Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO 1 PUNKTO REIKALAVIMAMS

  • 2007 09 13
  • Nutarimo Nr.: 2S-18
  • Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;
sekretoriaujant Zitai Balsienei;
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Algirdui Andriuškevičiui, Sauliui Pabarčiui, Kęstučiui Šukviečiui, Justinai Paulauskaitei, Elonui Šatui;
proceso šalims: VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ atstovui Jonui Varnui, įgaliotam advokatui Deividui Poškai;
UAB „Vilniaus energija“ atstovams Jean Sacreste, Vladimirui Pukštai, Tatjanai Leus, Danieliui Žepnickui, vertėjai Aušrai Lukštaitei, įgaliotiems advokatams Jauniui Gumbiui ir Mariui Juoniui;
Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Kęstučiui Karosui;
viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl UAB „Vilniaus energija“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Tyrimas dėl UAB „Vilniaus energija“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams pradėtas Konkurencijos tarybos 2006 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr.1S-38 pagal 2006 m. vasario 8 d. VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ (toliau – Pareiškėja) pateiktą prašymą atlikti UAB „Vilniaus energija“ konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą.
Pareiškėja teigia, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose ji turi galimybę teikti ir faktiškai teikia laidinio radijo paslaugas bei kitas duomenų perdavimo paslaugas (interneto, kolektyvinės – kabelinės televizijos), tačiau Vilniaus mieste negali iki galo išplėtoti savo veiklos ir teikti kitų duomenų perdavimo paslaugų dėl UAB „Vilniaus energija“ reikalaujamo nepagrįstai didelio mokesčio už kolektorių ir techninių koridorių eksploataciją. Pareiškėjos nuomone, šiuo metu, nukrypstant nuo sąnaudų paskirstymo tarp nuomininkų principo, dalis kolektorių naudotojų nemoka jokių mokesčių, įskaitant ir UAB „Vilniaus energija“, todėl visa mokesčių našta tenka kitiems nuomininkams. Pareiškėja nurodo, kad nepagrįstas eksploatacijos mokestis už kolektorius ir techninius koridorius varžo jos galimybes vystyti veiklą Vilniaus mieste. Pareiškėjos teigimu, tokiais veiksmais UAB „Vilniaus energija“ piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi kolektorių nuomos rinkoje Vilniaus mieste.
Tyrimas pradėtas esant pagrindo manyti, kad UAB „Vilniaus energija“, kaip vienintelė bendrovė Vilniaus mieste valdanti praeinamuosius kolektorius bei techninius koridorius, užima dominuojančią padėtį komunikacinių tunelių nuomos rinkose ir savo veiksmais galimai piktnaudžiauja šiose rinkose.
Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamos priešsrovinės (ang. upstream) komunikacinių tunelių nuomos rinkos Vilniaus miesto mikrorajonuose, nustatyta UAB „Vilniaus energija“ padėtis šiose rinkose, išnagrinėti UAB „Vilniaus energija“ veiksmai bei sprendimai atitinkamose priešsrovinėse rinkose bei jų atitiktis Konkurencijos įstatymo 9 straipsniui. Tyrimo metu buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki tyrimo pabaigimo dienos, t.y. iki 2007 m. gegužės 24 d. Konkurencijos tarybos priimto sprendimo tyrimą baigti.
Tyrimo metu nustatyta, kad 2002-03-22 SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Šilumnešis“, UAB „Vilniaus energija“ pasirašė susitarimą Nr. 116 (toliau – 2002-03-22 susitarimas Nr. 116), pagal kurį nuo 2002-04-01 UAB „Vilniaus energija“ buvo perduotos kolektorių (komunikacinių tunelių) panaudos gavėjo teisės ir pareigos, įskaitant nuomos sutarčių su kolektoriuose esančių komunikacijų savininkais sudarymą, nuomos mokesčio apskaičiavimą bei jo surinkimą (bylos tomas 4, psl. 2).
