buityje susidarančių pavojingų atliekų bei didžiųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, o 6.2 punkte detalizuojama, kad koncesininkas nurodytų atliekų tvarkymą vykdo pats arba jo organizuoto konkurso būdu parinktas atliekų vežėjas, arba atskiro konkurso būdu parinktas (parinkti) šių atliekų tvarkytojai, arba tai vykdo komunalinių atliekų surinkimą atliekanti įmonė apvažiavimo būdu tarpusavio sutartyje numatytomis sąlygomis.

Pastebėtina, kad šiose sutarties nuostatose nėra įtvirtintas pavedimas būtent Šiaulių RATC teikti nurodytas komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas. Taigi, tokio pobūdžio nuostatos, nesant aiškaus savivaldybės pavedimo būtent Šiaulių RATC vykdyti šią ūkinę veiklą, toliau nenagrinėtinos.

Sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad koncesininkas, Šiaulių RATC, privalo šalinti savivaldybės teritorijoje susidarančias komunalines atliekas jo pastatytame (įrengtame) ir jam nuosavybės teise priklausančiame regioniniame sąvartyne Aukštrakių kaime, Šiaulių rajone. Regioninio sąvartyno operatoriumi yra koncesininkas – Šiaulių RATC.

Ši sutarties nuostata vertintina kaip Akmenės rajono savivaldybės pavedimas Šiaulių RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Kelmės rajono savivaldybės taryba priėmė 2006-06-19 sprendimą Nr. T-172 „Dėl koncesijos sutarties teikti Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas sudarymo“³⁰. Šio sprendimo 1 punktu savivaldybė nusprendė pritarti, kad būtų sudaryta koncesijos sutartis su Šiaulių RATC dėl viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje. Kelmės rajono savivaldybė ir Šiaulių RATC sudarė 2006-09-20 koncesijos sutartį³¹ teikti Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas. Kai kurios šios sutarties nuostatos buvo pakeistos koncesijos sutarties 2007-06-06 pakeitimo susitarimu. Sutarties 10 punkte nurodyta, kad koncesininkas – Šiaulių RATC – privalo organizuoti arba teikti antrinių žaliavų tvarkymo paslaugas, 11 punkte detalizuojama, kad koncesininkas antrinių žaliavų tvarkymą vykdo pats arba jo organizuoto konkurso būdu parinkti (parinktas) antrinių žaliavų rinkėjai. Koncesijos sutarties 13 punkte nurodyta, kad koncesininkas privalo organizuoti arba teikti biodegraduojamų atliekų tvarkymo paslaugas. Šios sutarties 15 punkte nurodyta, kad koncesininkas privalo organizuoti arba teikti buityje susidarančių pavojingų atliekų bei didžiųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, o koncesijos sutarties 16 punkte detalizuojama, kad koncesininkas šių atliekų tvarkymą vykdo pats arba jo organizuoto konkurso būdu parinktas atliekų vežėjas, arba atskiro konkurso būdu parinkti (parinktas) šių atliekų tvarkytojai, arba tai vykdo komunalinių atliekų surinkimą atliekanti įmonė apžiūros būdu tarpusavio sutartyje numatytomis sąlygomis.

Pastebėtina, kad šiose sutarties nuostatose nėra įtvirtintas pavedimas būtent Šiaulių RATC teikti nurodytas komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, taigi, tokio pobūdžio nuostatos, nesant aiškaus savivaldybės pavedimo būtent Šiaulių RATC vykdyti šią ūkinę veiklą, toliau nenagrinėtinos.

Koncesijos sutarties 18 punkte nurodyta, kad koncesininkas, Šiaulių RATC, privalo šalinti savivaldybės teritorijoje susidarančias komunalines atliekas jo pastatytame (įrengtame) ir jam nuosavybės teise priklausančiame regioniniame sąvartyne Aukštrakių kaime, Šiaulių rajone. Regioninio sąvartyno operatoriumi yra koncesininkas – Šiaulių RATC.

Ši sutarties nuostata vertintina kaip Kelmės rajono savivaldybės pavedimas Šiaulių RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Pakruojo rajono savivaldybės taryba priėmė 2006-11-23 sprendimą Nr. T-330 „Dėl pritarimo sudaryti koncesijos sutartį su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru“³². Šio sprendimo 1 punktu savivaldybė nusprendė pritarti koncesijos sutarties su Šiaulių RATC dėl viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje be konkurso. Šio sprendimo pagrindu savivaldybė ir Šiaulių RATC pasirašė koncesijos sutartį, kurios kai kurios nuostatos išdėstytos nauja redakcija Pakruojo rajono savivaldybei priėmus 2007-04-26 sprendimą Nr. T-163 „Dėl pritarimo 2006-12-07 koncesijos sutarties Nr. SA-K-06-1 teikti Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas pakeitimo susitarimui“³³. Koncesijos sutarties 11 punkte nurodyta, kad koncesininkas – Šiaulių RATC – privalo organizuoti arba teikti atliekų turėtojams antrinių žaliavų tvarkymo paslaugas, 12 punkte detalizuojama, kad koncesininkas antrinių žaliavų tvarkymą vykdo pats arba Pakruojo rajono savivaldybės organizuoto konkurso būdu parinktas atliekų vežėjas, arba atskiro konkurso būdu parinkti (parinktas) antrinių žaliavų rinkėjai. Koncesijos sutarties 14 punkte nurodyta, kad koncesininkas privalo organizuoti arba teikti biodegraduojamų atliekų tvarkymo paslaugas, o 15 punkte nurodyta, kad koncesininkas biodegraduojamų atliekų tvarkymą vykdo pats. Šios sutarties 17 punkte nurodyta, kad koncesininkas privalo organizuoti arba teikti atliekų turėtojams buityje susidarančių pavojingų atliekų bei didžiųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, o koncesijos sutarties 18 punkte detalizuojama, kad koncesininkas šių atliekų tvarkymą vykdo pats arba Pakruojo rajono savivaldybės organizuoto konkurso būdu parinktas atliekų vežėjas, arba atskiro konkurso būdu parinkti (parinktas) šių atliekų tvarkytojai, arba tai vykdo komunalinių atliekų surinkimą atliekanti įmonė apžiūros būdu tarpusavio sutartyje numatytomis sąlygomis.

Pastebėtina, kad šiose sutarties nuostatose nėra įtvirtintas pavedimas būtent Šiaulių RATC teikti nurodytas komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, taigi, tokio pobūdžio nuostatos, nesant aiškaus savivaldybės pavedimo būtent Šiaulių RATC vykdyti šią ūkinę veiklą, toliau nenagrinėtinos.

Koncesijos sutarties 20 punkte nurodyta, kad koncesininkas, Šiaulių RATC, privalo šalinti savivaldybės teritorijoje susidarančias komunalines atliekas jo pastatytame (įrengtame) ir jam nuosavybės teise priklausančiame regioniniame sąvartyne Aukštrakių kaime, Šiaulių rajone. Regioninio sąvartyno operatoriumi yra koncesininkas – Šiaulių RATC.

