DĖL TAKSI PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ASOCIACIJOS IR TAKSI PASLAUGAS VILNIAUS MIESTE TEIKIANČIŲ ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKŲ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš

Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno;

Konkurencijos tarybos narių Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Gendriko Stuko;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant: Konkurencijos tarybos valstybės tarnautojams Algirdui Andriuškevičiui, Aristidui Maurukui, Sauliui Pabarčiui, Dariui Jušinskui, Jūratei Šovienei;

proceso šalims: Taksi paslaugų teikėjų asociacijos atstovui Robertui Braziui, UAB „Martono taksi“ atstovui Ričardui Kriukovui, Taksi paslaugų teikėjų asociacijos ir UAB „Martono taksi“ atstovui Mindaugui Vaičiūnui, UAB „Martonas“ atstovui Rimui Lekiui, UAB „Argilta“ atstovui Romui Renkatišek, UAB „Romerta“ atstovams Romualdui Bieliauskui, Audronei Petronytei, UAB „Greitvila“ atstovui Jonui Barišauskui, UAB „Kobla“ atstovui Zbiček Blaževič, UAB „Merseros autotransportas“ atstovei Jelenai Zujevienei, UAB „Rodlen“ atstovui Rolandui Zujevui, UAB „Transmoderna“ atstovui Algiui Petkevičiui, UAB „Artaksa“ atstovams Artūrui Bumbuliui, Česlovui Bakulai;

Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Taksi paslaugų teikėjų asociacijos ir taksi paslaugas Vilniaus mieste teikiančių ūkio subjektų veikų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

Posėdyje nedalyvavo šių ūkio subjektų, įtariamų Konkurencijos įstatymo pažeidimu, atstovai:

UAB „Autovisatos taksi“ - apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota Konkurencijos tarybos registruotu raštu Nr.45, įteiktu 2005-01-25;

UAB „Fiakras ir Ko“ - apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota Konkurencijos tarybos registruotais raštais Nr.48 ir Nr.49, įteiktais atitinkamai 2005-01-25 ir 2005-01-26;

UAB „Kablasta“ - apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota Konkurencijos tarybos registruotais raštais Nr.34 ir Nr.35, įteiktais atitinkamai 2005-01-25 ir 2005-01-26;

UAB „Taksvija“ - apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota Konkurencijos tarybos registruotais raštais Nr.38 ir Nr.39, įteiktais 2005-01-25;

UAB „Tanagros taksi“ - apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota Konkurencijos tarybos registruotu raštu Nr.40, įteiktu 2005-01-25.

Be to, Konkurencijos taryba apie posėdžio vietą ir laiką informavo 2005-01-25 dienraštyje „Respublika“.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas buvo pradėtas Konkurencijos tarybos 2004-10-06 nutarimu Nr.1S-149, Konkurencijos tarybos iniciatyva. Tyrimo metu buvo nagrinėjama, ar Vilniaus mieste taksi paslaugas teikiantys ūkio subjektai bei jų asociacija nepažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų.

Tyrimo metu nustatyta, jog 2004-08-06 dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ buvo išspausdintas straipsnis „Taksistai užsimojo kirsti per keleivių kišenę“, kuriame UAB „Martono taksi“ direktorius R.Kriukovas teigia, kad bus didinami taksi paslaugų įkainiai.

2004-09-22 agentūros ELTA pranešime buvo nurodyta, kad Vilniaus taksi bendrovės nuo spalio mėn. pradžios ketina didinti įkainius. Minėtame pranešime cituojamas Taksi paslaugų teikėjų asociacijos (toliau - asociacija) prezidentas R.Brazys, kuris teigia, kad „<...> asociacijos paskutiniame susirinkime buvo kalbėta apie tai, kad daugelis įmonių nuo spalio pirmosios ruošiasi kelti įkainius <...>“.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2004-09-24 įvyko taksi paslaugas Vilniaus mieste teikiančių įmonių susirinkimas, kuriame buvo derinamos taksi paslaugų kainos. Jame dalyvavo UAB „Greitvila“, UAB „Romerta“, UAB „Merseros autotransportas“, UAB „Kablasta“, UAB „Autovisatos taksi“, UAB „Taksvija“, UAB „Fiakras ir Ko“, UAB „Martono taksi“, UAB „Kobla“, UAB „Tanagros taksi“, UAB „Argilta“ bei UAB „Transmoderna“. Minėti ūkio subjektai konkuruoja tarpusavyje siūlydami taksi paslaugas Vilniaus mieste.