Pagal Praeinamų kolektorių ir techninių koridorių eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 35, apibrėžimą, praeinami kolektoriai yra statinys (tunelis), kuriame įrengtos inžinerinės komunikacijos (šilumos tinklai, karšto vandentiekio tinklai, šalto vandentiekio tinklai, elektros bei ryšio kabeliai), o techniniai koridoriai – statinio dalis (techninė patalpa), išilgai kurios įrengiamos inžinerinės komunikacijos. Praeinamuose kolektoriuose ir techniniuose koridoriuose klojamos inžinerinės komunikacijos, priklausančios įvairiems ūkio subjektams, kurie iš UAB ,,Vilniaus energija“ nuomojasi atskirą kolektoriaus erdvės dalį komunikacijų išdėstymui.
Nustatyta, kad komunikaciniuose tuneliuose nutiestų komunikacijų savininkams nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas pagal Vilniaus miesto valdybos 1996-05-30 sprendimu Nr. 843V „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifų“ patvirtintą metodiką (toliau – 1996 m. Metodika). Ši Metodika paruošta vadovaujantis Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento 1995-03-31 įsakymu Nr.17 „Dėl komunalinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto bei centrinio šilumos punkto techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifų“ (bylos tomas 4, psl. 52-69).
Remiantis Vilniaus miesto valdybos 1996-05-30 sprendimu Nr.843V, komunikacinių tunelių (kurių bendras ilgis sudaro 103 km) nuomos mokestis nustatomas dviem etapais – pirmiausiai apskaičiuojamos kolektorių priežiūros sąnaudos vienam tunelio kilometrui, o tuomet šios sąnaudos proporcingai paskirstomos tarp kolektorius nuomojančių ūkio subjektų, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų užimamą skerspjūvio plotą bendrame tunelio 32400 cm2 skerspjūvyje (bylos tomas 4, psl. 66).
Nustatyta, kad komunikacinio tunelio praėjimo plotas proporcingai paskirstytas tarp visų komunikacijos zonų (bylos tomas 3, psl. 28). Pagal tyrimo bylos duomenis, šilumokaičio vamzdynų zona užima pusę kolektoriaus skerspjūvio, šalto vandens vamzdžiui tenka 12,5 proc. Likusi komunikacinio tunelio skerspjūvio dalis - 37,5 proc. tenka įvairių kabelių zonai. Radijo kabeliai užima vieną žemutinę lentyną, kuri sudaro 2,8 proc. bendro tunelio skerspjūvio. Tokiu būdu elektros ir ryšių kabeliams bendrai lieka 34,7 proc. komunikacinio tunelio skerspjūvio ploto.
Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2002 m. balandžio 1 d. UAB „Vilniaus energija“ taikė nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal kitas nei aukščiau minėtos proporcijas, t. y. buvo pakeistos proporcijos atskiroms komunikacijų rūšims: ryšių kabelių zonai erdvė buvo padidinta 11 proc., radijo 0,2 proc., o elektros kabelių nepasikeitė (bylos tomas 3, 29 psl.).
Pagal komunikacinių tunelių projektavimo normas, inžinerinių komunikacijų išsidėstymas yra aiškiai suskirstytas į atskiras zonas, kurių, tiesiant papildomas komunikacijas, negalima keisti, t.y. šiluminių tinklų zonoje sumažėjus šilumotiekio vamzdžių diametrui, į atsilaisvinusį skerspjūvio plotą negalima kloti jokių kabelių ar kitų komunikacijų (bylos tomas 3, psl. 28). Tuo tarpu pakeitus sąnaudų paskirstymo proporcijas, radijo kabelių zonos tarifai tapo didesni už elektros kabelių zonos tarifus, kurie anksčiau buvo dvigubai didesni (pavyzdžiui, bylos tomas 4, psl. 105; psl. 158), o vamzdynų apskaičiuotas plotas tapo mažesnis už realiai užimamą. Dėl to kolektorių nuomos kainos tapo neproporcingos komunikacijų realiai užimamam plotui.
Tai, jog UAB „Vilniaus energijos“ taikytos kolektorių nuomos kainos buvo neproporcingos komunikacijų realiai užimamam plotui kolektoriuose aiškiai matyti žemiau pateikiamoje lentelėje, kur nurodytos komunikacijų užimamų plotų dalys kolektoriuose ir ūkio subjektų, kolektorių nuomininkų, mokamas nuomos mokestis.
 