Ši sutarties nuostata vertintina kaip Pakruojo rajono savivaldybės pavedimas Šiaulių RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba priėmė 2006-12-21 sprendimą Nr. T-948 „Dėl koncesijos suteikimo be konkurso ir pritarimo sutarčiai teikti Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas“. Šis sprendimas buvo iš dalies pakeistas savivaldybės tarybos 2007-08-30 sprendimu Nr. T-159. Šio sprendimo 1 punktu savivaldybė nusprendė suteikti koncesiją Šiaulių RATC dėl viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje be konkurso³⁴. Sprendimo 2 punktu savivaldybė nusprendė pritarti patikslintai koncesijos sutarčiai „Teikti Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas“ su Šiaulių RATC. Koncesijos sutarties³⁵ 3.1 punkte nurodyta, kad koncesininkas – Šiaulių RATC – privalo organizuoti arba teikti atliekų turėtojams atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad koncesininkas privalo organizuoti arba teikti antrinių žaliavų tvarkymo paslaugas, o 4.2 punktu detalizuojama, kad koncesininkas antrinių žaliavų tvarkymą vykdo pats arba jo organizuoto konkurso būdu parinktas atliekų vežėjas, arba atskiro konkurso būdu parinktas (parinkti) antrinių žaliavų rinkėjas (surinkėjai). Sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad koncesininkas privalo organizuoti arba teikti biodegraduojamų atliekų tvarkymo paslaugas. Koncesijos sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad koncesininkas privalo organizuoti arba teikti atliekų turėtojams buityje susidarančių pavojingų atliekų bei didžiųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, o 6.2 punkte detalizuojama, kad koncesininkas nurodytų atliekų tvarkymą vykdo pats arba jo organizuoto konkurso būdu parinktas atliekų vežėjas, arba atskiro konkurso būdu parinktas (parinkti) šių atliekų tvarkytojai, arba tai vykdo komunalinių atliekų surinkimą atliekanti įmonė apvažiuodama tarpusavio sutartyje numatytomis sąlygomis.

Pastebėtina, kad šiose sutarties nuostatose nėra įtvirtintas pavedimas būtent Šiaulių RATC teikti nurodytas komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas. Taigi, tokio pobūdžio nuostatos, nesant aiškaus savivaldybės pavedimo būtent Šiaulių RATC vykdyti šią ūkinę veiklą, toliau nenagrinėtinos.

Sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad koncesininkas, Šiaulių RATC, privalo šalinti savivaldybės teritorijoje susidarančias komunalines atliekas jo pastatytame (įrengtame) ir jam nuosavybės teise priklausančiame regioniniame sąvartyne Aukštrakių kaime, Šiaulių rajone. Regioninio sąvartyno operatoriumi yra koncesininkas – Šiaulių RATC.

Ši sutarties nuostata vertintina kaip Radviliškio rajono savivaldybės pavedimas Šiaulių RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Šiaulių rajono savivaldybės taryba priėmė 2005-05-26 sprendimą Nr. T-170 „Dėl pavedimo viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdyti Šiaulių apskrityje atliekų tvarkymo funkcijas ir užduotis“³⁶. Šio sprendimo 1 punktu savivaldybė nusprendė koncesiją dėl komunalinių atliekų naudojimo, perdirbimo ir tvarkymo paslaugų be konkurso suteikti Šiaulių RATC pagal koncesijos sutartį. Sprendimo 2.1 punktu Šiaulių rajono savivaldybė nusprendė suteikti Šiaulių RATC leidimą teikti atliekų naudojimo, perdirbimo ir tvarkymo viešąsias paslaugas, organizuojant Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą (rengti atliekų tvarkymo planus ir taisykles, organizuoti atliekų tvarkymo paslaugų konkursus, rengti dokumentus konkursams, vietinės rinkliavos įvedimo dokumentus, atliekų naudojimo ir šalinimo regioniniame sąvartyne techninį reglamentą) bei prisiimant atsakomybę už visų komunalinių atliekų tvarkymo organizavimą Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje. Šio sprendimo 3.4 punktu savivaldybė nurodė Šiaulių RATC perimti Šiaulių rajono pagrindinį sąvartyną Saulučių kaime bei sąvartynus Norutaičių kaime, kuriems reikalingi uždarymo projektai, organizuoti šių sąvartynų eksploatavimą, jų uždarymą, vėliau – šių sąvartynų priežiūrą. Uždaryti Šiaulių rajone esančius kaimo sąvartynus, juos rekultivuojant.

Pastebėtina, kad šiose sprendimo nuostatose nėra įtvirtintas pavedimas būtent Šiaulių RATC teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas. Taigi, tokio pobūdžio nuostatos, nesant aiškaus savivaldybės pavedimo būtent Šiaulių RATC vykdyti šią ūkinę veiklą, toliau nenagrinėtinos. Be to, Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2006-12-21 sprendimu Nr. T-315 pripažino netekusiu galios Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimą Nr. T-170.

Joniškio rajono savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybė priėmė sprendimus, kuriais Šiaulių RATC pavedė administruoti komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus šalinimo) sistemą ir vietinę rinkliavą.

Joniškio rajono savivaldybės taryba priėmė 2007-01-25 sprendimą Nr. T-1 „Dėl pavedimų viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui komunalinių atliekų tvarkymo srityje“³⁷. Šio sprendimo 1.2 punktu savivaldybė nusprendė pavesti Šiaulių RATC komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus šalinimą) sistemos Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje administravimą. Joniškio rajono savivaldybė ir Šiaulių RATC sudarė 2007-03-06 Joniškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus šalinimą) sistemos administravimo sutartį Nr. (7.44)-A4-12³⁸. Pagal šios sutarties 13.8 punktą savivaldybė įsipareigoja pagal savo kompetenciją atlikti visus veiksmus, kad Šiaulių RATC gautų teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka visus leidimus įrengti ir eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektus.

Ši sutarties nuostata vertintina kaip Joniškio rajono savivaldybės pavedimas Šiaulių RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė 2006-06-29 sprendimą Nr. T-210 „Dėl pavedimo VšĮ ŠRATC administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą“³⁹. Šio sprendimo 1 punktu savivaldybė nusprendė pavesti Šiaulių RATC Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus šalinimo) sistemos administravimą. Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių RATC sudarė Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus šalinimą) sistemos administravimo sutartį⁴⁰. Pagal šios sutarties 13.8 punktą savivaldybė įsipareigoja pagal savo kompetenciją atlikti visus veiksmus, kad Šiaulių RATC gautų teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka visus leidimus įrengti ir eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektus.

Ši sutarties nuostata vertintina kaip Šiaulių miesto savivaldybės pavedimas Šiaulių RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Kaip jau nurodyta aukščiau, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Rietavo ir Telšių rajono savivaldybės 2003-12-23 pasirašė Telšių RATC steigimo sutartį. Šioje sutartyje nurodyta, kad Telšių RATC steigimo ir veiklos tikslas – vykdyti atliekų tvarkymo užduotis. Šios savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje Telšių RATC pavedė savo priimtais sprendimais.

Mažeikių rajono savivaldybės taryba priėmė 2005-04-28 sprendimą Nr. T1-146 „Dėl regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo“. Kai kurios sprendimo nuostatos buvo pakeistos savivaldybės 2005-07-21 sprendimu Nr. T1-125⁴¹. Mažeikių rajono savivaldybė pavedė kaip privalomą užduotį Telšių RATC organizuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir vykdyti šias funkcijas: iki 2008-07-01 suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti regioninį Jėrubaičių sąvartyną (sprendimo 1.2 punktas); iki 2007-07-01 suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti žalienų kompostavimo aikštelę Dargių sąvartyno teritorijoje (sprendimo 1.4 punktas); iki 2007-07-01 suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti atliekų perkrovimo punktą Dargių sąvartyno teritorijoje (sprendimo 1.5 punktas).

Šios sprendimo nuostatos vertintinos kaip Mažeikių rajono savivaldybės pavedimas Šiaulių RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Plungės rajono savivaldybės taryba priėmė 2005-01-27 sprendimą Nr. T1-1-12 „Dėl regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo“⁴². Plungės rajono savivaldybė nusprendė pavesti, kaip privalomą užduotį, Telšių RATC organizuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir vykdyti šias funkcijas: iki 2008-07-01 suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti regioninį Jėrubaičių sąvartyną (sprendimo 1.2 punktas); iki 2007-07-01 Jėrubaičių kaime (regioninio sąvartyno teritorijoje) suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti žalienų kompostavimo aikštelę ( sprendimo 1.3 punktas); iki 2007-07-01 Lentpjūvės g., Plungės mieste, suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti atliekų priėmimo punktą (sprendimo 1.4 punktas).