Taip pat nustatyta, kad minėti ūkio subjektai (dauguma nuo 2004-10-01) nustatė naujas taksi paslaugų (pagal iškvietimą) kainas. UAB „Transmoderna“ 2004-10-01 pradėjo taikyti naujas taksi paslaugų kainas - 1 Lt/km, įsėdimo mokestis - 2 Lt, prieš tai taikyta - 0,89 Lt/km, įsėdimo mokestis - 1,29 Lt. UAB „Kablasta“ 2004-10-01 pradėjo taikyti naujas taksi paslaugų kainas - 1 Lt/km, įsėdimo mokestis - 2 Lt, prieš tai taikyta - 0,65 Lt/km, įsėdimo mokestis - 1,30 Lt. UAB „Argilta“ 2004-09-20 pradėjo taikyti naujas taksi paslaugų kainas - 1 Lt/km, įsėdimo mokestis - 2 Lt. UAB „Merseros autotransportas“ 2004-10-01 pradėjo taikyti naujas taksi paslaugų kainas - 1,20 Lt/km, įsėdimo mokestis - 2 Lt, prieš tai taikyta - 1 Lt/km, įsėdimo mokestis - 1,30 Lt. UAB „Kobla“ 2004-10-01 pradėjo taikyti naujas taksi paslaugų kainas - 1 Lt/km, įsėdimo mokestis - 2 Lt, prieš tai taikyta - 0,65 Lt/km, įsėdimo mokestis - 1,30 Lt. UAB „Tanagros taksi“ 2004-10-01 pradėjo taikyti naują taksi paslaugos kainą - 0,99 Lt/km, 2004-10-06 padidino įsėdimo mokestį nuo 1,30 Lt iki 2 Lt. UAB „Taksvija“ 2004-09-28 pradėjo taikyti naujas taksi paslaugų kainas - 1 Lt/km, įsėdimo mokestis - 2 Lt, prieš tai taikyta - 0,70 Lt/km, įsėdimo mokestis - 1,30 Lt. UAB „Autovisatos taksi“ 2004-09-27 pradėjo taikyti naujas taksi paslaugų kainas - 1 Lt/km (prieš tai taikyta - 0,79 Lt/km), įsėdimo mokestis - 2 Lt. UAB „Romerta“ 2004-10-01 pradėjo taikyti naujas taksi paslaugų kainas - nuo 1 iki 1,50 Lt/km, įsėdimo mokestis - nuo 1,30 iki 2 Lt. UAB „Fiakras ir Ko“ 2004-09-30 pradėjo taikyti naujas taksi paslaugų kainas - 1 Lt/km (prieš tai taikyta 0,70 Lt/km), įsėdimo mokestis - 2 Lt. UAB „Greitvila“ 2004-10-01 pradėjo taikyti naujas taksi paslaugų kainas - 1 Lt/km, įsėdimo mokestis - 2 Lt, prieš tai taikyta - 0,70 Lt/km, įsėdimo ,mokestis - 1,30 Lt. UAB „Martono taksi“ 2004-10-01 pradėjo taikyti naujas taksi paslaugų kainas - 1,30 Lt/km, įsėdimo mokestis - 2 Lt, prieš tai taikyta - 1 Lt/km, įsėdimo mokestis - 1,30 Lt.

Žemiau pateikiami ūkio subjektų paaiškinimai patvirtina tai, kad asociacijos susirinkimuose buvo kalbama apie taksi paslaugų kainų didinimą.

Apklausiamas UAB „Greitvila“, vienos iš asociacijos steigėjų, atstovas nurodė, kad asociacijos susirinkime buvo kalbama apie taksi paslaugų kainų kėlimą. Taip pat teigė, kad asociacija siūlė jiems paskaičiuoti 1 km sąnaudas.