Komunikacijų rūšis

UAB „Vilniaus energija“ apskaičiuota mokesčio suma už nuomą vidutiniškai per metus

Komunikacijų užimamas plotas kolektoriuose

(procentais)

Litais

Procentais

Iš viso:

3 528 400

100,0

100,0

tame tarpe:

     

I Kabeliai:

     

1. Elektros

528 190

15,0

17,8

2. Ryšių

1 360 640

38,6

16,9

3. Radijo

125 600

3,6

2,8

II Vamzdynai:

     

1. Šalto vandens

707 260

20,0

12,5

2. Termofikacinio vandens

806 760

22,8

50,0

 
Be to, pagal tyrimo metu gautas komunikacinių tunelių nuomos sutartis su ryšio linijas eksploatuojančiais nuomininkais (bylos tomas 4, psl.103-196), nustatyta, jog bendras šių komunikacijų tinklo ilgis sudaro virš 1400 km, t.y. daugiau nei 3 kartus viršija 1996 m. patvirtintą komunikacinio tunelio ilgį (4,4x103 km) (bylos tomas 4, psl. 69). Tokiu būdu, nuomos mokestis kai kuriems ryšių kabelių savininkams skaičiuojamas už tas pačias erdves po kelis kartus.
UAB „Vilniaus energijos“ taikytų nuomos mokesčių dydį tiek pati bendrovė, tiek Vilniaus miesto savivaldybė grindžia tuo, jog kolektorių nuomos mokestis skaičiuojamas Vilniaus miesto valdybos 1996-05-30 sprendimu Nr.843V patvirtinta metodika, kurios bendrųjų nurodymų 11 punktas numato galimybę nuomos mokesčio tarifus indeksuoti. UAB „Vilniaus energijos“ bei Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, Vilniaus miesto valdybos 1996-05-30 sprendimu Nr.843V patvirtinti tarifai 1999 metais buvo indeksuoti ir suderinti su savivaldybe, būtent šiuos tarifus ir taiko UAB „Vilniaus energija“, skaičiuodama kolektorių nuomos mokesčius (bylos tomas 3, psl. 68; bylos tomas 4, psl. 2). UAB „Vilniaus energija“ taip pat pateikė Vilniaus m. savivaldybės praeinamų kolektorių aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifus, perskaičiuotus 1999 m. kainomis (toliau – 1999 m. tarifai). Minėti tarifai nėra patvirtinti Vilniaus savivaldybės tarybos. Šie tarifai patvirtinti UAB „Šilumnešis“ generalinio direktoriaus R.Petriko ir suderinti su Energetikos ir ūkio departamento direktoriumi V. Dastiku. Kaip suderinimo data nurodomas 1999 m. gruodžio mėnuo (bylos tomas 4, psl. 85).
2006 m. lapkričio 23 d. Pranešime apie atliktą tyrimą daromos išvados, kad UAB „Vilniaus energija“ komunikacinių tunelių nuomos sutartyse nuomininkams Vilniaus mieste taikė tarifus, kurie buvo paskirstyti neproporcingai nuomininkų komunikacijų užimamiems plotams komunikaciniuose tuneliuose, t. y. taikė nesąžiningas kainas, tuo pažeisdama Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimus.
2007 m. vasario 15 d. Konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr.2S-4 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“, kuriuo byla buvo grąžinta papildomam tyrimui atlikti.
Papildomo tyrimo metu buvo aiškinamasi, ar yra teisinio pagrindo neapimti tam tikros tyrimo laikotarpio dalies, dėl kurios vyko civilinis ginčas tarp UAB „Vilniaus energija“ ir VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“. Nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ ir VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ ginčuose teismai nagrinėjo civilinius įmonių santykius dėl įsiskolinimų nuomojant komunikacinius tunelius, o ne sąnaudų paskirstymo nuomininkams pagrįstumą, todėl pažeidimo laikotarpiui minėti ginčai įtakos neturi. Be kita ko, teismai konstatavo, kad 1996 m. sprendimu Nr. 843V patvirtinta metodika paremta proporcingu sąnaudų paskirstymo principu ir kad nuomos tarifai turi būti tvirtinami savivaldybės valdybos sprendimais. Nė viename teismo sprendime ar nutartyje nenurodoma apie UAB „Šilumnešis“ atliktą 1999 m. komunikacinių tunelių nuomos tarifų indeksavimą bei jo įvertinimą.
Be to, papildomo tyrimo metu buvo nagrinėjamas klausimas, ar pagrįstai AB „Rytų skirstomieji tinklai“ yra taikomi kitokie nuomos mokesčių tarifai nei kitiems ūkio subjektams. 2007 m. vasario 15 d. bylos nagrinėjimo viešo posėdžio metu UAB „Vilniaus energija“ atstovai nurodė, jog 2001 m. birželio 18 d. AB „Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai ir UAB „Šilumnešis“ pasirašė protokolą dėl praeinamų kolektorių ir techninių koridorių nuomos sutarties pasirašymo 2001 metams, kuriuo nusprendė kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl kolektorių nuomos mokesčio apskaičiavimo, o iki tol, kol tai bus atlikta, nuomos mokestį už paklotas kolektoriuose elektros kabelių linijas mokėti vadovaujantis 1995-05-08 pasirašyta sutartimi Nr.12 ir 2001-03-13 teismo civilinės bylos Nr.2A-392/2001 m. nutartimi (bylos tomas 5, psl.148).