Šios sprendimo nuostatos vertintinos kaip Plungės rajono savivaldybės pavedimas Šiaulių RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Rietavo savivaldybės taryba priėmė 2005-01-27 sprendimą Nr. T1-2 „Dėl regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo“⁴³. Rietavo savivaldybė nusprendė pavesti, kaip privalomą užduotį, Telšių RATC organizuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir vykdyti šias užduotis: iki 2008-07-01 suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti regioninį Jėrubaičių sąvartyną (sprendimo 1.2 punktas); iki 2007-07-01 Kalakutiškių kaime suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti atliekų priėmimo punktą, žalienų kompostavimo aikštelę (sprendimo 1.3 punktas).

Šios sprendimo nuostatos vertintinos kaip Rietavo savivaldybės pavedimas Šiaulių RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Telšių rajono savivaldybės taryba priėmė 2005-02-25 sprendimą Nr. 052 „Dėl funkcijų perdavimo UAB „Telšių regioninio atliekų centrui“⁴⁴. Šiuo sprendimu savivaldybė pavedė kaip privalomą užduotį Telšių RATC organizuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir vykdyti šias funkcijas: suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti regioninį Jėrubaičių sąvartyną (sprendimo 1.2 punktas); Gaudikaičių kaime suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti atliekų priėmimo punktą, žalienų kompostavimo aikštelę, Telšių miesto Mažeikių g. 18 atliekų perkrovimo stotį (sprendimo 1.3 punktas).

Šios sprendimo nuostatos vertintinos kaip Telšių rajono savivaldybės pavedimas Šiaulių RATC vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Šiuo sprendimu savivaldybė taip pat pavedė kaip privalomą užduotį Telšių RATC organizuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir vykdyti šias funkcijas: nuo 2005-03-01 perimti Telšių miesto Kalnėnų sąvartyną, organizuoti jo eksploatavimą, nuo regioninio sąvartyno atidarymo dienos Kalnėnų sąvartyną uždaryti ir vykdyti šio sąvartyno priežiūrą po uždarymo (sprendimo 1.4 punktas); nuo 2005-06-01 perimti rajono teritorijoje esančius sąvartynus, organizuoti jų eksploatavimą, nuo regioninio sąvartyno atidarymo dienos uždaryti ir vykdyti jų priežiūrą po uždarymo (sprendimo 1.5 punktas).

Pastebėtina, kad šiose sutarties nuostatose nėra įtvirtintas pavedimas būtent Šiaulių RATC teikti šias nurodytas komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas. Taigi, tokio pobūdžio nuostatos, nesant aiškaus savivaldybės pavedimo būtent Šiaulių RATC vykdyti šią veiklą, toliau nenagrinėtinos.

Kaip nurodyta aukščiau, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybės 2004-09-30 pasirašė Utenos RATC steigimo sutartį. Šioje sutartyje nurodyta, kad Utenos RATC steigimo ir veiklos tikslas – vykdyti atliekų tvarkymo užduotis. Tyrimo metu nenustatyta, kad šios savivaldybės būtų priėmusios konkrečius sprendimus dėl funkcijų atliekų naudojimo ir/ar šalinimo srityje pavedimo Utenos RATC. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nagrinėti šių savivaldybių sprendimų atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad aukščiau nurodytos savivaldybės savo įsteigtiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams neorganizavus atliekų tvarkytojų, teikiančių komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo paslaugas, atrankos konkurso arba šių paslaugų viešojo pirkimo konkurso, suteikė išimtines teises vykdyti ūkinę atliekų tvarkymo veiklą, t. y. teikti komunalinių atliekų tvarkymo – atliekų naudojimo ir šalinimo – paslaugas. Dėl tokių savivaldybių sprendimų kitiems ūkio subjektams, teikiantiems ar galintiems teikti analogiškas atliekų tvarkymo paslaugas, sudarytos skirtingos sąlygos vykdyti savo veiklą, nes jiems užkertamas kelias patekti į atitinkamų atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugų teikimo rinkas, tokiu būdu pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Paslaugų skyriaus 2008-10-09 pranešime „Apie atliktą tyrimą dėl savivaldybių sprendimų dėl funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“⁴⁵. Dėl šiame pranešime nurodytų aplinkybių ir išdėstytų išvadų proceso šalys savo nuomones pateikė raštu bei Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu. Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija sutiko su tyrimo metu padarytomis išvadomis. Pareiškusios savo nuomonę savivaldybės bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai prieštaravo tyrimo metu padarytoms išvadoms. Pagrindiniai jų argumentai susiję su tuo, kad savivaldybių sprendimus, kuriais regioniniams atliekų tvarkymo centrams pavedama komunalinių atliekų tvarkymo ūkinė veikla, lėmė aukščiau nurodytų finansinių memorandumų nuostatos, įpareigojančios regioninius atliekų tvarkymo centrus padengti darbų sąnaudas ir finansinius įsipareigojimus bei nekeisti už gautą paramą pastatytos atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų (sąvartynų, kompostavimo aikštelių) nuosavybės formos. Taip pat teigiama, kad regioniniai sąvartynai yra regioninių atliekų tvarkymo centrų nuosavybė, todėl tik jie gali nuspręsti, ar jiems patiems juos eksploatuoti, ar skelbti sąvartynų operatorių konkursus. Savivaldybės bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (toliau – Koncesijų įstatymas) nuostatas savivaldybės galėjo sudaryti koncesijos sutartis su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir neskelbdamos viešo konkurso.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir nurodo, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma: 1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu. Tačiau šiuo atveju yra svarbu nustatyti, kokia nagrinėjamais savivaldybių sprendimais regioniniams atliekų tvarkymo centrams pavesta veikla laikytina ūkine veikla Konkurencijos įstatymo prasme, kurią vykdantiems ar galintiems vykdyti ūkio subjektams gali būti sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinė veikla – visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prekė – kiekvienas pirkimo ar pardavimo objektas, įskaitant visų rūšių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius. Atsižvelgiant į šias Konkurencijos įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad atliekų tvarkymo paslaugos, įskaitant komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, gali būti laikomos ūkine veikla Konkurencijos įstatymo prasme. Tačiau nagrinėjamu atveju papildomai būtina aptarti, kokios funkcijos, kurios pavestos regioniniams atliekų tvarkymo centrams, yra ūkinė veikla, susijusi su komunalinių atliekų naudojimu ir šalinimu, o kuri yra susijusi su savivaldybių, kaip atsakingų už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimu, funkcijų šioje srityje perdavimu regioniniams atliekų tvarkymo centrams.

Kaip jau nurodyta aukščiau, pagal Strateginio atliekų tvarkymo plano (2002-04-12 redakcija) 69 punktą kiekviena savivaldybė gali nuspręsti, kiek prisidės prie regioninės atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, ir pavesti (perduoti) kai kurias (ar visas) atliekų tvarkymo organizavimo funkcijas regioniniam atliekų tvarkymo centrui. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 21 dalį komunalinių atliekų tvarkymo sistema suprantama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje. Atsižvelgiant į tokią įstatymo nuostatą, darytina išvada, kad savivaldybių funkcijos atliekų tvarkymo srityje sietinos su tikslu, kad būtų užtikrintos tinkamai teikiamos viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos. Tuo tarpu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimas vertintinas kaip pačių viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas – tam tikra ūkinė veikla. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 8 ir 9 straipsniuose taip pat nurodyta, kad savivaldybės yra atsakingos už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Jos administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydamos šių paslaugų teikimo būdus, taisykles ir režimą, steigdamos savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdamos viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindamos viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Manytina, kad tokio pobūdžio savivaldybių veikla nelaikytina ūkine veikla Konkurencijos įstatymo prasme.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad savivaldybių sprendimai dėl būtent tokio pobūdžio komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo (administravimo) funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams nepatenka į Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo sritį, nes tokios funkcijos nėra susijusios su ūkinės veiklos vykdymo Konkurencijos įstatymo prasme pavedimu.

Tačiau svarbu pastebėti, kad nagrinėjami savivaldybių sprendimai ta apimtimi, kuria savivaldybės regioniniams atliekų tvarkymo centrams pavedė užduotis, susijusias su konkrečių viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimu (pavyzdžiui, komunalinių atliekų naudojimas ar šalinimas) arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų eksploatavimu (pavyzdžiui, pavedimai eksploatuoti sąvartynus, kompostavimo aikšteles), laikytini pavedimu regioniniams atliekų tvarkymo centrams vykdyti ūkinę veiklą Konkurencijos įstatymo prasme – teikti komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo paslaugas. Būtent tokio pobūdžio savivaldybių sprendimų atitiktys Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams yra nagrinėjamos šiame Konkurencijos tarybos nutarime.

Siekiant nustatyti, ar tam tikri valstybės valdymo ar savivaldos institucijų priimti teisės aktai arba kiti sprendimai sudaro ar gali sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas ūkio subjektams, būtina nustatyti atitinkamą rinką, kurioje jie konkuruoja ar gali konkuruoti. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį atitinkama rinka suprantama kaip tam tikros prekės (paslaugos) rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad prekės (paslaugos) rinka – visuma prekių (paslaugų), kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.

Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra ir atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo. Šio straipsnio 36 dalyje nurodyta, kad atliekų apdorojimas – atliekų naudojimas arba šalinimas, įskaitant atliekų paruošimą naudoti arba šalinti. Taigi, atliekų tvarkymas apima platų spektrą atliekų tvarkymo veiklų, kurios priklausomai nuo jų pobūdžio gali sudaryti atskiras tam tikrų paslaugų rinkas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus nagrinėjamų savivaldybių sprendimus ir/ar jų pagrindu sudarytų sutarčių nuostatas, kurios yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimu ir šalinimu, regioninių atliekų tvarkymo centrų įregistravimą Atliekas tvarkančių įmonių registre kaip atliekų naudojimo ir/ar šalinimo paslaugas teikiančias įmones, bei į minėtas Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, šiuo atveju būtina nustatyti, ar komunalinių atliekų naudojimas ir šalinimas gali būti laikomos atskiromis atitinkamų paslaugų rinkomis, nes būtent su šiomis veiklomis yra susiję nagrinėjami Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybių priimti sprendimai, kurie daro ar gali daryti įtaką tokias paslaugas teikiančių ūkio subjektų konkurencijos sąlygoms.

Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atliekų naudojimas – atliekų tvarkymo būdas, nurodytas šio įstatymo 2 priede, t. y. naudojimas kurui ar kitais būdais energijai gauti; tirpiklių naudojimas; organinių medžiagų perdirbimas (įskaitant kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus); metalų, metalų junginių, kitų neorganinių medžiagų perdirbimas ir kt. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad atliekų šalinimas – atliekų tvarkymo būdas, nurodytas šio įstatymo 3 priede, t. y. išvertimas ant žemės ar po žeme (pavyzdžiui, sąvartynuose); apdorojimas žemėje; giluminis įpurškimas; surinkimas į tvenkinius ant žemės paviršiaus; šalinimas specialiai įrengtuose sąvartynuose ir kt.

Pastebėtina, kad šios atliekų tvarkymo veiklos pagal savo pobūdį nėra pakeičiamos kitų atliekų tvarkymo veiklų, pavyzdžiui, atliekų surinkimo ir vežimo, atžvilgiu, nes apima vėlesnius fizinio atliekų tvarkymo etapus. Atliekų naudojimas ir perdirbimas taip pat nėra ir tarpusavyje pakeičiamos atliekų tvarkymo veiklos, nes apima kokybiškai skirtingus atliekų tvarkymo būdus. Atliekų naudojimo atveju atliekos yra tvarkomos tokiu būdu, kad jas ar jose esančias medžiagas būtų galima perdirbti ar kitu būdu panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį. Tuo tarpu atliekų šalinimo atveju atliekos nėra panaudojamos, o yra kaupiamos arba sunaikinamos.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjami Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybių priimti sprendimai, kuriais pavestos tam tikros funkcijos atitinkamai Klaipėdos RATC, Šiaulių RATC, Telšių RATC ir Utenos RATC, daro ar gali daryti įtaką atitinkamas komunalinių atliekų naudojimo ir komunalinių atliekų šalinimo paslaugas teikiantiems ūkio subjektams.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad geografinė teritorija (geografinė rinka) tai teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjami savivaldybių sprendimai perduoti regioniniams atliekų tvarkymo centrams tam tikras funkcijas komunalinių naudojimo ir komunalinių atliekų šalinimo srityje yra susiję su bendrais savivaldybių veiksmais organizuojant bendras regionines atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant bendrus komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, darytina išvada, kad komunalinių atliekų naudojimas ir šalinimas (komunalinių atliekų apdorojimas) yra organizuojamas atliekų tvarkymo regionų mastu. Be to, pastebėtina ir tai, kad Strateginio atliekų tvarkymo plano (2007-10-31 redakcija) 95 punkte nurodyta, kad savivaldybių teritorijose susidariusios komunalinės atliekos turėtų būti tvarkomos tik to atliekų tvarkymo regiono, kuriam priklauso savivaldybė, regioniniuose infrastruktūros objektuose (nepavojingų atliekų sąvartynas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės ir kt.). Nagrinėjamu atveju komunalinių atliekų tvarkymo regionai atitinka Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Utenos apskričių teritorijas. Dėl šios priežasties atitinkamos geografinės rinkos apibrėžtinos kaip Klaipėdos apskrities teritorija, Šiaulių apskrities teritorija, Telšių apskrities teritorija bei Utenos apskrities teritorija.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamos atitinkamos rinkos yra komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugos Klaipėdos apskrityje, komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugos Šiaulių apskrityje, komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugos Telšių apskrityje bei komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugos Utenos apskrityje (toliau – komunalinių atliekų naudojimas ar šalinimas atitinkamose apskrityse). Atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, šiose atitinkamose rinkose konkurentais laikytini ūkio subjektai, kurie teikia komunalinių atliekų naudojimo ar šalinimo paslaugas atitinkamose apskrityse, t. y. Klaipėdos RATC, Šiaulių RATC, Telšių RATC ir Utenos RATC; bei šias paslaugas galintys teikti kiti ūkio subjektai, kurie turi ar gali įgyti atitinkamus leidimus ir licencijas šioms paslaugoms teikti nurodytose apskrityse.