Asociacijos prezidentas R.Brazys nurodė, kad taksi paslaugas teikiančios įmonės buvo pasiskaičiavę keleivių vežimo taksi savikainą ir jog tokie duomenys buvo aptariami susirinkimų metu.

UAB „Merselita“ atstovas nurodė, kad 2004 m. rugsėjo mėn. vykusiuose asociacijos susirinkimuose buvo kalbama, kad vienas iš asociacijos siekių yra sutvarkyti tarifus - kad tarifai kitose šalyse yra vieno litro degalų kainos lygio.

UAB „Ritaksa“ atstovė nurodė, kad „R.Brazys telefonu ragino stoti į asociaciją, dėl tarifų didinimo po 1 Lt/km ir 2 Lt įsėdimo mokestis (siūlė didinti, bet prievartos nebuvo)“.

UAB „Taksodromas“ atstovas nurodė, kad asociacijos susirinkime UAB „Martono taksi“ vadovas R.Kriukovas išreiškė norą, kad taksi paslaugų tarifai būtų didinami.

UAB „Ekipažas“ atstovas nurodė, kad buvo pakviestas dalyvauti asociacijos susirinkime, ir jog asociacija siūlė tapti jos nare bei „<...> siūlė pertvarkyti paslaugų tarifus“.

Vilniaus taksi vežėjų asociacijos atstovas A.Moliboga nurodė, jog „susirinkimo metu (Martono organizuoto) kažkas paklausė, kas bus, jei kas nors nepakels tarifų - atsakymas p.Brazio - mes asociacijos vardu rašysime raštus į Sodrą, ekonominę policiją ir kt.“.

UAB „Aimagrė“ atstovas nurodė, jog 2004 m. rugsėjo mėn. asociacijos susirinkime „dėl tarifų buvo kalbama, kad jie yra per žemi <...>“.

UAB „Kablasta“, vienos iš asociacijos steigėjų, atstovas teigė, kad 2004-09-24 asociacijos susirinkime dėl taksi paslaugų tarifų „vežėjų nuomonės buvo skirtingos - vienas sakė, kad užtenka 70 cnt/km, kitas kad 90 cnt/km, dar kitas kad net 5 Lt ir pan.“.

UAB „Kobla“, vienos iš asociacijos steigėjų, atstovas nurodė, jog 2004-09-24 susirinkime dėl tarifų buvo kalbama, kad „<...> reikia didinti dėl kuro brangimo <...>“.

UAB „Kabrioletas“ atstovas teigė, kad „iki spalio 1 d. turėjo būti pakelti tarifai iki 1 Lt, įsėdimas - 2 Lt <...>“. Taip pat nurodė, kad UAB „Martono taksi“ „pakvietė kelias firmas, kurios nepakėlė tarifų <...> „ant kilimėlio“.

UAB „Litvega“ atstovas teigė, kad 2004-09-24 asociacijos susirinkimo metu asociacijos prezidentas R.Brazys bei UAB „Martono taksi“ direktorius R.Kriukovas siūlė „sutvarkyti tarifus“, nurodė, jog ant lentos buvo užrašyti: 1 km tarifas - nemažiau 1 Lt, įsėdimo mokestis - 2 Lt. Taip pat teigė, kad 2004-10-14 „<...> kvietė R.Brazys dėl informacijos apie tarifus pateikimo. Kadangi tuo pačiu metu patikrinimą asociacijos patalpose <...> vykdė Konkurencijos tarybos pareigūnai, susirinkimą vėliau - 11 val. pravedė UAB „Autovisata“ direktorius Gasiūnas. Norėjo informacijos dėl tarifų, teiravosi, kodėl įsėdimo mokestis mažesnis negu turi būti“.

Tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje pateikė pranešimą apie atliktą tyrimą. Pranešimo išvadose nurodoma, jog:

1. Taksi paslaugų teikėjų asociacija koordinavo Vilniaus mieste taksi paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiksmus, kurie yra draudžiami Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

2. UAB „Argilta“, UAB „Artaksa“, UAB „Autovisatos taksi“, UAB „Greitvila“, UAB „Fiakras ir ko“, UAB „Kobla“, UAB „Kablasta“, UAB „Martono taksi“, UAB „Merseros autotransportas“, UAB „Romerta“, UAB „Taksvija“, UAB „Tanagros taksi“ ir UAB „Transmoderna“ suderintais veiksmais nustatė taksi paslaugų kainas, tuo pažeisdamos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

2004-12-31 atsiliepimuose į tyrimo išvadas, bei posėdžio metu asociacijos ir UAB „Martono taksi“ atstovai teigė, jog ūkio subjektų veiksmai didinant taksi paslaugų kainas yra paralelinis elgesys, nes konkurentai sekė vienas kitu, be to toks elgesys yra ekonomiškai pagrįstas, nes sąlygotas paslaugos teikimo kaštų augimo. Taip pat teigė, kad tyrimo išvados grindžiamos asmenų, kurie turi priešišką interesą asociacijai ir jos nariams, parodymais. Nurodė, kad nebuvo Konkurencijos įstatymo pažeidimu įtariamų ūkio subjektų tarpusavio ryšių, bendradarbiavimo, nukreipto į paslaugos kainos didinimą. Taip pat nurodė, kad jau rugpjūčio mėn. UAB „Martono taksi“, kuri laikytina rinkos lydere, buvo aiškiai apsisprendusi padidinti savo paslaugų tarifus nuo rugsėjo mėnesio. Pažymėjo, kad tokią išvadą galima padaryti iš 2004-08-06 straipsnio dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ „Taksistai užsimojo kirsti per keleivių kišenę“, kur buvo viešai pareikšta, kad sprendimas jau yra priimtas, o konkurentai pasekė UAB „Martono taksi“ veiksmais. Teigė, kad pasisakymai spaudoje nebuvo raginimas kitiems kelti taksi paslaugų įkainius, tikslas buvo informuoti savo klientus, kad visa tai būtų atvira. Nurodė, kad buvo viešai paskelbę, kad nuo 2004 m. spalio 1 d. pakelia kainas ir kitiems ūkio subjektams nebuvo pagrindo abejoti tokiu pareiškimu.

Asociacijos prezidentas, be kita ko, teigė, kad tyrimas remiasi nesąžiningai dirbančių įmonių vadovų parodymais. Taip pat nurodė, kad anksčiau UAB „Martono taksi“ priklausė kitai asociacijai, kuriai vadovavo A.Moliboga, ir jog pastarasis, UAB „Martono taksi“ ir kai kurioms kitoms įmonėms įkūrus atskirą asociaciją, iš asmeninių paskatų davė priešiškus parodymus.

UAB „Transmoderna“ nurodė, kad taksi paslaugų kainų su niekuo nederino.

UAB „Romerta“ neigė dalyvavimą kainų derinime, nurodė, jog nuomonė išdėstyta atsiliepime Konkurencijos tarybai.

UAB „Argilta“ nurodė, kad bendrovė keleivius veža nuo 1999 m., vidutinė kaina buvo 1,04 Lt/km.

UAB „Greitvila“ nurodė, kad klausimo dėl kainų pakėlimo su kitais ūkio subjektais nederino.

UAB „Kobla“ nurodė, jog susitarimo dėl kainų pakėlimo nebuvo.

UAB „Merseros autotransportas“ nurodė, jog bendrovė yra savarankiška, jos sprendimų niekas negali įtakoti.

UAB „Rodlen“ nurodė, jog savarankiškai priima sprendimus paslaugų tarifų klausimais.

UAB „Martonas“ nurodė, jog kaltinimą dėl raginimo didinti kainas lėmė atskirų asmenų skundai.