Nustatyta, jog minėto susitarimo dalyviai buvo UAB „Šilumnešis“ ir AB „Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai, tuo tarpu 2003-08-01 sudaryta komunikacinių tunelių nuomos sutartis buvo tarp UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Sutartyje nuomos tarifai nurodyti 1995 m. kainomis. Be to, pagal minėtą 2001-03-13 teismo nutartį matyti, kad teisminis ginčas tarp UAB „Šilumnešis“ ir AB „Lietuvos energija“ filialo Vilniaus elektros tinklai vyko dėl filialo įsiskolinimų pagal šalių sudarytą 1995-05-05 sutartį Nr.18. Byloje Vilniaus apygardos teismas priteisė ieškovo naudai nesumokėtą kainos skirtumą. Šia teismo nutartimi UAB „Šilumnešis“ nebuvo įpareigota taikyti AB „Lietuvos energija“ filialui Vilniaus elektros tinklai žemesnius tarifus negu kitiems ūkio subjektams.
Taigi tyrimo metu nustatyta, jog teisinio pagrindo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ taikyti skirtingus kolektorių nuomos mokesčių tarifus nei kitiems ūkio subjektams nėra.
Atlikus papildomą tyrimą, 2007 m. gegužės 11 d. Pranešime apie atliktą tyrimą taip pat kaip ir 2006 m. lapkričio 23 d. pranešime daromos išvados, kad UAB „Vilniaus energija“ komunikacinių tunelių nuomos sutartyse nuomininkams Vilniaus mieste taikė tarifus, kurie buvo paskirstyti neproporcingai nuomininkų komunikacijų užimamiems plotams komunikaciniuose tuneliuose, t. y. taikė nesąžiningas kainas, tuo pažeisdama Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Pranešimo išvados išsiųstos UAB „Vilniaus energija“ bei Pareiškėjai.
UAB „Vilniaus energija“ 2007 m. birželio 18 d. ir rugsėjo 3 d. raštuose (bylos tomas 6, psl. 1-14; bylos tomas 3, psl. 116-143) atitinkamos rinkos apibrėžimo bei įmonės padėties atitinkamoje rinkoje neginčijo, tačiau pareiškė, kad nesutinka su tyrimo išvadomis dėl pažeidimo įvertinimo, pateikdama savo argumentus dėl šių išvadų nepagrįstumo. 2007 m. rugsėjo 13 d. Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje UAB „Vilniaus energija“ atstovai laikėsi tokios pat kaip minėtuose raštuose išdėstytos pozicijos.
Pareiškėja VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ savo raštu išdėstytoje nuomonėje apie tyrimo išvadas bei Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje nurodė, kad tyrimo išvados yra teisingos ir pagrįstos, todėl turėtų būti patvirtintos Konkurencijos tarybos nutarimu, o UAB „Vilniaus energija“ už nustatytus pažeidimus turėtų būti paskirta maksimaliai griežta sankcija (bylos tomas 3, psl. 92).
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
1. Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo
Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, taip pat Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17. Atitinkama rinka yra suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama nuo gretimų teritorijų.
1.1. Komunikacinių tunelių nuomos rinka
Remiantis 1996-05-30 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr.843V, komunikacijos talpinamos į praeinamuosius kolektorius bei techninius koridorius, kartu vadinamus komunikaciniais tuneliais. 2002 m. kovo 22 d. susitarimu Nr. 116 tarp SP AB Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Šilumnešis“ ir UAB „Vilniaus energija“ komunikacinių tunelių eksploatavimas Vilniaus mieste panaudos gavėjo teisėmis buvo perduotas UAB „Vilniaus energija“.
Pažymėtina, kad nėra galimybės pakeisti UAB „Vilniaus energija“ teikiamų komunikacinių tunelių nuomos paslaugų kitų ūkio subjektų teikiamomis panašaus pobūdžio paslaugomis, nors ir yra nustatyta, kad be UAB „Vilniaus energija“ komunikacinius tunelius taip pat eksploatuoja TEO LT, AB bei UAB „Skaidula“. Atkreiptinas dėmesys, kad TEO LT, AB tuneliai nėra praeinami ir skirti tik ryšio kabelių įrangai. Dėl šios priežasties TEO LT, AB, kaip ir kiti nuomininkai, yra priversta nuomotis praeinamuosius kolektorius bei techninius koridorius iš UAB „Vilniaus energija“. Tuo tarpu UAB „Skaidula“ eksploatuoja kabelių kanalą, naudojamą išimtinai bendrovės poreikiams tenkinti, tik tose vietose, kur nėra nei komunikacinių tunelių, nei TEO LT, UAB priklausančių požeminių kolektorių.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galima išskirti atitinkamą priešsrovinę komunikacinių tunelių nuomos rinką, kurioje UAB „Vilniaus energija“ elgesys gali daryti įtaką ūkio subjektų, veikiančių kitose atitinkamose rinkose, veiklai.