Vertinant, ar nagrinėjamais savivaldybių sprendimais buvo diskriminuojami ar privilegijuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės, būtina įvertinti, kuriais konkrečiais nagrinėjamais sprendimais savivaldybės pavedė šių paslaugų teikimą regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta tyrimo metu, ne visos nagrinėjamų savivaldybių sprendimų ar jų pagrindu sudarytų sutarčių nuostatos patvirtina pavedimą būtent regioniniams atliekų tvarkymo centrams teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, toliau nagrinėjamos tos savivaldybių sprendimų ir/ar jų pagrindu sudarytų sutarčių nuostatos, kuriomis toks pavedimas yra aiškiai išreikštas:

1) Klaipėdos miesto savivaldybės 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-79 pagrindu sudarytos sutarties 32 punktas;

2) Kretingos rajono savivaldybės 2006-08-31 sprendimo Nr. T2-221 1.1 punktas ir šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties 1.1 ir 2.1.1 punktai;

3) Neringos savivaldybės 2006-06-27 sprendimo Nr. T1-124 1.1 ir 1.2 punktai ir šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties 1.1 ir 2.1 punktai;

4) Palangos miesto savivaldybės 2007-10-25 sprendimo Nr. T2-235 pagrindu sudarytos sutarties 32 punktas;

5) Skuodo rajono savivaldybės 2006-01-01 sprendimo Nr. T9-83 1.1 ir 1.2 punktai ir šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties 1.1 ir 2.1 punktai;

6) Šilutės rajono savivaldybės 2006-06-22 sprendimo Nr. T1-1181 1.1 ir 1.2 punktai ir šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties 1.1 ir 2.1 punktai;

7) Akmenės rajono savivaldybės 2006-05-24 sprendimo Nr. T-85 pagrindu sudarytos sutarties 7.1 punktas;

8) Joniškio rajono savivaldybės 2007-01-25 sprendimo Nr. T-1 pagrindu sudarytos sutarties 13.8 punktas;

9) Kelmės rajono savivaldybės 2006-06-19 sprendimo Nr. T-172 pagrindu sudarytos sutarties 18 punktas;

10) Pakruojo rajono savivaldybės 2006-11-23 sprendimo Nr. T-330 pagrindu sudarytos sutarties 20 punktas;

11) Radviliškio rajono savivaldybės 2006-12-21 sprendimo Nr. T-948 pagrindu sudarytos sutarties 7.1 punktas;

12) Šiaulių miesto savivaldybės 2006-06-29 sprendimo Nr. T-210 pagrindu sudarytos sutarties 13.8 punktas;

13) Mažeikių rajono savivaldybės 2005-04-28 sprendimo Nr. T1-146 1.2, 1.4 ir 1.5 punktai;

14) Plungės rajono savivaldybės 2005-01-27 sprendimo Nr. T1-1-12 1.2, 1.3 ir 1.4 punktai;

15) Rietavo savivaldybės 2005-01-27 sprendimo Nr. T1-2 1.2 ir 1.3 punktai;

16) Telšių rajono savivaldybės 2005-02-25 sprendimo Nr. 052 1.2 ir 1.3 punktai.

Toliau šiame nutarime šie sprendimai įvardinami kaip nagrinėjami savivaldybių sprendimai pavesti komunalinių atliekų naudojimą ir šalinimą regioniniams atliekų tvarkymo centrams.

Vertinant aukščiau nurodytus savivaldybių sprendimus, pastebėtina, kad savivaldybės komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugų teikimą pavedė regioniniams atliekų tvarkymo centrams priimdamos dvejopo pobūdžio sprendimus, t. y. arba tiesiogiai pavesdamos jiems teikti konkrečias atitinkamas komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo paslaugas; arba pavesdamos jiems eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimui ir šalinimui reikalingus komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektus, pavyzdžiui, sąvartynus, kompostavimo aikšteles ir kt. Pastebėtina, kad nagrinėjamuose savivaldybių sprendimuose naudojamos skirtingos tokio pobūdžio formuluotės neturi esminės įtakos tokių sprendimų vertinimui Konkurencijos įstatymo prasme, nes vienu atveju, jais yra tiesiogiai nurodoma, kad tam tikras regioninis atliekų tvarkymo centras naudos ir/ar šalins komunalines atliekas. Kitu atveju analogiškas pavedimas suformuluojamas per pavedimus regioniniams atliekų tvarkymo centrams, susijusius su atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros objektais, t. y. pavedimais juos eksploatuoti.

Pastaruoju atveju papildomai pastebėtina, kad, kaip jau paaiškinta aukščiau, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimas sietinas su tam tikros ūkinės veiklos teikiant viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas vykdymu, taigi, ir šių infrastruktūros objektų eksploatavimas vertintinas kaip pavedimas regioniniams atliekų tvarkymo centrams teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas šiuose objektuose. Šie komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektai iš esmės yra reikalingi tam, kad būtų tinkamai vykdomas komunalinių atliekų naudojimas ir šalinamas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad galimybė naudotis minėtais regioninės atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros įrenginiais yra viena iš esminių sąlygų, be kurios ūkio subjektai negalėtų vykdyti atitinkamos komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos. Tuo tarpu nagrinėjamais savo sprendimais savivaldybės, pavedusios regioniniams atliekų tvarkymo centrams eksploatuoti šiuos objektus, užkirto galimybes kitiems ūkio subjektams savo vykdomai atitinkamai komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo veiklai naudoti tuos pačius atliekų tvarkymo infrastruktūros objektus, tokiu būdu taip pat atimdamos ir galimybes užsiimti minėta veikla.

Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad savivaldybės savo sprendimais be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros pavesdamos komunalinių atliekų naudojimą ir/ar šalinimą vykdyti regioniniams atliekų tvarkymo centrams, neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės analogiškas paslaugas galintiems teikti ūkio subjektams. Tokiu būdu regioniniams atliekų tvarkymo centrams buvo suteiktos išimtinės teisės atitinkamų apskričių teritorijose vykdyti ūkinę veiklą – teikti komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo paslaugas.

Pastebėtina, kad išimtines teises suteikus vienam ūkio subjektui, kiti ūkio subjektai nebetenka galimybės patekti į atitinkamą rinką arba yra priversti pasitraukti iš jos. Tuo tarpu išimtines teises gavęs ūkio subjektas iš viso nesusiduria su konkurencija. Tokiu būdu išimtines teises gavusiam ūkio subjektui suteikiama akivaizdi privilegija kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir jam sudaromos išskirtinės sąlygos veikti atitinkamoje rinkoje. Taigi, nagrinėjami savivaldybių sprendimai pavesti regioniniams atliekų tvarkymo centrams regioninių komunalinių atliekų naudojimą ir šalinimą, vertintini kaip sprendimai, kuriais privilegijuojami regioniniai atliekų tvarkymo centrai, tuo pačiu diskriminuojant kitus komunalines atliekas galinčius naudoti ir šalinti ūkio subjektus, nes jiems sudaromos absoliučios kliūtys patekti į atitinkamą rinką ir teikti savo paslaugas joje.

Nagrinėjamos Klaipėdos, Šiaulių ir Telšių apskričių savivaldybės, prieš suteikdamos savo sprendimais išimtines teises be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros teikti viešąsias komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas atitinkamai Klaipėdos RATC, Šiaulių RATC ir Telšių RATC, turėjo įvertinti, ar analogiškas paslaugas galėtų teikti kiti atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai. Pastebėtina, kad, kaip nustatyta tyrimo metu, regioniniai atliekų tvarkymo centrai buvo įsteigti tam, kad po to, kai bus įrengti nauji regioninių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros objektai (regioniniai sąvartynai, kompostavimo aikštelės ir kt.), šie centrai pradėtų juos eksploatuoti, t. y. juos naudotų teikdami atitinkamas komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas – vykdytų ūkinę veiklą. Tuo tarpu kiti ūkio subjektai, iki to laiko teikę komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo paslaugas, prarado galimybes tokią veiklą vykdyti, nes naujų komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų eksploatavimas išimtinėmis teisėmis be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros buvo pavestas naujai įsteigtiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Tokiu būdu kitiems ūkio subjektams nebuvo sudarytos vienodos konkurencijos su regioniniais atliekų tvarkymo centrais sąlygos dėl galimybės teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas atitinkamose rinkose Klaipėdos, Šiaulių ir Telšių apskrityse. Pastebėtina, kad išimtinių teisių suteikimas regioniniams atliekų tvarkymo centrams be konkurso ar kitokios konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros ne tik neužtikrino sąžiningos konkurencijos tarp tokias pačias paslaugas teikiančių ar galinčių teikti ūkio subjektų, tačiau taip pat nesudaro galimybių kitiems ūkio subjektams laisvos konkurencijos teikiamomis galimybėmis pasinaudoti ir ateityje, ypač kai tokiu būdu išimtinės teisės yra suteikiamos aiškiai neapibrėžtam laikotarpiui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjami Klaipėdos, Šiaulių ir Telšių apskričių savivaldybių sprendimai be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros pavesti komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo paslaugų teikimą atitinkamai Klaipėdos RATC, Šiaulių RATC ir Telšių RATC privilegijuoja šiuos atliekų tvarkymo centrus, nes šiais sprendimais jiems buvo suteiktos išimtinės teisės vykdyti ūkinę veiklą – komunalinių atliekų naudojimą ir šalinimą – tam tikroje apskrityje. Tuo tarpu kiti ūkio subjektai, galintys teikti analogiškas paslaugas tokiais savivaldybių sprendimais diskriminuojami, nes jiems nesudarytos galimybės pasinaudoti vienodomis su regioniniais atliekų tvarkymo centrais sąlygomis ir sąžiningos konkurencijos teikiamomis veiklos atitinkamose rinkose galimybėmis.

Pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį savivaldos institucijų sprendimai, kurie sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, gali būti pateisinami tik tokiu atveju, jei skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Taigi, ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar nagrinėjami savivaldybių sprendimai, kuriais sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos atitinkamose komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo rinkose konkuruojantiems ūkio subjektams, nėra sąlygoti Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymo.

Kaip jau paaiškinta aukščiau, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijos, kurias savivaldybės gali perduoti regioniniams atliekų tvarkymo centrams savo nuožiūra, nesutampa su savivaldybių pavedimais regioniniams atliekų tvarkymo centrams vykdyti konkrečią komunalinių atliekų tvarkymo veiklą, nagrinėjamu atveju – komunalinių atliekų naudojimą ir/ar šalinimą. Pastarieji pavedimai yra sietini ne su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimu, bet su komunalinės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu, t. y. ūkinės veiklos teikiant komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas vykdymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, būtina įvertinti, ar Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos nenumato savivaldybėms pareigos, kurios vykdymo neįmanoma išvengti, be konkurso ar kitos konkurencijos galimybes užtikrinančios procedūros pavesti komunalinių atliekų naudojimą ir šalinimą regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Šiuo tikslu buvo atsižvelgta į Atliekų tvarkymo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo bei Koncesijų įstatymo nuostatas.

Atliekų tvarkymo įstatymas yra pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis atliekų tvarkymą, įskaitant ir savivaldybių funkcijas organizuojant šią veiklą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra savivaldybių pareiga, susijusi su atliekų tvarkymo organizavimu – savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Tuo tarpu šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje yra numatytos savivaldybės teisės, susijusios su sprendimais dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo, t. y. atitinkamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų, šiuo atveju – komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo teikimo. Šio įstatymo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybė gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Taip pat nurodyta, kad savivaldybė gali organizuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą.

Atsižvelgus į šias Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad savivaldybės turi teisę pasirinkti, kaip organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, tačiau šio įstatymo nuostatos niekaip nesąlygoja būtinybės, organizuojant komunalinių atliekų naudojimą ir jų šalinimą savivaldybių teritorijose, sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas tokia veiklą galintiems vykdyti ūkio subjektams. Taigi, ir nagrinėjamų savivaldybių sprendimų nuostatos, kuriomis suteiktos išimtinės teisės atitinkamiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams teikti komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo paslaugas tam tikros apskrities teritorijoje, tuo absoliučiai apribojant kitų ūkio subjektų galimybes veikti nagrinėjamose atitinkamose rinkose, negali būti pateisinamos Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų vykdymu.

Šias Konkurencijos tarybos išvadas taip pat patvirtina ir Vietos savivaldos įstatymas. Kaip jau minėta, savivaldybės organizuoja, administruoja viešųjų paslaugų teikimą. Nagrinėjamos situacijos kontekste yra svarbios šių Vietos savivaldos įstatymo straipsnių nuostatos, kurios nustato pagrindinius viešųjų paslaugų teikėjų parinkimo principus. Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia. Jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad savivaldybės administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą, nustatydamos šių paslaugų teikimo būdus, taisykles ir režimą, steigdamos savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendinamos viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės.

Taigi, vadovaudamosios Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, nagrinėjamos savivaldybės privalėjo įsitikinti, kad viešųjų paslaugų – komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo (naujų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų eksploatavimo) – negali teikti jau atitinkamą veiklą vykdantys ūkio subjektai ir, tik įsitikinusios, kad galinčių teikti tokias paslaugas ūkio subjektų nėra, ar kad jie dėl kokių nors priežasčių negali tokių paslaugų teikti ekonomiškai ir geros kokybės (eksploatuojant tuos pačius regioninės atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektus), savivaldybės galėjo pavesti šių paslaugų teikimą naujai įsteigtiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad Vietos savivaldos įstatymas nenumato tokių reikalavimų savivaldybėms, kuriuos vykdydamos jos negalėtų išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo atitinkamose komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo rinkose veikiantiems ūkio subjektams, taigi, ir nepateisina nagrinėjamų savivaldybių sprendimais sudaryto konkurencijos ribojimų.

Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios savivaldybės regioniniams atliekų tvarkymo centrams pavedė teikti komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo paslaugas, suteikdamos jiems koncesijas be konkurso, aptartinas ir Koncesijų įstatymas, kuriame yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant koncesija gali būti suteikiama be viešo konkurso.

Koncesijų įstatymo 17 straipsnyje yra nurodytos aplinkybės, kurioms esant koncesijos gali būti suteikiamos be konkurso. Viena iš tokių aplinkybių šio straipsnio 3 punkte nurodyta, kad koncesija be konkurso gali būti suteikta, jei dėl turimų išimtinių teisių teikti viešąsias paslaugas, kurios yra suteiktos teisės akto, atitinkančio Europos Bendrijos steigimo sutartį, yra tik vienas įmanomas viešųjų paslaugų, dėl kurių suteikiama koncesija, teikimo šaltinis ir nėra kitos alternatyvos. Pastebėtina, kad šiuo pagrindu savivaldybės neturi teisės regioniniams atliekų tvarkymo centrams be viešo konkurso suteikti koncesijos komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugoms teikti, nes jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra vieninteliai ūkio subjektai galintys teikti šias viešąsias paslaugas, taigi, ir joks teisės aktas nenumato, kad šie centrai turi išimtines teises tokias paslaugas teikti. Pagal Koncesijų įstatymo 17 straipsnio 6 punktą koncesija gali būti suteikta be konkurso, kai koncesijos projektas yra ne mažiau kaip 50 procentų finansuojamas užsienio institucijos ar valstybės palankesnėmis sąlygomis, negu koncesijos suteikimo metu Lietuvoje esančios rinkos sąlygos. Šis pagrindas taip pat nesuteikia savivaldybėms teisės regioniniams atliekų tvarkymo centrams be viešo konkurso suteikti koncesijos komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugoms teikti, nes, kaip nustatyta tyrimo metu, pagal finansinius memorandumus finansuojami ne nagrinėjamų viešųjų paslaugų – komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo – teikimas, o regioninių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros objektų (regioninių sąvartynų, kompostavimo aikštelių ir kt.) įrengimas. Tuo tarpu šių įrenginių eksploatavimas, t. y. minėtų paslaugų teikimas, yra finansuojamas vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintu principu „teršėjas moka“, t. y. visas komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas apmoka atliekų turėtojai. Koncesijų įstatymo 17 straipsnio 7 punkte numatyta galimybė suteikti koncesiją be konkurso, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai ar paslaugos, kurių nebuvo galima numatyti sudarant pirminę koncesijos sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai negalima atskirti nuo pradinės koncesijos sutarties. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju taip pat negali būti pagrindu suteikti koncesijas regioniniams atliekų tvarkymo centrams be konkurso, nes nagrinėjamos savivaldybės neskelbė viešų konkursų pirminėms koncesijų sutartims sudaryti.

Šių Koncesijų įstatymo nuostatų analizė tik patvirtina, kad nagrinėjami savivaldybių sprendimai, kuriais išimtinės teisės teikti komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo paslaugas be konkurso ar kitos konkurencijos galimybes užtikrinančios procedūros suteiktos regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir tokiu būdu sudarytos skirtingas konkurencijos sąlygas tokias paslaugas galintiems teikti ūkio subjektams, negali būti pateisinti Koncesijų įstatyme numatytų reikalavimų vykdymu.

Papildomai pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas monopolizuoti rinką bei numatyta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias Konstitucijos nuostatas, 1999-10-06 nutarime konstatavo, kad konstitucinės sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. Teismas pažymėjo, kad negalima įstatymu suteikti ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors ūkio srityje. Kadangi konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas, t. y. leidžiama viskas, kas nėra draudžiama, šis teismas nurodė, kad asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama tik tada, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, o įstatyme numatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai ir aiškiai suformuluoti.

Analogiškai aiškintinas ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas savivaldos institucijoms užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Savivaldybės savo sprendimais be aiškaus įstatyme numatyto pagrindo negali uždrausti ūkio subjektams ar apriboti jų galimybes užsiimti tam tikra ūkine veikla. Tuo tarpu nagrinėjamos savivaldybės nepagrįstai ir neteisėtai savo sprendimais neužtikrino sąžiningos konkurencijos tarp ūkio subjektų sąlygų, nes šių sprendimų pagrindu suteikė išimtines teises komunalinių atliekų naudojimą ir/ar šalinimą vykdyti regioniniams atliekų tvarkymo centrams, nei prieš suteikdama išimtines teises, nei po to nesudarydama galimybių kitiems ūkio subjektams pasinaudoti vienodomis su šiais centrais sąlygomis ir sąžiningos konkurencijos teikiamomis veiklos atitinkamoje rinkoje galimybėmis.

Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad, prieš suteikdamos išimtines teises bet kokiems ūkio subjektams be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, savivaldybės turėtų įvertinti galimybes šių paslaugų teikimą organizuoti tokiu būdu, kad nebūtų absoliučiai apribojamos kitų ūkio subjektų konkurencijos teikiant šias paslaugas galimybės. Tokią nuomonę patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2007-11-10 sprendime administracinėje byloje Nr. A²-32/2007 konstatavęs, kad, nesant atitinkamų leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančių teisės nuostatų, savivaldybė privalo tokių leidimų išdavimo klausimais vadovautis bendrais teisės principais, tarp jų ir nediskriminavimo bei konstituciniu konkurencijos laisvės principu. Taigi, ir nagrinėjamu atveju savivaldybės bet kuriuo atveju privalėjo vadovautis minėtais nediskriminavimo ir konkurencijos laisvės principais ir užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugų teikimo srityje. Tuo tarpu tokių konkurencijos sąlygų skirtumų sudarymas, koks buvo sudarytas nagrinėjamais savivaldybių sprendimais, nebuvo sąlygotas Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymo, nes nei Atliekų tvarkymo įstatymas, nei kiti įstatymai nenumatė ir nenumato pareigos savivaldybėms būtent tokiu būdu organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą, šiuo atveju – komunalinių atliekų naudojimą bei šalinimą. Priešingai, Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje yra numatyti būdai, kurie gali užtikrinti ūkio subjektams vienodas sąlygas konkuruoti atitinkamose rinkose ir vienodomis sąlygomis pasinaudoti galimybėmis veikti jose, pavyzdžiui, savivaldybės gali organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių surinkimą ir tvarkymą, organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Neringos savivaldybė, Palangos miesto savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė, Šilutės rajono savivaldybė, Akmenės rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė, Mažeikių rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė ir Telšių rajono savivaldybė savo priimtais sprendimais ir/ar jų pagrindu sudarytomis sutartimis be konkurso ar kitos konkurenciją užtikrinančios procedūros pavedė atitinkamai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ teikti komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo paslaugas išimtinėmis teisėmis ir tokiu būdu privilegijavo regioninius atliekų tvarkymo centrus bei diskriminavo kitus, analogišką veiklą galinčius vykdyti ūkio subjektus, sudarydamos skirtingas konkurencijos atitinkamose rinkose sąlygas. Šios savivaldybės neužtikrino sąžiningos konkurencijos tarp ūkio subjektų sąlygų nei prieš suteikdamos išimtines teises regioniniams atliekų tvarkymo centrams, nei po to nesudarydamos galimybių kitiems ūkio subjektams pasinaudoti vienodomis su šiais centrais veiklos sąlygomis ir sąžiningos konkurencijos teikiamomis veiklos atitinkamoje rinkoje galimybėmis.

Tokiais sprendimais šios savivaldybės pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgdama į tyrimo metu surinktą informaciją bei pateiktus nagrinėtos situacijos paaiškinimus, Konkurencijos taryba pateikia papildomus komentarus bei rekomendacijas, susijusius su regioninių atliekų tvarkymo centrų veikla bei regioninių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo.

Pirmiausiai Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimo metu analizuojant savivaldybių priimtus sprendimus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymu, pastebėta, jog daug neaiškumo sukelia netikslus atskirų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų įvardinimas. Atsižvelgus į Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą atliekų tvarkymo sąvoką, akivaizdu, kad atliekų tvarkymas apima kelias savo pobūdžiu skirtingas veiklas – komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, rūšiavimą, šalinimą ir kt. Šių paslaugų teikimas, atsižvelgus į jų pobūdį, gali būti organizuojamas skirtingai, atitinkamai nustatant ir skirtingas šių veiklų teikimo sąlygas. Tuo tarpu savivaldybės savo sprendimuose dažnai naudoja bendrą – atliekų tvarkymo – sąvoką, nepriklausomai nuo to, kad tam tikras konkretus sprendimas yra susijęs su tik viena konkrečia atliekų tvarkymo veikla, pavyzdžiui, komunalinių atliekų surinkimu. Be to, savivaldybių sprendimuose ne visais atvejais yra aišku, kokiu konkrečiu būdu yra organizuojamas konkrečių atliekų tvarkymo paslaugų teikimas, nurodant kelis galimus alternatyvius tokių paslaugų teikimo organizavimo būdus, pavyzdžiui, kad komunalinių atliekų surinkimą organizuoja arba vykdo regioninis atliekų tvarkymo centras. Pastebėtina, kad tokia formuluotė nesukuria pakankami teisinio tikrumo, nes nėra aišku, nuo kieno valios priklauso galutinis pasirinkimas ir kokios aplinkybės jį gali lemti. Taigi, savivaldybėms siūlytina savo sprendimuose visada aiškiai nurodyti, su kokia konkrečia atliekų tvarkymo veikla yra susijęs tam tikras sprendimas ir kokiu konkrečiu būdu ši veikla yra organizuojama. Tokiu būdu bus aiškiau reglamentuojamas atskirų atliekų tvarkymo veiklų teikimas tiek ūkio subjektams, tiek kitiems asmenims ar įstaigoms, nagrinėjančioms tokius savivaldybių sprendimus.

Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į tai, kad šiame nutarime padarytos išvados savaime neužkerta galimybių regioniniams atliekų tvarkymo centrams patiems vykdyti ūkinę veiklą komunalinių atliekų tvarkymo srityje. Atsižvelgus į šiame nutarime pateiktus paaiškinimus ir padarytas išvadas yra akivaizdu, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme yra svarbus vienodų konkurencijos sąlygų užtikrinimas bet kokios ūkinės veiklos vykdymo srityje. Tai reiškia, kad svarbu ne tai, koks ūkio subjektas tam tikrą ūkinę veiklą vykdo, bet tai, kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis tai yra daroma. Šiuo atveju regioniniams atliekų tvarkymo centrams savivaldybės suteikė išimtines teises teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, visiškai nesudarydamos galimybių kitiems ūkio subjektams konkuruoti su šiais centrais dėl tokių pačių paslaugų teikimo, nes išimtinės teisės buvo suteiktos be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros. Jei tokiu būdu išimtinės teisės būtų suteiktos kitam konkrečiam ūkio subjektui, tai Konkurencijos tarybos išvadoms įtakos neturėtų, nes bet kokiu atveju nebūtų užtikrintos vienodos konkurencijos sąlygos visiems ūkio subjektams. Atsižvelgus į šiame nutarime padarytas išvadas, pabrėžtina, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai turi teisę vykdyti ūkinę veiklą atliekų tvarkymo srityje, tačiau tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti ūkio subjektai. Tuo tarpu pavedimas be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros regioniniam atliekų tvarkymo centrui ar kitam konkrečiam ūkio subjektui teikti tam tikras konkrečias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (įskaitant ir kitas, o ne tik šiame tyrime nagrinėtas atliekų šalinimo ir naudojimo paslaugas) išimtinėmis teisėmis galimas tik išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų nenutrūkstamumo ir prieinamumo, t. y. paaiškėjus, kad nėra jokio kito ūkio subjekto, galinčio teikti tokias paslaugas, arba kiti ūkio subjektai negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės.

Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į tai, kad šiame nutarime padarytos išvados nedaro įtakos regioninių atliekų tvarkymo centrų, kaip galutinių naudos gavėjų pagal finansinius memorandumus, pareigoms, susijusioms su lėšų naudojimu reikalavimus atitinkančių įrenginių statybai ir senų sąvartynų uždarymui, bei paskolų, paimtų visiškam finansuojamų projektų įgyvendinimui, grąžinimu. Šiame nutarime padarytos išvados ir savivaldybėms nustatyti įpareigojimai nėra susiję su finansuojamų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų įrenginių paskirties ar naudojimo pobūdžio pakeitimu. Be to, atsižvelgus į tyrimo metu atliktą atliekų tvarkymo įkainių analizę, manytina, kad šiame nutarime nustatyti įpareigojimai neturi įtakos galimybėms iš atliekų tvarkymo įkainių padengti komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudoms, patiriamoms iš atliekų tvarkymo sistemos veiklų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 36 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad žemiau nurodytų Klaipėdos apskrities savivaldybių priimtų sprendimų ir/ar jų pagrindu sudarytų sutarčių nuostatos, kiek jos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, nesudarant vienodų konkurencijos sąlygų kitiems ūkio subjektams teikti šias paslaugas, prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams:

1.1. Klaipėdos miesto savivaldybės 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-79 pagrindu sudarytos sutarties 32 punktas;

1.2. Kretingos rajono savivaldybės 2006-08-31 sprendimo Nr. T2-221 1.1 punktas bei šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties 1.1 ir 2.1.1 punktai;

1.3. Neringos savivaldybės 2006-06-27 sprendimo Nr. T1-124 1.1, ir 1.2 punktai bei šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties 1.1 ir 2.1 punktai;

1.4. Palangos miesto savivaldybės 2007-10-25 sprendimo Nr. T2-235 pagrindu sudarytos sutarties 32 punktas;

1.5. Skuodo rajono savivaldybės 2006-01-01 sprendimo Nr. T9-83 1.1 ir 1.2 punktai bei šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties 1.1 ir 2.1 punktai;

1.6. Šilutės rajono savivaldybės 2006-06-22 sprendimo Nr. T1-1181 1.1 ir 1.2 punktai bei šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties 1.1 ir 2.1 punktai.

2. Pripažinti, kad žemiau nurodytų Šiaulių apskrities savivaldybių priimtų sprendimų ir/ar jų pagrindu sudarytų sutarčių nuostatos, kiek jos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, nesudarant vienodų konkurencijos sąlygų kitiems ūkio subjektams teikti šias paslaugas, prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams:

2.1. Akmenės rajono savivaldybės 2006-05-24 sprendimo Nr. T-85 pagrindu sudarytos sutarties 7.1 punktas;

2.2. Joniškio rajono savivaldybės 2007-01-25 sprendimo Nr. T-1 pagrindu sudarytos sutarties 13.8 punktas;

2.3. Kelmės rajono savivaldybės 2006-06-19 sprendimo Nr. T-172 pagrindu sudarytos sutarties 18 punktas;

2.4. Pakruojo rajono savivaldybės 2006-11-23 sprendimo Nr. T-330 pagrindu sudarytos sutarties 20 punktas;

2.5. Radviliškio rajono savivaldybės 2006-12-21 sprendimo Nr. T-948 pagrindu sudarytos sutarties 7.1 punktas;

2.6. Šiaulių miesto savivaldybės 2006-06-29 sprendimo Nr. T-210 pagrindu sudarytos sutarties 13.8 punktas;

3. Pripažinti, kad žemiau nurodytų Telšių apskrities savivaldybių priimtų sprendimų ir/ar jų pagrindu sudarytų sutarčių nuostatos, kiek jos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, nesudarant vienodų konkurencijos sąlygų kitiems ūkio subjektams teikti šias paslaugas, prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams:

3.1. Mažeikių rajono savivaldybės 2005-04-28 sprendimo Nr. T1-146 1.2, 1.4 ir 1.5 punktai;

3.2. Plungės rajono savivaldybės 2005-01-27 sprendimo Nr. T1-1-12 1.2, 1.3 ir 1.4 punktai;

3.3. Rietavo savivaldybės 2005-01-27 sprendimo Nr. T1-2 1.2 ir 1.3 punktai;

3.4. Telšių rajono savivaldybės 2005-02-25 sprendimo Nr. 052 1.2 ir 1.3 punktai.

4. Nesant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo sudėties, bylą nutraukti šiose dalyse:

4.1. dėl Anykščių rajono savivaldybės, Ignalinos rajono savivaldybės, Molėtų rajono savivaldybės, Utenos rajono savivaldybės, Visagino savivaldybės ir Zarasų rajono savivaldybės sprendimų dėl funkcijų perdavimo UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“;

4.2. dėl Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimų dėl funkcijų perdavimo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“;

4.3. dėl Šiaulių rajono savivaldybės sprendimų dėl funkcijų perdavimo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“.

5. Įpareigoti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas savivaldybes pakeisti nurodytas priimtų sprendimų ir/ar jų pagrindu sudarytų sutarčių nuostatas taip, kad jos neprieštarautų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

6. Pasiūlyti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas savivaldybes peržiūrėti visus su komunalinių atliekų tvarkymo veikla susijusius savo sprendimus (pavyzdžiui, atliekų tvarkymo taisykles), kiek jų nuostatos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu regioniniams atliekų tvarkymo centrams, ir, esant prieštaravimui Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, šias nuostatas atitinkamai pakeisti.

7. Įpareigoti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1, 2 ir 3 punkte nurodytas savivaldybes joms šio nutarimo rezoliucinės dalies 5 punkte nustatytus įpareigojimus įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir per 14 dienų nuo šių pareigojimų įvykdymo apie tai pranešti Konkurencijos tarybai, pateikiant įvykdymą patvirtinančius įrodymus.

 

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas

 

---