UAB „Artaksa“ nurodė, jog bendrovė yra savarankiškas ūkio subjektas. Taip pat teigė, bendrovėje “<...> 2 litų įsėdimo mokestis - taip buvo įvestas iš tikrųjų, kai mes iš spaudos, interneto sužinojome, jog rinkos lyderis „Martono taksi“ (mes iš tikrųjų laikome, jog UAB „Martono taksi“ yra rinkos lyderis), ketina kelti kainą, mes irgi pakėlėm įsėdimo mokestį iki 2 litų”. Tyrimo metu nustatyta, kad iki tol UAB „Artaksa“ taikė 1,30 Lt įsėdimo mokestį.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Toliau yra pateikiamas pavyzdinis draudžiamų susitarimų sąrašas, tame tarpe ir susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalis susitarimą apibrėžia kaip bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytas sutartis arba ūkio subjektų suderintus veiksmus, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Ūkio subjektų konkurentų susitarimas nekonkuruoti vienas su kitu - kartelis - žalingiausia konkurenciją ribojančių veiksmų forma, ar tai būtų susitarimas dėl gamybos apimčių, kainų, nuolaidų, kreditavimo terminų, vartotojų, teritorijos ar kita. Dėl konkurencijos vengimo kartelio dalyviai deda mažiau pastangų įtikti pirkėjams, todėl pastarieji (fiziniai asmenys bei ūkio subjektai) patiria tiesioginę žalą - moka didesnės kainas, tenkinasi prastesne kokybe, sumažėja pasirinkimo galimybės. Draudžiami susitarimai taip pat daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius.

Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis yra parengtas ir iš esmės identiškas Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsniui, bei į tai, kad Konkurencijos įstatymo paskirtis yra siekti „Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinamumo“ (Konkurencijos įstatymo 1 str. 3 d.), tikrąją minėto straipsnio esmę, paskirtį galima atskleisti išnagrinėjus Europos sąjungos teisę bei praktiką aiškinant šį straipsnį, įskaitant Europos Bendrijų Komisijos, Europos Teisingumo Teismo (toliau - ETT) bei Europos pirmosios instancijos teismo (toliau - EPIT) sprendimus ir aiškinimus.

ETT vadovaudamasis Europos Bendrijos Sutarties 81 (buvęs 85) straipsniu suderintus veiksmus yra apibrėžęs kaip ”veiksmų koordinavimo tarp ūkio subjektų forma, kuri nepasiekusi taip vadinamo susitarimo stadijos, sąmoningai pakeičiama praktiniu bendradarbiavimu tarp tų ūkio subjektų, siekiant išvengti konkurencijos pavojaus” (ICI-Dyestuffs, ECJ July 14, 1972). Suderinti veiksmai privalo būti susiję su elgesiu ateityje, tačiau nėra būtina, kad būtų sugalvotas nuoseklus veiksmų planas. Europos Teisingumo Teismas konstatavo, kad konkurencija suponuoja tai, ”kad kiekvienas ūkio subjektas privalo nepriklausomai apsispręsti dėl savo elgesio Bendrijos rinkoje, įskaitant pasirinkimą fizinių asmenų bei ūkio subjektų, kuriems jis teiks pasiūlymus ar pardavinės prekes. Nors šis nepriklausomybės reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje” (Sugar, ECJ Dec. 16, 1975).

Suderinti veiksmai, kurie pažeidžia 81 straipsnį, nebūtinai turi atvesti prie pastebimų konkurenciją ribojančių pasekmių rinkoje. Suderinti veiksmai, kurių pasekmės nėra tokios akivaizdžios, kaip trukdymas kristi kainoms iki žemesnio lygio arba kainų palaikymas tam tikrose ribose, yra taip pat draudžiami (Polypropylene, D.Comm. April 23, 1986).

Europos Komisija yra pažymėjusi, kad pagal „Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnį draudžiama pranešti konkurentui apie pagrindinius savo kainų politikos elementus: kainoraščius, pardavimo sąlygas, nuolaidas, įkainius ir jų keitimo datas <…>“ (Rules on Glass Containers, 1974).

EPIT yra konstatavęs, kad ūkio subjektai, dalyvavę susirinkimuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl pageidaujamų kainų, ketinamų taikyti rinkoje kainų, laikomi vykdę suderintus veiksmus (SA Hercules Chemicals NV v Commission, 1991).