1.2. Komunikacinių tunelių nuomos geografinės rinkos
Pagal VĮ „Registrų centras“ Vilniaus skyrius pateiktus duomenis, UAB „Vilniaus energija“ eksploatuoja komunikacinius tunelius 9 Vilniaus mikrorajonuose: Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Fabijoniškėse, Žirmūnuose–Naujamiestyje, Justiniškėse, Šeškinėje, Pilaitėje ir Pašilaičiuose. Šiuose mikrorajonuose esantys komunikaciniai tuneliai nėra tarpusavyje sujungti, t.y. viename mikrorajone esantis komunikacinis tunelis nėra fiziškai sujungtas su kitame mikrorajone esančiu komunikaciniu tuneliu. Be to, viename ar kitame mikrorajone tam tikri komunikacinius tunelius besinuomojantys ūkio subjektai savo veiklai tik toje teritorijoje privalo turėti licencijas.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, išskirtinos 9 geografinės lokalinės rinkos: Lazdynų mikrorajono, Karoliniškių mikrorajono, Viršuliškių mikrorajono, Fabijoniškių mikrorajono, Žirmūnų–Naujamiesčio mikrorajonų, Justiniškių mikrorajono, Šeškinės mikrorajono, Pilaitės mikrorajono bei Pašilaičių mikrorajono.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, buvo apibrėžtos 9 atitinkamos rinkos: Lazdynų komunikacinių tunelių nuomos rinka, Karoliniškių komunikacinių tunelių nuomos rinka, Viršuliškių komunikacinių tunelių nuomos rinka, Fabijoniškių komunikacinių tunelių nuomos rinka, Žirmūnų-Naujamiesčio komunikacinių tunelių nuomos rinka, Justiniškių komunikacinių tunelių nuomos rinka, Šeškinės komunikacinių tunelių nuomos rinka, Pilaitės komunikacinių tunelių nuomos rinka ir Pašilaičių komunikacinių tunelių nuomos rinka.
2. Dominuojančios padėties nustatymas
Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalis dominuojančią padėtį apibrėžia kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtį atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją.
Vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr.52 patvirtintais Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl dominuojančios padėties nustatymo, vienpusė lemiama įtaka suprantama kaip ūkio subjekto galimybė veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai nuo vartotojų, darant poveikį prekių kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ir kitoms veiklos sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje.
Kaip minėta, remiantis 2002-03-22 Susitarimu Nr. 116, UAB „Vilniaus energija“ buvo suteikta išimtinė teisė eksploatuoti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius komunikacinius tunelius. Tokiu būdu UAB „Vilniaus energija“ yra vienintelis komunikacinių tunelių nuomos teikėjas visuose 9 nagrinėjamuose Vilniaus mikrorajonuose, todėl atitinkamose rinkose susidarė natūralios monopolijos situacija, kuomet ūkio subjektai, siekiantys komunikaciniuose tuneliuose nutiesti savo komunikacijas, neturi alternatyvų gauti atitinkamas paslaugas iš kito analogiškų paslaugų teikėjo.
Taigi UAB „Vilniaus energija“, būdama esminių išteklių valdytoja, užima dominuojančią padėtį atitinkamose priešsrovinėse komunikacinių tunelių nuomos rinkose, o jos užimamų rinkų dalys sudaro po 100 procentų.
3. UAB „Vilniaus energija“ veiksmai, prieštaraujantys Konkurencijos įstatymo 9 straipsniui
Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punktas nurodo, kad dominuojančiam ūkio subjektui yra draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai primesti nesąžiningas kainas ar kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas.
Nesąžiningų kainų ir kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimas suprantamas kaip veiksmai, kuriais dominuojantis ūkio subjektas, pasinaudodamas savo jėga rinkoje, diktuoja kainas ir kitas sąlygas ūkio subjektams, kurios jiems yra aiškiai nepalankios ar nepagrįstos ekonomine verte ir kurių šis ūkio subjektas negalėtų diktuoti, jei rinkoje būtų pakankama konkurencija, o ūkio subjektai yra priversti priimti šias sąlygas, nes neturi alternatyvos arba ji yra labai ribota.
Tiesioginis sąlygų primetimas pasireiškia betarpiška dominuojančio ūkio subjekto įtaka sudarant sutartis, perkant ar parduodant prekes.
Kaip minėta, UAB „Vilniaus energija“, būdama esminių išteklių valdytoja, vienintelė teikia komunikacinių tunelių nuomos paslaugas atitinkamose rinkose, o ūkio subjektai neturi alternatyvų gauti atitinkamas paslaugas iš kito analogiškų paslaugų teikėjo. 2002 m. kovo 22 d. pasirašius susitarimą Nr. 116, UAB „Vilniaus energija“ buvo perduotos komunikacinių tunelių panaudos gavėjo teisės ir pareigos. UAB „Vilniaus energija“ su komunikacinių tunelių nuomininkais pasirašydavo Praeinamųjų koridorių ir techninių kolektorių nuomos sutartis, kurių prieduose buvo nurodomas nuomos mokestis už komunikacijas praeinamuose kolektoriuose.
Be to, šiuo susitarimu UAB „Vilniaus energija“ perėmė panaudos gavėjo teises ir pagal 2000 m. sausio 19 d. Panaudos sutartį tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Šilumnešis“, kurios 4.4. punkte UAB „Šilumnešis“ buvo įpareigota, skaičiuojant nuomos mokestį, vadovautis Vilniaus miesto valdybos sprendimais patvirtintais tarifais. Tiek 2000 metais, tiek ir šio nutarimo priėmimo metu, 1996-05-30 sprendimas Nr.843V yra vienintelis galiojantis Vilniaus miesto valdybos sprendimas, reglamentuojantis komunikacinių tunelių nuomos tarifus.
Remiantis šiuo sprendimu, komunikacinių tunelių nuomos mokestis nustatomas komunikacinių tunelių eksploatacijos ir einamojo remonto darbų sąnaudas paskirstant jame esančių inžinerinių komunikacijų savininkams, atsižvelgiant į komunikaciniuose tuneliuose esančių komunikacijų skerspjūvio plotus bei užimamas erdves, t.y. vadovaujantis proporcingumo principu. Proporcingumo principo teisėtumą pagal 1996 m. metodiką patvirtino ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinės bylos Nr. 2-1036-11/03 2003 m. lapkričio 11 d. sprendime.
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“, skaičiuodama nuomos mokestį, nesilaikė proporcingumo principo, t. y. skaičiavo šį mokestį neatsižvelgdama į komunikaciniuose tuneliuose esančių komunikacijų skerspjūvio plotus bei užimamas erdves, dėl to buvo iškraipytos kolektorių nuomos kainos, vienoms komunikacijų nuomininkų grupėms jas nepagrįstai padidinant, o kitoms nepagrįstai sumažinant. Nors pati UAB „Vilniaus energija“ pripažino, kad nuomos mokestis skaičiuojamas kolektorių priežiūros sąnaudas proporcingai paskirsčius pagal nuomininkų užimamą plotą (2007 m. rugsėjo 20 d. Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio protokolas Nr. 4S-19, psl. 8).
Be to, kaip buvo nustatyta, UAB „Vilniaus energija“ kitiems ūkio subjektams taiko didesnius komunikacinių tunelių nuomos tarifus negu AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Nagrinėjamu klausimu atkreiptinas dėmesys, į 2004 m. birželio 28 d. VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ raštą Vilniaus miesto savivaldybei, kuriame buvo prašoma Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimti nutarimą viešajai įstaigai leisti sudaryti Kolektorių nuomos sutartį lengvatiniais pagrindais. Vilniaus miesto savivaldybė įmonei atsakė, jog: „požeminiuose kolektoriuose esančių komunikacijų savininkams nuomos mokestis skaičiuojamas Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka. Mokestis už naudojimąsi kolektoriais ir sutarčių formos visiems nuomininkams yra vienodos ir laikantis minėtos tvarkos nekeistinas. (...) Pakeitus nuomos ar mokesčio sąlygas bent vienam nuomininkui, būtų pažeistos kitų teisės, o taip pat ir Konkurencijos įstatymas“ (bylos tomas 2, psl.104-105).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog UAB „Vilniaus energija“, sutartyse su komunikacinių tunelių nuomininkais taikydama nuomos tarifus, kurie buvo neproporcingi komunikaciniuose tuneliuose esančių komunikacijų skerspjūvio plotams bei užimamoms erdvėms, komunikacinių tunelių nuomininkams taikė nesąžiningas kainas. Tokie UAB „Vilniaus energija“ veiksmai prieštarauja Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimams.
4. Dėl 1999 m. perskaičiuotų komunikacinių tunelių nuomos tarifų
UAB „Vilniaus energija“ 2007 m. birželio 18 d. ir rugsėjo 3 d. raštuose pareiškė, kad nesutinka su tyrimo išvadomis, nurodydama, jog bendrovė neturėjo teisės savarankiškai perskaičiuoti komunikacinių tunelių nuomos tarifų ir privalėjo vadovautis Vilniaus m. savivaldybės sprendimais patvirtintais tarifais, t. y. 1996 metais bei 1999 metais patvirtintais tarifais (bylos tomas 6, psl. 2-8; bylos tomas 3, psl. 129-133). 2007 m. rugsėjo 13 d. Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje UAB „Vilniaus energija“ atstovai laikėsi tokios pačios minėtuose raštuose išdėstytos pozicijos.
Vadovaujantis Konkurencijos tarybos praktika1, paminėtina, jog UAB „Vilniaus energija“ nurodoma aplinkybė, jog ji privalėjo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintais tarifais, savaime nepanaikina galimybės dominuojančiam ūkio subjektui piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, nustatant nesąžiningas kainas. Taip pat pabrėžtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996-05-30 sprendimu Nr.843V patvirtintoje metodikoje įtvirtintas nuomos mokesčio proporcingumo komunikacijų užimam plotui principas
Be to, vertindama 1999 m. tarifus, Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, jog tariamas dokumentas, kuriame įtvirtinti šie tarifai, neatitinka teisės aktams keliamų reikalavimų. Iš esmės tai yra tarifų projektas, patvirtintas UAB „Šilumnešis“ generalinio direktoriaus R. Petriko ir suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento direktoriumi V. Dastiku.
Pažymėtina, jog remiantis 1999 metais galiojusiu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991), teisės aktas yra suprantamas kaip įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog greta kitų rekvizitų teisės akte turi būti teisės akto priėmimo data. Nagrinėjame tariamame dokumente, pateiktame tiek UAB „Vilniaus energija“, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybės, tikslios jo priėmimo datos nebuvo, tenurodant 1999 m. gruodžio mėn.
Be to, remiantis 2002-03-22 susitarimu Nr. 116, UAB „Vilniaus energija“ perėmė visas panaudos gavėjo teises bei prievoles pagal 2000-01-19 Nutiestų kolektorių bei techninių koridorių panaudos sutartį, pasirašytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento bei UAB „Šilumnešis“, kurios 4.4. punkte UAB „Šilumnešis“ buvo įpareigota „skaičiuojant nuomos mokestį, vadovautis Vilniaus miesto valdybos sprendimais patvirtintais tarifais“ (bylos tomas 4, psl.10). Atsižvelgiant į tai, kad 2002 m. kovo 22 d. susitarime Nr. 116 šiuo klausimu nebuvo nurodyta jokių naujų pakeitimų, darytina išvada, kad ta pati nuostata yra taikytina ir UAB „Vilniaus energija“.
Taip pat pažymėtina, kad tarifų perskaičiavimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr.55-1049) kainų ir tarifų tvirtinimą už savivaldybės įmonių teikiamas paslaugas priskyrė savivaldybės tarybos savarankiškajai kompetencijai (15 str. 13 d.). Nagrinėjamu atveju Vilniaus m. savivaldybės įmonės UAB „Šilumnešis“ 1999 metais perskaičiuoti tarifai nebuvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos.
Be to, pažymėtina, jog 1996-05-30 sprendimo Nr.843V Bendrųjų nurodymų 11 punktas numato, kad „pasikeitus darbo apmokėjimo išlaidoms, medžiagų, mechanizmų bei elektros energijos kainoms, o taip pat kitiems faktoriams, turintiems įtakos darbų savikainai – tarifams taikomi indeksai, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu „Dėl statybos objektų (darbų) skaičiuojamųjų kainų ir indeksų bei fiksuotų sutartinių kainų keitimo“. Tarifų indeksavimas suprantamas kaip nustatyto padidėjusių sąnaudų indekso padauginimas iš egzistuojančių tarifų. Nagrinėjamu atveju toks indeksas apskaičiuotas nebuvo.
Taigi, konstatuotina, kad net ir indeksavus 1996-05-30 sprendimu Nr.843V patvirtintus tarifus, užimamos erdvės proporcijos tarp atskirų komunikacijų grupių negalėjo pasikeisti, o atsižvelgiant į nuo 1996 m. padidėjusį darbo užmokestį bei kitas sąnaudas galėjo pasikeiti tik pats sąnaudų padidėjimo indeksas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad UAB „Vilniaus energija“ elgesys komunikacinių tunelių nuomos rinkoje, pažeidžiantis Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimus, negali būti pateisinamas kitų teisės aktų vykdymų (Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), nes tokių teisės aktų, kurie galėjo turėti įtakos ūkio subjekto veiklai ir tokiu būdu lemti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimų pažeidimą, nėra.
5. Baudos dydžio nustatymas
Pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę, be kita ko, įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą bei skirti pinigines baudas. Remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi skiriamos baudos ūkio subjektams diferencijuojamos atsižvelgus į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Baudos nustatymo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 1591 „Dėl baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas).
Nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi 9 Vilniaus miesto mikrorajonų komunikacinių tunelių nuomos rinkose: sutartyse su komunikacinių tunelių nuomininkais taikė neproporcingus nuomos tarifus, apskaičiuotus iškreipiant atskirų komunikacijų grupių proporcijas užimame kolektoriaus plote, tokiu būdu komunikacinių tunelių nuomininkams primesdama nesąžiningas kainas.
Apibrėžiant pagrindinį baudos dydį atsižvelgiama ir į Konkurencijos tarybos2 bei teismų praktiką3, taikomą nustatant baudas už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.
Nustatydama skiriamos baudos dydį, Konkurencijos taryba atsižvelgia į tai, kad UAB „Vilniaus energija“ yra natūrali monopolininkė komunikacinių tunelių nuomos rinkose bei į tai, kad piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vyko vietinėse rinkose. Įvertinus šias aplinkybes, padarytas pažeidimas laikytinas apysunkiu.
Atsižvelgiant į tai, kad komunikacinių tunelių nuomos veikla yra visiškai nesusijusi su UAB „Vilniaus energija“ pagrindine veikla, o taip pat į tai, kad iš komunikacinių tunelių nuomos veiklos gaunamos metinės pajamos UAB „Vilniaus energija“ tesudaro tik apie 1 proc. visų įmonės bendrųjų pajamų (t. y. apie 3 965 600 Lt), pagrindinis baudos dydis apskaičiuotinas tik įvertinant iš šios veiklos gautas pajamas. Apibendrinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad baudos dydis UAB „Vilniaus energija“ už pažeidimo pavojingumą lygus 3 proc. pajamų, gautų už komunikacinių tunelių kolektorių nuomą.
Baudos dydžio nustatymui įtakos turi ir tai, kad pažeidimas apima ilgą laikotarpį – nuo 2002-04-11 iki 2007-05-24 (t.y. 5 metus), todėl remiantis Vyriausybės nutarimo 4 punktu, pažeidimo už pavojingumą baudos dydis didinamas 50 proc.
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis minėtomis teisės normomis, UAB „Vilniaus energija“ skirtina 178 000 (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių tūkstančių) litų bauda.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu, Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr.1591,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1. Pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija“, primesdama nesąžiningas kainas komunikacinių tunelių nuomos rinkose Vilniaus mieste, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą.
2. Įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ per 3 mėnesius nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punktui prieštaraujančius veiksmus.
3. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti UAB „Vilniaus energija“ 178 000 (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių tūkstančių) litų baudą.
4. Įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ per 14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodytų įpareigojimų įvykdymo informuoti Konkurencijos tarybą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
 
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas

12000 m. lapkričio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimas Nr.15/b „Dėl UAB “Šilumnešis” Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto pažeidimo“.
22005 m. vasario 3 d. Konkurencijos tarybos nutarimas Nr.2S-3 „Dėl Taksi paslaugų teikėjų asociacijos ir taksi paslaugas Vilniaus mieste teikiančių ūkio subjektų veikų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“
32006 m. gegužės 11 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Taksi įmonės v. Konkurencijos taryba

Teismo procesas baigtas