1999 metų Anic byloje (Commission v. Anic Partecipazioni SpA) ETT dar giežčiau pasisakė dėl suderintų veiksmų. Teismo nuomone, suderinti veiksmai susideda iš trijų pagrindinių elementų: tiesioginio ar netiesioginio kontakto tarp ūkio subjektų, po to sekančio elgesio rinkoje ir priežastinio ryšio tarp jų. Teismas išaiškino, kad jeigu kontaktas nustatytas, tai galima preziumuoti, kad po to sekęs elgesys rinkoje įvyko būtent kontakto pasėkoje. Tokios prezumpcijos paneigimo našta tenka Sutarties 81 straipsnio 1 dalies pažeidimu įtariamiems ūkio subjektams, kadangi suderinti veiksmai, nepaisant rezultato, yra draudžiami vien dėl jų tikslo, t.y. tam, kad būtų taikomas minėtas straipsnis, nebūtina, kad elgesys rinkoje pasireikštu faktiniu konkurencijos ribojimu.

Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, tyrimo metu surinkta medžiaga bei parodymais posėdžio metu, konstatuotina, kad Vilniaus mieste taksi paslaugas teikiantys ūkio subjektai sudarė Konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą, išreikštą suderintais veiksmais - vienu metu pakėlė taksi paslaugų tarifą už kilometrą bei įsėdimo mokestį. Ūkio subjektai asociacijos susirinkime derino taksi paslaugų kainas, kas sąlygojo pokyčius Vilniaus mieste taksi paslaugas (pagal iškvietimą) teikiančių ūkio subjektų kainodaroje. Asociacijos susirinkime derintas taksi paslaugų kainas - 1 km - nemažiau 1 Lt, o įsėdimo mokestis - 2 Lt - ūkio subjektai, nustatydami kainas, laikė orientacinėmis. Veiksmų derinimo pasėkoje susirinkime dalyvavę UAB „Greitvila“, UAB „Romerta“, UAB „Merseros autotransportas“, UAB „Kablasta“, UAB „Autovisatos taksi“, UAB „Taksvija“, UAB „Fiakras ir Ko“, UAB „Martono taksi“, UAB „Kobla“, UAB „Tanagros taksi“, UAB „Argilta“ bei UAB „Transmoderna“ padidino taksi paslaugų kainas.

Toks vienodas rinkos subjektų elgesys egzistuojančiomis konkurencijos sąlygomis yra vertintinas kaip suderinti veiksmai tarp paminėtų ūkio subjektų. Atskirų įmonių vienodas sprendimas vienu metu (nuo 2004 m. spalio 1 d.) nustatyti didesnę kainą už teikiamą paslaugą nebuvo paprasčiausias sutapimas nepriklausomai nustatant kainas, nes individualaus paslaugų tiekėjo kainų politiką sąlygoja skirtingos ekonominės sąlygos. Tyrimo medžiaga rodo, kad taksi paslaugas teikiančių ūkio subjektų kaštai skiriasi priklausomai nuo naudojamų degalų, mokamų išperkamosios nuomos mokesčių, atlyginimo dydžių darbuotojams ir t.t., dėl ko aiškinimas, kad ekonominė situacija galėjo įtakoti visus vienodai ir vienu metu yra nepagrįstas (pvz., UAB „Martono taksi“ savo atsiliepime nurodo, kad 2004 m. rugsėjo mėn. dujų kaina pakilo 11,2 proc., dyzelinių degalų - 2,2 proc., o benzino kaina sumažėjo 0,6 proc. Kitų kaštų elementų pasikeitimas yra individualus, tačiau taksi paslaugų kaina visų įmonių pasikeitė iki 30 proc. ir pasidarė vienoda).

Konkurencijos įstatymas nedraudžia ūkio subjektams savarankiškai sekti konkurentų elgesio rinkoje, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad ūkio subjektų teiginiai, kad kainos pasikeitė dėl paralelinio elgesio - ūkio subjektai sekė vienas kitu, yra nepagrįsti. Ekonomikos teorija teigia, kad sekimas vienas kitu yra įmanomas tik oligopolinėje rinkoje, tai yra kuomet rinkoje veikia keli stambūs ūkio subjektai, tarp kurių nėra didelių skirtumų, prekė yra homogeniška, rinka - skaidri. Tai yra numatyta ir Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarime Nr.52 “ Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo”. Be to, Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje yra numatyta oligopolinės rinkos prezumpcija: rinkoje veikia trys ar mažiau ūkio subjektų, kurių bendra rinkos dalis sudaro 70 procentų. Situacija tirtoje rinkoje rodo, kad objektyvių sąlygų, kurioms esant galėjo atsirasti paralelinis elgesys, rinkoje nebuvo.

Taigi, remdamasi aukščiau išdėstytu, Konkurencijos taryba daro išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog konkurentai UAB „Romerta“, UAB „Merseros autotransportas“, UAB „Greitvila“, UAB „Kablasta“, UAB „Autovisatos taksi“, UAB „Taksvija“, UAB „Fiakras ir Ko“, UAB „Martono taksi“, UAB „Kobla“, UAB „Tanagros taksi“, UAB „Artaksa“, UAB „Argilta“, UAB „Transmoderna“ taksi paslaugų kainas padidino ne nepriklausomai veikdami rinkoje, o tarpusavyje derindami veiksmus. Tokiais veiksmais minėti ūkio subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, konkurentų susitarimai, kuriais siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas, visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Neabejotina, kad draudžiamas susitarimas žymiai sumažino ūkio subjektų pastangas konkuruoti, buvo pažeisti vartotojų interesai, kurie neteko galimybės gauti taksi paslaugas tokia kaina, kokia galėjo būti nesant ūkio subjektų veiksmų, pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Tyrimo medžiaga rodo, kad taksi rinkoje iš kitų ūkio subjektų išsiskiria UAB „Martono taksi“, kuri savo veiksmais prieš susirinkimą ir jo metu taip pat paskatino konkurentus pasekti jos pavyzdžiu, kas apribojo konkurenciją kainomis taksi paslaugų rinkoje. UAB „Martono taksi“ direktoriaus R.Kriukovo teiginiai 2004-08-06 dienraščio „Lietuvos rytas“ priedo „Sostinė“ straipsnyje „Taksistai užsimojo kirsti per keleivių kišenę“ vertintini kaip viešas konkurentų informavimas apie numatomą taikyti kainų politiką ir raginimas didinti taksi paslaugų kainas, kuris turėjo poveikį kitų ūkio subjektų elgesiui rinkoje. Be to, UAB „Martono taksi“ patvirtino, kad jų įmonės viešas paskelbimas apie numatomą taikyti kainų politiką buvo atliktas sąmoningai, siekiant informuoti rinkos dalyvius. Ūkio subjektų paaiškinimai rodo, kad UAB „Martono taksi“ direktorius R.Kriukovas asociacijos susirinkimuose kalbėjo apie taksi paslaugų kainų didinimą, siūlė „sutvarkyti tarifus“, darė spaudimą tarifų nepadidinusiems ūkio subjektams.

Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad UAB „Martono taksi“ yra veiksmų, kuriais buvo pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, iniciatorius.

Konkurencijos taryba konstatuoja, kad asociacijos prezidento R.Brazio 2004-09-22 pareiškimas agentūrai ELTA laikytinas viešu raginimu taksi paslaugas teikiantiems ūkio subjektams didinti taksi paslaugų kainas būtent nuo minėtos datos. Be to, asociacijos prezidentas R.Brazys asociacijos susirinkimuose ūkio subjektus ragino didinti taksi paslaugų kainas, telefonu ragino nustatyti susirinkimuose derintas paslaugų kainas, spaudė nenorinčius kelti kainų ūkio subjektus, po 2004-10-01 kvietė pateikti informaciją apie tarifus, paaiškinti, kodėl netaikomi asociacijos susirinkimuose derinti tarifai. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad asociacija koordinavo taksi paslaugų kainų derinimą.

Be to, tai jog asociacija siūlė taksi paslaugas teikiantiems ūkio subjektams paskaičiuoti 1 km sąnaudas ir jog tokie duomenys buvo aptariami asociacijos susirinkimų metu, rodo, kad asociacija koordinavo minimalių taksi paslaugų kainų nustatymą.

Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad asociacijos sprendimo sąvoka apima elgesį, kuriuo siekiama koordinuoti narių elgesį, prieštaraujantį Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 (1) straipsnio nuostatoms (IAZ International Belgium NV v Commission, 1983).

Atsižvelgdama į tai, Konkurencijos taryba daro išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog asociacija koordinavo ūkio subjektų elgesį, kuris prieštarauja Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Tokiais veiksmais asociacija pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Nustatydama už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimą skiriamų piniginių baudų dydį, Konkurencijos taryba atsižvelgia į tai, jog ūkio subjektai padarė pavojingiausią konkurencijos teisės pažeidimą - sudarė kartelinį susitarimą. Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad pažeidimas buvo padarytas lokalinėje rinkoje. Atsižvelgus į tai, baudos dydis už pažeidimo pavojingumą nustatomas toks - 40000 Lt.

Kadangi pažeidimo trukmė neilga, baudos dydis už pažeidimo trukmę yra lygus nuliui.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Martono taksi“ buvo draudžiamo susitarimo iniciatorė ir jos įtaka pažeidimo padarymui didžiausia, baudos dydis nustatytas už pažeidimo pavojingumą UAB „Martono taksi“ didinamas 25 procentais ir nustatomas toks - 50000 Lt.

Kitiems ūkio subjektams baudos dydis, nustatytas už pažeidimo pavojingumą, dėl jų pasyvaus vaidmens pažeidimo padaryme mažinamas 25 procentais. Kadangi gauti baudų dydžiai yra didesni nei 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, o tai neatitinka Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies, nustatomi tokie baudų dydžiai: UAB „Autovisatos taksi“ - 5000 Lt, UAB „Fiakras ir Ko“ - 5000 Lt, UAB „Greitvila“ - 5000 Lt, UAB „Kablasta“ - 5000 Lt, UAB „Kobla“ - 5000 Lt, UAB „Merseros autotransportas“ - 5000 Lt, UAB „Romerta“ - 5000 Lt, UAB „Taksvija“ - 5000 Lt, UAB „Tanagros taksi“ - 5000 Lt, UAB „Transmoderna“ - 5000 Lt.

UAB „Argilta“ ir UAB „Artaksa“ baudos neskiriamos, nes, vadovaujantis proporcingumo principu, būtina atsižvelgti į sunkią jų ekonominę padėtį.

Taksi paslaugų teikėjų asociacijai piniginė bauda neskiriama, nes ji nevykdo ūkinės veiklos ir neturi pajamų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr.1591 patvirtintomis „Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis“,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Taksi paslaugų teikėjų asociacija, UAB „Argilta“, UAB „Artaksa“, UAB „Autovisatos taksi“, UAB „Fiakras ir Ko“, UAB „Greitvila“, UAB „Kablasta“, UAB „Kobla“, UAB „Martono taksi“, UAB „Merseros autotransportas“, UAB „Romerta“, UAB „Taksvija“, UAB „Tanagros taksi“, UAB „Transmoderna“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

2. Už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skirti UAB „Martono taksi“ - 50 000 (penkiasdešimties tūkstančių) Lt, UAB „Autovisatos taksi“ - 5000 (penkių tūkstančių) Lt, UAB „Fiakras ir Ko“ - 5000 (penkių tūkstančių) Lt, UAB „Greitvila“ - 5000 (penkių tūkstančių) Lt, UAB „Kablasta“ - 5000 (penkių tūkstančių) Lt, UAB „Kobla“ - 5000 (penkių tūkstančių) Lt, UAB „Merseros autotransportas“ - 5000 (penkių tūkstančių) Lt, UAB „Romerta“ - 5000 (penkių tūkstančių) Lt, UAB „Taksvija“ - 5000 (penkių tūkstančių) Lt, UAB „Tanagros taksi“ - 5000 (penkių tūkstančių) Lt, UAB „Transmoderna“ - 5000 (penkių tūkstančių) Lt pinigines baudas.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas