Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ, UŽSIIMANČIŲ ŠILUMOS IR BIOKURO GAMYBA BEI TIEKIMU, VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

  • 2015 12 02
  • Nutarimo Nr.: 2S-17/2015
  • Paskelbimo data: 2015 12 02
  • Nustatytas pažeidimas
Peržiūrėti dokumentą
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2015 m. gruodžio 2 d. posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl ūkio subjektų, užsiimančių šilumos ir biokuro gamyba bei tiekimu, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
(2) 2013 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 1S-25 Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl ūkio subjektų, užsiimančių šilumos ir biokuro gamyba bei tiekimu, veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams[1]. Konkurencijos taryba gavo informacijos[2], kad UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Bionovus“ 2011 m. sausio 18 d. sudarė Biokuro tiekimo sutartį Nr. 52 (toliau – 2011 m. Sutartis, Sutartis). 2011 m. Sutartyje be kitų sąlygų buvo numatyti minimalūs bei maksimalūs kiekiai, kuriuos UAB „Bionovus“ įsipareigojo patiekti UAB „Vilniaus energija“ kas mėnesį per metus. Sutarties 6.1 punktu UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo visą Sutarties galiojimo laikotarpį pirkti kurą tik iš UAB „Bionovus“, išskyrus atvejus, kai tiekėjas negali patenkinti pirkėjo poreikio. Biokuro tiekimas pagal Sutartį turėjo būti vykdomas iki 2016 m. sausio 17 d. Atsižvelgusi į turimą informaciją Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą savo iniciatyva. Tyrimo metu Konkurencijos taryba nagrinėjo 2010 – 2013 m. laikotarpį (toliau – nagrinėjamas laikotarpis).
(3) Tyrimo terminas pratęstas Konkurencijos tarybos 2013 m. liepos 4 d. nutarimu
Nr. 1S-87, 2013 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1S-146, 2014 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 1S-9/2014, 2014 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 1S-60/2014, 2014 m. liepos 16 d. nutarimu
Nr. 1S-111/2014, 2014 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1S-166/2014 bei 2015 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 1S-2/2015[3].
(4) Atsižvelgus į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) pareigūnai 2012 m. atliko kratas UAB „Vilniaus energija“ bei UAB „Bionovus“ priklausančiose patalpose, Konkurencijos taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorą su prašymu leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga[4].
(5) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras suteikė leidimą Konkurencijos tarybos darbuotojams ir Konkurencijos tarybos nariams, vykdant norminių aktų numatytas funkcijas, susijusias su tyrimo atlikimu, naudoti (įtraukti į išvadas, supažindinti proceso šalis, naudoti rengiant būtinus Konkurencijos tarybos dokumentus) ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10003-12 duomenis, su kuriais buvo leista susipažinti ir pasidaryti jų kopijas[5].
(6) 2014 m. vasario ir kovo mėnesiais buvo gauti biokuro tiekėjų UAB „Energovia“, UAB „Timbex“, UAB „Fortum ekošiluma“ ir UAB „Grasta“ bei energijos išteklių biržos UAB „Baltpool“ atstovų paaiškinimai žodžiu[6]. 2014 m. lapkričio mėnesį buvo gauti UAB „Vilniaus energija“[7] ir First Opportunity OṺ[8] atstovų paaiškinimai žodžiu.
(7) 2014 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1S -174/2014 Konkurencijos taryba nutarė atlikti patikrinimą UAB „Vilniaus energija“ patalpose bei Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 8, 11 ir 12 punktuose numatytiems veiksmams atlikti pasitelkti FNTT ekspertus[9]. Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimas gautas 2014 m. lapkričio 10 d.[10]
(8) 2014 m. lapkričio 19 d. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, pasitelkdami FNTT pareigūnus, atliko patikrinimą UAB „Vilniaus energija“ patalpose[11]. Patikrinimo metu taip pat buvo gauti paaiškinimai iš UAB „Vilniaus energijos“ Dokumentų valdymo skyriaus vadovės J.S.[12], UAB „Vilniaus energija“ Pirkimų skyriaus vadovo M.V.[13], UAB „Vilniaus energija“ Bendrųjų reikalų departamento direktorės R.M. [14]. Patikrinimo metu taip pat buvo surašyti du Faktinių aplinkybių užfiksavimo protokolai[15] ir paėmimo protokolas[16].
(9) 2014 m. lapkričio 21 d. Konkurencijos tarybos pareigūnai atliko pakartotinį patikrinimą[17] UAB „Vilniaus energija“ patalpose. Patikrinimo metu surašytas Faktinių aplinkybių užfiksavimo protokolas[18].
(10) Tyrimo metu buvo susirašinėjama su pažeidimo padarymu įtariamais ūkio subjektais. Tyrimo metu ūkio subjektams, veikusiems biokuro tiekimo rinkoje, taip pat šilumos gamintojams bei kitiems ūkio subjektams, turėjusiems informacijos apie tyrimui reikšmingas aplinkybes, buvo išsiųsti raštai dėl informacijos pateikimo[19].
(11) Konkurencijos taryba tyrimą baigė, patvirtindama Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus 2015 m. balandžio 3 d. pranešimą apie atliktą tyrimą Nr. 5S-3/2015[20] (toliau – Pranešimas apie atliktą tyrimą).
(12) Pranešimas apie atliktą tyrimą buvo pateiktas pažeidimu įtariamiems ūkio subjektams, UAB „Vilniaus energija“[21] ir UAB „Bionovus“[22]. Remiantis Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis jiems sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl tyrimo išvadų bei susipažinti su tyrimo medžiaga.
(13) UAB „Bionovus“[23] paaiškinimai dėl tyrimo išvadų gauti 2015 m. gegužės 25 d.[24], UAB „Vilniaus energija“ – 2015 m. birželio 10 d.[25] Kartu su paaiškinimais UAB „Vilniaus energija“ pateikė ir bendrovės pasitelktų ekonomistų RBB Economics ekonominį vertinimą[26].
(14) UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Bionovus“taip pat sudaryta galimybė duoti paaiškinimus 2015 m. spalio 26 d. vykusiame Konkurencijos tarybos posėdyje[27].
1. Nagrinėjami ūkio subjektai
1.1. UAB „Bionovus“
(15) UAB „Bionovus“  veiklą Lietuvoje pradėjo 2003 m., kai buvo įkurta UAB „Aviridis“. 2006 metais, sujungus skirtinguose Lietuvos regionuose dirbančias biokuro gamybos ir atliekų perdirbimo įmones UAB „Aviridis“, UAB „Medvija“ ir UAB „Skiedrynė“[28], buvo įkurta UAB „Bio Novus“ (vėliau pavadinimas keitėsi į UAB „Bionovus“, UAB „Pirmoji galimybė“).
(16) Iki 2012 m. birželio 21 d. UAB „Bionovus“ priklausė UAB „ICOR“[29]. Nuo 2012 m. birželio 12 d. vieninteliu įmonės akcininku, nuosavybės teise valdančiu 100 proc. bendrovės akcijų, tapo First Opportunity OÜ (kodas: 12281107; adresas: Narva mnt. 13, Talinas, 10151, Estijos Respublika), kurios pagrindinė veikla – investavimas[30]. First Opportunity OṺ vienintelis akcininkas yra UAB „ICOR“[31].
(17) Kaip nurodė pati UAB „Bionovus“, šis ūkio subjektas yra didžiausia biokuro gamybos ir ekologijos verslo įmonė Baltijos šalyse, energijos gamybai ruošianti kurą iš atsinaujinančių energijos šaltinių[32]. 2014 m. duomenimis, UAB „Bionovus“aptarnavo 20 katilinių. UAB „Bionovus“ per 2011 m. biokuru aprūpino katilines, kurių bendra galia siekė 149 MW. UAB „Bionovus“taip pat aptarnauja vieną didžiausių Centrinės ir Rytų Europos regione biokuro katilinių – 60 MW Vilniaus kogeneracinę katilinę[33].
(18) 2012 m. UAB „Bionovus“bendrosios metinės pajamos sudarė 27 761 816 Eur be PVM (95 856 000 Lt be PVM)[34]; pajamos iš biokuro teikimo 2012 m. [KOMERCINĖ PASLAPTIS][35].
(19) UAB „Bionovus“ bendrosios pajamos 2014 m. sudarė 42 532 534,02 Eur be PVM.
(20) 2015 m. gegužės 19 d. vienintelio akcininko First Opportunity OṺ sprendimu[36] buvo nuspręsta reorganizuoti UAB „Bionovus“ jungimo būdu, peržengiant vienos valstybės sienas, bendrovę prijungiant prie vienintelio akcininko First Opportunity OṺ. Po reorganizavimo visos UAB „Bionovus“ teisės ir pareigos perėjo First Opportunity OṺ, UAB „Bionovus“ veiklą baigė[37], o First Opportunity OṺ savo veiklą kaip juridinis asmuo tęsia.
(21) UAB „Bionovus“ ir First Opportunity OṺ jungimosi sąlygose nurodyta, kad įsigyjanti bendrovė First Opportunity OṺ tęs ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę, įregistruotą Lietuvos Respublikoje. Remiantis jungimosi sąlygų 6.1 punktu, UAB „Bionovus“ turtas, visos teisės bei įsipareigojimai, įgyti iki užbaigimo, įskaitant bet neapsiribojant reikalavimo teises į visus skolininkus bei įsipareigojimus visiems UAB „Bionovus“ kreditoriams, pereis First Opportunity OṺ nuo reorganizavimo baigimo.
(22) Atsižvelgus į tai, kad UAB „Bionovus“ 2015 m. birželio mėn. veiklą baigė, o vietoj jos veiklą tęsia First Opportunity OṺ, kuri po reorganizavimo perėmė visas UAB „Bionovus“ teises ir įsipareigojimus, toliau šiame nutarime vietoj UAB „Bionovus“ naudojamas First Opportunity OṺ pavadinimas.
1.2. UAB „Vilniaus energija“
(23) UAB „Vilniaus energija“ savo veiklą pradėjo 2002 m., jai 15 metų laikotarpiui[38] išnuomojus Vilniaus centralizuoto šildymo sistemas: „Bendrovė šilumą gamina ir tiekia jos valdomais 2002-02-01 tarp Savivaldybės[39], SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“ ir Prancūzijos bendrovės Dalkia sudarytos Nuomos sutarties <...> pagrindu Vilniaus m. šilumos ūkio šilumos gamybos ir perdavimo įrenginiais nuo 2002 m. balandžio 1 dienos“[40]. UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai aprūpina šiluma daugiau nei 195 tūkst. butų Vilniaus mieste, Salininkuose ir Trakų Vokėje, taip pat ir sostinėje įsikūrusias įmones, organizacijas bei viešojo sektoriaus įstaigas[41]. Remiantis UAB „Vilniaus energija“ viešai skelbiama informacija, Vilniaus mieste yra apie 648 tūkst. gyventojų ir 5750 pastatų. Centralizuotos šilumos tinklais šilumos energija tiekiama apie 80 proc. Vilniaus m. pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. vilniečių. Apie 73 proc. pateikiamos šilumos gyventojai suvartoja gyvenamųjų namų šildymui. Likusi šilumos dalis skiriama įvairių įstaigų, organizacijų bei įmonių patalpų šildymui[42].
(24) UAB „Vilniaus energija“ 100 proc. akcijų nuo 2002 m. sausio 25 d. iki 2004 m. rugpjūčio 4 d. priklausė Dalkia, nuo 2004 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. birželio 23 d. – Dalkia International, nuo 2011 m. birželio 23 d. iki Dalkia Eastern Europe. Nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. Dalkia grupės įmonėms suteiktas Veolia vardas.[43].
(25) UAB „Vilniaus energija“ 2012 m. bendrosios metinės pajamos sudarė 226 899 328 Eur be PVM (783 438 000 Lt be PVM)[44]. UAB „Vilniaus energija“ šilumos pardavimo vartotojams pirkimo – pardavimo ribose pajamos 2012 m. sudarė 191 215 929 Eur be PVM  (660 230 359 Lt be PVM)[45].
(26) 2014 m. UAB „Vilniaus energija“ bendrosios metinės pajamos sudarė 190 006 210,50 Eur be PVM (656 053 443,61 Lt be PVM)[46].
1.3. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ
(27) Kaip nurodyta nutarimo (16) pastraipoje, First Opportunity OṺ 100 proc. akcijų nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2012 m. birželio 12 d. priklausė UAB „ICOR“. UAB „ICOR“ priklausė UAB „Lag&d“[47] ir A.J., G.J., L.S. bei R.B.[48] UAB „ICOR“ vieninteliu akcininku nuo 2012 m. spalio 25 d. yra UAB „Lag&d“[49]. UAB „Lag&d“ akcininkai yra A.J., G.J., L.S. ir D.L., kuriems kartu priklausė 100 proc. bendrovės akcijų[50]. UAB „ICOR“ ir UAB „Lag&d“ valdybos nariai buvo tie patys asmenys – A.J., G.L., D.L. A.J., G.JM D.L. buvo ir First Opportunity OṺ valdybos nariai 2006 – 2012 m[51].
(28) Nutarimo (24) pastraipoje nurodyta, kad UAB „Vilniaus energija“ nuo 2002 m. sausio 25 d. priklauso Dalkia grupei, kuri 2015 m. pakeitė pavadinimą į Veolia. Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki šio nutarimo priėmimo UAB „Vilniaus energija“ prezidentu buvo L.S.[52], o A.J. nuo 2002 m. sausio 25 d. buvo UAB „Vilniaus energija“ valdybos narys[53].
(29) Be to, nuo 2012 m. liepos mėn. Dalkia Eastern Europe valdė 51 proc. UAB „Dalkia Lietuva“ akcijų, 49 proc. šios bendrovės akcijų nuo 2012 m. liepos mėn. valdė UAB „Lag&d“ (iki tol akcijos priklausė UAB „ICOR“). Nuo 2009 m. sausio 20 d. L.S. buvo UAB „Dalkia Lietuva“ generalinis direktorius.
2. Ūkio subjektų veikla nagrinėjamame sektoriuje
2.1. Biokuro tiekėjai bei pirkėjai
(30) Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis apibrėžia biokurą kaip iš biomasės pagamintus degiuosius dujinius, skystuosius ir kietuosius produktus, naudojamus energijai gaminti.
(31) Konkurencijos taryba nustatė 333 nagrinėjamu laikotarpiu biokuro tiekimo veikla užsiėmusius ūkio subjektus (įskaitant First Opportunity OṺ)[54].
(32) Priklausomai nuo pirkėjo vykdomos ūkinės veiklos, perkamo biokuro naudojimo tikslo bei biokurui keliamų reikalavimų (savybių ir kokybės), biokuro pirkėjai gali būti suskirstyti į šias keturias grupes:
(a) šilumą gaminantys subjektai;
(b) biokuro gamyba ir/ar prekyba užsiimantys ūkio subjektai;
(c) namų ūkiai;
(d) kiti subjektai, neužsiimantys šilumos tiekimu ar biokuro prekyba[55].
(33) Didžiausia pagal perkamo biokuro kiekį biokuro pirkėjų grupė – šilumą gaminantys subjektai. Šių ūkio subjektų vykdoma ūkinė veikla išsiskiria tuo, kad perkamas biokuras naudojamas šilumos, elektros arba šilumos ir elektros energijos (kogeneracija) gamybos ir centralizuoto tiekimo vartotojams tikslais. Dažniausiai šilumą gaminantys subjektai eksploatuoja palyginti didelės galios biokuro deginimo katilus, kas lemia didelius jų sunaudojamo biokuro kiekius bei leidžia naudoti žemesnės kokybės (pavyzdžiui, drėgnesnį) biokurą[56].
(34) Konkurencijos taryba nustatė 34 ūkio subjektus (įskaitant UAB „Vilniaus energija“), kurie nagrinėjamu laikotarpiu užsiėmė šilumos gamyba ir tiekimu vartotojams[57] bei savo veikloje naudojo biokurą[58] (toliau – šilumos gamintojai, tiekiantys šilumą vartotojams). Biokurą šilumos gamybos tikslams perka ne tik minėti 34 šilumos gamintojai, bet ir nepriklausomi šilumos gamintojai[59], taip pat keli pavieniai šilumos gamyba ir tiekimu užsiimantys ūkio subjektai. Konkurencijos taryba nustatė 10 biokurą šilumai gaminti naudojančių nepriklausomų šilumos gamintojų[60]. Toliau visi šie šilumos gamybos ir/ar tiekimo veikla užsiimantys ūkio subjektai vadinami Pirkėjų grupe Nr. 1[61].
(35) Biokuro tiekimas rinkoje vyksta ne tik tiesioginiu būdu, kai biokuro tiekėjas parduoda biokurą tiesiogiai subjektui, biokurą naudojančiam pramoniniais ar buitiniais tikslais, bet ir netiesioginiu būdu (per tarpininką), kai biokuro tiekėjas parduoda biokurą kitam biokuro tiekėjui, kuris, perparduoda tą patį ar tam tikru būdu apdorotą (pavyzdžiui, susmulkintą, supresuotą) biokurą galutiniam pirkėjui, pavyzdžiui, šilumos gamintojui. Ši biokuro pirkėjų grupė apima biokurą perpardavimo arba kitų biokuro rūšių gamybos tikslais perkančius ūkio subjektus – biokuro gamyba ir/ar prekyba užsiimančius ūkio subjektus (toliau – Pirkėjų grupė Nr. 2). Pirkėjų grupės Nr. 2 perkamo ir parduodamo biokuro savybės ir kokybė gali skirtis – biokuras gali būti perparduodamas tokiu pačiu pavidalu, koks jis buvo nupirktas, arba prieš tai tam tikru būdu apdorotas.
(36) Biokurą perka ir namų ūkiai (toliau – Pirkėjų grupė Nr. 3), t. y. individualių namų savininkai, turintys autonominį šildymą. Šie individualių namų savininkai taip pat disponuoja biokuro deginimo katilais, kuriuose buitiniais šilumos gamybos tikslais naudoja vieną ar kitą biokuro rūšį. Biokuro tiekėjo UAB „Timbex“ generalinis direktorius G.Z. nurodė, kad namų ūkių biokuro pirkimai yra pavieniai, nedideli[62]. Šios grupės pirkėjų biokuro poreikis yra palyginti mažas, nes namų ūkiuose eksploatuojami biokuro katilai yra mažo galingumo[63] (lyginant su šilumos gamintojais).
(37) Dažniausiai namų ūkiai gali naudoti tik aukštos kokybės biokurą (pavyzdžiui, granules ar briketus), kuris turi būtikiek įmanoma sausesnis, kadangi kuo mažesnis deginimo įrenginys, tuo aukštesnės kokybės kuras turi būti jame deginamas[64].
(38) Biokurą perka ir pramoniniais tikslais (t. y. savo gamybos procesuose) biokurą naudojantys asmenys. Tai asmenys, kuriems, pavyzdžiui, iš biokuro pagaminta šilumos energija yra būtina tam tikrai produkcijai gaminti, taip pat asmenys, biokurą naudojantys buitiniams, savo patalpų apšildymo tikslams (pavyzdžiui, mokyklos, bibliotekos, ligoninės) (toliau – Pirkėjų grupė Nr. 4). Pirkėjų grupės Nr. 4 perkamo biokuro savybės/kokybė gali skirtis, priklausomai nuo pirkėjo keliamų reikalavimų, atsižvelgus į naudojamą infrastruktūrą. Konkurencijos taryba nustatė 8 ūkio subjektus, naudojančius biokurą pramoniniams ar buitiniams tikslams[65].
(39) Konkurencijos tarybos vertinimu, šilumos gamintojai, tiekiantys šilumą vartotojams, kartu su nepriklausomais šilumos gamintojais sudarė ekonomiškai reikšmingą (didžiąją) biokuro pirkėjų dalį, t. y. 2012 m. nupirko 61,9 proc. viso Lietuvos Respublikoje galutiniams pirkėjams parduoto biokuro, nepriklausomai nuo jo rūšies. Be to, biokuro tiekėjų teigimu, šilumą gaminantys ir tiekiantys subjektai yra patraukli ir svarbi pirkėjų kategorija. Pavyzdžiui, kaip nurodė UAB „Fortum ekošiluma“, „<...> svarbu, kad tarp pirkėjų būtų šilumos gamintojai. Pagrindinė priežastis yra tai, kad šilumos gamintojai yra pagrindiniai smulkintos medienos pirkėjai.“[66]; UAB „Baltwood“ paaiškino, kad „[s]utartys su šilumos gamintojais garantuoja planingą biokuro gamybą ir tiekimą ilgesniam periodui.“[67]; UAB „Likmerė“ nurodė, jog „<...> turėti šilumos gamintojų tarp savo pirkėjų yra svarbu, nes tai užtikrina pastovų biokuro pirkimą ištisus metus.“[68]; UAB „Vudimeksus“ nurodė: „[j]eigu klausimas – kas geriau – galutinis klientas (šilumos gamintojas) ar tarpininkas, tai atsakymas – aišku šilumos gamintojas todėl, kad: pinigų srautai suvaikšto greičiau, kainodara stabilesnė ir prognozuojama bei įtvirtinama ilgalaikėse sutartyse, pirkėjo bankroto ar nemokumo tikimybė labai maža.“[69].
2.2. Biokuro pirkimo būdai
(40) Biokuro pirkimo būdas skiriasi priklausomai nuo pirkėjo. Remiantis nagrinėjamu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintos Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos (toliau – Kuro pirkimų tvarka) 29 punktu, energetikos srityje veikiančių ir elektrą ir šilumą gaminančių įmonių kuro (šiuo atveju – biokuro) pirkimas galėjo būti atliekamas konkurso, skelbiamų ar neskelbiamų derybų ar įprastos komercinės praktikos būdais. Kuro pirkimų tvarkos 30 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija neskelbiamų derybų būdą gali pasirinkti tik esant Kuro pirkimų tvarkoje nustatytoms sąlygoms, o visais kitais atvejais perkama konkurso ar skelbiamų derybų būdu. Kuro pirkimų tvarka taip pat įtvirtino konkursų organizavimą, pirkimo dokumentų pateikimą, pasiūlymų teikimą, vertinimą, palyginimą ir kitas su energijos ir kuro pirkimų vykdymu susijusias nuostatas.
(41) UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad:
„<...> Bendrovė biokuro pirkimą gali atlikti šiais būdais: konkurso; skelbiamų derybų; neskelbiamų derybų; įprastos komercinės praktikos, energijos ir kuro įsigijimo energijos išteklių biržoje <...>. Bendrovė neskelbiamų derybų būdą gali pasirinkti tik esant Nutarime nustatytoms sąlygoms. Visais kitais atvejais perkama konkurso ar skelbiamų derybų būdu. Konkurso procedūra yra trumpesnė, nes nėra derybų etapo, tuo tarpu skelbiamos derybos trunka ilgiau. Tiek viešo konkurso, tiek viešų skelbiamų derybų pasirinkimo priežastys yra Bendrovei privalomo Nutarimo vykdymas bei skaidrumo ir sąlygų konkuruoti potencialiems biokuro tiekėjams dėl paskelbto pirkimo objekto sudarymas <...>“[70].
(42) Nuo 2014 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 191 straipsnio pakeitimams, šilumos tiekėjai, kurie elektros ir (ar) šilumos gamybai naudoja biokurą, privalo energijos išteklių biržoje įsigyti dalį reikalingo biokuro: 2014 m. – ne mažiau kaip 10 proc., 2015 m. – nemažiau kaip 50 proc., nuo 2016 m. – nemažiau kaip 100 proc.
(43) Pagal Kuro pirkimų tvarkoje įtvirtintas nuostatas, perkančioji organizacija, organizuodama viešąjį konkursą, turi teisę nustatyti tam tikrus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, kurie išdėstomi pirkimo dokumentuose. Taip pat perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokią teisinio statuso, ekonominės ir finansinės būklės, techninę informaciją turi pateikti tiekėjai, kad perkančioji organizacija galėtų nustatyti, ar tiekėjas atitinka jos pirkimo dokumentuose nurodytus minimalius finansinius, ekonominius ir techninius reikalavimus[71].
(44) Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1S-25, 19.1 punkte nurodyta:
„tiekėjų patirtis – per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų pagrindinių panašių patiektų prekių ar suteiktų paslaugų pirkimo sutarčių (pirkimo sutarčių, kurių dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios), kurių kiekvienos rekomenduojama vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, skaičius. Nurodydama laikotarpį metais, perkančioji organizacija turėtų atsižvelgti ir į einamuosius metus. Perkančioji organizacija turi tiksliai ir aiškiai nurodyti, ką ji laiko panašia pirkimo sutartimi. Kriterijaus reikšmė išreiškiama sveikais skaičiais. Rekomenduojama kriterijaus reikšmė – įvykdyta bent 1 panaši pirkimo sutartis“.
(45) UAB „Vilniaus energija“ 2010 m. vykdytame pirkime buvo nustatyti tokie reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai:
Vidutinė metinė Tiekėjo, ar bendrai veiklai susivienijusių ūkio subjektų grupės, biokuro, atitinkančio konkurso sąlygų IV skyriaus reikalavimus[72] <...>, tiekimo apimtis, įmonėms veikiančioms energetikos srityje, per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti: ne mažesnė 30 mln. Lt be PVM, o bendrai veiklai susivienijusių ūkio subjektų grupės atsakingo partnerio – ne mažesnė kaip 20 mln. Lt ir kiekvieno kito partnerio – ne mažesnė kaip 5 mln. Lt (teikiant pasiūlymą I pirkimo daliai[73]) <...>; 
– Tiekėjo per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo Tiekėjo registravimo dienos (jeigu Tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdyta ar vykdoma bent 1 sutartis dėl biokuro, atitinkančio konkurso sąlygų IV skyriaus reikalavimus[74] (atitinkamai pagal pirkimo dalis), tiekimo įmonėms veikiančioms energetikos srityje, kurios vertė: ne mažesnė 20 mln. Lt be PVM (teikiant pasiūlymą I pirkimo daliai) <...>;
– Tiekėjo per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo Tiekėjo registravimo dienos (jeigu Tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) savais pajėgumais pagamintas vidutinis metinis biokuro (drėgnos medienos masės) kiekis turi būti: ne mažesnis kaip 70 tūkst. t (teikiant pasiūlymą I pirkimo daliai <...>“[75].
3. Biokuro rūšys, savybės ir pakeičiamumas kitomis kuro rūšimis
3.1. Biokuro rūšys
(46) Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nagrinėjami UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ veiksmai biokuro srityje, toliau nagrinėjamos su biokuro gamyba ir tiekimu susijusios aplinkybės.
(47) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis išskiria tokias biokuro rūšis: kietuosius, dujinius ir skystuosius produktus.
(48) Kietasis biokuras yra kietasis kuras, tiesiogiai ar netiesiogiai pagamintas iš biomasės[76]. Kietasis biokuras gali būti naudojamas šilumos gamybai katilinėse, namų ūkiuose, taip pat gali būti naudojamas pramonėje kaip išteklius kitų produktų gamyboje[77].
(49) Dujinis biokuras, dar vadinamas biodujomis, yra iš biomasės pagamintos dujos (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).Biodujų gamybai yra naudojamos organinės atliekos, susidarančios žemdirbystėje, gyvulininkystėje, dalis miestų komunalinių atliekų, miestų vandens valymo įmonių dumblas bei maisto perdirbimo pramonės įmonių technologinės atliekos[78]. Biodujos gali būti naudojamos šilumos gamyboje, elektros arba elektros ir šilumos gamyboje (kogeneracija), taip pat kaip autotransporto kuras[79].Dujinis biokuras nėra biokuro pirkėjų laikomas alternatyva kietajam biokurui nekeičiant dabartinių kietojo biokuro katilų – nė vienas šilumos gamintojas, taip pat nė vienas iš Konkurencijos tarybos apklaustų nepriklausomų šilumos gamintojų ar Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausančių pirkėjų nenurodė dujinio biokuro kaip alternatyvios kuro rūšies kietuoju biokuru (pavyzdžiui, biokuro mišiniu, skiedromis, pjuvenomis, medienos drožlėmis, malkomis) kūrenamuose katiluose. Dujinis biokuras taip pat pastarųjų biokuro pirkėjų nebuvo nurodytas kaip galima naudoti kuro rūšis po tam tikrų šiuo metu naudojamų biokuro katilų modifikacijų[80].
(50) UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad jai nėra žinomi katilų gamintojai, kurie gamintų katilus, pritaikytus deginti absoliučiai visas įmanomas kuro rūšis visomis proporcijomis (nuo 0 iki 100 proc.) ir bet kokiomis frakcijomis, nors, pavyzdžiui, yra katilų, kurie gali deginti tiek biokurą, tiek gamtines dujas[81]. Konkurencijos tarybos apklausti nepriklausomi šilumos gamintojai nurodė, kad techninės katilo savybės skiriasi, norint deginti dujinį biokurą[82]. UAB  „Vilniaus energija“ taip pat nurodė, kad turi atskirus dujinio kuro katilus[83], tačiau viename katile gali būti deginamas biokuro mišinys ir gamtinės dujos[84].
(51) Dėl biodujų katilų/jėgainių kainų pažymėtina, kad įrengti 1 MW biojėgainę reikia investuoti 13-15 mln. Lt.[85]Lyginant biodujų jėgainių kainas su kietojo biokuro katilų kainomis, pažymėtina, kad UAB „Vilniaus energija“ į 60 MW galios biokuro katilo statybas investavo 40 mln. Lt[86]. Tai reiškia, kad 1 MW galios kietojo biokuro katilo įrengimas pareikalautų 19 – 22 kartus mažiau, nei biodujų jėgainės įrengimas.
(52) Skystasis biokuras, dar vadinamas biodegalais[87], yra iš biomasės gaminamas kuras[88]. Skystasis biokuras yra dažniausiai naudojamas kaip kuras transportui, o ne šilumos gamybai, skystajam kurui deginti skirtų katilų (vidaus degimo variklių) konstrukcija skiriasi nuo kietojo kuro deginimo katilų[89]. Be to, kaip minėta aukščiau šioje nutarimo dalyje, nėra universalių katilų, kurie galėtų deginti bet kokį kurą, todėl skystam kurui deginti gali reikėti atskirų katilų. Pavyzdžiui,UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad turi atskirus skysto kuro katilus[90].
(53) Nė vienas Konkurencijos tarybos apklaustas nepriklausomas šilumos gamintojas ar Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausantis pirkėjas nenurodė skystojo biokuro kaip alternatyvios kuro rūšies kietuoju biokuru kūrenamuose katiluose, net ir po tam tikrų šiuo metu naudojamų biokuro katilų modifikacijų[91]. Nė vienas biokuro tiekėjas ar pirkėjas (įskaitant UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. Sutartyje) nenurodė dujinio ar skystojo biokuro kaip galimos biokuro mišinio sudedamosios dalies[92].
(54) Atsižvelgiant į šioje nutarimo dalyje nurodytas aplinkybes, kad dujinio, skystojo ir kietojo biokuro naudojimas skiriasi, toliau nagrinėjamos su kietuoju biokuru susijusios aplinkybės.
3.2. Kietojo biokuro savybės
(55) Pagrindinėmis kietojo biokuro savybėmis/techninėmis charakteristikomis, nepriklausomai nuo biokuro rūšies, yra laikomi biokuro šilumingumas (dar vadinamas kaloringumu)[93], drėgnis (dar vadinamas drėgnumu)[94], peleningumas[95] bei frakcijos dydis (dar vadinamas granulometrija), t. y. atskirų biokuro dalelių dydis.
(56) Apibendrinti ūkio subjektų pateikti duomenys apie kuro rūšių savybes pavaizduoti Lentelėje 1[96].
Lentelė 1. Skirtingų biokuro rūšių techninės charakteristikos
 

Drėgnumas (proc.)

 

Peleningumas (proc.)

 

Šilumingumo ribos

 
(kcal/kg)

Šilumingumo ribų santykinis palyginimas su biokuro mišiniu[97]

 
 
Nuo
Iki
Nuo
Iki
Nuo
Iki
Nuo
Iki
Skiedros
33
52
1,24
3,00
2350
2871
1,06
1,02
Pjuvenos
31
51
0,82
2,51
2225
2675
0,99
0,95
Biokuro mišinys
34
52
1,20
4,76
2226
2805
1
1
Medžio drožlės
31
52
0,69
3,08
2160
2771
0,97
0,99
Granulės[98]
-
≤10
≤0,7
3
3822[99]
4538[100]
1,72
1,62
Pjuvenų briketai
5
8
1,13
2,74
4074
4380
1,83
1,56
Šaltinis: parengta naudojantis ūkio subjektų pateikta informacija[101]
(57) UAB „Vilniaus energija“ nurodė, jog katilų, pritaikytų deginti bet kokios frakcijos biokurą, nebūna[102]. UAB „Vilniaus energija“ pažymėjo, kad:
„<...> per stambūs kuro gabalai galėtų sugadinti kuro tiekimo įrenginius / juos užkimšti, tuo tarpu pvz., deginamos vien pjuvenos (dėl mažo savo dydžio) galėtų nespėjusios sudegti išlėkti kartu su dūmais <...>. Atitinkamai, tiek labai stambių, tiek ir labai smulkių kuro dalių frakcijos ir/ar proporcijos bendrame kuro mišinyje yra ribojamos sutartimi.“[103]
(58) Techninė įranga neleidžia naudoti bet kokio biokuro. AB „Panevėžio energija“ nurodė, kad „[b]iokuro rūšių deginimo galimybes apsprendžia katilinių įranga – kuro padavimo sistema, pakurų konstrukciniai ypatumai, pelenų šalinimo sistemos ir pan. Malkos, smulkintos mediena, medienos granulės deginamos skirtinga įranga“[104]. First Opportunity OṺ nurodė, kad nėra biokuro katilų, kurie galėtų naudoti visų įmanomų parametrų biokurą[105].
(59) Absoliuti dauguma biokuro rūšių nėra standartizuotos ar vieningai klasifikuojamos (yra granulių, tam tikrais atvejais – ir briketų[106] standartizacija)[107], tiekiamas biokuras turi atitikti pirkėjo nustatytus techninius reikalavimus. Pavyzdžiui, pagal 2011 m. sausio 18 d. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ sutarties (toliau – 2011 m. Sutartis, Sutartis) sąlygas (3.3. punktas), tiekiamas biokuras (jo mišinys) turi atitikti šias kokybės charakteristikas: kuro masės drėgnumas nuo 35 proc. iki 60 proc. bruto svorio, vidutinis peleningumo lygis – ne didesnis kaip 2,5 proc. sausos kuro mišinio masės, žemutinė šiluminė vertė – didesnė nei 5000 kWh/t sausos masės. Smulkintų medienos atliekų vidutinė granulometrija turi būti ne didesnė kaip 50x50x20 mm, smulkintų medienos atliekų maksimali granulometrija – 150x60x20 mm, tačiau pastaroji neturi sudaryti daugiau kaip 10 proc. bendro biokuro mišinio tūrio ir turi būti tolygiai paskirstyta bendrame biokuro mišinio tūryje. Rapsų ir grūdinių kultūrų šiaudai turi būti tiekiami tik sukapoti į mažesnius kaip 50 mm ilgio gabalėlius. Grūdinių kultūrų šiaudai gali būti tiekiami ir supresuoti į gabalus, tačiau ne didesnius kaip 50x50x50 mm. Pjuvenų, rapsų, grūdinių kultūrų šiaudų, spalių kiekis mišinyje neturi viršyti 10 proc. bruto masės[108].
(60) Konkurencijos taryba išnagrinėjo vidutines Lietuvos Respublikos medžio granulių, biokuro mišinio ir kitų kuro rūšių kainas, skelbiamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) interneto svetainėje[109]. Analizei buvo naudotos mėnesinės kuro kainos už toną naftos ekvivalento[110] (tne) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2013 m. gegužės mėnesio (iš viso nagrinėjamas laikotarpis apėmė 41 mėnesį). 
Paveikslas 1. Vidutinės medžio granulių, biokuro mišinio ir kitų kuro rūšių kainos (Lt/tne)
 

Šaltinis: parengta naudojantis VKEKK skelbiamais duomenimis

(61) Toliau nagrinėjama, kokios yra kietojo biokuro rūšys, jų savybės, naudojimas bei kainos.
3.3. Kietojo biokuro mišinys
(62) Kietojo biokuro mišinys – tai biokuras, gaunamas natūraliai arba ne, specialiai maišant įvairias biokuro rūšis ir/arba įvairių rūšių biomasę.[111]
(63) Biokuro mišinio sudėtis, sudedamųjų dalių proporcijos gali skirtis kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo pirkėjo keliamų techninių reikalavimų. First Opportunity OṺ nurodė, kad biokuro mišinį gali sudaryti iš esmės bet kokios biomasės žaliavos, o pirkėjas perka tokį mišinį, kuris atitinka jo keliamus techninius reikalavimus[112]. First Opportunity OṺ teigimu, tiek biokuro mišinio sudedamosios dalys, tiek sudedamųjų dalių proporcijos bendrame mišinio kiekyje, tiek ir kiekvienos iš jų kokybiniai parametrai (tokie kaip frakcijos dydis, drėgmė, peleningumas ir šilumingumas) priklauso tik nuo pirkėjo poreikio. Biokuro mišinio sudedamųjų dalių savybės būna tokios, kokias jas užsako pirkėjas, priklausomai nuo jo turimų gamybinės veiklos įrengimų bei katilų parametrų[113].First Opportunity OṺ taip pat nurodė:
„<...> nėra pagrindo išskirti visas Konkurencijos tarybos pateiktoje lentelėje pateiktas biokuro rūšis[114], nes nei teisiniame srities reglamentavime, nei įprastoje komercinėje-ūkinėje praktikoje nėra nustatyta ar nusistovėjusi rūšinė biokuro klasifikacija ar tokią klasifikaciją sąlygojantys pagrindai/kriterijai. <...> Nėra standartizuotas skirtingų biomasės žaliavų kaloringumas ir skirtingi pirkėjai remiasi skirtingais šaltiniais nustatydami perkamo produkto charakteristikas.“[115]
(64) First Opportunity OṺ pažymėjo, jog skiedros, biokuro mišinys ir medžio drožlės yra vienas ir tas pats produktas, turintis iš esmės identiškas savybes ir gali būti bendrai vadinamas smulkinta mediena, nors biokuro vartotojai pirkimo sąlygose gali ir kitaip įvardinti praktiškai identiškų kokybinių parametrų produktą (pavyzdžiui, skiedra, kapojai, medžio atliekos, kapota mediena)[116].
(65) Kiti biokuro tiekėjai (UAB „Timbex“, UAB Gamybinė-komercinė firma „Fonas“, UAB „Grasta“, UAB „Pusbroliai“ ir UAB „Kietasis biokuras“) taip pat nurodė, kad biokuro mišinį gali sudaryti įvairios sudedamosios dalys, tokios kaip pjuvenos, skiedros, smulkintos medžio šakos, medžio žievė, medienos kirtimo atliekos, įvairiausios medienos apdirbimo įmonių atliekos, smulkinti kelmai, grūdinių kultūrų šiaudų mišiniai ir pan.[117] UAB „Timbex“ nurodė, kad pirkėjai nekelia reikalavimų proporcijų dydžiui ir neskaido jo į atskiras sudedamąsias dalis – svarbiausia, kad visas mišinys atitiktų pirkėjo nustatytus techninius reikalavimus[118].
3.4. Presuotas biokuras
(66) Presuotas biokuras yra kietasis biokuras, pagamintas mechaniškai spaudžiant biomasę, siekiant padidinti jos tankį ir paversti tam tikro dydžio ir formos – kubelių, presuotų kaladėlių, biokuro granulių ar biokuro briketų – kuru[119]. Granulės ir briketai priskiriami presuoto biokuro rūšims.
3.4.1. Presuoto biokuro savybės
(67) Siekiant palyginti presuotų biokuro rūšių – granulių bei briketų – ir nepresuotų biokuro rūšių savybes, Konkurencijos taryba apklausė biokuro tiekėjus bei pirkėjus – šilumos gamintojus, nepriklausomus šilumos gamintojus bei Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausančius pirkėjus, prašant jų išvardinti atskirų biokuro rūšių technines charakteristikas – drėgnį, peleningumą, šilumingumą[120].
(68) Iš Lentelėje 1 (nutarimo 3.2. dalis) pateiktų duomenų matyti granulių ir briketų (t. y. presuoto biokuro) savybių skirtumai, lyginant su nepresuoto biokuro rūšimis – skiedromis, pjuvenomis, biokuro mišiniu bei medžio drožlėmis. Granulės ir briketai yra itin sausas (t. y. žemo drėgnumo) ir kaloringas (t. y. aukšto šilumingumo) kuras.
3.4.2. Presuoto biokuro naudojimas
(69) 2010 – 2012 m. laikotarpiu presuoto biokuro[121] (t. y. granulių ir briketų) pardavimai Pirkėjų grupei Nr. 3 (namų ūkiams) sudarė 42 proc. visų presuoto biokuro pardavimų galutiniams pirkėjams Lietuvos Respublikoje[122] vertės, o presuoto biokuro pardavimai Pirkėjų grupei Nr. 4 – 46 proc. visų presuoto biokuro[123] pardavimų galutiniams pirkėjams Lietuvos Respublikoje[124] vertės[125]. Ne visi Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausantys pirkėjai biokurą naudoja savo gamybiniuose procesuose (t. y. gaminant kitą produkciją, pavyzdžiui, plytas). Faktiniai biokuro pardavimo duomenys rodo, kad nemaža dalis Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausančių pirkėjų – tai, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, universitetai, vartotojų kooperatyvai, kaimo bendruomenės, parapijos, bibliotekos, ligoninės, slaugos, globos namai, kurių biokuro naudojimas taip pat yra priskirtinas buitiniam naudojimui, pavyzdžiui, savo patalpų šildymui. Presuotas biokuras daugiausia yra skirtas buitiniam naudojimui[126].
(70) Be to, presuotam kurui deginti gali reikėti specialiai pritaikyti katilą. Pavyzdžiui, UAB „Timbex“ nurodė, kad granulėms deginti reikalingi specialūs katilai[127]. Tai iš esmės patvirtino ir UAB „Vilniaus energija“, nurodydama, kad jos turimi katilai nėra pritaikyti kūrenti vien per sausą kurą, tokį kaip, pavyzdžiui, medienos ar industrinės granulės ar pjuvenų briketai, katilus reikėtų pritaikyti didesnėmis proporcijomis deginti labiau sausesnį kurą[128].
(71) Dėl granulių naudojimo pažymėtina, kad iš 34 šilumos gamintojų, kurie tiekia šilumą vartotojams ir savo veikloje naudoja biokurą, 32 šilumos gamintojai (94 proc.), nenurodė granulių kaip alternatyvaus kuro jų turimiems biokuro deginimo katilams[129].
(72) Šilumos gamintojai, tiekiantys šilumą vartotojams, nurodę, kad jų turimi katilai po tam tikrų modifikacijų galėtų būti pritaikyti kūrenti granules, taip pat pažymėjo, kad toks biokuro rūšies pakeitimas pareikalautų nemažai techninių pakeitimų ir žymių papildomų investicijų[130].
(73) Kai kurie nepriklausomi šilumos gamintojai, perkantys biokurą, medžio granulių naudojimą nurodė tik kaip teorinę galimybę[131]. UAB „Baisogalos bioenergija“ nurodė, kad galima alternatyva jų biokuro mišiniu kūrenamiems katilams galėtų būti medžio ir šiaudų granulės ar pjuvenų briketai, tačiau pažymėjo, kad iki šiol pastarosios biokuro rūšys nebuvo naudojamos dėl aukštos jų kainos bei ribotos pasiūlos[132]. Vis dėlto didžioji dauguma informaciją Konkurencijos tarybai pateikusių biokurą perkančių nepriklausomų šilumos gamintojų nenurodė granulių kaip alternatyvaus kuro jų naudojamiems biokuro deginimo katilams.
(74) Nė vienas iš apklaustų Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausančių pirkėjų, biokurą naudojančių savo gamybiniuose procesuose, nagrinėjamu laikotarpiu nepirko granulių, nepriklausomai nuo žaliavos, iš kurios jie pagaminti. Apklausti Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausantys biokuro pirkėjai, biokurą naudojantys savo gamybiniuose procesuose ar savo buitinėms reikmėms (pastatų šildymui), nenurodė granulių kaip alternatyvos, jų naudojamos biokuro rūšies kainai ilgam laikui pakilus 5-10 proc.
(75) Dėl briketų naudojimo pažymėtina, kad nė vienas šilumos gamintojas nenurodė briketų kaip galimos alternatyvios biokuro rūšies, atlikus tam tikras turimo katilo modifikacijas[133], tuo tarpu 32 šilumos gamintojai (94 proc.) nenurodė šios biokuro rūšies kaip alternatyvios kuro rūšies bendrovių eksploatuojamuose katiluose be papildomo katilų modifikavimo[134].
(76) Konkurencijos tarybos apklausti nepriklausomi šilumos gamintojai[135] nenurodė briketų kaip alternatyvaus kuro jų turimiems biokuro deginimo katilams, kuriuose deginamos, pavyzdžiui, skiedros, pjuvenos, medžio žievės, malkinė mediena.
(77) Nė vienas iš apklaustų Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausančių pirkėjų, biokurą naudojančių savo gamybiniuose procesuose, nagrinėjamu laikotarpiu nepirko briketų, nepriklausomai nuo žaliavos, iš kurios jie pagaminti. Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausantys pirkėjai, biokurą naudojantys savo gamybiniuose procesuose ar savo buitinėms reikmėms (pavyzdžiui, pastatų šildymui), nenurodė briketų kaip alternatyvos, jų naudojamos biokuro rūšies kainai ilgam laikui pakilus 5-10 proc.
(78) Taigi, ekonomiškai reikšminga (didžioji) biokuro pirkėjų dalis[136] nelaiko presuoto biokuro tinkamu pakaitalu savo naudojamoms biokuro rūšims.
(79) Dėl presuoto biokuro frakcijos dydžių pažymėtina, kad remiantis ENplus standartu, granulių skersmuo turi būti 6-8 mm, ilgis – 3,15-40 mm[137]. Tuo tarpu iš biokuro tiekėjų pateiktos informacijos matyti, kad briketų frakcijos dydis reikšmingai viršija tiek UAB „Vilniaus energija“, tiek ir kitų biokuro mišinio pirkėjų tinkamo deginti biokuro technines charakteristikas[138]. Briketai tinka deginimui krosnyse ir židiniuose, o granulės labiau tinka automatiniams deginimo įrenginiams[139].Taigi, briketai negalėtų būti naudojami vietoj biokuro mišinio. Atitinkamai, toliau nagrinėjamos tik granulių kainos. 
3.4.3. Granulių kaina
(80) Presuoto medienos kuro (kurio viena iš rūšių yra granulės) kaina yra didelė, lyginant su nepresuotu kuru[140].
(81) Nagrinėjamu laikotarpiu skiedros vidutiniškai[141] kainavo 552,83 Lt/tne, pjuvenos 430,55 Lt/tne, biokuro mišinys 770,58 Lt/tne, malkinė mediena 449,63 Lt/tne, medžio drožlės 682,50 Lt/tne, šiaudai 453,07 Lt/tne, durpės 420,00 Lt/tne, o medžio granulės 1154,43 Lt/tne. Atitinkamai, Paveikslas 1 (nutarimo 3.2. dalis) rodo, kad medžio granulės išsiskiria iš kitų biokuro rūšių, nes visu nagrinėjamu laikotarpiu buvo žymiai brangesnis biokuras už visas kitas kuro rūšis.
(82) Visu nagrinėjamu laikotarpiu medžio granulių kaina viršijo pigiausios biokuro rūšies (skirtingais mėnesiais tai galėjo būti skirtingos biokuro rūšys) kainą vidutiniškai 201 proc., t. y. daugiau nei trigubai. Visu nagrinėjamu laikotarpiu medžio granulių kaina viršijo antros brangiausios biokuro rūšies (skirtingais mėnesiais tai galėjo būti skirtingos biokuro rūšys, tačiau dažniausiai – biokuro mišinys) kainą vidutiniškai 50 proc., t. y. pusantro karto.
3.5. Durpės
3.5.1. Durpių savybės
(83) Kuro durpės skirstomos į tris rūšis: trupinines ir gabalines kuro durpes bei durpių pusbrikečius. Trupininės kuro durpės kūrenamos pramonės ir didesnių objektų katilinėse, pritaikius pakuras šiam kurui naudoti. Gabalinės kuro durpės tinka kūrenti kietam kurui pritaikytuose šildymo katiluose, o durpių pusbrikečiai yra ekologiškai švarus kuras, naudojamas buityje[142].
(84) Durpėsnėra laikomos atsinaujinančiu biokuru, o lėtai atsinaujinančiu biologinės kilmės kuru[143]. Durpės priskiriamos lėtai atsinaujinantiems gamtos ištekliams bei iškastiniam kurui, todėl yra apmokestinamos pagal CO2 emisiją, o tai riboja durpių kuro naudojimą šilumos gamyboje[144].
(85) Durpės yra viena labiausiai teršiančių kuro rūšių[145]. Šią aplinkybę patvirtino ir biokurą naudojantys šilumos gamintojai, tiekiantys šilumą vartotojams (įskaitant UAB „Vilniaus energija“)[146].
(86) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, veiklos vykdytojai, vykdantys veiklą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo gauti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, įsigyti apyvartinių taršos leidimų ir atsidaryti sąskaitą Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre. Kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendras nominalus šiluminis našumas yra didesnis negu 20 MW, yra įtrauktas į 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, kuriomis užsiimant būtina gauti apyvartinius taršos leidimus. Išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis tokiu atveju yra laikomas anglies dioksidas (CO2)[147]. Tyrimo metu nustatyta, kad apyvartiniai taršos leidimai paskirstomi nemokamai, o trūkstamą apyvartinių taršos leidimų kiekį įmonės gali nusipirkti aukcionuose[148]. Apyvartinius taršos leidimus galima perleisti kitiems asmenims[149] (parduoti aukcionuose)[150], tokiu būdu gaunant papildomas pajamas iš nepanaudotų apyvartinių taršos leidimų pardavimų. 
(87) Be to, asmenims reikia turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą[151] kurą deginantiems įrenginiams, kurių bendra vardinė (nominali) šiluminė galia yra lygi arba didesnė kaip 50 MW[152] mokėti mokestį už aplinkos teršimą[153]. Jeigu asmenys naudojo biokurą, jie yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių[154].
3.5.2. Durpių naudojimas
(88) Vien durpes galima deginti tik specialiai tokiam kurui pritaikytuose katiluose. Pavyzdžiui, UAB „Tauragės šilumos tinklai“ nurodė, kad „durpės deginamos tam skirtuose katiluose.“[155].
(89) Durpės gali įeiti į biokuro mišinio sudėtį. UAB „Vilniaus energija“, nurodė, kad Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr. 2 katile BKZ-75-39FB ir Naujosios Vilnios rajoninės katilinės Nr. 2 katiluose KV-R-7-145 galima kūrenti biokuro mišinį, o kiekvienos biokuro rūšies, įeinančios į mišinio sudėtį, „proporcija bet kuriuo momentu gali keistis taip: biokuro mišinys 0-100%, durpės – iki 50% ir smulkusis mišinys (pjuvenų ir rapsų, grūdinių kultūrų šiaudų, spalių mišinys) – iki 15%.“[156].
(90) Remiantis UAB „Vilniaus energija“[157] AB „Panevėžio energija“[158] bei UAB „Litesko“[159] pateiktais paaiškinimais, durpių naudojimas energijos gamyboje yra susijęs su papildomais kaštais, kurių nepatiriama naudojant biokurą[160].
(91) Tokias papildomas sąnaudas patvirtino ir Konkurencijos tarybos atliktų apklausų rezultatai. Konkurencijos tarybai apklausus 34 biokurą naudojančius šilumos gamintojus, tiekiančių šilumą vartotojams[161], daugiau nei 82 proc. atsakiusiųjų (28 iš 34) nagrinėjamu laikotarpiu faktiškai nenaudojo durpių kuro šilumai gaminti[162]. Daugiau nei pusė (16 iš 28)[163] pastarųjų šilumos gamintojų nurodė, kad net jeigu jų naudojamo biokuro kaina ilgam laikui pakiltų 5-10 proc., o kitų kuro rūšių kainos išliktų nepakitusios, jie nepereitų prie durpių kuro naudojimo. Jie paaiškino[164], kad jų turima šilumos gamybos bei sandėliavimo įranga yra nepritaikyta šios kuro rūšies naudojimui, o durpių deginimo technologinė įranga yra brangesnė, eksploatacinės sąnaudos didesnės dėl reikalingų papildomų išlaidų. Jos susijusios, pavyzdžiui, su griežtesniais sprogimo saugos reikalavimais patalpoms, kuriose laikomos durpės, sunkesniu pelenų šalinimu, brangesne ir didesnių eksploatacinių išlaidų reikalaujančia dūmų valymo įranga, neigiamu poveikiu kondensaciniams ekonomaizeriams.
(92) Tik keturi iš minėtų šilumos gamintojų[165], nagrinėjamu laikotarpiu faktiškai niekada nenaudoję durpių kuro, nurodė, kad teoriškai būtų įmanoma naudoti durpes, jas dalinai maišant su jau naudojamu biokuru, deginant durpių granules katilinėse, kuriose kūrenamos medžio ir šiaudų granulės arba trumpuoju laikotarpiu naudojant durpių briketus malkomis kūrenamose katilinėse. UAB „Anykščių šiluma“ ir UAB „Šilalės šilumos tinklai“ nurodė, kad perėjimas prie durpių kuro naudojimo pareikalautų papildomų investicijų, kurių pastarasis šilumos gamintojas teigė neketinantis atlikti ateityje[166]. Šilumos gamintojai, pažymėję, kad būtų teorinė galimybė naudoti durpes (bent dalinai maišant su biokuru), jų naudojamo biokuro kainai ilgam laikui pakilus 5-10 proc., nurodė, kad pradėti naudoti durpes vis dėlto būtų sudėtinga ir netikslinga ekonominiu požiūriu [167].
(93) Keturi iš 28 šilumos gamintojų, nenaudojusių durpių kuro nagrinėjamu laikotarpiu, yra pirkę jį anksčiau. UAB „Birštono šiluma“ pirko durpių kurą 2008 – 2010 m. laikotarpiu. Pastarasis šilumos gamintojas nebenaudoja durpių kuro, nes „[d]urpės traktuojamos kaip neatsinaujinanti kuro rūšis, ekonominiu požiūriu naudoti netikslinga“[168]. UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ durpių kurą pirko 2006 m. Bendrovės teigimu, „Durpių degimo produktuose yra smėlio, kuris <...> dildo katilų paviršių vamzdžių sieneles ir pagreitina jų susidėvėjimą.“[169] UAB „Šilalės šilumos tinklai“ 2006 – 2007 m. laikotarpiu pirko ir naudojo durpių kurą tik išbandymo tikslu[170]. UAB „Vilniaus energija“, pirkusi durpes tuo pačiu laikotarpiu[171], nurodė papildomus su durpių kuro naudojimu susijusius kaštus bei teigė, kad sprendimas nebenaudoti šio kuro, be kitų priežasčių, buvo nulemtas ir „optimalaus apyvartinių taršos leidimų sąnaudų bei iš atsinaujinančių kuro išteklių pagamintos elektros pardavimų planavimo“[172].
(94) Nagrinėjamu laikotarpiu durpių kurą šilumai gaminti naudoję nurodė šeši[173] iš 34 biokurą naudojančių šilumos gamintojų, tiekiančių šilumą vartotojams. Pažymėtina, kad netgi šilumos gamintojai, nagrinėjamu laikotarpiu ir/ar anksčiau naudoję durpių kurą, daugiausiai šią kuro rūšį naudoja/naudojo mišinyje su biokuru, o ne kaip atskirą kuro rūšį. Pavyzdžiui, UAB „Vilniaus energija“ atveju durpės galėjo sudaryti iki 50 proc. bendro mišinio kiekio[174], UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ durpes naudojo mišinyje su biokuru santykiu iki 30 proc.[175], o UAB „Birštono šiluma“, UAB „Plungės šilumos tinklai“, UAB „Šakių šilumos tinklai“ ir AB „Panevėžio energija“ nurodė, kad durpės gali sudaryti tik iki 20 proc. viso biokuro-durpių mišinio kiekio[176]. Pastarasis šilumos gamintojas nurodė, kad durpių ir smulkintos medienos mišinį naudojo anksčiau, tačiau daugiau nebenaudoja „įsitikinus, kad tai sukelia daug eksploatacinių problemų ir neduoda ekonominės naudos <...>“[177]. Tik 3 šilumos gamintojai – UAB „Litesko“ (filialas „Marijampolės šiluma“), UAB „Kauno energija“ ir UAB „Tauragės šilumos tinklai“ nurodė nagrinėjamu laikotarpiu durpių kurą naudoję kaip atskirą kuro rūšį, t. y. ne mišinyje su biokuru.
(95) Nė vienas iš apklaustų nepriklausomų šilumos gamintojų, perkančių biokurą, nenurodė durpių kaip alternatyvaus kuro jų turimiems biokuro katilams, net ir po tam tikrų katilo modifikacijų[178]. Konkurencijos tarybos apklausti Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausantys pirkėjai taip pat nenurodė galintys pereiti prie durpių, jų naudojamos biokuro rūšies kainai ilgam laikui pakilus 5-10 proc.[179] Taigi, ekonomiškai reikšminga vartotojų (t. y. biokuro pirkėjų) dalis[180] nelaiko durpių kuro pakaitalu jų naudojamam biokurui.
3.5.3. Durpių kaina
(96) Iš Paveikslo 1 (nutarimo 3.2. dalis) matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu durpių kuras buvo žymiai pigesnis už biokuro mišinį, nes biokuro mišinys vidutiniškai kainavo 770,58 Lt/tne, durpės – vidutiniškai 420,00 Lt/tne (t. y. biokuro mišinys buvo vidutiniškai 83 proc. brangesnis už durpių kurą).
(97) Nepaisant mažesnės durpių kainos, kai kurie ūkio subjektai pažymėjo, kad jas naudoti nėra tikslinga. Pavyzdžiui, AB „Šiaulių energija“ nurodė, kad „<...> net 30% už biokurą pigesnes durpes deginti neapsimoka“ dėl durpių degimo metu išsiskiriančio anglies dioksido ir kitų aplinką teršiančių išmetimų, reikalingų taršos leidimų bei su jais susijusių mokesčių[181].
3.6. Šiaudai
3.6.1. Šiaudų savybės
(98) Šiauduose yra dideli degimo metu išsiskiriančių kietųjų dalelių kiekiai, o tai neigiamai veikia katilo eksploataciją:
„<...> aukštose temperatūrose skatina katilo bei kamino plieninių paviršių koroziją. <...> Kita problema – žema susidariusių pelenų lydymosi temperatūra (kurioje pelenai sudaro kietą junginį) dėl to šiaudų negalima deginti tam nepritaikytuose katiluose.“[182].
(99) Lietuvoje veikiančios energijos išteklių biržos operatorės UAB „Baltpool“ generalinė direktorė L.Ž. nurodė, kad šiaudų kuro dėl technologinių savybių negalima kūrenti tuose pačiuose katiluose, kaip ir biokuro, todėl šiaudų kuras gali užimti tik nedidelę dalį biokuro mišinio sudėtyje[183].
(100) UAB „Vilniaus energija“ patvirtino, kad šiaudai gali būti tik sudėtinė biokuro mišinio dalis: 
„[p]agal katilų gamintojų technines charakteristikas Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr. 2 katile BKZ-75-39FB ir Naujosios Vilnios rajoninės katilinės Nr. 2 katiluose KV-R-7-145 galima kūrenti biokuro mišinį (<...> kurį sudaro įvairios biokuro rūšys), taip pat iki tam tikros proporcijos – pjuvenų ir rapsų, grūdinių kultūrų šiaudų, spalių mišinius (toliau šioje dalyje – smulkusis mišinys, laikoma biokuro mišinio dalimi), taip pat durpes (kurios nelaikomos biokuru). Kiekvienos paminėtos rūšies proporcija bet kuriuo momentu gali keistis taip: biokuro mišinys 0-100%, durpės – iki 50% ir smulkusis mišinys – iki 15%.“[184]
(101) 2011 m. Sutartyje (3.3. punktas) numatyta, kad tiekiamo biokuro bendrame kiekyje pjuvenų, rapsų, grūdinių kultūrų šiaudų, spalių kiekis mišinyje neturi viršyti 10 proc. bruto masės.
3.6.2. Šiaudų naudojimas
(102) Konkurencijos tarybos surinktais duomenimis, 2010 – 2012 m. laikotarpiu šilumos gamintojų šiaudų pirkimai[185] faktiškai sudarė tik 0,2 proc. visų to laikotarpio biokuro pirkimų vertės. Iš pardavimų pusės, 2010 – 2012 m. laikotarpiu biokuro tiekėjų šiaudų[186] pardavimo vertė galutiniams pirkėjams sudarė vos 0,09 proc. visų to laikotarpio biokuro pardavimų vertės Lietuvos Respublikoje. Konkurencijos tarybos apklausti Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausantys pirkėjai laikotarpiu šiaudų kuro nepirko[187], o iš apklaustų nepriklausomų šilumos gamintojų (dalis Pirkėjų grupei Nr. 1 priskiriamų pirkėjų) nedidelį šiaudų kuro kiekį 2011 m. pirko tik vienas – AB „Simega“, kas sudarė vos 0,008 proc. visų šio nepriklausomo šilumos gamintojo biokuro pirkimų vertės minėtu laikotarpiu. Be to, pastarasis ūkio subjektas nenurodė šiaudų kuro kaip savo turimuose biokuro deginimo katiluose galimo deginti kuro (tai reiškia, kad šiaudai buvo naudojami ne kaip atskira biokuro rūšis, o kaip viena sudedamųjų biokuro mišinio dalių)[188].
(103) Nė vienas biokurą naudojantis šilumos gamintojas, tiekiantis šilumą vartotojams, taip pat nė vienas nepriklausomas šilumos gamintojas nenurodė šiaudų kuro[189] kaip galimo alternatyvaus kuro jų turimiems biokuro deginimo katilams, net ir po tam tikro katilų modifikavimo[190]. Iš Konkurencijos tarybos apklaustų Pirkėjų grupės Nr. 4 ūkio subjektų, nė vienas nenurodė šiaudų kaip kuro, prie kurio jie galėtų pereiti, naudojamos biokuro rūšies kainai ilgam laikui pakilus 5-10 proc.[191]
(104) Šiaudų kurui deginti pritaikyti katilai yra reikšmingai brangesni už biokurui skirtus katilus[192]. Be to, katilo pakeitimas gali užtrukti ilgą laiko tarpą[193]. Tai rodo, kad ekonomiškai reikšminga biokuro pirkėjų dalis[194] nelaiko šiaudų kuro tinkamu ir lygiaverčiu pakaitalu jų naudojamoms biokuro rūšims.
3.6.3. Šiaudų kaina
(105) Iš Paveikslo 1 (nutarimo 3.2. dalis) matyti, kad šiaudai yra reikšmingai pigesnė kuro rūšis, lyginant su biokuro mišiniu – nagrinėjamu laikotarpiu biokuro mišinys vidutiniškai kainavo 770,58 Lt/tne, o šiaudai – vidutiniškai 453,07 Lt/tne, t. y. biokuro mišinys buvo vidutiniškai 70 proc. brangesnis už šiaudų kurą. 
(106) Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu laikotarpiu buvo pastebimi biokuro mišinio ir kito nepresuoto biokuro kainų svyravimai, kurie dažnai atitiko ar viršijo 5-10 proc. (Paveikslas 1, nutarimo 3.2. dalis). Pavyzdžiui, 2011 m. liepos mėnesį biokuro mišinio kaina pakilo 6 proc., lyginant su 2011 m. birželio mėnesiu, ir toks kainos pakilimas išsilaikė metus – iki 2012 m. liepos mėnesio biokuro mišinio kainos išliko vidutiniškai 6 proc. aukštesnės už 2011 m. birželio mėnesio kainas, t. y. kainos pakilimas nebuvo trumpalaikis reiškinys. Panašiu metu pakilo ir skiedrų kainos – 2011 m. liepos mėnesį jos kainavo 9 proc. brangiau negu 2011 m. birželio mėnesį, o laikotarpiu nuo 2011 m. liepos iki 2012 m. balandžio mėnesio skiedrų kainos išsilaikė vidutiniškai 22 proc. aukštesniame lygyje, lyginant su 2011 m. birželio mėnesiu.
(107) Vis dėlto, nepaisant reikšmingai mažesnės šiaudų kainos ir biokuro kainų svyravimo, remiantis faktiniais duomenimis, šiaudų kuro pirkimų vertė sudarė mažiau nei procentą šilumos gamintojų ir nepriklausomų šilumos gamintojų biokuro pirkimų vertės (nutarimo 3.6.2. dalis). Konkurencijos tarybos apklausti Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausantys pirkėjai, biokurą naudojantys gamybiniams arba buitiniams tikslams, šiaudų kuro nepirko.
3.7. Malkinė mediena ir malkos
3.7.1. Malkinės medienos ir malkų savybės
(108) Remiantis Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 358 „Dėl apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių patvirtinimo“, 4 ir 18 punktais, apvalioji mediena – tai nukirstas ir nugenėtas medis be viršūnės, kuris gali būti skersai supjaustytas arba ne, o malkos – tai apvalioji mediena, skirta kurui. 
(109) Malkinė mediena bei malkos yra naudojamos kaip žaliava biokurui. First Opportunity OṺ Konkurencijos tarybai nurodė, kad „malkinė mediena – tai yra žaliava, kitaip tariant malkos – apvalioji mediena, skirta kurui. Malkos yra kietojo biokuro rūšis. Gamybos (smulkinimo) procese iš malkų, kitaip tariant žaliavos, gauname bendrą produktą – smulkintą medieną.“[195] Malkinę medieną bei malkas kaip biokuro žaliavą nurodė ir kiti biokuro tiekėjai, pavyzdžiui, UAB „Vertma“, UAB „Euromiškas“, VĮ Rokiškio miškų urėdija ir UAB  „Pusbroliai“[196].
(110) Viena esminių malkų ir malkinės medienos kuro savybių, darančių lemiamą įtaką jų naudojimo galimybėms, yra jų frakcijos dydis. Malkos kaip galutinis produktas dažniausiai naudojamos namų ūkiuose arba mažos galios katiluose su rankiniu padavimu. Pavyzdžiui, UAB „Pusbroliai“ teigė, kad malkinė mediena – tai įvairių medžių mediena, tinkanti gaminti malkas ir buitiniam naudojimui, taip pat skiedros gamybai[197]; UAB „Fortum ekošiluma“ nurodė, kad malkinė mediena – „tai medienos rąstai, kurie gali būti naudojami kaip žaliava skiedrai gaminti. Tai pati populiariausia kuro rūšis naudojama individualių namų šildymui.“[198].UAB „Širvintų šiluma“ nurodė, kad „smulkios frakcijos/smulkintam biokurui reikalingas automatizuotas biokuro padavimas, o stambios frakcijos biokuro padavimas į pakurą yra vykdomas rankiniu būdu.“[199].  
3.7.2. Malkinės medienos ir malkų naudojimas
(111) Iš Konkurencijos tarybos apklaustų nepriklausomų šilumos gamintojų malkų kurą pirko tik UAB „Matuizų plytinė“[200], o iš aštuonių biokurą savo veikloje naudojančių Pirkėjų grupės Nr. 4 pirkėjų tik du[201] nurodė nagrinėjamu laikotarpiu pirkę malkų kurą[202].
(112) Siekiant nustatyti, ar malkos (t. y. stambios frakcijos biokuras) vis dėlto gali būti deginamos tuose pačiuose katiluose, kaip ir smulkios frakcijos/smulkintas biokuras, pavyzdžiui, biokuro mišinys ar skiedros, buvo apklausti 34 biokurą naudojantys šilumos gamintojai, tiekiantys šilumą vartotojams[203]. Dauguma (19 iš 34, t. y. 56 proc.) atsakiusiųjų nenaudoja malkų, malkinės medienos ar kitokio stambios frakcijos biokuro šilumai gaminti, daugiausia dėl to, kad jų turimi biokuro deginimo katilai nėra pritaikyti deginti stambios frakcijos biokuro[204]. Du šilumos gamintojai – UAB „Jonavos šilumos tinklai“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ – nepateikė atsakymo į minėtą klausimą. Iš 13 likusių šilumos gamintojų, nurodžiusių, kad naudoja malkų kurą, AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Molėtų šiluma“ nurodė naudojantys malkų kurą tik mažos galios katilinėse[205], o UAB „Šakių šilumos tinklai“ malkas naudoja Gelgaudiškio padalinyje irtik esant šiaudų tiekimo sutrikimams ar kitiems nenumatytiems atvejams[206]. UAB „Raseinių šilumos tinklai“ nurodė malkų/malkinės medienos kurą naudojanti Viduklės miestelio katilinėje kaip rezervinį kurą[207].
(113) Didžioji dauguma Konkurencijos tarybos apklaustų[208] šilumos gamintojų (22[209] iš 34, t. y. 65 proc.) (tiek naudojantys, tiek niekada nenaudoję malkų kuro šilumai gaminti) nurodė, kad stambios frakcijos biokurui, tokiam kaip malkos ir malkinė mediena, deginti reikalingi specialūs katilai su specialiai stambios frakcijos biokurui skirta kuro padavimo į katilą įranga, kuri skiriasi nuo technikos, skirtos smulkios frakcijos biokurui (tokiam kaip biokuro mišinys ar skiedros) deginimui[210].
(114) Nė vienas šilumos gamintojas, kurio turimuose biokuro deginimo katiluose buvo deginamas biokuro mišinys, nenurodė malkų ar malkinės medienos kuro kaip alternatyvaus kuro, galimo deginti tuose pačiuose katiluose kaip ir biokuro mišinys, net ir po tam tikrų papildomų katilų modifikacijų. Taip pat nė vienas iš šilumos gamintojų, savo katiluose naudojusių/naudojančių malkų kurą, nenurodė biokuro mišinio kaip alternatyvaus kuro, galimo deginti tuose pačiuose katiluose kaip ir malkas, net ir po tam tikrų papildomų katilų modifikacijų[211]. Tai rodo, kad šios dvi biokuro rūšys ekonomiškai reikšmingos pirkėjų dalies[212] nėra laikomos pakeičiamomis viena kita.
(115) Remiantis šilumos gamintojų pateiktais duomenimis, vidutinis katilų, kuriose malkų kuras buvo paminėtas tarp tuose katiluose kūrenamų kuro rūšių, galingumas buvo apie 0,53 MW[213]. Lyginant šią reikšmę su katilais, kuriuose biokuro mišinys buvo viena iš kūrenamų kuro rūšių, pastarųjų katilų vidutinis galingumas siekė apytiksliai 7,72 MW[214], t. y. buvo daugiau nei 14 kartų didesnis. Atitinkamai, malkomis kūrenamu katilu vidutiniškai pagaminama 14 kartų mažiau energijos, negu biokuro mišiniu kūrenamu katilu. Tam įtakos turi stambios frakcijos biokuro padavimo į katilą specifika – stambios frakcijos biokuras, toks kaip malkos, dažniausiai paduodamas į katilą rankiniu būdu, o smulkios frakcijos/smulkinto biokuro padavimas į katilą dažniausiai yra automatizuotas[215].
3.7.3. Malkinės medienos ir malkų kaina
(116) Atlikus malkinės medienos ir biokuro mišinio kainos palyginimą pagal VKEKK skelbiamus duomenis, nustatyta, kad malkinės medienos kaina yra ženkliai mažesnė už biokuro mišinio kainą (Paveikslas 1, nutarimo 3.2. dalis) – nagrinėjamu laikotarpiu biokuro mišinys vidutiniškai kainavo 770,58 Lt/tne, o malkinė mediena – vidutiniškai 449,63 Lt/tne, t. y. biokuro mišinys buvo vidutiniškai 71 proc. brangesnis už malkinę medieną.
(117) Malkų kuras gali būti kaip žaliava gaminti skiedroms (smulkintam biokurui), kurios gali būti naudojamos šilumos gamintojų turimuose smulkios frakcijos biokurui pritaikytuose katiluose. Tačiau siekiant iš malkų ar malkinės medienos kuro pagaminti skiedras, reikalingi smulkintuvai. Atkreiptinas dėmesys, kad tik trys (UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Radviliškio šiluma“) iš 34 (t. y. 8,8 proc.) biokurą naudojantys šilumos gamintojai, tiekiantys šilumą vartotojams, galimai smulkina savo perkamą malkų kurą patys arba perka smulkinimo paslaugas iš trečiųjų asmenų. Iš 13 šilumos gamintojų, nurodžiusių, kad naudoja malkų ar malkinės medienos kurą šilumai gaminti, 11 nurodė turintys bent vieną katilą, kuris kūrenamas malkų ar malkinės medienos kuru. Tai rodo, kad šilumos gamintojams nėra finansiškai naudinga nusipirkti/išsinuomoti smulkintuvą ir gaminti smulkintą biokurą patiems.
(118) Pažymėtina, kad malkų kurą smulkinančios UAB „Utenos šilumos tinklai“ perkamų malkų vertė sudarė mažiau nei 5 proc. visų šio šilumos gamintojo biokuro pirkimų vertės laikotarpiu. Be to, malkų kuras pastarosios bendrovės daugiausiai buvo perkamas tik 2011 m., o 2012 m. ir 2013 m. malkų pirkimo vertė sudarė atitinkamai 0,008 proc. ir 0,3 proc.[216] visų atitinkamų metų biokuro pirkimų vertės. UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pateiktais faktiniais biokuro pirkimo duomenimis, perkamų ir galimai smulkinamų malkų vertė sudarė mažiau nei 22 proc. visų šio šilumos gamintojo biokuro pirkimų vertės nagrinėjamu laikotarpiu. UAB „Radviliškio šiluma“ perkamų ir galimai smulkinamų malkų vertė sudarė 0,01 proc. visų šio šilumos gamintojo biokuro pirkimų vertės nagrinėjamu laikotarpiu. Be to, UAB „Radviliškio šiluma“ malkas pirko tik 2011 m., o 2012 m. ir 2013 m.[217] malkų pirkimų šis šilumos gamintojas nenurodė.
(119) Mažus malkinės medienos kiekius gali paaiškinti tai, kad, kaip nurodė biokuro tiekėjas First Opportunity OṺ, „<...> paprastai biokuro pirkėjai biokurą naudoja tik kaip priemonę savo pagrindinei veiklai vykdyti, todėl jie suinteresuoti gauti biokurą <...> be papildomų personalo, technikos priemonių ir logistinių išteklių bei sąnaudų“[218].
3.8. Atliekos
3.8.1. Miško kirtimo atliekos
(120) Miško kirtimo atliekomis laikoma: kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, viršūnės, šakos, stiebai smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai[219]. Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių miško kirtimo atliekos yra mažai naudojamos biokuro gamyboje, yra dideli jų ruošos kaštai bei transportavimo ypatumai[220].
(121) Miško kirtimo atliekos yra laikomos biokuro žaliava, o ne pačiu biokuru, kaip nurodė miškų urėdijos (VĮ Trakų miškų urėdija[221], VĮ Šakių miškų urėdija[222], VĮ Ignalinos miškų urėdija[223], VĮ Anykščių miškų urėdija[224]), kurios prekiauja šia žaliava.
(122) Biokuro pirkėjai dažniausiai turi tik tam tikros frakcijos biokurui deginti pritaikytus katilus (nutarimo 3.2. ir 3.7.1. dalys), todėl pernelyg skirtingų frakcijos dydžių biokuras negali būti deginamas viename katile.
(123) Nė vienas apklaustas biokurą naudojantis šilumos gamintojas, tiekiantis šilumą vartotojams, nenurodė miško kirtimo atliekų kaip alternatyvaus kuro, galimo deginti savo turimuose katiluose (nepriklausomai nuo kuro, kuris yra deginamas tuose katiluose, rūšies), net ir po tam tikrų papildomų katilo (-ų) modifikacijų. Apklausti nepriklausomi šilumos gamintojai taip pat nenurodė miško kirtimo atliekų kaip alternatyvios kuro rūšies. Be to, nė vienas apklaustas Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausantis pirkėjas nenurodė miško kirtimo atliekų kaip kuro, prie kurio jie galėtų pereiti, naudojamos biokuro rūšies kainai ilgam laikui pakilus 5-10 proc.[225]. Kirtimo atliekų, kaip galutinio biokuro produkto, panaudojimo ribotumą patvirtina Konkurencijos tarybos surinkta faktinė informacija – remiantis šilumos gamintojų pateiktais duomenimis, įtariamo pažeidimo laikotarpiu nebuvo nė vieno atvejo, kad šilumos gamintojas pirktų miško kirtimo atliekas šilumos gamybai. Iš apklaustų nepriklausomų šilumos gamintojų bei Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausančių biokuro pirkėjų, nė vienas iš jų taip pat nenurodė nagrinėjamu laikotarpiu pirkęs miško kirtimo atliekų. Taigi, ekonomiškai reikšminga biokuro pirkėjų dalis[226] nelaiko miško kirtimo atliekų pakaitalu jų naudojamam biokurui (nepriklausomai nuo biokuro rūšies).
3.8.2. Medienos perdirbimo/apdirbimo pramonės atliekos
(124) Medienos perdirbimo/apdirbimo pramonės atliekos yra medienos gaminių gamybos proceso metu gaunami šalutiniai produktai, pavyzdžiui, medienos pjuvenos, medžių žievė, atraižos, nuopjovos. Paprastai iš šių šalutinių produktų gaminamos granulės ir briketai kurui[227].
(125) Atraižos yra žaliava biokuro gamybai, kurią prieš naudojant reikia papildomai apdoroti. Tai nurodė Konkurencijos tarybos apklausti biokuro tiekėjai, taip pat patys atraižų ir kitų medienos perdirbimo/apdirbimo pramonės atliekų pardavėjai bei kiti biokuro pirkėjai (First Opportunity OṺ[228], UAB „Timbex“[229], UAB „Pusbroliai“[230], UAB „Kietasis biokuras“[231], AB „Kauno baldai“[232]). Pavyzdžiui, biokuro tiekėjas First Opportunity OṺ nurodė, kad „[a]traižos susidaro medienos perdirbimo ar miško ruošos įmonių gamybos procese, perdirbant apvaliąją medieną. Gamybos procese iš atraižų, kitaip tariant žaliavos, gauname bendrą produktą – smulkintą medieną <...>“[233].
(126) Duomenys apie atliekų[234] pardavimą galutiniams pirkėjams Lietuvos Respublikoje[235] rodo, kad atliekos sudarė 1,9 proc., 2,2 proc. ir 1,4 proc. viso parduoto biokuro vertės atitinkamai 2010, 2011 ir 2012 metais.
(127) Šilumos gamintojų atliekų[236] pirkimo vertė sudarė vos 0,26 proc., 0,24 proc. ir 0,32 proc. atitinkamai 2010, 2011 ir 2012 metais.
(128) Itin maži atliekų pirkimo kiekiai rodo, kad ekonomiškai reikšminga vartotojų (t. y. biokuro pirkėjų) dalis[237] nelaiko atliekų pakaitalu kitoms biokuro rūšims.
(129) Atliekų[238] pardavimas Pirkėjų grupei Nr. 2 priklausantiems pirkėjams 2010 – 2012 m. laikotarpiu sudarė 67 proc. visų atliekų pardavimų vertės Lietuvos Respublikoje. Tačiau Pirkėjų grupei Nr. 2 priklausantys pirkėjai neretai patys yra biokuro gamintojai (t. y. perkantys biokuro žaliavą ir parduodantys galutinį biokuro produktą). Kadangi atliekų pardavimų galutiniams pirkėjams vertė yra itin maža, tai reiškia, kad atliekos nėra Pirkėjų grupei Nr. 2 priklausančių pirkėjų (biokuro perpardavėjų) perparduodamos galutiniams pirkėjams tiesiogiai, o prieš perparduodant yra papildomai apdorojamos.
(130) Atsižvelgiant į aukščiau nutarimo 3.3.-3.8. dalyse aptartas aplinkybes, toliau smulkintas nepresuotas kietasis biokuras, į kurį įeina biokuro mišinys, pjuvenos, skiedros, smulkinta mediena ir kitos panašių savybių, naudojimo bei kainos biokuro rūšys, vadinamas Smulkintu biokuru.
3.9. Biokuro pakeičiamumas kitomis kuro rūšimis
(131) First Opportunity OṺ, nurodė, kad biokuras gali lengvai būti pakeičiamas iškastiniu kuru, pavyzdžiui, tokiu kaip akmens anglis, nafta, gamtinės dujos. Dėl šių priežasčių First Opportunity OṺ nurodė, kad savo konkurentais laiko ir iškastinio kuro tiekėjus, tokius kaip AB „Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“, UAB „Intergas“ ir AB „ORLEN Lietuva“[239].
(132) Siekdama nustatyti, ar minėtos iškastinio kuro rūšys galėtų būti laikomos biokuro mišinio pakaitalais kainos, savybių ir naudojimo prasme, Konkurencijos taryba atliko kuro rūšių kainų analizę, kuriai buvo naudotos VKEKK skelbiamos mėnesio kuro kainos, išreikštos litais už toną naftos ekvivalento (tne) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2013 m. gegužės mėnesio.
Paveikslas 2. Vidutinės biokuro mišinio ir kitų kuro rūšių kainos (Lt/tne)

Šaltinis: parengta naudojantis VKEKK skelbiamais duomenimis

(133) Analizė apibendrinta Paveiksle 2, kuris rodo, kad gamtinės ir suskystintos dujos, dyzelinas, skalūnų alyva ir mazutas (nepriklausomai nuo sieringumo lygio) visu nagrinėjamu laikotarpiu buvo reikšmingai už biokuro mišinį brangesnis kuras: gamtinės dujos vidutiniškai kainavo 1175,15 Lt/tne, o suskystintos dujos – 1756,99 Lt/tne. Akmens anglys vidutiniškai kainavo 689,50 Lt/tne, dyzelinas 2486,55 Lt/tne, skalūnų alyva 1683,41 Lt/tne, mazutas (iki 1 proc. sieringumo) 1723,10 Lt/tne, mazutas (virš 1 proc. sieringumo) 1671,47 Lt/tne, tuo tarpu biokuro mišinys 770,58 Lt/tne.
(134) Lyginant nagrinėjamo laikotarpio vidutines kainas, gamtinės dujos viršijo biokuro mišinio kainą 53 proc., t. y. daugiau nei pusantro karto, o suskystintos dujos viršijo biokuro mišinio kainą 128 proc., t. y. daugiau nei dvigubai. Dyzelinas nagrinėjamu laikotarpiu buvo vidutiniškai 223 proc., t. y. daugiau nei trigubai brangesnis už biokuro mišinį, skalūnų alyva – vidutiniškai 118 proc., mazutas (iki 1 proc. sieringumo) – vidutiniškai 124 proc., mazutas (virš 1 proc. sieringumo) – vidutiniškai 117 proc. t. y. daugiau nei dvigubai brangesnis už biokuro mišinį. Taigi, kainų analizė rodo, kad gamtinės ir suskystintos dujos, taip pat dyzelinas, skalūnų alyva ir mazutas yra reikšmingai brangesnės kuro rūšys, lyginant su biokuro mišiniu.
(135) Nė vienas biokurą naudojantis šilumos gamintojas, tiekiantis šilumą vartotojams, ar apklaustas nepriklausomas šilumos gamintojas nenurodė gamtinių ar suskystintų dujų, dyzelino, skalūnų alyvos ar mazuto kaip alternatyvių kuro rūšių, galimų deginti jų turimuose biokuro katiluose[240]. Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausantys pirkėjai taip pat nenurodė minėtų kuro rūšių kaip galimos alternatyvos jų naudojamoms biokuro rūšims ilgam laikui pabrangus 5-10 proc.[241].
(136) Be to, gamtinės ir suskystintos dujos, taip pat dyzelinas, skalūnų alyva ir mazutas nėra atsinaujinantys energijos ištekliai, todėl šioms kuro rūšims galioja tie patys aplinkos apsaugos reikalavimai, kaip ir durpėms (t. y. kuro naudojimas yra susijęs su papildomais kaštais, tokiais kaip mokesčiai už aplinkos teršimą bei papildomo apyvartinių taršos leidimų kiekio sunaudojimu (bei negautomis pajamomis) (nutarimo 3.5.1. dalis). Taip pat dėl kuro rūšių skirtumų, gali reikėti katilą modifikuoti ar netgi atskiro katilo, kad būtų galima naudoti kitokią kuro rūšį (nutarimo 3.1. dalis).
(137) Dėl akmens anglių pažymėtina, kad jų kaina nagrinėjamu laikotarpiu daugeliu atveju (ypač iki 2012 m. pabaigos) buvo mažesnė už biokuro mišinio kainą. Siekdama nustatyti, ar akmens anglys galėtų būti laikomos biokuro mišinio pakaitalu naudojimo prasme, Konkurencijos taryba apklausė 34 biokurą naudojančius šilumos gamintojus, tiekiančius šilumą vartotojams[242].
(138) Nustatyta, kad biokuro ir akmens anglių deginimo ypatybės yra labai skirtingos. 10[243] iš 34, t. y. 29 proc. atsakiusiųjų šilumos gamintojų nurodė, kad akmens anglys negali būti deginamos tuose pačiuose katiluose, kuriuose deginamas biokuras, dėl skirtingų biokuro ir akmens anglies degimo procesų ir padavimo sistemų. 13[244] šilumos gamintojų nurodė, kad akmens anglys negali būti deginamos jų turimuose biokuro deginimo katiluose, nes pastarieji nėra pritaikyti tokios kuro rūšies deginimui ir/ar jų techniniuose pasuose nenumatytas akmens anglių naudojimas. UAB „Šakių šilumos tinklai“ nurodė, kad „akmens anglys negali degti katiluose, sukonstruotuose deginti biokurą, nes pakuros paskaičiuotos ir pagamintos biokuro deginimo temperatūroms, galima įmaišyti į biokurą iki 20% akmens anglies.“[245].
(139) Tik keturi šilumos gamintojai – VĮ „Velžio komunalinis ūkis“, UAB „Anykščių šiluma“, UAB „Molėtų šiluma“ bei AB „Panevėžio energija“ – nurodė, kad akmens anglys gali būti naudojamos malkomis kūrenamuose (dažniausiai mažos galios) katiluose[246]. Likusieji šeši[247] šilumos gamintojai neturėjo informacijos apie galimybes deginti akmens anglis biokuro katiluose ir dėl to atsakymo į minėtą klausimą nepateikė.
(140) Akmens anglis laikoma viena iš daugiausiai CO2 išskiriančių kuro rūšių[248]. Siekiant deginti akmens anglis, ūkio subjektai susidurtų su papildomais mokesčiais, susijusiais su tokio kuro į atmosferą išmetamais teršalais, t. y. privalėtų mokėti mokesčius už faktiškai per mokestinį laikotarpį į aplinką išmestą teršalų kiekį bei turėtų gauti atitinkamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Pavyzdžiui, UAB „Fortum Švenčionių energija“ pažymėjo, kad savo eksploatuojamuose katiluose negali deginti akmens anglių dėl to, kad neturi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo šiai kuro rūšiai deginti[249].
(141) UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad didinti kitų kuro rūšių sunaudojimą mažinant sunaudojamo biokuro kiekį, nėra tikslinga:
„[k]adangi bazinių šilumos kainų nustatymo metu nustatydama reguliuojamų šilumos tiekėjų / reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų naudojamo kuro struktūrą Komisija[250] daro prielaidą, jog konkretus biokuro katilas dirbs iki 11 mėn. (8000 val./ metus), tokie energijos gamintojai yra suinteresuoti (esant biokuro kainoms mažesnėms, nei pvz. gamtinių dujų ir kitų biokuro substitutų) kuo labiau išnaudoti turimų biokurą deginančių energijos gamybos įrenginių potencialą, kadangi priešingu atveju šilumos kainų nustatymo procese būtų laikoma, jog atitinkamos reguliuojamo gamintojo kuro struktūros apimtyje buvo naudotas būtent biokuras, nors iš tiesų būtų degintos gamtinės dujos ar kita brangesnė galima naudoti kuro rūšis.“[251]
3.10.  Pasiūlos pakeičiamumas
(142) Konkurencijos taryba tyrimo metu siekė nustatyti, kokių biokuro rūšių gamintojai/tiekėjai, reaguodami į nežymų ir ilgalaikį santykinį biokuro mišinio kainų padidėjimą, gali nedelsdami ir be žymaus išlaidų padidėjimo pradėti gaminti/tiekti biokuro mišinį ir/ar jo pakaitalus. Konkurencijos taryba apklausė biokuro tiekėjus, prašydama nurodyti pagal kiekvieną biokuro rūšį atskirai, kiek lėšų pareikalautų ir laiko užtruktų šiuo metu negaminamų biokuro rūšių gamybos/tiekimo pradėjimas[252]. Didžioji dalis biokuro tiekėjų nurodė, kad neturi tokios informacijos, nes nėra svarstę naujų biokuro rūšių gamybos/tiekimo pradėjimo, arba tiesiog nėra analizavę rinkos tokiais aspektais[253].
(143) Keli biokuro tiekėjai pateikė savo nuomonę ir nurodė, kad, norint pradėti biokuro mišinio ar skiedrų gamybą, reikalingas smulkintuvas bei speciali transportavimo technika (pavyzdžiui, skiedrovežis)[254]. Kai kurių tiekėjų nuomone, reikėtų turėti bent du smulkintuvus ir mažiausiai du skiedrovežius (tai galima išsinuomoti), jei šilumos gamintojas smulkus (jei didelis – investicijų poreikis gali būti iki 10 kartų didesnis)[255]. Biokuro tiekėjų skaičiavimai, kiek investicijų galėtų pareikalauti šių biokuro rūšių gamybos pradėjimas ir reikalingos technikos įsigijimas, buvo įvairūs ir svyravo nuo 1,1 mln. Lt[256] iki 6 mln. Lt[257] (nuo 318 582 Eur iki 1 737 720 Eur).
(144) Siekiant surinkti daugiau informacijos dėl galimo pasiūlos pakeičiamumo ir jo įtakos prekės rinkos apibrėžimui, 15 biokuro tiekėjų buvo apklausti papildomai[258]. Ūkio subjektų buvo klausiama, kiek procentų, jų nuomone, turėtų pabrangti smulkintas biokuras (pavyzdžiui, biokuro mišinys, medienos skiedros, smulkinta mediena), kad jie pradėtų tiekti smulkintą biokurą, nepatirdami žymių papildomų išlaidų ir rizikos. Taip pat ūkio subjektų buvo prašoma nurodyti, kiek laiko ir piniginių sąnaudų tai pareikalautų. 
(145) 80 proc. apklaustų biokuro tiekėjų (12 iš 15) nurodė, kad nėra svarstę smulkinto biokuro tiekimo galimybės, nesidomi pastarosios biokuro rūšies kainomis ir negali pateikti prašomos informacijos. Likę trys biokuro tiekėjai taip pat negalėjo įvertinti, kiek turėtų pabrangti smulkintas biokuras, kad prekyba juo būtų pradėta, nes šiuo metu juo neprekiauja ir nesidomi jo rinkos kainomis. Kai kurie tiekėjai nurodė, kad smulkintas biokuras turėtų pabrangti 10 proc.[259] arba daugiau nei 24 proc.[260], kad prekyba taptų patrauklia veiklos sritimi.
4. Prekybos biokuru geografinė teritorija
(146) Konkurencijos taryba tyrimo metu apklausė biokuro tiekėjus[261] bei pirkėjus (biokurą naudojančius šilumos gamintojus, tiekiančius šilumą vartotojams, ir nepriklausomus šilumos gamintojus)[262], prašydama pateikti vertinimus bei duomenis, apie prekybos biokuru geografinę apimtį, biokuro kainodarą, transportavimo kaštus ir atstumus bei biokuro importo ir eksporto galimybes. Toliau pateikiama apibendrinta gauta biokuro tiekėjų[263] bei biokuro pirkėjų[264] informacija ir jos pagrindu gauti analizės rezultatai.
(147) 69,2 proc. prekybos biokuru geografinės teritorijos apimtį lemiančius veiksnius nurodžiusių biokuro tiekėjų[265] biokuro geografinės teritorijos ribas sieja su ekonomiškai pagrįsto[266] biokuro transportavimo ribomis, o 72,2 proc. iš jų[267] (69,2 proc. geografinės teritorijos apimtį lemiančius veiksnius nurodžiusių biokuro tiekėjų) pagrindiniu veiksniu, lemiančiu geografinės teritorijos dydį, laiko transportavimo kaštus. Pažymėtina, kad Smulkinto biokuro tiekėjai kuriasi bei biokuro rinka formuojasi apie stambius biokuro pirkėjus[268]. Nustatyta, kad transportavimo kaštai vidutiniškai sudaro 17,3 proc. parduodamo Smulkinto biokuro kainos[269].
(148) Tam tikrais atvejais Smulkintas biokuras gali būti gabenamas ir didesniu atstumu nei paprastai yra ekonomiškai pagrįsta, pavyzdžiui, kai biokuro tiekėjas nusiperka Smulkinto biokuro ar jo žaliavos pigiau negu rinkos kaina[270] arba biokuro pirkėjas yra pasirengęs mokėti aukštesnę negu rinkos kainą[271]. Kaip nurodė UAB „Biovoice“:
„<...> atsiperkamumas priklauso nuo biokuro pirkimo ir biokuro pardavimo kainų skirtumo, o ne nuo atstumo. Kuo biokuras yra perkamas pigiau ir kuo didesnė yra pardavimo kaina, tuo toliau jį galime vežti <...>“[272].
(149) Vis dėlto, toliau nuo pirkėjo esantis Smulkinto biokuro tiekėjas patirtų didesnius transportavimo kaštus ir tai galėtų apsunkinti galimybes veiksmingai konkuruoti. Pavyzdžiui, UAB „Fortex Energy“ nurodė:
„<...> [m]ūsų įmonė gal ir galėtų būti pajėgi tiekti biokurą visoje Lietuvoje, tačiau šilumos gamintojams mūsų kainos būtų nepatrauklios. Pvz., esame dalyvavę UAB „Utenos šilumos tinklai“ skelbtame konkurse, bet nelaimėjome, nes siūlėme mums apsimokančia kaina, o laimėjo arčiau Utenos esančios įmonės, nes jų transportavimo ir gamybos kaštai mažesni, gal dar ir gamybos bazės, sandėliai arčiau <...>“[273].
4.1. Ekonomiškai pagrįstą Smulkinto biokuro transportavimo atstumą lemiantys veiksniai
4.1.1. Smulkinto biokuro kaina
(150) Vienas iš veiksnių, lemiančių, kokiu maksimaliu atstumu yra ekonomiškai pagrįsta transportuoti Smulkintą biokurą, yra šios biokuro rūšies kaina. Kaip nurodė biokuro tiekėjas UAB „Granulita“:
„[p]igiausia žaliava turėtu būti transportuojama mažiausiu atstumu. Pvz. <...> smulktina mediena (šakos, kelmai ir kt) turėtu būti sukūrenamos rajono katilinėse. Brangesnė žaliava – medžio ir šiaudų granulės gali būti transportuojamos sausumos transportu iki 2,000 km, o laivais, kartais neribotu atstumu.“[274].
(151) UAB „Fortum ekošiluma“ nurodė:
„<...> biokuro (smulkintos medienos) tiekimo rinka yra labiau lokalinė, nes transportuoti dideliais atstumais dažniausia nėra rentabilu. Bendrovės žiniomis tik medienos granules ir pjuvenų briketus apsimoka transportuoti tolimais atstumais <...>[275].
4.1.2. Smulkinto biokuro savybės
(152) Kitas ekonomiškai pagrįstą Smulkinto biokuro transportavimo atstumą lemiantis veiksnys, susijęs su žema Smulkinto biokuro kaina, yra Smulkinto biokuro šilumingumas (dar vadinamas kaloringumu). Konkurencijos tarybos apklausti biokuro tiekėjai, paprašyti paaiškinti, kokie veiksniai lemia tam tikrą prekybos biokuru geografinę teritoriją, nurodė, kad kuo didesnis biokuro rūšies šilumingumas, tuo toliau ekonomiškai pagrįsta tokią biokuro rūšį transportuoti[276].
(153) Be to atsižvelgiant į tai, kad biokuro šilumingumas, išreikštas energijos vienetais masės vienetui, priklauso nuo biokuro drėgnumo, drėgmės kiekis biokure taip pat daro įtaką ekonomiškai pagrįstam transportavimo atstumui. Smulkinto biokuro šilumingumas yra sąlyginai žemas, o drėgnumas didelis dalis (Lentelė 1, nutarimo 3.2. dalis). Skirtingų biokuro rūšių drėgnumas gali skirtis 10 kartų ir daugiau (pavyzdžiui, lyginant biokuro mišinio ir pjuvenų briketų drėgnumą), o vieno kilogramo biokuro šilumingumas, lyginant nepresuotą ir presuotą biokurą (Lentelė 1, nutarimo 3.2. dalis), skiriasi apie 1,6 karto. Kadangi drėgmė sudaro nedegiąją biokuro dalį[277], kuo drėgnesnis yra biokuras, tuo mažesnis yra jo šilumingumas.
(154) Kuro šilumingumo ir drėgnumo įtaką transportavimo atstumui paaiškino UAB „Klasmann-Deilmann Bioenergy“, nurodydama:
„[t]am tikros biokuro rūšies geografinis rinkos dydis priklauso nuo kuro energijos tankio. Kuo biokuro rūšies energijos tankis didesnis, tuo didesniu atstumu apsimoka šį kurą transportuoti ir tuo didesnė geografinė rinka. Pvz. <...> [m]edžio skiedras galima laikyti lokaline kuro rūšimi, jų toli transportuoti neapsimoka dėl didelio kiekio drėgmės ir mažo piltinio tankio. Granulių kuro geografinė rinka daug platesnė <...>[278].
(155) UAB „Vudimeksus“ biokuro drėgmę taip pat nurodė vienu iš veiksnių, lemiančių transportavimo atstumus:
Kuo sausesnis biokuras, tuo pigiau vieną energijos mato vienetą galima nuvežti tam tikru atstumu. Pavyzdžiui, veždami vieną toną medžio granulių mes transportuojame 19 GJ energijos, veždami vidutinio drėgnumo biokurą – skiedrą (apie 45%), mes nuvežame tik 9 GJ energijos, t.y. tam pačiam kiekiui energijos reikia dvigubai daugiau transporto vienetų.“[279].
4.2. 2010 – 2012 m. nupirkto Smulkinto biokuro faktinių transportavimo atstumų analizė
(156) Konkurencijos taryba atliko transportavimo atstumų analizę. Šia analize buvo siekiama išsiaiškinti, kokia Smulkinto biokuro pardavimų procentinė dalis buvo parduota ne didesniu negu ekonomiškai pagrįstas atstumu[280].
(157) Siekiant išsiaiškinti, kokiu atstumu pirkėjams nagrinėjamu laikotarpiu buvo faktiškai gabenamas Smulkintas biokuras, buvo analizuojami biokurą naudojančių šilumos gamintojų, tiekiančių šilumą vartotojams, ir nepriklausomų šilumos gamintojų faktiškai įvykdytų Smulkinto biokuro pirkimų duomenys[281]. Pastarųjų ūkio subjektų pateikti duomenys buvo pasirinkti dėl to, kad jie leidžia pagrįstai spręsti apie situaciją prekybos biokuru srityje[282]. Be to, Konkurencijos tarybos turimi visų šilumos gamintojų Smulkinto biokuro pirkimo duomenys ir informacija apie šilumos gamintojų Smulkinto biokuro deginimo įrenginių išsidėstymą leidžia objektyviai įvertinti transportavimo atstumus. Atsižvelgiant į tai, kad biokurą naudojantys šilumos gamintojai, tiekiantys šilumą vartotojams, ir nepriklausomi šilumos gamintojai 2010 – 2012 m. nupirko nuo 71,6 proc. iki 73,8 proc. Smulkinto biokuro, likusių Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausančių pirkėjų analizės rezultatai reikšmingai nekeistų šio vertinimo.
(158) Biokuro tiekėjų pateikti atsakymai į klausimą, kokiomis transporto rūšimis jie naudojasi tiekdami biokurą Lietuvoje, rodo, kad beveik visas biokuras yra pervežamas autotransportu[283]. Dėl šios priežasties analizei pasirinktas transportavimo atstumas keliais.
(159) Skaičiuojant Smulkinto biokuro transportavimo atstumą, galutiniu transportavimo tašku buvo laikomas šilumos gamintojo didžiausio pajėgumo biokuro katilinės adresas[284]. Pradiniais Smulkinto biokuro transportavimo taškais buvo laikomi biokuro tiekėjų su Smulkinto biokuro gamyba ir tiekimu susijusios veiklos adresai[285].
(160)
Paveikslas 3. Smulkinto biokuro, transportuoto šilumos gamintojams, tiekiantiems šilumą vartotojams, ne didesniu negu nurodytas atstumu, vertės procentinė išraiška

UAB „Vilniaus energija“ taip pat laikėsi nuomonės, jog atskaitos tašku turėtų būti laikoma Smulkinto biokuro tiekėjo sandėlio vieta[286].

Šaltinis: parengta naudojantis šilumos gamintojų ir biokuro tiekėjų pateiktais duomenimis[287]
(161) Paveikslas 3 rodo, kad beveik 60 proc. Smulkinto biokuro šilumos gamintojams yra pateikiama tų biokuro tiekėjų, kurių biokuro gamybos arba sandėliavimo bazės yra ne toliau negu 30 km nuo šilumos gamintojų biokuro katilinių. Duomenys rodo, kad daugiau nei 80 proc. Smulkinto biokuro šilumos gamintojams buvo patiekta ne didesniu negu 93 km atstumu 2010 m. ir 2011 m. bei ne didesniu negu 75 km atstumu 2012 m.
Šaltinis: parengta naudojantis nepriklausomų šilumos gamintojų ir biokuro tiekėjų pateiktais duomenimis[288]
(162) Paveiksle 4 pateikti Smulkinto biokuro transportavimo nepriklausomiems šilumos gamintojams duomenys rodo, kad 79,7 – 88,1 proc. Smulkinto biokuro nepriklausomiems šilumos gamintojams yra tiekiama tų biokuro tiekėjų, kurių biokuro gamybos arba sandėliavimo bazės yra ne toliau negu 30 km nuo nepriklausomų šilumos gamintojų biokuro katilinių. Duomenys rodo, kad daugiau nei 80 proc. Smulkinto biokuro nepriklausomiems šilumos gamintojams buvo patiekta ne didesniu negu 30 km atstumu 2010 m. ir 2012 m. bei ne didesniu negu 50 km atstumu 2011 m.
(163) Rezultatai, rodo, kad 80 proc. šilumos gamintojų, tiekiančių šilumą vartotojams, ir nepriklausomų šilumos gamintojų nupirkto Smulkinto biokuro buvo tiekta atskirais metais ne didesniu kaip 30 – 93 km atstumu[289].
(164)  Atlikus analizę konservatyviai (t. y. padidinus atstumą nuo 93 km iki 100 km), faktinių biokuro transportavimo atstumų analizė parodė, kad mažesniu negu 100 km atstumu 2010 m. buvo parduota 83,1 – 84,9 proc., 2011 m. buvo parduota 84,4 – 88,1 proc., o 2012 m. 90,5 – 95,7 proc. Smulkinto biokuro.
(165) Be to, Konkurencijos taryba, atlikusi šilumos gamintojų, tiekiančių šilumą vartotojams, ir nepriklausomų šilumos gamintojų Smulkinto biokuro pirkimų analizę, nustatė, kad 100 km atstumu keliais aplink UAB „Vilniaus energija“ eksploatuojamą biokuro katilą, esantys šilumos gamintojai 2010 – 2012 m. 92,4 proc. Smulkinto biokuro nupirko iš toje teritorijoje veikiančių Smulkinto biokuro tiekėjų.
4.3. Biokuro tiekimo veikla užsiimančių ūkio subjektų ir biokuro pirkėjų nurodytų biokuro transportavimo atstumų analizė
(166) Siekiant patikrinti aukščiau įvertintus duomenis, toliau nurodomos biokuro tiekimo veikla užsiimančių ūkio subjektų ir pagrindinių biokuro pirkėjų nuomonės. Tuo tikslu buvo apklausti šilumos gamintojai, tiekiantys šilumą vartotojams. Jų buvo klausiama, kokiu vidutiniu atstumu į jų katilines paprastai[290] yra gabenamas biokuras[291]. Šių šilumos gamintojų pateiktų reikšmių vidurkis buvo 48,2 – 56,3 km[292].
(167) Nepriklausomų šilumos gamintojų į minėtą klausimą pateiktų atsakymų reikšmės svyravo nuo 10 iki 100 km. Nurodytų reikšmių vidurkis buvo 68 – 74 km[293]
(168) Panašus klausimas buvo užduotas ir biokuro tiekėjams, kurių buvo prašoma nurodyti, kokiu vidutiniu atstumu (km) nuo gamybos ar sandėliavimo bazės išsidėsčiusiems biokuro pirkėjams biokuro tiekėjai 2010 – 2013 m. laikotarpiu faktiškai gabeno Smulkintą biokurą[294]. Šių atstumų vidurkis sudarė 81,3 – 89,4 km (atmetus UAB „Vudimeksus“ ir UAB „Vižerana“ atsakymus, vidurkis atitinkamai tampa 63,4 – 72,4 km) [295].  
(169) Biokuro tiekėjų taip pat buvo prašoma nurodyti maksimalų atstumą, kuriuo bendru atveju būtų ekonomiškai pagrįsta vežti biokurą pirkėjui[296]. Nurodyti atstumai svyravo nuo 30 iki 300 km, vidutinė atsakymuose nurodyta reikšmė buvo 107 – 109,4 km.
(170) 17[297] iš 25[298] atstumus nurodžiusių biokuro tiekėjų nurodė 100 km ar mažesnį atstumą. Atsakant į šį klausimą dažniausiai buvo nurodomas 100 km transportavimo atstumas – šią reikšmę nurodė 10[299] iš 25 minėtus atstumus pateikusių biokuro tiekėjų[300].
(171) Apibendrinant, šioje dalyje pateikti duomenys rodo, kad biokuras pirkėjams dažniausiai yra transportuojamas ne didesniu nei 100 km atstumu.
4.4. Kitos nustatytos aplinkybės, susijusios su Smulkinto biokuro tiekimo atstumais
(172) Tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė kitų aplinkybių, kurios rodo, kad Smulkintas biokuras yra gabenamas tam tikru ekonomiškai pagrįstu atstumu, neviršijančiu 100 km.
(173) Pažymėtina, 2011 m. Sutarties 7.12. punkte nurodyta, kad biokuro tiekėjas turi turėti tiekimo vietą ne toliau kaip 70 km nuo UAB „Vilniaus energija“ katilinių: „Pirkėjui pareikalavus Tiekėjas įsipareigoja savo sąskaita sukaupti (ne toliau kaip 70 km nuo Vilniaus 2-os elektrinės bei Naujosios Vilnios katilinės) ir laikyti privalomą šilumos Tiekėjams biokuro rezervą pagal galiojančius teisės aktus.“[301].
(174) Dalis biokuro tiekėjų[302], atsakydami į klausimus[303] dėl biokuro tiekimo pasiūlymų teikimo UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ filialams, nurodė, kad šie pirkėjai yra per toli. Taip atsakę biokuro tiekėjai nuo šių pirkėjų buvo nutolę 100 – 298 km atstumu.
Buvęs First Opportunity OṺ generalinis direktorius Vigantas Kraujalis nurodė:„<...> pati biokuro transportavimo specifika pasireiškia tuo, kad transportuoti pagamintą biokurą galima iki 100 kilometrų atstumu, kadangi yra per dideli transportavimo kaštai ir biokuro savikaina tampa nekonkurencinga <...>“. Be to, jo teigimu „<...> šilumos gamintojų veiklos teritorijoje esantys biokuro tiekėjai parduoti pagamintą biokurą šilumos gamintojams, stambiausiems biokuro vartotojams, galėjo tik per UAB „Bionovus“ <...>[304].
(175) Vigantas Kraujalis taip pat pažymėjo, kad nors First Opportunity OṺ už biokurą „smulkesniems“ biokuro tiekėjams buvo „<...> pasiūloma biokuro supirkimo kaina artima biokuro savikainai <...> kiti biokuro gamintojai, arba sutikdavo su UAB „Bionovus“ biokuro pirkimo kaina ir tiekimo sąlygomis, arba biokuro neparduodavo visai, tačiau tokių biokuro pardavėjų tikrai nebuvo daug <...>[305]
(176) First Opportunity OṺ galimybės labai pigiai (t. y. kaina artima biokuro savikainai) supirkti biokurą iš vietinių biokuro tiekėjų, rodo, kad jų galimybes biokurą parduoti kitose teritorijose veikiantiems pirkėjams varžė prekybos biokuru vietinis pobūdis. 
(177) Biokuro ir jo žaliavos pirkimo tvarka ne didesniu negu 100 km atstumu nuo aptarnaujamos katilinės buvo įtvirtinta 2008 m. rugsėjo 30 d. First Opportunity OṺ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 02 – 340 „Dėl biokuro ir žaliavos biokurui pirkimo“[306]. Įsakymo 1 punkte nurodoma, kad iš tiekėjų sandėlių biokuras ir jo žaliava (malkinė mediena, atraižos, miško kirtimo atliekos, pjuvenos, skiedros) yra perkamos tik, jei tiekėjo sandėliai yra nutolę ne toliau kaip 100 km nuo aptarnaujamos katilinės.
(178) Rasti susirašinėjimai rodo, kad First Opportunity OṺ, tiekdama biokurą UAB „Vilniaus energija“, veikė 100 km atstumu nuo minėto šilumos gamintojo biokuro naudojimo vietos - First Opportunity OṺ atsakyme į UAB „Ekoharmonija“ biokuro tiekimo pasiūlymą nurodė: „<...> Labai džiaugiamės Jūsų pasiūlymu, bet Jūs per toli nuo Vilniaus (mes dirbame apie Vilnių 100 km spinduliu) <...>“[307].
(179) First Opportunity OṺ dėl per didelio transportavimo atstumo taip pat buvo nutraukusi biokuro žaliavos pirkimą iš UAB prekybos namų „Dvyniai“, kurie yra įsikūrę 115 km nuo UAB „Vilniaus energija“ biokuro katilo, esančio Vilniaus 2-ojoje elektrinėje[308].
(180) Kiti tiekėjai taip pat naudoja 100 km atstumo ribą transportuodami Smulkintą biokurą. UAB „Litkirta“ Konkurencijos tarybai nurodė: „<...> Maksimalus atstumas, skaitome 100 km. Tiekėme biokurą UAB „Radviliškio šiluma" ir gailimės, nes neuždirbome, o ėjome į minusą. Todėl šiuo metu jau nerizikuojame tiekti toliau kaip 100 km.[309]; UAB „Fortex Energy“ taip pat nurodė, kad „<...> susikūrus bazę, o tiekimo 100 km. spinduliu neturint, galima ir bankrutuoti <...>“[310].
(181) 100 km biokuro transportavimo atstumas yra pabrėžiamas ir ataskaitoje „Plantacinių miškų veisimo, auginimo ir panaudojimo rekomendacijų parengimas“, parengtoje Botanikos instituto ir biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos LITBIOMA atstovų. Joje nurodoma, kad „<...> plantaciniai miško želdiniai veisiami ne didesniu atstumu kaip 100 km nuo stambaus vartotojo (celiuliozės įmonių, rajono energetikos jėgainių, katilinių) ir 10–15 km nuo vietinio vartotojo. <...>“[311].
4.5. Biokuro importas ir eksportas
(182) Smulkinto biokuro importo ir eksporto mastai yra itin maži. Išanalizavusi visų šilumos gamintojų, tiekiančių šilumą vartotojams, pateiktus duomenis, Konkurencijos taryba nustatė, kad importuotas Smulkintas biokuras sudarė tik 0,69 proc.[312] viso 2010 – 2012 m. jų nupirkto Smulkinto biokuro kiekio[313]. Nepriklausomų šilumos gamintojų atveju tuo pačiu metu importuotas Smulkintas biokuras sudarė 0,03 proc.
(183) Pagal biokuro tiekėjų pateiktus duomenis 2011 – 2012 m. Smulkinto biokuro eksportas į kitas šalis sudarė 3,8 proc.[314] viso parduoto Smulkinto biokuro vertės. Be to, tik 16 iš 225 (7,1 proc.) 2010 – 2012 m. Smulkinto biokuro pardavimo duomenis pateikusių Smulkinto biokuro tiekėjų 2011 – 2012 m. laikotarpiu buvo eksportavę Smulkintą biokurą į užsienį.
(184) Tik 2 šilumos gamintojai, tiekiantys šilumą vartotojams, atsakymuose nurodė, kad organizuodami viešąjį biokuro pirkimą yra siuntę kvietimus pateikti pasiūlymus ir užsienio tiekėjams[315]. Abu ūkio subjektai užsienio tiekėjų ieškojo tik vieną kartą. UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ nurodė, kad tik 2005 m. – 2006 m. buvo ieškoma užsienio tiekėjų, o tam įtakos turėjo susidaręs biokuro trūkumas. Tačiau nė vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, ieškodamas biokuro tiekėjų, nėra siuntęs kvietimo teikti pasiūlymus užsienio biokuro tiekėjams.
(185) Be to, dalis biokuro pirkimų yra vykdomi neskelbiamų derybų būdu[316]. Apie tokio pobūdžio pirkimus užsienio tiekėjai neturi galimybės sužinoti, nebent patys būtų gavę kvietimą iš perkančiosios organizacijos dalyvauti tokiose derybose, ko tyrimo metu nebuvo nustatyta. Mažą užsienio tiekėjų aktyvumą teikiant biokuro tiekimo pasiūlymus Pirkėjų grupei Nr. 1 (šilumą gaminantiems subjektams) rodo ir tai, kad tik 11 (iš 38)[317] Pirkėjų grupei Nr. 1 priklausančių pirkėjų iš tų, kurie niekada nėra siuntę kvietimų užsienio biokuro tiekėjams, nurodė, kad yra gavę pasiūlymų[318] biokuro tiekimui iš užsienio tiekėjų. Net penki iš jų nurodė, jog užsienio tiekėjų pasiūlymų atsisakė[319]. Tarp nurodytų atsisakymo pirkti biokurą iš užsienio tiekėjų priežasčių paminėtos per aukštos kainos[320], kvalifikacinių reikalavimų neatitikimas[321], sudėtinga logistika[322] ir netinkamos tiekimo sąlygos[323].
(186) Nepriklausomas šilumos gamintojas AB „Axis Industries“ nurodė, jog „<...> [m]ažai tikėtina, kad užsienio tiekėjai galėtų konkuruoti Lietuvos biokuro rinkoje dėl didelių transportavimo kaštų įtakos kainai[324].
(187) First Opportunity OṺ[325] buvo vienintelis iš biokuro gamyba ir tiekimu užsiimančių ūkio subjektų, kuris biokuro geografinę rinką apibrėžė plačiau – kaip globalią. Vis dėlto, First Opportunity OṺ valdybos nario Andriaus Janukonio nuomone, yra susiklosčiusios tokios rinkos sąlygos, kad importas į Lietuvos Respubliką nėra tikėtinas:
„<...> Lietuvoje biokuras kainuoja 15 procentų mažiau už kainą, kuri pradėtų dominti biokuro eksportu užsiimančias pasaulio bendroves. Tai yra kainos riba, kurią pasiekus į Lietuvą apsimokės įvežti biokurą iš svetur <...>[326].
(188) Nė vienas šilumos gamintojas, tiekiantis šilumą vartotojams, ar nepriklausomas šilumos gamintojas nagrinėjamu laikotarpiu nėra faktiškai pirkęs biokuro iš Baltarusijos Respublikos. Taip pat nė vienas biokuro tiekėjas nėra Smulkinto biokuro eksportavęs į Baltarusijos Respubliką[327].
4.6. Pasiūlos pakeičiamumas
(189) Konkurencijos taryba taip pat nagrinėjo, ar Smulkinto biokuro tiekėjai, veikiantys kitoje geografinėje teritorijoje, gali per trumpą laiką pradėti tiekti biokurą į kitą teritoriją nepatirdami žymių papildomų išlaidų ir rizikos.
(190) Konkurencijos taryba nustatė, kad dalis biokuro gamybos įrenginių (smulkintuvų) yra mobilūs[328]. Tačiau kaip nurodyta aukščiau[329], galimybę tiekti biokurą riboja ekonomiškai pagrįstas transportavimo atstumas. Kaip nustatyta nutarimo 4.1.2. dalyje, nupirkto biokuro faktinių transportavimo atstumų analizė rodo, kad beveik visas Smulkintas biokuras šilumos gamintojams buvo tiektas biokuro tiekėjų, kurių biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazė yra ne toliau negu 93 km atstumu nuo šilumos gamintojo[330]. Taigi, nors dalis gamybos įrenginių ir yra mobilūs, dauguma biokuro tiekėjų Smulkintą biokurą tiekia tik tiems šilumos gamintojams, kurių biokuro katilinės yra ne toliau negu 93 km nuo biokuro tiekėjų biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazių.
(191) Norėdamas aptarnauti toliau nei ekonomiškai pagrįstas transportavimo atstumas esančius pirkėjus, biokuro tiekėjas turėtų padaryti iš esmės tą patį, ką reikalinga pradedant biokuro tiekimo veiklą. Kaip Konkurencijos tarybai nurodė First Opportunity OṺ: „<...> [j]ei įmonės pajėgumų nepakanka, <...> naujo regiono aptarnavimui iš esmės reikėtų sukurti bazę, kurios sukūrimo išlaidos iš esmės būtų tokios pačios kaip naujos įmonės sukūrimas“[331].  Biokuro tiekimo veiklos pradėjimui reikšmingos aplinkybės yra nurodytos nutarimo 5 dalyje. Tačiau turimų gamybinių pajėgumų perkėlimas į kitą teritoriją galėtų apriboti galimybes vykdyti veiklą toje teritorijoje, iš kurios perkeliami pajėgumai. Kaip nurodė UAB „Klasmann-Deilmann“: „<...> jei bandyti įdarbinti tuos pačius žmonės su tą pačia technika per kelias nutolusias darbo vietas, veikla dabartiniame regione nukentėtų arba ją tektų riboti <...>“[332].
(192) Konkurencijos taryba taip pat atliko analizę, ar praktikoje biokuro tiekėjai keitė savo veiklos teritorijas, t. y. ar perkėlė savo Smulkinto biokuro tiekimo veiklą iš vienos teritorijos į kitą. Analizės rezultatai rodo, kad skaičiuojant nuo 2007 m. iki 2012 m. Smulkinto biokuro, transportuoto šilumos gamintojams ne didesniu negu 100 km atstumu, dalis praktiškai nesikeitė ir viršijo 83 proc. Tai reiškia, kad nuo 2007 m. biokuro tiekėjai praktiškai neperkėlė savo biokuro tiekimo veiklos į kitą teritoriją.
(193) Vietinį prekybos Smulkintu biokuru pobūdį ir biokuro tiekėjų veiklos nemobilumą rodo ir biokuro tiekėjų taikomų maržų skirtumai[333]. Energijos išteklių birža UAB „Baltpool“, išnagrinėjusi Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos pateiktas biokuro žaliavos ir šilumos gamintojų mokamas biokuro kainas, nustatė, kad regione, kur miškų urėdijų malkinės medienos kainos yra panašios, centralizuoto šilumos tiekimo įmonės mokama biokuro kaina skiriasi penktadaliu ar daugiau[334]. Taigi, konkurencinis spaudimas atskirose teritorijose yra skirtingas.
5. Smulkinto biokuro tiekimo veiklai reikšmingos aplinkybės
(194) Galimybės vykdyti Smulkinto biokuro tiekimo veiklą tam tikroje teritorijoje gali priklausyti nuo įvairių priežasčių, pavyzdžiui, teisės aktų reikalavimų, reikalavimų infrastruktūrai, vartotojų lojalumo tam tikram prekės ženklui[335].
(195) Toliau nurodomos Konkurencijos tarybos nustatytos aplinkybės, reikšmingos ūkio subjektams norint pradėti vykdyti Smulkinto biokuro tiekimo veiklą ar pradėti ją vykdyti ją kitoje teritorijoje.
5.1. Veiklos pobūdžio pakeitimas ir pradėjimas
(196) Konkurencijos taryba nustatė, kad veiklos sąlygos siekiant vykdyti Smulkinto biokuro tiekimo veiklą priklauso nuo biokuro pirkėjo ir jo keliamų reikalavimų bei poreikių.
(197) Biokuro tiekimas šilumos gamintojams susijęs su būtinybe generuoti didelius kiekius biokuro ir turėti pakankamai didelius gamybos pajėgumus[336]. Ūkio subjektui, tiekiančiam biokurą namų ūkiams, būtų sudėtinga tiekti biokurą šilumos gamintojams, kadangi reikalingi brangūs įrenginiai smulkinti medieną ir transportuoti susmulkintą medieną[337], atitinkamai ūkio subjektui tokią įrangą reikėtų išsinuomoti ar nusipirkti[338]. Išsinuomojus techniką padidėtų administracinės išlaidos, pervežimo kaštai ir tai turėtų įtakos biokuro savikainai, taip pat ir kainai. Įsigijus nuosavą techniką vien turimų biokuro kiekių gali neužtekti aprūpinti techniką darbu. Pažymėtina, kad biokurą iš miško kirtimo atliekų tiekti šilumos gamintojams nesusmulkintą į skiedrą neapsimokėtų ekonomiškai (galima būtų vežti labai mažą kiekį)[339].
(198) Taip pat reikalingas specialiai apmokytas personalas, sandėliavimo ir turto saugojimo aikštelės. Šilumos gamintojų biokuro poreikis yra žymiai didesnis, negu atskirų namų ūkių, todėl biokuro tiekėjams būtinos papildomos didelės investicijos, siekiant įsitvirtinti Smulkinto biokuro tiekimo srityje, be to, reikalingos didelės apyvartinės lėšos žaliavos pirkimui užtikrinti (neturint jos)[340].
(199) Kaip išsamiau paaiškino UAB „Fortum ekošiluma“:
„<...> norint pradėti tiekti biokurą, pirmiausia pageidautina laimėti konkursą šilumos tiekimo įmonėje arba sudaryti sutartį su kitais biokuro pirkėjais. Dažniausiai konkurso sąlygose būna nurodyti minimalūs reikalavimai turimai įrangai, biokuro sandėliavimo vietos. Todėl reikės investuoti į biokuro ruošimo, transportavimo įrangą. Jeigu perkama nenauja įranga, tai pirkimas su įrengimų paieškomis gali užtrukti apie 2 – 3 mėnesius, o nenauja medienos smulkinimo įranga kainuotų nuo 100 000 iki 800 000 litų[341] (priklausomai nuo tipo ir galingumo), nenauja transportavimo technika kainuotų nuo 100 000 iki 200 000 litų[342]. Jei perkama nauja įranga, tai įrangos pristatymo laikas gali užtrukti apie 6 – 12 mėn. Nauja medienos smulkinimo įranga kainuotų nuo 700 000 iki 2 500 000 litų[343], o transportavimo technika nuo 400 000 iki 600 000 litų[344]. Reikės priimti darbuotojus: sandėlininką, medienos smulkinimo operatorių bei sunkvežimių vairuotojus. Galima rizikuoti ir neinvestuoti į įrengimus, sandėlius ir žmogiškuosius išteklius ir tikėtis, kad pavyks nupirkti biokurą iš kitų biokuro gamintojų. Toks įėjimo į rinką metodas, nors ir rizikingas, tačiau nereikalauja lėšų ir laiko.“[345]
5.2. Reikalavimai viešuosiuose pirkimuose dėl biokuro tiekimo
(200) Šilumą gaminantys subjektai turi vadovautis Kuro pirkimų tvarka, kuri nustatė kuro (įskaitant biokurą) pirkimo reglamentavimą perkančiosioms organizacijoms. Pagal Kuro pirkimų tvarkoje įtvirtintas nuostatas, perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tam tikrus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, kurie išdėstomi pirkimo dokumentuose. Taip pat perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokią teisinio statuso, ekonominės ir finansinės būklės, techninę informaciją turi pateikti tiekėjai, kad perkančioji organizacija galėtų nustatyti, ar tiekėjas atitinka jos pirkimo dokumentuose nurodytus minimalius finansinius, ekonominius ir techninius reikalavimus[346].
(201) Pagrindiniai ir dažniausiai pasitaikantys reikalavimai, keliami biokuro tiekėjams yra: kad veikla būtų vykdyta bent 3 metus, kad būtų buvusi įvykdyta bet kokia tiekimo sutartis, susijusi su šilumos gamyba arba su nepertraukiamu tiekimu, taip pat gali būti reikalaujama tam tikros su biokuro tiekimu susijusios vidutinės metinės apyvartos per paskutinius kelerius metus. Taigi, dažniausiai įtvirtinami tam tikros finansinės būklės (apyvartos) bei patirties reikalavimai biokuro tiekėjams.
(202) Konkurencijos taryba nustatė, kad patirties tiekiant biokurą, kuri išreiškiama kaip įvykdytų sutarčių apimtis ir bendros pajamos iš prekybos biokuru, reikalauja 24 iš 34 šilumos gamintojų, tiekiančių šilumą vartotojams, ir tik 10 tokios patirties nenurodė arba nepateikė atsakymo. Įvykdytos sutarties reikalavimas svyruoja nuo 3000 ktm arba nuo 100 tūkst. Lt iki 5 mln. Lt[347] (UAB „Vilniaus energija“ organizuoto viešojo pirkimo atveju – 30 mln. Lt[348]). Be to, paprastai reikalaujama būti įvykdžius arba vykdyti biokuro tiekimo sutartį, kurios apimtis būtų nuo 70 proc. iki 120 proc. pirkimo sumos arba nuo 900 000 Lt iki 2 mln.[349] (UAB „Vilniaus energija“ atveju – 30 mln. Lt[350]), arba nuo 100 ktm iki 100 000 erdm.
(203) Taigi tiekėjai, susidurtų su viešųjų pirkimų metu keliamais kvalifikacijos reikalavimais.
(204) Konkurencijos tarybos vertinimu, šilumą gaminantys subjektai, įskaitant ir nepriklausomus šilumos gamintojus, sudarė ekonomiškai reikšmingą (didžiąją) biokuro pirkėjų dalį, t. y. 2012 m. nupirko 61,9 proc. viso Lietuvos Respublikoje galutiniams pirkėjams parduoto biokuro, nepriklausomai nuo jo rūšies. Be to, biokuro tiekėjų teigimu, šilumą gaminantys subjektai yra patraukli ir svarbi pirkėjų kategorija. Pavyzdžiui, kaip nurodė UAB „Fortum ekošiluma“, „<...> svarbu, kad tarp pirkėjų būtų šilumos gamintojai. Pagrindinė priežastis yra tai, kad šilumos gamintojai yra pagrindiniai smulkintos medienos pirkėjai.“[351] UAB „Baltwood“ paaiškino, kad „[s]utartys su šilumos gamintojais garantuoja planingą biokuro gamybą ir tiekimą ilgesniam periodui.“[352] UAB „Likmerė“ nurodė, jog „<...> turėti šilumos gamintojų tarp savo pirkėjų yra svarbu, nes tai užtikrina pastovų biokuro pirkimą ištisus metus.“[353] UAB „Vudimeksus“ nurodė: „[j]eigu klausimas – kas geriau – galutinis klientas (šilumos gamintojas) ar tarpininkas, tai atsakymas – aišku šilumos gamintojas todėl, kad: pinigų srautai suvaikšto greičiau, kainodara stabilesnė ir prognozuojama bei įtvirtinama ilgalaikėse sutartyse, pirkėjo bankroto ar nemokumo tikimybė labai maža.“[354]
(205) Aukščiau šioje nutarimo dalyje aptartos aplinkybės rodo, kad biokuro tiekėjams yra itin svarbu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kurui tiekti ir atitikti keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
5.3. Naujos biokuro bazės steigimas
(206) Konkurencijos taryba tyrimo metu taip pat nagrinėjo biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazių svarbą ir jų steigimo galimybes.
(207) Tyrimo metu Konkurencijos taryba išsiuntė 29 biokuro tiekėjams klausimyną dėl biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazių (padalinių) svarbos siekiant užtikrinti biokuro tiekimą tam tikroje teritorijoje[355].
(208) Gauti atsakymai rodo, kad nors siekiant tiekti biokurą tam tikriems pirkėjams turėti biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazę (padalinį) nėra būtina, tačiau didžioji dauguma biokuro tiekėjų yra faktiškai įsirengę biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazes (padalinius)[356]. Pavyzdžiui, [KOMERCINĖ PASLAPTIS][357].
(209) 2011 m. Sutartyje (7.12 punktas) buvo nurodyta, kad pirkėjui (t. y. UAB „Vilniaus energija“) pareikalavus, tiekėjas (First Opportunity OṺ) įsipareigoja savo sąskaita sukaupti (ne toliau kaip 70 km nuo Vilniaus 2-os elektrinės bei Naujosios Vilnios katilinės) ir laikyti privalomą šilumos tiekėjams biokuro rezervą.
(210) Biokuro tiekėjų pateikta informacija rodo, kad siekiant tiekti Smulkintą biokurą biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazės buvimas yra svarbus dėl toliau nurodytų priežasčių.
(211) Pagrindinė priežastis, lemianti Smulkinto biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazės svarbą, yra nenutrūkstamo Smulkinto biokuro tiekimo užtikrinimo poreikis[358]. Neturint biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazės, negalima užtikrinti nenutrūkstamo tiekimo dėl tokių priežasčių kaip, pavyzdžiui, galimi technikos gedimai[359] ar nepalankios gamtos sąlygos[360]. Tiekiamo biokuro apimtys taip pat turi įtakos Smulkinto biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo svarbai[361]. UAB „Klasmann-Deilmann Bioenergy“ pabrėžė, kad:
„<...> Kuo didesnės apimtys turi būti užtikrintos klientui, tuo didesnis yra poreikis turėti biokuro bazę tam tikru spinduliu nuo šio kliento katilinės; <...> [Šilumos gamintojai] griežtai reglamentuoja kuro pristatymo terminus ir yra numatytos baudos už nepristatymą laiku; svarbu ir atstumas nuo biokuro bazės iki pirkėjo – kuo mažesnis, tuo geriau.[362].
(212) Šilumos gamintojai, tiekiantys šilumą vartotojams, dažnai iš biokuro tiekėjų reikalauja turėti sandėlį[363]. Pavyzdžiui, UAB „Fortum ekošiluma“, nurodė, kad „<...> [d]ažniausiai konkurso sąlygose būna nurodyti minimalūs reikalavimai turimai įrangai, biokuro sandėliavimo vietoms <...>“[364].UAB „Kietasis biokuras“ nurodė, kad „[v]iešųjų pirkimų pirkimo dokumentuose dažniausiai reikalaujama pagrįsti tam tikrą savo <...> sandėliuojamą biokuro kiekį, kurio užtektų vienam mėnesiui tiekti šilumos gamintojui, sandėlių alokacijos vietas, <...>, todėl norint atitikti numatytus reikalavimus viešųjų pirkimų dokumentuose būtina atitikti aukščiau išvardintus reikalavimus.[365].
(213)  Be to, kai kurie tiekėjai akcentavo (ilgalaikio) pirkėjo užsitikrinimo būtinybę prieš įrengiant tokias bazes/sandėlius. Pavyzdžiui, UAB „Vudimeksus“ pabrėžė ilgalaikių sutarčių pasirašymo svarbą, kuri, savo ruožtu, lemia ir biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazės įkūrimo galimybes: „<...> Tai yra svarbiausias veiksnys priimant sprendimą dėl biokuro bazės įkūrimo – ilgalaikės sutartys, <...> bazės svarba pagrinde priklauso nuo disponavimo ilgalaikėmis sutartimis, nesvarbu ar su dideliais ar mažais vartotojais jos pasirašytos“[366].
(214) Veiklos pradėjimo ir bazės sukūrimo naujoje teritorijoje lėšų ir laiko poreikis turi būti vertinamas individualiai, priklausomai nuo išsikeltų tikslų, planuojamų veiklos apimčių, turimos kompetencijos ir lėšų. Bazės sukūrimo laikas taip pat priklauso nuo to, ar bus naudojama esama infrastruktūra ar reikėtų ją sukurti. Reikėtų įvertinti aplinkybes, ar yra, pavyzdžiui, atvira asfaltuota aikštelė, uždaras angaras, kokia yra esamų kelių būklė, apsaugos ir priešgaisrinių įrengimų būklė[367]. UAB „Robmona“ pažymėjo: „[v]eiklos pradėjimas ir bazės sukūrimas naujame regione užtruktų tiek ilgai, kiek reikėtų laiko tinkamam sklypui bei nekilnojamam turtui įsigyti. Vien tam reikalingos lėšos gali siekti 1 milijoną litų“[368]. UAB „Vižerana“ nurodė, kad „[j]ei sukurti normalią naują gamybos bazę su apyvartinėmis lėšomis ir technika – mūsų įmonė šiai dienai būtų nepajėgi. Aptarnauti vieną 10 MW katilinę „pradžiai“ reiktų apie 2 – 3 milijonus litų[369] be PVM investicijų“[370]. Taigi, vien pradinės investicijos nagrinėjamu laikotarpiu galėjo siekti 1 – 3 mln. Lt[371].
(215) Biokuro tiekėjai nurodė, kad bazės įkūrimas galėtų užtrukti apie pusę metų – metus, priklausomai nuo to, ar būtų pasinaudota jau egzistuojančia aikštele ar tektų vykdyti planavimo ir statybos darbus. Pastaruoju atveju tai galėtų užtrukti ir ilgiau nei 1 – 2 metai[372].
(216) Taigi biokuro tiekėjams gali tekti daryti gana dideles investicijas[373], o pats bazės įkūrimas gali užtrukti ilgą laiko tarpą – 2 metus ir ilgiau.
5.4. Biokuro bazės perkėlimas į kitą teritoriją ir veiklos perkėlimo galimybes ribojantys veiksniai
(217) Biokuro tiekėjai, kurie norėtų perkelti savo veiklą į kitą teritoriją, nei veikė iki šiol, susidurtų tiek su nutarimo 5.1.-5.3. dalyse įvertintomis kliūtimis (pavyzdžiui, viešųjų pirkimų reikalavimai, pirkėjų paieška), tiek su kitais papildomais ribojimais, kurie aptariami šioje dalyje.
(218) Pagal surinktus duomenis galima teigti, kad veiklos perkėlimo galimybėms įtaką daro egzistuojantis gamybos veiksnių stacionarumas, biokuro tiekėjų sutartiniai ir kiti įsipareigojimai, ribojantys jų galimybes pereiti iš vienos teritorijos į kitą bei kiti veiksniai. Pavyzdžiui, Kauno rajone veikianti UAB „Fortex Energy“ nurodė, kad norint pradėti tiekti biokurą, pavyzdžiui, į Klaipėdą, reikėtų „<...> ieškoti technikos nuomos apie Klaipėda, samdyti žmogų Klaipėdoje, kad organizuotu darbus, logistiką, ieškoti žaliavos ir t.t. Praktiškai reiktu įkurti naują įmonę (bazę), o to nepadarytu joks samdomas darbuotojas. Ir pirmiausia reikia turėti tiekimą“[374].
(219) Biokuro tiekėjų pateikta informacija rodo, kad biokuro tiekėjai neperkeltų savo gamybinės bazės į kitą teritoriją, neužsitikrinę biokuro pirkėjo[375]. VĮ Utenos miškų urėdija nurodė:
„<...> Pagrindinis veiksnys lemiantis šio verslo sėkmė – garantuotas biokuro supirkimas, nes biokuro pirkėjų išsidėstymas yra lokalus ir nelaimėjus biokuro pirkimo konkurso toje teritorijoje, į kitą teritoriją tiekti biokurą gali būti nuostolinga.[376].
(220) Kai kurie biokuro tiekėjai nurodė, jog gamybinių pajėgumų perkėlimas būtų svarstytinas tik užsitikrinus ilgesnio laikotarpio didesnių apimčių biokuro pirkimą naujoje teritorijoje. Kaip pažymėjo UAB „Fortex Energy“, „Kaina yra svarbus faktorius, bet pagrindinis faktorius yra sutarties ilgumas ir patikimumas. Dėl pusės metų darbo kitame regione, tikrai ne kurtume gamybos/sandėliavimo bazės“[377].
(221) Biokuro tiekėjų paaiškinimai rodo, kad biokuro tiekėjai faktiškai nėra perkėlę savo gamybos ir/ar sandėliavimo bazių į kitą teritoriją[378].
(222) Taigi įvertintos aplinkybės rodo, kad biokuro tiekėjai faktiškai neperkelia savo biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazių bei absoliučiai didžioji jų dalis nesvarstytų bazės perkėlimo į kitą teritoriją.
5.4.1. Laisvi gamybos pajėgumai
(223) Vienas iš biokuro tiekėjo veiklos perkėlimo galimybes lemiančių veiksnių – turimi laisvi biokuro gamybos pajėgumai. Kitaip tariant, biokuro tiekėjas į kitą teritoriją negali perkelti tų savo biokuro gamybos įrenginių, kurie jau yra skirti aptarnauti tam tikros teritorijos biokuro pirkėjo (-ų) poreikius. Dalis biokuro tiekėjų turi tik vieną ar kelis biokuro smulkintuvus[379]. Be to, svarbus veiksnys yra ir įrengimų pajėgumų nedalomumas[380]. Nesant laisvų gamybos pajėgumų, papildomo biokuro tiekimo pradėjimas gali lemti ženklias išlaidas bei gali reikėti apriboti veiklą kitose teritorijose[381].
(224) Konkurencijos taryba apklausė biokuro tiekėjus, kokią dalį gamybos pajėgumų jie išnaudojo nuo 2004 m. iki 2013 m. gegužės mėn.[382]
(225) Išanalizavus pateiktus atsakymus[383] nustatyta, kad 2010 m. vidutiniškai buvo išnaudojama [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc.[384], 2011 m. [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc., 2012 m. [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc., o 2013 m. [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc.[385] pajėgumų. Gauti duomenys rodo, kad biokuro tiekėjai išnaudoja beveik visus savo gamybinius pajėgumus. Tai reiškia, kad dėl laisvų gamybos pajėgumų trūkumo galimybės pradėti vykdyti veiklą kitoje teritorijoje yra ribotos.
5.4.2. Darbuotojai
(226) Konkurencijos taryba nustatė, kad darbuotojų sėslumas yra vienas iš apribojimų, kokiu atstumu gali būti perkeliama biokuro bazė. Biokuro tiekėjas UAB „Robmona“ nurodė, kad:
„<...> vien dėl sunkumų perkeliant žmogiškuosius išteklius į kitą regioną. Pavyzdžiui, mūsų atveju, įmonėje dirba patyrę ir ilgus metus sėslūs ir lojalūs buvę darbuotojai, kuriems nebūtų priimtina pakeisti gyvenamąją vietą <...>[386].
(227) Norint pradėti biokuro tiekimą kitoje teritorijoje, reikėtų susidurti su padidėjusiais kaštais biokuro pervežimui ir darbuotojų komandiruotėms[387]. Biokuro tiekėjas pasirinkęs naujos teritorijos aptarnavimui samdyti naujus darbuotojus taip pat susidurtų su finansiniais ir laiko kaštais dėl naujų darbuotojų samdymo ir paieškos[388].
(228) Taigi, darbuotojų nemobilumas taip pat yra vienas iš veiksnių, kurie riboja galimybes pradėti vykdyti veiklą kitoje teritorijoje.
5.4.3. Sutartiniai įsipareigojimai
(229) Biokuro tiekėją gali saistyti su biokuro pirkėjais bei biokuro žaliavos tiekėjais pasirašytos tiekimo ir pirkimo sutartys su nustatytais kiekiais, kuriuos biokuro tiekėjas yra įsipareigojęs patiekti arba nupirkti.
(230) Pavyzdžiui, UAB „Robmona“ nurodė, kad juos „<...> saisto įsipareigojimai biokuro žaliavos tiekėjams ir biokuro pirkėjams. Tai ilgalaikiai medienos pirkimai iš urėdijų (trumpalaikės sutartys iki 3 mėn., pusmetinės sutartys - 6 mėn., ilgalaikės sutartys - nuo trijų iki penkių metų) bei biokuro tiekimo sutartys su šilumos gamintojais iki vienerių metų <...>“[389].
(231) Dalies gamybos pajėgumų arba visos veiklos perkėlimas gali reikšti, kad tokių įsipareigojimų biokuro tiekėjas negalėtų įvykdyti, ypač esant situacijai, kai dauguma biokuro tiekėjų išnaudoja beveik visus savo gamybinius pajėgumus (nutarimo 5.4.1. dalis).
(232)  Terminuotos sutartys tarp biokuro tiekėjų ir pirkėjų apsunkina ir naujų pirkėjų paiešką. Be to, dalis biokuro pirkimų yra vykdoma neskelbiamų derybų būdu[390]. Tai mažina tikimybę, kad biokuro tiekėjas apskritai sužinos apie galimybę tiekti kitoje geografinėje teritorijoje.
(233) Taip pat biokuro tiekėjas turėtų susirasti biokuro žaliavos tiekėjų. Kaip nurodė UAB „Energovia“, laiko tarpas per kurį pavyktų surasti pakankamai biokuro žaliavos tiekėjų priklauso nuo to, „<...> kiek veikia panašaus pobūdžio įmonių konkrečiame regione ir kokias jie turi sutartis su žaliavų tiekėjais. Bendrovės nuomone, terminas gali būti labai trumpas arba labai ilgas“[391]. Be to, nors siūloma biokuro kaina yra pagrindinis veiksnys perkant biokuro žaliavą/biokurą, tačiau įmonės reputacija ir ilgalaikiai verslo santykiai taip pat turi reikšmės bendraujant su biokuro tiekėjais[392]. Taigi, naujiems biokuro tiekėjams gali būti sudėtingiau užsitikrinti biokuro žaliavos tiekimą.
(234) Konkurencijos tarybai apklausus biokuro tiekėjus[393], ar juos saisto sutartiniai įsipareigojimai su biokuro ir jo žaliavos tiekėjais ir pirkėjais, iš 13 atsakiusių biokuro tiekėjų 12[394] nurodė, kad juos saisto tokie įsipareigojimai. Tik vienas[395] biokuro tiekėjas nurodė, kad jo nesaisto jokie įsipareigojimai.
(235) Išanalizavus Konkurencijos tarybos turimas biokuro tiekimo sutartis pasirašytas tarp šilumos gamintojų, tiekiančių šilumą vartotojams, ir biokuro tiekėjų nustatyta, kad visų 2013 m. galiojusių sutarčių vidutinė galiojimo trukmė buvo 1,39 metų (507 dienos).
(236) Išnagrinėjus biokuro tiekėjų[396] nurodytą vidutinę sutarčių, sudaromų su visais[397] biokuro pirkėjais, trukmę[398], nustatyta, kad vidutinė sutarčių pasirašomų su visais biokuro pirkėjais trukmė yra 10,7 mėn.
(237) Tuo tarpu 2011 m. Sutarties pagrindu biokuro tiekimas buvo numatytas kur kas ilgesniam laikotarpiui – 5 (penkeriems) metams – nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2016 m. sausio 17 d., išskyrus atvejus, jei dėl bet kokių priežasčių prieš terminą būtų pasibaigusi šilumos ūkio valdymo sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus energija“ (2011 m. Sutarties 3.1 punktas).
(238) Taigi, apibendrinant, sutartiniai įsipareigojimai, saistantys biokuro tiekėjus, sudarytų papildomas kliūtis, kadangi biokuro tiekėjai negali operatyviai, nepažeisdami tiekimo įsipareigojimų, perkelti savo biokuro gamybos įrenginių į kitą teritoriją.
6. Šilumos gamyba ir centralizuotas tiekimas
(239) UAB „Vilniaus energija“ pagal 2011 m. Sutartį perkamą biokurą naudoja šilumos ir elektros gamybai. Šilumos gamintojų, tiekiančių šilumą vartotojams ir savo veikloje naudojančių biokurą, faktiškai patirtos biokuro sąnaudos yra įtraukiamos į šilumos kainos skaičiavimus, t. y. visa arba dalis išlaidų biokurui įtraukiamos į vartotojų mokamą kainą už šilumos energiją.
(240) 2011 – 2013 m. galiojusio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Metodika) 121.2 ir 121.3 punktai numatė, kad kuro kainos, naudotinos skaičiuojant šilumos kainas, nustatomos pagal paskutinio mėnesio, einančio prieš galutinių šilumos kainų skaičiavimą, faktiškai pirkto kuro šalies rinkos kainas (pagal atskiras kuro rūšis). Jei įmonės to mėnesio faktiškai pirkto kuro kaina yra žemesnė už šalies vidurkį, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma faktinė kaina. Šalies vidutinė (rinkos) atitinkamo kuro kaina apskaičiuojama kaip svertinis atitinkamo laikotarpio šilumos tiekėjų pirkto kuro kainos aritmetinis[399] vidurkis.
(241) Iki 2013 m. gegužės mėnesio imtinai, vidutinė šalies kuro (žaliavos) kaina buvo skelbiama kiekvienai biokuro rūšiai atskirai (t. y. skiedroms, pjuvenoms, biokuro mišiniui, malkinei medienai, medžio drožlėms ir medžio granulėms)[400]. 2013 m. birželio – lapkričio mėnesiais imtinai VKEKK pradėjo skelbti vieną bendrą vidutinę šalies medienos kilmės biokuro kainą, taip pat medienos granulių ir briketų rinkos kainas, apskaičiuojamas kaip vienas geometrinis atitinkamų biokuro rūšių vidurkis[401]. Nuo 2013 m. gruodžio mėnesio VKEKK atskirą vidutinę šalies kainą skelbia ne tik medienos kilmės biokurui, medienos granulėms ir briketams, bet ir malkinei medienai[402].
(242) VKEKK Konkurencijos tarybai pateikė faktinius 2009 m. rugpjūčio – 2013 m. gegužės mėn. šilumos gamintojų biokuro pirkimo duomenis, t. y. pirktus skirtingų biokuro rūšių kiekius ir kainas, naudotus skaičiuojant vidutines šalies atitinkamos rūšies biokuro kainas[403]. Juos Konkurencijos taryba įvertino, siekdama nustatyti, kokia faktiškai patirtų UAB „Vilniaus energija“ biokuro sąnaudų dalis buvo įtraukta į galutines šilumos kainas, ir kuri sąnaudų dalis liko nekompensuota.
(243) Turint omenyje, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu UAB „Vilniaus energija“ pirko tik biokuro mišinį, tuo tarpu VKEKK skelbė atskirą vidutinę šalies biokuro mišinio kainą tik iki 2013 m. gegužės mėnesio imtinai, pastarojo šilumos gamintojo perkamo biokuro mišinio kainos buvo palygintos su VKEKK viešai skelbiamomis vidutinėmis biokuro mišinio kainomis 2009 m. rugpjūčio – 2013 m. gegužės laikotarpiu (nagrinėjamas laikotarpis apėmė 46 mėnesius).
Paveikslas 5 Faktinių ir vidutinių biokuro mišinio kainų (Lt/tne) palyginimas
Šaltinis: parengta naudojantis VKEKK viešai skelbiama bei pateikta informacija[404]
(244)
(245) Paveikslas 5 žali stulpeliai rodo laikotarpius (mėnesius), kuomet
UAB „Vilniaus energija“ faktiškai pirkto biokuro mišinio kaina buvo lygi arba žemesnė už vidutinę biokuro mišinio rinkos kainą ir kuomet faktiškai UAB „Vilniaus energija“ mokėta biokuro mišinio kaina (iki 2011 m. gegužės mėn. – gamtinių dujų ir/ar mazuto kaina) buvo naudojama galutinės šilumos kainos skaičiavimuose.
(246) Iš Paveikslo 5 matyti, kad visą 2009 m. rugpjūčio – 2011 m. balandžio mėn. (imtinai) laikotarpį, taip pat keturis mėnesius 2011 m. gegužės – 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu visos UAB „Vilniaus energija“ faktiškai patirtos biokuro sąnaudos buvo įtrauktos į šilumos kainos skaičiavimus ir visa apimtimi kompensuotos.
(247) Tais laikotarpiais, kada UAB „Vilniaus energija“ pirkto biokuro mišinio kaina viršijo vidutinę šalies biokuro mišinio kainą, dalis bendrovės patirtų biokuro sąnaudų nebuvo kompensuota (mėlyni stulpeliai Paveiksle 5).
(248) Lyginant vidutines šalies biokuro mišinio kainas su
UAB „Vilniaus energija“ už biokuro mišinį mokėta suma, matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės iki 2013 m. gegužės mėn. vidutiniškai nebuvo kompensuota [KOMERCINĖ PASLAPTIS] Lt/tne suma. Turint omenyje, kad vidutinė kaina, kurią nagrinėjamu laikotarpiu už biokuro mišinį mokėjo UAB „Vilniaus energija“, buvo [KOMERCINĖ PASLAPTIS] Lt/tne, vidutinė nekompensuota kainos dalis sudarė [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. vidutinių bendrovės biokuro mišinio sąnaudų už toną naftos ekvivalento. Atsižvelgiant ne tik į UAB „Vilniaus energija“ mokėtą biokuro mišinio kainą už toną naftos ekvivalento, bet ir į pirkto biokuro mišinio kiekius, matyti, kad nurodytu laikotarpiu nekompensuota sąnaudų dalis vidutiniškai sudarė [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. nuo visos bendrovės už biokuro mišinį sumokėtos sumos.
<>(249) 2011 m. UAB „Vilniaus energija“ svertas, skaičiuojant vidutinę šalies biokuro mišinio kainą, vidutiniškai sudarė 61 proc. 2012 m. – 52 proc.[405]
Paveikslas 6Šilumos gamintojų perkamo biokuro mišinio kainų (Lt/tne) palyginimas 2010 – 2013 m.
Šaltinis: parengta naudojantis VKEKK pateiktais šilumos gamintojų pirkimo duomenimis[406]
(250) Kaip matyti iš Paveiksle 6 pateiktų duomenų, UAB „Vilniaus energija“ mokama kaina už biokuro mišinį visą nurodytą laikotarpį buvo ženkliai didesnė nei kitų toje pačioje geografinėje teritorijoje veikiančių šilumos gamintojų už tą patį kurą mokama kaina – UAB „Vilniaus energija“ biokuro mišinį iš First Opportunity OṺ visu laikotarpiu pirko vidutiniškai [KOMERCINĖ PASLAPTIS] Lt/tne arba beveik [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. brangiau nei[407].
(251) UAB „Vilniaus energija“ klientai (t. y. šilumos vartotojai) yra prie jos „pririšti“ ir iš esmės neturi galimybių pasirinkti kitą šilumos tiekėją ir iš esmės beveik visais atvejais privalo šilumą pirkti iš šio šilumos gamintojo. Šilumos tiekimas ir pardavimas vartotojams yra specifinė rinka dėl savo infrastruktūros – skirtingi šilumos tiekėjai, valdantys šilumos perdavimo tinklus, tiekia šilumą tam tikrose teritorijose išsidėsčiusiems vartotojams, tačiau išlieka vieninteliais tose teritorijose šilumos tiekėjais. Pavyzdžiui, AB „Kauno energija“ negalėtų tiekti šilumos Vilniaus miesto gyventojams ir įmonėms, ir atvirkščiai. UAB „Vilniaus energija“, kaip ir iš kitų šilumos tiekėjų kitose Lietuvos teritorijose šilumą perkantys vartotojai faktiškai negali pasirinkti kito šilumos tiekėjo. Net ir didėjant šilumos kainai vartotojai, būdami prisijungę prie centralizuoto šildymo tinklų, turi neišvengiamai pirkti šilumos energiją iš UAB „Vilniaus energija“.
(252) Kaip nurodo pati UAB „Vilniaus energija“:
„Vilniaus mieste yra apie 648 tūkst. gyventojų ir 5750 pastatų. Centralizuotos šilumos tinklais šilumos energija tiekiama apie 80 proc. Vilniaus m. pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. vilniečių. Apie 73 proc. pateikiamos šilumos gyventojai suvartoja gyvenamųjų namų šildymui. Likusi šilumos dalis skiriama įvairių įstaigų, organizacijų bei įmonių patalpų šildymui <...>“[408].
(253) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 8 dalis numato šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva galimybę, tačiau praktikoje tai yra sunkiai įgyvendinama.
(254) Kaip nurodyta vieno didžiausių šilumos gamintojų – AB „Kauno energija“ – interneto svetainėje skelbtame straipsnyje,
„<...> atsijungimas – brangus malonumas. Norint rekonstruoti esamą šildymo sistemą, reikia parengti projektą, pirkti naują šildymo įrenginį (dujinį ar elektrinį), mokėti už rekonstrukcijos darbus, nuolatinę katilo priežiūrą ir t.t. Suskaičiuota, kad vieno buto atjungimas, katilo pastatymas, kamino įrengimas, radiatorių bei vamzdynų pervedžiojimas, sienų remontas ir kt. kainuoja mažiausiai 10 tūkst. litų naudojant net ir patį pigiausią katilą.“[409] 
(255) Nors nuo centralizuoto šildymo sistemos atsijungti vartotojams galimybė yra, faktiškai tokie atsijungimai yra pavieniai. Kaip nurodoma viešai prieinamuose šaltiniuose, UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamo šildymo vartotojų skaičius didėja, o atsijungusių nuo tokio šildymo yra vos keletas: „UAB „Vilniaus energija“ duomenimis, prie centrinio šildymo prisijungė naujų klientų: 2011 metais – ~ 2100 vnt.; 2012-aisiais: ~ 1750 vnt. Atsijungė: 2011-aisiais – 10 (iš jų 3 – negyvenami); 2012-aisiais – 12 (iš jų 1 – negyvenamas)”[410].
7. Nagrinėjami UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ
7.1. 2010 m. viešasis biokuro pirkimo konkursas
(256) 2004 m. spalio 27 d. tarp UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ (tuo metu UAB „Aviridis) buvo sudaryta biokuro tiekimo sutartis Nr. 968 (toliau – 2004 m. Sutartis). Ši sutartis buvo sudaryta 10 metų laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo 2005 m. lapkričio 1 d.[411] UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad biokurą šilumos ir elektros energijos gamybai pirko nuo 2006 m. birželio mėnesio[412]. Visą reikalingą biokuro kiekį UAB „Vilniaus energija“ pirko tik iš First Opportunity OṺ [413]. 2004 m. Sutartis su priedais turėjo galioti iki 2015 m. spalio 31 d.[414]
(257) 2010 m. gruodžio 8 d. UAB „Vilniaus energija“ paskelbė naują konkursą biokurui pirkti[415]. UAB „Vilniaus energija paaiškinimuose nurodė, kad konkursą organizavo atsižvelgdama į pasikeitusią patvirtintos bazinės šilumos kainos struktūrą[416] bei siekdama gauti naują konkurencingą pasiūlymą[417].
(258) Kaip nurodyta nutarimo (45) pastraipoje, UAB „Vilniaus energija“ vykdytame 2010 m. konkurse tiekėjams buvo keliami tam tikri kvalifikaciniai reikalavimai. UAB „Vilniaus energija“ paaiškino, jog
[a]tsižvelgiant į Bendrovės teikiamų viešųjų paslaugų pobūdį ir mastą, ji neturi teisės sudaryti kuro sutarties su tiekėjais, kurie neturi ekonominio ir finansinio pajėgumo, realios patirties ir įgūdžių tokios didelės apimties sutarčių įgyvendinime, dėl ko galėtų kilti rizika tiekėjo įsipareigojimų prieš šimtus tūkstančių šilumos ir karšto vandens vartotojų vykdymui. Nustatomų kvalifikacinių reikalavimų tikslas yra įsitikinti tiekėjo gebėjimu tinkamai įvykdyti sutartį <...>[418].
(259) 2010 m. konkurso dėl biokuro tiekimo UAB „Vilniaus energija“ sąlygose (toliau – Konkurso sąlygos) nurodyta, kad UAB „Vilniaus energija“ biokuro poreikis – iki 276 tūkst. tonų drėgnos medienos masės, tiekimo laikotarpis – penki metai[419]. Konkurso sąlygose taip pat buvo nurodyta, kad pirkėjas, UAB „Vilniaus energija, pirks biokurą tik iš vieno tiekėjo penkerius metus, išskyrus atvejus, kai tiekėjas negali patenkinti pirkėjo poreikio[420]. Konkurso sąlygų 5.3 punkte buvo nurodytas biokuro tiekimo grafikas kiekvieniems metams.
(260) Konkurso dokumentuose buvo biokuro tiekimo sutarties projektas[421] (toliau – Sutarties projektas). Sutarties projekte buvo numatytos visos (259) punkte nurodytos sąlygos. Sutarties projekto 6.1 punkte buvo numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja „[v]isą sutarties galiojimo laikotarpį pirkti biokurą tik iš Tiekėjo, išskyrus atvejus kai tiekėjas negali patenkinti Pirkėjo poreikio“.
(261) Prašymą išduoti konkurso sąlygas pateikė UAB „Kietasis biokuras“, First Opportunity OṺ, UAB „Litkirta“, UAB „Biovoice“, UAB „Dujų kelias“[422].
(262) Pasiūlymą konkurse pateikė First Opportunity OṺ. UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. sausio 18 d. sudarė Sutartį su First Opportunity OṺ[423].
(263) FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius kreipėsi į VPT, prašydamas pateikti specialisto išvadą dėl UAB „Vilniaus energija“ vykdytų viešųjų pirkimų procedūrų, įskaitant ir 2010 m. konkursą.
(264) VPT išvadoje nurodė, kad atliko 2010 m. gruodžio 8 d. paskelbto konkurso biokurui pirkti vertinimą. VPT nurodė nenustačiusi Kuro pirkimų tvarkos pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimo rezultatams[424].
7.2. 2011 m. Sutartis
(265) 2011 m. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad „[k]uro tiekimas šios Sutarties pagrindu vykdomas 5 (penkerius) metus, nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2016 m. sausio 26 d., išskyrus atvejus, jei dėl bet kokių priežasčių prieš terminą pasibaigia šilumos ūkio valdymo sutartis tarp miesto savivaldybės ir Pirkėjo <...>“[425].
(266) Pagal 2011 m. Sutarties 3.2 punktą „[k]uro tiekimo laikotarpiu Tiekėjas kiekvienais atitinkamais kalendoriniais metais įsipareigoja patiekti drėgno kuro, kurio galimas bendras metinis kiekis pateikiamas žemiau išvardintoje lentelėje <...>“. Remiantis Sutarties 3.2 punkto lentelės duomenimis, minimalus galimas biokuro kiekis per metus buvo 104 tūkst. tonų, o maksimalus galimas kiekis – 276 tūkst. tonų.
(267) 2011 m. Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad pirkėjas (UAB „Vilniaus energija“) įsipareigoja „[v]isą Sutarties galiojimo laikotarpį pirkti kurą tik iš Tiekėjo, išskyrus atvejus kai tiekėjas negali patenkinti Pirkėjo poreikio“.
(268) 2011 m. Sutarties 7.1 punktu First Opportunity OṺ įsipareigojo „Sutarties 3.2 punkte nustatytais laikotarpiais Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka tiekti atitinkamus kuro kiekius Pirkėjui“.
(269) Remiantis Sutarties 8.3 punktu „[š]alys susitaria, kad Tiekėjas be jokių išankstinių susitarimų tiekia kurą per visą Sutartyje numatytą laikotarpį, remdamasis Sutarties 3.2 punkte nurodytais kurio kiekiais (poreikiais)“, pagal Sutarties 8.5 punktą „[e]sant Pirkėjo poreikiams dėl padidėjusio įrenginių apkrovimo, Tiekėjas kurą tiekia be jokių apribojimų, ir reikalui esant ištisą parą“.
(270) 2011 m. Sutarties 10.3 punkte nustatyta, jog „jei Tiekėjas nepateiks kuro kiekių, nurodytų Sutarties 3.2 punkte, jis privalo padengti kainų skirtumą tarp Tiekėjo nepateikto kuro kainos ir Pirkėjo panaudotos kitos kuro rūšies kainos, padaugintą iš pagamintos per tą laikotarpį šiluminės energijos kiekio <...>“. 2011 m. Sutarties 10.4 punkte nustatyta kad „[p]irkėjas dėl savo kaltės nenupirkęs per metus nustatyto minimalaus kuro kiekio, Tiekėjui pareikalavus sumoka 20 % kainos nuo nenupirkto (trūkstamo kiekio iki minimalaus) kuro kiekio vertės.“
(271) 2013 m. gegužės 30 d. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ pasirašė susitarimą panaikinti 2011 m. Sutarties 6.1 punktą[426].
7.3. 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimas
(272) 2013 m. birželio 21 d. teikdama atsakymą į Konkurencijos tarybos paklausimą[427] UAB „Vilniaus energija“ pateikė 2011 m. birželio 16 d. raštą Nr. 001-10627 „Dėl vienodo sutarties turinio supratimo ir aiškinimo“[428] (toliau – Raštas dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo). UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į First Opportunity OṺ dėl vienodo sutarties nuostatų turinio supratimo ir aiškinimo.Kaip nurodė UAB „Vilniaus energija“ minėtame rašte:
„Bendrovės valdybos pirmininko siūlymu šiuo kreipiamės į Jus dėl vienodo, aiškaus ir nedviprasmiško sistemiško su kitomis aukščiau paminėtomis Sutarties nuostatomis[429], Sutarties 6.1 punkto turinio supratimo ir aiškinimo. Sutartyje 6.1 punkte nustatytas įsipareigojimas kurą pirkti tik iš Tiekėjo (išskyrus, jei pastarasis negalėtų patenkinti Pirkėjo poreikio) yra taikytinas tik minimaliems Sutarties 3.2 punkte nurodytiems kuro poreikiams. Sutartyje nėra numatyta jokių sankcijų Bendrovei dėl bet kokių kuro apimčių pirkimo ne iš Tiekėjo, jei minimalus metinis kuro kiekis yra suvartojamas (nuperkamas) būtent iš Tiekėjo. Jeigu dėl bet kokių priežasčių (tame tarpe ir kuro pirkimo iš kitų tiekėjų Bendrovės nuožiūra), nebūtų suvartojamas ir minimalus metinis kuro kiekis, tokiu atveju vienintelė sankcija yra nurodyta Sutarties 10.4 punkte (Tiekėjui suteikiama teisė pareikalauti iš Bendrovės sumokėti 20% kainos nuo nenupirkto (trūkstamo iki minimalaus) kuro kiekio vertės). Nei net ir šiuo atveju, nei tuo labiau – jeigu Bendrovė metinį minimalų kuro kiekį suvartoja (nuperka), Bendrovei teisės aktų nustatyta tvarka nusprendus dalį jai reikalingo (virš minimalaus Sutarties 3.2 punkte numatyto) kuro kiekio pirkti iš kitų tiekėjų, Tiekėjui nėra suteikta teisės vertinti to kaip Sutarties 6.1 punkto pažeidimo ar esminio Sutarties pažeidimo (kurio pasekmės sprendžiamos Sutarties 11.1 punkte aprašytu būdu). <...> Siekiant išvengti dviprasmybių dėl pasirašytos Sutarties (tame tarpe jos 3.2, 6.1, 10.4, 11.1 punktų nuostatų) aiškinimo ir vykdymo, prašome UAB „Bionovus“ patvirtinti, kad aukščiau išdėstytas Sutarties turinio supratimas atitinka ir Jūsų matymą, t.y. Sutarties 6.1 punktas numato Bendrovei pagal savo poreikius iš Tiekėjo įsigyto (nupirkti) ne mažesnį metinį kuro kiekį, nei minimalus poreikis pagal Sutarties 3.2 punktą. Nenupirkus šio minimalaus kiekio – Tiekėjas įgyja teisę (nebūtinai pareigą) pareikalauti iš Bendrovės sumokėti 20% kainos (nuo trūkstamo kiekio) vertės. Tačiau jokiais atvejais (tame tarpe Bendrovei teisės aktų nustatyta tvarka nusprendus dalį jai reikalingo kuro įsigyti iš kitų tiekėjų) tai negalės būti ir nebus laikoma esminiu Sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę Tiekėjui nutraukti ar bet kokia apimtimi sustabdyti Sutarties vykdymą <...>“.
(273) Konkurencijos tarybai tiek UAB „Vilniaus energija“ prezidentas L.S ir šios bendrovės teisininkas D.Ž., tiek First Opportunity OṺ generalinis direktorius A.V. 2014 m. lapkričio 19 d. teikdami paaiškinimus žodžiu nurodė, kad šis 2011 m. Sutarties nuostatų išaiškinimas neturėjo faktinės įtakos ūkio subjektų veiksmams ir 2011 m. Sutarties nuostatų nepakeitė. Kaip nurodė D.Ž.: „<...> tai nėra sutarties pakeitimas“[430]. UAB „Vilniaus energija“ prezidentas L.S. paaiškino: „<...> [j]is nėra nei svarbus, nei nesvarbus, jo turinys, kad abi pusės supranta vienodai. Tai yra kasdienis darbas ir jokios ypatingos reikšmės jam nesuteikėm.“[431] First Opportunity OṺ generalinis direktorius A.V. paaiškino, kad
„[t]ai yra visiškas neesminis dalykas toje sutartyje. Tai nėra joks pakeitimas. Mes būtent tą punktą taip ir suprantame. Nesuteikiu prioritetinės reikšmės tam išaiškinimui. <...> Man tai neesminis dokumentas, kuris sutarties sąlygų nekeičia. Sutarties 6.1 punktas yra neesminė sutarties sąlyga. Sutartis nuo to aiškinamojo rašto nesikeičia. <...>. Tas raštas neturi jokios juridinės reikšmės. Jis niekaip sutarties nuostatų nekeičia. Tai tik sąvokų išaiškinimas. Mums jokių pokyčių nuo šio rašto nebuvo.“[432]
7.4. Faktinis biokuro pirkimas
(274) UAB „Vilniaus energija“ nuo 2006 m. biokurą pirko tik iš First Opportunity OṺ[433].
Lentelė 2 UAB „Vilniaus energija“ pirktas biokuras 2006 – 2012 m.
Metai

Biokuro rūšis

 

Visas pirktas biokuro kiekis

 

Matavimo vienetas

 
Tiekėjas

Tiekėjo patiekta viso biokuro kiekio dalis

 
2006
Biokuro mišinys
[160.000 – 220.000]
Kuro energija (MWh)
UAB „Aviridis“/
UAB „Bionovus“
100%
2007
Biokuro mišinys
[60.000 – 100.000]
tonos degiosios masės
UAB „Bionovus“
100%
2008
Biokuro mišinys
[60.000 – 100.000]
tonos degiosios masės
UAB „Bionovus“
100%
2009
Biokuro mišinys
[60.000 – 100.000]
tonos degiosios masės
UAB „Bionovus“
100%
2010
Biokuro mišinys
[60.000 – 100.000]
tonos degiosios masės
UAB „Bionovus“
100%
2011
Biokuro mišinys
[180.000 – 220.000]
tonos drėgnos masės
UAB „Bionovus“
100%
2012
Biokuro mišinys
[180.000 – 220.000]
tonos drėgnos masės
UAB „Bionovus“
100%
Šaltinis: parengta, naudojantis UAB „Vilniaus energija“ pateiktais duomenimis[434]
 
(275) UAB „Vilniaus energija“ Konkurencijos tarybai paaiškino, kad biokuro pirkimas iš vieno tiekėjo bendrovei yra patogiausias ir racionaliausias ir kad UAB „Vilniaus energija“ nesvarstė pirkti biokuro iš kelių tiekėjų[435]. UAB „Vilniaus energija“ paaiškino, kad:
„biokuro pirkimas iš vieno pajėgaus tiekėjo, kuris gali užtikrinti visą Bendrovės biokuro poreikį, Bendrovės vertinimu yra jai palankiausias pirkimo būdas. Todėl vienareikšmę pirmenybę Bendrovė teikia būtent tokiam pirkimo būdui, kurio pagrindu visą reikiamą biokuro poreikį Bendrovei užtikrina vienas tiekėjas. Pirkimą iš daugiau nei vieno tiekėjo Bendrovė iš esmės svarstytų nebent tada, jei rinkoje nebūtų tokio tiekėjo, kuris galėtų užtikrinti tinkamą viso Bendrovei reikalingo biokuro tiekimą“[436].
7.5. Susirašinėjimas dėl biokuro tiekimo UAB „Vilniaus energija“
(276) UAB „Vilniaus energija“, jai biokurą parduoti siūlančių tiekėjų pasiūlymus nukreipdavo į First Opportunity OṺFirst Opportunity OṺ valdybos nario G.J. kompiuteryje rasti elektroniniai laiškai: 2004 m. gruodžio 20 d. First Opportunity OṺ akcininko L.S. laiškas R.L. bei 2007 m. balandžio 5 d. R.P. (<rpetreikis@dalkia.lt>) laiškas First Opportunity OṺ generaliniam direktoriui V.K. ir First Opportunity OÜ valdybos nariui R.L..
(a)   2004 m. gruodžio 20 d. L.S. laiške[437] R.L. „Subject: čipsai“ rašė:
Sveikas,
Į mane kreipėsi viena lentpjūvė siūlydama čipsus. Aš daviau tavo koordinates, turėtu su tavim kontaktuoti. Jų koordinatės: UAB “alsena“ Rimas Montvilas tel 869825210
<...>
Pagarbiai,
L.S.“
(b)  2007 m. balandžio 5 d. R.P. laiške[438]First Opportunity OṺ generaliniam direktoriui V.K. ir First Opportunity OÜ valdybos nariui R.L. „Subject: FW: Поставки щепы и опилок“ rašė:
Laba diena,
Manau Jus sudomintų žemiau esantis pasiūlymas. Jei patvirtinsite nusiųsčiau jūsų koordinates tiesiogiai deryboms
Pagarbiai
R.P.
(277) First Opportunity OṺ valdybos nario G.J. kompiuteryje buvo rastas 2007 m. vasario 15 d. elektroninis laiškas[439]First Opportunity OṺ valdybos nario A.J.[440] elektroninio pašto dėžutės kitiems First Opportunity OṺ valdybos nariams – R.L., G.J., A.M., taip pat nuo 2006 m. liepos 13 d. iki 2009 m. gegužės 4 d. laikotarpiu First Opportunity OṺ generalinio direktoriaus pareigas ėjusiam V.K. bei dabartiniam UAB „Vilniaus energija“ prezidentui L.S. (tuo metu First Opportunity OṺ akcijas valdžiusio UAB „ICOR“ akcininkui) siųstas elektroninis laiškas („Subject: Bionovus strategija- su pataisymais“). Laiško turinį sudarė First Opportunity OṺ 2007 m. vasario 13 d. valdybos posėdžio protokolas bei Priedas Nr. 1 pavadinimu „Prie UAB „Bionovus“ 2007 02 13 Valdybos posėdžio protokolo“.
(278) Minėtame priede nurodyta:
UAB „Bionovus“ strateginės veiklos strategija planas
<...> Biokuro tiekimo sutartys, sudaromos su pirkėjais, turi būti sudaromos ne trumpesniam kaip 1 (vienerių) metų terminui, siekiant būti vieninteliu tiekėju..
(279) Kaip matyti iš dokumente pažymėtų teksto pakeitimų, paskutinis šios strategijos punktas buvo papildytas žodžiais „siekiant būti vieninteliu tiekėju“. Tokią strategiją patvirtina ir First Opportunity OṺ valdybos nario G.J. kompiuteryje rastas 2007 m. kovo 19 d. V.K., First Opportunity OṺ generalinio direktoriaus, siųstas  elektroninis laiškas „Subject: sutartys – reikalavimai“[441], prie kurio buvo prisegtas dokumentas „kuro tiekimo sutartis.doc“. Šis elektroninis laiškas buvo siųstas First Opportunity OṺ valdybos nariams A.J., R.L. bei First Opportunity OṺ akcijas valdžiusio UAB „ICOR“ akcininkui L.S.: 
„Laba diena,
Siunčiu pagrindinius reikalavimus sutartims
Pagarbiai,
V.K.
Generalinis direktorius“
(280) Prisegtame dokumente „kuro tiekimo sutartis.doc“ buvo išvardintos tokios nuostatos:
Kuro tiekimo sutartis
(pagrindiniai reikalavimai)
1. Pirkėjui kurą tiekia vienas tiekėjas
2. Sutarties sudarymo terminas:
a. Tiekiant kurą valstybės ir savivaldybės įmonėms – maksimalus viešųjų pirkimų įstatymo numatytas terminas su pratesimo galimybe maksimaliam laikotarpiui
b. Tiekiant kurą privataus kapitalo įmonėms – penkeri metai su galimybe pratesti dar penkeriems <…>”.
(281) G.J. kompiuteryje rastas 2007 m. rugpjūčio 31 d. First Opportunity OṺ akcijas valdžiusio UAB „ICOR“ akcininko L.S. First Opportunity OṺ valdybos nariams A.J. (kuris tuo metu buvo ir UAB „Vilniaus energija“ valdybos narys), R.L. bei G.J. siųstas elektroninis laiškas[442] „Subject: RE: kainos“:
Sveiki,
Manau reiktu su VE perdaryti sutartį iš principo. Siūlau:
prisirišti prie dujų/mazuto kainos tiesiogiai su fiksuota procentine nuolaida/antkainiu;
įvesti transportavimo mokestį pririšta prie LD transportavimo kainų;
įvertinti CO2 įtaką kainoje naudojant biokurą(pliusas) ir durpes(minusas);
skelbti naują viešą konkursą 5 metams.
Pagarbiai/Best Regards,
L.S.
(282) First Opportunity OṺ valdybos nario G.J. kompiuteryje rastas 2008 m. kovo 27 d. vykęs susirašinėjimas[443] „Subject: RE: Laiskas“, „Importance: High“ tarp First Opportunity OṺ darbuotojo G.G. ir P.Z., „Swedbank“, AB:
a)   „Labas G.,
Einu i pabaiga su laisku. Kaip ir pats rasei, as noriu dar karta jiems uzakcentuoti del VE kiekiu ir kainos. Prasau parasyk man kiek praeitais metais Balosa patieke durpes VE ir kokia kaina?
Snekejau su Remigijumi, jis pritare tavo pasiulymui del terminu.
Laukiu atsakymo. Noriu siandien su jumis galutinai suderinti laisko turini, kad rytoj galeciau ji issiusti.
P.“
b) G.G., First Opportunity OṺ, atsakė:
Sveikas,
Balosa tieke/pardave durpes ne VE, o Bionovus‘ui. Paskutine kaina – [KOMERCINĖ PASLAPTIS]Lt/t nuvezta i VE. Metu eigoje kaina kito (pradzioje buvo [KOMERCINĖ PASLAPTIS] Lt).
Per 2007 m. patiekta [KOMERCINĖ PASLAPTIS] tukst.t uz [KOMERCINĖ PASLAPTIS]mln.Lt be PVM
G.
c) P.Z., „Swedbank“, AB:
Sveiki,
Siunciu laiko projekta.
Kaip Gediminas pasiule, dar karta parasiau del situacijos su VE. Kaip suprantu 100 tukst. m3 ir 8 EUR kaina yra ju prielaida/salyga.
Remigijau, ar as teisingai jus vakar supratau, jog Balosos pardavimo atveju durpiu tiekimas i VE butu vykdomas tik per Bionovus ir tiesioginio kontrakto Balosa-VE nebutu? Jeigu taip, galbut ir sita reiktu pamineti. Kuo anksciau nustatysime aiskias zaidimo taisykles, tuo maziau komplikaciju ir nesusipratimu turesime veliau.
Laukiu pastabu ir patvirtinimo.
Paulius
d) G.G., First Opportunity OṺ:
„Sveikas P.,
Remigijus sake ok, pritariu ir as.
Balosa tiesioginio kontrakto su VE neturejo ir netures, kol Bionovus kurena VE (cia tarp musu).
Remigijus prase, jei imanoma, kol kas susilaikyti su laisku Durpetai, tipo „dar svarstyti ju pasiulyma“, t.y. laiska del pagerinimo siusti tik VAPO, nes ju variantas prasciausias.
Gediminas“
(283) First Opportunity OṺ Vilniaus padalinio vadovo L.V. kompiuteryje rastas 2009 m. vasario 10 d. MS Word dokumentas, adresuotas UAB „Kretingos šilumos tinklai“[444]:
„Pirkėjai, kuriems UAB ,,Bionovus” buvo vienintelis biokuro tiekėjas 2005 – 2008 metais
1. UAB ,,Vilniaus energija”
2. UAB ,,Litesko”
3. UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“
4. UAB ,,Tauragės Šilumos tinklai“
5. Gargždų plytinės katilinė.
Ši informacija yra konfidenciali.
Generalinis direktorius 
V.K.“
(284) First Opportunity OṺ Vilniaus padalinio vadovo L.S. kompiuteryje rastas elektroninis laiškas „Subject: FW: Biokuro tiekimas katilinių kūrenimui“[445], 2009 m. balandžio 10 d. L.S. bei First Opportunity OṺ valdybos pirmininkui V.K. persiųstas E.B., kuriai savo ruožtu šį laišką persiuntė M.B. su prierašu „Laba diena. Persiunčiu informacijai. M.B.“. Minėtame laiške, adresuotame UAB „Vilniaus energija“, U.S. domisi biokuro tiekimo UAB „Vilniaus energija“ galimybėmis:
Laba diena,
Jūsų kontaktinę informaciją gavome iš Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos. Norėčiau Jūsų pasiteirauti, kokie lūkesčiai yra biokuro supirkimo klausimu katilinėms kūrenti šiais metais? Koks biokuras Jums yra tinkamas? Kokie biokuro techniniai reikalavimai yra Jūsų keliami? Minimalūs pasiūlos kiekiai, laikotarpis ir pan. Visa tai labai domina, nes esame suinteresuoti tiekti biokurą katilinių kūrenimui.
Pagarbiai,
U.S.
<...>
(285) Apibendrinant tai, kas išdėstyta nutarimo 7.5 dalyse, darytina išvada, jog UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OÜ valdybos nariai bei akcininkai bendravo biokuro tiekimo klausimais, taip pat ir dėl naujo biokuro pirkimo konkurso. UAB „Vilniaus energija“ gautus tiekėjų pasiūlymus persiųsdavo First Opportunity OÜ. Tuo tarpu First Opportunity OÜ turėjo strategiją būti vieninteliu tiekėju savo pirkėjams.
8. Tyrimo išvados ir dėl jų pateikti paaiškinimai
(286) Pranešime apie atliktą tyrimą, įvertinus nustatytas aplinkybes, nurodyta, kad UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OÜ sudarė susitarimą dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo, kuris turėjo ar galėjo turėti neigiamą poveikį Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje. Taip pat nurodyta, kad UAB „Vilniaus energija“ susitarimas turėjo poveikį šilumos vartotojams taikytoms kainoms.
(287) Pranešime apie atliktą tyrimą padaryta išvada, jog yra pagrindas Konkurencijos tarybai pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ, sudariusios įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimą, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, ir skirti UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ Konkurencijos įstatymo 36 straipsnyje numatytas baudas.
(288) UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ, teikdamos paaiškinimus dėl tyrimo išvadų Konkurencijos tarybai raštu ir žodžiu Konkurencijos tarybos posėdyje nesutiko su Pranešimo apie atliktą tyrimą išvadomis. UAB „Vilniaus energija“ kartu su paaiškinimais pateikė ir RBB Economics ekonominį vertinimą.
(289) UAB „Vilniaus energija“ teigimu, 2011 m. sutarties 3.2 ir 6.1 punktų nuostatas reikia vertinti sistemiškai kartu su Sutarties 10.4 punktu, numatančiu atsakomybę už Sutarties 3.2 ir 6.1 punktų pažeidimą. Sutarties 6.1 punkte nustatytas įsipareigojimas pirkti biokurą tik iš First Opportunity OÜ galiojo tik minimaliam kiekiui, Sutartyje nėra nuostatos, numatančios UAB „Vilniaus energija“ atsakomybę už bet kokio kiekio nenupirkimą iš First Opportunity OṺ. Tokį UAB „Vilniaus energija“ aiškinimą patvirtina ir Raštas dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo, kuris patvirtina, kad šalių valios sutapimas egzistuoja tik dėl minimalaus biokuro kiekio pirkimo. Be to, įsipareigojimas pirkti iš vieno tiekėjo yra naudingas tik tiekėjui, o pirkimas iš vieno tiekėjo nerodo susitarimo dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo.
(290) Pasisakydama dėl 2010 m. konkurso UAB „Vilniaus energija“ remiasi tuo, kad VPT, įvertinusi 2010 m. konkurso medžiagą, nenustatė jokių pirkimo tvarkos pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos konkurso rezultatams.
(291) UAB „Vilniaus energija“ ir RBB Economics nuomone, Pranešime apie atliktą tyrimą nėra pateikta aiški ir nuosekli žalos teorija dėl rinkos uždarymo kitiems biokuro tiekėjams. Pranešime apie atliktą tyrimą nėra įvertintos su nagrinėjama rinka susijusios aplinkybės, neatsižvelgta į tai, kad biokuro įsigijimo rinka yra konkursinė, nėra įvertinta didelė dalis paklausos šaltinių, kurie buvo prieinami biokuro tiekėjams. RBB Economics nurodo, kad išimtinumas gali būti žalingas ir antikonkurencinis, kai dėl tokio išimtinio tiekimo rinkos konkurentai negali pasiekti reikiamos, efektyvumą užtikrinančios tiekimo apimties.
(292) UAB „Vilniaus energija“ teigimu, susitarimas neturėjo konkurenciją ribojančio poveikio, Pranešime apie atliktą tyrimą nėra atlikta situacijos, kuri būtų nesant įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo, analizė. UAB „Vilniaus energija“ nuomone turėjo būti įvertinta, ar yra tikėtina, jog nesant įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ biokurą būtų pirkusi ne iš First Opportunity OṺ. Net jeigu 2011 m. sutartyje nebūtų 6.1 punkto, UAB „Vilniaus energija“ vis tiek pirktų iš First Opportunity OṺ, nes tik jis buvo pajėgus užtikrinti UAB „Vilniaus energija“ poreikius tenkinantį tiekimą. Kito pakankamai pajėgaus tiekėjo, kuris būtų sugebėjęs užtikrinti UAB „Vilniaus energija“ poreikius, nebuvo.
(293) First Opportunity OṺ nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“ nebuvo įsipareigojusi pirkti biokurą tik iš First Opportunity OṺ, nes nė vienoje 2011 m. Sutarties nuostatoje nebuvo įtvirtintas draudimas UAB „Vilniaus energija“ pirkti iš kitų tiekėjų, už įsipareigojimo nevykdymą nebuvo numatyta jokių sankcijų. First Opportunity OṺ teigimu, buvo neteisingai apibrėžta atitinkama prekės rinka ir atitinkama geografinė rinka.
(294) First Opportunity OṺ taip pat nurodo, kad VPT ir viešųjų pirkimų teisės aktų tikslas yra konkurencijos užtikrinimas, todėl bendrovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad VPT išvada yra pakankama, kad konkurso sąlygos nebūtų pripažintos ribojančiomis konkurenciją.
(295) First Opportunity OṺ teigimu, vertinant susitarimų poveikį konkurencijai, turėjo būti konkrečiai nurodyta, kurių ūkio subjektų galimybės dėl susitarimo buvo apribotos. Mažesni tiekėjai turi galimybę parduoti didesniems tiekėjams.
(296) Šioje nutarimo dalyje nurodyti bei kiti UAB „Vilniaus energija“ (įskaitant ir RBB Economics) ir First Opportunity OṺ paaiškinimai vertinami atitinkamose nutarimo dalyse.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
(297) Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinamumo. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 straipsnio nuostatas, todėl aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, atitinkamai yra vadovaujamasi ir SESV 101 straipsnio taikymo praktika[446].
(298) Atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OÜ  atlikti veiksmai, sudarius 2011 m. Sutartį dėl biokuro tiekimo, gali būti laikomi susitarimu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme ir ar šis susitarimas turėjo tikslą riboti konkurenciją arba ribojo ar galėjo riboti konkurenciją. Siekiant tai nustatyti, šiuo atveju pirmiausia reikia tinkamai įvertinti atitinkamą rinką, nustatyti joje konkuruojančius ūkio subjektus.
9. Atitinkamos rinkos ir jų dalyviai
(299) Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atitinkama rinka – tai tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 patvirtintais Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (toliau – Paaiškinimai dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo), kurie parengti ir suderinti su Europos Komisijos pranešimu „Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams“[447].
(300) Pagrindinis atitinkamos rinkos apibrėžimo tikslas yra nustatyti nagrinėjamų ūkio subjektų konkurentus, galinčius varžyti jų laisvę elgtis nepriklausomai nuo kitų rinkos dalyvių[448].
(301) Atitinkamos rinkos apibrėžimas apima keletą etapų. Pirmiausiai apibrėžiama prekės rinka, nustatant prekes, kurios yra ar gali būti pakeičiamos viena kita. Po to apibrėžiama geografinė rinka, nustatant teritoriją, kurioje tas pakeičiamumas vyksta ar gali vykti[449]. Apibrėžus atitinkamą rinką, nustatomi rinkos dalyviai.
(302) Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), rinkos apibrėžimas yra priemonė konkurencijos riboms tarp įmonių nustatyti ir apibrėžti, o pagrindinis jo tikslas – sistemingai nustatyti konkurencijos ribojimus, su kuriais susiduria tam tikros įmonės[450]. LVAT taip pat nurodė, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas nėra savitikslis dalykas. Rinkos apibrėžimo tikslumas ir detalumas priklauso nuo nagrinėjamo pažeidimo pobūdžio[451].
9.1. Prekės rinka
(303) Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad prekės rinka yra visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.
(304) Nagrinėjamoje 2011 m. Sutartyje (3.3. punktas) buvo numatytas smulkinto biokuro (mišinio)[452] tiekimas. Siekiant nustatyti susitarimo įtaką konkurencijai, būtina įvertinti, kokiai atitinkamai prekės rinkai priskirtinas 2011 m. Sutartyje įvardintas biokuras – biokuro mišinys.
(305) Siekiant apibrėžti atitinkamą prekės rinką, vadovaujantis Paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, pirmiausia buvo atliktas paklausos pakeičiamumo vertinimas. Pagal Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 8 punktą, vertinant paklausos pakeičiamumą, buvo siekiama nustatyti kitas kuro rūšis, kurios vartotojų (šiuo atveju – biokuro pirkėjų) yra laikomos tinkamais pakaitalais biokuro mišiniui pagal savo savybes, kainas ir naudojimą[453].
(306) Kaip matyti iš nutarimo 3.1. dalies, nei dujinis biokuras, nei skystasis biokuras nėra kietojo biokuro (kurio rūšį – biokuro mišinį – pagal 2011 m. Sutartį First Opportunity OṺ tiekė UAB „Vilniaus energija“) pakaitalai. Duomenų, kad būtų katilų, kuriais būtų galima deginti bet kokį kurą, nėra. Dujinio biokuro ir kietojo biokuro naudojimo technologija skiriasi. Be to, biodujų jėgainės reikalauja žymiai didesnių materialių investicijų, lyginant su biokuro katilais, todėl biokuro katilo pakeitimas biodujų jėgaine, kietajam biokurui pabrangus 5-10 proc., nebūtų ekonomiškai pagrįstas. Skystasis biokuras yra paprastai naudojamas kaip kuras transportui, o ne šilumos gamybai. Skystajam kurui deginti skirtų katilų konstrukcija skiriasi nuo kietojo kuro deginimo katilų. Nė vienas biokuro tiekėjas ar pirkėjas nenurodė dujinio ar skystojo biokuro kaip galimos biokuro mišinio sudedamosios dalies ar kaip alternatyvios kuro rūšies kietuoju biokuru kūrenamuose katiluose kietajam biokurui.
(307) Kaip nustatyta nutarimo 3.2. dalyje, kietasis biokuras pasižymi tokiomis savybėmis/techninėmis charakteristikomis, kaip biokuro šilumingumas, drėgnumas, peleningumas bei frakcijos dydis. Nenustatyta, kad yra universalių biokuro katilų, kurie vienu metu galėtų naudoti bet kokiomis savybėmis pasižymintį biokurą. Biokuras paprastai nėra standartizuotas (išskyrus granules ir briketus) ir turi atitikti pirkėjo nustatytus techninius reikalavimus.
(308) Pagal nagrinėjamos 2011 m. Sutarties sąlygas, UAB „Bionovus“ tiekė UAB „Vilniaus energija“ biokuro mišinį. Kaip nustatyta nutarimo 3.3. dalyje, biokuro mišinys yra nestandartizuotas produktas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis tiek savo sudedamosiomis dalimis, tiek kiekvienos iš jų techninėmis charakteristikomis ir proporcijomis bendrame mišinio kiekyje, priklausomai nuo pirkėjo reikalavimų.
(309) Biokuro mišinio sudedamųjų dalių (pavyzdžiui, skiedrų, pjuvenų, medžio drožlių) techninės charakteristikos sutampa arba yra labai panašios, todėl visą biokuro mišinį, kiek tai susiję su techninėmis charakteristikomis, paprastai galima pakeisti atitinkamu tam tikros vienos mišinio sudedamosios dalies kiekiu (pavyzdžiui, biokuro mišinį pakeisti skiedromis). Taigi, biokuro mišinio sudedamosios dalys gali būti įvairios ir tarpusavyje pakeičiamos tol, kol galutinis biokuro produktas (t. y. biokuro mišinys) atitinka konkrečius pirkėjo nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra tikslinga išskirti biokuro mišinį ir kiekvieną galimą jo sudedamąją dalį (pavyzdžiui, skiedras, pjuvenas, medžio drožles) į atskiras prekės rinkas. Todėl toliau vertinama, ar Smulkintas biokuras, t .y. smulkintas nepresuotas kietasis biokuras, į kurį įeina biokuro mišinys, pjuvenos, skiedros, smulkinta mediena ir kitos panašių savybių, naudojimo bei kainos biokuro rūšys, yra pakeičiamas kitomis kuro rūšimis.
(310) Kaip matyti iš nutarimo 3.4. dalyje nustatytų aplinkybių, presuotas biokuras (granulės ir briketai) skiriasi nuo nepresuoto biokuro savo savybėmis, naudojimu ir kainomis. Presuotas biokuras yra dažniausiai naudojamas namų ūkiuose. Ši kuro rūšis pagal savo savybes pasižymi dideliu šilumingumu ir mažu drėgnumu (t. y. presuotas biokuras yra itin sausas) (Lentelė 1, nutarimo 3.2. dalis), todėl jai deginti reikia specialiai pritaikytų katilų. Be to, briketai dėl savo frakcijos dydžio negalėtų būti naudojami katiluose, kurie pritaikyti deginti smulkų kurą, o granulių kaina yra reikšmingai didesnė už kitų biokuro rūšių kainas (Paveikslas 1, nutarimo 3.2. dalis). Kaip nustatyta nutarimo 3.4.1. dalyje, net jeigu biokuro pirkėjų šiuo metu naudojamo biokuro pakeitimas presuotu biokuru ir būtų techniškai įmanomas, praktiškai tokie pakeitimai nebūtų atlikti dėl reikšmingai didesnės presuoto biokuro kainos, lyginant su nepresuoto biokuro rūšimis, bei su tokiais pakeitimais susijusiomis papildomomis investicijomis. Ekonomiškai reikšminga vartotojų[454] (t. y. biokuro pirkėjų) dalis[455] nelaiko šios kuro rūšies pakaitalu jų naudojamam Smulkintam biokurui. Atitinkamai, Smulkintas biokuras nėra pakeičiamas presuotu biokuru.
(311) Kaip nurodyta nutarimo 3.5. dalyje, vien durpes galima deginti tik specialiai tokiam kurui pritaikytuose katiluose, bet paprastai durpės yra naudojamos tik iki tam tikros proporcijos bendrame mišinyje (UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad jos katiluose durpės sudaro iki 50 proc. mišinio). Nors durpių kaina yra mažesnė už biokuro mišinio, tačiau durpių deginimo technologinė įranga yra brangesnė, o eksploatavimas yra susijęs su papildomomis išlaidomos (pavyzdžiui, sunkesnis pelenų šalinimas, reikia papildomų išlaidų, susijusių su griežtesniais sprogimo saugos reikalavimais patalpoms). Ekonomiškai reikšminga vartotojų (t. y. biokuro pirkėjų) dalis nelaiko durpių kuro pakaitalu jų naudojamam Smulkintam biokurui, ką patvirtina ir faktiniai duomenys. Be to, durpės priskiriamos lėtai atsinaujinantiems gamtos ištekliams bei iškastiniam kurui, bei yra viena labiausiais teršiančių kuro rūšių, todėl yra apmokestinamos pagal CO2 emisiją. Biokuro naudojimas nėra apmokestinamas tokiais mokesčiais. Be to, naudodami biokurą, ūkio subjektai galėtų gauti pajamų, jei perleistų nesunaudotus apyvartinius taršos leidimus kitiems asmenims. Atitinkamai, darytina išvada, kad durpės nėra Smulkinto biokuro pakaitalas.
(312) Dėl šiaudų kaip pakaitalo vertinimo pažymėtina, kad kaip nurodyta nutarimo 3.6. dalyje, nėra įmanoma pakeisti biokuro mišinio vien tik šiaudais, kadangi tai neigiamai veiktų biokuro deginimui naudojamą katilą. Šiaudų, kaip atskiros kuro rūšies, naudojimas galimas tik turint specialiai šiaudų deginimui pritaikytą katilą. Tai taip pat reiškia, kad šiaudai dėl savo savybių gali sudaryti tik nedidelę dalį biokuro mišinio sudėtyje. Nagrinėjamoje 2011 m. Sutartyje numatyta, kad tiekiamo biokuro bendrame kiekyje pjuvenų, rapsų, grūdinių kultūrų šiaudų, spalių kiekis mišinyje neturi viršyti 10 proc. bruto masės. Nepaisant mažesnės šiaudų kainos lyginant su biokuro mišiniu, nustatyti itin maži faktiniai šiaudų kuro pirkimo ir pardavimo kiekiai (2010 – 2012 m. laikotarpiu šilumos gamintojų šiaudų pirkimai faktiškai tesudarė 0,2 proc. visų biokuro pirkimų vertės ir 0,09 proc. biokuro tiekėjų biokuro pardavimų vertės (nutarimo 3.6.2. dalis). Ekonomiškai reikšminga vartotojų (t. y. biokuro pirkėjų) dalis nelaiko šios kuro rūšies pakaitalu jų naudojamam Smulkintam biokurui. Atitinkamai, šiaudai nėra laikytini Smulkinto biokuro pakaitalu.
(313) Nors malkinė mediena yra reikšmingai pigesnė už biokuro mišinį (71 proc. pigesnė)[456], tačiau kaip matyti iš nutarimo 3.7. dalyje nurodytų aplinkybių, šio kuro frakcijos dydis apriboja malkinės medienos ir malkų, kaip galutinio produkto, naudojimo galimybes. Stambios frakcijos biokurui, tokiam kaip malkos ir malkinė mediena, deginti reikalingi specialūs katilai su specialiai stambios frakcijos biokurui skirta kuro padavimo į katilą įranga, kuri skiriasi nuo technikos, skirtos smulkios frakcijos biokurui. Atkreiptinas dėmesys, kad reikšmingai (14 kartų) skiriasi katilų galingumas – nurodytas vidutinis katilų, kuriose malkų kuras buvo paminėtas tarp tuose katiluose kūrenamų kuro rūšių, galingumas buvo apie 0,53 MW, o katilų, kuriuose biokuro mišinys buvo viena iš kūrenamų kuro rūšių, vidutinis galingumas siekė apytiksliai 7,72 MW. Apklausti šilumos gamintojai taip pat nenurodė malkų ar malkinės medienos kaip alternatyvaus kuro, kurį galėtų deginti tame pačiame katile kaip ir biokuro mišinį. Taigi, malkos kaip galutinis produktas dažniausiai naudojamos namų ūkiuose arba mažos galios katiluose su rankiniu padavimu. Ekonomiškai reikšminga vartotojų (t. y. biokuro pirkėjų) dalis nelaiko šios kuro rūšies pakaitalu jų naudojamam Smulkintam biokurui. Atitinkamai, malkinė mediena bei malkos laikytinos žaliava Smulkintam biokurui, tačiau nėra laikytini Smulkinto biokuro pakaitalais.
(314) Kaip pažymėta nutarimo 3.8.1. dalyje, Konkurencijos tarybos apklausti biokuro pirkėjai nenurodė miško kirtimo atliekų kaip alternatyvios kuro rūšies jų naudojamam Smulkintam biokurui. Biokuro pirkėjai dažniausiai turi tik tam tikros frakcijos biokurui deginti pritaikytus katilus (nutarimo 3.2. ir 3.7.1. dalys), todėl pernelyg skirtingų frakcijos dydžių biokuras negali būti deginamas viename katile. Konkurencijos tarybos apklausti biokuro pirkėjai nenurodė miško kirtimo atliekų kaip alternatyvios kuro rūšies jų naudojama Smulkintam biokurui. Ekonomiškai reikšminga vartotojų (t. y. biokuro pirkėjų) dalis nelaiko šios kuro rūšies pakaitalu jų naudojamam Smulkintam biokurui. Atitinkamai, miško kirtimo atliekos yra laikomos Smulkinto biokuro žaliava, tačiau nėra laikytinos Smulkinto biokuro pakaitalais.
(315) Kaip nurodyta nutarimo 3.8.2 dalyje, medienos perdirbimo/apdirbimo pramonės atliekos yra medienos gaminių gamybos proceso metu gaunami šalutiniai produktai: pavyzdžiui, medienos pjuvenos, medžių žievė, atraižos, nuopjovos. Faktiniai duomenys apie atliekų pardavimą galutiniams pirkėjams Lietuvos Respublikoje rodo, kad atliekos sudarė 1,4-2,2, proc. viso parduoto biokuro vertės per metus laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m. Šilumos gamintojų atliekų pirkimo vertė sudarė 0,24-0,32 proc. per metus laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m. Itin maži atliekų pirkimo kiekiai rodo, kad ekonomiškai reikšminga vartotojų (t. y. biokuro pirkėjų) dalis nelaiko atliekų pakaitalu jų naudojamam Smulkintam biokurui. Atitinkamai, medienos perdirbimo/apdirbimo pramonės atliekos yra laikomos biokuro žaliava, tačiau nėra laikytinos Smulkinto biokuro pakaitalu.
(316) Nagrinėjant biokuro mišinio pakeičiamumą su iškastinio kuro rūšimis, Konkurencijos taryba nustatė (nutarimo 3.9. dalis), kad gamtinės ir suskystintos dujos, dyzelinas, skalūnų alyva ir mazutas (nepriklausomai nuo sieringumo lygio) visu nagrinėjamu laikotarpiu buvo reikšmingai už biokuro mišinį brangesnis kuras[457]. Konkurencijos tarybos apklausti biokuro pirkėjai nenurodė gamtinių ar suskystintų dujų, dyzelino, skalūnų alyvos ar mazuto kaip alternatyvių kuro rūšių, galimų deginti jų turimuose biokuro katiluose. Dėl akmens anglių pažymėtina, kad nors jų kaina (ypač iki 2012 m. pabaigos) paprastai buvo mažesnė už biokuro mišinio kainą, tačiau didžioji dauguma apklaustų šilumos gamintojų nurodė, kad akmens anglys negali būti deginamos tuose pačiuose katiluose, kuriuose deginamas biokuras, dėl skirtingų biokuro ir akmens anglies degimo procesų ir padavimo sistemų. Be to, akmens anglys laikomos viena iš daugiausiai CO2 išskiriančių kuro rūšių. Siekiant naudoti akmens anglis, reikėtų gauti atitinkamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus bei mokėti mokesčius už faktiškai per mokestinį laikotarpį į aplinką išmestą teršalų kiekį (taip pat būtų negaunamos pajamos perleidžiant apyvartinius taršos leidimus). Atitinkamai, nurodytos iškastinio kuro rūšys nėra laikytinos Smulkinto biokuro pakaitalais.
(317) Toliau nagrinėjamas Smulkinto biokuro pakeičiamumas iš pasiūlos pusės. Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 10 punkte nurodyta, kad Konkurencijos taryba, apibrėždama atitinkamą rinką, taip pat atsižvelgs ir į pasiūlos pakeičiamumą, jei jo poveikis yra tiek pat greitas ir veiksmingas kaip ir paklausos pakeičiamumo. Tai reiškia, kad reaguodami į nežymų ir ilgalaikį santykinį kainų padidėjimą nagrinėjamoms prekėms, kiti tiekėjai gali per trumpą laikotarpį (trumpu laikotarpiu ūkio subjektas negali iš esmės pakeisti turimo materialaus ir nematerialaus turto) pradėti tiekti atitinkamas prekes, nepatirdami žymių papildomų išlaidų ar rizikos.
(318) Pažymėtina, kad, kaip nurodyta nutarimo 3.10 dalyje, biokuro tiekėjai nurodė reikšmingo dydžio investicijų poreikį (nuo 1,1 mln. Lt iki 6 mln. Lt[458]) siekiant pradėti Smulkinto biokuro tiekimą. Be to, kaip nurodyta nutarimo 5.1. dalyje, net jei biokuro tiekėjas tiektų Smulkintą biokurą kitoms pirkėjų grupėms nei šilumos gamintojai (pavyzdžiui, namų ūkiams), veiklos perorientavimas į tiekimą šilumos gamintojams pareikalautų reikšmingų papildomų investicijų. Šilumos gamintojų biokuro poreikis yra žymiai didesnis, negu atskirų namų ūkių, todėl šiems subjektams būtų reikalingos papildomos didelės investicijos bei didelės apyvartinės lėšos žaliavos pirkimo užtikrinimui.
(319) Taip pat pažymėtina, kad kai kurie biokuro tiekėjai nurodė, kad smulkintas biokuras turėtų pabrangti 10-24 proc., tam kad prekyba juo taptų patrauklia veiklos sritimi. Vis dėlto, dauguma apklaustų biokuro tiekėjų nurodė, kad nėra svarstę naujų biokuro rūšių gamybos/tiekimo pradėjimo ir nesidomi Smulkinto biokuro kainomis. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, galima daryti išvadą, kad vertinant iš pasiūlos pusės, pakeičiamumas šiuo atveju yra mažai tikėtinas, kadangi dauguma biokuro tiekėjų nelaiko smulkinto biokuro tiekimo patrauklia alternatyva (iš esmės net nesidomėjo šia veikla), reikėtų žymių papildomų išlaidų (investicijų) tiekimo pradėjimui, o gauti biokuro tiekėjų vertinimai nesudaro pagrindo teigti, kad 5-10 proc. Smulkinto biokuro pabrangimas iš esmės būtų pakankamas, kad tiekėjas pradėtų prekybą šia kuro rūšimi.
(320) Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad paprastai biokuro katile negalima deginti bet kokio kuro, t. y. skysto, dujinio bei kieto ir bet kokios frakcijos. Kuro rūšys taip pat pasižymi įvairiomis savybėmis, kaip šilumingumas, drėgnumas bei peleningumas ir atitinkamai dėl jų skirtumų tame pačiame katile paprastai negalima deginti bet kokias charakteristikas turinčio kuro (pavyzdžiui, presuotas biokuras yra itin sausas; durpės ir šiaudai gali neigiamai veikti katilą, todėl gali sudaryti tik biokuro mišinio dalį). Aukščiau aptartų kuro rūšių kainų (ir su jų naudojimu susijusių išlaidų, kaip, pavyzdžiui, eksploatavimo sąnaudos, mokesčiai už taršą) dydžiai reikšmingai skiriasi.. Konkurencijos tarybos apklausų metu gauti rezultatai rodo, kad presuotas biokuras, durpės, šiaudai, malkinė mediena ir malkos, atliekos bei iškastinio kuro rūšys nėra laikomi pakaitalais Smulkintam biokurui.
(321) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarimo 9.1 dalyje, atitinkama prekės rinka apibrėžiama kaip Smulkinto biokuro, t. y. smulkinto nepresuoto kietojo biokuro rinka, kurią sudaro biokuro mišiniai, pjuvenos, skiedros, smulkinta mediena ir kitos panašių savybių, naudojimo bei kainos biokuro rūšys.
9.2. First Opportunity OṺ argumentai dėl atitinkamos prekės rinkos apibrėžimo
(322) First Opportunity OṺ nurodė, kad presuotas biokuras, malkos ir malkinė mediena, iškastinis kuras ir durpės turėtų būti laikomi Smulkinto biokuro pakaitalais ir patekti į vieną atitinkamą prekės rinką. First Opportunity OṺ nurodė, kad Smulkinto biokuro ir presuoto kietojo biokuro (granulių ar briketų) pirminė žaliava yra tos pačios biologinės kilmės žaliavos (pavyzdžiui, malkinė mediena, popiermalkės).
(323)  Tačiau First Opportunity OṺ argumentai nesudaro pagrindo Smulkinto biokuro ir presuoto kietojo biokuro priskirti tai pačiai atitinkamai prekės rinkai. Presuoto biokuro kaina yra net pusantro karto didesnė už biokuro mišinio kainą. Tai reiškia, kad net Smulkinto biokuro kainai pakilus 5-10 proc., presuotas biokuras negalėtų būti pakaitalu Smulkintam biokurui. Konkurencijos tarybos apklausti šilumos gamintojai nelaiko presuoto biokuro pakaitalu Smulkintam biokurui. Be to, briketai dėl savo frakcijos dydžio apskritai negalėtų būti naudojami kaip Smulkinto biokuro pakaitalas tuose pačiuose katiluose, kuriuose yra kūrenamas Smulkintas biokuras.
(324) First Opportunity OṺ nurodė, kad iškastinis kuras (mazutas, dujos) yra Smulkinto biokuro pakaitalas, kadangi biokuro kainai viršijus mazuto ar dujų kainą, šilumos gamintojai pereitų prie iškastinio kuro. First Opportunity OṺ nuomone, tai pagrindžia aplinkybė, kad UAB „Vilniaus energija“ turi katilus tiek biokurui, tiek dujoms, tiek mazutui[459].
(325) Tačiau tokia ūkio subjekto pozicija yra nepagrįsta. Lyginant nagrinėjamo laikotarpio vidutines kainas, gamtinės dujos viršijo biokuro mišinio kainą 53 proc., t. y. daugiau nei pusantro karto, o suskystintos dujos viršijo biokuro mišinio kainą 128 proc., mazutas (iki 1 proc. sieringumo) – vidutiniškai 124 proc., mazutas (virš 1 proc. sieringumo) – vidutiniškai 117 proc., t. y. daugiau nei dvigubai. Taigi, kainų skirtumai yra reikšmingi – kur kas didesni už 5-10 proc. kainos padidėjimą[460]. Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis apklaustų biokuro pirkėjų paaiškinimais, nėra katilų, kuriuose būtų galima deginti absoliučiai bet kokį kurą. Taigi, siekiant pakeisti Smulkintą biokurą dujomis ar mazutu, paprastai reikėtų papildomų investicijų įrangai ar turimos įrangos modifikacijai.
(326) First Opportunity OṺ nurodė, kad durpės yra net 83 proc. pigesnė kuro rūšis už biokuro mišinį, o UAB „Vilniaus energija“ faktiškai naudojo durpes.
(327) Tačiau nėra pagrindo įtraukti durpes į atitinkamą prekės rinką. Kaip Konkurencijos taryba nustatė, vien durpės negali būti naudojamos nepritaikytuose katiluose, jos gali sudaryti tik biokuro mišinio dalį (pavyzdžiui, UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad jos katile durpės gali sudaryti tik iki 50 proc. viso mišinio kiekio). Durpių eksploatacinės sąnaudos yra didesnės dėl reikalingų papildomų išlaidų, susijusių su griežtesniais sprogimo saugos reikalavimais patalpoms, kuriose laikomos durpės, sunkesniu pelenų šalinimu ir kitų ypatumų (nutarimo 3.5.2. dalis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad durpės yra viena labiausiai teršiančių kuro rūšių, jas naudojant reikėtų mokėti mokestį už aplinkos teršimą; asmuo taip pat galėtų negauti pajamų, perleidus nesunaudotus apyvartinius taršos leidimus (nutarimo 3.5.1. dalis). Konkurencijos tarybos apklausti biokuro pirkėjai iš esmės patvirtino, kad durpes naudoti vietoj biokuro būtų netikslinga ir biokuro pirkėjai paprastai durpių vietoj biokuro nenaudoja.
(328) First Opportunity OṺ nuomone, malkinė mediena, malkos, medienos atliekos turėjo būti įtraukti į tą pačią prekės rinką, kadangi perdirbimas į smulkintą nepresuotą kietąjį biokurą nereikalauja žymių papildomų išlaidų ar rizikos.
(329) Vis dėlto, Konkurencijos taryba nustatė, kad mažiau nei 9 proc. šilumos gamintojų galimai patys smulkina malkinę medieną, o 85 proc. šilumos gamintojų, nurodžiusių, kad naudoja malkinę medieną, turi visiškai atskirus, malkomis kūrenamus biokuro katilus, kuriose nedegina kitų biokuro rūšių. Jeigu smulkintuvų įsigijimas ar nuoma arba smulkinimo paslaugų pirkimas būtų išties ekonomiškai naudingas, tokia malkų smulkinimo praktika būtų labiau paplitusi tarp šilumos gamintojų ir kitų biokuro pirkėjų. Pažymėtina, kad pati First Opportunity OṺ Konkurencijos tarybai nurodė, kad paprastai biokuro pirkėjai yra suinteresuoti gauti biokurą be papildomų personalo, technikos priemonių ir logistinių išteklių bei sąnaudų (nutarimo 3.7.3. dalis).
(330) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su First Opportunity OṺ argumentais, kad atitinkama prekės rinką sudaro ir kitos kuro rūšys.
9.3. Geografinė rinka
(331) Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad geografinė rinka yra teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalį konkurencijos sąlygos suprantamos kaip visokie pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai bei jiems įtaką darantys veiksniai (pavyzdžiui, ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir kaštai, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės).
(332) Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 24.6 papunktis nurodo, jog viena pagrindinių kliūčių, trukdančių pirkti arba parduoti kitose teritorijose, yra transportavimo kaštai ir transportavimo apribojimai, atsirandantys dėl teisės aktų ar atitinkamų prekių prigimties. Transportavimo kaštai paprastai apriboja geografinės rinkos dydį sunkioms, mažos vertės prekėms. 
(333) Pažymėtina, kad Smulkinto biokuro transportavimo atstumus riboja jo kaina bei savybės. Didesniais atstumais apsimoka vežti brangesnę bei didesniu šilumingumu pasižyminčią biokuro rūšį. Tačiau dėl Smulkinto biokuro santykinai nedidelės kainos ir sąlyginai žemo šilumingumo (Lentelė 1, nutarimo 3.2. dalis) paprastai jo neapsimoka vežti dideliais atstumais, ką patvirtino ir biokuro tiekėjai (nutarimo 4.1.1. ir 4.1.2. dalys). Transportavimo kaštai vidutiniškai sudaro reikšmingą dalį parduodamo Smulkinto biokuro kainos – 17,3 proc., o didelė dalis biokuro tiekėjų pagrindiniu veiksniu, lemiančiu geografinės rinkos apibrėžimą, laiko transportavimo kaštus. Toliau nuo pirkėjo esantis biokuro tiekėjas patiria didesnius transportavimo kaštus ir tai apsunkina jo galimybes konkuruoti (nutarimo 4. dalis).
(334) Biokuro tiekėjai ir biokuro pirkėjai Konkurencijos tarybai nurodė, kad biokuras pirkėjams transportuojamas paprastai ne daugiau nei 100 km atstumu (nutarimo 4.3 dalis). Tokius atsakymus patvirtina ir Konkurencijos tarybos atlikta 2010-2012 m. nupirkto Smulkinto biokuro faktinių transportavimo atstumų analizė. Šios analizės rezultatai rodo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m. 80 proc.[461] šilumos gamintojų ir nepriklausomų šilumos gamintojų nupirkto Smulkinto biokuro buvo tiekta atskirais metais ne didesniu kaip 30 – 93 km atstumu (nutarimo 4.2. dalis).
(335) Be to, kaip nurodyta nutarimo 4.4. dalyje, tai, kad Smulkintas biokuras transportuojamas iki 100 km atstumu, patvirtina ir kiti įrodymai, kuriuose buvo nurodomas 100 km atstumas, pavyzdžiui: 2011 m. Sutarties 7.12. punkto nuostata, kad pirkėjui pareikalavus biokuro rezervai turi būti sukaupiami ne toliau kaip 70 km nuo UAB „Vilniaus energija“ katilinės, biokuro tiekėjų ir buvusio First Opportunity OṺ generalinio direktoriaus V.K. paaiškinimai, susirašinėjimas tarp First Opportunity OṺ ir kitų asmenų, 2008 m. rugsėjo 30 d. First Opportunity OṺ generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 02 – 340 „Dėl biokuro ir žaliavos biokurui pirkimo“[462]. Be to, First Opportunity OṺ dėl per didelio transportavimo atstumo taip pat buvo nutraukusi biokuro žaliavos pirkimą iš UAB prekybos namų „Dvyniai“, kurie yra įsikūrę 115 km nuo UAB „Vilniaus energija“ biokuro katilo, esančio Vilniaus 2-ojoje elektrinėje.
(336) Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 24.4. papunktyje nurodyta, kad didelė prekės importo apimtis gali rodyti, kad geografinė rinka yra platesnė nei Lietuvos Respublikos teritorija. Vis dėl to nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta nutarimo 4.5. dalyje, Smulkinto biokuro importo ir eksporto mastai yra itin maži. Pagal surinktus duomenis dauguma (beveik 92 proc.) Smulkinto biokuro pardavimo duomenis pateikusių biokuro tiekėjų Smulkinto biokuro neeksportavo 2011 – 2012 m. laikotarpiu, o biokuro pirkėjai taip pat paprastai neieško užsienio tiekėjų. Be to, dalis biokuro pirkimų yra vykdomi neskelbiamų derybų būdu ir apie tokio pobūdžio pirkimus užsienio tiekėjai neturi galimybės sužinoti, nebent patys būtų gavę kvietimą iš perkančiosios organizacijos dalyvauti tokiose derybose. Be to, užsienio tiekėjams būtų sudėtinga konkuruoti Lietuvos biokuro rinkoje dėl didelių transportavimo kaštų įtakos kainai. Nors geografinę Smulkinto biokuro rinką apibrėžiant kaip teritoriją, apribotą 100 km atstumu keliais aplink UAB „Vilniaus energija“ Vilniaus 2-ąją elektrinę, į ją patenka ir dalis Baltarusijos Respublikos, tačiau nė vienas šilumos gamintojas ar nepriklausomas šilumos gamintojas nagrinėjamu laikotarpiu nėra faktiškai pirkęs biokuro iš Baltarusijos Respublikos. Taip pat nė vienas biokuro tiekėjas nagrinėjamu laikotarpiu nėra eksportavęs Smulkinto biokuro į Baltarusijos Respubliką.
(337) Nagrinėjant pasiūlos pakeičiamumą, reikia įvertinti, ar biokuro tiekėjai gali apibrėžtoje geografinėje teritorijoje (šiuo atveju - teritorija, apribota 100 km atstumu keliais aplink UAB „Vilniaus energija“ Vilniaus 2-ąją elektrinę) per trumpą laiką pradėti tiekti Smulkintą biokurą joje nepatirdami žymių papildomų išlaidų ir rizikos. Kaip nurodyta nutarimo 4.6. dalyje, nors dalis biokuro gamybos įrenginių ir yra mobilūs, dauguma biokuro tiekėjų Smulkintą biokurą tiekia tik tiems šilumos gamintojams, kurių biokuro katilinės yra ne toliau negu 93 km nuo biokuro tiekėjų biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazių. Atitinkamai, didelę reikšmę siekiant pradėti veiklą kitoje teritorijoje turi bazė įsteigimas, ką patvirtina ir duomenys, jog biokuro tiekėjai tokias bazes yra faktiškai įsisteigę. Neturint biokuro bazės būtų sudėtinga užtikrinti nenutrūkstamą biokuro tiekimą, ypač jei tiekimo apimtys yra didelės. Be to, biokuro pirkėjai viešųjų pirkimų kvalifikaciniuose reikalavimuose bei sutartyse paprastai įtvirtina reikalavimus biokuro tiekėjams turėti tam tikru atstumu (pavyzdžiui, nagrinėjamos 2011 m. Sutarties atveju – ne toliau kaip 70 km nuo katilo (Sutarties 7.12. punktas)) nutolusią bazę biokuro tiekimui. Vis dėlto, tam, kad biokuro tiekėjas įsteigtų bazę, jis paprastai turi užsitikrinti ilgalaikio tiekimo sutartis, kadangi bazės steigimui gali reikėti reikšmingų laiko ir piniginių investicijų (bazės įkūrimas gali užtrukti nuo pusės metų iki 2 metų ir ilgiau, investicijos gali siekti 1-3 mln. Lt[463]) (nutarimo 4.6. ir 5.3. dalys). Naujų gamybos įrenginių pirkimas kitos teritorijos aptarnavimui prilygsta naujos Smulkinto biokuro tiekimo įmonės kūrimui.
(338) Tačiau esamų pajėgumų perkėlimas, kaip nurodyta nutarimo 4.6. ir 5.4. dalyse, gali apriboti galimybes vykdyti veiklą teritorijoje, iš kurios pajėgumai perkelti. Gamybinių pajėgumų perkėlimas yra labiau tikėtinas užsitikrinus ilgesnio laikotarpio didesnių apimčių biokuro pirkimą naujoje teritorijoje. 
(339) Be to, vienas iš biokuro tiekėjo veiklos perkėlimo galimybes lemiančių veiksnių – turimi laisvi biokuro gamybos pajėgumai. Tačiau kaip nurodyta nutarimo 5.4.1. dalyje, faktiškai 2010 m. – 2013 m. laikotarpiu buvo išnaudojami beveik visi pajėgumai (85-91 proc.). Taip pat, kaip nurodyta nutarimo 5.4.2. dalyje, perkeliant pajėgumus į kitą teritoriją, biokuro tiekėjas susidurtų su papildomais kaštais pervežant darbuotojus (ar dėl jų komandiruočių) arba ieškant naujų darbuotojų.
(340) Be to, kaip nurodyta nutarimo 5.4.3. dalyje, tiek biokuro pirkėjai, tiek ir biokuro tiekėjai paprastai yra sudarę sutartis dėl atitinkamai biokuro žaliavų ar biokuro pirkimo ir tiekimo ir yra saistomi šių įsipareigojimų. Sutartys gali būti pakankamai ilgos trukmės, pavyzdžiui, visų 2013 m. galiojusių sutarčių tarp šilumos gamintojų ir biokuro tiekėjų vidutinė galiojimo trukmė buvo 1,39 metų (507 dienos). Biokuro tiekėjui gali būti sudėtinga surasti naujų pirkėjų bei užsitikrinti biokuro žaliavos tiekimą naujoje teritorijoje lyginant su toje teritorijoje jau ilgiau veikiančiu biokuro tiekėju, turinčiu reputaciją ir ilgalaikius verslo santykius su žaliavų tiekėjais ir pirkėjais. Atitinkamai, veiklos perkėlimas turėtų būti vertinamas kaip potenciali konkurencija, nedaranti įtakos geografinės rinkos apibrėžimui[464].
(341) Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad Smulkinto biokuro transportavimo kaštai yra reikšmingi (daugiau nei 17 proc.), o faktiškai jis yra gabenamas paprastai ne tolesniu nei 100 km atstumu. Be to, nors dalis biokuro gamybos įrenginių yra mobilūs, tačiau perkelti savo veiklą iš vienos teritorijos į kitą (ar papildomai pradėti veiklą kitoje teritorijoje) gali būti sudėtinga dėl, pavyzdžiui, reikšmingų laiko ir piniginių sąnaudų steigiant bazę, laisvų gamybinių pajėgumų trūkumo, esamų sutartinių įsipareigojimų tarp biokuro tiekėjų ir pirkėjų.
(342) Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, geografinė rinka apibrėžtina kaip Lietuvos Respublikos teritorija, apribota 100 km atstumu keliais aplink UAB „Vilniaus energija“ eksploatuojamą biokuro katilą, esantį Vilniaus 2-ojoje elektrinėje (adresu Elektrinės g. 2, Vilnius).
9.4. First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ argumentai dėl atitinkamos geografinės rinkos apibrėžimo
(343) First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ teigimu, kadangi biokuro pirkimai yra organizuojami konkurso būdu, geografinė rinka turėtų apimti visą Lietuvos teritoriją (First Opportunity OṺ teigimu, taip pat turi būti įtraukta dalis Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos teritorijos, kadangi vyksta biokuro importas-eksportas). Smulkintas biokuras gali būti transportuojamas didesniais nei 100 km atstumais, o Konkurencijos taryba turėjo įvertinti visų apklaustų biokuro tiekėjų atsakymus, įskaitant ir tuos, kurie nurodė biokuro transportavimo galimybes iki 300 km. Biokuro tiekėjai gali lengvai perkelti savo veiklą iš vienos teritorijos į kitą, o biokuro bazė nėra būtina biokuro tiekimo veiklai. Ūkio subjektai taip pat pažymėjo, kad geografinės rinkos centru turėjo būti pasirinkta biokuro tiekėjų buvimo vieta ir jų individualūs paklausos šaltiniai, bei turėjo būti atlikta hipotetinio monopolisto (SSNIP[465]) testo analizė.
(344) Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad aplinkybė, jog biokuro tiekėjai gali pateikti pasiūlymus Lietuvoje skelbiamuose biokuro tiekimo konkursuose, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų reikalavimus, savaime nereiškia, kad atitinkama geografinė rinka turėtų būti išplėsta iki visos Lietuvos teritorijos. Šiuo atveju nagrinėjama Smulkinto biokuro pirkimo (arba tiekimo – vertinant iš tiekėjo pozicijos) rinka, o viešieji pirkimo konkursai yra vienas iš būdų veikti šioje rinkoje. 
(345) Pagrindinis atitinkamos rinkos apibrėžimo tikslas yra nustatyti nagrinėjamų ūkio subjektų konkurentus, galinčius varžyti jų laisvę elgtis nepriklausomai nuo kitų rinkos dalyvių[466]. Vien tik galimybė pateikti pasiūlymą viešajame konkurse savaime nereiškia, kad toks pasiūlymas bus konkurencingas, o jį pateikęs ūkio subjektas būtų pajėgus laimėti konkursą. Atitinkamai, vien potencialios konkurencijos galimybė nereiškia veiksmingo konkurencinio suvaržymo atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams[467].
(346) Konkurencijos taryba nustatė, kad Smulkinto biokuro transportavimo kaštai yra reikšmingi – vidutiniškai sudaro 17,3 proc. parduodamo Smulkinto biokuro kainos (nutarimo 4. dalis). Be to, kai kurie biokuro tiekėjai Konkurencijos tarybai nurodė, kad nors galbūt ir galėtų būti pajėgūs tiekti biokurą visoje Lietuvoje, tačiau šilumos gamintojams jų kainos būtų nepatrauklios, palyginus su arčiau biokuro pirkėjo esančio biokuro tiekėjo siūloma biokuro kaina. Nors gali būti atvejų, kai biokuro tiekėjas tiekia biokurą didesniu nei 100 km atstumu, tačiau vykdant tokius tiekimus gali paaiškėti, kad tokia veikla jam yra nuostolinga – siekiant užtikrinti nenutrūkstamą tiekimą, tiekimo vieta negali būti toli[468]. Atitinkamai, dėl minėtų aplinkybių, biokuro tiekėjui būtų svarbu turėti bazę tam tikru atstumu (iki 100 km) nuo pirkėjo, o ši aplinkybė apriboja galimybes geografinę rinką apibrėžti plačiau. Dideli Smulkinto biokuro transportavimo kaštai taip pat apriboja užsienio biokuro tiekėjų galimybes konkuruoti Lietuvoje, ką patvirtino kai kurie apklausti ūkio subjektai[469] ir itin maži faktiniai Smulkinto biokuro importo ir eksporto mastai (nutarimo 4.5. dalis).
(347) Kaip matyti iš aplinkybių, nurodytų nutarimo 4.2. dalyje, faktiškai biokuro tiekimas buvo vykdomas biokuro tiekėjų, kurie nuo pirkėjo buvo nutolę ne toliau negu 100 km atstumu – mažesniu negu 100 km atstumu 2010 m. buvo parduota 83,1 – 84,9 proc., 2011 m. buvo parduota 84,4 – 88,1 proc., o 2012 m. 90,5 – 95,7 proc. Smulkinto biokuro.
(348) Nors kai kurie biokuro tiekėjai (4 iš 18) nurodė didesnį nei 100 km vidutinį atstumą, kuriuo nuo gamybos ar sandėliavimo bazės išsidėsčiusiems biokuro pirkėjams jie 2010 – 2013 m. laikotarpiu faktiškai gabeno Smulkintą biokurą, tačiau tik du iš jų (UAB „Vižerana“ ir UAB „Vudimeksus“) nurodė 150 km ar didesnį atstumą. Be to, minėtų ūkio subjektų veikla pasižymi ypatumais, kurie neatspindi įprastinių veiklos sąlygų rinkoje[470]. Taip pat nors kai kurie biokuro tiekėjai nurodė ekonomiškai racionalų biokuro gabenimo atstumą iki 300 km, tačiau jų nurodyti atstumai buvo pateikti neišskiriant atskirų biokuro rūšių. Presuotą biokurą, kuris yra brangesnė ir aukštesnės kokybės kuro rūšis, gali būti ekonomiškai nepagrįsta gabenti ir didesniais atstumais nei 100 km, tačiau ši kuro rūšis nepatenka į atitinkamą prekės rinką.
(349) Nors dalis gamybos įrenginių yra mobilūs, tačiau biokuro tiekimo veiklos perkėlimas iš vienos teritorijos į kitą gali būti susijęs su reikšmingomis laiko ir piniginėmis sąnaudomis bei įvairiomis kliūtimis (turimi įsipareigojimai kitiems biokuro pirkėjams, beveik visų gamybinių pajėgumų užimtumas, darbuotojų sėslumas ir kitos aplinkybės (nutarimo 5 dalis)). Pažymėtina, kad net jei biokuro bazė nėra visais atvejais būtina, tačiau iš nustatytų aplinkybių (nutarimo 5.3. dalis) matyti, kad ji yra labai svarbi biokuro tiekimo veiklai, siekiant užtikrinti operatyvų ir nenutrūkstamą biokuro tiekimą (tai rodo ir aplinkybė, kad faktiškai beveik visi apklausti biokuro tiekėjai nurodė, kad tokias bazes turi). Tačiau bazės steigimui paprastai reikalingos reikšmingos sąnaudos. Nors yra galimybė neinvestuoti į įrengimus, sandėlius ir žmogiškuosius išteklius ir pirkti biokurą iš kitų biokuro gamintojų, tačiau toks įėjimo į rinką metodas yra rizikingas[471]. Pastebėtina, kad pasiūlos pakeičiamumas yra reikšmingas apibrėžiant atitinkamą rinką, jei nereikia patirti žymių papildomų išlaidų ar rizikos[472]. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad Smulkinto biokuro tiekėjai, neveikiantys geografinėje rinkoje, gali greitai ir veiksmingai pradėti tiekti biokurą. Tai patvirtina ir nustatytos aplinkybės, kad faktiškai biokuro tiekimo veiklos perkėlimo nebuvo nustatyta. Biokuro tiekėjai faktiškai Smulkintą biokurą tiekia konkrečiose teritorijose, o tarp teritorijų esantys ženklūs kainų skirtumai paneigia First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ argumentus dėl platesnės geografinės rinkos apibrėžimo.
(350) Dėl geografinės rinkos centro pasirinkimo pažymėtina, kad, priklausomai nuo aplinkybių, jei nagrinėjami pirkėjo veiksmai, rinka gali būti apibrėžiama būtent iš pirkėjo (o ne tiekėjo) pusės. Atitinkamos rinkos apibrėžimas nėra savitikslis dalykas. Rinkos apibrėžimo tikslumas ir detalumas priklauso nuo nagrinėjamo pažeidimo pobūdžio[473]. Šiuo atveju nagrinėjant susitarimą tarp pirkėjo ir tiekėjo, reikia įvertinti, kokie ūkio subjektai ir kokioje teritorijoje konkuruoja su First Opportunity OṺ šiai įmonei tiekiant biokurą UAB „Vilniaus energija“. Atitinkamai, todėl ir vertinama apibrėžiant rinką iš pirkėjo, t. y. UAB „Vilniaus energija“, pusės. Bet to, 2010 m. Komisijos reglamento (ES) Nr. 330/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad 2 straipsnyje numatyta išimtis taikoma su sąlyga, kad tiekėjo rinkos dalis neviršija 30 proc. atitinkamos rinkos, kurioje jis parduoda sutartyje nurodytas prekes ar paslaugas, ir pirkėjo rinkos dalis neviršija 30 proc. atitinkamos rinkos, kurioje jis perka sutartines prekes ar paslaugas. Taigi, matyti, kad vertinant pirkėjo atžvilgiu, vertinimas atliekamas dėl atitinkamos rinkos, kurioje jis perka sutartines prekes ar paslaugas. Priklausomai nuo konkrečios situacijos, rinkos apibrėžimas iš pirkėjo pusės matyti ir iš Europos Komisijos praktikos[474]. Taigi, nėra pagrindo sutikti su First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ argumentais.
(351) Dėl SSNIP testo naudojimo pažymėtina, kad atitinkamą rinką paprastai apibrėžiama vertinant paklausos pakeičiamumą, t. y. nustatomos prekės, kurios vartotojui yra pakeičiamos pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 8 punkte nurodoma, kad tokio pobūdžio įvertinimas atliekamas tiriant galimą pirkėjų reakciją į mažą ilgalaikį santykinį kainų padidėjimą (t. y. kainų padidėjimą nagrinėjamoms prekėms, kartu laikant, kad kitų prekių kainos išlieka nepakitusios). Taikant šį būdą reikia pradėti nuo prekių, kurias parduoda nagrinėjami ūkio subjektai, ir nuo teritorijos, kurioje jie jas parduoda. Svarbu nustatyti, ar nagrinėjamų ūkio subjektų prekių pirkėjai, reaguodami į mažą (pavyzdžiui, nuo 5 iki 10 proc.), bet ilgalaikį santykinį nagrinėjamų prekių kainų padidėjimą tam tikrose teritorijose, keistų šias prekes kitomis arba pirktų jas iš kitose teritorijose esančių tiekėjų. Jeigu pakeičiamumas gali būti tiek reikšmingas, kad kainos padidinimas taptų nenaudingas, nes sumažintų pardavimų apimtis, tokiu atveju į atitinkamą rinką reiktų įtraukti kitus prekių pakaitalus ir kitas teritorijas.
(352) Paklausos pakeičiamumo įvertinimas (SSNIP testas), kaip tyrimo modelis, yra vienas (bet ne vienintelis) būdas[475], naudojamas įrodymams apie paklausos pakeičiamumą surinkti. Tai yra kiekybinis, hipotetinis eksperimentas, atliekamas naudojant hipotetinį kainos pakėlimą (analizuojant hipotetinį monopolistą). Tokio testo rezultatai visada esmingai priklauso nuo to, kokios prielaidos (kurios yra neišvengiamos, nes į visus veiksnius atsižvelgti neįmanoma) priimtos ir nuo to, kokie naudojami pirminiai duomenys. Jeigu prielaidos ir/ar duomenys neteisingi, gaunamos nepagrįstos išvados.
(353) Pažymėtina, kad SSNIP testas nėra vienodai gerai pritaikomas visais atvejais[476]. Be to, UAB  „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ akcentavo, kad rinka yra konkursinė.  Pažymėtina, kad kaina paprastai yra skirtinga kiekvienam konkursui, o konkuruojama dėl konkurso tuo pačiu metu slaptais pasiūlymais, taigi nėra aiškios kainos, nuo kurios reikėtų skaičiuoti mažą (pavyzdžiui, nuo 5 iki 10 proc.), bet ilgalaikį santykinį nagrinėjamų prekių kainų padidėjimą[477]. Taigi, SSNIP testas praktikoje nėra naudojamas visais atvejais[478]. LVAT yra patvirtinęs, kad SSNIP testas neturi būti taikomas absoliučiai kiekvienu atveju[479]. Taigi, nėra pagrindo sutikti, kad šiuo atveju būtinai turėjo būti atliktas SSNIP testas. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba rėmėsi dideliu kiekiu nustatytų aplinkybių, pavyzdžiui, surinko, didelį kiekį duomenų iš biokuro tiekėjų, pirkėjų bei kitų asmenų, taip pat išanalizavo faktinius Smulkinto biokuro tiekimo duomenis. Surinktų duomenų pagrindu, Konkurencijos taryba nustatė, kad nors tarp atskirų teritorijų buvo reikšmingi biokuro kainų skirtumai (nutarimo 4.6. dalis), tačiau paprastai Smulkintas biokuras tiekiamas (ir perkamas) iki 100 km atstumu (nutarimo 4.2. dalis). Tai, kad buvo atlikta faktiniais duomenimis paremta analizė, o ne identiškas testas, nereiškia, jog Konkurencijos tarybos atliktos konkrečių faktinių duomenų analizės rezultatai yra netikslūs.
(354) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje dalyje, UAB  „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ argumentai nepaneigia Konkurencijos tarybos išvadų dėl atitinkamos geografinės rinkos apibrėžimo.
9.5. Atitinkama rinka ir jos dalyviai
(355) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio nutarimo 9.1.-9.4. dalyse, Konkurencijos taryba atitinkamą rinką apibrėžia kaip Smulkinto biokuro Lietuvos Respublikos teritorijoje, apribotoje 100 km atstumu keliais aplink UAB „Vilniaus energija“ eksploatuojamą biokuro katilą, esantį Vilniaus 2-ojoje elektrinėje (adresu Elektrinės g. 2, Vilnius) rinka (toliau – Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinka).
(356) Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija laikytini konkurentais.
(357) Vertinant iš Smulkinto biokuro tiekimo pusės, Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje be First Opportunity OṺ taip pat veikė UAB „BOEN Lietuva“, UAB „Baltwood“, UAB „Fortum ekošiluma“, UAB „Grasta“ ir kiti ūkio subjektai[480].
Vertinant iš Smulkinto biokuro pirkimo pusės, atitinkamoje rinkoje veikė 11 šilumos gamintojų, tiekiančių šilumą vartotojams, įskaitant UAB „Vilniaus energija“, taip pat keturi nepriklausomi šilumos gamintojai ir du Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausantys pirkėjai, savo veikloje naudoję Smulkintą biokurą, pavyzdžiui, UAB „Varėnos šiluma“, AB „Grigiškės“, UAB „Fortum Švenčionių energija“, UAB „Kaišiadorių šiluma“, UAB „Birštono šiluma“[481]. Pažymėtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu UAB „Vilniaus energija“ buvo didžiausia Smulkinto biokuro pirkėja, tuo tarpu First Opportunity OṺ buvo didžiausias tiekėjas.
10. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ veiksmų vertinimas pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį
(358) Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento.
(359) Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalį susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.
(360) Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 17 dalis numato, kad ūkio subjektas – tai įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje.
(361) Tiek UAB „Vilniaus energija“, tiek First Opportunity OṺ nagrinėjamu laikotarpiu vykdė ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl jie yra ūkio subjektai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 17 dalies prasme.
(362) UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ bendradarbiavimą dėl biokuro tiekimo įtvirtino 2011 m. Sutartyje, kuri nustato šalių bendradarbiavimo sąlygas bei kurioje yra įtvirtinta nuostata, jog UAB „Vilniaus energija“ visą Sutarties galiojimo laikotarpį biokurą iš First Opportunity OṺ. Kai tarp šalių yra sudaryta rašytinė sutartis, tokia forma išreikštas bendradarbiavimas atitinka susitarimo, kaip jis suprantamas pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalį, požymius[482].
(363) Atsižvelgus į tai, kad UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ sudarė susitarimą pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalį, toliau Konkurencijos taryba vertina, ar susitarimas tarp UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ yra dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo ir ar toks susitarimas ribojo ar galėjo riboti konkurenciją Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje.
10.1. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimo vertinimas
(364) Kaip įtvirtinta Konkurencijos tarybos 2000 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintų Reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos 2 punkte, vertikalusis susitarimas – tai susitarimas tarp dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurių kiekvienas veikia skirtingame prekės gamybos ar platinimo lygmenyje ir kuris apima prekių pirkimo, pardavimo ar perpardavimo sąlygas. Pagal 2010 m. balandžio 20 d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 330/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims[483] (toliau – Bendrosios išimties reglamentas) 1 straipsnį vertikalieji susitarimai – tai susitarimai ar suderinti veiksmai tarp dviejų ar daugiau įmonių, kurių kiekviena, vykdydama susitarimo sąlygas, veikia skirtingame gamybos ar paskirstymo grandinės lygyje, ir kurie yra susiję su sąlygomis, suteikiančiomis galimybę šalims pirkti, parduoti ar perparduoti tam tikras prekes ar paslaugas.
(365) UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ sudarė 2011 m. Sutartį, pagal kurią First Opportunity OṺ parduoda, o UAB „Vilniaus energija“ perka Smulkintą biokurą. 2011 m. Sutartis yra susitarimas tarp First Opportunity OṺ, kaip biokuro tiekėjo, ir UAB „Vilniaus energija“, kaip šilumos gamintojo, šilumos energijai gaminti naudojančio ir Smulkintą biokurą, bei perkančio Smulkintą biokurą iš First Opportunity OṺ. Taigi, nagrinėjamas susitarimas tarp UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ yra vertikalusis susitarimas.
(366) Europos Komisijos pranešimo dėl vertikaliųjų apribojimų gairių[484] (toliau – Vertikaliųjų apribojimų gairės arba Gairės) 129 punkte nustatyta:
„[į] įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo kategoriją patenka tie susitarimai, kurių pagrindinis elementas yra faktas, kad pirkėjas įpareigojamas arba skatinamas daugiau savo užsakymų tam tikrai produkto rūšiai teikti vienam tiekėjui. <...> Įsipareigojimas nekonkuruoti pagrįstas įsipareigojimu arba skatinimo sistema, pagal kurią pirkėjas verčiamas įsigyti daugiau kaip 80 proc. jam reikalingų produktų tam tikroje rinkoje tik iš vieno tiekėjo.“
(367) Europos Komisija savo praktikoje nagrinėjo skirtingo pobūdžio susitarimus dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo. Pavyzdžiui, susitarimas, kuriuo numatytas reikalavimas pirkėjui įsigyti visą reikalingą prekės kiekį iš vieno pardavėjo, leidžiant pirkėjui, viršijus sutartą kiekį, pirkti iš kito tiekėjo su sąlyga, kad pardavėjas turės pirmumo teisę tiekti viršijamą sutartą kiekį[485]. Taip pat susitarimas, kuriuo pirkėjams suteikiama įranga ir techninis aptarnavimas su sąlyga, kad pirkėjai, tą įrangą naudos tik tiekėjo prekėms parduoti[486]. Susitarimas dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo gali būti įvairaus turinio, todėl vertinimas, ar pirkėjas įpareigojamas arba skatinamas daugiau savo užsakymų tam tikrai produkto rūšiai teikti vienam tiekėjui, atliekamas atsižvelgus į visas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.
(368) Toliau Konkurencijos taryba vertina, ar atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ sudarė įsipareigojimo pirkti Smulkintą biokurą tik iš vieno tiekėjo susitarimą.
10.1.1. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ sudarė susitarimą dėl įsipareigojimo pirkti Smulkintą biokurą tik iš First Opportunity OṺ
(369) Kaip nurodyta nutarimo (256) pastraipoje, UAB „Vilniaus energija“ nuo 2006 m. birželio mėnesio pagal 2004 m. Sutartį Smulkintą biokurą pirko tik iš First Opportunity OṺ. Nors UAB „Vilniaus energija“ 2004 m. Sutarties galiojimo metu yra gavusi kitų tiekėjų pasiūlymų dėl biokuro tiekimo[487], jų net nevertinusi persiųsdavo First Opportunity OṺ. Nutarimo (282) pastraipoje nurodytame First Opportunity OṺ darbuotojas susirašinėjime nurodė: „<...>Balosa tiesioginio kontrakto su VE neturejo ir netures, kol Bionovus kurena VE (cia tarp musu) <...>“.
(370) Kiti biokuro tiekėjai, paklausti, ar jie yra tiekę biokurą UAB „Vilniaus energija“ tiesiogiai, arba yra svarstę galimybę tiekti biokurą šiam šilumos gamintojui, nurodė, kad žinojo apie tai, jog UAB „Vilniaus energija“ biokurą tiekia tik viena įmonė ir dėl tos priežasties net nesvarstė galimybės tiekti UAB „Vilniaus energija“[488].
(371) Iš nutarimo (281) pastraipoje nurodyti susirašinėjimo matyti, kad UAB „ICOR“, turėjusio 100 proc. First Opportunity OṺ akcijų, vienas iš akcininkų L.S. (nuo 2009 m. sausio 1 d. tapęs UAB „Vilniaus energija“ prezidentu), 2007 m. rugpjūčio 31 d. laiške First Opportunity OṺ valdybos pirmininkui G.J. ir valdybos nariams A.J. (kuris tuo pačiu metu buvo ir UAB „Vilniaus energija“ valdybos narys bei UAB „ICOR“ akcininkas) bei R.L., nurodė:
 „reiktu su VE perdaryti sutartį iš principo. Siūlau <...> skelbti naują viešą konkursą 5 metams“.
(372) Iš nutarimo (277) pastraipoje nurodyto susirašinėjimo tarp First Opportunity OṺ valdybos narių ir UAB „ICOR“ akcininkų, vienas iš kurių nuo 2009 m. sausio 1 d. yra ir UAB „Vilniaus energija“ prezidentas, matyti, kad First Opportunity OṺ strategija buvo būti vieninteliu tiekėju: „Kuro tiekimo sutartis (pagrindiniai reikalavimai) 1. Pirkėjui kurą tieka vienas tiekėjas 2. Sutarties sudarymo terminas <...> Tiekiant kurą privataus kapitalo įmonėms – penkeri metai su galimybe pratesti dar penkeriems <…>”.
(373) UAB „Vilniaus energija“ 2010 m. konkursą Smulkintam biokurui pirkti paskelbė 2010 m. gruodžio 8 d. Remiantis Konkurso sąlygomis, UAB „Vilniaus energija“ ketino penkerius metus pirkti iki 276 tūkst. tonų drėgnos medienos masės tik iš vieno tiekėjo, išskyrus atvejus, kai tiekėjas negali patenkinti pirkėjo poreikio.
(374) Konkurso sąlygose numatyti biokuro tiekimo reikalavimai ir sąlygos buvo įtvirtinti 2011 m. Sutartyje, pagal kurią First Opportunity OṺ tiekia biokurą UAB „Vilniaus energija“.
(375) Kaip buvo numatyta Konkurso sąlygose, UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. Sutartimi įsipareigojo pirkti iš First Opportunity OṺ iki 276 tūkst. tonų drėgno kuro penkerius metus iki 2016 m. sausio 26 d. (2011 m. Sutarties 3.1 ir 3.2 punktai). Kaip numatė Sutarties 3.2 punktas, galimas bendras metinis biokuro kiekis buvo iki 276 tūkst. tonų per metus ir First Opportunity OṺ šį kiekį įsipareigojo pateikti nustatytais laikotarpiais nurodytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 7.1 punktas).
(376) 2011 m. Sutarties 6.1 punktu UAB „Vilniaus energija“ visą 2011 m. Sutarties galiojimo laikotarpį įsipareigojo pirkti biokurą tik iš First Opportunity OṺ. UAB „Vilniaus energija“ visu įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo galiojimo laikotarpiu (iki 2013 m. gegužės 31 d.[489]) visą biokurą pirko tik iš First Opportunity OṺ. Biokurą ir iš kitų tiekėjų UAB „Vilniaus energija“ pradėjo pirkti tik nuo 2014 m., kai įsigaliojo Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimai ir šilumos gamintojai buvo įpareigoti dalį biokuro įsigyti biokuro biržoje (nutarimo (42) pastraipa).
(377) Tiek iš Konkurso sąlygų, tiek iš 2011 m. Sutarties nuostatų matyti, kad UAB „Vilniaus energija“ valia buvo pirkti biokurą tik iš vieno tiekėjo. Bendrovės teigimu, vienintelis jos reikalavimus atitinkantis tiekėjas buvo First Opportunity OṺ[490]. UAB „Vilniaus energija“ teikdama paaiškinimus tiek tyrimo metu, tiek posėdžio Konkurencijos taryboje metu nurodė, kad pirkimas iš vieno tiekėjo, kuris užtikrina visą jai reikalingą biokurą, yra priimtinas ir palankus ir bendrovė nesvarstė biokuro pirkimo iš kelių tiekėjų[491].
(378) Kaip matyti iš 2011 m. Sutarties 6.1 punkto, UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojimas pirkti tik iš First Opportunity OṺ negaliojo tik tuo atveju, jei tiekėjas negali patenkinti pirkėjo poreikio. Kitų išimčių, kada UAB „Vilniaus energija“ biokurą perka ne tik iš First Opportunity OṺ, sutartis nenumatė.
(379) Taigi, pasirašydamos 2011 m. Sutartį UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ išreiškė bendrą valią dėl bendradarbiavimo UAB „Vilniaus energija“ perkant biokurą, o First Opportunity OṺ atitinkamai biokurą tiekiant – UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo biokurą pirkti tik iš First Opportunity OṺ, o First Opportunity OṺ įsipareigojo tiekti biokurą 2011 m. Sutartyje numatytais terminais ir apimtimi. Sudarydama 2011 m. Sutartį First Opportunity OṺ įgyvendino savo strategiją būti vieninteliu tiekėju (nutarimo (280) pastraipa).
(380) Įvertinus šalių bendradarbiavimą iki 2010 m. konkurso, Konkurso sąlygas ir 2011 m. Sutarties nuostatas bei šalių aiškiai išreikštą valią dėl biokuro pirkimo iš vieno tiekėjo ir strategijos būti vieninteliu tiekėju, nėra pagrindo sutikti su UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ argumentais, kad UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo pirkti tik minimalų kiekį (iki 104 tūkst. tonų) iš First Opportunity OṺ. Organizuodama konkursą 2010 m. UAB „Vilniaus energija“ išreiškė valią pirkti biokurą iš vieno tiekėjo ir 2011 m. Sutarties 6.1 punkte šį savo įsipareigojimą patvirtino. Be to, bendrovė teikdama paaiškinimus Konkurencijos tarybai tiek raštu, tiek žodžiu pabrėžė, kad pirkimas iš vieno tiekėjo bendrovei yra palankiausias biokuro pirkimo būdas ir bendrovė nesvarstė pirkti biokuro iš kelių tiekėjų. Tuo tarpu, kaip paaiškinta nutarimo (280) pastraipoje First Opportunity OṺ turėjo strategiją būti vieninteliu tiekėju. 2011 m. Sutarties 6.1 punktas atitiko tiek UAB „Vilniaus energija“, tiek First Opportunity OṺ valią.
(381) Susitarimą dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo, rodo ir kitos Konkurencijos tarybos nustatytos aplinkybės. Kaip matyti iš Paveiksle 6 (nutarimo (249) pastraipa) pateiktų duomenų, UAB „Vilniaus energija“ visą laikotarpį, kol galiojo 2011 m. Sutarties 6.1 punkto nuostata, pirkdama biokurą mokėjo didesnę kainą nei kiti atitinkamoje geografinėje rinkoje veikiantys šilumos gamintojai už tą patį kurą – UAB „Vilniaus energija“ biokuro mišinį iš First Opportunity OṺ pirko vidutiniškai [KOMERCINĖ PASLAPTIS] Lt/tne arba beveik [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. brangiau nei kiti šilumos gamintojai[492]. Nors UAB „Vilniaus energija“ yra didžiausia biokuro pirkėja atitinkamoje rinkoje ir pirkdama didelius kiekius būtų galėjusi pasinaudoti turima pirkėjo galia, UAB „Vilniaus energija“ Smulkintą biokurą pirko brangiau nei kiti šilumos gamintojai ir patyrė ženkliai didesnes biokuro įsigijimo sąnaudas nei kiti šilumos gamintojai.
(382) Taip pat, kaip matyti iš Paveikslo 5 (nutarimo (243) pastraipa), UAB „Vilniaus energija“ įsigyto Smulkinto biokuro kaina buvo didesnė nei vidutinė šalies biokuro mišinio kaina, kuri buvo įtraukiama į šilumos vartotojams taikomą šilumos kainą. Taigi, pirkdama biokurą brangiau nei vidutinė biokuro mišinio kaina UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. gegužės mėn. – 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu negavo kompensacijos už dalį patirtų šilumos gamybos sąnaudų, kuri sudarė [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. vidutinių bendrovės biokuro mišinio sąnaudų už toną naftos ekvivalento. Konkurencijos tarybos skaičiavimais, bendrovei nekompensuotų sąnaudų suma 2011 m. gegužės mėn. – 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu buvo daugiau kaip [KOMERCINĖ PASLAPTIS] mln. litų.
(383) Ūkio subjektai savo veikloje siekia ekonominės naudos ir ieško palankiausių sprendimų, kurie leistų sumažinti sąnaudas. Todėl pagrįsta teigti, kad ūkio subjektas, matydamas, jog gali patirti mažesnes sąnaudas (kadangi kiti šilumos gamintojai 2011 m. gegužės mėn. – 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu biokurą įsigijo mažesne kaina nei UAB „Vilniaus energija“) ir gauti kompensaciją už visas šilumos gamybos iš biokuro sąnaudas, siektų mažinti sąnaudas, t.y. ieškoti kito ar kitų biokuro tiekėjų, galinčių jiems tiekti biokurą mažesne kaina. Tačiau UAB „Vilniaus energija“, net ir negaudama kompensacijos už dalį patirtų šilumos gamybos iš biokuro sąnaudų, kurios 2011 m. gegužės mėn. – 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu didėjo, kaip pati patvirtino, niekada nesvarstė galimybės pirkti biokuro iš kitų tiekėjų[493]. Nors UAB „Vilniaus energija“ 2012 m. gruodžio 31 d. susitarė su First Opportunity OṺ dėl mažesnės biokuro kainos[494] nei buvo numatyta pasirašant Sutartį 2011 m. sausio 18 d., iš Paveikslo 5 (nutarimo (243) pastraipa) matyti, kad UAB „Vilniaus energija“ įsigyto Smulkinto biokuro kaina vis tiek buvo didesnė nei vidutinė kaina ir dalis biokuro įsigijimo sąnaudų UAB „Vilniaus energija“ nebuvo kompensuotos.
(384) Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad išvadą apie antikonkurencinių veiksmų egzistavimą galima daryti remiantis tam tikru skaičiumi sutapimų ir požymių, kurie, vertinami kartu, kai nėra kitokio logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas[495]. Nepaisydama to, kad jau nuo 2011 m. vasario mėn. UAB „Vilniaus energija“ negavo kompensacijos už dalį patirtų sąnaudų, UAB „Vilniaus energija“ ir toliau pirko biokurą tik iš First Opportunity OṺ. Net ir negaudama kompensacijos už dalį patirtų biokuro įsigijimo sąnaudų, bendrovė, kaip pati nurodo, nevertino galimybės pirkti biokuro iš kitų, vieno ar kelių, tiekėjų. UAB „Vilniaus energija“ nesiėmė veiksmų pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda ir neieškojo tiekėjų, kurie galėtų konkuruoti su First Opportunity OṺ ir galimai pasiūlyti Smulkintą biokurą mažesne kaina. Nepriklausomai nuo to, ar UAB „Vilniaus energija“ būtų palankiau pirkti biokurą iš vieno ar iš kelių tiekėjų, UAB „Vilniaus energija“ elgesys buvo pagrįstas ne didžiausios ekonominės naudos siekiu, bet UAB „Vilniaus energija“ susitarimu dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo. Įvertinusi, kad kiti šilumos gamintojai Smulkintą biokurą perka ženkliai pigiau ir kad pirkdama brangiau UAB „Vilniaus energija“ negauna kompensacijos už dalį patirtų sąnaudų, siekdama didžiausios ekonominės naudos, UAB „Vilniaus energija“ būtų siekusi pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda ir priimti ekonomiškai palankiausią sprendimą. Tačiau to bendrovė nebūtų galėjusi padaryti nepažeisdama su First Opportunity OṺ sudaryto įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimo.
(385) Atsižvelgusi į 2010 m. konkurso aplinkybes, 2011 m. Sutarties 6.1 punktą, šalių išreikštą valią dėl biokuro pirkimo iš vieno tiekėjo ir kitas šioje dalyje nurodytas aplinkybes, Konkurencijos taryba pripažįsta, jog UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ sudarė įsipareigojimo pirkti Smulkintą biokurą tik iš First Opportunity OṺ susitarimą.
10.1.2. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ paaiškinimai dėl įsipareigojimo pirkti tik iš First Opportunity OṺ
(386) UAB „Vilniaus energija“ teigia, kad tarp First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ sudarytos Sutarties 6.1 punktas, kuriame nustatyta, kad „[v]isą Sutarties galiojimo laikotarpį pirkti kurą tik iš Tiekėjo, išskyrus atvejus kai tiekėjas negali patenkinti Pirkėjo poreikio“, negali būti vertinamas izoliuotai nuo kitų Sutarties nuostatų ir konteksto. UAB „Vilniaus energija“ teigimu, buvęs Sutarties 6.1 punktas sietinas tik su UAB „Vilniaus energija“ pareiga nupirkti iš First Opportunity OṺ minimalųSutarties 3.2 punkte numatytą kuro kiekį, kadangi tik už šio kiekio nenupirkimą buvo numatytas mokestis First Opportunity OṺ. UAB „Vilniaus energija“ teigimu, jei ji būtų nenupirkusi 3.2 punkte nurodyto minimalaus kiekio, Sutarties 10.4 pagrindu jai būtų taikoma atsakomybė („[p]irkėjas dėl savo kaltės nenupirkęs per metus nustatyto minimalaus kuro kiekio, Tiekėjui pareikalavus sumoka 20 % kainos nuo nenupirkto (trūkstamo kiekio iki minimalaus) kuro kiekio vertės.“). UAB „Vilniaus energija“ teigimu, jei Sutarties 10.4 ir 10.5 nuostatos nėra specialiosios nuostatos Sutarties 6.1 punkto atžvilgiu, neaišku, kodėl nėra nuostatos, numatančios UAB „Vilniaus energija“ atsakomybę už bet kokio kiekio nenupirkimą iš First Opportunity OṺ.
(387) First Opportunity OṺ nurodė, kad nėra įrodyta, jog kurioje nors 2011 m. Sutarties nuostatoje būtų įtvirtintas draudimas UAB „Vilniaus energija“ pirkti biokurą iš bet kokių trečiųjų asmenų. Bendrovės teigimu, UAB „Vilniaus energija“ siekė, kad visą biokuro kiekį užtikrintų vienas tiekėjas, o ne keli, todėl Sutarties 6.1 punktas turi būti aiškinamas kaip First Opportunity OṺ įsipareigojimas užtikrinti UAB „Vilniaus energija“ visą biokuro kiekį, tačiau minėtame punkte, First Opportunity OṺ nuomone, nėra nurodyta, kad UAB „Vilniaus energija“ yra uždrausta pirkti biokuro iš trečiųjų asmenų.
(388) Apibendrinant UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ poziciją dėl UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimo dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo, bendrovių nuomone, susitarimas dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo yra galimas tik tuo atveju, jei yra tiesiogiai įrašytas draudimas pirkėjui pirkti iš kitų tiekėjų arba yra numatytos sankcijos ir atsakomybė pirkėjui, jeigu jis perka prekes ar paslaugas iš kito tiekėjo. Vis dėlto, nėra pagrindo sutikti su argumentais, kad 2011 m. Sutartyje nėra įtvirtinto draudimo UAB „Vilniaus energija“ pirkti Smulkinto biokuro iš kitų tiekėjų. Sutarties 6.1 punkte įtvirtintas įsipareigojimas (t.y. reikalavimas pirkėjui) pirkti Smulkintą biokurą tik iš First Opportunity OṺ ir yra draudimas UAB „Vilniaus energija“ pirkti biokurą iš kitų tiekėjų. Tai, kad Sutarties 6.1 punkte pasirinkta tokia formuluotė, jog UAB „Vilniaus energija“ įsipareigoja pirkti kurą tik iš First Opportunity OṺ, nepaneigia to, jog nuostatos tikslas ir prasmė yra draudimas UAB „Vilniaus energija“ pirkti biokurą iš kitų tiekėjų. Be to, nors tiesiogiai sankcija už Sutarties 6.1 pažeidimą Sutartyje nėra numatyta, vis dėlto, esant tokiai nuostatai First Opportunity OṺ įgyja teisę reikalauti, kad UAB „Vilniaus energija“ nepirktų iš kitų tiekėjų. UAB „Vilniaus energija“ nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį kyla grėsmė, jog dėl tokio elgesio UAB „Vilniaus energija“ gali patirti neigiamų pasekmių dėl sutarties nevykdymo. Taigi, susitarimas dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo turi būti vertinamas ne tik pagal sutarties nuostatas, bet atsižvelgus į visą teisinį ir ekonominį susitarimo kontekstą.
(389) Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kaip išsamiai išdėstyta nutarimo 10.1.1 dalyje, nustatyta tiek aiški UAB „Vilniaus energija“ valia pirkti biokurą tik iš First Opportunity OṺ, tiek First Opportunity OṺ valia būti vieninteliu tiekėju UAB „Vilniaus energija“. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs LVAT, „<...> patirtį sudarant įvairias sutartis turintys subjektai paprastai neįtraukia į sutartis visiškai beprasmių nuostatų, kurių nuo pat pradžių neketina laikytis, taip pat dažniausiai tiksliai išreiškia atitinkamų sutarties nuostatų pobūdį <...>“[496]. Konkurencijos taryba pažymi, kad nagrinėjamu atveju 2011 m. Sutartį sudarė ilgai rinkoje veikiantys ir dideli ūkio subjektai, turintys ilgametę komercinių santykių patirtį bei išmanantys jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
(390) Vertindama UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimo teisinį ir ekonominį kontekstą, Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, jog UAB „Vilniaus energija“ tiekdama centralizuotą šilumą turi monopoliją dėl šilumos tiekimo infrastruktūros savybių. Kadangi sąnaudos, patirtos gaminant šilumos energiją vartotojams, yra įtraukiamos į vartotojams taikomą šilumos kainą, bendrovė yra mažiau suinteresuota ieškoti kito tiekėjo nei pirkėjas, veikiantis rinkoje, kurioje jo parduodamų prekių kainos formuojasi laisvos konkurencijos sąlygomis. Todėl sutartyje įtvirtintų griežtų sankcijų, susijusių su biokuro pirkimu iš kitų tiekėjų nei First Opportunity OṺ, poreikis tam, kad skatintų ar verstų UAB „Vilniaus energija“ laikytis susitarimo dėl įsipareigojimo pirkti tik iš First Opportunity OṺ, yra mažesnis nei nereguliuojamoje rinkoje.
(391) Be to, iš nutarimo 7.5 dalyje nurodyto susirašinėjimo matyti, kad laikotarpiu, kai First Opportunity OṺ tiekė biokurą UAB „Vilniaus energija“ (nuo 2006 metų), šių bendrovių valdybos nariai, akcininkai bei darbuotojai susirašinėjo biokuro tiekimo klausimais, o UAB „Vilniaus energija“ kitų biokuro tiekėjų gautus pasiūlymus nukreipdavo First Opportunity OṺ. Be to, UAB „ICOR“ (iki 2012 m. birželio 12 d. valdžiusi 100 proc. First Opportunity OṺ akcijų) akcininkai, dalis iš kurių buvo ir UAB „Vilniaus energija“ bei First Opportunity OṺ valdybos nariai ar vadovai (pavyzdžiui, A.J. buvo UAB „ICOR“ akcininkas bei First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ valdybos narys, L.S. buvo UAB „ICOR“ akcininkas ir nuo 2009 m. sausio 1 d. – UAB „Vilniaus energija“ prezidentas), 2007 m. susirašinėjo netgi dėl naujo viešojo konkurso, sudarant sutartį 5 metams. Nors šis susirašinėjimas yra ankstesnio laikotarpio nei 2011 m. Sutartis, jis, vis dėlto, parodo, artimą bendradarbiavimą tarp ūkio subjektų ir suinteresuotumą, kad UAB „Vilniaus energija“ pirktų biokurą tik iš First Opportunity OṺ, ypač kai UAB „Vilniaus energija“ nuo pat 2006 m. Smulkintą biokurą pirko tik iš First Opportunity OṺ.
(392) UAB „Vilniaus energija“ pateiktame RBB Economics ekonominiame vertinime nurodoma, kad paprastai (stiprus) pirkėjas neįsipareigoja pirkti iš tiekėjo išteklių už didesnę nei konkurencingą kainą. Dėl tos pačios priežasties, (stiprus) pirkėjas paprastai nėra linkęs sudaryti išimtinės vertikalios sutarties, jei šia sutartimi apribojama konkurencija tarp išteklių gavyba užsiimančių gamintojų. Pasak RBB Economics, First Opportunity OṺ ir kitų biokuro tiekėjų konkurencija būtų akivaizdžiai naudinga UAB „Vilniaus energija“, todėl formuluojant teoriją dėl konkurencinės žalos, kurią gali daryti ginčijama Sutartis, derėtų atsižvelgti į ekonomines UAB „Vilniaus energija“ paskatas sąmoningai apriboti konkurenciją tarp savo biokuro tiekėjų. Vertindama šiuos argumentus, Konkurencijos taryba pažymi, kad kaip nurodyta nutarimo (390) pastraipoje, kadangi UAB „Vilniaus energija“ sąnaudos, patirtos gaminant šilumos energiją vartotojams, yra įtraukiamos į vartotojams taikomą šilumos kainą, bendrovė yra mažiau suinteresuota ieškoti kito tiekėjo nei pirkėjas, veikiantis rinkoje, kurioje jo parduodamų prekių kainos formuojasi laisvos konkurencijos sąlygomis. Be to, neatmestina, jog prieš sudarydama 2011 m. Sutartį UAB „Vilniaus energija“ galėjo tiesiog nepakankamai įvertinti riziką, kad pirkdama iš vienintelio tiekėjo ji pirks ženkliai brangiau nei kiti šilumos gamintojai ir kad bendrovei dėl to nebus padengiamos visos šilumos gamybai naudojamos Smulkinto biokuro pirkimo sąnaudos. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu, jog, kaip paaiškinta nutarimo (388) pastraipoje, mokėdama už Smulkintą biokurą daugiau ir negaudama kompensacijos už dalį patirtų sąnaudų, bendrovė negalėjo pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, nes buvo saistoma susitarimo dėl įsipareigojimo pirkti tik iš First Opportunity OṺ.
(393) Įvertinusi UAB „Vilniaus energija“ argumentus dėl sisteminio sutarties aiškinimo, Konkurencijos taryba pažymi, jog 2011 m. Sutarties 3 dalis reglamentuoja kuro tiekimo apimtis ir terminus. 2011 m. Sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad kuro tiekimo laikotarpiu galimas bendras metinis kiekis yra nuo 104 tūkst. tonų iki 276 tūkst. tonų per metus bei numatė atitinkamus galimus kiekius kiekvieną mėnesį[497]. 2011 m. Sutarties 7.1 punktu First Opportunity OṺ įsipareigojo tiekti atitinkamus kuro kiekius Sutarties 3.2 punkte nustatytais laikotarpiais Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Tačiau UAB „Vilniaus energija“, kaip pirkėjo, įsipareigojimus nustato Sutarties 6 dalis, o Sutarties 6.1 punktas vienareikšmiškai nustato, jog UAB „Vilniaus energija“ visą kurą visą Sutarties galiojimo laikotarpį įsipareigoja pirkti tik iš First Opportunity OṺ. Taip pat ir pagal Konkurso sąlygas UAB „Vilniaus energija“ siekė pirkti ne minimalų biokuro kiekį (104 tūkst. tonų), o iki 276 tūkst. tonų per metus, kaip ir buvo numatyta Sutarties 3.2 punkte.
(394) Taigi, skirtingai nei teigia UAB „Vilniaus energija“, Sutarties 6.1 punktas yra susijęs su viso reikalingo Smulkinto biokuro tiekimo, o Sutarties 3.2 punkte yra nurodytas galimas poreikis ir jo tiekimo dažnumas Sutarties galiojimo laikotarpį. Tai, kad UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo ne minimalų, o visą kiekį pirkti iš First Opportunity OṺ patvirtina ne tik Sutarties 6.1 punktas, bet ir 2010 m. Konkurso sąlygos bei UAB „Vilniaus energija“ paaiškinimai, jog įmonės siekis ir tikslas visada buvo pirkti biokurą tik iš vieno tiekėjo (nutarimo (377) pastraipa), o vienintelis tiekėjas, bendrovės nuomone, atitinkantis jos reikalavimus, buvo būtent First Opportunity OṺ. Kaip matyti tiek iš Sutarties 6.1 punkto, tiek iš UAB „Vilniaus energija“ paaiškinimų, vienintelis atvejis, kai UAB „Vilniaus energija“ būtų pirkusi iš kito tiekėjo, buvo atvejis, jei First Opportunity OṺ negalėtų patenkinti UAB „Vilniaus energija“ poreikio. Vis dėlto, net ir tokiu atveju UAB „Vilniaus energija“ numatė ne pirkti biokurą iš kito tiekėjo, bet naudoti kitos rūšies kurą: pagal Sutarties 10.3 nuostatą First Opportunity OṺ įsipareigojo padengti kainų skirtumą tarp tiekėjo nepateikto kuro kainos ir pirkėjo panaudotos kitos kuro rūšies kainos.
(395) Taigi, sistemiškai įvertinusi 2011 m. Sutarties sudarymo aplinkybes, nuostatas, faktinį šalių elgesį ir aplinkybes, išdėstytas nutarimo 10.1.1dalyje, Konkurencijos taryba daro išvadą, kad UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ, sudarydamos 2011 m. Sutartį išreiškė valią ne dėl minimalaus, o dėl viso reikalingo biokuro kiekio pirkimo iš First Opportunity OṺ. Tai matyti iš tų aplinkybių, kad Sutarties 6.1 punktu UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo pirkti kurą tik iš First Opportunity OṺ visą Sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus atvejus, kai tiekėjas negali patenkinti pirkėjo poreikio, o Sutarties 3.2 punktu numatė galimą biokuro poreikį Sutarties galiojimo laikotarpiu. Nepriklausomai nuo to, kokių subjektyvių motyvų ūkio subjektai turėjo nustatydami kompensaciją už minimalaus kiekio nenupirkimą, visų nustatytų aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, kad UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimu išreiškė valią dėl biokuro pirkimo tik iš First Opportunity OṺ.
10.1.3. Rašto dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo vertinimas
(396) UAB „Vilniaus energija“ teigimu, Raštas dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo[498] patvirtina, kad Sutarties 6.1 punktas turi būti aiškinamas kartu su kitomis sutarties nuostatomis ir kad UAB „Vilniaus energija“ buvo įsipareigojusi iš First Opportunity OṺ pirkti tik minimalų Sutarties 3.2 punkte numatytą kiekį. UAB „Vilniaus energija“ nurodo, kad Raštu dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo šalys patvirtino, jog nesusitarė dėl to, jog UAB „Vilniaus energija“ visą jai reikalingo kuro kiekį pirktų tik iš First Opportunity OṺ.
(397) Konkurencijos taryba, vertindama, ar ūkio subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus, vertina nustatytų įrodymų visumą. Tai reiškia, kad nei viena iš nustatytų aplinkybių neturi iš anksto nustatytos galios ir ji yra vertinama, atsižvelgus į bendrą teisinį ir ekonominį kontekstą. Taigi, ir Raštas dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo turi būti vertinamas, atsižvelgus į nagrinėjamo susitarimo teisinį ir ekonominį kontekstą bei visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes.
(398) Nutarimo 10.1 ir 10.1.2 dalyse nurodytos aplinkybės rodo, kad nuo pat 2010 m. konkurso paskelbimo UAB „Vilniaus energija“ tikslas buvo pirkti iki 276 tūkst. tonų biokuro tik iš vieno tiekėjo. 2010 m. Konkurso sąlygose esančiame Sutarties projekte buvo 6.1 punktas, pagal kurį UAB „Vilniaus energija“ numatė įsipareigoti visą sutarties galiojimo laikotarpį pirkti biokurą tik iš tiekėjo, išskyrus atvejus, kai tiekėjas negali patenkinti pirkėjo poreikio. Analogiška nuostata įtvirtinta ir UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ 2011 m. Sutarties 6.1 punkte, kuriuo abi šalys išreiškė valią dėl Smulkinto biokuro pirkimo tik iš First Opportunity OṺ. Nors tokį tikslą abi 2011 m. Sutarties šalys deklaravo ir iki 2010 m. konkurso, ir 2010 m. konkurso metu bei įtvirtino 2011 m. Sutartyje, praėjus mažiau nei šešiems mėnesiams po konkurso ir 2011 m. Sutarties pasirašymo ir iš esmės nepasikeitus aplinkybėms, ūkio subjektai 2011 m. birželio 16 d. parengė dokumentą, kuriuo 2011  m. Sutarties 6.1 punktą aiškina priešingai iki tol abiejų išreikštai valiai ir tikslams. Atsižvelgusi į nutarimo 10.1.1 ir 10.1.2 dalyse išdėstytas aplinkybes, toliau Konkurencijos taryba vertina Rašto dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo įrodomąją galią ir patikimumą kitų nustatytų įrodymų ir aplinkybių kontekste, t. y. ar minėtas raštas paneigia, kad UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ“ sudarė susitarimą dėl išimtinio pirkimo tik iš First Opportunity OṺ.
(399) Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ yra ilgai rinkoje veikiantys ir stambūs ūkio subjektai, turintys ilgametę komercinių santykių patirtį bei išmanantys jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgus ir į (398) pastraipoje pateiktas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog, pasirašydamos 2011 m. Sutartį, šalys būtų netiksliai išreiškusios nuostatų pobūdį[499].
(400) UAB „Vilniaus energija“ rengto Rašto dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo registracijos numerio pradiniai skaitmenys, identifikuojantys dokumento rengėją, yra 001. Šie skaitmenys UAB „Vilniaus energija“ dokumentų valdymo sistemoje (registre) reiškia, jog dokumentą rengė bendrovės prezidentas[500], t. y. L.S.. 2014 m. lapkričio 19 d. teikdamas paaiškinimus žodžiu[501] Konkurencijos taryboje metu L.S. nurodė, jog „[j]is[502] nėra nei svarbus, nei nesvarbus, jo turinys, kad abi pusės supranta vienodai. Tai yra kasdienis darbas ir jokios ypatingos reikšmės jam nesuteikėm“. Nors, UAB „Vilniaus energija“ prezidento nuomone raštas nėra svarbus, tačiau šį raštą parengė bei pasirašė jis pats bei pats asmeniškai pristatė First Opportunity OṺ[503].
(401) 2011 m. birželio mėn. L.S. buvo ne tik UAB „Vilniaus energija“ prezidentas, tačiau ir UAB „ICOR“ akcininkas. UAB „ICOR“ tuo metu priklausė 100 proc. First Opportunity OṺ akcijų. L.S. Raštą dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo parengė ir pats pristatė First Opportunity OṺ, t.y. įmonės, kurios akcininku buvo, generaliniam direktoriui A.V.. UAB „Vilniaus energija“ prezidentas L.S. nurodė, kad „Kiek pamenu, pats buvau įteikęs“. Vis dėlto, First Opportunity OṺ generalinis direktorius A.V., pasirašęs šį raštą, neprisiminė, kokiu būdu gavo raštą, t. y. neatsiminė aplinkybės, kad pats UAB „Vilniaus energija“ prezidentas L.S. jam įteikė Raštą dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo[504]. Be to, First Opportunity OṺ tyrimo metu, teikdama paaiškinimus Konkurencijos tarybai[505] ne tik nepaminėjo minėto rašto, bet ir nepridėjo jo kopijų kartu su savo atsakymais Konkurencijos tarybai, nors buvo informuota, kokį įtariamą pažeidimą Konkurencijos taryba nagrinėja.
(402) Be to, Konkurencijos taryba nustatė[506], kad Raštas dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo nebuvo registruotas UAB „Vilniaus energija“ sistemoje. Nors šis raštas turėjo būti registruotas bendrovės dokumentų valdymo sistemoje kaip siunčiamas/įteikiamas dokumentas (kadangi dokumentas turi registracijos numerį), 2014 m. lapkričio 19 d. vykusio patikrinimo metu rašto tokiu registracijos numeriu dokumentų valdymo sistemoje nerasta. Sprendžiant iš to, kiek raštų turi tokią pačią skaitinę pabaigą, kaip ir nagrinėjamas raštas (t. y. 10627), matyti, kad kiekvienais metais gali būti tik vienas raštas su tokiu registracijos numeriu. Patikrinus visus raštus, turinčius 10627 skaitinę pabaigą nuo 2008 m. iki 2014 m., matyti, kad visais metais buvo užregistruota po vieną tokį raštą, išskyrus 2011 m. – tais metais tokio registracijos numerio nėra.
(403) Tiek UAB „Vilniaus energija“, tiek First Opportunity OṺ nurodė, kad rengdama atsakymus į Konkurencijos tarybos klausimynus, konsultavosi su teisininkais bei advokatų kontoromis[507]. Rengdamos atsakymus ir teikdamos dokumentus Konkurencijos tarybai bendrovės konsultavosi su didelę patirtį konkurencijos bylose turinčiomis advokatų kontoromis, tačiau, net ir žinodamos, kad yra įtariamos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu, sudarius susitarimą dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo, bendrovės Raštu dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo teikdamos paaiškinimus tyrimo metu nesirėmė, o First Opportunity OṺ jo Konkurencijos tarybai net ir nepateikė.
(404) Įvertinusi Raštą dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių kontekste, Konkurencijos taryba daro išvadą, kad jis nepatvirtina, jog UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ nesudarė susitarimo dėl įsipareigojimo pirkti Smulkintą biokurą tik iš First Opportunity OṺ. Šią išvadą pagrindžia tai, kad Raštas dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo prieštarauja kitiems nuosekliems ir aiškiems ankstesniems susitarimą patvirtinantiems įrodymams – su ūkio subjektais susijusių asmenų susirašinėjimui, 2010 m. konkurso sąlygoms bei 2011 m. Sutarties nuostatoms. Be to, šio dokumento data, su jo parengimu susiję ūkio subjektų paaiškinimai bei Konkurencijos tarybos nustatytos jo registravimo aplinkybės rodo, kad priešingas 2011 m. Sutarties nuostatoms išaiškinimas buvo įformintas UAB „Vilniaus energija“ raštu, kuris buvo parengtas ir First Opportunity OṺ  įteiktas neįprastu būdu (t. y. kitaip nei kiti UAB „Vilniaus energija“ raštai), o tai buvo padaryta nepraėjus nei pusei metų po 2011 m. Sutarties pasirašymo ir nepasikeitus objektyvioms su Šia sutartimi susijusioms aplinkybėms. Kaip nurodyta nutarimo (401) pastraipoje, Raštą dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo parengė asmuo, kuris buvo ne tik UAB „Vilniaus energija“ prezidentas, bet netiesiogiai buvo ir First Opportunity OṺ akcininkas. Neatmestina galimybė, jog šis raštas buvo sukurtas jau žinant apie Konkurencijos tarybos atliekamą tyrimą šioje byloje, siekiant išvengti galimos atsakomybės už Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Ūkio subjektai gali siekti nuslėpti konkurencijos taisyklių pažeidimus ir aiškinti susitarimo nuostatas taip, kad nesusitarė dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo. Vis dėlto, tokie šalių paaiškinimai ir dokumentai vertinami atsižvelgus į visas reikšmingas nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju minėtos su Raštu dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo susijusios prieštaringos aplinkybės sudaro pagrindą Konkurencijos tarybai nelaikyti jo patikimu įrodymu ir juo nesiremti vertinant UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Bionovus“ susitarimą, ypač, kai objektyviai negalima nustatyti rašto atsiradimo momento.
10.2.  UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimo poveikio konkurencijai vertinimas
10.2.1. 2010 m. UAB „Vilniaus energija“ organizuoto viešojo pirkimo konkurso reikšmė susitarimo poveikio konkurencijai vertinimui
(405) 2011 m. Sutartį UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ sudarė po 2010 m. UAB „Vilniaus energija“ vykdyto konkurso. UAB „Vilniaus energija“ remiasi tuo, kad VPT, įvertinusi 2010 m. konkurso medžiagą, nenustatė jokių pirkimo tvarkos pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos konkurso rezultatams. First Opportunity OṺ nurodo, kad VPT ir viešųjų pirkimų teisės aktų tikslas yra konkurencijos užtikrinimas, todėl bendrovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad VPT išvada yra pakankama, kad konkurso sąlygos nebūtų pripažintos ribojančiomis konkurenciją. Vis dėlto, tai, kad 2011 m. Sutartis buvo sudaryta viešojo konkurso pagrindu ir kad, VPT vertinimu, UAB „Vilniaus energija“ nepažeidė pirkimų tvarkos, nereiškia, kad 2011 m. Sutartis negali pažeisti Konkurencijos įstatymo reikalavimų. Tai yra viešojo pirkimo organizavimas pats savaime neeliminuoja konkurencijos teisės reikalavimų taikymo. Be to, VPT išvada buvo pateikta 2012 m. FNTT prašymu, t.y. jau po 2010 m. konkurso, todėl priešingai nei nurodo First Opportunity OṺ, bendrovė, sudarydama 2011 m. Sutartį, negalėjo turėti jokių lūkesčių dėl 2010 m. konkurso pagrįstumo ar teisėtumo.
(406) Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad VPT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdo Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertina pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus. VPT atliekamas konkretaus viešojo pirkimo sąlygų, įskaitant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, vertinimas apima bendrus kriterijus, t. y. įvertinama tokių sąlygų atitiktis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Tačiau VPT neatlieka vertinimo, ar su konkurso laimėtoju sudaryta sutartis atitinka Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Iš VPT išvados matyti, kad VPT vertino tik UAB „Vilniaus energija“ organizuoto konkurso procedūrą pagal VPT kompetencijai priskirtus teisės aktus.
(407) Taigi, atsižvelgiant į VPT kompetencijai priklausančio viešojo pirkimo sąlygų vertinimo apimtį, net jei, VPT vertinimu, konkretaus viešojo pirkimo sąlygos nepažeidžia VPT kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų, tai nereiškia, jog tokio su tokio konkurso laimėtoju sudaryta sutartis nepažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimų. Taip pat ir ūkio subjektų, kurie užima rinkos dalis, viršijančias 30 proc. atitinkamos rinkos, viešojo konkurso organizavimas neatleidžia nuo pareigos įvertinti, ar jų susitarimai negali pažeisti konkurencijos taisyklių reikalavimų.
(408) Europos Komisijos praktikoje nurodoma, kad, net jei sudarant sutartis konkurencingos procedūros būdu visiems tiekėjams yra sudaromos vienodos galimybės konkuruoti dėl sutarties sudarymo, sudarius susitarimus dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo, tiekimo santykiai yra „įšaldomi“, o konkurentams yra apribojamos galimybės patekti į rinką ir joje plėstis[508]. Taigi, ir viešojo konkurso būdu sudarytoms sutartims taikomi tie patys Konkurencijos įstatymo reikalavimai ir šalys neatleidžiamos nuo pareigos įvertinti, ar jų sudaromas susitarimas nepažeidžia konkurencijos taisyklių reikalavimų. Atitinkamai tai, kad buvo organizuota viešojo pirkimo procedūra, savaime nepanaikina galimybės, kad konkurencija atitinkamoje rinkoje buvo ar galėjo būti apribota, todėl Konkurencijos taryba toliau vertina, ar susitarimas, kuriuo UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo biokurą pirkti tik iš First Opportunity OṺ, ribojo ar galėjo riboti konkurenciją Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje.
10.2.2. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimo poveikio konkurencijai vertinimui reikšmingos aplinkybės
(409) Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Susitarimai, ribojantys konkurenciją pagal tikslą, – tai susitarimai, sudaromi susitarimo šalims siekiant riboti konkurenciją. Jei yra nustatoma, kad susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, tokio susitarimo neigiamų pasekmių toliau įrodinėti nebereikia[509]. Tačiau tuo atveju, kai negalima pripažinti, jog susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, turi būti vertinamas susitarimo poveikis konkurencijai.
(410) Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia tiek susitarimus, kurie turi realų, tiek susitarimus, kurie turi galimą neigiamą poveikį konkurencijai[510]. Kaip pažymėjo LVAT, pažeidimo kvalifikavimui konkurencijos ribojimo pobūdis įtakos neturi, tiek nustačius realų, tiek potencialų (tikėtiną) konkurencijos ribojimą, taikomas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis[511].
(411) Konkurencijos taryba nenustatė, jog 2011 m. Sutartimi dėl biokuro tiekimo buvo siekiama riboti konkurenciją, todėl Konkurencijos taryba vertina, ar nagrinėjamas UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjoribojo ar galėjo riboti konkurenciją,  atsižvelgus į teisinį ir ekonominį kontekstą, tai yra teisines ir faktines aplinkybes, kurios lėmė ar galėjo lemti konkurencijos ribojimą[512].
(412) Vertikaliųjų apribojimų gairių 97 punktas nurodo, jog tam, kad vertikalieji susitarimai savo poveikiu ribotų konkurenciją, faktinei arba potencialiai konkurencijai jie turi daryti tokį poveikį, kad egzistuotų gana didelė tikimybė, jog atitinkamoje rinkoje bus neigiamai veikiamos kainos, gamybos apimtys, naujovių diegimas arba prekių ir paslaugų asortimentas arba kokybė. Tikėtinas neigiamas poveikis konkurencijai turi būti pastebimas, o toks jis, tikėtina, atsiranda tuo atveju, kai bent viena iš šalių turi arba įgyja tam tikrą rinkos galią, o susitarimu tą rinkos galią padedama sukurti, išlaikyti arba sustiprinti, arba šalims suteikiama galimybių ja pasinaudoti.
(413) Vertikaliųjų apribojimų gairių 100 punkte įtvirtinta, jog
neigiamas poveikis rinkai, kurį gali sukelti vertikalieji apribojimai ir kuriam siekiama užkirsti kelią remiantis ES konkurencijos teise – tai antikonkurencinis rinkos apribojimas kitiems tiekėjams arba pirkėjams, didinant patekimo į rinką ar plėtimosi kliūtis <...>“.
(414) Remiantis Vertikaliųjų apribojimų gairių 113 punktu, „vertikalieji susitarimai gali būti įvairios struktūros ir pavidalo. Todėl svarbu išanalizuoti susitarimo pobūdį, atsižvelgiant į susitarime numatytus apribojimus, tų apribojimų trukmę ir bendro pardavimo rinkoje, kurios atžvilgiu taikomi apribojimai, procentą. Gali prireikti įvertinti ne tik susitarime tiesiogiai nustatytas sąlygas.“ Pagal Vertikaliųjų apribojimų gairių 111 punktą, svarbiausi vertinimo, ar vertikalusis susitarimas pastebimai riboja konkurenciją, veiksniai yra, pavyzdžiui, susitarimo pobūdis, rinkos struktūra (šalių bei konkurentų padėtis rinkoje), įsipareigojimų trukmė, patekimo į rinką kliūtys. Tam tikrų veiksnių svarba gali skirtis ir nė viena iš išvardintų teisinių ar faktinių aplinkybių neturi lemiamos įtakos vertinant tam tikro susitarimo poveikį konkurencijai, tačiau jų visuma gali parodyti, kad nagrinėjamais ūkio subjektų susitarimais konkurencija atitinkamoje rinkoje buvo ar galėjo būti ribojama.
(415) Vertikaliųjų apribojimų gairių 130 punkte nurodyta, kad „įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo pavojus konkurencijai yra toks, kad bus apribota rinka konkuruojantiems tiekėjams ir potencialiems tiekėjams, susilpninta konkurencija <...> veiksniai turi tiesioginį poveikį skirtingų prekės ženklų prekių konkurencijai“. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimai gali turėti poveikį konkurencijai, kai dėl tokių susitarimų ribojamos konkurentų galimybės patekti į atitinkamą rinką ir plėstis joje[513]. Taigi, galimas įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo poveikis konkurencijai yra galimybės konkuruojantiems tiekėjams rasti pirkėjų atitinkamoje rinkoje ribojimas, neigiamai veikiantis konkuruojančių tiekėjų gamybos apimtis.
(416) Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, toliau Konkurencijos taryba vertina, ar atsižvelgus į teisinį ir ekonominį kontekstą, kuriame buvo sudaryta ir galiojo UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas dėl įsipareigojimo Smulkintą biokurą pirkti tik iš First Opportunity OṺ, UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas ribojo ar galėjo riboti kitų biokuro tiekėjų galimybes patekti į atitinkamą rinką ir/ar plėstis joje.
10.2.2.1. Rinkos struktūra
10.2.2.1.1. Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkos dydžio dydis ir UAB „Vilniaus energija“ bei First Opportunity OṺ užimamų atitinkamos rinkos dalių skaičiavimas
(417) Vertindama Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkos dydį ir UAB  „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ padėtį joje, Konkurencijos taryba nustatė šių bendrovių ir jų konkurentų rinkos dalis[514].
(418) Tyrimo metu biokuro tiekėjams siųstuose klausimynuose[515] buvo prašoma nurodyti savo biokuro pardavimus, nurodant pardavimo metus, pirkėjo pavadinimą, biokuro rūšį bei pardavimo vertę litais be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Biokuro tiekėjai taip pat buvo prašomi priskirti kiekvieną iš savo pirkėjų vienai iš keturių pirkėjų grupių, išvardintų šio nutarimo (32) pastraipoje[516]. Skaičiuojant atitinkamos rinkos dydį, buvo atsižvelgta į visus Vilniaus regiono Smulkinto biokuro tiekėjų pardavimus Pirkėjų grupėms Nr. 1 ir Nr. 4 (t. y. galutiniams biokuro pirkėjams), tačiau nebuvo atsižvelgta į Smulkinto biokuro pardavimus Pirkėjų grupei Nr. 3[517] (namų ūkiams) bei kai kuriems Pirkėjų grupei Nr. 2 [518]  priklausantiems pirkėjams. Biokuro pardavimai Pirkėjų grupei Nr. 2 priklausantiems pirkėjams, kurie Konkurencijos tarybos nebuvo apklausti[519] arba kurie nepateikė informacijos Konkurencijos tarybai[520], buvo įtraukti į rinkos dydžio bei rinkos dalių skaičiavimus, užtikrinant skaičiavimo konservatyvumą.
(419) Turint omenyje, kad Smulkintas biokuras tam tikrais atvejais gali būti naudojamas/perkamas presuoto biokuro gamybai, kuris nepatenka į atitinkamą prekės rinką, Konkurencijos taryba įvertino presuotu biokuru prekiaujančių ūkio subjektų Smulkinto biokuro pirkimus[521] ir, atitinkamai, įtraukė juos į rinkos dydžio skaičiavimus.
(420) Biokuro tiekėjų, nagrinėjamu laikotarpiu prekiavusių tik presuotu biokuru arba presuotu biokuru ir kitomis biokuro rūšimis, nepatenkančiomis į atitinkamą prekės rinką, visi Smulkinto biokuro pirkimai buvo įtraukti į atitinkamos rinkos dydį, kadangi Konkurencijos taryba laikė, kad visas šis Smulkintas biokuras buvo panaudotas presuoto biokuro gamybai. Kitaip tariant, neįtraukus šių Smulkinto biokuro pirkimų, būtų prarasta dalis rinkos dydžio, kadangi presuotas biokuras nepatenka į atitinkamą prekės rinką[522].
(421) Biokuro tiekėjų, nagrinėjamu laikotarpiu prekiavusių tiek presuotu, tiek Smulkintu biokuru, jų Smulkinto biokuro pirkimai buvo įtraukti į rinkos dydžio skaičiavimus proporcingai Smulkinto biokuro ir presuoto biokuro pardavimo santykiui.[523].
(422) Tyrimo metu apklaustų ir Konkurencijos tarybai informaciją pateikusių biokuro tiekėjų pardavimai likusioms pirkėjų grupėms atitinkamoje rinkoje, buvo įtraukti į rinkos dydžio bei rinkos dalių skaičiavimus.
(423) Skaičiuojant rinkos dydį buvo sudėta visų Vilniaus regiono Smulkinto biokuro tiekėjų Smulkinto biokuro pardavimų apyvarta Lietuvos Respublikos teritorijoje (neįtraukiant pardavimų Pirkėjų grupei Nr. 3 (namų ūkiams) bei kai kuriems Pirkėjų grupei Nr. 2 (biokuro perpardavėjams)  priklausantiems pirkėjams (kaip paaiškinta šio nutarimo (418) pastraipoje). Smulkinto biokuro tiekėjas buvo laikomas veikiančiu atitinkamoje rinkoje, jeigu bent viena jo Smulkinto biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazė ar padalinys buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje ne didesniu negu 100 km atstumu keliais nuo nurodyto UAB „Vilniaus energija“ biokuro katilo.
(424) Tais atvejais, kai Smulkinto biokuro tiekėjas turėjo kelis Smulkinto biokuro padalinius ar gamybos ir/ar sandėliavimo bazes ir pateikė savo pardavimus pagal kiekvieną padalinį atskirai, skaičiuojant rinkos dydį, buvo įtraukiamos tik tų padalinių, kurie patenka į atitinkamą geografinę rinką, apyvartos. Neturėdama duomenų apie Smulkinto biokuro tiekėjo apyvartos pasiskirstymą pagal tokias bazes ar padalinius atskirai, Konkurencijos taryba analizavo Smulkinto biokuro tiekėjo pardavimus kiekvieną atskirai[524].
(425) Atliekant analizę, buvo atsižvelgta į tai, kad gauti duomenys galimai neapėmė nežymios rinkos dalies, nes ne visi Konkurencijos tarybos apklausti biokuro tiekėjai pateikė atsakymus[525]. Įvertinus šią aplinkybę, siekiant tinkamai nustatyti rinkos dydį ir ūkio subjektų joje užimamas dalis, buvo atliktas turimų pardavimo duomenų išsamumo vertinimas. Kadangi Tyrimo metu buvo surinkti pilni duomenys apie visų šilumos gamintojų nupirktus Smulkinto biokuro kiekius, šių kiekių suma buvo pasirinktas kaip rodiklis duomenų išsamumo vertinimui.
(426) Kaip nurodyta nutarimo (418) pastraipoje, klausimynuose, siųstuose biokuro tiekėjams, buvo prašoma nurodyti ne tik kiekvieno pardavimo vertę ir parduoto biokuro rūšį, bet ir pirkėjo pavadinimą. Tai leido nustatyti visus apklaustų biokuro tiekėjų pardavimus šilumos gamintojams. Tuo atveju, jeigu Konkurencijos taryba būtų apklaususi visus Lietuvos Smulkinto biokuro tiekėjus, jų Smulkinto biokuro pardavimų šilumos gamintojams apyvarta visiškai sutaptų su šilumos gamintojų nupirkto Smulkinto biokuro apyvarta[526]. Analizės tikslais Konkurencijos taryba laikė, kad duomenų apie biokuro tiekėjų pardavimus šilumos gamintojams pilnumas tinkamai atspindi pardavimų visiems biokuro pirkėjams duomenų pilnumą[527]. Kitaip tariant, buvo laikoma, kad jeigu turimi duomenys neapima tam tikro procento pardavimų šilumos gamintojams, šie duomenys neapima tokio paties procento pardavimų visoms likusioms pirkėjų grupėms. Tyrimo metu, palyginus pastarąsias dvi vertes, jos maža dalimi nesutapo – biokuro tiekėjų nurodyta šilumos gamintojams parduoto Smulkinto biokuro vertė 2011 m. buvo 3,79 proc., o 2012 m. – 4,75 proc. mažesnė už šilumos gamintojų nurodytą pirkto Smulkinto biokuro vertę. Tai iš esmės reiškia, kad iš biokuro tiekėjų surinkta informacija apėmė daugiau nei 95 proc. pardavimų šilumos gamintojams[528], o procentinis skirtumas ir parodo trūkstamą rinkos dalį – tą dalį, apie kurią duomenų surinkti nepavyko. Atsižvelgiant į tai ir siekiant kompensuoti nepilnus turimus Smulkinto biokuro pardavimo duomenis, bendras rinkos dydis 2011 m. ir 2012 m. buvo padidintas atitinkamai 3,79 proc. ir 4,75 proc., tai yra visų apklaustų Smulkinto biokuro tiekėjų Smulkinto biokuro pardavimų vertė atitinkamoje rinkoje buvo padidinta minėtais dydžiais[529].
(427) Taigi, atsižvelgiant į tokią atitinkamos rinkos dydžio ir ūkio subjektų užimamų rinkos dalių skaičiavimo metodiką, Konkurencijos taryba nustatė, kad 2010 – 2012 m. First Opportunity OṺ užėmė tokias Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkos dalis: 2010 m. - 62,00 – 65,00] proc., 2011 m. - [59,00 – 62,00] proc. ir 2012 m. - 60,00 – 63,00] proc. UAB „Vilniaus energija“ pirko tokias dalis Smulkinto biokuro atitinkamoje rinkoje: 2010 m. – [53,00 – 56,00] proc., 2011 m. - [54,00 – 57,00] proc. ir 2012 m. - [55,00 – 58,00] proc.
(428) UAB „Vilniaus energija“ nurodo, jog atitinkamos dydžio vertinimas gali būti netikslus. Tai, bendrovės nuomone, be kita ko, galėjo lemti tai, jog buvo vertinamos biokuro sandorių apyvartos, o ne biokuro kiekiai išreikšti tonomis naftos ekvivalento.
(429) UAB „Vilniaus energija“ nurodo, kad bendrovės žiniomis UAB „Vilniaus energija“ 2013 m. nupirko tik [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. viso Lietuvoje veikiančių šilumos gamintojų ir nepriklausomų šilumos gamintojų nupirkto kuro kiekio. Kas reiškia, jog UAB „Vilniaus energija“ nupirko ne daugiau [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. viso Lietuvoje parduoto biokuro. Įvertinus 100 km apibrėžtos teritorijos ir visos Lietuvos ploto santykį, UAB „Vilniaus energijos“ rinkos dalis toje teritorijoje turėtų būti [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. Taip pat, naudodama argumentus dėl individualių apskritimų, UAB „Vilniaus energija“ tvirtina, jog geografinė rinka turi būti apibrėžta kaip teritorija apribota 200 km nuo UAB „Vilniaus energijos“, kuri jos teigimu sudaro 78 proc. Lietuvos teritorijos. Įvertinusi tai, UAB „Vilniaus energija“ nurodo, kad jos rinkos dalis tokioje rinkoje turėtų būti ne didesnė negu [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. Be to, bendrovė teigia, jog nurodytos šilumos gamintojams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams tenkančios visų Lietuvoje vykdomų biokuro pardavimų galutiniams pirkėjams dalys yra neteisingos. Tai grindžiama tuo, jog VKEKK ataskaitose yra nurodoma ženkliai mažesnės viso Lietuvoje suvartoto biokuro dalys, tenkančios šilumos gamintojams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams.
(430) Konkurencijos taryba, atsakydama į UAB „Vilniaus energija“ argumentus pažymi, jog nėra pagrindo sutikti, jog yra neteisingai apskaičiuota visų Smulkinto biokuro pardavimų Lietuvoje dalis, tenkanti šilumos gamintojams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams. Minėti skaičiavimai buvo atlikti naudojant biokuro tiekėjų pateiktus duomenis, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Šioje vietoje svarbu pastebėti, kad VKEKK savo ataskaitose atlikdama minėtus vertinimus naudojasi ne faktiniais biokuro pardavimo duomenimis, bet Statistikos departamento skelbiamais biokuro sunaudojimo duomenimis, pagal kuriuos didžioji dalis medienos kuro ir žemės ūkio atliekų buvo sunaudojama namų ūkiuose.
(431) Statistikos departamentas Konkurencijos tarybai nurodė, jog informacija apie namų ūkių suvartojimą buvo surinkta 2009 m. atlikus apie 6 000 namų ūkių apklausą. Be to „<...>[š]io tyrimo metu nustatyta, kiek namų ūkiai suvartoja malkų, medienos ir žemės ūkio atliekų, nepriklausomai nuo jų įsigijimo būdo - ar kurą įsigijo iš miškų urėdijų bei privačių įmonių, ar pasigamino savo privačiose miškų valdose, ar pirko iš fizinių asmenų, ar įsigijo kitais būdais (gavo dovanų, pasigamino giminaičio privačioje miškų valdoje ir kt.).“[530] Taigi šie duomenys ne tik apėmė ir į prekės rinką nepatenkantį kurą, į atitinkamą pirkimo rinką nepatenkančių pirkėjų suvartojimą, bet ir nėra paremti tiksliais skaičiavimais. Be to, dalis minėto kuro galėjo būti įsigyta ne rinkoje, t. y. ne pirkimo ir pardavimo santykiais ir ne iš rinkoje veikiančių subjektų. Dėl šių aplinkybių remtis VKEKK ataskaitose pateiktais duomenimis nėra tikslinga.
(432) Pastebėtina, jog negalima sutikti su UAB „Vilniaus energijos“ dėl atliktiems skaičiavimams pasirinktos metodologijos tinkamumo bei pačių atliktų skaičiavimų tikslumo.
(433) Visų pirma, UAB „Vilniaus energija“ nepagrindė, kodėl rinkos dydžio skaičiavimui nėra tikslinga naudoti pirkimo apyvartas. Pati bendrovė nurodė, jog dėl skirtingų pirkėjų biokuro apskaitos metodologijų skirtumų, VKEKK perskaičiuojama vidutinė rinkos kaina Lt/tne yra netiksli, skaičiuojama iš šilumos gamintojų pateikiamų „<...>nenuoseklių ir tarpusavyje tik ribotai palyginamų duomenų.[531] Taip pat bendrovė teigė, jog dėl tokios skirtingos biokuro apskaitos taikymo, perskaičiavimo į tne rezultatai atitinkamais atvejais galėjo skirtis daugiau kaip dvigubai.
(434) Vertinant UAB „Vilniaus energija“ atliktus skaičiavimus, nors pati UAB „Vilniaus energija“ nurodė, jog dalis viso šilumos gamintojų nupirkto biokuro ([KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc.) sudarė ir į prekės rinką nepatenkančio biokuro, skaičiuodama minėtą [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. pardavimų dalį, ji į tai neatsižvelgė.
(435) Tolimesniems skaičiavimams UAB „Vilniaus energija“ naudojo šilumos gamintojų ir nepriklausomų šilumos gamintojų nepriklausomai nuo rūšies nuperkamo biokuro dalį ([KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc.), nors šiuo atveju reikėtų naudoti Smulkinto biokuro duomenis – atitinkamai [KOMERCINĖ PASLAPTIS]proc.
(436) Negalima sutikti, jog tam tikros Lietuvos lokalinės rinkos dydį, net ir apytiksliai, galima apskaičiuoti padauginus visoje Lietuvoje suvartoto biokuro kiekį iš nagrinėjamos teritorijos ir Lietuvos teritorijos santykio. Tokia rinkos dydžio ir užimamo ploto priklausomybė yra nepagrįsta. Taip pat vertėtų pastebėti, jog vertinant lokalinės rinkos aprėptį, jos ribas reiktų nustatyti ne brėžiant apskritimą, o nustatant teritoriją apribotą 100 km atstumu keliais, kuri nėra taisyklingas apskritimas.
(437) Nėra pagrindo didinti geografinei rinkai apibrėžti naudojamo atstumo iki 200 km. Tokiu atveju į šį apskritimą nepagrįstai patektų biokuro tiekėjai, negalintys tiekti didžiajai daliai geografinės rinkos pirkėjų, įskaitant UAB „Vilniaus energija“, bei pirkėjai, negalintys pirkti iš didžiosios dalies į geografinę rinką patenkančių tiekėjų, įskaitant First Opportunity OṺ Vilniaus padalinį.
10.2.2.1.2. Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkos dalyviai tiekimo ir pirkimo lygmenyse
(438) Remdamasi tuo, kas išdėstyta nutarimo 10.2.2.1.1 dalyje, Konkurencijos taryba nustatė UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ užimamas rinkos dalis atitinkamos rinkos tiekimo ir pirkimo lygmenys bei šių ūkio subjektų konkurentų padėtį. 2010 – 2012 m. First Opportunity OṺ rinkos dalis buvo stabili ir visu šiuo laikotarpiu buvo didesnė nei 60 proc. Kitų biokuro tiekimo veiklą vykdančių ūkio subjektų dalys buvo daug mažesnės. Devyni didžiausi be First Opportunity OṺ biokuro tiekėjai atitinkamoje rinkoje bendrai užėmė tokias rinkos dalis 2010 m. – 16,86 proc., 2011 m. – 20,61 proc. ir 2012 m. – 27,45 proc. rinkos. Taigi, devynių artimiausių First Opportunity OṺ konkurentų bendrai užimama rinkos dalis 2010 – 2012 m. buvo apie 3 kartus mažesnė nei First Opportunity OṺ. Be to, šių artimiausių First Opportunity OṺ konkurentų užimamos rinkos dalys tarpusavyje iš esmės nesiskyrė, t. y. nebuvo nė vieno kito rinkos dalyvio, ženkliai didesnio už kitus ir/ar dydžiu artimo First Opportunity OṺ.
Lentelė 3. 10 didžiausių biokuro tiekėjų užimamos rinkos dalys Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje 2010 – 2012 m.
Tiekėjas

2010 m.

 

2011 m.

 

2012 m.

 
UAB „Bionovus“
[62,00 – 65,00] %
[59,00 – 62,00] %
[60,00 – 63,00] %
UAB „Timbex“
[0,00 – 1,00] %
[4,50 – 5,50] %
[5,00 – 6,00] %
UAB „BOEN Lietuva“
[0,50 – 1,50] %
[2,50 – 3,50] %
[4,50 – 5,50] %
UAB „Baltwood“
[1,50 – 2,50] %
[0,50 – 1,50] %
[4,00 – 5,00] %
UAB „Fortum ekošiluma“
[6,00 – 7,00] %
[4,50 – 5,50] %
[4,00 – 5,00] %
UAB „Grasta“
[6,00 – 7,00] %
[4,50 – 5,50] %
[3,00 – 4,00] %
UAB „Biovoice“
[0,00 – 1,00] %
[0,50 – 1,50] %
[1,00 – 2,00] %
UAB „Fortex Energy“
[0,00 – 1,00] %
[0,00 – 1,00] %
[1,00 – 2,00] %
UAB „Užmojai su garantijomis“
[0,50 – 1,50] %
[1,00 – 2,00] %
[1,00 – 2,00] %
UAB „Keratas“
[0,00 – 1,00] %
[0,00 – 1,00] %
[1,00 – 2,00] %
Šaltinis: parengta naudojantis biokuro tiekėjų pateiktais duomenimis[532]
(439) Kaip matyti iš Lentelės 3, atitinkamoje rinkoje 3 metų laikotarpiu (2010 – 2012 m.) praktiškai nesikeitė kelių didžiausių Smulkinto biokuro tiekėjų sudėtis. Biokuro tiekėjas UAB „Timbex“, atėjęs į rinką 2011 m., pasiekė [5-7] proc. rinkos dalį, tačiau tai neturėjo įtakos First Opportunity OṺ rinkos daliai ir buvo pasiekta kitų rinkos dalyvių sąskaita.
(440) Konkurencijos taryba atitinkamoje rinkoje nustatė 11 ūkio subjektų, užsiimančių šilumos gamyba ir tiekimu, įskaitant UAB „Vilniaus energija“, taip pat 4 nepriklausomi šilumos gamintojai ir du Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausantys pirkėjai, kurie Smulkintą biokurą naudojo buitiniais ar pramoniniais tikslais.
(441) UAB „Vilniaus energija“ perkamo Smulkinto biokuro dalis sudarė 2010 m. – 53,00 – 56,00] proc., 2011 m. – [54,00 – 57,00]proc. ir 2012 m. – [55,00 – 58,00] proc. atitinkamoje rinkoje nuperkamo Smulkinto biokuro (žr. Lentelė 4). Kiti devyni didžiausi biokuro pirkėjai (t. y. šilumos gamintojai ir nepriklausomi šilumos gamintojai) atitinkamoje rinkoje bendrai nupirko 2010 m. – 21,55 proc., 2011 m. – 24,24 proc., 2012 m. – 21,31 proc. Smulkinto biokuro, taigi, visų jų bendrai nuperkamas Smulkinto biokuro kiekis atitinkamoje rinkoje buvo 2 – 3 kartus mažesnis nei nuperkamas UAB „Vilniaus energija“.
Lentelė 4. 10 didžiausių Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkos pirkėjų nuperkamo Smulkinto biokuro dalis 2010 –2012 m.

Biokuro pirkėjas

 

2010 m.

 

2011 m.

 

2012 m.

 
UAB „Vilniaus energija“
[53,00 – 56,00] %
[54,00 – 57,00] %
[55,00 – 58,00] %
UAB „Varėnos šiluma“
[5,00 – 6,00] %
[4,50 – 5,50] %
[4,00 – 5,00] %
AB „Grigiškės“
[0,00 – 1,00] %
[5,00 – 6,00] %
[4,00 – 5,00] %
UAB „Fortum Švenčionių energija“
[3,50 – 4,50] %
[3,00 – 4,00] %
[2,50 – 3,50] %
UAB „Kaišiadorių šiluma“
[2,50 – 3,50] %
[3,00 – 4,00] %
[2,00 – 3,00] %
UAB „Birštono šiluma“
[2,00 – 3,00] %
[1,00 – 2,00] %
[1,00 – 2,00] %
UAB „Molėtų šiluma“
[2,00 – 3,00] %
[1,50 – 2,50] %
[1,00 – 2,00] %
UAB „Širvintų šiluma“
[1,50 – 2,50] %
[2,00 – 3,00] %
[1,00 – 2,00] %
UAB „Prienų energija“
[2,00 – 3,00] %
[1,00 – 2,00] %
[1,00 – 2,00] %
UAB „GECO Kaunas“
[0,00 – 1,00] %
[0,00 – 1,00] %
[0,50 – 1,50] %
Šaltinis: parengta naudojantis šilumos gamintojų ir biokuro tiekėjų pateiktais duomenimis[533]
10.2.2.1.3.  Išvados dėl Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkos struktūros
(442) Vertindama UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimo poveikį konkurencijai atitinkamoje rinkoje, Konkurencijos taryba atsižvelgia į UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ padėtį Vilniaus regiono smulkinto biokuro rinkoje ir šių bendrovių konkurentų padėtį. Vertikaliųjų apribojimų gairių 97 punktas numato, kad pastebimas poveikis konkurencijai atsiranda tada, kai bent viena iš šalių turi arba įgyja tam tikrą rinkos galią, o susitarimu tą rinkos galią padedama sukurti, išlaikyti arba sustiprinti, arba šalims suteikiama galimybių ja pasinaudoti. Todėl rinkos struktūra yra svarbi vertinant, ar UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ turėjo ar galėjo turėti pastebimą poveikį konkurencijai.
(443) Vadovaujantis Vertikaliųjų apribojimų gairių 114 punktu, „iš šalių padėties rinkoje galima spręsti, kokią rinkos galią, jei tokia yra, turi tiekėjas, pirkėjas arba šios abi šalys. Kuo didesnė jų rinkos dalis, tuo didesnę rinkos galią jie gali turėti“. Be to, pagal Vertikaliųjų apribojimų gairių 115 punktą, tokie rodikliai – rinkos dalis ir galimi konkurenciniai pranašumai – „taikomi ir konkurentų padėčiai rinkoje vertinti. Kuo stipresni konkurentai ir kuo jų daugiau, tuo mažesnė rizika, kad šalys sugebės vienos pačios pasinaudoti rinkos galia ir rinką riboti arba mažinti konkurenciją. <...> Iš rinkos dalių svyravimo arba sparčių pokyčių paprastai galima spręsti, kad vyksta intensyvi konkurenciją“. Iš esmės tokia pat nuostata įtvirtinta ir Vertikaliųjų apribojimų gairių 134 punkte: „vertinant tiekėjo rinkos galią, svarbi jo konkurentų padėtis rinkoje. Jei konkurentų rinkoje daug ir jie stiprūs, pastebimas antikonkurencinis poveikis mažai tikėtinas“. Vadovaujantis Vertikaliųjų apribojimų gairių 135 punktu, „jei didžiausio tiekėjo rinkos dalis yra mažesnė nei 30 proc., o penkių didžiausių tiekėjų rinkos dalis yra mažesnė nei 50 proc., atskiras arba bendras antikonkurencinis poveikis mažiau tikėtinas.
(444) Nagrinėjamas įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimas buvo sudarytas tarp ūkio subjektų, užimančių dideles rinkos dalis tiek Vilniaus regiono Smulkinto biokuro tiekimo, tiek Vilniaus regiono Smulkinto biokuro pirkimo lygmenyse – 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. First Opportunity OṺ užimama šios rinkos dalis buvo atitinkamai 62,00 – 65,00] proc., [59,00 – 62,00] proc. ir 60,00 – 63,00] proc., UAB „Vilniaus energija“ perkamo biokuro dalis - 53,00 – 56,00] proc., [54,00 – 57,00] proc. ir [55,00 – 58,00] proc. Konkurencijos ribojimas dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo galimas net ir tuo atveju, kai tik vienos susitarimo šalies turima rinkos galia yra ženkli (didesnė negu 30 proc.). Nagrinėjamu atveju abiejų 2011 m. Sutarties šalių užimamos rinkos dalys buvo didelės. Abi 2011 m. Sutarties šalys užėmė reikšmingas Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkos dalis, kurios itin skyrėsi nuo kitų konkurentų užimamų rinkos dalių.
(445) Remiantis Vertikalių apribojimų gairių 115 ir 134 punktais, jei artimų dydžiu First Opportunity OṺ konkurentų – Smulkinto biokuro tiekėjų – yra daug ir jie yra stiprūs, tuomet pastebimas konkurencijos ribojimas dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo yra mažai tikėtinas. Pastebimas konkurencijos ribojimas yra tikėtinas, kai konkurentai yra ženkliai mažesni nei tiekėjas, kuris yra sudaręs įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimus.
(446) Devyni didžiausi be First Opportunity OṺ biokuro tiekėjai atitinkamoje rinkoje bendrai užėmė: 2010 m. – 16,86 proc., 2011 m. – 20,61 proc. ir 2012 m. – 27,45 proc. rinkos (žr.  Lentelėje 3). Taigi devynių artimiausių konkurentų bendrai užimama rinkos dalis 2010 – 2012 m. buvo apie 3 kartus mažesnė nei First Opportunity OṺ. Be to, artimiausi First Opportunity OṺ konkurentai užėmė santykinai nedideles rinkos dalis, o jų užimamos rinkos dalys tarpusavyje iš esmės nesiskyrė, t. y. nebuvo nė vieno kito rinkos dalyvio, ženkliai didesnio už kitus ir/ar dydžiu artimo First Opportunity OṺ. Iš Lentelėje 3 pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu First Opportunity OṺ buvo didžiausias Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkos tiekėjas, užėmęs daugiau nei 10 kartų didesnę rinkos dalį nei artimiausias jo konkurentas ir beveik 3 kartus didesnę rinkos dalį nei artimiausių 9 jo konkurentų rinkos dalys kartu. First Opportunity OṺ, sudariusi įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimą, išlaikė savo rinkos galią. 2010 m. – 2012 m. laikotarpiu šios bendrovės užimama rinkos dalis atitinkamoje rinkoje iš esmės nesikeitė ir išliko ženkliai didesnė nei artimiausių konkurentų.
(447) UAB „Vilniaus energija“, kaip biokuro pirkėjo, užimama rinkos dalis taip pat svarbi vertinimui, ar poveikis konkurencijai galėjo būti pastebimas – kuo UAB „Vilniaus energija“ yra didesnė ir svarbesnė tam, kad kiti biokuro tiekėjai galėtų įeiti į atitinkamą rinką ir joje plėstis, tuo didesnis gali būti poveikis konkurencijai, jei kiti tiekėjai negali tiekti tokiam pirkėjui. UAB „Vilniaus energija“ Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje buvo didžiausia Smulkinto biokuro pirkėja, kurios nuperkamo Smulkinto biokuro dalis nagrinėjamu laikotarpiu sudarė daugiau nei 50 proc. Kito po UAB „Vilniaus energija“ didžiausio pirkėjo perkamas Smulkintas biokuras sudarė iki 7 proc. bendro rinkoje nuperkamo kiekio (UAB „Varėnos šiluma“ ir AB „Grigiškės“). Bendrai kitų didžiausių pirkėjų perkamas kiekis sudarė 21 – 24 proc. viso rinkoje nuperkamo Smulkinto biokuro.
(448) Kaip minėta, pagal Vertikaliųjų apribojimų gairių 115 punktą, iš rinkos dalių svyravimo arba sparčių pokyčių paprastai galima spręsti, kad vyksta intensyvi konkurencija. Tuo tarpu rinkos dalių stabilumas parodo ribotą konkurenciją rinkoje. Kaip nurodyta nutarimo (444) pastraipoje, First Opportunity OṺ užimama rinkos dalis 2010 m. – 2012 m. išliko stabiliai didelė ir iš esmės nesikeitė. Kitų rinkos dalyvių užimamų rinkos dalių svyravimai buvo nežymūs ir iš esmės nepaveikė First Opportunity OṺ užimamos rinkos dalies (žr. Lentelėje 3). Kitų rinkos dalyvių užimamos rinkos dalys keisdavosi ne First Opportunity OṺ, o likusių Smulkinto biokuro tiekėjų, sąskaita. Taigi, konkurentai nepadarė įtakos First Opportunity OṺ padėčiai rinkoje. Konkurencijos taryba pažymi, kad konkurencijos teisės požiūriu svarbu ne rinkos dalyvių skaičiaus svyravimas, o kokį konkurencinį suvaržymą ar spaudimą toks svyravimas sukelia rinkoje jau esančioms įmonėms. Nagrinėjamu atveju pagal faktinius duomenis galima pagrįstai teigti, kad trejų metų laikotarpiu neatsirado nė vieno biokuro tiekėjo, kuris galėtų daryti įtaką First Opportunity OṺ padėčiai rinkoje, nes First Opportunity OṺ išlaikė praktiškai nepasikeitusias pozicijas per visą nagrinėjamą laikotarpį ir neturėjo dydžiu artimų konkurentų.
(449) Atsižvelgusi į First Opportunity OṺ rinkos dalių stabilumą ir nedideles konkurentų užimamas rinkos dalis, Konkurencijos taryba daro išvadą, jog atitinkamoje rinkoje intensyvi konkurencija nevyko, nes daugiau kaip 50 proc. atitinkamos rinkos nebuvo veikiama konkurencijos. Atitinkamai ir UAB „Vilniaus energija“ perkamo biokuro dalis atitinkamoje rinkoje 2010 m. – 2012 m. laikotarpiu išliko stabili ir dėl jos kiti biokuro tiekėjai konkuruoti negalėjo.
10.2.2.2. Įėjimo į rinką ir plėtros rinkoje kliūtys
(450) Kaip nurodyta nutarimo (444) pastraipoje, 2010 m. - 2012 m. First Opportunity OṺ užimama atitinkamos rinkos dalis buvo atitinkamai 62,00 – 65,00] proc., [59,00 – 62,00] proc. ir 53,00 – 56,00] proc. ir išliko stabili visą nagrinėjamą laikotarpį. First Opportunity OṺ konkurentai buvo ženkliai mažesni ir nedarė reikšmingo konkurencinio spaudimo First Opportunity OṺ, kadangi jų padėtis neturėjo įtakos First Opportunity OṺ padėčiai rinkoje. UAB „Vilniaus energija“, pirkusi atitinkamai 53,00 – 56,00] proc., [54,00 – 57,00] proc. ir [55,00 – 58,00] proc., Smulkinto biokuro Vilniaus regiono rinkoje, buvo didžiausia Smulkinto biokuro pirkėja.
(451) Siekiant įvertinti, ar kiti ūkio subjektai – tiek nauji, tiek esami biokuro tiekėjai– galėtų daryti First Opportunity OṺ konkurencinį suvaržymą ar spaudimą, būtina įvertinti, kokios yra tokių ūkio subjektų galimybės įeiti į rinką ar joje plėstis. Tam, kad kiti Smulkinto biokuro tiekėjai galėtų daryti konkurencinį spaudimą, jų įėjimas į rinką turėtų būti reikšmingas, pakankamas. Europos Komisija Gairėse dėl horizontalių susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės[534] (toliau – Horizontaliųjų susijungimų vertinimo gairės) nurodo, kad antikonkurencines grėsmes atsveriančiam įėjimui į rinką turi būti būdingas pakankamumas, t. y. įėjimas turi būti pakankamos aprėpties (angl. scope) ir masto (angl. scale), nes „mažo masto įėjimas, pavyzdžiui, į tam tikrą rinkos nišą, negali būti laikomas pakankamu.[535]
(452) Mažą ar ribotą įmonių skaičių bei rinkoje veikiančių įmonių galimybes plėstis gali lemti didelės įėjimo į rinką (naujiems rinkos dalyviams) ir plėtros rinkoje (esamiems rinkos dalyviams) kliūtys. Kaip nurodoma Vertikaliųjų apribojimų gairių 117 punkte, įėjimo į rinką kliūtys gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, teisės aktų reikalavimų, reikalavimų infrastruktūrai, vartotojų lojalumo tam tikram prekės ženklui, vertikaliųjų apribojimų, dėl kurių patekimas į rinką yra sunkesnis ir rinka potencialiems konkurentams yra ribojama.
(453) Kaip Konkurencijos taryba nustatė nutarimo 5 dalyje, egzistuoja objektyvios kliūtys, kurios riboja biokuro tiekėjų galimybes įeiti į atitinkamą rinką ar joje plėstis.
10.2.2.2.1. Reikalavimai viešuosiuose pirkimuose
(454) Aplinkybė, ribojanti biokuro tiekėjų galimybę įeiti į rinką ir/ar joje plėstis yra viešuosiuose pirkimuose šilumos gamintojų keliami kvalifikaciniai reikalavimai (nutarimo 5.2 dalis). Šie kvalifikaciniai reikalavimai gali būti techniniai, susiję su ūkio subjekto teisiniu statusu, ekonomine ir finansine būkle. Nutarimo 5.2 dalyje nurodyta, kad pagrindiniai ir dažniausiai pasitaikantys reikalavimai, keliami biokuro tiekėjams yra: kad veikla būtų vykdyta bent 3 metus, kad būtų buvusi įvykdyta bet kokia tiekimo sutartis, susijusi su šilumos gamyba arba su nepertraukiamu tiekimu, taip pat gali būti reikalaujama tam tikros su biokuro tiekimu susijusios vidutinės metinės apyvartos per pastaruosius kelerius metus.
(455) Patirties tiekiant biokurą, kuri išreiškiama kaip įvykdytų sutarčių apimtis ir bendros pajamos iš prekybos biokuru, reikalauja 24 šilumos gamintojai, tuo tarpu tik 10 tokios patirties nenurodė arba nepateikė atsakymo. Įvykdytos sutarties reikalavimas svyruoja nuo 3000 ktm arba nuo 100 tūkst. Lt iki 5 mln. Lt (UAB „Vilniaus energija“ organizuoto viešojo pirkimo atveju – 30 mln. Lt). Be to, paprastai reikalaujama būti įvykdžius arba vykdyti biokuro tiekimo sutartį, kurios apimtis būtų nuo 70 proc. iki 120 proc. pirkimo sumos arba nuo 900 000 Lt iki 2 mln. (UAB „Vilniaus energija“ atveju – 30 mln. Lt), arba nuo 100 ktm. iki 100 000 erdm.
(456) Tiekimas šilumą gaminantiems ūkio subjektams yra svarbus biokuro tiekėjų galimybėms įeiti ir/ar plėstis rinkoje. Tai patvirtino ir Konkurencijos tarybos apklausti biokuro tiekėjai[536] Kaip nurodyta nutarimo (249) pastraipoje, biokurą naudojantys šilumos gamintojai, kartu su nepriklausomais šilumos gamintojais sudarė ekonomiškai reikšmingą (didžiąją) biokuro pirkėjų dalį, t. y. 2012 m. nupirko 61,9 proc. viso Lietuvos Respublikoje galutiniams vartotojams parduoto biokuro, nepriklausomai nuo jo rūšies. Be to, nuo 2010 m. iki 2012 m. šilumos gamintojai nupirko didžiausią Smulkinto biokuro tiekėjų Lietuvoje galutiniams pirkėjams parduoto Smulkinto biokuro dalį – nuo 71,6 proc. iki 73,8 proc.
(457)  Šilumos gamintojų keliami patirties ir finansinės būklės reikalavimai riboja biokuro tiekėjų galimybės įeiti į biokuro tiekimo rinką ir/ar plėstis joje. Dėl First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ sudaryto įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimo kiti biokuro tiekėjai neturėjo galimybės tiekti Smulkintą biokurą UAB „Vilniaus energija“. Tokiu būdu kitiems tiekėjams buvo ribojamos galimybės įgyti Smulkinto biokuro tiekimo patirties, reikalingos konkuruojant dėl biokuro tiekimo šilumos gamintojams. Todėl Smulkinto biokuro tiekėjams galėjo būti apribotos galimybės pradėti tiekti biokurą ir kitiems šilumos gamintojams, kadangi negalint tiekti Smulkinto biokuro didžiausiam pirkėjui, tiekėjams sumažėjo galimybė įgyti šilumos gamintojų reikalaujamos biokuro tiekimo patirties ir plėstis rinkoje, taip užtikrinant konkurenciją joje.
(458) Be to, UAB „Vilniaus energija“ sudarius įsipareigojimo pirkti Smulkintą biokurą tik iš First Opportunity OṺ susitarimą, įvertinus UAB „Vilniaus energija“ perkamas Smulkinto biokuro apimtis, kitiems tiekėjams buvo ypač sudėtinga ar net praktiškai neįmanoma įgyti patirties tiekiant didelius biokuro kiekius ir vėliau būti pajėgiam konkuruoti dėl paslaugų teikimo UAB „Vilniaus energija“, pavyzdžiui, UAB „Vilniaus energija“ paskelbus naują biokuro tiekimo konkursą.
10.2.2.2.2. Veiklos perorientavimas ir naujos biokuro bazės steigimas
(459) Nutarimo 5.1 ir 5.3 dalyse Konkurencijos taryba nustatė, kad biokuro tiekėjų, tiekiančių biokurą kitoms pirkėjų grupėms nei šilumos gamintojai (pavyzdžiui, namų ūkiams), veiklos perorientavimas į tiekimą šilumos gamintojams būtų negalimas arba pareikalautų reikšmingų investicijų, pavyzdžiui, biokuro smulkinimo ir transportavimo įrenginių, specialiai apmokyto personalo, sandėliavimo ir turto saugojimo aikštelių. Taigi, biokuro tiekėjui pradėti veiklą ar perorientuoti ją į Smulkinto biokuro tiekimą šilumos gamintojams yra reikalingos reikšmingos investicijos, kas yra viena iš aplinkybių, rodančių, jog įėjimas į Smulkinto biokuro rinką yra susijęs su objektyviomis kliūtimis.
(460) Kadangi biokuro tiekimas neturint biokuro sandėliavimo bazės yra mažai tikėtinas, biokuro tiekėjų sprendimui pradėti tiekti biokurą Vilniaus regione įtaką daro galimybės greitai ir be žymių išlaidų sukurti sandėliavimo bazę kitoje teritorijoje. Todėl Konkurencijos taryba taip pat vertino, ar rinkoje neveikiantys ūkio subjektai steigtų biokuro bazę ir pradėtų Smulkinto biokuro tiekimo veiklą, bei ar biokuro tiekimo veikla jau užsiimantys biokuro tiekėjai būtų suinteresuoti steigti naują Smulkinto biokuro bazę kitoje teritorijoje, nei veikė iki šiol. Biokuro bazės sukūrimo laikas bei reikalingos investicijos priklauso nuo biokuro tiekėjo veiklos tikslų, planuojamų veiklos apimčių, turimų lėšų (nutarimo 5.3 dalis). Kuo didesnį pirkėją reikia aptarnauti, tuo didesnių investicijų gali reikėti ir tuo ilgiau tai gali užtrukti. Be to, prieš naujos ar papildomos biokuro bazės steigimą, biokuro tiekėjas turi užsitikrinti pirkėją, kuriam būtų tiekiamas biokuras naujoje teritorijoje[537].
(461) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naujiems Smulkinto biokuro tiekėjams biokuro bazės steigimo poreikis, reikalaujantis laiko ir finansinių sąnaudų, gali apsunkinti galimybę įeiti į rinką, o jau veikiantiems biokuro tiekėjams – galimybę plėstis joje.
10.2.2.2.3. Pirkėjų paieška ir tiekėjų bei žaliavos užtikrinimo tinklas
(462) Kaip nurodyta nutarimo 5.3 dalyje, viena iš reikšmingų aplinkybių pradedant Smulkinto biokuro tiekimo veiklą yra pirkėjų turėjimas. Prieš pradėdamas biokuro tiekimo veiklą apskritai arba naujoje vietinėje rinkoje, biokuro tiekėjas turi užsitikrinti pirkėją, kuriam būtų tiekiamas biokuras[538]. Biokuro tiekėjai nurodė, kad gamybinių pajėgumų perkėlimas būtų svarstytinas tik užsitikrinus ilgesnio laikotarpio didesnių apimčių biokuro pirkimą naujoje teritorijoje[539]. Taigi, biokuro tiekėjai paprastai nedidintų savo pajėgumų ir nekurtų naujos gamybos ir/ar sandėliavimo bazės dėl trumpo nedidelės apimties biokuro tiekimo, o biokuro pirkėjų paieška naujoje teritorijoje gali būti sudėtinga ir ilgai trukti. Pirkėjų paiešką apsunkina ir terminuotų sutarčių, sudarytų su kitais biokuro tiekėjais ir pirkėjais, buvimas bei tai, kad dalis biokuro pirkimų yra vykdoma neskelbiamų derybų būdu[540], kas mažina tikimybę, kad biokuro tiekėjas apskritai sužinos apie galimybę tiekti kitoje geografinėje rinkoje. Esami įsipareigojimai ir biokuro įsigijimui naudojamos pirkimo procedūros lemia, kad biokuro tiekėjas negali, reaguodamas į biokuro kainos pokyčius, greitai ir efektyviai pradėti tiekti Smulkinto biokuro tam tikroje teritorijoje ir atitinkamai per trumpą laiką negali pradėti veikti kitoje atitinkamoje rinkoje nepatirdamas ženklių išlaidų bei rizikos. Tokiu būdu biokuro pirkėjų paiešką galima vertinti kaip dar vieną kliūtį, su kuria susiduria biokuro veiklą norintis pradėti ar plėsti biokuro tiekėjas.
(463) Vertinant biokuro tiekėjo galimybes pradėti biokuro tiekimo veiklą, taip pat svarbu ir biokuro tiekėjo galimybės sukurti biokuro tiekėjų tinklą bei užsitikrinti žaliavą. Biokuro ir/ar jo žaliavos tiekėjų tinklo kūrimas gali ne tik pakankamai ilgai užtrukti, bet ir yra sudėtingas neturint patirties ir informacijos apie toje teritorijoje esančius biokuro ar žaliavos tiekėjus[541]. Tai apsunkina ir ta aplinkybė, kad pranašumą turi toje vietinėje rinkoje jau veikiantys biokuro tiekėjai, o informacijos apie naujus biokuro tiekėjus, ateinančius į rinką, sklaida yra ribota. UAB „Timbex“ teigimu, <...> Bendrovės reputacija ir ilgalaikiai verslo santykiai turi reikšmės bendraujat su biokuro tiekėjais, tačiau siūloma biokuro kaina yra pagrindinis veiksnys perkant biokuro žaliavą/biokurą <...>“[542].
(464) Tai parodo ne tik, kad biokuro tiekėjas, veikiantis atitinkamoje vietinėje rinkoje, gali turėti pranašumą prieš naują biokuro tiekėją, bet ir kad naujam biokuro tiekėjui, norint susirasti tiekėjų, reikia pasiūlyti aukštesnę biokuro arba jo žaliavos supirkimo kainą, o tai apsunkina naujo biokuro tiekėjo galimybes efektyviai pradėti ar vystyti veiklą, t. y. įeiti į atitinkamą rinką ar plėstis joje.
10.2.2.2.4. Biokuro bazės perkėlimas į kitą teritoriją ir veiklos perkėlimo galimybes ribojantys veiksniai
(465) Smulkinto biokuro tiekėjai, kurie norėtų perkelti savo veiklą į kitą teritoriją, nei veikė iki šiol, susidurtų tiek su nutarimo 5.3-5.4dalyse nurodytomis kliūtimis, tiek su kitais papildomais apsunkinimais. Veiklos perkėlimo į kitą teritoriją galimybėms įtaką daro gamybos veiksnių stacionarumas, sutartiniai ir kiti įsipareigojimai[543]. Konkurencijos taryba nenustatė, kad biokuro tiekėjai faktiškai būtų perkėlę savo gamybos ir/ar sandėliavimo bazes į kitą teritoriją[544], be to, ekonomiškai reikšminga (didžioji) jų dalis nesvarstytų bazės perkėlimo į kitą teritoriją.
(466) Biokuro tiekėjas į kitą vietinę rinką negali perkelti tų savo biokuro gamybos įrenginių, kurie jau yra skirti aptarnauti tam tikros vietinės rinkos biokuro pirkėjų poreikius. Nesant laisvų gamybos pajėgumų, papildomo biokuro tiekimo pradėjimas gali lemti ženklias išlaidas bei gali reikėti apriboti veiklą vietinėse rinkose, kuriose biokuro tiekėjas jau veikia.
(467) Konkurencijos taryba nustatė, kad  nuo 2004 m. iki 2013 m. gegužės mėn. biokuro tiekėjai vidutiniškai išnaudojo [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc.[545], 2011 m. [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc., 2012 m. [KOMERCINĖ PASLAPTIS]proc., o 2013 m. [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc.[546] pajėgumų. Todėl jų galimybės, panaudojant esamus gamybos pajėgumus, įeiti į Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinką ir plėstis joje yra ribotos.
(468) Kitose vietinėse rinkose veikiančių biokuro tiekėjų galimybes įeiti į Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinką riboja ir darbuotojų sėslumas. Perkeldamas savo darbuotojus ar samdydamas naujus, biokuro tiekėjas gali susidurti ne tik su papildomais kaštais[547], susijusiais su darbuotojų pervežimu (tiek paties jų transportavimo išlaidomis, tiek su laiko sąnaudomis), bet ir su finansiniais kaštais įkurdinant juos naujoje teritorijoje bei galimais nepatogumais darbuotojams. Taigi, darbuotojų nemobilumas taip pat riboja kitose teritorijose veikiančių biokuro tiekėjų galimybes įeiti į Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinką.
(469) Be to, biokuro tiekėjo galimybes pradėti veikti kitoje vietinėje rinkoje riboja ne tik su nauja vietine rinka, bet ir su ta, kurioje jau yra veikiama, susiję veiksniai. Biokuro tiekėją gali saistyti su biokuro pirkėjais bei tiekėjais pasirašytos biokuro tiekimo ir pirkimo sutartys su nustatytais kiekiais, kuriuos biokuro tiekėjas yra įsipareigojęs patiekti arba nupirkti. Dalies gamybos pajėgumų arba visos veiklos perkėlimas gali reikšti, kad tokių įsipareigojimų biokuro tiekėjas negalėtų įvykdyti.
(470) Kaip nurodyta nutarimo (467) pastraipoje, dauguma biokuro tiekėjų išnaudoja beveik visus savo gamybos pajėgumus, todėl nepraradę dabartinių pardavimų jie neturi galimybės pradėti gaminti ir tiekti biokurą kitoje vietinėje rinkoje. Egzistuojant sutartiniams biokuro tiekimo įsipareigojimams, biokuro tiekėjas negalėtų perkelti savo gamybinių pajėgumų į kitą teritoriją arba, pažeisdamas juos, turėtų mokėti kompensacijas biokuro pirkėjams už nepatiektą biokuro kiekį. Analogiškai biokuro tiekėjų veiklos perkėlimą į kitą teritoriją gali riboti egzistuojantys iš tiekėjų superkamo biokuro ar jo žaliavos kiekio įsipareigojimai.
(471) Įvertinusi Konkurencijos tarybos turimas biokuro tiekimo sutartis, pasirašytas tarp šilumos gamintojų ir biokuro tiekėjų, nustatyta, kad visų 2013 m. galiojusių sutarčių vidutinė galiojimo trukmė buvo 1,39 metų. Vidutinė sutarčių pasirašomų su visais biokuro pirkėjais trukmė yra 10,7 mėn.
(472) Saistantys tiekimo įsipareigojimai reiškia, kad biokuro tiekėjai negali operatyviai, nepažeisdami tiekimo įsipareigojimų, perkelti savo biokuro gamybos įrenginių į kitą teritoriją. Taigi, biokuro tiekėją saistantys įsipareigojimai toje teritorijoje, kurioje jis vykdo biokuro tiekimo veiklą, apsunkina jo galimybę perkelti savo veiklą į Vilniaus regiono smulkinto biokuro rinką. Atkreiptinas dėmesys, kad net jeigu biokuro tiekėjų nesaistytų įsipareigojimai biokuro pirkėjams ir tiekėjams, biokuro tiekimo veiklos perkėlimas į kitą teritoriją turėtų būti ekonomiškai pagrįstas įvertinus kitus nutarimo 10.2.2.2.1-10.2.2.2.3 dalyse nurodytus veiksnius.
(473) Apibendrindama nutarimo 10.2.2.2 dalyje išdėstytas aplinkybes dėl įėjimo į biokuro tiekimo rinką kliūčių, Konkurencijos taryba daro išvadą, kad dėl objektyvių priežasčių biokuro tiekėjai turi ribotas galimybes įeiti į Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinką ir/ar joje plėstis. Dėl šių priežasčių First Opportunity OṺ galėjo išlaikyti savo rinkos galią. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad nepaisant to, jog 2010 m. – 2012 m. laikotarpiu į atitinkamą rinką įėjo naujų rinkos dalyvių, First Opportunity OṺ iš esmės liko nepakitusi ir viršijo 60 proc. atitinkamos rinkos.
10.2.2.2.5. Rinkos uždarymas kitiems Smulkinto biokuro tiekėjams dėl išimtinio pirkimo įsipareigojimo
(474) Kaip nurodyta nutarimo (452) pastraipoje, viena iš įėjimo į rinką kliūčių, dėl kurių patekimas į rinką gali būti sunkesnis ir rinka potencialiems konkurentams gali būti ribojama, yra vertikalieji apribojimai. Konkurencijos taryba nutarimo 10.1 dalyje nustatė, jog UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ buvo sudarę vertikalų susitarimą dėl įsipareigojimo pirkti biokurą tik iš First Opportunity OṺ. Toliau Konkurencijos taryba vertina, ar dėl šio susitarimo konkurentams, kurie galėtų įeiti į rinką ar joje plėstis, yra sudėtinga tai padaryti, t.y. kokia rinkos dalis buvo prieinama kitiems biokuro tiekėjams ir kokias galimybes kiti biokuro tiekėjai turėjo rasti pirkėjų atitinkamoje rinkoje[548].
(475) 2011 m. didelę atitinkamos rinkos dalį tiek savaime, tiek ir palyginus su kitais biokuro tiekėjais užimantis biokuro tiekėjas First Opportunity OṺ buvo sudaręs įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimą su pagrindiniu šios prekės pirkėju atitinkamoje rinkoje – UAB „Vilniaus energija“. Kaip nurodyta nutarimo (441) pastraipoje ir Lentelė 4, UAB „Vilniaus energija“ perkamo Smulkinto biokuro dalis sudarė 2010 m. – 53,00 – 56,00] proc., 2011 m. – [54,00 – 57,00] proc. ir 2012 m. – [55,00 – 58,00] proc. atitinkamoje rinkoje nuperkamo Smulkinto biokuro ir buvo daugiau negu 10 kartų didesnė už kito artimiausio dydžiu Smulkinto biokuro pirkėjo. Taigi, šio šilumos gamintojo nuperkamas Smulkinto biokuro kiekis procentais kiekvienais metais didėjo. Visą šį kiekį UAB „Vilniaus energija“ pirko pagal susitarimą dėl įsipareigojimo pirkti iš First Opportunity OṺ.
(476)  Vertinant vien UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimu susietą rinkos dalį (t. y. neapimant kitų šilumos gamintojų su tiekėjais sudarytomis sutartimis susietos rinkos dalies), galima daryti išvadą, kad mažiausiai susitarimo dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susieta rinkos dalis 2010 m. apėmė 53,00 – 56,00] proc., 2011 m. – [54,00 – 57,00] proc. ir 2012 m. – [55,00 – 58,00] proc.  (nutarimo (441) pastraipa ).
(477) Tai reiškia, kad ši rinkos dalis nebuvo prieinama kitiems biokuro tiekėjams. Kiti biokuro tiekėjai, veikiantys Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje ar potencialiai galintys joje veikti, negalėjo konkuruoti dėl tos Smulkinto biokuro apimties, kurią UAB „Vilniaus energija“ buvo įsipareigojusi pirkti tik iš First Opportunity OṺ. Esami ar potencialūs Vilniaus regiono Smulkinto biokuro tiekėjai galėjo konkuruoti tik dėl iki 50 proc. nagrinėjamų prekių pirkimo rinkos laikotarpį, kol egzistavo UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojimas pirkti tik iš First Opportunity OṺ. Taigi, UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojimas pirkti iš vieno tiekėjo apribojo kitų tiekėjų galimybę įeiti į rinką ir/ar plėstis joje. Tai, kad rinkoje, kurioje konkurencija tarp ūkio subjektų yra ir taip ribota, vieno iš pagrindinių atitinkamų paslaugų teikėjų kartu su svarbiausiu šių paslaugų pirkėju sudaryta sutartis, pagal kurią šių paslaugų pirkėjas yra įsipareigojęs visas ar didžiąją dalį šių paslaugų pirkti tik iš vieno paslaugų teikėjo, pastebimai apriboja kitų šio paslaugų teikėjo konkurentų galimybes, dėl ko atsiranda neigiamas poveikis konkurencijai, savo praktikoje yra nurodžiusi ir Europos Komisija[549].
(478) Šią išvadą patvirtina tai, kad UAB „Vilniaus energija“, nors yra gavusi kitų tiekėjų pasiūlymų dėl biokuro tiekimo[550], jų net nevertinusi persiųsdavo First Opportunity OṺ. Be to, ir kiti biokuro tiekėjai, paklausti, ar jie yra tiekę biokurą UAB „Vilniaus energija“ tiesiogiai, arba – ar yra svarstę galimybę tiekti biokurą šiam šilumos gamintojui, nurodė, kad žinojo apie tai, kad UAB „Vilniaus energija“ biokurą tiekia tik viena įmonė ir dėl tos priežasties nesvarstė galimybės tiekti UAB „Vilniaus energija“[551].
(479) Taigi, dėl UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojimo pirkti biokurą tik iš First Opportunity OṺ susitarimo, kitiems biokuro tiekėjams, kurie veikė Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje, ar kurie būtų galėję įeiti į šią atitinkamą rinką, buvo apribotos galimybės įeiti ir/ar plėstis toje atitinkamos rinkos dalyje, kurią sudarė UAB „Vilniaus energija“ pirko iš First Opportunity OṺ pagal susitarimą dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo.
10.2.2.3. Susitarimo dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo trukmė
(480) Vertinant susitarimo dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo poveikį konkurencijai, svarbi yra ir tokio įsipareigojimo trukmė. Kuo ilgesnė trukmė, tuo didesnis tikėtinas neigiamas poveikis konkurencijai, ypač jei paveikiami nauji (įeinantys į rinką) rinkos dalyviai. Net jei įsipareigojimo trukmė yra trumpa arba pirkėjui yra palikta teisė nutraukti susitarimą pranešus prieš trumpą laiką, išimtinio pirkimo ar tiekimo įsipareigojimas gali vis tiek turėti rinkos uždarymo efektą[552].
(481) Vertikaliųjų apribojimų gairių 133 punktas nustato, kad jeigu konkurentai gali vienodomis sąlygomis konkuruoti dėl visos kiekvieno individualaus kliento paklausos, vieno konkretaus pirkėjo taikomi įsipareigojimai pirkti iš vieno tiekėjo tikriausiai nepakenks veiksmingai konkurencijai, nebent klientams būtų sunku pasirinkti kitą tiekėją dėl įsipareigojimų pirkti iš vieno tiekėjo trukmės arba rinkos aprėpties. Kuo ilgiau trunka įsipareigojimas pirkti iš vieno tiekėjo, tuo labiau tikėtina, kad atsiras neigiamų pasekmių rinkai.
(482) Biokuro tiekimas 2011 m. Sutarties pagrindu buvo numatytas 5 (penkeriems) metams – nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2016 m. sausio 17 d., išskyrus atvejus, jei dėl bet kokių priežasčių prieš terminą būtų pasibaigusi šilumos ūkio valdymo sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus energija“ (2011 m. Sutarties 3.1 punktas). Taigi įsipareigojimas dėl išimtinio pirkimo buvo numatytas 5 (penkeriems) metams. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ 2013 m. gegužės 31 d. „Susitarimu dėl 2011 metų sausio 18 d. Sutarties Nr. 52 pakeitimo/370“ susitarė: <...> 1. Panaikinti Sutarties 6.1 punktą dėl to nekeičiant kitų Sutarties punktų numeracijos <...>“. 2013 m. gegužės 31 d. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarė panaikinti UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojimą pirkti Smulkintą biokurą tik iš First Opportunity OṺ, gavus pranešimą iš Konkurencijos tarybos apie pradėtą Tyrimą ir siekiant pašalinti bet kokias abejones taip pat ir tretiesiems asmenims<...>“[553]. Taigi, tarp First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ sudarytas įsipareigojimas dėl biokuro išimtinio pirkimo buvo numatytas 5 (penkeriems) metams ir buvo panaikintas tik Konkurencijos tarybai pradėjus tyrimą dėl galimo pažeidimo. Nepaisant to, kad įsipareigojimas buvo panaikintas, vis dėlto faktinė jo trukmė buvo bent 2 metai ir 4 mėnesiai, t. y. bent nuo 2011 m. Sutarties pasirašymo 2011 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gegužės 31 d.
(483) Vertindama UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimo dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo poveikį konkurencijai, Konkurencijos taryba vertino kitas biokuro tiekimo sutartis ir jų trukmę, siekdama nustatyti, ar nagrinėjamo susitarimo trukmė galėjo lemti tikėtiną neigiamą poveikį konkurencijai.
(484) Išanalizavus 95 biokuro tiekimo sutartis[554] 73 iš jų buvo ne ilgesnės nei metų trukmės, o iš jų – 30 sutarčių trukmė buvo ne ilgesnė nei pusė metų. Ilgesnės nei metų trukmės buvo tik 22 sutartys, 9 iš kurių buvo sudarytos su First Opportunity OṺ (įskaitant su UAB „Vilniaus energija“ sudarytą sutartį). Iš pastarųjų 9 sutarčių net 6 sutartys buvo sudarytos tarp First Opportunity OṺ  ir „Litesko“ filialų, priklausiusių tai pačiai „Dalkia“ įmonių grupei kaip ir UAB „Vilniaus energija“. Be to, net 6 iš su First Opportunity OṺ sudarytų sutarčių buvo sudarytos 5 metų laikotarpiui, 1 sutartis – 4 metų laikotarpiui, o 2 sutartys – 3 metų laikotarpiui.
(485) Penkerių metų laikotarpiui sudaryta 2011 m. Sutartis tarp UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ išsiskiria iš kitų šilumos gamintojų ir biokuro tiekėjų sudarytų sutarčių, nes pastarosios dažniausiai yra pasirašomos vienam šildymo sezonui arba neviršija vienų kalendorinių metų. Kai kuriose sutartyse numatyta galimybė jas pratęsti pasibaigus galiojimo terminui ar sutartys sudaromos 3 metams, tačiau nepaisant to, ilgesnės trukmės sutartys – penkeriems metams – buvo sudaromos iš esmės tik tarp First Opportunity OṺ ir šilumos gamintojų, įskaitant UAB „Vilniaus energija“. Net ir vertinant faktinę UAB „Vilniaus energija“ susitarimo su First Opportunity OṺ dėl įsipareigojimo pirkti Smulkintą biokurą tik iš First Opportunity OṺ trukmę, ji laikytina ilga, lyginant su kitomis atitinkamoje rinkoje šildymo sezonui ar metams sudaromomis sutartimis.
(486) Šilumos gamintojų taip pat buvo prašoma pateikti ir paaiškinimus, kodėl pasirinkta būtent tokia sutarčių su biokuro tiekėjais trukmė, taip pat, jei pasikeitė sutarčių sudarymo praktika – kodėl tokie sutarčių trukmės pokyčiai įvyko. Šilumos gamintojai paaiškino, kad trumpa biokuro sutarties trukmė užtikrina galimybę lanksčiau reaguoti į biokuro rinkos pokyčius, biokuro kainų pasikeitimus[555] bei, dažniau vykdant biokuro pirkimus, suteikiama galimybė naujiems rinkos dalyviams dalyvauti pirkimo procedūrose[556]. Tuo tarpu 2011 m. Sutartis tiek savo penkerių metų, tiek faktine 2 metų 4 mėnesių trukme išsiskiria iš rinkoje paprastai sudaromų biokuro tiekimo sutarčių. Kaip minėta, iš 95 analizuotų biokuro tiekimo sutarčių 73 sutartys buvo ne ilgesnės nei metų trukmės, o iš jų 30 buvo ne ilgesnės nei pusės metų trukmės.
(487) Atsižvelgusi į UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ padėtį rinkoje, įsipareigojimu pirkti iš vieno tiekėjo susietą rinkos dalį bei paprastai rinkoje sudaromų sandorių trukmę, Konkurencijos taryba pripažįsta, jog bent 2 metus 4 mėnesius faktiškai trukęs UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojimas pirkti tik iš First Opportunity OṺ turėjo ar galėjo turėti neigiamą poveikį rinkai, nes itin didelė rinkos dalis buvo uždaryta kitiems biokuro tiekėjams ilgesnį laikotarpį nei rinkoje įprasta.
10.2.2.4. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį
(488) Kaip nurodyta nutarimo (408) pastraipoje, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia tiek susitarimus, kurie turi realų, tiek susitarimus, kurie turi potencialų poveikį konkurencijai. Taigi, nustačius, jog UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas turėjo bent potencialų poveikį konkurencijai, yra pagrindas pripažinti, jog UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį[557].
(489) Vertikaliųjų apribojimų gairių 97 punkte pažymima, jog vertinimas, ar vertikaliuoju susitarimu ribojama konkurencija, bus atliekamas lyginant faktinę padėtį ar ateityje galimą faktinę padėtį atitinkamoje rinkoje, kurioje galioja vertikalieji susitarimai, su padėtimi, kuri būtų, jei vertikaliajame susitarime nebūtų numatyta apribojimų. Europos Komisija prireikus atsižvelgia ir į faktinį, ir į galimą poveikį, kad egzistuotų gana didelė tikimybė, jog atitinkamoje rinkoje bus neigiamai veikiamos kainos, gamybos apimtis, naujovių diegimas, prekių arba paslaugų asortimentas ar kokybė. Tikėtinas neigiamas poveikis turi būti pastebimas. Tikėtina, kad pastebimas neigiamas poveikis konkurencijai atsiranda, kai bent viena iš šalių turi arba įgyja tam tikrą rinkos galią ir susitarimu ją padedama išlaikyti. Rinkos galia yra galimybė gana ilgą laikotarpį išlaikyti didesnes nei konkurentų kainas, didesnę nei konkurentų kiekybinę gamybos apimtį. Rinkos galios lygis, kurio paprastai reikia, kad būtų nustatytas SESV 101 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas, yra žemesnis už rinkos galios lygį, kuris reikalingas, kad būtų nustatytas dominavimas pagal SESV 102 straipsnį. Iš esmės tokias pat nuostatas dėl susitarimų poveikio konkurencijai vertinimo įtvirtina ir Europos Komisijos pranešimo Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairių[558] (toliau – SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymo gairės) 24-26 punktai.
(490) Vertikaliųjų apribojimų gairėse, SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymo gairėse ir LVAT praktikoje pripažįstama, kad viena iš reikšmingų aplinkybių, galinčių rodyti, jog poveikis konkurencijai buvo pastebimas, yra šalių padėtis atitinkamoje rinkoje[559]. Kaip nustatyta nutarimo 10.2.2.1.3 dalyje, 2010 m. – 2012 m. laikotarpiu First Opportunity OṺ užėmė daugiau kaip 60 proc. atitinkamoje rinkoje ir jo rinkos dalis buvo beveik 9 kartus didesnė nei artimiausio konkurento. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimo dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo galiojimo metu First Opportunity OṺ gamybos apimtys liko iš esmės nepakitusios ir ženkliai didesnės nei konkurentų gamybos apimtys, o kiti biokuro tiekėjai nedarė konkurencinio spaudimo First Opportunity OṺ. Dėl UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimo kitiems biokuro tiekėjams UAB „Vilniaus energija“ perkamo biokuro rinkos dalis (daugiau kaip 50 proc.) buvo neprieinama ir jie laisvai galėjo konkuruoti tik dėl 50 proc. rinkos. Be to, UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojimas pirkti tik iš First Opportunity OṺ galiojo 2 metus 4 mėnesius – kelis kartus ilgiau nei dauguma metams ar šildymo sezonui sudaromų sutarčių. Taigi, susitarimas dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo padėjo First Opportunity OṺ išlaikyti rinkos galią ir žymiai didesnes nei konkurentų gamybos apimtis. Be to, kiti biokuro tiekėjai turėjo ribotas galimybes ne tik įeiti į atitinkamą rinką ir plėstis joje, bet ir plėsti gamybos apimtis bei atitikti šilumos gamintojų keliamus kvalifikacinius reikalavimus, kad galėtų veiksmingai dalyvauti šilumos gamintojų, įskaitant UAB „Vilniaus energija“, skelbiamuose konkursuose.
(491) Jeigu UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ nebūtų sudariusios įsipareigojimo pirkti Smulkintą biokurą tik iš First Opportunity OṺ susitarimo, konkurencija atitinkamoje rinkoje galėjo būti veiksmingesnė, nes kiti biokuro tiekėjai būtų galėję konkuruoti ne dėl iki 50 proc. atitinkamos rinkos, bet visoje atitinkamoje rinkoje. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad nesudariusi įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimo su First Opportunity OṺ, UAB „Vilniaus energija“ būtų galėjusi pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda ir laisvai priimti sprendimus dėl jai palankiausio biokuro pirkimo būdo, atsižvelgdama į situaciją biokuro tiekimo rinkoje. Atitinkamai nesant susitarimo su UAB „Vilniaus energija“, First Opportunity OṺ taip pat būtų patyrusi didesnį konkurencinį spaudimą iš kitų biokuro tiekėjų, bei sprendimus dėl biokuro tiekimo priimtų reaguodama į konkurencijos biokuro tiekimo rinkoje sąlygas.
(492) Net ir pirkdama Smulkintą biokurą vidutiniškai [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. didesne kaina nei biokuro kaina rinkoje ir negaudama kompensacijos už dalį patirtų šilumos energijos gamybos sąnaudų, UAB „Vilniaus energija“, nepažeisdama 2011 m. Sutarties, negalėjo pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda ir pirkti iš kitų tiekėjų, pavyzdžiui, organizuoti naujo konkurso ir įsigyti Smulkinto biokuro naudingesnėmis sąlygomis. Sudariusi įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimą, UAB „Vilniaus energija“ net nesvarstė galimybės ieškoti kito ar kitų biokuro tiekėjų ir netgi negaudama kompensacijos už dalį patirtų šilumos gamybos sąnaudų, tęsė pirkimą iš First Opportunity OṺ. Tuo tarpu, kaip nurodyta nutarimo (257) pastraipoje, 2010 m. konkursą UAB „Vilniaus energija“ suorganizavo dar tebegaliojant 2004 m. Sutarčiai su First Opportunity OṺ, norėdama pasitikrinti konkurencijos sąlygas. Sudariusi įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimą su First Opportunity OṺ  tokios galimybės, nepažeisdama 2011 m. Sutarties, UAB  „Vilniaus energija“ jau neturėjo.
(493) Nesudariusi su First Opportunity OṺ susitarimo dėl įsipareigojimo Smulkintą biokurą tik iš First Opportunity OṺ, matydama situaciją rinkoje ir negaudama kompensacijos už dalį patirtų sąnaudų, UAB „Vilniaus energija“ būtų galėjusi organizuoti konkursą ar skelbiamas derybas, kuriose būtų galėję dalyvauti kiti biokuro tiekėjai, individualiai ar jungtinės veiklos pagrindu, siūlydami savo paslaugas UAB „Vilniaus energija“. Laimėję UAB „Vilniaus energija“ skelbtą konkursą, kiti ūkio subjektai galimai būtų turėję investuoti į gamybos pajėgumų plėtrą, tačiau tai būtų pakankamai įprasta praktika atitinkamoje rinkoje. Biokuro tiekėjai nurodė, kad paprastai gamybos pajėgumus steigia ar plečia, atsiradus pirkėjui, pavyzdžiui, laimėjus konkursą.
(494) LVAT 2009 m. spalio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, UAB „Libra Vitalis“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą, pažymėjo, kad „negali būti vienareikšmiškai atmesta, jei keitimosi informacija nebūtų buvę, bendrovių, kurios keitėsi informacija, rinkos dalys ar prekių kainos būtų buvusios kitokios. Tai, savo ruožtu, jau būtų realus poveikis konkurencijai. Tačiau akivaizdu, kad pateikti tiesioginių įrodymų, kokia būtų situacija, jei keitimosi informacija nebūtų buvę, taip pat koks galėtų būti atitinkamų susitarimų, suderintų veiksmų ar asociacijų sprendimų potencialus antikonkurencinis poveikis, yra praktiškai neįmanoma ir iš Konkurencijos tarybos to negali būti reikalaujama“. Šią poziciją LVAT palaikė ir 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, AB „Lietuvos draudimas“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą, pažymėdamas, kad Konkurencijos tarybos išvados, jog nesant tokio susitarimo, konkurencija atitinkamoje rinkoje būtų buvusi efektyvesnė pakako susitarimo ribojamam poveikiui konkurencijai atitinkamose rinkose ir pažeidimui įrodyti. Be to, LVAT nurodė, kad „reikalavimas pateikti visiškai konkrečius įrodymus, kokias rinkos dalis būtų užėmę pareiškėjai, jeigu nebūtų sudarę draudžiamo susitarimo, yra neprotinga ir neteisinga tais atvejais, kai įrodinėjamas potencialus neigiamas poveikis konkurencijai. Šiuo atveju pakanka objektyviais duomenimis pagrįstos pakankamai svarios prielaidos, kad toks poveikis yra labai tikėtinas[560].
(495) Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei į teisinį ir ekonominį UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimo kontekstą, yra pagrindas pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas dėl įsipareigojimo pirkti tik iš First Opportunity OṺ turėjo ar galėjo turėti reikšmingą neigiamą poveikį konkurencijai Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje. Šią išvadą, visų pirma, patvirtina First Opportunity OṺ padėtis atitinkamoje rinkoje, kuri nagrinėjamu laikotarpiu išliko stabili ir iš esmės nepasikeitė. First Opportunity OṺ išlaikė ženkliai didesnes gamybos apimtis nei jo konkurentai, t.y. išlaikė savo rinkos galią. Antra, UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimu uždaryta atitinkamos rinkos dalis buvo daugiau kaip 50 proc., o trukmė ilgesnė nei būdinga atitinkamoje rinkoje sudaromoms sutartims. Sudariusi susitarimą dėl įsipareigojimo pirkti Smulkintą biokurą tik iš First Opportunity OṺ, kaip patvirtino pati bendrovė, UAB „Vilniaus energija“ net nesvarstė pirkti iš kito ar kitų tiekėjų. Įvertinusi visa tai, kas paminėta, bei tai, kad konkurencijos taisyklėmis siekiama apsaugoti ne tik tiesioginius konkurentų arba vartotojų interesus, bet ir rinkos struktūrą, o kartu ir pačią konkurenciją[561], Konkurencijos taryba daro išvadą, kad jei UAB „Vilniaus energija“ nebūtų sudariusi susitarimo įsipareigojimo Smulkintą biokurą pirkti tik iš First Opportunity OṺ, konkurencija atitinkamoje rinkoje būtų buvusi efektyvesnė, kadangi kiti biokuro tiekėjai būtų turėję galimybę įeiti ir plėstis visoje Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje, o ne jos dalyje (iki 50 proc.). Įvertinus nutarimo (494) pastraipoje nurodytą LVAT praktiką, nėra pagrindo sutikti su First Opportunity OṺ argumentais, jog nustatant poveikį konkurencijai buvo būtina nustatyti konkrečius ūkio subjektus, kurių galimybės įeiti į atitinkamą rinką ir plėstis joje buvo apribotos. Pateikti konkrečius įrodymus, kokie ūkio subjektai būtų įėję į atitinkamą rinką, kokias rinkos dalis jie būtų užėmę, jei nebūtų susitarimo, nėra reikalinga, kadangi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimui konstatuoti nereikia įrodyti realaus poveikio.  
(496) SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymo gairių 18 punkto 2 dalyje įtvirtinta, kad, vertinant, ar susitarimas riboja konkurenciją tarp skirtingų prekės ženklų, nustatytina, ar susitarimas riboja realią ar potencialią konkurenciją, kuri egzistuotų, jei nebūtų nagrinėjamų apribojimų. Tam tikri ribojimai gali nepatekti į SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, jei nustatyti ribojimai yra objektyviai reikalingi tokio pobūdžio susitarimų egzistavimui. Panaikinti galimybę taikyti EB SESV 101 straipsnio 1 daliai galima tik remiantis objektyviais veiksniais, kurie nepriklauso nuo pačių įmonių, o ne subjektyviais požiūriais ir šalių savybėmis. Atliekant tokio pobūdžio vertinimą esminę reikšmę turi ne tai, ar sutarties šalys būtų sutikusios sudaryti mažiau ribojantį susitarimą, o tai, ar, atsižvelgiant į susitarimo pobūdį bei padėtį rinkoje, mažiau ribojantis susitarimas nebūtų buvęs sudarytas panašiomis sąlygomis.
(497) Konkurencijos taryba nustatė, kad rinkoje nėra vieningos vyraujančios praktikos, iš kelių biokuro tiekėjų vienam šilumos gamintojui pirkti biokurą yra naudinga dėl ekonominių, administravimo ar kitų priežasčių. Tyrimo metu gautų paaiškinimų ir duomenų iš šilumos gamintojų analizė rodo, kad didžiausias 2012 m. buvęs biokuro tiekėjų, tiekiančių vienam šilumos gamintojui, skaičius yra 20. Nors didžioji dalis biokurą naudojančių šilumos gamintojų (t. y. 15 iš 34 apklaustųjų[562]) teigė, kad vienas biokuro tiekėjas yra geriau nei keli, o priešingos nuomonės buvo 12 šilumos gamintojų, pagal faktinius duomenis nustatyta, jog penkis arba mažiau tiekėjų turėjo 22 iš 34 šilumos gamintojų, o 11 šilumos gamintojų 2012 m. naudojosi vieno tiekėjo paslaugomis[563]. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įsipareigojimas pirkti iš vieno tiekėjo nėra objektyviai reikalingas biokuro tiekimui ir šilumos gamintojo veiklai užtikrinti. Kai kurie šilumos gamintojai perka biokurą iš daugiau nei vieno biokuro tiekėjo. Viena iš pagrindinių to priežasčių – rizikos valdymas, kai vienas iš tiekėjų dėl tam tikrų nenumatytų aplinkybių negali pateikti biokuro laiku ar reikiamo jo kiekio. Šilumos gamintojui turint tik vieną biokuro tiekėją tokiais atvejais kiltų grėsmė šilumos gamintojo veiklos nepertraukiamumui, ypač šildymo sezono metu.
(498) Taigi darytina išvada, kad, kadangi įsipareigojimas pirkti iš vieno tiekėjo nagrinėjamu atveju nėra objektyviai reikalingas šilumos gamintojo veiklai vykdyti, o UAB „Vilniaus energija“ nesudarius įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimo su First Opportunity OṺ kiti paslaugų teikėjai būtų galėję konkuruoti visoje atitinkamoje rinkoje, yra pagrindas pripažinti, jog UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ, sudariusios įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimą, kuris turėjo ar galėjo turėti tikėtiną neigiamą poveikį konkurencijai, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.
10.2.2.5.  UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas turėjo poveikį šilumos kainoms
(499) Kaip nustatyta nutarimo 6 dalyje, UAB „Vilniaus energija“ iš First Opportunity OṺ perkamą biokurą naudoja šilumos ir elektros energijos (kogeneracija) gamybos ir centralizuoto tiekimo galutiniams vartotojams tikslais. UAB „Vilniaus energija“ patirtos išlaidos biokurui įtraukiamos į galutinę šilumos kainą centralizuotos šilumos vartotojams. Toliau Konkurencijos taryba vertina, kokia nagrinėjamu laikotarpiu faktiškai patirtų UAB „Vilniaus energija“ biokuro sąnaudų dalis buvo įtraukta į galutines šilumos kainas. Tai svarbu nustatant, ar UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas turėjo poveikį ir centralizuotos šilumos vartotojams.
10.2.2.5.1. Kuro sąnaudų įtraukimo į šilumos kainą tvarka
(500) Vadovaujantis nagrinėjamu laikotarpiu galiojusios Metodikos 121.2 ir 121.3 punktais, jei įmonės paskutinio mėnesio, einančio prieš galutinių šilumos kainų skaičiavimą, faktiškai pirkto kuro kaina yra žemesnė už šalies vidurkį, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma faktinė kaina. Šalies vidutinė (rinkos) atitinkamo kuro kaina apskaičiuojama kaip svertinis atitinkamo laikotarpio šilumos tiekėjų pirkto kuro kainos aritmetinis[564] vidurkis.
(501) Vertinant UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimo įtaką centralizuotos šilumos kainoms, svarbu tai, jog UAB „Vilniaus energija“ perkamo biokuro kainos turi reikšmingą įtaką formuojant biokuro kainų vidurkį dėl bendrovės perkamo biokuro kiekio ir užimamos rinkos dalies. Pavyzdžiui, 2011 m. UAB „Vilniaus energija“ svertas, skaičiuojant vidutinę šalies biokuro mišinio kainą, vidutiniškai sudarė 61 proc. 2012 m. – 52 proc.[565]
(502) UAB „Vilniaus energija“ mokama kaina už biokuro mišinį visą nurodytą laikotarpį buvo ženkliai didesnė nei kitų atitinkamoje geografinėje rinkoje veikiančių šilumos gamintojų už tą patį kurą mokamą kainą – UAB „Vilniaus energija“ biokuro mišinį iš First Opportunity OṺ visu laikotarpiu pirko vidutiniškai [KOMERCINĖ PASLAPTIS] Lt/tne arba beveik [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. brangiau nei kiti šilumos gamintojai (nutarimo (249) pastraipa). Ši kaina buvo įtraukta skaičiuojant vidutinę šalies biokuro mišinio kainą, kuri yra įtraukiama skaičiuojant galutines šilumos kainas vartotojams.
(503) Kadangi biokuras į UAB „Vilniaus energija“ kuro struktūrą įtrauktas tik nuo 2011 m. gegužės, visą 2009 m. rugpjūčio – 2011 m. balandžio (imtinai) laikotarpį[566], taip pat keturiais 2011 m. gegužės – 2013 m. gegužės laikotarpio mėnesiais visos UAB „Vilniaus energija“ faktiškai patirtos Smulkinto biokuro sąnaudos buvo įtrauktos į šilumos kainos skaičiavimus, t. y. buvo visa apimtimi kompensuotos. Netgi tais laikotarpiais, kada UAB „Vilniaus energija“ pirkto biokuro mišinio kaina viršijo vidutinę šalies biokuro mišinio kainą, tik dalis bendrovės patirtų biokuro sąnaudų nebuvo kompensuota. Lyginant vidutines šalies biokuro mišinio kainas su UAB „Vilniaus energija“ už biokuro mišinį mokėta suma, matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu[567] vidutiniškai nebuvo kompensuota [KOMERCINĖ PASLAPTIS] Lt/tne suma. Turint omenyje, kad vidutinė kaina, kurią nagrinėjamu laikotarpiu už biokuro mišinį mokėjo UAB „Vilniaus energija“, buvo [KOMERCINĖ PASLAPTIS] Lt/tne, vidutinė nekompensuota kainos dalis sudarė [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. vidutinių bendrovės biokuro mišinio sąnaudų už toną naftos ekvivalento.
(504) Iš to, kad dalis visų biokuro sąnaudų UAB „Vilniaus energija“ nebuvo kompensuota, RBB Economics daro išvadą, kad UAB „Vilniaus energija“ sąnaudų vidurkis atitiko kitų šilumos gamintojų sąnaudų vidurkį. Tokia išvada yra klaidinga dėl šių priežasčių. Visų pirma, kaip jau minėta, UAB „Vilniaus energija“ įtaka vidurkio skaičiavimui yra reikšminga. Be to, tai, kad vidurkis tapo mažesnis nei UAB „Vilniaus energija“ mokama kaina, rodo, kad padaugėjo kitų ūkio subjektų, biokurą perkančių pigiau nei UAB „Vilniaus energija“. Tai parodo ir tai, kad UAB „Vilniaus energija“ 2010 m. sausio – 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu biokurą pirko brangiausiai, lyginant su atitinkamoje rinkoje veikiančiais šilumos gamintojus.
(505) Taigi, didžioji dalis UAB „Vilniaus energija“ patiriamų biokuro išlaidų yra kompensuojama, t. y. įtraukiama į šilumos kainą galutiniams vartotojams. Tokiu būdu susiklosto situacija, kad UAB „Vilniaus energija“, sudariusi susitarimą dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo ir pirkdama biokurą ženkliai didesne kaina nei kiti Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje veikiantys šilumos gamintojai, perkelia išlaidas biokurui vartotojams, įtraukiant šias išlaidas į už šilumos energiją perkančių vartotojų mokamą galutinę kainą. Taigi, didesnė UAB „Vilniaus energija“ mokama kaina už biokurą, dėl įmonės perkamo didelio biokuro kiekio ir užimamos rinkos dalies, turi įtakos didesnėms vidutinėms šalies biokuro kainoms ir atitinkamai didesnėms galutinėms šilumos vartotojams taikomoms kainoms.
10.2.2.5.2. Vartotojų galimybės pasirinkti kitą šilumos gamintoją
(506) UAB „Vilniaus energija“ klientai (t. y. šilumos vartotojai) yra prie jos „pririšti“ ir iš esmės beveik visais atvejais privalo šilumą pirkti iš šio šilumos gamintojo. Šilumos perdavimo rinka yra specifinė dėl savo infrastruktūros – skirtingi šilumos tiekėjai, valdantys šilumos perdavimo tinklus, tiekia šilumą tam tikrose teritorijose išsidėsčiusiems vartotojams, tačiau išlieka vieninteliais tose teritorijose šilumos tiekėjais. Net ir didėjant šilumos kainai vartotojai, būdami prisijungę prie centralizuoto šildymo tinklų, turi neišvengiamai pirkti šilumos energiją iš UAB „Vilniaus energija“.
(507) Nors nuo centralizuoto šildymo sistemos atsijungti vartotojams galimybė yra, tačiau praktikoje tai yra sunkiai įgyvendinama ir faktiškai tokie atsijungimai yra pavieniai. UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojų skaičius didėja, tuo tarpu atsijungusių vartotojų yra vos keletas[568].
(508) Kaip nurodyta nutarimo (503) pastraipoje, beveik visos UAB „Vilniaus energija“ patiriamos biokuro išlaidos yra perkeliamos į galutinę šilumos kainą vartotojams. Todėl UAB „Vilniaus energija“ pagal susitarimą dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo pirkdama Smulkintą biokurą tik iš First Opportunity OṺ vidutiniškai [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. didesne kaina nei kiti šilumos gamintojai, galėjo daryti įtaką didesnėms šilumos kainoms dėl perkamo biokuro apimties ir užimamo rinkos dydžio (nutarimo (501) pastraipa).
(509) Apibendrindama tai, kas išdėstyta 10.2.2.5 dalyje, Konkurencijos taryba daro išvadą, kad UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimas turėjo poveikį šilumos vartotojams taikomoms galutinėms kainoms ir galėjo lemti didesnes šilumos kainos centralizuotos šilumos energijos vartotojams. Kadangi šilumos vartotojų atsijungimas nuo centralizuotos šilumos sistemos yra sudėtingas, ką patvirtina ir nedidelis faktiškai atsijungusių vartotojų skaičius, net ir didėjant šilumos kainoms, jie yra priversti naudotis UAB „Vilniaus energija“ teikiamomis paslaugomis. Todėl UAB „Vilniaus energija“ gali būti užtikrinta stabiliu vartotojų skaičiumi, t. y. stabilia paklausa, kuri nepriklauso nuo už šilumą mokamos kainos. Jeigu UAB „Vilniaus energija“ nebūtų įsipareigojusi pirkti biokuro tik iš First Opportunity OṺ, ji būtų turėjusi galimybę įsigyti biokuro iš kitų tiekėjų, kurių siūlomos biokuro kainos, kaip matyti iš nutarimo (249) pastraipoje, nagrinėjamu laikotarpiu buvo mažesnės nei First Opportunity OṺ, dėl ko ir galutiniams vartotojams taikomos kainos galėjo būti mažesnės.
10.2.2.6. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ argumentai dėl poveikio konkurencijai
10.2.2.6.1. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ argumentai
(510) UAB „Vilniaus energija“ nurodo, kad vertinant susitarimą su First Opportunity OṺ  pateikta adekvati analizė, kurios pagrindu būtų įvertinta, ar tikėtina, jog nesant įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo bendrovė nagrinėjamu laikotarpiu biokurą būtų pirkusi ne iš First Opportunity OṺ.  UAB „Vilniaus energija“ teigimu, net jeigu 2011 m. Sutartyje nebūtų buvę įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo, 2011 m. Sutartis būtų buvusi sudaryta su First Opportunity OṺ ir būtent iš jo bendrovė būtų pirkusi biokurą. First Opportunity OṺ buvo vienintelis tiekėjas, kuris norėjo ir galėjo, dalyvaudamas 2010 m. konkurse, užtikrinti tinkamą, bendrovės poreikius atitinkantį tiekimą.
(511) UAB „Vilniaus energija“ taip pat nurodo, kad konkurencija atitinkamoje rinkoje vyksta dėl galimybės užsitikrinti tam tikro pirkėjo paklausą, t.y. dalyvaujant konkursuose. Tačiau 2010 m. konkurse be First Opportunity OṺ kiti biokuro tiekėjai pasiūlymų nepateikė. Nėra aišku, kuriems tiekėjams dėl 2011 m. Sutarties buvo uždaryta rinka. 2011 m. Sutartis buvo sudaryta konkurencingos procedūros būdu ir dėl tiekimo UAB „Vilniaus energija“ galėjo varžytis visi, reikalavimus atitinkantys biokuro tiekėjai, tačiau 2010 m. konkursas parodė, kad tokių nebuvo. Tai, kad UAB „Vilniaus energija“ biokurą pirko tik iš First Opportunity OṺ yra natūrali ir akivaizdi konkurso procedūros pagrindu sudarytos sutarties pasekmė. Be to, bent keleto metų laikotarpiu po 2011 m. Sutarties sudarymo rinkoje taip ir neatsirado pakankamai stiprus tiekėjas, kuris būtų tapęs alternatyva First Opportunity OṺ ir būtų galėjęs užtikrinti viso bendrovei reikalingo biokuro tiekimą.
(512) UAB „Vilniaus energija“ nuomone, turėtų būti vertinama, ar yra tikėtina, jog UAB „Vilniaus energija“ būtų pirkusi iš kelių tiekėjų vienu metu, jei nebūtų įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo. Bendrovė pabrėžia, jog esminis aspektas, į kurį atsižvelgtina lyginant situacijas yra tai, ar pirkimas iš vieno tiekėjo bendrovei yra parankesnis pirkimo būdas nei pirkimas iš kelių tiekėjų vienu metu. UAB „Vilniaus energija“ pažymi, jog net ir nesant įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo, bendrovė vienu metu būtų pirkusi iš vieno tiekėjo ir nėra tikėtina, kad bendrovė būtų skelbusi papildomą konkursą.
(513) Šie argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, nagrinėjamo susitarimo poveikio konkurencijai vertinimas, neapima subjektyvių UAB „Vilniaus energija“ motyvų dėl parankesnio pirkimo būdo pasirinkimo. Tikslas yra įvertinti, ar konkurencija, įvertinus objektyvias teisinio ir ekonominio konteksto aplinkybes, atitinkamoje rinkoje tikėtina būtų buvusi efektyvesnė, jei UAB „Vilniaus energija“ nebūtų įsipareigojusi pirkti biokuro tik iš First Opportunity OṺ. Toks vertinimas nėra susijęs su tuo, kokį pirkimo būdą (pirkti iš vieno tiekėjo ar iš kelių) būtų ar nebūtų pasirinkusi UAB „Vilniaus energija“, o tai, kokias galimybes pirkti iš kitų tiekėjų turėjo UAB „Vilniaus energija“. Kaip paaiškinta nutarimo 10.1 dalyje, sudariusi su First Opportunity OṺ susitarimą dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo, UAB „Vilniaus energija“, negalėjo laisvai apsispręsti dėl biokuro pirkimo iš kito tiekėjo, nes tokiu atveju įmonei grėsė atsakomybė už 2011 m. Sutarties pažeidimą. Be to, bendrovė nurodė, jog niekada nėra vertinusi galimybės pirkti iš kelių tiekėjų[569]
(514) Kaip nurodyta nutarimo 10.2.1 dalyje, tai, kad 2011 m. Sutartis buvo sudaryta konkurso būdu nereiškia, kad tokia sutartis negali riboti konkurencijos ir pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio. Remiantis LVAT praktika, užtenka įvertinti, kad kiti tiekėjai būtų galėję konkuruoti dėl biokuro teikimo UAB „Vilniaus energija“, tačiau nėra būtina įrodyti, kad UAB „Vilniaus energija“ tikrai būtų pirkusi biokurą iš kito tiekėjo ar iš kelių tiekėjų. LVAT[570], pasisakydamas dėl to, ar Konkurencijos taryba turėjo surinkti įrodymus, patvirtinančius ne tik realią ir pakankamai tikėtiną galimybę, bet ir tikimybę, kad, nesant susitarimo, kiti ūkio subjektai būtų įėję į rinką, nurodė, kad nėra būtina įrodyti pagrįstą interesą dalyvauti atitinkamoje rinkoje, siekiant nustatyti, kad susitarimu gali būti apribota potenciali konkurencija. LVAT konstatavo, kad vertinant tai, kad pareiškėjai sudarė tokio pobūdžio susitarimą, kuriuo reikšmingai apribojo galimą konkurenciją, manytina, kad nesant tokio susitarimo, konkurencija atitinkamoje rinkoje būtų buvusi efektyvesnė. Tokios analizės pakako susitarimo ribojamam poveikiui konkurencijai atitinkamose rinkose ir pažeidimui įrodyti. Taigi, pakanka objektyviais duomenimis pagrįstos pakankamai svarios prielaidos, kad toks poveikis yra labai tikėtinas.
(515) Pažymėtina, kad rinkos uždarymo efektas gali pasireikšti net jei konkurentai nėra priversti išeiti iš rinkos – rinkos uždarymas gali būti ir situacija, kai kitiems ūkio subjektams yra sunku tęsti savo veiklą rinkoje arba kai jiems užkertamas kelias įeiti į rinką. Jei tarp UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ nebūtų buvęs sudarytas nagrinėjamas susitarimas, kiti biokuro tiekėjai būtų galėję konkuruoti dėl biokuro tiekimo visoje atitinkamoje rinkoje, o UAB „Vilniaus energija“ būtų turėjusi galimybes įsigyti biokurą iš kitų tiekėjų, todėl ir konkurencija atitinkamoje rinkoje būtų buvusi veiksmingesnė. Be to, ir First Opportunity OṺ, nesant susitarimo, būtų patyrusi didesnį konkurencinį spaudimą.
(516) Nagrinėjamo susitarimo kontekste ne tiek svarbu, ar potencialūs konkurentai veikia efektyviai ir ar išnaudoja visus savo pajėgumus. Visų pajėgumų išnaudojimas nereiškia, kad ūkio subjektai veikia efektyviai, be to, tai nepaneigia, kad jų galimybės plėstis rinkoje bei tiesiogiai konkuruoti su First Opportunity OṺ buvo ar galėjo būti reikšmingai apribotos nagrinėjamu susitarimu. Beveik visų turimų pajėgumų išnaudojimas nereiškia, kad biokuro tiekėjai nenorėtų plėsti savo pajėgumų, siekdami konkuruoti dėl paslaugų teikimo UAB „Vilniaus energija“.
(517) UAB „Vilniaus energija“ nuomone, neįvertinta didelė dalis paklausos šaltinių, kurie buvo prieinami kitiems biokuro tiekėjams. UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad yra nepagrįsta išvada, jog tiekėjų tarpusavio konkurencija vyksta tik 100 km spinduliu aplink Vilnių bei netinkamai apskaičiuotos ūkio subjektų užimamos dalys apibrėžtoje atitinkamoje rinkoje. Iš esmės panašius argumentus nurodė ir First Opportunity OṺ
(518) Visų pirma, kaip nustatyta nutarimo 9.3 dalyje, atitinkama geografinė rinka yra atstumas, apribotas 100 km keliais aplink UAB „Vilniaus energija“ didžiausią katilą. Siekiant nustatyti, ar UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas ribojo ar galėjo riboti konkurenciją atitinkamoje rinkoje, vertinamas poveikis būtent Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje. Nors geografinė rinka buvo apibrėžta 100 km spinduliu aplink UAB „Vilniaus energija“, tai iš esmės reiškia, jog geografinė rinka yra apibrėžta, kaip teritorija, kurioje labiausiai persidengia visų UAB „Vilniaus energija“ galinčių tiekti biokuro tiekėjų tiekimo atstumai. Apibrėžus rinką taip plačiai, kaip nurodo UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ tai lemtų, jog į vieną geografinę rinką patektų biokuro tiekėjai, kurie tarpusavyje nekonkuruoja, ir biokuro pirkėjai, kurie neturi bendrų potencialių tiekėjų. Tokiu atveju geografinėje rinkoje būtų tiekėjų, kurie negali tiekti UAB „Vilniaus energija“ ir pirkėjų, kuriems negalėtų tiekti First Opportunity OṺ. Toks apibrėžimas nepagrįstai išplėstų geografinės rinkos ribas ir nebūtų tinkamas vertinti susitarimo poveikį konkurencijai. Juolab kad bet kuriuo atveju, tiekėjas, veikiantis 100 km atstumu nuo UAB „Vilniaus energija“, tiekti UAB „Vilniaus energija“ negalėjo dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimo. Kaip nustatyta nutarimo 10.2.2.4 dalyje, UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas ribojo ar galėjo riboti konkurenciją Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje, nes kiti atitinkamoje rinkoje veikę ar galėję veikti ūkio subjektai laisvai galėjo konkuruoti tik dėl iki 50 proc. atitinkamos rinkos.
(519) First Opportunity OṺ taip pat nurodo, kad vertinant poveikį konkurencijai nebuvo atsižvelgta į tai, kad biokuras rinkoje parduodamas ir kitiems tiekėjams, kurie biokurą perparduoda, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad rinka kitiems tiekėjams buvo apribota. Vis dėlto, tokie biokuro tiekėjai negali konkuruoti su First Opportunity OṺ dėl tiekimo UAB „Vilniaus energija“, t.y. neturi galimybės konkuruoti toje atitinkamos rinkos dalyje, kurioje biokurą UAB „Vilniaus energija“ įsigyja išimtinai iš First Opportunity OṺ.
(520) Atsižvelgus į nutarimo 10.2.2.4 nurodytas aplinkybes, t.y. First Opportunity OṺ rinkos dalį, UAB „Vilniaus energija“ nuperkamą biokuro kiekį (daugiau negu 50 proc. atitinkamoje rinkoje parduodamo biokuro), UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimo faktinę trukmę, tokie First Opportunity OṺ argumentai nepaneigia, jog konkurencija atitinkamai rinkoje buvo ar galėjo būti apribota reikšmingai.
(521) First Opportunity OṺ nurodo, kad duomenys apie biokuro rinkos augimą ir dinamiką rodo, kad konkurencija nėra ribojama. Nepaisant to, kad atsirado naujų biokuro katilinių, kaip nustatyta nutarimo 10.2.2.1.2 tiek UAB „Vilniaus energija“ perkamo biokuro apimtis, tiek First Opportunity OṺ rinkos dalis 2010 m. – 2012 m. išliko stabili ir nesikeitė. Tai rodo, kad naujai statomos biokuro katilinės iš esmės neturėjo įtakos kitų biokuro tiekėjų galimybėms įeiti į atitinkamą rinką ir plėstis joje, nes kiti biokuro tiekėjai negalėjo konkuruoti dėl daugiau kaip 50 proc. atitinkamos rinkos.
10.2.2.6.2. RBB Economics atlikta analizė
(522) UAB „Vilniaus energija“ pasitelkti ekonomikos ekspertai RBB Economics nurodo, kad pirkėjas privalo ar yra skatinamas pateikti savo užsakymus vienam tiekėjui, pasrovinė rinka gali būti uždaroma konkuruojantiems ar potencialiems tiekėjams. Taigi vertikaliųjų susitarimų išimtinumo nuostata gali tapti kliūtimi įeiti į rinką ar joje plėstis. Tačiau, kaip nurodo RBB Economics, tinkamam ekonominiam įvertinimui yra svarbu, ar dėl išimtinumo pardavėjas įgyja (sustiprina) didelę rinkos galią, kuri gali būti naudojama pakenkiant pirkėjui ir galiausiai galutiniams vartotojams.
(523) RBB Economics teigimu, išimtinumas gali būti žalingas ir antikonkurencinis, kai dėl tokio išimtinio pirkimo rinkos konkurentai negali pasiekti reikiamos, efektyvumą užtikrinančios tiekimo apimties (masto ekonomijos), ir dėl to nuolatos silpnėja, būdami priversti mažinti savo tiekimo apimtis ir parduoti „per mažai“ biokuro, kas padidintų jų produkcijos vieneto savikainą. Taip pat teigiama, kad antikonkurencinis rinkos uždarymas yra labiau tikėtinas, kai masto ekonomijos reikšmė rinkoje yra svarbi.
(524) RBB Economics vertinimu, pirkėjo ir pardavėjo išimtinio tiekimo sutartis, kuri užkerta kelią pardavėjams konkuruoti tiekiant produktus šiam pirkėjui, gali paprasčiausiai lemti pirkimo/tiekimo struktūros pasikeitimą. Kitaip tariant, UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ sudarius išimtinio tiekimo sutartį, anot RBB Economics, First Opportunity OṺ turėjo sumažinti kitiems pirkėjams parduodamas biokuro apimtis, todėl kitiems konkuruojantiems pardavėjams padidėjo galimybės parduoti tokiems kitiems pirkėjams. Jeigu byloje ginčijama Sutartis lėmė First Opportunity OṺ konkurentų tiekiamo biokuro paklausos UAB „Vilniaus energija“ sumažėjimą, kurį tiksliai kompensavo First Opportunity OṺ tiekimo kitiems šilumos gamintojams atitinkamas sumažinimas, First Opportunity OṺ konkurentai neturėjo patirti neigiamo poveikio.
(525) Ekonominiame vertinime teigiama, kad rinkoje būta tam tikro pardavimų perskirstymo: biokuras, kurį nesant 2011 m. Sutarties, UAB „Vilniaus energija“ galėjo parduoti First Opportunity OṺ konkurentai, iš tikrųjų buvo parduotas First Opportunity OṺ tiesiogiai, tuo tarpu ekonominiu požiūriu nesvarbu, kuris gamintojas pardavė biokurą UAB „Vilniaus energija“ – First Opportunity OṺ ar jos konkurentai. Ekonominiame vertinime taip pat teigiama, kad tai, jog First Opportunity OṺ pirko susmulkintą biokurą iš mažesnių gamintojų už savikainai artimą kainą ir perparduodavo jį UAB „Vilniaus energija“ rodo, kad First Opportunity OṺ konkurentai greičiausiai nevykdė veiklos neproduktyviu mastu arba kad jų našumo galimybės nebuvo ribotos.
(526) Konkurencijos taryba nesutinka su RBB Economics nuomone, kad, pasirašius Sutartį, First Opportunity OṺ turėjo sumažinti kitiems pirkėjams parduodamo biokuro kiekius, kas suteikė galimybę kitiems biokuro tiekėjams (t. y. First Opportunity OṺ konkurentams) padidinti savo tiekiamo biokuro kiekius pastariesiems pirkėjams ir tiksliai kompensuoti galimybių tiekti UAB „Vilniaus energija“ nebuvimą. Visų pirma, UAB „Vilniaus energija“ buvo vienas pirmųjų First Opportunity OṺ biokuro pirkėjų[571]. Antra, 2011 m. Sutarties pasirašymo metu First Opportunity OṺ tiekė biokurą UAB „Vilniaus energija“ jau 5 metus. Tai reiškia, kad 2011 m. Sutarties pasirašymo tikslais First Opportunity OṺ neturėjo mažinti kitiems pirkėjams tiekiamo biokuro kiekių ir nukreipti savo pajėgumus į UAB „Vilniaus energija“, nes faktiškai First Opportunity OṺ veiklą pradėjo tiekdama biokurą UAB „Vilniaus energija“ ir plėsdamasi toliau, tiekiant kitiems pirkėjams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, būdama ne tik biokuro gamintoja, bet ir perpardavėja, pradėjusi tiekti naujam pirkėjui First Opportunity OṺ neprivalo mažinti pasiūlos kitiems pirkėjams – pakanka tik padidinti savo tiekėjų skaičių ar iš jų perkamo biokuro apimtis. Turint omenyje reikšmingą UAB „Vilniaus energija“ užimamą atitinkamos rinkos dalį ([KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. 2010 – 2012 m. laikotarpiu), net jeigu First Opportunity OṺ  turėtų visus turimus pajėgumus nukreipti į UAB „Vilniaus energija“ ir nutrauktų biokuro tiekimą visiems kitiems pirkėjams, UAB „Bionovus“ konkurentai galėtų konkuruoti tarpusavyje tik dėl [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. rinkos dalies.
(527) Nėra pagrindo sutikti ir su RBB Economics teiginiu, kad nesvarbu, ar biokurą UAB „Vilniaus energija“ tiekia First Opportunity OṺ, ar jos konkurentai. Kaip nurodyta nutarimo (520) pastraipoje, First Opportunity OṺ tiekėjai (t. y. ūkio subjektai, biokurą tiekiantys First Opportunity OṺ) yra potencialūs First Opportunity OṺ konkurentai, tačiau realiais konkurentais tapti jiems trukdo Sutartis. Galiojant Sutarčiai, potenciali konkurencija yra ribojama dėl to, kad potencialūs First Opportunity OṺ konkurentai neturi galimybės konkuruoti toje rinkos dalyje, kurioje biokurą UAB „Vilniaus energija“ įsigyja išimtinai iš First Opportunity OṺ.
(528) RBB Economics nepagrįstai teigia, kad tai, jog First Opportunity OṺ pirko susmulkintą biokurą iš mažesnių gamintojų už savikainai artimą kainą ir perparduodavo jį UAB „Vilniaus energija“ rodo, kad First Opportunity OṺ konkurentai greičiausiai nevykdė veiklos efektyviai arba kad jų našumo galimybės nebuvo ribotos. Vien tai, kad mažesni gamintojai turėjo galimybę arba parduoti biokurą First Opportunity OṺ už savikainai artimą kainą arba neparduoti biokuro išvis rodo, kad jų vykdoma veikla nėra produktyvi, o First Opportunity OṺ naudojasi savo rinkos galia (įgyta vykdant išimtinio tiekimo sutartį su UAB „Vilniaus energija“), siekdama sumažinti savo biokuro pirkimo sąnaudas.
(529) Pastebėtina, kad RBB Economics neginčija, kad Sutartis ribojo pardavimo UAB „Vilniaus energija“ galimybę. Žinant, kad UAB „Vilniaus energija“ užima reikšmingą rinkos dalį, esami ar potencialūs First Opportunity OṺ konkurentai galėjo konkuruoti tik dėl [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. rinkos dalies, o potencialūs konkurentai (įskaitant ir First Opportunity OṺ tiekėjus) neturėjo galimybės tiesiogiai konkuruoti su First Opportunity OṺ  dėl tiekimo UAB „Vilniaus energija.
(530) Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta šioje nutarimo dalyje, darytina išvada, jog nei UAB „Vilniaus energija“ ir jos pasitelkti ekonomikos ekspertai, nei First Opportunity OṺ nepateikė argumentų paneigiančių, jog konkurencija Vilniaus regiono Smulkinto biokuro tiekimo rinkoje buvo ar galėjo būti ribojama.
11. Susitarimo vertinimas pagal mažareikšmiškumo ir išimties kriterijus
11.1. UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas nėra mažareikšmio poveikio
(531) Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis numato, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis gali būti netaikomas ūkio subjektų sudarytiems susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos.
(532) Vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos, patvirtinimo“ (2004 m. gruodžio 9 d. redakcija) 4.2 punktu, vertikalieji susitarimai, sudaryti tarp ūkio subjektų, kurių kiekvieno atskirai užimama atitinkamos rinkos dalis neviršija 15 proc., dėl savo mažareikšmio poveikio laikomi kaip negalintys itin riboti konkurencijos[572].
(533)  Vertinant UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ padėtį Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje, pažymėtina, jog 2011 m. Sutartis, kurioje buvo numatytas įsipareigojimas biokurą pirkti tik iš First Opportunity OṺ, buvo sudaryta tarp ūkio subjektų, kurių kiekvienas užėmė daugiau nei 15 proc. atitinkamos rinkos tiek biokuro pirkimo, tiek tiekimo lygmenyse[573]. Taigi, UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas negali būti pripažintas kaip dėl savo mažareikšmio poveikio negalintis itin riboti konkurencijos.
11.2. Dėl Bendrosios išimties taikymo
(534) Konkurencijos įstatymo 6 straipsnis numato, kokioms sąlygoms esant susitarimams nėra taikomas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas draudimas. Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „Konkurencijos taryba turi teisę priimti teisės aktus ir nustatyti susitarimų grupes bei sąlygas, kuriomis susitarimas tenkina Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąlygas. Konkurencijos tarybos 2010 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 1S-140 (toliau – Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 1S-140) 1 punktas įtvirtina, kad „Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje numatyti draudžiami susitarimai, kurie negali paveikti Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio prekybos, tačiau tenkina kitas sąlygas, nustatytas Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos reglamentuose dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms susitarimų grupėms, su vėlesniais pakeitimais, laikomi tenkinančiais Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąlygas. Remiantis minėtu Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-140, vertikalaus pobūdžio susitarimai turėtų būti vertinami pagal toliau – Bendrosios išimties reglamentą.
(535) Remiantis Bendrosios išimties reglamento nuostatomis, bendroji išimtis yra taikoma tokiems vertikaliesiems susitarimams, kurie pakankamai pagrįstai gali būti laikomi atitinkančiais SESV 101 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas. Kaip pažymima, galima daryti prielaidą, kad jei rinkos dalis, tenkanti kiekvienai susitarimą sudariusių šalių neviršija 30 proc. atitinkamos rinkos, vertikalieji susitarimai, kuriuose nenumatyta tam tikros rūšies griežtų konkurencijos apribojimų, paprastai leidžia pagerinti gamybą arba platinimą ir dėl to yra palankūs vartotojams. Jeigu užimama rinkos dalis viršija 30 proc. ribą, negalima daryti prielaidos, kad vertikalieji susitarimai, kuriems taikoma Sutarties 101 straipsnio 1 dalis, dažniausiai teiks objektyvios naudos, dėl kurios pobūdžio ir apimties galėtų būti kompensuojama susitarimų daroma žala konkurencijai. Bendrosios išimties reglamento 3 straipsnyje numatyta, kad „bendroji išimtis taikoma susitarimams, kuriuose yra vertikaliųjų apribojimų, su sąlyga, kad tiekėjo rinkos dalis neviršija 30 % atitinkamos rinkos, kurioje jis parduoda sutartyje nurodytas prekes ar paslaugas, ir pirkėjo rinkos dalis neviršija 30 % atitinkamos rinkos, kurioje jis perka sutartines prekes ar paslaugas“. Bendrosios išimties reglamento 5 straipsnyje numatyta, kad „išimtis netaikoma jokiam tiesioginiam ar netiesioginiam įsipareigojimui nekonkuruoti, kurio galiojimo trukmė yra neribota arba ilgesnė nei penkeri metai. Tam, kad susitarimui būtų taikoma išimtis, jis turi tenkinti abi šias sąlygas. Šios nuostatos susijusios su tuo, kokio pobūdžio ir trukmės vertikaliesiems susitarimams ir kokioms rinkos dalių riboms esant taikoma bendroji išimtis, t. y. numatoma 30 proc. rinkos dalies riba bei nuostatos, kad Bendrosios išimties reglamentas netaikomas tiesioginiam ar netiesioginiam įsipareigojimui nekonkuruoti, sudarytam neribotam arba ilgesniam nei 5 metų terminui.
(536) Remiantis Vertikaliųjų apribojimų gairių 87 punktu, „tam, kad vertikaliajam susitarimui būtų galima pritaikyti bendrąją išimtį, ir teikėjo rinkos dalis rinkoje, kurioje jis parduoda pardavėjui sutarties produktus, ir pirkėjo rinkos dalis rinkoje, kurioje jis perka sutarties produktus, turi neviršyti 30 procentų.“
(537) Tiek UAB „Vilniaus energija“, tiek First Opportunity OṺ rinkos dalys, kaip nurodyta nutarimo 10.2.2.1.2 dalyje, Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkoje visais nagrinėjamo susitarimo galiojimo metais buvo reikšmingai didesnės nei 30 proc. Dėl šios priežasties bendroji išimtis pagal Bendrosios išimties reglamentą nagrinėjamam susitarimui negali būti taikoma, nepriklausomai nuo susitarimo trukmės.
11.3. Dėl atskirosios išimties taikymo
(538) Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu susitarimas nelemia susitariančiųjų šalių veiklos apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti ir nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje. SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymo gairių 34 punktas numato analogiškas sąlygas analizuojant susitarimą SESV 101 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Tam, kad būtų taikoma SESV 101 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis turi būti tenkinamos visos keturios kumuliatyvios sąlygos. Kai šios sąlygos tenkinamos, susitarimas gerina konkurenciją atitinkamoje rinkoje, nes sudaro sąlygas įmonėms pasiūlyti pigesnius ir geresnius produktus, kas kompensuoja galimą konkurenciją ribojantį poveikį. Remiantis Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi bei SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymo gairių 41 punktu, susitarimo šalys turi pareigą įrodyti, kad jų susitarimas tenkina atskirosios išimties sąlygas[574].
(539) Kaip nurodyta nutarimo 10.2.2.2.5 dalyje, UAB „Vilniaus energija“ sudarius įsipareigojimo pirkti Smulkintą biokurą tik iš First Opportunity OṺ susitarimą, kiti tiekėjai negalėjo įeiti ir plėstis reikšmingoje atitinkamos rinkoje dalyje –galimybę konkuruoti jie turėjo tik iki 50 proc. Šis ribojimas, lyginant su kitomis atitinkamoje rinkoje sudaromomis biokuro tiekimo sutartimis, truko pakankamai ilgą laiką. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad UAB UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas tenkina vieną iš būtinų sąlygų – „nesuteikia šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje“.
(540) Be to, UAB „Vilniaus energija“ mokama kaina už biokuro mišinį 2010 – 2013 m. buvo ženkliai didesnė nei kitų atitinkamoje geografinėje rinkoje veikiančių šilumos gamintojų už tą patį kurą mokamą kainą. Šios UAB „Vilniaus energija“ sąnaudos buvo įtrauktos į šilumos gamybos sąnaudas ir šilumos kainų skaičiavimą. Dėl UAB „Vilniaus energija“ perkamo biokuro apimties ir UAB „Vilniaus energija“ reikšmės skaičiuojant vidutines kainas, šios didesnės sąnaudos galėjo lemti didesnes kainas šilumos vartotojams. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad vartotojai iš susitarimo gavo papildomos naudos. Kadangi UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas netenkina bent vienos iš kumuliatyvių Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąlygų, yra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamam susitarimui negali būti taikoma atskiroji išimtis pagal Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį.
(541) First Opportunity OṺ nurodo du pagrindinius argumentus dėl atskirosios išimties taikymo nagrinėjamam susitarimui. Pirma, First Opportunity OṺ turėjo padaryti žymias investicijas tam, kad galėtų tiekti biokurą UAB „Vilniaus energija“. Antra, susitarimu buvo sukurta nauda vartotojams, nes UAB „Vilniaus energija“ Smulkintą biokurą naudojo vietoj brangesnių žaliavų šilumos gamybai, pavyzdžiui, iškastinio kuro, ir taip sumažino kainą vartotojams.
(542)  Atsakydama į First Opportunity OṺ paaiškinimus, Konkurencijos taryba pažymi, kad būtent First Opportunity OṺ turi pareigą įrodyti, kad egzistuoja visos keturios atskirosios išimties taikymui būtinos sąlygos[575]. Konkurencijos tarybos vertinimu, First Opportunity OṺ tokių įrodymų nepateikė.
(543) Remiantis Vertikaliųjų apribojimų gairių 146 punktu, „jeigu teikėjas vykdo konkrečiai susijusias investicijas, susitarimas nekonkuruoti arba privalomo kiekio nustatymas investicijų nuvertėjimo laikotarpiu paprastai tenkina 101 straipsnio 3 dalies sąlygas“. Vis dėlto, remiantis tų pačių gairių 107 punktu, turi būti įvykdyta nemažai sąlygų, kol rizika, kad investicijos bus nepakankamos, netapo reali arba akivaizdi.
(544) Kaip nurodoma Vertikaliųjų apribojimų gairių 107 punkte, pirmiausia investicijos privalo būti konkrečiai susijusios. Teikėjo investicijos yra laikomos konkrečiai susijusiomis, kai, pasibaigus sutarčiai, teikėjas negali jų panaudoti tiekdamas kitiems klientams, o tik gali jas parduoti patirdamas nemažą nuostolį. Vertikaliųjų apribojimų gairių 146 punkte nurodoma, kad konkrečiai susijusios investicijos galėtų būti, pavyzdžiui, tiekėjo montuojama arba pritaikoma įranga, kai ši įranga po to gali būti panaudota tik tam tikram pirkėjui skirtoms sudedamosioms dalims gaminti. Taip pat tai privalo būti ilgalaikės investicijos, kurios neatsiperka per trumpą laiką. Trečia, investicijos turi būti asimetrinės, t. y. viena sutarties šalis investuoja daugiau negu kita šalis. Kai šios sąlygos yra tenkinamos, paprastai esama pakankamo pagrindo taikyti vertikalųjį apribojimą tokiu laikotarpiu, kiek trunka investicijų nuvertėjimas. First Opportunity OṺ nenurodė, kokias konkrečiai su paslaugų teikimu UAB „Vilniaus energija“ investicijas padarė. Iš First Opportunity OṺ Konkurencijos tarybai pateiktų paaiškinimų, First Opportunity OṺ galėjo investuoti į techniką, reikalingą biokurui smulkinti ir pervežti. Vis dėlto, tokios investicijos negali būti laikomos konkrečiai susijusios su paslaugų teikimu UAB „Vilniaus energija“, kadangi First Opportunity OṺ gali panaudoti ją tiekdamas biokurą kitiems klientams arba gali parduoti.
(545) Remiantis SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymo gairių 83 - 85 punktais, tam, kad būtų pagrįsta, jog dėl susitarimu padidinto efektyvumo vartotojai gavo papildomos naudos, turi būti įrodyta, kad susitarimo nauda turi bent jau kompensuoti vartotojams faktinį ar galimą neigiamą susitarimo poveikį. Jei vartotojams dėl susitarimo blogiau, ši sąlyga nėra tenkinama. Kaip nurodyta nutarimo 10.2.2.5.1 dalyje, UAB „Vilniaus energija“ patirtos Smulkino biokuro įsigijimo sąnaudos buvo įtrauktos į galutines šilumos vartotojams taikomas kainas. Kadangi UAB „Vilniaus energija“ Smulkintą biokurą pirko vidutiniškai [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. brangiau nei kiti šilumos gamintojai, atsižvelgus į UAB „Vilniaus energija“ perkamą biokuro kiekį ir įmonės svarbą nustatant vidutines biokuro kainas, įtraukiamas skaičiuojant kainas šilumos vartotojams, UAB „Vilniaus energija“ susitarimas su First Opportunity OṺ galėjo turėti įtakos didesnėms šilumos kainoms. Tuo tarpu First Opportunity OṺ nepagrindė, kad vartotojai gavo naudos būtent dėl to, kad UAB „Vilniaus energija“ pirko Smulkintą biokurą išimtinai iš First Opportunity OṺ.
(546) Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimui dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo taikyti Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimties.
12. Dėl kitų UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ argumentų
12.1. Dėl tyrimo nutraukimo Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu
(547) UAB „Vilniaus energija“ kartu su paaiškinimais apie atliktą tyrimą pateikė prašymą nutraukti tyrimą Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra patvirtinant UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojimus. Bendrovė nurodo, kad įsipareigotų ateityje nesudaryti ilgesnių kaip 1 metų trukmės biokuro pirkimo sutarčių tuo atveju, jei bendrovė, esant atitinkamoms aplinkybėms ir teisės aktuose numatytiems pagrindams, biokurą įsigytų ne per energijos išteklių biržą.
(548) Teikdama argumentus dėl tyrimo nutraukimo, UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad susitarimas dėl įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo reikšmingai konkurenciją galėjo apriboti tik esant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, kad tiekėjams nebūtų egzistavę pakankamai paklausos šaltinių. Įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimai savo esme nėra žalingi ir nekelia grėsmės konkurencijai, o nagrinėjamas susitarimas nepadarė žalos nei vartotojams, nei kitiems biokuro tiekėjams, nes jie turėjo pakankamai paklausos šaltinių.
(549) First Opportunity OṺ 2015 m. liepos 30 d. pateikė prašymą dėl tyrimo nutraukimo Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. First Opportunity OṺ nurodė, kad bendrovė geranoriškai nutraukė, Konkurencijos tarybos nuomone, konkurenciją potencialiai ribojančius veiksmus, 2013 m. gegužės 31 d. susitarimu panaikindama 2011 m. Sutarties 6.1 punktą. Bendrovė taip pat nurodė, kad jos veiksmai nepadarė esminės žalos konkurencijai, nes Pranešime apie atliktą tyrimą pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad bendrovės veiksmai padarė esminės žalos konkurencijai. Šiuos argumentus bendrovė grindžia tuo, kad 2 metų ir 4 mėnesių susitarimo trukmė nėra pagrindas pripažinti, kad buvo padaryta esminė žala, nagrinėjamas pažeidimas nėra konkurencijos apribojimas pagal tikslą, o tariamo pažeidimo padariniai nėra įrodyti: nėra įrodyta, kad 2011 m. Sutarties 6.1 punktas būtų turėjęs kokios nors realios įtakos First Opportunity OṺ potencialiems ar realiems klientams, nėra nurodyta nė vieno ūkio subjekto, kurio galimybės konkuruoti buvo apribotos.
(550) First Opportunity OṺ nurodė, kad įsipareigotų nesudaryti jokių susitarimų, kuriais First Opportunity OṺ biokuro pirkėjai įsipareigotų pirkti biokurą tik iš First Opportunity OṺ.
(551) Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad Konkurencijos taryba priima nutarimą nutraukti tyrimą, jeigu yra tenkinamos tokios sąlygos:
(a)  veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams;
(b)  ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus;
(c)  ūkio subjektas, įtariamas įstatymo pažeidimu pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje.
(552) LVAT praktikoje yra nurodęs, kad jei nėra tenkinama bent viena iš sąlygų, Konkurencijos taryba neįgyja teisės nutraukti tyrimo Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu[576].
(553) Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konkurencijos įstatymo tikslas yra saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Šią nuostatą detalizuoja Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis, draudžiantis susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją ar kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Taigi, Konkurencijos taryba, taikydama Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktą, turi įvertinti, ar ūkio subjekto veiksmai, be kita ko, nepadarė esminės žalos Konkurencijos įstatymo saugomai sąžiningai konkurencijai. LVAT yra išaiškinęs, kad esminės žalos įstatymo saugomiems interesams padarymas yra vertinamoji sąlyga ir jos buvimas turi būti konstatuojamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes[577]
(554) Konkurencijos taryba nutarimo 10.1.1 dalyje nustatė, kad UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ buvo sudariusios įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimą. Nutarimo 10.2.2.2.5 dalyje nustatyta, kad dėl šio susitarimo kiti esami ar potencialūs Vilniaus regiono Smulkinto biokuro atitinkamos rinkos dalyviai, galėjo konkuruoti tik dėl iki 50 proc. atitinkamos rinkos 2010-2012 m., nes UAB „Vilniaus energija“ daugiau kaip 50 proc. Smulkinto biokuro atitinkamoje rinkoje pirko pagal įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimą. Nutarimo 10.2.2.3 dalyje nustatyta, kad UAB  „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas truko 2 metus ir 4 mėnesius, tai yra ilgiau nei vidutiniškai atitinkamoje rinkoje sudaromos biokuro tiekimo sutartys. Nutarimo 10.2.2.4 dalyje nustatyta, kad dėl nagrinėjamo susitarimo First Opportunity OṺ išlaikė reikšmingai didesnes tiekimo apimtis nei kiti biokuro tiekėjai atitinkamoje rinkoje, o tai, remiantis Vertikaliųjų apribojimų gairių 97 punktu, atsižvelgus ir į kitas nutarime nustatytas aplinkybes, sudaro pagrindą pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ susitarimas turėjo ar galėjo turėti pastebimą neigiamą poveikį konkurencijai. Be to, kaip nustatyta nutarimo 10.2.2.5 dalyje, nagrinėjamas susitarimas turėjo poveikį šilumos vartotojams taikomoms kainoms.  
(555) Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų turinį ir tikslus, Konkurencijos taryba daro išvadą, kad tyrimas dėl UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimams negali būti nutrauktas Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Sudariusios susitarimą, kuris ribojo ar galėjo pastebimai riboti konkurenciją Vilniaus regiono Smulkinto biokuro tiekimo rinkoje ir kuris turėjo poveikį vartotojams taikomoms šilumos kainoms, UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ veiksmai padarė esminės žalos konkurencijos įstatymo saugomai sąžiningai konkurencijai. Kadangi nėra tenkinama viena iš būtinų Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto sąlygų, nėra pagrindo vertinti UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ siūlytų įsipareigojimų turinio ir jų atitikties kitoms Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatoms.
12.2. Dėl bylos stabdymo
(556) First Opportunity OṺ posėdžio Konkurencijos taryboje metu pateikė prašymą stabdyti Konkurencijos tarybos sprendimo priėmimą šioje byloje tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas LVAT nagrinėjamoje byloje dėl Konkurencijos tarybos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo „Dėl susitarimų pinigų tvarkymo paslaugų rinkoje atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Konkurencijos taryba pripažino UAB „G4S Lietuva“ pažeidusia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimus ir skyrė bendrovei baudą už tai, kad bendrovė sudarė įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimus ir taip apribojo ar galėjo reikšmingai apriboti konkurenciją atitinkamose pinigų tvarkymo ir tiesioginio inkasavimo rinkose.
(557) Šioje byloje UAB „G4S Lietuva“ buvo pateikusi prašymą Konkurencijos tarybai tyrimą nutraukti Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau Konkurencijos taryba, įvertinusi, kad UAB „G4S Lietuva“ veiksmai padarė esminės žalos Konkurencijos įstatymo saugomai sąžiningai konkurencijai, įsipareigojimų patvirtinti negalėjo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB „G4S Lietuva“ skundą dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, 2015 m. spalio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5120-463/2015 UAB „G4S Lietuva“ skundą tenkino, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Konkurencijos taryba ir UAB „G4S Lietuva“ šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė LVAT.
(558) Atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs ir apskųstas LVAT, taip pat į tai, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas yra susijęs su kitais ūkio subjektais ir kitomis faktinėmis aplinkybėmis, Konkurencijos taryba neturi pagrindo stabdyti sprendimo priėmimo dėl UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ.
13. Dėl atsakomybės taikymo UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ
(559) Kaip matyti iš aukščiau nutarime išdėstytų aplinkybių, First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ sudarė susitarimą, kad UAB „Vilniaus energija“ pirks biokurą tik iš First Opportunity OṺ. Susitarimas buvo įtvirtintas 2011 m. sausio 18 d. sudarytoje sutartyje, 6.1. punkte, ir turėjo galioti5 metų laikotarpį, tačiau Konkurencijos tarybai pradėjus tyrimą, 2013 m. gegužės 31 d. minėtas 6.1 punktas buvo panaikintas. Minėtas susitarimas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi pagal savo poveikį ribojo ar galėjo riboti konkurenciją.
(560) Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sankcijos ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo. Iki 2011 m. gegužės 3 d. Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalis numatė trejų metų patraukimo atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus terminą. Nuo minėtos datos[578] Konkurencijos įstatymas numato[579], kad sankcijos ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos.
(561) Konkurencijos taryba nustatė, kad šiuo atveju nagrinėjamas susitarimas truko bent nuo 2011 m. Sutarties pasirašymo, t. y. 2011 m. sausio 18 d., iki Sutarties 6.1. straipsnio panaikinimo, t. y. 2013 m. gegužės 31 d.
(562) Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ atžvilgiu Konkurencijos įstatyme numatytas patraukimo atsakomybėn terminas nėra suėjęs. Vertinant, ar UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ gali būti patrauktos atsakomybėn, pastebėtina, kad atsakomybė už konkurencijos taisyklių pažeidimus taikoma nepriklausomai nuo kaltės formos, ypač jei nustatyta, kad ūkio subjektas aktyviai dalyvavo susitarime. Nagrinėjami ūkio subjektai atliko aktyvius veiksmus, susijusius su draudžiamo susitarimo dėl biokuro išimtinio pirkimo sudarymu ir įgyvendinimu, todėl teigtina, kad jie turėjo žinoti, kad jų atliekami veiksmai yra antikonkurencinio pobūdžio. Dėl First Opportunity OṺ atsakomybės taip pat pažymėtina, kad kadangi šis ūkio subjektas perėmė UAB „Bionovus“ teises ir įsipareigojimus (nutarimo 1.1. dalis), toliau vertinama First Opportunity OṺ atsakomybė[580].
(563) First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad Konkurencijos taryba delsė atlikti tyrimą, kadangi VKEKK kreipėsi dėl šių ūkio subjektų veiksmų 2010 m., o Konkurencijos taryba tuo metu nepradėjo tyrimo, todėl Konkurencijos taryba turėtų į tai atsižvelgti vertindama ūkio subjektų atsakomybę (ar jos dydį). Vis dėlto nėra pagrindo sutikti su šiais argumentais. Pažymėtina, kad šiuo atveju Konkurencijos taryba nagrinėja pažeidimą, kurio pradžia laikytina First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ sutartis, sudaryta 2011 m. sausio 18 d., t. y. vėliau, nei VKEKK kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Taigi, VKEKK kreipimosi metu nebuvo objektyvaus pagrindo Konkurencijos tarybai įtarti apie galimai esantį susitarimą dėl išimtinio biokuro tiekimo.
(564) UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad ji apskritai objektyviai negalėjo adekvačiai numatyti ir įvertinti situacijos sudarydama Sutartį (bent jau protingomis, adekvačiomis ir ūkinės veiklos vykdymo kontekste pateisinamomis sąnaudomis). UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad ji biokuro pirkimo veiklos kontekste sąžiningai ir pagrįstai vadovavosi VKEKK skelbiamais viešais duomenimis apie biokuro rinką, pagal kuriuos biokuro rinka buvo vertinama ir analizuojama kaip nacionalinė, buvo skelbiamos visai Lietuvai (ne atskiriems, 100 km apribotiems geografiniams regionams) bendros vidutinės rinkos kainos ir pan. Teigė, kad viešai prieinami duomenys rodė, jog biokuro rinka nuolat plėtėsi, joje vis daugėjo paklausos šaltinių bei manė, kad tiekėjai turi tiekimo alternatyvų ir už Lietuvos ribų.
(565) Dėl šių argumentų pažymėtina, kad tai, jog ūkio subjektas teisiniu požiūriu klaidingai kvalifikavo savo veiksmus, kuriais grindžiamas pažeidimas, nėra pagrindas atleisti nuo baudos, jeigu jis negalėjo nesuvokti, kad tokie jos veiksmai yra antikonkurencinio pobūdžio[581].
(566) Vertikaliųjų apribojimų reglamentas numatė bendrosios išimties taikymą susitarimams, kuriuose yra nurodyta, kad įsipareigojimas pirkti produktą iš vieno tiekėjo, kai tiekėjo ir pirkėjo rinkos dalys viršija 30 proc. gali būti pripažintas konkurencijos teisės pažeidimu.
(567) Taip pat 2010 m. Vertikaliųjų apribojimų gairėse[582] (kurios yra viešas dokumentas) yra išsamiai nurodoma, kokiais atvejais įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimai laikomi ribojančiais konkurenciją, kokią žalą konkurencijai gali sukelti tokio pobūdžio susitarimai, kokia schema taikoma vertinant šių susitarimų poveikį konkurencijai, kokie teisiniai ir ekonominiai kriterijai reikšmingi šiam vertinimui.
(568) 2010 m. Vertikaliųjų apribojimų gairių[583] 133 punkte įtvirtinama, jog „[l]abiau tikėtina, kad įsipareigojimai pirkti iš vieno tiekėjo paskatins antikonkurencinį rinkos apribojimą tuo atveju, kai juos prisiima dominuojančios įmonės.“. 2010 m. Vertikalių apribojimų gairių 140 punkte, be kita ko, nurodoma: „Jeigu įmonė yra dominuojanti, net dėl nedidelės įsipareigojimu susietos rinkos dalies gali atsirasti didelis antikonkurencinis poveikis[584].
(569) UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ, veikdamos atitinkamoje rinkoje, negalėjo nesuvokti, kad užima reikšmingą rinkos dalį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pati UAB „Vilniaus energija“ nuomonėje dėl tyrimo išvadų pažymėjo, kad ji vadovavosi ir ta aplinkybe, kad 2010 m., sulaukusi VKEKK kreipimosi su prašymu ištirti biokuro tiekimo rinkoje pasireiškiančius konkurencijos ribojimus, Konkurencijos taryba nepradėjo galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo (bei pateikė nuorodą į viešai prieinamą 2010 m. VKEKK ataskaitą)[585]. Pastebėtina, kad VKEKK minėtoje ataskaitoje viešai nurodė, kad ji kreipėsi dėl galimų konkurencijos ribojimų, kylančių dėl įmonių stiprių pozicijų rinkoje:
2010 metais Komisija kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama įvertinti biokuro, kaip išteklių šilumos gamybai, rinkoje ūkio subjektų galimą dominavimą ir daromą vienpusę lemiamą įtaką konkurentams bei jos produkto pirkėjams. Komisijos nuomone, susidariusi padėtis vertikaliai susijusiose įmonėse vertintina dėl galimo jungtinio dominavimo. Tai pačiai grupei priklausančių įmonių užimamos rinkų dalys (dominuojanti rinkos dalis Biokuro rinkoje ir artima dominuojančiai Šilumos rinkoje), galimybės perkelti įtaką iš vienos rinkos į kitą rinką, ilgalaikiai kontraktai, galimas skaidrumo kainodaroje trūkumas, skirtingas rinkų reguliacinis režimas sudaro prielaidas pasinaudoti įtaka, riboti konkurenciją, didinti kainas ir neužtikrinti šilumos tiekimo mažiausiomis sąnaudomis vartotojams.“[586].
(570) Taigi, UAB „Vilniaus energija“ bei First Opportunity OṺ[587] žinojo, kad jas VKEKK identifikavo kaip užimančias itin reikšmingas rinkos dalis (pažymėtina, kad minėtoje VKEKK ataskaitos dalyje nėra nurodomi konkretūs ūkio subjektai – taigi, abi įmonės akivaizdžiai suprato, kad jos yra laikomos turinčiomis itin reikšmingas rinkos dalis).
(571) Pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad reikia vertinti ūkio subjekto galimybes suvokti ir kontroliuoti savo sudaromų sutarčių poveikį konkurencijai[588]. Atitinkamai, iš aukščiau šioje dalyje nurodytų aplinkybių matyti, kad abu ūkio subjektai negali pagrįstai teigti, jog objektyviai negalėjo suvokti, kad užėmė reikšmingas rinkos dalis, o jų susitarimas dėl išimtinio biokuro pirkimo gali riboti konkurenciją reikšmingoje rinkos dalyje.
(572) Ūkio subjektai turi įvertinti riziką, ar jų veiksmai nepažeidžia konkurencijos taisyklių. Kaip yra nurodęs LVAT:
„pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. [589].
(573) Tai, kad VKEKK savo funkcijoms atlikti gali kitaip apibrėžti nagrinėjamą teritoriją savaime nereiškia, kad tai laikytina atitinkama rinka Konkurencijos įstatymo prasme, Konkurencijos tarybai nagrinėjant konkrečią situaciją.  Ūkio subjektų nurodyti argumentai neatleidžia jų nuo pareigos elgtis pagal teisės aktų reikalavimus, įskaitant ir Konkurencijos įstatymo nuostatas.
(574) UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad ji jokiu būdu neturėjo motyvo riboti konkurenciją. Tačiau pažymėtina, kad subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės[590]. Be to, tyčia nėra būtinas draudžiamo susitarimo sudėties elementas. Dėl neatsargumo daromas pažeidimas neatleidžia nuo sankcijos[591].
(575) Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta aukščiau šioje dalyje, nėra pagrindo sutikti su First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ nuomone, kad atsakomybė dėl jų nurodytų priežasčių turėtų būti šalinama (ar mažinama).
14. Sankcijos
(576) Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Šio įstatymo 37 straipsnyje išdėstyti baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo principai – skiriant baudas ūkio subjektams atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui bei ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę.
(577) Baudos dydis nustatomas vadovaujantis Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 „Dėl Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Baudų dydžio nustatymo aprašas), kurio 4 punkte nustatyta, kad už draudžiamą susitarimą ūkio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais: pirmiausia apskaičiuojamas bazinis baudos dydis, vėliau bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas.
14.1. Bazinis baudos dydis
(578) Vadovaujantis Baudų dydžio nustatymo aprašo 4 punktu, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Jeigu ūkio subjektas neturi pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas ir pažeidimo trukmę.
14.1.1. Pardavimų vertė
(579) Baudų dydžio nustatymo aprašo 5 punktas nustato, kad pardavimų vertė paprastai nustatoma pagal paskutinių vienerių ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkinių metų pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų.
(580) Nagrinėjamu atveju First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ sudarė draudžiamą susitarimą visą UAB „Vilniaus energija“ veikloje naudojamą biokurą pirkti tik iš First Opportunity OṺ. Todėl, skaičiuojant baudą First Opportunity OṺ, pardavimų vertė turėtų būti nustatoma remiantis šio ūkio subjekto pajamomis, gautomis už biokuro tiekimą Vilniaus regione per paskutinius vienerius dalyvavimo darant pažeidimą ūkinius metus, t. y. 2012 m.[592].
(581) UAB „Vilniaus energija“ užsiima šilumos gamybos veikla. Atitinkamai, skaičiuojant baudą UAB „Vilniaus energija“, pardavimų vertė nustatoma remiantis UAB „Vilniaus energija“ pajamomis, gautomis iš šilumos pardavimo vartotojams pirkimo-pardavimo ribose per paskutinius vienerius dalyvavimo darant pažeidimą ūkinius metus, t. y. 2012 m.
(582) UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad jei baudos dydžiui skaičiuoti būtų remiamasi UAB „Vilniaus energija“ pajamomis, gautomis iš šilumos pardavimo vartotojams pirkimo-pardavimo ribose, tiekėjas ir pirkėjas būtų traktuojami skirtingai: tiekėjo atveju būtų skaičiuojamos tik jo pajamos, susijusios su pažeidimo dalyku esančia preke, o pirkėjo bauda būtų skaičiuojama tiek nuo pažeidimo dalyku tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių pajamų, tiek nuo, UAB „Vilniaus energija“ nuomone, visiškai nesusijusių pajamų. Teigė, kad ji biokurą naudoja šilumos gamyboje, o bauda būtų skaičiuojama nuo VKEKK reguliuojamų pagal teisės aktus (įtrauktinų į nustatomas šilumos kainas) visų UAB „Vilniaus energija“ pajamų iš šilumos tiekimo, kurios apima ir kitų kuro rūšių naudojimą bei tiek kintamąsias, tiek pastoviąsias sąnaudas.
(583) Dėl šių UAB „Vilniaus energija“ argumentų pažymėtina, kad galutinė vartotojams taikoma šilumos energijos kaina yra apskaičiuojama pagal visas naudojamas kuro rūšis. Taigi, šiuo atveju Smulkinto biokuro, dėl kurio išimtinio pirkimo UAB „Vilniaus energija“ susitarė su First Opportunity OṺ, kaina darė įtaką šilumos kainai galutiniams vartotojams. Tai, kad biokuro kaina sudaro tik dalį šilumos kainos, nereiškia, kad reikėtų išskaičiuoti kokias nors pajamų dalis, įskaitant, pajamų, kurios reguliuojamos teisės aktų. ESTT praktikoje pripažįstama, kad nėra pagrindo iš pajamų išskaičiuoti kokius nors gamybos kaštus. Visuomet galutiniame produkte esama kaštų, kurių gamintojas nekontroliuoja[593]. Be to, ESTT yra pripažinęs, kad, pavyzdžiui, esant draudžiamam susitarimui dėl cemento, nėra pagrindo išskaičuoti iš cemento pardavimo pajamų cemento transportavimo bei maišų kaštų[594]. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su nuomone, kad šiuo atveju įmonės būtų traktuojamos skirtingai, kadangi abiejų įmonių atžvilgiu skaičiuojamos pajamos, gautos iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų.
14.1.2. Pažeidimo pavojingumas
(584) Remiantis Baudų dydžio nustatymo aprašo 10 punktu, baudos dydis už pažeidimo pavojingumą apskaičiuojamas atsižvelgiant į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobūdis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas, ir kitas aplinkybes.
(585) Vertinant pažeidimo pavojingumą, pirmiausiai pažymėtina tai, jog šiuo atveju nagrinėjamas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus pažeidžiantis vertikalaus pobūdžio susitarimas dėl išimtinio biokuro mišinio pirkimo, t. y. nagrinėjamu susitarimu UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo pirkti biokuro mišinį tik iš First Opportunity OṺ. Dėl šio susitarimo buvo padidintos patekimo į Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinką ir/ar plėtimosi joje kliūtys. Dėl šių susitarimų neigiamas poveikis (realus ar tikėtinas) buvo tiek pačiai rinkos struktūrai, tiek rinkoje veikiančių ar galinčių veikti ūkio subjektų galimybėms patekti į rinką ir joje plėstis.
(586) UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad pažeidimas turėtų būti laikomas kaip nesunkus. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamas susitarimas buvo sudarytas tarp ūkio subjektų, užimančių stiprias pozicijas tiek biokuro pirkimo, tiek biokuro tiekimo lygmenyse atitinkamoje rinkoje. Dėl šio susitarimo konkurencija buvo ar galėjo būti apribota reikšmingoje Vilniaus regiono Smulkinto biokuro rinkos dalyje – kiti tiekėjai galėjo konkuruoti tik iki 50 proc. atitinkamos rinkos 2010-2012 m. Dėl šių susitarimų neigiamas poveikis (realus ar tikėtinas) buvo tiek pačiai rinkos struktūrai, tiek rinkoje veikiančių ar galinčių veikti ūkio subjektų galimybėms patekti į rinką ir joje plėstis.
(587) Be to, nagrinėjamas susitarimas turėjo poveikį šilumos vartotojams taikomoms galutinėms kainoms ir galėjo lemti didesnes šilumos kainos centralizuotos šilumos vartotojams. Kadangi šilumos vartotojų atsijungimas nuo centralizuotos šilumos yra sudėtingas. Jeigu UAB „Vilniaus energija“ nebūtų įsipareigojusi pirkti biokuro tik iš First Opportunity OṺ, ji būtų turėjusi galimybę įsigyti biokuro pigiau. Atitinkamai, galutiniams vartotojams taikomos šilumos kainos būtų galėjusios būti mažesnės.
(588) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrįsta First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ už pažeidimo pavojingumą nustatyti 10 proc. nuo pajamų dalies, nurodytos nutarimo 14.1.1. dalyje , dydį.
14.1.3. Pažeidimo trukmė
(589) Vadovaujantis Baudų dydžio nustatymo aprašo 12 punktu, siekiant atsižvelgti į kiekvieno ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, apskaičiuota baudos dydžio, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, suma dauginama iš ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus. Trumpesnis nei šešių mėnesių laikotarpis laikomas puse metų; ilgesnis už šešis mėnesius, bet trumpesnis už metus laikotarpis laikomas metais.
(590) Tarp First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ sudarytas draudžiamas susitarimas dėl biokuro išimtinio pirkimo faktiškai truko bent nuo 2011 m. Sutarties pasirašymo 2011 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., kai buvo panaikintas sutarties 6.1. punktas, t. y. bent 2 metus ir 4 mėnesius (nutarimo 10.2.2.3 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju baudos dydžio nustatymo tikslais laikoma, kad pažeidimas truko 2,5 metų.
(591) First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ nurodė, jog nesutinka, kad nagrinėjamas susitarimas truko bent 2 metus ir 4 mėnesius. Teigė, kad pažeidimas ilgiausiai truko 5 mėnesius, iki Rašto dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo pasirašymo.
(592) Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais nagrinėjamų ūkio subjektų argumentais. Kaip buvo įvertinta nutarimo 10.1.3. dalyje, šis dokumentas nėra laikytinas patikimu įrodymu. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ argumentais dėl pažeidimo trukmės.
(593) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutarimo (587) pastraipoje nustatytas dydis yra dauginamas iš nutarimo (590)pastraipoje nustatytos pažeidimo trukmės, t.y. dydis už pažeidimo pavojingumą dauginamas 2,5 karto.
14.2. Bazinio baudos dydžio tikslinimas
(594) Remiantis Baudų dydžio nustatymo aprašo 17 punktu, nustačius Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes arba Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bazinis baudos dydis atitinkamai mažinamas arba didinamas.
(595) Konkurencijos taryba First Opportunity OṺ ir UAB „Vilniaus energija“ atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatė.
(596) Remiantis Baudų dydžio nustatymo aprašo 18 punktu, bazinis baudos dydis didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai. Ūkio subjektui, kuris buvo pažeidimo iniciatorius arba skatino kitus ūkio subjektus dalyvauti darant pažeidimą, bazinis baudos dydis atitinkamai didinamas, o ūkio subjektui, kuris darant pažeidimą atliko pasyvų vaidmenį, bazinis baudos dydis atitinkamai mažinamas.
(597) Konkurencijos taryba pažeidimo iniciatoriaus ar ūkio subjekto, kuris skatino kitus ūkio subjektus dalyvauti darant pažeidimą nenustatė. Atsižvelgiant į tai, baudos dydis už įtaką pažeidimo padarymui nė vienam iš ūkio subjektų nėra nei didinamas, nei mažinamas.
14.3. 10 proc. bendrųjų metinių pajamų ribos vertinimas
(598) Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
(599) Atsižvelgus į tai, kad nutarimo (592) pastraipoje ūkio subjektui UAB „Vilniaus energija“ nustatytas baudos dydis viršija 10 proc. bendrųjų metinių pajamų 2014 metais, apskaičiuotas baudos dydis mažinamas tiek, kad neviršytų Konkurencijos įstatyme nurodytas maksimalios galimos baudos, t. y. mažinamas iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, gautų 2014 m., dydžio.
14.4. Ūkio subjektams skiriamų baudų dydžiai
(600) Atsižvelgus į nutarimo 14.1 – 14.3 dalis, ūkio subjektams nustatomi šie skirtinų baudų dydžiai:
(a) UAB „Vilniaus energija“ – 19 004 000 Eur;
(b) First Opportunity OṺ – 3 529 000 Eur.
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1. Pripažinti, kad tarp UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ sudarytas susitarimas dėl biokuro išimtinio pirkimo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
2. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti pinigines baudas:
2.1. UAB „Vilniaus energija“ - 19 004 000 (devyniolika milijonų keturi tūkstančiai ) eurų;
2.2. First Opportunity OṺ – 3 529 000 (trys milijonai penki šimtai dvidešimt devyni tūkstančiai) eurų.
3. Įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity OṺ per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą[595] (įmokos kodas 6920, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752).
Per nurodytą terminą nesumokėjus baudos, skaičiuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodytos palūkanos.
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi ir 39 straipsniu, skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo už Konkurencijos įstatymo pažeidimą ūkio subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau nesustabdo palūkanų skaičiavimo.
 
Pirmininko pavaduotojas,
pavaduojantis pirmininką Elonas Šatas
 
[1]Bylos 90 tomas, 55-56 lapai.
[2]Bylos 90 tomas, 69 lapas.
[3] Bylos 90 tomas, 57-62, 65-68 lapai.
[4] Bylos 85 tomas, 1, 58-59 lapai, bylos 86 tomas, 1, 98-99 lapai.
[5] Bylos 85 tomas, 2, 60, 61 lapai, bylos 86 tomas, 2, 100, 101 lapai.
[6]Bylos 87-88 tomai.
[7]Bylos 109 tomas, 5-13, 27-50 lapai, bylos 110 tomas, 13-17, 31-38 lapai. Elektroninės bylos 2 tomas, 1-2 laikmenos.
[8] Bylos 111 tomas, 6-13 lapai, bylos 112 tomas, 21-28 lapai. Elektroninės bylos 1 tomas, 1 laikmena.
[9] Bylos 90 tomas, 66-67 lapai.
[10] Bylos 100 tomas, 2A-5 lapai, bylos 101 tomas, 3-6 lapai.
[11] Bylos 100 tomas, 6-8 lapai, bylos 101 tomas, 7-9 lapai.
[12] Bylos 100 tomas, 9-13 lapai, bylos 101 tomas, 20-22 lapai.
[13] Bylos 100 tomas, 14-18 lapai, bylos 101 tomas, 23-25 lapai.
[14] Bylos 100 tomas, 19-21 lapai, bylos 101 tomas, 26 lapas.
[15] Bylos 100 tomas, 22-27 lapai, bylos 101 tomas, 27-32 lapai.
[16] Bylos 100 tomas, 28-34 lapai, bylos 101 tomas, 33-39 lapai.
[17] Bylos 106 tomas, 146-148 lapai, bylos 107 tomas, 122-124 lapai.
[18] Bylos 106 tomas, 149-150 lapai, bylos 107 tomas, 125-126 lapai.
[19] Pranešimo apie atliktą tyrimas Priedas Nr. 1 (bylos 113 tomas, 135-139 lapai, bylos 114 tomas, 139-143 lapai, bylos 115 tomas, 137-141 lapai).
[20] Bylos 113 tomas, 1 lapas.
[21] Bylos 115 tomas, 1 lapas.
[22] Bylos 114 tomas, 1 lapas.
[23] Paaiškinimų pateikimo metu bendrovė buvo pakeitusi pavadinimą į UAB „Pirmoji galimybė“.
[24] Bylos 117 tomas, 3-72 lapai.
[25] Bylos 119 tomas, 1-97 lapai, bylos 120 tomas, 7-77 lapai.
[26] Bylos 120 tomas, 78-123 lapai.
[27] Konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. posėdžio protokolas (bylos 121 tomas, 1 lapas).
[28]Apie mus, interneto svetainė , http://www.bionovus.lt/lt/apie-mus.html, 2014 m. balandžio 11 d. versija, (bylos 89 tomas, 1D lapas).
[29] Kodas: 300021944; adresas:Konstitucijos pr. 7, LT-09308 Vilnius (Bylos 91 tomas, 8 lapas).
[30]Bylos 19 tomas, 15 lapas, bylos 20 tomas, 15 lapas; bylos 91 tomas, 8 lapas.
[31] Bylos 118 tomas, 1 lapas.
[32]UAB „Bionovus“ prezentacija, interneto svetainė „Bionovus“, 2014 m. balandžio 11 d. versija, http://www.bionovus.lt/uploads/File/Bionovus%20LT.pdf (bylos 89 tomas, 2-19 lapai).
[33]Mūsų tinklas, interneto svetainė „Bionovus“, 2014 m. balandžio 11 d. versija, http://www.bionovus.lt/lt/apie-mus/musu-tinklas.html (bylos 89 tomas, 20 lapas).
[34]Bylos 91 tomas, 1 lapas.
[35] Bylos 19 tomas, 15 lapas, bylos 20 tomas, 15 lapas.
[36] Bylos 118 tomas, 1 lapas.
[37] Prašymą išregistruoti iš juridinių asmenų registro bendrovė pateikė 2015 m. birželio 26 d.
[38]Apie mus: kas esame ir ką darome, interneto svetainė „Vilniaus energija“, 2014 m. balandžio 11 d. versija, http://www.vilniaus-energija.lt/content/kas-esame-ir-ka-darome (bylos 89 tomas, 22 lapas).
[39] Vilniaus miesto savivaldybės.
[40]Bylos 63 tomas, 10 lapas, bylos 64 tomas, 9 lapas.
[41]Apie mus: kas esame ir ką darome, interneto svetainė „Vilniaus energija“, 2014 m. balandžio 11 d. versija, http://www.vilniaus-energija.lt/content/kas-esame-ir-ka-darome (bylos 89 tomas, 22 lapas).
[42] Mūsų klientai, interneto svetainė „Vilniaus energija“, 2014 m. balandžio 11 d. versija, http://www.vilniaus-energija.lt/content/musu-klientai (bylos 89 tomas, 23 lapas).
[43]Apie mus: kas esame ir ką darome, interneto svetainė „Vilniaus energija“,http://www.vilniaus-energija.lt/content/%E2%80%9Edalkia%E2%80%9C-tampa-%E2%80%9Eveolia%E2%80%9C-2 (bylos 120 tomas, 134 lapas).
[44]Bylos 91 tomas, 2 lapas.
[45] Bylos 63 tomas, 11 lapas, bylos 64 tomas, 10 lapas.
[46] Bylos 109 tomas, 97 lapas, bylos 110 tomas, 75 lapas.
[47] Bylos 108 tomas, 31 lapas.
[48] Bylos 108 tomas, 32-34 lapas.
[49] Bylos 108 tomas, 31 lapas.
[50] Bylos 108 tomas, 30 lapas.
[51] Bylos 91 tomas, 7-8 lapas.
[52] Bylos 91 tomas, 34 lapas.
[53] Bylos 93 tomas, 34-36 lapas.
[54] Sąrašas pateikiamas Pranešimo apie atliktą tyrimą Priede Nr. 2 (bylos 113 tomas, 140-147 lapai, bylos 114 tomas, 144-151 lapai, bylos 115 tomas, 142-149 lapai ).
[55] Tokio biokuro pirkėjų skirstymo pagrįstumą patvirtino ir Konkurencijos tarybos apklausti nepriklausomi šilumos gamintojai (bylos 59 tomas, 102 lapas, bylos 60 tomas, 91 lapas; bylos 49 tomas, 115 lapas, bylos 50 tomas, 94 lapas; bylos 49 tomas, 86 lapas, bylos 50 tomas, 80 lapas; bylos 65 tomas, 109 lapas, bylos 66 tomas, 109 lapas; bylos 57 tomas, 145 lapas, bylos 58 tomas, 146 lapas; bylos 57 tomas, 187 lapas, bylos 58 tomas, 188 lapas; bylos 51 tomas, 32 lapas, bylos 52 tomas, 28 lapas) bei šilumos gamintojai, tiekiantys šilumą vartotojams, įskaitant ir UAB „Litesko“ bei UAB „Vilniaus energija“ (bylos 63 tomas, 13 lapas, bylos 64 tomas, 12 lapas; bylos 53 tomas, 59 lapas, bylos 54 tomas, 59 lapas).
[56]Talino technologijos universitetas. Biokuro naudotojo žinynas, 41 psl. Leidykla „Žara“, Vilnius, 2007 (bylos 97 tomas, 40 lapas).
[57] Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 2 straipsnio 39 dalis apibrėžia šilumos tiekėją kaip asmenį, turintį šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantį šilumą vartotojams pagal pirkimo – pardavimo sutartis.
[58]Konkurencijos taryba apklausė visus 2012 m. Lietuvos Respublikoje veikusius šilumos tiekėjus, naudojusius biokuro deginimo katilus. Šilumos tiekėjų sąrašas pateikiamas Pranešimo apie atliktą tyrimą Priede Nr. 16 (bylos 113 tomas, 176 lapas, bylos 114 tomas, 180 lapas, bylos 115 tomas, 178 lapas) – iš viso 35 ūkio subjektai, iš kurių vienas (UAB „Nemėžio komunalininkas“) nurodė, kad biokuro savo veikloje nenaudoja (bylos 57 tomas, 34 lapas, bylos 58 tomas, 34 lapas).
[59] Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 20 dalis apibrėžia nepriklausomą šilumos gamintoją kaip asmenį, gaminantį ir parduodantį šilumą ir/ar karštą vandenį šilumos tiekėjui arba, turint šilumos tiekimo licenciją – vartotojui.
[60]Sąrašas pateikiamas Pranešimo apie atliktą tyrimą Priede Nr. 4 (bylos 113 tomas, 149 lapas, bylos 114 tomas 153 lapas, bylos 115 tomas, 151 lapas).
[61] Nepriklausomai nuo to, ar jie Konkurencijos tarybos buvo apklausti, ar ne.
[62] Konkurencijos tarybos 2014 m. vasario 27 d. paaiškinimų protokolas, atsakymas į 3 klausimą (bylos 87 tomas, 5 lapas, bylos 88 tomas, 6 lapas).
[63]Remiantis First Opportunity OṺ paaiškinimais, „<...> negalingiems katilams reikalingas mažesnis biokuro kiekis <...>“ (bylos 19 tomas, 43 lapas, bylos 20 tomas, 44 lapas).
[64]Talino technologijos universitetas. Biokuro naudotojo žinynas, 41 psl. Leidykla „Žara“, Vilnius, 2007 (bylos 97 tomas, 39, 40 ir 70 lapai).
[65]Sąrašas pateikiamas Pranešimo apie atliktą tyrimą Priede Nr. 5 (bylos 113 tomas, 150 lapas, bylos 114 tomas, 154 lapas, bylos 115 tomas, 152 lapas).
[66] Bylos 41 tomas, 20 lapas, bylos 42 tomas, 19 lapas.
[67] Bylos 41 tomas, 6 lapas, bylos 42 tomas, 6 lapas.
[68] Bylos 41 tomas, 36 lapas, bylos 42 tomas, 35 lapas.
[69] Bylos 41 tomas, 66 lapas, bylos 42 tomas, 64 lapas.
[70] Bylos 63 tomas, 37 lapas, bylos 64 tomas, 36 lapas.
[71] Kuro pirkimų tvarkos 19 p.
[72]Konkurso sąlygų IV dalyje (biokuro pirkimo UAB „Vilniaus energija“ numatyta, kad „[b]iokuras tai yra smulkintos medienos atliekos – mišinys; pjuvenos; smulkintos medienos švarių atliekų arba pjuvenų ir rapsų, grūdinių kultūrų šiaudų, spalių mišiniai; <...>“ (bylos 104 tomas, 78-82 lapai, bylos 105 tomas, 46-50 lapai).
[73] I pirkimo dalis skirta tiekti UAB „Vilniaus energija“ katilinėms, kitos pirkimo dalys skirtos tiekti UAB „Litesko“ katilinėms.
[74]Šioje konkurso sąlygų dalyje išvardinti ir biokuro kokybės reikalavimai, kurie atitinka 2011 m. Sutartyje įtvirtintus biokuro mišinio kokybės reikalavimus  (bylos 104 tomas, 78-82 lapai, bylos 105 tomas, 46-50 lapai).
[75] Bylos 63 tomas, 44-45 lapai, bylos 64 tomas, 43-44 lapai.
[76] Bylos 63 tomas, 102 lapas, bylos 64 tomas, 101 lapas.
[77]Bylos 63 tomas, 13 lapas, bylos 64 tomas, 12 lapas.
[78]Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos žemdirbystės institutas. Biodujos. Interneto svetainė „Lietuvos energetikos institutas“, 2013 m. gruodžio 20 d. versija, http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/bioenerlt/index_files/Biodujos_bros-SVVVV.pdf. (bylos 108 tomas, 37 lapas).
[79] Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos žemdirbystės institutas. Biodujos. Interneto svetainė „Lietuvos energetikos institutas“, 2013 m. gruodžio 20 d. versija,  http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/bioenerlt/index_files/Biodujos_bros-SVVVV.pdf. (bylos 108 tomas, 55 lapas).
[80] Bylos tomai 49-64, atsakymai į ŠG1 klausimyno 12.3 ir 12.5 klausimus; bylos tomai 71-72, atsakymai į 4GR klausimyno 8 klausimą; bylos tomai 65-70, atsakymai į NŠG1 klausimyno 12.3 ir 12.5 klausimus.
[81] Bylos 64 tomas, 28 lapas.
[82] Bylos 65 tomas, 84 lapas, bylos 66 tomas, 84 lapas; 65 tomas, 77 lapas, bylos 66 tomas, 77 lapas.
[83] Bylos 63 tomas, 30 lapas, bylos 64 tomas, 29 lapas.
[84] Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 2 katilas BKZ-75-39FB (bylos 64 tomas, 145 lapas).
[85] 2013 m. vasario 1 d. straipsnis „Šalia gyvulininkystės komplektų dygs biodujų jėgainės“, interneto svetainė „Verslo žinios“, 2013 m. vasario 1 d. 2014 m. gegužės 13 d. versija, http://vz.lt/?PublicationId=58214401-2ed1-405f-b293-412cc2bcc930 (bylos 89 tomas, 75 lapas).
[86] „Vilniuje pradėjo veikti galingiausias Rytų ir Centrinėje Europoje biokuro katilas“, interneto svetainė „Vilniaus energija“, 2014 m. gegužės 13 d. versija, http://www.vilniaus-energija.lt/content/vilniuje-pradejo-veikti-galingiausias-rytu-ir-centrineje-europoje-biokuro-katilas (bylos 89 tomas, 76 lapas).
[87] Pažymėtina, kad biodegalais gali būti vadinami iš biomasės pagaminti tiek skystieji, tiek dujiniai transporto degalai (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, 2 straipsnio 8 dalis). Nutarime biodegalais laikomi iš biomasės pagaminti skystieji degalai.
[88] Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos žemdirbystės institutas. Biodegalai. Interneto svetainė „Lietuvos energetikos institutas“, 2013 m. gruodžio 20 d. versija, http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/bioenerlt/index_files/Biodegalai_galut.pdf (bylos 108 tomas, 2-3 lapai).
[89]Katilinių montavimas; skysto, kieto kuro, dujiniai ir elektriniai katilai. Interneto svetainė„SANMADA“, 2015 m. kovo 30 d. versija, http://www.sanmada.lt/paslaugos/katiliniu-montavimas.html (bylos 89 tomas, 72-73 lapai).. Kuro deginimas ir įrenginiai, interneto svetainė „Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas“, 2014 m. kovo 17 d. versija, Kuro deginimas ir įrenginiai, interneto svetainė „Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas“, 2014 m. kovo 17 d. versija, http://mdl.vgtu.lt/moodle1/pluginfile.php/7408/mod_folder/content/0/9-a_Kuro_deginimas_ir_irenginiai.pdf?forcedownload=1 (bylos 89 tomas, 77-92 lapai);-; Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos žemdirbystės institutas. Biodegalai. Interneto svetainė „Lietuvos energetikos institutas“, 2013 m. gruodžio 20 d. versija, http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/bioenerlt/index_files/Biodegalai_galut.pdf(bylos 108 tomas, 2-3 lapai).
[90] Bylos 63 tomas, 30 lapas, bylos 64 tomas, 29 lapas.
[91] Bylos tomai 49-64, atsakymai į ŠG1 klausimyno 12.3 ir 12.5 klausimus; bylos tomai 71-72, atsakymai į 4GR klausimyno 8 klausimą; bylos tomai 65-70, atsakymai į NŠG1 klausimyno 12.3 ir 12.5 klausimus.
[92] Bylos 1-18 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 6 klausimą; 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 9 klausimą.
[93] „Šilumingumas – tai šilumos, išsiskyrusios visiškai sudegus tam tikrai kuro masei, kiekis. <...> Šilumingumas paprastai išreiškiamas MJ/kg arba kJ/kg, o kaip pagrindas gali būti paimta drėgno <...>, sauso <...> arba sauso be pelenų <...> kuro masė.“. „Biokuro naudotojo žinynas“, 32 psl. Talino technologijos universitetas. Leidykla „Žara“, Vilnius, 2007 (bylos 97 tomas, 31 lapas)..
[94]Drėgnis – tai vandens kiekis kure. <...> Esant dideliam drėgnumui, kurą sunkiau uždegti, mažesnis jo šilumingumas, nes kure esančiam vandens kiekiui išgarinti suvartojama dalis degimo metu išsiskyrusios šilumos. <...> Kuro drėgnumas paprastai charakterizuojamas santykine drėgme, t. y. drėgmės kiekiu išreikštu procentais nuo kuro naudojamosios masės.“. Kietojo biokuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklės, interneto svetainė „Lietuvos energetikos institutas“, http://www.lsta.lt/files/studijos/2011%20metu/A-71_LEI_atask_Kietojo%20biokuro%20apskaita.pdf (bylos 98 tomas, 16 lapas).
[95] „Likutis, susidarantis kurui sudegus, vadinamas pelenais. Kuro peleningumas priklauso nuo mineralinių medžiagų, esančių kuro masėje arba patenkančių į kurą jį ruošiant, transportuojant bei sandėliuojant. Kuro peleningumas ir pelenų savybės turi didelės įtakos katilų eksploatavimui – esant dideliam kuro peleningumui <...> mažėja katilo efektyvumas.“ Kietojo biokuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklės, interneto svetainė „Lietuvos energetikos institutas“,
[96] Pažymėtina, kad ne visi rinkos dalyviai pateikė informaciją apie skirtingų biokuro rūšių technines charakteristikas. Lentelėje 1 nurodytos reikšmės buvo apskaičiuotos naudojantis tik pastarąją informaciją pateikusių rinkos dalyvių duomenimis. Rinkos dalyviai dažnai nurodydavo artimas, bet vis dėlto skaitine reikšme skirtingas biokuro rūšių charakteristikos vertes, dažniausiai pateikdami ne tikslią kiekvienos techninės charakteristikos vertę, o intervalą, t. y. rėmus, kuriuose gali kisti tam tikros biokuro rūšies charakteristikos vertė. Lentelėje 1 pateikti pastarųjų verčių vidurkiai, t. y. rinkos dalyvių nurodytų verčių „nuo“ vidurkis ir „iki“ vidurkis.
[97] Kiekvienos biokuro rūšies šilumingumo ribos buvo palygintos su biokuro mišinio šilumingumo ribomis. Reikšmė, didesnė už vienetą, reiškia, kad atitinkamos biokuro rūšies šilumingumas viršija biokuro mišinio šilumingumą.
[98] Granulių charakteristikos pateiktos tokios, kokios nurodytos ENplus standarte granulėms, 2014 m. kovo 17 d. versija,http://www.enplus-pellets.eu/wp-content/uploads/2012/01/ENplus-Handbook-2.0.pdf) (bylos 89 tomas, 39, 71A-71D lapai), tačiau pažymėtina, kad rinkos dalyvių nurodytos medžio ir industrinių/pramoninių granulių charakteristikos nedaug skyrėsi ir iš esmės pateko į ENplus standarte nurodytus intervalus: drėgmė – nuo 10 proc. iki 12 proc., peleningumas – nuo 0,6 proc. iki 2,92 proc., kaloringumas – nuo 4048 kcal/kg iki 4244 kcal/kg. Pastarosios reikšmės apibendrintos ir apskaičiuotos 96 išnašoje aprašytu būdu.
[99] ENplus standarte granulėms nurodyta 16 MJ/kg granulių apatinė šilumingumo vertė, išversta į kcal/kg matavimo vienetus, naudojantis matavimo vienetų konvertavimo programa Unit Juggler, 2015 m. kovo 30 d. versija, http://www.unitjuggler.com/convert-energy-from-MJ-to-kcal.html (bylosBylos 89 tomas, 199 lapas).
[100] ENplus standarte granulėms nurodyta 19 MJ/kg granulių viršutinė šilumingumo vertė, išversta į kcal/kg matavimo vienetus, naudojantis matavimo vienetų konvertavimo programa Unit Juggler, 2015 m. kovo 30 d. versija,http://www.unitjuggler.com/convert-energy-from-MJ-to-kcal.html (bylos 89 tomas, 200 lapas).
[101] Bylos 1-20 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 6 klausimą; bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 9 klausimą; bylos 65-70 tomai, atsakymai į NŠG1 klausimyno 9 klausimą.
[102] Bylos 63 tomas, 182 lapas, bylos 64 tomas, 147 lapas.
[103] Bylos 63 tomas, 183 lapas, bylos 64 tomas, 148 lapas.
[104] Bylos 73 tomas, 31 lapas, bylos 74 tomas, 31 lapas.
[105] Bylos 19 tomas, 43 lapas, bylos 20 tomas, 44 lapas.
[106] ENplus (2014 m. kovo 17 d. versija,http://www.enplus-pellets.eu/wp-content/uploads/2012/01/ENplus-Handbook-2.0.pdf) standartas (bylos 89 tomas, 26-71 lapai).
[107] Bylos 1-18 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 8 klausimą; bylos 19 tomas, 29 lapas, bylos 20 tomas, 29 lapas; bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 11 klausimą; bylos 65-70 tomai, atsakymai į NŠG1 klausimyno 11 klausimą; bylos 71-72 tomai, atsakymai į 4GR klausimyno 9 klausimą.
[108] 2011 m. Sutarties 3.3 punktas (bylos 90 tomas, 47 lapas).
[109] Vidutinė šalies kuro (žaliavos) kaina, interneto svetainė „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“,
2015 m. kovo 30 d. versija, http://old.regula.lt/lt/siluma/kuro-ir-silumos-kainos/kuro.php. Bylos 89 tomas, 94-121 lapai.
[110] Naftos ekvivalentas  – sutartinis energijos vienetas, kuriuo įvairių kuro rūšių suvartojimas prilyginamas žalios naftos kiekiui, kurį sudeginus gaunama tiek pat energijos. Šis dydis išreiškiamas tonomis. (Interneto svetainė Wikipedia, 2013 m. gruodžio 18 d. versija, http://lt.wikipedia.org/wiki/Naftos_ekvivalentas) (bylos 89 tomas, 122 lapas)..
[111] Bylos 63 tomas, 85 lapas, bylos 64 tomas, 84 lapas.
[112] Bylos 19 tomas, 29 lapas, bylos 20 tomas, 29 lapas.
[113] Bylos 19 tomas, 29 lapas, bylos 20 tomas, 29 lapas. Taip pat: bylos 49 tomas, 151 lapas, bylos 50 tomas, 119 lapas; bylos 49 tomas, 8-10 lapai, bylos 50 tomas, 8-10 lapai, bylos 61 tomas, 9 lapas, bylos 62 tomas, 9 lapas.
[114] Konkurencijos tarybos 2013-05-23 rašte Nr. (2.1-23)6V-898 buvo išskirtos, pavyzdžiui, tokios biokuro rūšys: skiedros, pjuvenos, biokuro mišinys, malkinė mediena, medžio drožlės, medžio granulės, šiaudai, medienos atliekos, atraižos, beržo žievė, medienos lukštas, pjuvenų briketai, šiaudų granulės (bylos 19 tomas, 2 lapas, bylos 20 tomas, 2 lapas).
[115] Bylos 19 tomas, 18 lapas, bylos 20 tomas, 18 lapas.
[116] Bylos 19 tomas, 18 lapas, bylos 20 tomas, 19 lapas.
[117] Bylos 15 tomas, 95 lapas, bylos 16 tomas, 65 lapas. Bylos 3 tomas, 165 lapas, bylos 4 tomas, 146 lapas; bylos 5 tomas, 151 lapas, bylos 6 tomas, 98 lapas; bylos 9 tomas, 11 lapas, bylos 10 tomas, 15 lapas; bylos 13 tomas, 116 lapas, bylos 14 tomas, 100 lapas.
[118] Bylos 15 tomas, 95 lapas, bylos 16 tomas, 65 lapas.
[119] Bylos 63 tomas, 89 lapas, bylos 64 tomas, 88 lapas.
[120] Bylos 1-20 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 6 klausimą; bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 9 klausimą; bylos 65-70 tomai, atsakymai į NŠG1 klausimyno 9 klausimą; bylos 71-72 tomai, atsakymai į 4GR klausimyno 5 klausimą.
[121]Pažymėtina, kad biokuro tiekėjai prie vieno pardavimo kartais nurodydavo kelias biokuro rūšis, pavyzdžiui, skiedras ir briketus, arba skiedras ir granules. Šiame skaičiavime naudoti tik tie pardavimai, kuriuose buvo nurodytos tik presuoto biokuro rūšys – granulės, briketai arba pastarųjų presuoto biokuro rūšių kombinacijos (pavyzdžiui, granulės ir briketai).
[122] Į skaičiavimą neįtraukiant eksporto bei pardavimų Pirkėjų grupei Nr. 2– biokuro perpardavėjams.
[123]Žr. 121 išnašą.
[124] Žr. 122 išnašą.
[125] Tačiau Konkurencijos tarybos apklausti nepriklausomi šilumos gamintojai bei Pirkėjų grupei Nr. 4 priklausantys pirkėjai nagrinėjamu laikotarpiu presuoto biokuro nepirko. 
[126] Tai patvirtino ir biokuro tiekėjai UAB „Bionovus“, UAB „Vertma“ bei UAB „Timbex“ savo atsakymuose į Konkurencijos tarybos klausimus nurodę, kad granulės dažniausiai yra skirtos buitiniam naudojimui (bylos 15 tomas, 109 lapas, bylos 16 tomas, 79 lapas; bylos 17 tomas, 37 lapas, bylos 18 tomas, 37 lapas; bylos 19 tomas, 21 lapas, bylos 20 tomas, 21-22 lapai).
[127] Bylos 15 tomas, 109 lapas, bylos 16 tomas, 79 lapas.
[128] Bylos 63 tomas, 28-29 lapai, bylos 64 tomas, 27-28 lapai.
[129] Tik du šilumos gamintojai – UAB „Molėtų šiluma“ ir AB „Panevėžio energija“ – nurodė, kad jų turimuose biokuro deginimo katiluose galima būtų be papildomo katilų modifikavimo kūrenti granulių kurą, tačiau pažymėjo, kad iki šiol to daroma nebuvo dėl žymiai didesnės granulių kainos, lyginant su jų naudojama biokuro rūšimi( bylos 51 tomas, 151 lapas, bylos 52 tomas, 148 lapas; bylos 57 tomas, 65 lapas, bylos 58 tomas, 65 lapas).
[130] Bylos 49 tomas, 87 lapas, bylos 50 tomas, 83 lapas; bylos 59 tomas, 179 lapas, bylos 60 tomas, 168 lapas.
[131] UAB „Pramonės energija“ atsakymas (bylos 69 tomas, 10-11 lapai, bylos 70 tomas, 11 lapas); AB „Grigiškės“ atsakymas,; bylos 67 tomas, 9 lapas, bylos 68 tomas, 9 lapas.
[132] Bylos 65 tomas, 36 lapas, bylos 66 tomas, 36 lapas.
[133] Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 12.5 klausimą.
[134] Tik 2 šilumos gamintojai paminėjo šią biokuro rūšį kaip teorinę alternatyvią kuro rūšį bendrovių eksploatuojamuose malkomis kūrenamuose katiluose be papildomo katilų modifikavimo, tačiau pažymėjo, kad iki šiol to daroma nebuvo dėl didesnės briketų kainos, lyginant su malkomis (bylos 57 tomas, 65 lapas, bylos 58 tomas, 65-66 lapai; bylos 61 tomas, 157 lapas, bylos 62 tomas, 135 lapas).
[135] Išskyrus UAB „Baisogalos bioenergija“.
[136]Pažymėtina, kad šilumos gamintojai, kartu su nepriklausomais šilumos gamintojais, 2012 m. nupirko 61,9 proc. viso Lietuvos Respublikoje galutiniams vartotojams parduoto biokuro, nepriklausomai nuo jo rūšies.
[137]ENplus standartas granulėms, 2014 m. kovo 17 d. versija,http://www.enplus-pellets.eu/wp-content/uploads/2012/01/ENplus-Handbook-2.0.pdf (ylos 89 tomas, 39, 71A-71D lapai)..
[138] Bylos 63 tomas, 27-28 lapai, bylos 64 tomas, 26-27 lapai; bylos 49 tomas, 151 lapas, bylos 50 tomas, 119 lapas; bylos 61 tomas, 8-9 lapai, bylos 62 tomas, 8-9 lapai.
[139] Talino technologijos universitetas. Biokuro naudotojo žinynas, 64 psl. Leidykla „Žara“, Vilnius, 2007 (bylos 97 tomas, 63 lapas).
[140] Talino technologijos universitetas. Biokuro naudotojo žinynas, 64 psl. Leidykla „Žara“, Vilnius, 2007(bylosBylos 97 tomas, 63 lapas)..
[141] Apskaičiuota išvedant nagrinėjamo laikotarpio mėnesinių kuro kainų aritmetinį vidurkį.
[142] Kuro durpės, interneto svetainė „Lietuviškos durpės“, 2013 m. gruodžio 17 d. versija, http://www.asocdurpes.lt/kuro-durpes (bylos 89 tomas, 123 lapas)..
[143] Talino technologijos universitetas. Biokuro naudotojo žinynas, 37 psl. Leidykla „Žara“, Vilnius, 2007 (bylos 97 tomas, 36 lapas).
[144] AB „Rėkyva“ atsakymas (bylos 25 tomas, 28 lapas, bylos 26 tomas, 25 lapas)..
[145] „Didžiausia tarša gaunasi deginant mazutą, orimulsiją, akmens anglį ir durpes. Gamtinių dujų tarša šiuo atžvilgiu yra maždaug 30% mažesnė, o atsinaujinantys energijos ištekliai (šiaudai, mediena, kt.) laikomi neutraliu CO2 atžvilgiu kuru.“, šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, interneto svetainė „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas“, 2014 m. kovo 19 d. versija,http://www.laaif.lt/index.php?855247824 (bylos 89 tomas, 127 lapas).
[146] UAB „Vilniaus energija“ atsakymas (bylos 63 tomas, 180 lapas, bylos 64 tomas, 145 lapas); UAB „Litesko“ atsakymas (bylos 73 tomas, 19 lapas, bylos 74 tomas, 19 lapas).
[147] Lietuvos Respublikos Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas, 1 priedas.
[148] Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, interneto svetainė „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas“, 2014 m. kovo 17 d. versija,http://www.laaif.lt/index.php?855247824. (bylos 89 tomas, 127 lapas).
[149] Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 5 straipsnio 5 dalis.
[150] „Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad 2013-2020 m. vidutinė ATL kaina rinkoje gali siekti 20-30 EUR“ (Elektros ir šilumos kainos 2013 gali smarkiai kilti“, interneto svetainė „Alfa.lt“, 2015 m. kovo 12 d. versija, http://www.alfa.lt/straipsnis/11840152/Elektros.ir.silumos.kainos.2013.gali.smarkiai.kilti=20110708_1251/#.Uudm9BD8K70 (bylos 89 tomas, 128 lapas).
[151] Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012 m. veikė ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus turėjo šios energetikos pramonėje veikiančios įmonės, turinčios kurą deginančius įrenginius, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW: UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“, UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“, AB „Klaipėdos energija“ Rajoninė katilinė, AB „Panevėžio energija“ Panevėžio RK-1, AB „Panevėžio energija“ Panevėžio RK-2, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ Mažeikių katilinė, AB „Šiaulių energija“ Pietinė katilinė,
UAB „Utenos šilumos tinklai“ Utenos RK, VĮ „Visagino energija“, UAB „Vilniaus energija“ Elektrinė Nr. 2 (E-2), UAB „Vilniaus energija“ Elektrinė Nr. 3 (E-3), UAB „Vilniaus energija“ Nr. 8 (RK-8) ir kt. (Šaltinis: Taršos integruota prevencija ir kontrolė, interneto svetainė „Aplinkos Apsaugos Agentūra“, 2014 m. kovo 17 d. versija, http://gamta.lt/files/TIPK_irenginiai_2012-1.pdf) (bylos 89 tomas, 131-143 lapai).
[152] Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo 2.2.2 punktas ir 1 priedo 1.1 punktas.
[153] Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalis
[154] Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 4 dalis.
[155]Bylos 73 tomas, 55 lapas, bylos 74 tomas, 55 lapas.
[156] Bylos 63 tomas, 28 lapas, bylos 64 tomas, 27 lapas.
[157] Bylos 63 tomas, 180-181 lapai, bylos 64 tomas, 145-146 lapai.
[158] Bylos 73 tomas, 30 lapas, bylos 74 tomas, 30 lapas.
[159] Bylos 73 tomas, 19-20 lapai, bylos 74 tomas, 19-20 lapai.
[160] Bylos 63 tomas, 180-181 lapai, bylos 64 tomas, 145-146 lapai.
[161] 34 šilumos gamintojų atsakymai į ŠG2 klausimyną (bylos 73-74 tomai).
[162] UAB „Nemenčinės komunalininkas“, UAB „Fortum Joniškio energija“, UAB „Šakių šilumos tinklai“, UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Anykščių šiluma“, UAB „Ignalinos šilumos tinklai“, UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Fortum Švenčionių energija“, UAB „Pakruojo šiluma“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Birštono šiluma“, UAB „Molėtų šiluma“, UAB „Akmenės energija“, VĮ „Velžio komunalinis ūkis“, UAB „Šilutės šilumos tinklai“, UAB „Lazdijų šiluma“, UAB „Varėnos šiluma“, AB „Jonavos šilumos tinklai“, UAB „Šilalės šilumos tinklai“, UAB „Radviliškio šiluma“, UAB „Kretingos šilumos tinklai“, UAB „Nemėžio komunalininkas“, UAB „Šiaulių energija“, UAB „Kaišiadorių šiluma“, UAB „Širvintų šiluma“, UAB „Skuodo šiluma“ ir UAB „Prienų energija“ (bylos 73-74 tomai, atsakymai į ŠG2 klausimyną).
[163] 6 šilumos gamintojai, įtariamo pažeidimo laikotarpiu nenaudoję durpių kuro, t. y. UAB „Nemėžio komunalininkas“, UAB „Nemenčinės komunalininkas“, UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Pakruojo šiluma“, UAB „Radviliškio šiluma“ ir UAB „Vilniaus energija“, nepateikė tikslaus atsakymo į minėtą klausimą (bylos 73-74 tomai, atsakymai į ŠG2 klausimyną).
[164] UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Fortum Joniškio energija“, UAB „Šakių šilumos tinklai“, UAB „Skuodo šiluma“, UAB „Ignalinos šilumos tinklai“, UAB „Šilutės šilumos tinklai“, UAB „Kaišiadorių šiluma“, UAB „Širvintų šiluma“, UAB „Prienų energija“, UAB „Varėnos šiluma“, UAB „Fortum Švenčionių energija“, AB „Jonavos šilumos tinklai“, UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Molėtų šiluma“, UAB „Lazdijų šiluma“ ir UAB „Akmenės energija“ (bylos 73-74 tomai, atsakymai į ŠG2 klausimyną).
[165] UAB „Birštono šiluma“, UAB „Velžio komunalinis ūkis“, UAB „Kretingos šilumos tinklai“ ir UAB „Šiaulių energija“ (bylos 73-74 tomai, atsakymai į ŠG2 klausimyną).
[166] Bylos 73 tomas, 50 lapas, bylos 74 tomas, 50 lapas.
[167] UAB „Birštono šiluma“, UAB „Velžio komunalinis ūkis“, UAB „Kretingos šilumos tinklai“ ir UAB „Šiaulių energija“ (bylos 73-74 tomai, atsakymai į ŠG2 klausimyną).
[168] Bylos 73 tomas, 6 lapas, bylos 74 tomas, 6 lapas.
[169] Bylos 73 tomas, 24 lapas, bylos 74 tomas, 24 lapas.
[170] Bylos 73 tomas, 50 lapas, bylos 74 tomas, 50 lapas.
[171] Pažymėtina, kad UAB „Vilniaus energija“ 2006 m. durpes pirko biokuro mišinio sudėtyje, tuo tarpu 2007 m. – kaip atskirą kuro rūšį, tačiau biokuro (biokuro mišinio) pirkimų vertė tais metais daugiau nei 7 kartus viršijo durpių pirkimų vertę. Vėlesniais metais bendrovė durpių šilumai gaminti nepirko (bylos 63 tomas, 179 lapas, bylos 64 tomas, 144 lapas)..
[172] Bylos 63 tomas, 182 lapas, bylos 64 tomas, 147 lapas.
[173] UAB „Kauno energija“, UAB „Raseinių šilumos tinklai“, AB „Panevėžio energija“, UAB „Plungės šilumos tinklai“, UAB „Tauragės šilumos tinklai“ ir UAB „Litesko“ (bylos 73-74 tomai, atsakymai į ŠG2 klausimyną).
[174] Bylos 63 tomas, 28 lapas, bylos 64 tomas, 27 lapas.
[175] Bylos 73 tomas, 24 lapas, bylos 74 tomas, 24 lapas.
[176] Bylos 73 tomas, 6, 30, 32 ir 40 lapai, bylos 74 tomas, 6, 30, 32 ir 40 lapai.
[177] Bylos 73 tomas, 30 lapas, bylos 74 tomas, 30 lapas.
[178]Bylos 65-70 tomai, atsakymai į NŠG1 klausimyno 12.3 ir 12.5 klausimus.
[179]Bylos 71-72 tomai, atsakymai į 4GR klausimyno 8 klausimą.
[180]Pažymėtina, kad šilumos gamintojai, kartu su nepriklausomais šilumos gamintojais, 2012 m. nupirko 61,9 proc. viso Lietuvos Respublikoje galutiniams vartotojams parduoto biokuro, nepriklausomai nuo jo rūšies.
[181] Bylos 73 tomas, 43 lapas, bylos 74 tomas, 43 lapas.
[182] Vienarūšių neperdirbtų atliekų deginimas, interneto svetainė „Aleksandro Stulginskio universitetas“, 2013 m. gruodžio 18 d. versija, http://www.asu.lt/nm/l-projektas/atliekutvarkymas/25.htm(bylos 89 tomas, 144 lapas)..
[183] Konkurencijos tarybos 2014 m. kovo 4 d. paaiškinimų protokolas, atsakymas į 4 klausimą (bylos 87 tomas, 35 lapas, bylos 88 tomas, 49 lapas).
[184] Bylos 63 tomas, 28 lapas, bylos 64 tomas, 27 lapas.
[185]Neįtraukiant presuoto šiaudų kuro pirkimų.
[186]Neįtraukiant presuoto šiaudų kuro pirkimų.
[187]Bylos 71-72 tomai, atsakymai į 4GR klausimyno 10 klausimą.
[188]Bylos 69 tomas, 74 lapas, bylos 70 tomas, 29 lapas.
[189]Neįtraukiant presuoto šiaudų kuro. Pažymėtina, kad presuoti šiaudai yra stambios frakcijos kuras. AB „Panevėžio energija“ teigimu, surištų į ritinius arba stačiakampius ryšulius šiaudų granulometrija atitinka tokius kriterijus: aukštis: 500-1000 mm, plotis: 600-1300 mm, ilgis: 1200-2500 mm. Kitaip tariant, presuotų šiaudų frakcijos dydis reikšmingai viršija UAB „Vilniaus energija“ biokuro katilų gamintojų nustatytas tinkamo deginti biokuro technines charakteristikas bei 2011 m. Sutartyje nustatytus biokuro techninių charakteristikų reikalavimus, todėl 2011 m. Sutarties objektu esantis biokuro mišinys negalėtų būti pakeistas žymiai stambesniais presuotais šiaudais (bylos 57 tomas, 59 lapas, bylos 58 tomas, 59 lapas)..
[190]Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 12.3 ir 12.5 klausimus; bylos 65-70 tomai, atsakymai į NŠG1 klausimyno 12.3 ir 12.5 klausimus.
[191]Bylos 71-72 tomai, atsakymai į 4GR klausimyno 8 klausimą.
[192] Vienarūšių neperdirbtų atliekų deginimas, interneto svetainė „Aleksandro Stulginskio universitetas“, 2013 m. gruodžio 18 d. versija, http://www.asu.lt/nm/l-projektas/atliekutvarkymas/25.htm (bylos 89 tomas, 144 lapas); „Visam šildymo sezonui Lietuvoje pakaktų pusės ūkininkų turimų šiaudų“, interneto svetainė „Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA“, 2014 m. gegužės 13 d. versija, http://www.biokuras.lt/lt/aktualijos/visam-sildymo-sezonui-lietuvoje-pakaktu-puses-ukininku-turimu-siaudu.html(bylos 89 tomas, 145 lapas).
[193] Šiaudų kurą savo veikloje naudojanti AB „Panevėžio energija“ 2008 m. įgyvendino projektą, kuriuo buvo atlikta Kėdainių rajono Akademijos katilinės rekonstrukcija, katilinėje įrengiant du naujus šiaudų kurą deginančius katilus, kiekvieno iš kurių galia – 1,25 MW. Projekto įgyvendinimo trukmė – 12 mėnesių. Šaltinis: Akademijos katilinės rekonstrukcija (Kėdainių r.), interneto svetainė „Panevėžio energija“, 2014 m. gegužės 15 d. versija,  http://www.pe.lt/lt/main/about/strategy/kat_akademija (bylos 89 tomas, 146 lapas).
[194]Pažymėtina, kad šilumos gamintojai, kartu su nepriklausomais šilumos gamintojais, 2012 m. nupirko 61,9 proc. viso Lietuvos Respublikoje galutiniams vartotojams parduoto biokuro, nepriklausomai nuo jo rūšies.
[195] Bylos 19 tomas, 20-21 lapai, bylos 20 tomas, 21 lapas.
[196] Bylos 3 tomas, 140 lapas, bylos 4 tomas, 121 lapas; bylos 13 tomas, 120 lapas, bylos 14 tomas, 104 lapas; bylos 15 tomas, 64 lapas, bylos 16 tomas, 49 lapas; bylos 17 tomas, 37 lapas, bylos 18 tomas, 37 lapas.
[197] Bylos 13 tomas, 120 lapas, bylos 14 tomas, 104 lapas.
[198] Bylos 5 tomas, 38 lapas, bylos 6 tomas, 31 lapas.
[199]Bylos 73 tomas, 54 lapas, bylos 74 tomas, 54 lapas.
[200] Bylos 71 tomas, 83-84 lapai, bylos 72 tomas, 38-39 lapai.
[201] Bylos 71 tomas, 12-14, 65 lapai, bylos 72 tomas, 12-14, 24 lapai.
[202] [KOMERCINĖ PASLAPTIS]
[203] Atsakymus Konkurencijos tarybai pateikė 33 šilumos gamintojai. Taip pat buvo apklaustas UAB „Nemėžio komunalininkas“, įtariamo pažeidimo laikotarpiu nenaudojęs biokuro. Bylos 73-74 tomai, atsakymai į ŠG2 klausimyno 11 ir 12 klausimus.
[204] UAB „Nemenčinės komunalininkas“, UAB „Plungės šilumos tinklai“, UAB „Litesko“, UAB „Kauno energija“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Birštono šiluma“, UAB „Šilalės šilumos tinklai“,
UAB „Fortum Joniškio energija“, UAB „Skuodo šiluma“, UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Fortum Švenčionių energija“, UAB „Pakruojo šiluma“, UAB „Radviliškio šiluma“, UAB „Kretingos šilumos tinklai“, UAB „Kaišiadorių šiluma“, AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Prienų energija“. Bylos 73-74 tomai, atsakymai į ŠG2 klausimyną.
[205] Bylos 73 tomas, 31 ir 25 lapai, bylos 74 tomas, 31 ir 25 lapai.
[206] Bylos 73 tomas, 40 lapas, bylos 74 tomas, 40 lapas.
[207] Bylos 73 tomas, 37 lapas, bylos 74 tomas, 37 lapas.
[208] Bylos 73-74 tomai, atsakymai į ŠG2 klausimyno 12 klausimą.
[209]Pažymėtina, kad nei vienas iš likusių 12 šilumos gamintojų nenurodė, kad malkoms, malkinei medienai ar kitam stambios frakcijos biokurui nereikalingi specialūs tam pritaikyti katilai, bet tiesiog nepateikė aiškaus ir konkretaus atsakymo į minėtą klausimą.
[210] UAB „Nemenčinės komunalininkas“, UAB „Raseinių šilumos tinklai“, UAB „Molėtų šiluma“, VĮ „Velžio komunalinis ūkis“, UAB „Ukmergės šiluma“, AB „Kauno energija“, UAB „Ignalinos šilumos tinklai“, UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Fortum Švenčionių energija“, AB „Panevėžio energija“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Šilutės šilumos tinklai“, UAB „Lazdijų šiluma“, AB „Jonavos šilumos tinklai“, UAB „Varėnos šiluma“, UAB „Šilalės šilumos tinklai“, UAB „Plungės šilumos tinklai“, UAB „Radviliškio šiluma“, UAB „Kretingos šilumos tinklai“, UAB „Kaišiadorių šiluma“, UAB „Širvintų šiluma“ ir UAB „Tauragės šilumos tinklai“ (bylos 73-74 tomai, atsakymai į ŠG2 klausimyno 12 klausimą)..
[211]Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 12.3 ir 12.5 klausimus.
[212]Pažymėtina, kad šilumos gamintojai, kartu su nepriklausomais šilumos gamintojais, 2012 m. nupirko 61,9 proc. viso Lietuvos Respublikoje galutiniams vartotojams parduoto biokuro, nepriklausomai nuo jo rūšies.
[213]Pažymėtina, kad ne visi šilumos gamintojai pateikė informaciją apie savo turimų katilų galią. Galios vidurkis buvo apskaičiuotas naudojantis tik pastarąją informaciją pateikusių šilumos gamintojų duomenimis (bylosBylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 12 klausimą)..
[214] Pažymėtina, kad netgi atmetus UAB „Vilniaus energija“ eksploatuojamą didžiausią 60 MW galios biokuro katilą, šis vidurkis išlieka reikšmingai didesnis už malkomis kūrenamų katilų vidutinį galingumą – 5,1 MW (bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 12 klausimą).
[215] Bylos 73 tomas, 15-16 lapai, bylos 74 tomas, 15-16 lapai; bylos 73 tomas, 54 lapas, bylos 74 tomas, 54 lapas.
[216]Pažymėtina, kad UAB „Utenos šilumos tinklai“ informaciją apie biokuro pirkimus pateikė 2013 m. viduryje
(bylos 61 tomas, 77-87 lapai, bylos 62 tomas, 65-75 lapai). Kitaip tariant, informacijos pateikimo metu 2013 m. dar nebuvo pasibaigę, todėl skaičiavimas pateiktas naudojantis nepilnais metų duomenimis.
[217]Pažymėtina, kad UAB „Radviliškio šiluma“ informaciją apie biokuro pirkimus pateikė 2013 m. viduryje
(bylos 57 tomas, 171-174 lapai, bylos 58 tomas, 172-175 lapai). Kitaip tariant, informacijos pateikimo metu 2013 m. dar nebuvo pasibaigę, todėl išvados apie 2013 m. pateiktos naudojantis nepilnais metų duomenimis.
[218]Bylos 43 tomas, 15 lapas, bylos 44 tomas, 13 lapas.
[219] Prekybos mediena taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-984, 3 p. Prieš tai Aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 23 d. Nr. D1-560 įsakymo dėl prekybos apvaliąja mediena taisyklių pakeitimo 2 punktu miško kirtimų atliekos buvo apibrėžtos kaip „kertant mišką susidariusios atliekos – viršūnės, šakos, žabai, nuopjovos ir kt.“.
[220] Miško kirtimo atliekų panaudojimas biokuro gamybai, interneto svetainė „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija“, 2013 m. gruodžio 18 d. versija, http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=10181 (bylos 89 tomas, 147 lapas).
[221] Bylos 25 tomas, 119 lapas, bylos 26 tomas, 116 lapas.
[222] Bylos 25 tomas, 86 lapas, bylos 26 tomas, 83 lapas.
[223] Bylos 23 tomas, 41 lapas, bylos 24 tomas, 41 lapas.
[224] Bylos 21 tomas, 63 lapas, bylos 22 tomas, 49 lapas.
[225]Bylos 71-72 tomai, atsakymai į 4GR klausimyno 8 klausimą.
[226]Pažymėtina, kad šilumos gamintojai, kartu su nepriklausomais šilumos gamintojais, 2012 m. nupirko 61,9 proc. viso Lietuvos Respublikoje galutiniams vartotojams parduoto biokuro, nepriklausomai nuo jo rūšies.
[227] Gedimino Jasinevičiaus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto, straipsnis „Medienos ir agro-biokuras“, 2014 m. kovo 17 d. versija, https://www3.mruni.eu/ojs/sustainable-development-strategy/article/download/339/335 (bylos 89 tomas, 148-158 lapai).
[228] Bylos 19 tomas, 23 lapas, bylos 20 tomas, 23-24 lapai.
[229] Bylos 15 tomas, 110 lapas, bylos 16 tomas, 79 lapas.
[230] Bylos 13 tomas, 122 lapas, bylos 14 tomas, 106 lapas.
[231] Bylos 9 tomas, 18 lapas, bylos 10 tomas, 14 lapas.
[232] Bylos 71 tomas, 73 lapas, bylos 72 tomas, 28 lapas.
[233]Bylos 19 tomas, 23 lapas, bylos 20 tomas, 23-24 lapai.
[234]Pažymėtina, kad kai kurie biokuro tiekėjai, teikdami informaciją apie savo biokuro pardavimus, prie vieno pardavimo priskirdavo kelias biokuro rūšis, pavyzdžiui, atliekas ir skiedras, atliekas ir pjuvenas, arba atliekas, skiedras ir pjuvenas. Kadangi skiedros, pjuvenos ir panašios biokuro rūšys labai paplitusios tarp galutinių biokuro vartotojų, objektyvumo tikslais šiame skaičiavime buvo naudoti tik tie pardavimai, kuriuose biokuro tiekėjai nurodė tik vieną biokuro rūšį – atliekas.
[235] Į skaičiavimą neįtraukiant eksporto bei pardavimų Pirkėjų grupei Nr. 2 – biokuro perpardavėjams.
[236]Pažymėtina, kad kai kurie šilumos gamintojai, teikdami informaciją apie savo biokuro pirkimus, prie vieno pirkimo priskirdavo kelias biokuro rūšis, pavyzdžiui, atliekas ir skiedras, atliekas ir pjuvenas, arba atliekas, skiedras ir pjuvenas. Kadangi skiedros, pjuvenos ir panašios biokuro rūšys labai paplitusios tarp galutinių biokuro vartotojų, objektyvumo tikslais šiame skaičiavime buvo naudoti tik tie pirkimai, kuriuose šilumos gamintojai nurodė tik vieną biokuro rūšį – atliekas.
[237]Pažymėtina, kad šilumos gamintojai, kartu su nepriklausomais šilumos gamintojais, 2012 m. nupirko 61,9 proc. viso Lietuvos Respublikoje galutiniams vartotojams parduoto biokuro, nepriklausomai nuo jo rūšies.
[238]Žr. 236 išnašą.
[239] Bylos 19 tomas, 16 lapas, bylos 20 tomas, 16 lapas.
[240] Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 12.3 ir 12.5 klausimus; bylos 65-70 tomai, atsakymai į NŠG1 klausimyno 12.3 ir 12.5 klausimus.
[241] Bylos 71-72 tomai, atsakymai į 4GR klausimyno 8 klausimą.
[242] Atsakymus Konkurencijos tarybai pateikė 33 šilumos gamintojai. Taip pat buvo apklaustas UAB „Nemėžio komunalininkas“, nagrinėjamu laikotarpiu nenaudojęs biokuro. Bylos 73-74 tomai, atsakymai į ŠG2 klausimyno 13 klausimą.
[243] UAB „Plungės šilumos tinklai“, UAB „Tauragės šilumos tinklai“, UAB „Šilalės šilumos tinklai“, UAB „Ignalinos šilumos tinklai“, UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Akmenės energija“, UAB „Lazdijų šiluma“, UAB „Varėnos šiluma“, UAB „Jonavos šilumos tinklai“ ir UAB „Prienų energija“. Bylos 73-74 tomai, atsakymai į ŠG2 klausimyną.
[244] UAB „Nemenčinės komunalininkas“, UAB „Litesko“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Birštono šiluma“, UAB „Fortum Joniškio energija“, UAB „Skuodo šiluma“, UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Fortum Švenčionių energija“, UAB „Radviliškio šiluma“, UAB „Kretingos šilumos tinklai“, UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir UAB „Širvintų šiluma“. Bylos 73-74 tomai, atsakymai į ŠG2 klausimyną.
[245] Bylos 73 tomas, 40 lapas, bylos 74 tomas, 40 lapas.
[246] Bylos 73 tomas, 5, 25, 31, 61 lapai, bylos 74 tomas, 5, 25, 31, 61 lapai.
[247] UAB „Kauno energija“, UAB „Raseinių šilumos tinklai“, UAB „Pakruojo šiluma“, UAB „Šilutės šilumos tinklai“, UAB „Nemėžio komunalininkas“ ir AB „Šiaulių energija“. Bylos 73-74 tomai, atsakymai į ŠG2 klausimyną.
[248] Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, interneto svetainė „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas“, 2014 m. kovo 17 d. versija, http://www.laaif.lt/index.php?855247824 (bylos 89 tomas, 127 lapas).
[249] Bylos 73 tomas, 9 lapas, bylos 74 tomas, 9 lapas.
[250]Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
[251] Bylos 63 tomas, 30 lapas, bylos 64 tomas, 29 lapas.
[252] Bylos 1-18 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 48 klausimą.
[253] Bylos 1-18 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 48 klausimą.
[254] Bylos 13 tomas, 119 lapas, bylos 14 tomas, 103 lapas; bylos 15 tomas, 16 lapas, bylos 16 tomas, 16 lapas; bylos 15 tomas, 175 lapas, bylos 16 tomas, 136 lapas.
[255] UAB „Kietasis biokuras“ atsakymas (bylos 9 tomas, 14-15 lapai, bylos 10 tomas, 24-25 lapai).
[256] Bylos 15 tomas, 175 lapas, bylos 16 tomas, 136 lapas.
[257] Bylos 3 tomas, 137 lapas, bylos 4 tomas, 118 lapas.
[258] Bylos 47-48 tomai, atsakymai į klausimyną dėl pasiūlos pakeičiamumo.
[259] UAB „Joniškio agrochemija“ atsakymas, (bylos 47 tomas, 13 lapas, bylos 48 tomas, 13 lapas).
[260] UAB „Imlitex“ atsakymas (bylos 47 tomas, 11 lapas, bylos 48 tomas, 11 lapas). UAB „Imlitex“ informaciją Konkurencijos tarybai pateikė 2014 m. kovo 4 d. VKEKK duomenimis, 2014 m. vasario mėnesio vidutinė Lietuvos medienos kilmės biokuro kaina buvo 642,87 Lt/tne, UAB „Imlitex“ Konkurencijos tarybai nurodė, kad svarstytų apie smulkinto biokuro importą ir prekybos juo pradėjimą Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu jo kaina padidėtų iki 800 Lt/tne ar daugiau. UAB „Imlitex“ informaciją Konkurencijos tarybai pateikė 2014 m. kovo 4 d. VKEKK duomenimis, 2014 m. vasario mėnesio vidutinė Lietuvos medienos kilmės biokuro kaina buvo 642,87 Lt/tne. Atitinkamai, kainos padidėjimas nuo 642,87 Lt/tne iki 800 Lt/tne. sudarytų daugiau nei 24 proc. Vis dėlto, vidutinės medienos kilmės biokuro kainos skaičiavimas apima daugelio biokuro rūšių kainas (išskyrus granules, briketus ir malkas), todėl ši kaina gali ne visiškai teisingai atspindėti būtent smulkinto biokuro (t. y. biokuro mišinio, skiedrų ar smulkintos medienos) kainas. Pastarosios kainos VKEKK atskirai paskutinį kartą buvo skelbiamos 2013 m. gegužės mėnesį: biokuro mišinys kainavo 674,75 Lt/tne (bylos 89 tomas, 98 lapas), skiedros – 473,71 Lt/tne (bylos 89 tomas, 98 lapas), o medžio drožlės – 654,60 Lt/tne (bylos 89 tomas, 99 lapas). Taigi, naudojant pastarąsias kainas, tam, kad UAB „Imlitex“ pradėtų prekiauti smulkintu biokuru, biokuro mišinys turėtų pabrangti daugiau nei 18 proc., skiedros – daugiau nei 68 proc., o medžio drožlės – daugiau nei 22 proc.
[261] Bylos 1-20 tomai, atsakymai į BT1 klausimyną.
[262] Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyną; bylos 65-70 tomai, atsakymai į NŠG1 klausimyną.
[263] Atsakiusiųjų į minėtą klausimyną biokuro tiekėjų biokuro pardavimai[263] 2010 – 2012 m. laikotarpiu svyravo 67 – 69 proc. visų 266 Konkurencijos tarybai informaciją apie savo Smulkinto biokuro pardavimo apimtis pateikusių biokuro tiekėjų visų biokuro pardavimų vertės (75 – 77 proc. pardavimų galutiniams vartotojams (neįtraukiant pardavimų Pirkėjų grupei Nr. 2). Tai rodo, kad, darant išvadas apie visus biokuro tiekėjus bei biokuro tiekimą apskritai, buvo remtasi ekonomiškai reikšmingos[263] dalies Smulkinto biokuro tiekėjų pateiktais duomenimis ir paaiškinimais. Pardavimai Pirkėjų grupei Nr. 2 (biokurą perpardavimo arba kitų biokuro rūšių gamybos tikslais perkantiems ūkio subjektams) ir Pirkėjų grupei Nr. 3 (namų ūkiams) nebuvo įskaitomi. Dėl minėtų grupių apyvartos nevertinimo priežasčių apskaičiuojant atitinkamos rinkos dydį žr. nutarimo 10.2.2.1.1 dalį.).
[264] Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šilumos gamintojai ir nepriklausomi šilumos gamintojai nuo 2010 m. iki 2012 m. nupirko didžiausią Smulkinto biokuro tiekėjų Lietuvoje galutiniams vartotojams parduoto Smulkinto biokuro dalį – nuo 71,6 proc. iki 73,8 proc. ir dėl to atspindi ekonomiškai reikšmingą dalį biokuro pirkėjų.
[265] UAB „Timbex“, UAB „Klasmann-Deilmann“, UAB „Penki arai“, VĮ Dumbravos EMMU, UAB „Kietasis biokuras“, UAB „Vudimeksus“, UAB „Granulita“, UAB „Tornis“, UAB „Biomediena“, VĮ Utenos miškų urėdija, UAB „Energovia“, UAB „Fortum ekošiluma“, UAB „Vertma“, UAB „Robmona“, UAB „Ignolitos mediena“, UAB „Gilinis“, Miško savininkų kooperatyvas Aukštaitijos šilas, UAB „Litkirta“ (bylos 1-18 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 36 klausimą).
[266] Ekonomiškai pagrįstas transportavimo atstumas reiškia, kad galutinė biokuro kaina, kartu su įskaičiuotais transportavimo kaštais, kurią biokuro tiekėjas siūlo biokuro pirkėjui, neturi viršyti biokuro kainos, kurią toks biokuro pirkėjas pasiruošęs mokėti, ir/ar kainos, kurią gali pasiūlyti kiti biokuro tiekėjai.
[267] UAB „Timbex“, UAB „Klasmann-Deilmann“, UAB „Penki arai“, VĮ Dumbravos EMMU, UAB „Vudimeksus“, UAB „Granulita“, UAB „Tornis“, VĮ Utenos miškų urėdija, UAB „Energovia“, UAB „Fortum ekošiluma“, UAB „Ignolitos mediena“, Miško savininkų kooperatyvas Aukštaitijos šilas, UAB „Litkirta“ (bylos 1-18 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 36 klausimą).
[268] Žr. Nutarimo 4.4 dalį bei UAB „Timbex“ atsakymą į BT1 klausimyno (žr. Pranešimo apie atliktą tyrimą Priedą Nr. 1) 47 klausimą (bylos 15 tomas, 106 lapas, bylos 16 tomas, 75 lapas).
[269] Analizei buvo naudojami biokuro tiekėjų (UAB „Timbex“, UAB „Grasta“, UAB „Klasmann-Deilmann“, UAB „Pusbroliai“, UAB „Doringa“, UAB „Vudimeksus“, UAB „Kauno švara“, UAB „Keratas“, UAB „Fortex Energy“, UAB „Egritmeda“, UAB „Vertma“, UAB „Robmona“, UAB „Biofuelz“, UAB „Ignolitos mediena“) pateikti duomenys. Bylos 1-20 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 36 klausimą (First Opportunity OṺ – 35 klausimą).
[270] UAB „Vudimeksus“: „<...> atskirais atvejais galima vežti ir 400 km, jeigu žaliavos kaina skiriasi regionuose du kartus <...>“ (bylos 17 tomas, 132 lapas, bylos 18 tomas, 97 lapas).
[271] UAB „Klasmann-Deilmann Bioenergy“: „<...> [j]ei pirkėjas sutinka kompensuoti transportavimo kaštus, mokėdamas sąlyginai aukštesnę kainą už prekę, galima vežti ir didesnį atstumą <...>“ (bylos 9 tomas, 69 lapas, bylos 10 tomas, 38 lapas).
[272] Bylos 1 tomas, 149 lapas, bylos 2 tomas, 149 lapas.
[273] Bylos 5 tomas, 15 lapas, bylos 6 tomas, 15 lapas.
[274] Bylos 5 tomas, 128 lapas, bylos 6 tomas, 78 lapas.
[275] Bylos 5 tomas, 36 lapas, bylos 6 tomas, 30 lapas.
[276] Bylos 9 tomas, 153 lapas, bylos 10 tomas, 95 lapas; bylos 9 tomas, 69 lapas, bylos 10 tomas, 38 lapas; bylos 17 tomas, 133 lapas, bylos 18 tomas, 98 lapas.
[277] Talino technologijos universitetas. Biokuro naudotojo žinynas, 30 psl. Leidykla „Žara“, Vilnius, 2007. Bylos 97 tomas, 29 lapas.
[278] Bylos 9 tomas, 69 lapas, bylos 10 tomas, 38 lapas.
[279] Bylos 17 tomas, 133 lapas, bylos 18 tomas, 98 lapas.
[280] Ši analizė parodo, kokią dalį savo perkamo biokuro šilumos gamintojai perka iš ne toliau negu konkretus atstumas įsikūrusių biokuro tiekėjų. Pavyzdinis šios analizės pateikiamas rezultatas galėtų būti toks: 90 proc. viso šilumos gamintojams patiekto biokuro yra transportuojama ne didesniu negu 100 km atstumu.
[281] Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 18 klausimą; bylos 65-70 tomai, atsakymai į NŠG1 klausimyno 18 klausimą.
[282] Šie ūkio subjektai yra didžiausi Smulkinto biokuro pirkėjai.
[283] Tik UAB „Vudimeksus“ ir UAB „Imlitex“ nurodė, kad be autotransporto naudojasi ir geležinkelių transportu, o likę 31 transporto rūšis nurodžiusių biokuro tiekėjų naudojasi išskirtinai tik autotransportu. Bylos 17 tomas, 132 lapas, bylos 18 tomas, 97 lapas; bylos 7 tomas, 40 lapas, bylos 8 tomas, 37 lapas.
[284] Dauguma biokurą naudojančių šilumos gamintojų, tiekiančių šilumą vartotojams, turi kelias Smulkintu biokuru kūrenamas katilines ir dėl biokuro apskaitos sistemos negalėjo Konkurencijos tarybai pateikti duomenų, į kurią būtent katilinę buvo gabenamas konkretus biokuro tiekėjo tiekiamas Smulkinto biokuro kiekis. Daroma prielaida, kad kuo galingesnis biokuro katilas, tuo didesnio biokuro kiekio jis reikalauja. Atitinkamai, tikėtina, kad į tokią katilinę bus vežama didžioji dalis viso šilumos tiekėjo sunaudojamo biokuro kiekio. Galingiausios biokuro katilinės, kaip galutinio transportavimo taško, pasirinkimas užtikrina analizės konservatyvumą.
[285] Siekiant išsiaiškinti šių taškų adresus, Konkurencijos taryba apklausė visus nagrinėjamu laikotarpiu veikusius ir Smulkinto biokuro pardavimo duomenis pateikusius biokuro tiekėjus, prašant nurodyti jų biokuro gamybos, sandėliavimo ir/ar technikos laikymo bazių ar padalinių adresus (Pranešimo apie atliktą tyrimą Priedas Nr. 1). Biokuro tiekėjų, apie kurių biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazių adresus informacijos nebuvo gauta, pradiniais Smulkinto biokuro transportavimo taškais buvo laikomi jų kontaktiniai adresai, t. y. adresai, kurie buvo rasti viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose (internetiniuose registruose). Neturint informacijos apie jokį biokuro tiekėjo adresą, buvo laikoma, kad jis nuo galutinio biokuro pristatymo taško yra toliau negu vertinamasis atstumas. Tai užtikrina analizės konservatyvumą, nes nėra priežasčių manyti, kad biokuro tiekėjai, apie kurių adresus neturima informacijos, Smulkintą biokurą tiektų toliau negu visi kiti biokuro tiekėjai, o šios prielaidos taikymas tik padidina analizės metu gautą maksimalų ekonomiškai pagrįstą transportavimo atstumą. Esant daugiau negu vienai biokuro tiekėjo bazei, buvo laikoma, kad taškas, iš kurio buvo gabenamas Smulkintas biokuras, yra ta biokuro tiekėjo bazė, kuri yra arčiausiai perkančio šilumos gamintojo didžiausio galingumo Smulkintą biokurą naudojančių katilinių, kadangi ekonomiškai pagrįsta, jog biokuro tiekėjas, siekdamas minimizuoti kaštus, išnaudos tą bazę, kuri yra arčiausiai pirkėjo.
[286] Bylos 109 tomas, 70 lapas, bylos 110 tomas, 54 lapas.
[287] Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 18 klausimą; bylos 1-20 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 13 klausimą (First Opportunity OṺ – 14 klausimą); bylos 45-46 tomai, atsakymai į klausimyną dėl veiklos adreso.
[288] Bylos 65-70 tomai, atsakymai į NŠG1 klausimyno 18 klausimą; bylos 1-20 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 13 klausimą (First Opportunity OṺ – 14 klausimą); bylos 45-46 tomai, atsakymai į klausimyną dėl veiklos adreso.
[289] Netikslinga remtis tomis maksimaliomis transportavimo reikšmėmis, kurios yra nulemtos išskirtinių pavienių sąlygų, todėl naudojama 80 proc. riba. Tai atspindi ir Europos Komisijos praktiką. Pavyzdžiui, Europos Komisijos 2006 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Nr. COMP/M.3796 Omya/Huber, 257 p.
[290] Toks vidutinio atstumo pasirinkimas leidžia eliminuoti ekstremalias (t. y. pernelyg dideles ar mažas) transportavimo atstumų reikšmes, susijusias su išskirtinėmis situacijomis ir galinčias neproporcingai paveikti galutinius rezultatus.
[291] Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 35 klausimą (UAB „Vilniaus energija“ – 36 klausimą).
[292] Vidurkis pateikiamas intervalu, nes dalis atsakymų taip pat buvo pateikta intervalu.
[293] Bylos 65-70 tomai, atsakymai į NŠG1 klausimyno 35 klausimą.
[294] Bylos 41-44 tomai, atsakymai į klausimyno dėl bazių 4 klausimą (First Opportunity OṺ – 8 klausimą).
[295] Biokuro tiekėjai nurodė atstumus nuo 2 km iki 300 km. Pastebėtina, kad tik 8 biokuro tiekėjai nurodė didesnį negu 100 km atstumą ir tik 2 – 150 km ir didesnį atstumą: UAB „Vižerana“, pabrėžusi, kad pagrindinė jos veiklos sritis yra importas geležinkelių transportu, ir UAB „Vudimeksus“, kuri transporto kaštus dengia savo veikla logistikos srityje.
[296] Bylos 1-20 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 41 klausimą (First Opportunity OṺ – 40 klausimą).
[297] UAB „Timbex“, UAB „Pusbroliai“, UAB „Doringa“, VĮ Dumbravos EMMU, UAB „Kietasis biokuras“, UAB „Tornis“, UAB „Keratas“, VĮ Utenos miškų urėdija, UAB „Energovia“, UAB „Fortex Energy“, UAB „Ignolitos mediena“, UAB „Bio Raukštuva“, UAB „PK Oliver“, VĮ Zarasų miškų urėdija, UAB „Gilinis“, UAB „Miškolita“, UAB „Litkirta“. Bylos 1-18 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 41 klausimą.
[298] UAB „Timbex“, UAB „Klasmann-Deilmann“, UAB „Pusbroliai“, UAB „Doringa“, VĮ Dumbravos EMMU, UAB „Durpeta“, UAB „Kietasis biokuras“, UAB „Tornis“, UAB „Biomediena“, UAB „Keratas“, VĮ Utenos miškų urėdija, UAB „Energovia“, UAB „Fortum ekošiluma“, UAB „Fortex Energy“, UAB „Egritmeda“, UAB „Euromiškas“, UAB „Robmona“, UAB „Biofuelz“, UAB „Ignolitos mediena“, UAB „Bio Raukštuva“, UAB „PK Oliver“, VĮ Zarasų miškų urėdija, UAB „Gilinis“, UAB „Miškolita“, UAB „Litkirta“ (bylos 1-18 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 41 klausimą).
[299] UAB „Timbex“, UAB „Pusbroliai“, UAB „Doringa“, VĮ Dumbravos EMMU, UAB „Kietasis biokuras“, UAB „Keratas“, UAB „Energovia“, UAB „Fortex Energy“, UAB „Gilinis“, UAB „Litkirta“ (bylos 1-18 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 41 klausimą).
[300] UAB „Timbex“, UAB „Pusbroliai“, UAB „Doringa“, VĮ Dumbravos EMMU, UAB „Kietasis biokuras“, UAB „Keratas“, UAB „Energovia“, UAB „Fortex Energy“ (bylos 1-18 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 41 klausimą).
[301] Bylos 90 tomas, 51 lapas.
[302] UAB „Klasmann-Deilmann“, UAB „Pusbroliai“, UAB „Penki arai“, UAB „Biomediena“, UAB „Fortum ekošiluma“, UAB „Robmona“, UAB „BIO RAUKŠTUVA“, UAB „Litkirta“ (bylos 1-18 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 24-29 klausimus).
[303] BT1 klausimynas (Pranešimo apie atliktą tyrimą Priedas Nr. 1) (bylos 113 tomas, 135-139 lapai, bylos 114 tomas, 139-143 lapai, bylos 115 tomas, 137-141 lapai).
[304] Bylos 85 tomas, 11 lapas, bylos 86 tomas, 15 lapas.
[305] Bylos 85 tomas, 11 lapas, bylos 86 tomas, 15 lapas.
[306] Bylos 85 tomas, 46 lapas, bylos 86 tomas, 80 lapas.
[307] Bylos 85 tomas, 42 lapas, bylos 86 tomas, 76 lapas.
[308] Bylos 85 tomas, 43 lapas, bylos 86 tomas, 77 lapas.
[309] Bylos 11 tomas, 89 lapas, bylos 12 tomas, 46 lapas.
[310] Bylos 41 tomas, 15 lapas, bylos 42 tomas, 15 lapas.
[311] Ataskaita „Plantacinių miškų veisimo, auginimo ir panaudojimo rekomendacijų parengimas“, interneto svetainė „Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA“, 2006 m., 2013 m. rugpjūčio 1 d. versija, http://www.biokuras.lt/data/files/ataskaita_2006.pdf (bylos 89 tomas, 158 lapas).
[312] Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 18 ir 31 klausimus (UAB „Vilniaus energija“ – 18 ir 32 klausimus).
[313] Į šį kiekį nebuvo įtrauktas iš Estijos bendrovės AS PK Oliver filialo Lietuvoje nupirktas Smulkintas biokuras, kadangi faktiškai šis biokuras nebuvo importuotas.
[314] Bylos 1-20 tomai, atsakymai į 14 ir 44.2. klausimus (First Opportunity OṺ – 15 ir 43.2 klausimus).
[315] Bylos 61 tomas, 59 lapas, bylos 62 tomas, 47 lapas; bylos 51 tomas, 119 lapas, bylos 52 tomas, 116 lapas.
[316] Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 24-25 klausimus (UAB „Vilniaus energija“ – 25-26 klausimus); bylos 65-70 tomai, atsakymai į NŠG1 klausimyno 24-25 klausimus.
[317] UAB „Skuodo šiluma“, UAB „Kaišiadorių šiluma“, UAB „Molėtų šiluma“, UAB „Širvintų šiluma“, UAB „Radviliškio šiluma“, UAB „Fortum Joniškio energija“, UAB „Šilalės šilumos tinklai“, UAB „Kretingos šilumos tinklai“, AB „Panevėžio energija“, AB „Grigiškės“ ir UAB „Pramonės energija“( bylos 49-62 tomai, atsakymai į 30-32 klausimus; bylos 65-70 tomai, atsakymai į NŠG1 klausimyno 30-32 klausimus).
[318] Buvo laikoma, kad visi šilumos gamintojai, kurie yra pirkę biokurą iš užsienio, yra gavę biokuro tiekimo pasiūlymų iš užsienio.
[319] UAB „Skuodo šiluma“ (bylos 59 tomas, 13 lapas, bylos 60 tomas, 13 lapas); UAB „Molėtų šiluma“ (bylos 51 tomas, 155 lapas, bylos 52 tomas, 152 lapas); UAB „Širvintų šiluma“ (bylos 59 tomas, 180 lapas, bylos 60 tomas, 169 lapas); UAB „Šilalės šilumos tinklai“ (bylos 59 tomas, 111 lapas, bylos 60 tomas, 100 lapas); AB „Grigiškės“ (bylos 67 tomas, 10 lapas, bylos 68 tomas, 10 lapas).
[320] UAB „Utenos šilumos tinklai“ (bylos 61 tomas, 60 lapas, bylos 62 tomas, 48 lapas); UAB „Molėtų šiluma“ (bylos 51 tomas, 155 lapas, bylos 52 tomas, 152 lapas), UAB „Širvintų šiluma“ (bylos 59 tomas, 180 lapas, bylos 60 tomas, 169 lapas); UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ (bylos 51 tomas, 119 lapas, bylos 52 tomas, 116 lapas); UAB „Šilalės šilumos tinklai“ bylos 59 tomas, 111 lapas, bylos 60 tomas, 100 lapas), AB „Grigiškės“ (bylos 67 tomas, 10 lapas, bylos 68 tomas, 10 lapas).
[321] Bylos 59 tomas, 13 lapas, bylos 60 tomas, 13 lapas.
[322] Bylos 67 tomas, 10 lapas, bylos 68 tomas, 10 lapas.
[323] Bylos 61 tomas, 60 lapas, bylos 62 tomas, 48 lapas.
[324] Bylos 65 tomas, 25 lapas, bylos 66 tomas, 25 lapas.
[325] Bylos 19 tomas, 51 lapas, bylos 20 tomas, 52 lapas.
[326] Straipsnis „Pabrangti biokurui Lietuvoje neleidžia pasaulinė rinka“, interneto svetainė „Atvirai apie Lietuvos energetiką“, (2013 m. vasario 26 d.). 2014 m. gegužės 9 d. versija, http://www.andriusjanukonis.lt/pabrangti-biokurui-lietuvoje-neleidzia-pasauline-rinka/ (bylos 89 tomas, 159 lapas).
[327] Bylos 1-20 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 44.2 klausimą (First Opportunity OṺ – 43.2 klausimą); bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 31.1 klausimą (UAB „Vilniaus energija“ – 32.1 klausimą); bylos 65-70 tomai, atsakymai į NŠG1 klausimyno 31.1 klausimą.
[328] Bylos 1-20 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 10.2.2 klausimą (20 iš 28 į prekės rinką patenkantį biokurą gaminančių biokuro tiekėjų nurodė, kad biokuras yra gaminamas biokuro žaliavos surinkimo vietoje. Tai suponuoja, kad įrenginiai biokuro gamybai yra mobilūs).
[329] Žr. nutarimo 4.1. dalį.
[330] Atkreiptinas dėmesys, kad analizė įvertina visus geografinei rinkai įtaką darančius veiksnius, įskaitant ir minėtą įrenginių mobilumą.
[331] Bylos 19 tomas, 33 lapas, bylos 20 tomas, 33-34 lapai.
[332] Bylos 41 tomas, 33 lapas, bylos 42 tomas, 32 lapas.
[333] Jeigu biokuro tiekėjai galėtų lengvai perkelti savo biokuro tiekimo veiklą į kitą teritoriją, jie ją perkeltų į tą teritoriją, kuriame tą veiklą vykdyti yra pelningiausia, t. y. skirtumas tarp žaliavos ir Smulkinto biokuro kainų yra didžiausias. Taip kainos dėl konkurencinio spaudimo skirtingose teritorijose labiau susilygintų.
[334] UAB „Baltpool“ 2014 m. sausio 16 d. prezentacija „Biokuro biržos tikslai ir galimybės“, interneto svetainė „Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA“, 2014 m. balandžio 23 d. versija, http://www.biokuras.lt/uploads/new_assigned_files/LEI8.pdf (bylos 89 tomas, 169 lapas).
[335] Europos Komisijos pranešimas dėl vertikaliųjų apribojimų gairės, OL C 130, 2010 m. gegužės 19 d., 117 p.
[336] UAB „Klasmann – Deilmann Bioenergija“ atsakymas (bylos 9 tomas, 67 lapas, bylos 10 tomas, 36 lapas).
[337] UAB „Pusbroliai“ atsakymas (bylos 13 tomas, 117 lapas, bylos 14 tomas, 101 lapas).
[338] UAB „Timbex“ atsakymas (bylos 15 tomas, 98 lapas, bylos 16 tomas, 68 lapas).
[339] VĮ Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos atsakymas (bylos 3 tomas, 11-12 lapai, bylos 4 tomas, 11-12 lapai).
[340] VĮ Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos atsakymas (bylos 3 tomas, 116 lapas, bylos 4 tomas, 97 lapas).
[341] Nuo 28 962 Eur iki 231 696 Eur.
[342] Nuo 28 962 Eur iki 57 924 Eur.
[343] Nuo 202 734 Eur iki 724 050 Eur.
[344] Nuo 115 848 Eur iki 173 772 Eur.
[345] Bylos 5 tomas, 36 lapas, bylos 6 tomas, 30 lapas.
[346] Kuro pirkimų tvarka, 19 punktas.
[347] Nuo 28 962 Eur iki 1 448 100 Eur.
[348] 8 688 601 Eur.
[349] Nuo 260 658 Eur iki 579 240 Eur.
[350] 8 688 601 Eur.
[351] Bylos 41 tomas, 20 lapas, bylos 42 tomas, 19 lapas.
[352] Bylos 41 tomas, 6 lapas, bylos 42 tomas, 6 lapas.
[353] Bylos 41 tomas, 36 lapas, bylos 42 tomas, 35 lapas.
[354] Bylos 41 tomas, 66 lapas, bylos 42 tomas, 64 lapas.
[355] Bylos 41-44 tomai, atsakymai į klausimyną dėl bazių. Į šį klausimyną atsakė 27 biokuro tiekėjai. Atsižvelgiant į UAB „Stora Enso Lietuva“ atsakymą, jis bus traktuojamas taip, kad biokuro tiekimo rinkos pokyčiai nedaro įtakos bendrovės sprendimams, o veiklos vieta yra nekintanti (bylos 41 tomas, 45 lapas, bylos 42 tomas, 44 lapas). Pažymėtina, kad klausimynas buvo siunčiamas 17 didžiausių Smulkinto biokuro tiekėjų, veikiančių Lietuvos Respublikoje.
[356] Bylos 41-42 tomai, atsakymai į klausimyno dėl bazių 1.3 klausimą. Tik vienas biokuro tiekėjas, UAB „Ugnies takas“ nurodė, kad biokuro gamybos ir/ar sandėliavimo bazę (padalinį) turėti yra nesvarbu. Tačiau pažymėtina, kad pastarasis biokuro tiekėjas nepateikė jokios tokį teiginį paaiškinančios ir pagrindžiančios informacijos (bylos 41 tomas, 57 lapas, bylos 42 tomas, 55 lapas). Du biokuro tiekėjai – UAB „Granulita“ (bylos 41 tomas, 23 lapas, bylos 42 tomas, 22 lapas) ir UAB „Miško švara“ nurodė, kad neturi biokuro bazės, nėra atlikę su jos svarba susijusių tyrimų ir dėl to prašomos informacijos pateikti negalėjo (bylos 41 tomas, 38 lapas, bylos 42 tomas, 37 lapas).
[357] Bylos 19 tomas, 153 – 158 lapai, bylos 20 tomas, 78 lapas.
[358] UAB „Energovia“, UAB „Kietasis biokuras“, UAB „Robmona“, UAB „Grasta“, UAB „Vižerana“, UAB „Fortum ekošiluma“, UAB „Baltwood“, UAB „Klasmann-Deilmann“, UAB „Fortex Energy“, UAB „Ignolitos mediena“, UAB „Natūralus medis“, UAB „Pusbroliai“, UAB „Užmojai su garantijomis“ (bylos 41-42 tomai, atsakymai į klausimyno dėl bazių 1 klausimą).
[359] Bylos 41 tomas, 28 lapas, bylos 42 tomas, 27 lapas.
[360] Bylos 41 tomas, 28 lapas, bylos 42 tomas, 27 lapas; bylos 41 tomas, 40 lapas, bylos 42 tomas, 39 lapas.
[361] UAB „Energovia“, UAB „Timbex“, UAB „Robmona“, UAB „Grasta“, UAB „Klasmann-Deilmann“, UAB „Fortex Energy“, UAB „Ignolitos mediena“, UAB „Natūralus medis“ (bylos 41-42 tomai, atsakymai į klausimyno dėl bazių 1.1 klausimą).
[362]Bylos 41 tomas, 31 lapas, bylos 42 tomas, 30 lapas.
[363] UAB „Energovia“, UAB „Timbex“, UAB „Robmona“, UAB „Grasta“, UAB „Baltwood“ (bylos 41-42 tomai, atsakymai į klausimyno dėl bazių 1.1 klausimą).
[364] Bylos 41 tomas, 20 lapas, bylos 42 tomas, 19 lapas.
[365] Bylos 9 tomas, 15 lapas, bylos 10 tomas, 25 lapas.
[366]Bylos 41 tomas, 65 lapas, bylos 42 tomas, 64 lapas.
[367] UAB „Energovia“ atsakymas (bylos 41 tomas, 12-13 lapai, bylos 42 tomas, 12-13 lapai).
[368] Bylos 41 tomas, 43 lapas, bylos 42 tomas, 42 lapas.
[369] Nuo 579 240 Eur iki 868 861 Eur.
[370] Bylos 41 tomas, 65 lapas, bylos 42 tomas, 63 lapas.
[371] Nuo 289 620 Eur iki 868 861 Eur.
[372] UAB „Robmona“ atsakymas (bylos 41 tomas, 43 lapas, bylos 42 tomas, 42 lapas); UAB „Klasmann-Deilmann“ atsakymas (bylos 41 tomas, 33 lapas, bylos 42 tomas, 32 lapas).
[373] Tai, kad 1 mln. Lt gali būti laikoma gana didele investicija patvirtina UAB „Robmona“ atsakymas į BT1 klausimyno 49 klausimą, kuriame nurodoma, kad „[b]iokuro gamyba yra techniškai pakankamai sudėtingas procesas, todėl reikalauja didelių materialinių investicijų <...> reikia įsigyti didelio našumo medienos smulkintuvą, kurio naujo vidutinė rinkos kaina yra apie 1000‘000 LTL, bei <...> vilkiką su slankiojančių grindų puspriekabę, kurio komplekto vidutinė rinkos kaina yra apie 400‘000 LTL. Bylos 15 tomas, 16 lapas, bylos 16 tomas, 16 lapas.
[374] Bylos 5 tomas, 16 lapas, bylos 6 tomas, 16 lapas.
[375] Tik 2 iš 12 biokuro tiekėjų nurodė, kad biokuro bazės perkėlimas neužsitikrinus biokuro pirkėjo yra apskritai įmanomas. Bylos 41-42 tomai, atsakymai į klausimyno dėl bazių 7.3.1 klausimą.
[376] Bylos 15 tomas, 175 lapas, bylos 16 tomas, 136 lapas.
[377] Bylos 41 tomas, 17 lapas, bylos 42 tomas, 17 lapas.
[378] Pažymėtina, kad ir visos medienos perdirbimo įmonės nurodė, kad nėra atlikę tokio bazės perkėlimo. Bylos 41-44 tomai, atsakymai į klausimyno dėl bazių 7 klausimą (UAB „Bionovus“ – 11 klausimą).
[379] Bylos 1-20 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 10 klausimą.
[380] Kitaip tariant, tas pats įrenginys negali būti naudojamas kelių biokuro pirkėjų, esančių vienas nuo kito nutolusiose teritorijose, pastovaus tiekimo poreikiams patenkinti. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, 80 proc. vienintelio smulkintuvo pajėgumų panaudojimas turi tokią pat įtaką veiklos perkėlimo į kitą teritoriją galimybėms kaip ir 100 proc. pajėgumų panaudojimas.
[381] Žr. First Opportunity OṺ ir UAB „Klasmann-Deilmann“ atsakymus (nutarimo 5.3. dalis).
[382] BT1 klausimyno išsiuntimo laikotarpis.
[383]Vertinami buvo tik tų biokuro tiekėjų atsakymai, kurie gamino Smulkintą biokurą. Šių biokuro tiekėjų Smulkinto biokuro pardavimai 2010 – 2013 m. sudarė 63,9 – 69,1 proc. visų Smulkinto biokuro pardavimų galutiniams vartotojams tuo laikotarpiu, o tai parodo, kad analizė padėtį rinkoje turėtų atspindėti pakankamai tiksliai.
[384] Kadangi dalis atsakymų buvo pateikta intervalais, skaičiuojant žemutinę reikšmę buvo naudojamos žemutinės intervalų ribos, o viršutinę reikšmę naudojant viršutines intervalų reikšmes.
[385] Svertiniai koeficientai buvo priskirti pagal biokuro tiekėjų Smulkinto biokuro pardavimo apyvartas.
[386] Bylos 41 tomas, 43 lapas, bylos 42 tomas, 42 lapas.
[387] UAB „Tornis“ atsakymas (bylos 15 tomas, 140 lapas, bylos 16 tomas, 101 lapas).
[388] UAB „Keratas“ atsakymas (bylos 7 tomas, 139 lapas, bylos 8 tomas, 124 lapas); UAB „Fortum ekošiluma“ atsakymas (bylos 5 tomas, 36 lapas, bylos 6 tomas, 30 lapas); UAB „Vertma“ atsakymas (bylos 17 tomas, 34-35 lapai, bylos 18 tomas, 34-35 lapai); UAB „Bionovus“ atsakymas (bylos 19 tomas, 33 lapas, bylos 20 tomas, 33-34 lapas).
[389] Bylos 41 tomas, 43-44 lapai, bylos 42 tomas, 42-43 lapai.
[390] Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 24-25 klausimus (UAB „Vilniaus energija“ – 25-26 klausimus); bylos tomai 65-70, atsakymai į NŠG1 klausimyno 24-25 klausimus.
[391] Bylos 41 tomas, 13 lapas, bylos 42 tomas, 13 lapas.
[392] UAB „Timbex“ atsakymas (bylos 41 tomas, 54 lapas, bylos 42 tomas, 53 lapas).
[393] Pranešimo apie atliktą tyrimą Priedas Nr. 1 (bylos 113 tomas, 135-139 lapai, bylos 114 tomas, 139-143 lapai, bylos 115 tomas, 137-141 lapa).
[394] UAB „Energovia“, UAB „Kietasis biokuras“, UAB „Timbex“, UAB „Robmona“, UAB „Šilalės mediena“, UAB „Pusbroliai“, UAB „Grasta“, UAB „Fortum ekošiluma“, UAB „Ugnies takas“, UAB „Likmerė“, UAB „Klasmann-Deilmann“, UAB „Fortex Energy“, UAB „Vudimeksus“. Bylos 41-42 tomai, atsakymai į klausimyno dėl bazių 7.5.1 klausimą.
[395] Bylos 41 tomas, 58 lapas, bylos 42 tomas, 56 lapas.
[396] Analizei nebuvo naudojamos tiekėjų, netiekiančių į prekės rinką patenkančio biokuro, nurodytos reikšmės.
[397] Neskaitant namų ūkių.
[398] UAB „Timbex“, UAB „Fonas“, UAB „Grasta“, UAB „Biovoice“, UAB „Klasmann-Deilmann“, UAB „Pusbroliai“,
UAB „Durpeta“, UAB „Kietasis biokuras“, UAB „Vudimeksus“, UAB „Imlitex“, UAB „Lireda“, UAB „Biomediena“,
UAB „Packwood“, UAB „Energovia“, UAB „Fortum ekošiluma“, UAB „Egritmeda“, UAB „Vertma“, UAB „Užmojai su garantijomis“, UAB „Euromiškas“, UAB „Robmona“, UAB „Ignolitos mediena“, UAB „Bionovus“ (bylos 1-20 tomai, atsakymai į BT1 klausimyno 21 klausimą; UAB „Bionovus“ – atsakymas į 22 klausimą).
[399]Bylos 81 tomas, 102 lapas, bylos 82 tomas, 11 lapas.
[400]Vidutinė šalies kuro (žaliavos) kaina, interneto svetainė „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“,
2015 m. kovo 30 d. versija, http://old.regula.lt/lt/siluma/kuro-ir-silumos-kainos/kuro.php. Bylos 89 tomas, 94-121 lapai.
[401] „Dėl medienos kilmės biokuro vidutinės rinkos kainos taikymo“, interneto svetainė „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“, 2014 m. kovo 19 d. versija, http://old.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=51323. Bylos 89 tomas, 177 lapas.
[402] „<...> į Komisijos viešai skelbiamą vidutinę medienos kilmės biokuro kainą neturi būti įskaičiuojama malkinės medienos įsigijimo kaina, nes ji yra mažesnė nei kitų medienos kilmės biokuro rūšių kaina, todėl nepagrįstai sumažina bendrą medienos kilmės biokuro kainą.“. Bylos 81 tomas, 102 lapas, bylos 82 tomas, 11-12 lapai.
[403] Bylos 81 tomas, 1-93 lapas, bylos 82 tomas, 5 lapas.
[404] Bylos 81 tomas, 1-93 lapai, bylos 82 tomas, 5 lapas; bylos 81 tomas, 102 lapas, bylos 82 tomas, 11 lapas.
[405]Apskaičiuota, remiantis VKEKK pateiktais duomenimis bei Metodika, kurioje nustatyta, kad vidutinė atitinkamos biokuro rūšies rinkos kaina apskaičiuojama kaip svertinis atitinkamo laikotarpio šilumos tiekėjų pirkto kuro kainos aritmetinis vidurkis.
[406] Bylos 81 tomas, 1-93 lapai, bylos 82 tomas, 5 lapas.
[407] Lyginant UAB „Vilniaus energija“ mokamą biokuro mišinio kainą su UAB „Prienų energija“ Trakų rajono filialo mokama biokuro mišinio kaina. Pastaroji bendrovė palyginimui buvo pasirinkta dėl to, kad ji nagrinėjamu laikotarpiu, kaip ir UAB „Vilniaus energija“, biokuro mišinį pirko beveik kiekvieną mėnesį (t. y. biokuro mišinio nepirko tik 3 mėnesius iš nagrinėtų 48 mėnesių). Pažymėtina, kad likusių šilumos gamintojų mokama kaina už biokuro mišinį buvo tokia pati arba dar mažesnė už UAB „Prienų energija“ Trakų rajono filialo, tad skirtumas tarp jų ir UAB „Vilniaus energija“ mokamos biokuro mišinio kainos būtų dar didesnis.
[408] Mūsų klientai, interneto svetainė „Vilniaus energija“, 2014 m. balandžio 11 d. versija, http://www.vilniaus-energija.lt/content/musu-klientai. Bylos 89 tomas, 23 lapas.
[409] Dėl raginimų atsijungti nuo centralizuoto šildymo, interneto svetainė „Kauno energija“, 2015 m. kovo 12 d. versija, http://www.kaunoenergija.lt/Prad%C5%BEia/tabid/36/EntryID/310/Default.aspx. Bylos 89 tomas, 178 lapas.
[410] Ar įmanoma atsijungti nuo centrinio šildymo (II dalis), interneto svetainė ekspertai.eu, 2015 m. kovo 30 d. versija, http://www.ekspertai.eu/ar-imanoma-atsijungti-nuo-centrinio-sildymo-ii-dalis/. Bylos 89 tomas, 179-183 lapai.
[411] Bylos 90 tomas, 5 lapas.
[412] Bylos 63 tomas, 11 lapas, bylos 64 tomas, 10 lapas.
[413] Tik 2013 metų liepos mėn. Lietuvos Respublikos Energijos išteklių rinkos įstatymas energetikos įmonėms nustatė prievolę dalį biokuro elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai įsigyti energijos išteklių biržoje: 2014 metais – ne mažiau kaip 10 procentų, 2015 metais – ne mažiau kaip 30 procentų,  2016 metais ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 50 procentų. Bylos 63 tomas, 33 lapas, bylos 64 tomas, 32 lapas.
[414] Bylos 90 tomas, 5 lapas.
[415] Bylos 104 tomas, 61 – 163 lapai.
[416] 2010 m. gruodžio 15 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas Nr. O3-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“
[417] Bylos 63 tomas, 37 lapas.
[418] Bylos 63 tomas, 38 lapas, bylos 64 tomas, 37 lapas.
[419] Bylos 104 tomas, 78 lapas.
[420] Bylos 104 tomas, 82 lapas.
[421] Bylos 104 tomas, 123 lapas.
[422] Bylos 104 tomas, 56-60 lapai.
[423] Bylos 63 tomas, 46 lapas.
[424] Bylos 85 tomas, 55-57 lapai, bylos 86 tomas, 95-97 lapai.
[425] Bylos 63 tomas, 47 lapas.
[426] Bylos 63 tomas, 74 lapas.
[427] Bylos 63 tomas, 10 lapas.
[428] Bylos 63 tomas, 68 lapas, bylos 64 tomas, 67 lapas.
[429] 2011 m. Sutarties 3.2, 8.3, 10.4 ir 10.5 punktai.
[430] Bylos 109 tomas, 47 lapas, bylos 110 tomas, 36 lapas.
[431] Bylos 109 tomas, 11 lapas, bylos 110 tomas, 16 lapas.
[432] Bylos 111 tomas, 10-11 lapai, bylos 112 tomas, 25-26 lapai.
[433] 2004 m. Sutartimi UAB „Bionovus“ įsipareigojo per vienerius metus patiekti UAB „Vilniaus energija“ tokį minimalų kuro kiekį, kuris reikalingas katile pagaminti 370 GWh šiluminės energijos (2004 m. Sutarties 3.3 punktas), bei tokį maksimalų kuro kiekį, kuris reikalingas pagaminti 470 GWh šiluminės energijos. Bylos 90 tomas, 5-6 lapai.
[434] Bylos tomas 63 tomas, 3-34 lapai, bylos tomas 64 tomas, 32-33 lapai.
[435] Konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. posėdžio protokolas (bylos 121 tomas, 1 lapas).
[436] Bylos 119 tomas, 1-97 lapai, bylos 120 tomas, 7-77 lapai.
[437] Bylos 86 tomas, 51 lapas.
[438] Bylos 85 tomas, 27-29 lapai, bylos 86 tomas, 52-54 lapai.
[439] Bylos 85 tomas, 16-18 lapai, bylos 86 tomas, 40-42 lapai.
[440] Tuo laikotarpiu A.J. buvo ir UAB „Vilniaus energija“ valdybos narys (Bylos 93 tomas, 34-36 lapas).
 
[441] Bylos 85 tomas, 19-20 lapai, bylos 86 tomas, 43-44 lapai.
[442] Bylos 85 tomas, 31 lapas, bylos 86 tomas, 56 lapas.
[443]Bylos 85 tomas, 22-25 lapai, bylos 86 tomas, 46-50 lapai.
[444] Bylos 85 tomas, 21 lapas, bylos 86 tomas, 45 lapas.
[445] Bylos 85 tomas, 30 lapas, bylos 86 tomas, 55 lapas.
[446] Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Nr. C-32/11, Allianz Hungária Biztosító Zrt. ir kt., 20-21  p.
[447] Europos Komisijos pranešimas dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams, OL C 372/03.
[448] Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 5 punktas.
[449] Ten pat, 6 punktas.
[450] LVAT 2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-801/2013, AB „Orlen Lietuva“ v Konkurencijos taryba.
[451] Ten pat.
[452] Pagal 2011 m. Sutartį, biokuras (jo mišinys) turi atitikti šias kokybės charakteristikas: kuro masės drėgnumas nuo 35 proc. iki 60 proc. bruto svorio, vidutinis peleningumo lygis – ne didesnis kaip 2,5 proc. sausos kuro mišinio masės, žemutinė šiluminė vertė – didesnė nei 5000 kWh/t sausos masės. Smulkintų medienos atliekų vidutinė granulometrija turi būti ne didesnė kaip 50x50x20 mm, smulkintų medienos atliekų maksimali granulometrija – 150x60x20 mm, tačiau pastaroji neturi sudaryti daugiau kaip 10 proc. bendro biokuro mišinio tūrio ir turi būti tolygiai paskirstyta bendrame biokuro mišinio tūryje. Rapsų ir grūdinių kultūrų šiaudai turi būti tiekiami tik sukapoti į mažesnius kaip 50 mm ilgio gabalėlius. Grūdinių kultūrų šiaudai gali būti tiekiami ir supresuoti į gabalus, tačiau ne didesnius kaip 50x50x50 mm. Pjuvenų, rapsų, grūdinių kultūrų šiaudų, spalių kiekis mišinyje neturi viršyti 10 proc. bruto masės.
[453] Svarbu nustatyti, ar nagrinėjamų ūkio subjektų prekių pirkėjai, reaguodami į mažą (pavyzdžiui, nuo 5 iki 10 proc.), bet ilgalaikį santykinį nagrinėjamų prekių kainų padidėjimą tam tikrose teritorijose, keistų šias prekes kitomis arba pirktų jas iš kitose teritorijose esančių tiekėjų (Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 8 punktas).
[454] Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 19.4 punktas.
[455]Pažymėtina, kad šilumos gamintojai, kartu su nepriklausomais šilumos gamintojais, 2012 m. nupirko 61,9 proc. viso Lietuvos Respublikoje galutiniams vartotojams parduoto biokuro, nepriklausomai nuo jo rūšies.
[456] Žr. nutarimo 3.7.3. dalį.
[457] Lyginant nagrinėjamo laikotarpio vidutines kainas, gamtinės dujos viršijo biokuro mišinio kainą 53 proc., t. y. daugiau nei pusantro karto, tuo tarpu suskystintos dujos viršijo biokuro mišinio kainą 128 proc., t. y. daugiau nei dvigubai. Dyzelinas nagrinėjamu laikotarpiu buvo vidutiniškai 223 proc., t. y. daugiau nei trigubai brangesnis už biokuro mišinį, skalūnų alyva – vidutiniškai 118 proc., mazutas (iki 1 proc. sieringumo) – vidutiniškai 124 proc., mazutas (virš 1 proc. sieringumo) – vidutiniškai 117 proc. t. y. daugiau nei dvigubai brangesnis už biokuro mišinį (nutarimo 3.9. dalis).
[458] Nuo 318 582 Eur iki 1 737 720 Eur.
[459] First Opportunity OṺ nurodė, kad VE-3 (Gariūnuose) yra 2 dujomis/mazutu kūrenami garo katilai.
[460] Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos 8 punktas.
[461] Pažymėtina, kad netikslinga remtis tomis maksimaliomis transportavimo reikšmėmis, kurios yra nulemtos išskirtinių pavienių sąlygų, todėl naudojama 80 proc. riba. Tai atspindi ir Europos Komisijos praktiką. Pavyzdžiui, Europos Komisijos 2006 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Nr. COMP/M.3796 Omya/Huber, 257 p.
[462] Taip pat botanikos instituto ir biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos LITBIOMA parengta 2006 m. ataskaita „Plantacinių miškų veisimo, auginimo ir panaudojimo rekomendacijų parengimas“ (nutarimo 4.1.4. dalis).
[463] Nuo 289 620 Eur iki 868 861 Eur.
[464] Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 7 ir 13 punktai.
[465] SSNIP – angl. Small but Significant Non-transitory Increase in Price, arba mažas, bet reikšmingas, ilgalaikis kainos padidėjimas.
[466] Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 5 punktas.
[467] Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 13 punktas.
[468] UAB „Fortex Energy “ ir UAB „Litkirta “ atsakymai (nutarimo 4. ir 4.4. dalis); UAB „Klasmann-Deilmann Bioenergy“ atsakymas (nutarimo 4.6. dalis).
[469] Žr. AB „Axis Industries“ atsakymą (nutarimo 4.5. dalis).
[470] UAB „Vižerana“ nurodė, kad jos pagrindinė veiklos sritis yra importas geležinkelių transportu, o UAB „Vudimeksus“ transporto kaštus dengia savo veikla logistikos srityje. Pastebėtina, jog pagal surinktus duomenis matyti, kad biokuro tiekėjai daugiausiai naudojasi autotransportu, taip pat negali dengti savo kaštų logistikos srityje (nutarimo 4.2. dalis).
[471] Žr. UAB „Fortum ekošiluma“ atsakymą (nutarimo 5.1. dalis).
[472] Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 10 punktas.
[473] LVAT 2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-801/2013, AB „Orlen Lietuva“ v Konkurencijos taryba.
[474] Europos Komisijos 1999 vasario 3 d. sprendimas koncentracijos byloje Nr. IV/M.1221 – Rewe/Meinl, žr. 76 p.; Bendrasis Teismas byloje dėl Europos Komisijos 1999 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. IV/D-2/34.780 - Virgin/British Airways patvirtino, kad atitinkama rinka gali būti nagrinėjama iš pirkėjo pozicijos (Bendrojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje T-219/99, 101, 107 p.). Nors tai yra su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir koncentracija susiję atvejai ir atitinkamai nėra analogiškos situacijos precedentas, tačiau minėti pavyzdžiai rodo, kad atitinkama rinka nebūtinai turi būti apibrėžiama iš tiekėjo pozicijos.
[475] Kaip nurodyta Europos Komisijos pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams (OL 97/C 372/03) 15 p.: „Vienu iš būdų galima laikyti spekuliatyvinį, kai numatomas tariamas nedidelis ilgalaikis santykinių kainų pakitimas ir įvertinama galima vartotojų reakcija į tokį kainų padidinimą.“. 
[476] Pavyzdžiui, gali būti situacija, kai egzistuoja vadinama „celofano klaida“ (ang. cellophane fallacy), kai tariamas monopolistas gali susidurti su tam tikru pakeičiamumu jo prekėms esamomis kainomis tik todėl, kad jis jau nustatė savo kainas aukščiau konkurencinio lygio ir jas pakėlė iki tiek, kad kitos prekės tampa pakaitalais.
[477] Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) 2012 m. apskritojo stalo diskusija dėl rinkos apibrėžimo (OECD Policy Roundtables Market Definition 2012) DAF/COMP(2012)19, 51-54 psl.; EBPO 2006 m. apskritojo stalo diskusija dėl konkurencijos konkursinėse rinkose (OECD Policy Roundtables Competition in Bidding Markets) DAF/COMP(2006)31, 8 psl.
[478] Pavyzdžiui, Europos Komisija 1999 m. liepos 14 d. sprendime byloje IV/D-2/34.780 - Virgin/British Airways atmetetė pareiškėjos British Aiways argumentus, kad turėjo būti būtinai naudojamas SSNIP testas apibrėžiant rinką (žr. 70 p.); Europos Komisijos 2000 m. liepos 26 d. sprendimas koncentracijos byloje Nr. COMP/M.1806 – Astra Zeneca/Novartis, 59 p. Nors tai yra su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir koncentracija susiję atvejai ir atitinkamai nėra analogiškos situacijos precedentas, tačiau minėti pavyzdžiai rodo, kad SSNIP testas nėra taikomas visais atvejais.
[479] LVAT 2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-801/2013 AB „Orlen Lietuva“ v Konkurencijos taryba.
[480] Žr. Lentelę 3 (nutarimo 10.2.2.1.2.dalis). Pastaba: lentelėje nurodyti didžiausi tiekėjai.
[481] Žr. Lentelę 4 (nutarimo 10.2.2.1.2.dalis). Pastaba: lentelėje nurodyti didžiausi pirkėjai.
[482] LVAT 2012 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, AB „Lietuvos draudimas“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą.
[483] OL L 102/1, 2010-04-23.
[484] OL C 130, 2010-05-19.
[485] Europos Komisijos 1979 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 79/934/EEC, BP Kemi/DDSF.
[486] Europos Komisijos 1992 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 93/406/EEC, Langnese-Iglo GmbH; Europos Komisijos 1998 m. kovo 11 d. sprendimas Nr. 98/531/EC, Van den Bergh Foods Limited.
[487] Bylos 63 tomas, 36 lapas, bylos 64 tomas, 35 lapas.
[488] Bylos 5 tomas, 14 lapas, bylos 6 tomas, 14 lapas; bylos 17 tomas, 132 lapas, bylos 18 tomas, 97 lapas
[489] 2013 m. gegužės 31 d. susitarimu „Dėl 2011 metų sausio 18 d. sutarties Nr. 52 pakeitimo/370“ 2011 m. sutarties 6.1 punktas buvo panaikintas (bylos 63 tomas, 74 lapas).
[490] Bylos 119 tomas, 1-97 lapai, bylos 120 tomas, 7-77 lapai.
[491] 2015 m. spalio 26 d. Konkurencijos tarybos posėdžio protokolas (Bylos 121 tomas, 1 lapas). Paaiškinimai dėl pranešimo apie atliktą tyrimą Bylos 119 tomas, 1-97 lapai, bylos 120 tomas, 7-77 lapai.
[492] Lyginant UAB „Vilniaus energija“ mokamą biokuro mišinio kainą su UAB „Prienų energija“ Trakų rajono filialo mokama biokuro mišinio kaina. Pastaroji bendrovė palyginimui buvo pasirinkta dėl to, kad ji nagrinėjamu laikotarpiu, kaip ir UAB „Vilniaus energija“, biokuro mišinį pirko beveik kiekvieną mėnesį (t. y. biokuro mišinio nepirko tik 3 mėnesius iš nagrinėtų 48 mėnesių). Pažymėtina, kad likusių šilumos gamintojų mokama kaina už biokuro mišinį buvo tokia pati arba dar mažesnė už UAB „Prienų energija“ Trakų rajono filialo, tad skirtumas tarp jų ir UAB „Vilniaus energija“ mokamos biokuro mišinio kainos būtų dar didesnis.
[493] 2015 m. spalio 26 d. Konkurencijos tarybos posėdžio protokolas (Bylos 121 tomas, 1 lapas).
[494] Bylos 64 tomas 68 lapas.
[495] Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Nr. C‑35/12 P, Plásticos Españoles SA (ASPLA) prieš Europos Komisiją, 22 p.
[496] 2011 m. birželio 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, UAB „Elektromarktas“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą.
[497] Konkurso sąlygų 5.3 punkte analogiška nuostata buvo nurodyta kaip biokuro tiekimo grafikas kiekvieniems metams.
[498] Bylos 63 tomas, 68 lapas, bylos 64 tomas, 67 lapas.
[499] 2011 m. birželio 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, UAB „Elektromarktas“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą.
[500] Bylos 100 tomas, 120 lapas, bylos 101 tomas, 77 lapas.
[501] Bylos 109 tomas, 11 lapas, bylos 110 tomas, 16 lapas.
[502] Raštas dėl 2011 m. Sutarties nuostatų aiškinimo.
[503] Bylos 109 tomas, 11 lapas, bylos 110 tomas, 16 lapas.
[504] Bylos 111 tomas, 10 lapas, bylos 112 tomas, 25 lapas.
[505] Bylos 19 tomas, 14-133 lapai; bylos 20 tomas, 14-69 lapai.
[506] Bylos 100 tomas, 123-149 lapai, bylos 101 tomas, 78-92 lapai.
[507] Bylos 109 tomas, 33-34 lapai, bylos 110 tomas, 37-371 lapai, bylos 111 tomas, 12 lapas, bylos 112 tomas, 27 lapas.
 
[508] Europos Komisijos 1979 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 79/934/EEC, BP Kemi/DDSF, 60 p. Tokios pat pozicijos laikosi ir Tarptautinis Konkurencijos tinklas http://internationalcompetitionnetwork.org/uploads/library/doc1036.pdf
[509] Teisingumo Teismo 1966 liepos 13 d. sprendimas byloje Nr. 56/64 ir 58/64, Consten and Grundig v. Commission, ECR 1966 299.
[510] Teisingumo Teismo 1998 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Nr. C-75/95, John Deere v. Komisiją, 2009 m. spalio 16 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, UAB „Libra Vitalis ir kt. prieš Konkurencijos tarybą; 2012 m. balandžio 20 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, AB „Lietuvos draudimas“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą.
[511] 2012 m. balandžio 20 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, AB „Lietuvos draudimas“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą.
[512] Teisingumo Teismo 1967 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Nr. 23/67, S.A. Brasserie de Haecht and Oscar and Marie Wilkin.
[513] Pavyzdžiui, Bendrojo Teismo 1992 m. liepos 2 d. sprendimas byloje Nr. T-61/89, Dansk Pelsdyravlerforening v. Commission, ECR 1992 p. II-193, Teisingumo Teismo 1991 m. vasario 28 d. sprendimas byloje dėl preliminaraus nutarimo C-234/89, Stergios Delimitis v Henninger Bräu AG, ECR 935.
[514] Atitinkamos rinkos dalys buvo vertinamos pinigine pirkimų/pardavimų išraiška – verte/apyvarta. Nustatant rinkos dydį, paprastai yra sudedamos visos prekės pirkimo arba pardavimo atitinkamoje rinkoje apyvartos. Rinkos dydžiui nustatyti buvo pasirinkta naudoti Smulkinto biokuro pardavimų duomenis.
[515] Pranešimo apie atliktą tyrimas Priedas Nr. 1 (bylos 113 tomas, 135-139 lapai, bylos 114 tomas, 139-143 lapai, bylos 115 tomas, 137-141 lapai).
[516] Pažymėtina, kad daugelis biokuro tiekėjų neturėjo duomenų apie savo pirkėjų veiklą, todėl neskirstė jų į grupes. Tokiu atveju, visus pirkėjus į grupes suskirstė Konkurencijos taryba, naudodamasi viešai prieinama informacija (pavyzdžiui, internetiniais registrais). Tais atvejais, kai biokuro tiekėjas tam tikrą pirkėją priskyrė akivaizdžiai neteisingai pirkėjo grupei (pavyzdžiui, UAB „Vilniaus energija“ priskyrė Pirkėjų grupei Nr. 3– namų ūkiams), tokie duomenys, siekiant neiškreipti galutinių rezultatų, Konkurencijos tarybos buvo ištaisyti.
[517] Pirkėjų grupės Nr. 3 pirkėjai perka į atitinkamą prekės rinką nepatenkantį presuotą biokurą. Be to, Smulkinto biokuro pardavimai Pirkėjų grupei Nr. 3 2011 – 2012 m. laikotarpiu sudarė vos 0,3 proc. visų biokuro pardavimų namų ūkiams vertės, kas rodo, kad Smulkinto biokuro pardavimai namų ūkiams yra pavieniai ir itin reti ir todėl reikšmingai nekeistų atitinkamos rinkos dydžio vertinimo.
[518] Kai kurie Konkurencijos tarybai paaiškinimus ir savo pardavimų duomenis pateikę biokuro tiekėjai buvo kitų biokuro tiekėjų nurodyti kaip biokuro pirkėjai (t. y. biokuro perpardavėjai), kurie vartotojams tiekia ne tik savo paties pagamintą, bet ir iš kitų biokuro tiekėjų pirktą biokurą ar jo žaliavą). Dėl šios priežasties, siekiant išvengti tų pačių duomenų panaudojimo du kartus, dirbtinai ir nepagrįstai padidinant bendrą rinkos dydį, dalis biokuro tiekėjų pardavimų Pirkėjų grupei Nr. 2 nebuvo įtraukta į rinkos dydžio bei rinkos dalių skaičiavimus. Pavyzdžiui, First Opportunity OṺ Konkurencijos tarybai pateikė savo biokuro pardavimų duomenis. Tačiau First Opportunity OṺ ne tik gamina biokurą, bet ir jį perparduoda (bendrovė galutiniams pirkėjams tiekia ne tik savo pačios pagamintą, bet ir iš, pavyzdžiui,
UAB „Grasta“, pirktą biokurą ar jo žaliavą)), pastaroji bendrovė buvo dažnai nurodoma kitų biokuro tiekėjų kaip biokuro pirkėjas (pavyzdžiui, UAB „Grasta“ pateikė biokuro pardavimų, tarp kurių buvo ir pardavimai First Opportunity OṺ, duomenis). Tokiu atveju tos pačios prekės pardavimas, skaičiuojant bendrą biokuro rinkos dydį, gali būti įskaičiuotas du kartus - pateikto pavyzdžio atveju įtraukiant tiek visus UAB „Grasta“ pardavimus (First Opportunity OṺ ir kitiems pirkėjams), tiek visus First Opportunity OṺ pardavimus (tarp kurių bus ir prekių, pirktų iš UAB „Grasta“, pardavimai, jau įtraukti į skaičiavimus kartu su UAB „Grasta“ pardavimų duomenimis). Dėl šios priežasties, į rinkos dydžio bei rinkos dalių skaičiavimus nebuvo įtraukti tie biokuro tiekėjų pardavimai, kurie buvo parduoti kitiems apklaustiems ir informaciją apie savo biokuro pardavimus Konkurencijos tarybai pateikusiems biokuro tiekėjams
[519]Biokuro pirkėjai, kuriems nebuvo išsiųsti raštai dėl informacijos pateikimo, tačiau, remiantis viešai prieinama informacija (internetiniais registrais), užsiimantys biokuro prekyba.
[520]Biokuro tiekėjai, kurie nepateikė informacijos pagal Konkurencijos tarybos išsiųstus raštus dėl informacijos pateikimo.
[521] Apklaustų biokuro tiekėjų biokuro pardavimus Pirkėjų grupei Nr. 2.
[522] Pavyzdžiui, jeigu biokuro tiekėjas A, prekiaujantis tik briketais ir malkomis, pirko pjuvenas iš biokuro tiekėjo B, tuomet buvo laikoma, kad pirktos pjuvenos buvo panaudotos briketų gamybai, o biokuro tiekėjo B pjuvenų pardavimai biokuro tiekėjui A (nors tai ir būtų laikoma pardavimais Pirkėjų grupei Nr. 2) buvo visi įskaičiuoti į bendrą rinkos dydį. Šiuo atveju nėra dvigubo skaičiavimo, nes tiekėjo A pirktos pjuvenos nebuvo perparduotos, o buvo panaudotos į atitinkamą rinką nepatenkančios biokuro rūšies (šiuo atveju – briketų) gamybai.
[523] Pavyzdžiui, jeigu biokuro tiekėjas A pirko pjuvenas, o pardavė pjuvenų briketus bei perpardavė tas pačias pjuvenas (t. y. dalį pjuvenų panaudojo pjuvenų briketams gaminti, o dalį perpardavė), jo pjuvenų pirkimas negali būti įtrauktas į rinkos dydį visa apimtimi, nes dalis pirktų pjuvenų buvo perparduotos. Tokiais atvejais buvo apskaičiuota, kokią dalį visų biokuro tiekėjo A presuoto ir Smulkinto biokuro pardavimų sudarė presuotas biokuras. Atitinkamai, į rinkos dydžio skaičiavimus buvo įtraukta tokia dalis biokuro tiekėjo A Smulkinto biokuro pirkimų, kuri atitinka presuoto biokuro pardavimų dalį. Jeigu tiekėjo A presuoto biokuro pardavimai sudarė 70 proc. visų presuoto ir Smulkinto biokuro pardavimų, į rinkos dydžio skaičiavimus buvo įtraukta 70 proc. tiekėjo A Smulkinto biokuro pirkimų.
[524] Analizės metu buvo laikomasi prielaidos, kad Smulkinto biokuro tiekėjas, turėdamas kelias bazes bei siekdamas veiklos efektyvumo, Smulkintą biokurą tieks iš tos bazės, kuri yra arčiausiai pirkėjo. Pavyzdžiui, jeigu Smulkinto biokuro tiekėjas turi dvi bazes Vilniuje ir Klaipėdoje bei du pirkėjus, kurie yra Kretingoje ir Vievyje, pardavimai Vievio pirkėjui buvo priskirti Vilniaus bazei, o pardavimai Kretingoje esančiam pirkėjui priskirti Klaipėdos padaliniui.
[525] Tyrimo metu iš viso buvo apklausti 627 biokuro tiekėjai, veikiantys Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakymus Konkurencijos tarybai pateikė 468 biokuro tiekėjai. Iš jų nustatytas 71 Smulkinto biokuro tiekėjas, nagrinėjamu laikotarpiu veikusių Vilniaus regione. Visgi pažymėtina, kad buvo apklausti didžiausi biokuro tiekėjai ir jų pačių nurodyti konkurentai, todėl iš biokuro tiekėjų surinkta informacija neabejotinai apėmė didžiąją, todėl reikšmingą, rinkos dalį.
[526] Ta pati operacija ir vertė yra apskaitoma biokuro tiekėjo apskaitoje kaip biokuro pardavimas, o biokuro pirkėjo apskaitoje kaip pirkimas.
[527] Šilumos gamintojai yra didžiausia Smulkinto biokuro pirkėjų grupė, 2011 – 2012 m. nupirkusi 61,1 – 62,8 proc. viso Lietuvoje veikiančių biokuro tiekėjų parduoto Smulkinto biokuro.
[528] Kitaip tariant, jeigu nustatyta, kad šilumos gamintojai tam tikru laikotarpiu nusipirko biokuro už 100 000 Lt (28 962 Eur), tačiau biokuro tiekėjų duomenys rodo, kad tuo pačiu laikotarpiu biokuro pardavimų šilumos gamintojams vertė buvo tik 80 000 Lt (23 170 Eur), vadinasi, Tyrimo metu nebuvo apklausta dalis biokuro tiekėjų, kurių pardavimai šilumos gamintojams buvo 20 000 Lt (5792 Eur) vertės.
[529] S1 =S0 + S0 *[(X – Y)/Y], kur S1 yra patikslintas rinkos dydis, S0 – pagal biokuro tiekėjų pateiktus duomenis paskaičiuotas rinkos dydis, X – visų šilumos gamintojų nurodytų biokuro pirkimų vertė, Y – visų apklaustų biokuro tiekėjų nurodytų pardavimų šilumos gamintojams vertė.
[530] Statistikos departamento 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštas. Bylos 84 tomas, 31 lapas.
[531] Bylos 110 tomas, 561 lapas.
[532] Bylos tomai 1-40, atsakymai į BT1 klausimyno 15 klausimą, BT2 klausimyno 4-5 klausimus, BT3 klausimyno 4-5 klausimus ir BT4 klausimyno 4 ir 6 klausimus.
[533] Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 18 klausimą, bylos 65-70 tomai, atsakymai į NŠG1 klausimyno 18 klausimą, bylos 71-72 tomai, atsakymai į 4GR klausimyno 10 klausimą.
[534] OL C 031 , 05/02/2004 p. 5.
[535] Horizontalių susijungimų vertinimo gairės, 75 p.
[536] Bylos 41 tomas, 20 lapas, bylos 42 tomas, 19 lapas, bylos 41 tomas, 6 lapas, bylos 42 tomas, 6 lapas, bylos 41 tomas, 36 lapas, bylos 42 tomas, 35 lapas, bylos 41 tomas, 66 lapas, bylos 42 tomas, 64 lapas.
[537] Bylos 5 tomas, 36 lapas, bylos 6 tomas, 30 lapas.
[538] Valstybės įmonė Utenos miškų urėdija atsakymas (bylos 15 tomas, 175 lapas, bylos 16 tomas, 136 lapas.) Tik 2 iš 12 biokuro tiekėjų nurodė, kad biokuro bazės perkėlimas neužsitikrinus biokuro pirkėjo yra apskritai įmanomas. Bylos 41-42 tomai, atsakymai į klausimyno dėl bazių 7.3.1 klausimą.
[539] UAB „Fortex energy“ atsakymas (bylos 41 tomas, 17 lapas, bylos 42 tomas, 17 lapas).
[540] Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 24-25 klausimus (UAB „Vilniaus energija“ – 25-26 klausimus); bylos tomai 65-70, atsakymai į NŠG1 klausimyno 24-25 klausimus.
[541] UAB „Energovia“ atsakymas (bylos 41 tomas, 13 lapas, bylos 42 tomas, 13 lapas).
[542] Bylos 41 tomas, 54 lapas, bylos 42 tomas, 53 lapas.
[543] UAB „Fortex Energy“ atsakymas (bylos 5 tomas, 16 lapas, bylos 6 tomas, 16 lapas.)
[544] Pažymėtina, kad ir visos medienos perdirbimo įmonės nurodė, kad nėra atlikę tokio bazės perkėlimo. Bylos 41-44 tomai, atsakymai į klausimyno dėl bazių 7 klausimą (UAB „Bionovus“ – 11 klausimą).
[545] Kadangi dalis atsakymų buvo pateikta intervalais, skaičiuojant žemutinę reikšmę buvo naudojamos žemutinės intervalų ribos, o viršutinę reikšmę naudojant viršutines intervalų reikšmes.
[546] Svertiniai koeficientai buvo priskirti pagal biokuro tiekėjų Smulkinto biokuro pardavimo apyvartas.
[547] UAB „Keratas“ (bylos 7 tomas, 139 lapas, bylos 8 tomas, 124 lapas); UAB „Fortum ekošiluma“ (bylos 5 tomas, 36 lapas, bylos 6 tomas, 30 lapas); UAB „Vertma“ (bylos 17 tomas, 34-35 lapai, bylos 18 tomas, 34-35 lapai); UAB „Bionovus“ (bylos 19 tomas, 33 lapas, bylos 20 tomas, 33-34 lapas).
[548] Teisingumo Teismo 1991 m. vasario 28 d. sprendimas byloje dėl preliminaraus nutarimo C-234/89, Stergios Delimitis v Henninger Bräu AG, ECR 935.
[549] Europos Komisijos 1979 m. rugsėjo 5 d. sprendimas byloje Nr. 79/934/EEC, BP Kemi – DDS, 68 p.
[550] Bylos 63 tomas, 36 lapas, bylos 64 tomas, 35 lapas.
[551] Bylos 5 tomas, 14 lapas, bylos 6 tomas, 14 lapas; Bylos 17 tomas, 132 lapas, bylos 18 tomas, 97 lapas
[552] Report on single branding/Exclusive dealing, interneto svetainė „International Competition Network“, 2015 m. kovo 31 d. versija, http://www.internationalcompetitionnetwork.org/uploads/library/doc355.pdf, 14 lapas.
[553] Bylos 109 tomas, 65-66 lapai, bylos 110 tomas, 51-52 lapai.
[554] Bylos 78-80 tomai.
[555] UAB „Kaišiadorių šiluma“ Bylos 49 tomas, 172-173 lapai, bylos 50 tomas, 134-135 lapai; UAB „Jonavos šilumos tinklai“ Bylos 49 tomas,152 lapas, bylos 50 tomas, 120 lapas; UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ Bylos 49 tomas, 141 lapas, bylos 50 tomas, 109 lapas; UAB „Šilalės šilumos tinklai“ Bylos 59 tomas, 110 lapas, bylos 60 tomas, 99 lapas.
[556] UAB „Utenos šilumos tinklai“ Bylos 61 tomas, 57 lapas, bylos 62 tomas, 45 lapas.
[557] 2012 m. balandžio 20 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, AB „Lietuvos draudimas“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą; Teisingumo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Nr. C-345/14, SIA „Maxima Latvija“ prieš Konkurences padome, 30 p.
[558] Komisijos komunikatas dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairių, OL C 101, 2004-04-27.
[559] Pavyzdžiui, LVAT 2009 m. spalio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, UAB „Libra Vitalis“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą, LVAT kaip vieną iš reikšmingų aplinkybių vertino tai, kad susitarimas buvo sudarytas tarp pirmaujančių rinkų dalyvių, kurių veiksmai galėjo daryti didžiausią įtaką jiems. 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, AB „Lietuvos draudimas“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą, LVAT atsižvelgė į dideles susitarime dalyvavusių ūkio subjektų užimamas rinkos dalis ir įtaką rinkai, kaip vieną iš reikšmingų aplinkybių.
[560] 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, AB „Lietuvos draudimas“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą.
[561] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje C-8/08 T-Mobile Netherlands BV and Others v Raad van bestuur van de Nederlandse Mededingingsautoriteit, 38 p.
[562] Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 19 klausimą.
[563] Bylos 49-64 tomai, atsakymai į ŠG1 klausimyno 18 klausimą.
[564]Bylos 81 tomas, 102 lapas, bylos 82 tomas, 11 lapas.
[565]Apskaičiuota, remiantis VKEKK pateiktais duomenimis bei Metodika, kurioje nustatyta, kad vidutinė atitinkamos biokuro rūšies rinkos kaina apskaičiuojama kaip svertinis atitinkamo laikotarpio šilumos tiekėjų pirkto kuro kainos aritmetinis vidurkis (nutarimo 6 dalis).
[566]Išskyrus 2009 m. lapkričio ir gruodžio bei 2010 m. liepos mėnesius, kai UAB „Vilniaus energija“ mokama biokuro mišinio kaina nežymiai viršijo vidutinę biokuro mišinio rinkos kainą.
[567] 2011 m. gegužės – 2013 m. gegužės laikotarpiu, atėmus laikotarpius, kai visos faktiškai patirtos biokuro sąnaudos buvo kompensuotos.
[568] Ar įmanoma atsijungti nuo centrinio šildymo (II dalis), interneto svetainė ekspertai.eu, 2015 m. kovo 30 d. versija, http://www.ekspertai.eu/ar-imanoma-atsijungti-nuo-centrinio-sildymo-ii-dalis/. Bylos 89 tomas, 179-183 lapai.
[569] 2015 m. spalio 26 d. Konkurencijos tarybos posėdžio protokolas (Bylos 121 tomas, 1 lapas). 
[570] 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, AB „Lietuvos draudimas“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą.
[571] UAB „Bionovus“ veiklą Lietuvoje pradėjo 2003 metais, kai buvo įkurta UAB „Aviridis“. 2006 metais, sujungus skirtinguose Lietuvos regionuose dirbančias biokuro gamybos ir atliekų perdirbimo įmones UAB „Aviridis“, UAB „Medvija“ ir UAB „Skiedrynė“, buvo įkurta UAB „Bio Novus“, vėliau tais pačiais metais savo pavadinimą pakeitusi į UAB „Bionovus“. 2004 m., laimėjusi viešą konkursą, UAB „Aviridis“ (vėliau – UAB „Bionovus“) – pasirašė biokuro tiekimo sutartį su UAB „Vilniaus energija“.
 
[572] Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1S-172 redakcija.
[573] Nutarimo 10.2.2.1.2 dalis.
[574] Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymo gairių 41 p.
[575] SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymo gairių 41 p.
[576] LVAT 2013 m. kovo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-706/2013, TEO LT, AB v Konkurencijos taryba; LVAT 2006 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-783-06, AB „Gubernija“ v Konkurencijos taryba
[577] LVAT 2005 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-783/2006 (išplėstinė kolegija), AB „Gubernija“ v Konkurencijos taryba.
[578] Įsigaliojus konkurencijos įstatymo 3, 40, 42 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir Įstatymo papildymo 44-1, 44-2 straipsniais įstatymui (Valstybės žinios, 2011 m. gegužės 3 d., Nr. 52-2522).
[579] Šiuo metu Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalis.
[580] Pažymėtina, kad ūkio subjektui, perėmusiam kito juridinio asmens, kuris teisiniu požiūriu pasibaigė, teises ir pareigas, gali būti priskirta atsakomybė už to asmens, kurio teises ir pareigas jis perėmė, padarytus konkurencijos teisės pažeidimus. LVAT 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009 UAB „Libra Vitalis“ v Konkurencijos taryba; Teisingumo Teismo 1975 m. gruodžio 14 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. 40-48, 50, 54-56, 111, 113 ir 114/73 Coöperatieve Vereniging „Suiker Unie” UA ir kiti v Komisija, , 80, 84 p.
[581] Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 18 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-681/11, Bundeswettbewerbsbehörde v Schenker & Co. AG, 37-38 pastraipos.
[582] 2010 m. Vertikaliųjų apribojimų gairių 2.1. skyrius.
[583] Europos Komisijos 2010 m. gegužės 19 d. Vertikaliųjų apribojimų gairės 2010/C 130/01).
[584] Iš esmės tokie pat vertinimo kriterijai nurodomi ir ankstesniame Europos Komisijos pranešime „Vertikaliųjų apribojimų gairės“ 2000/C 291/01.
[585] UAB „Vilniaus energija“ nuomonės dėl tyrimo išvadų 60 lapas.
[586] VKEKK 2010 m. ataskaita, 76 lapas. Interneto tinklalapis: http://www.regula.lt/SiteAssets/vkekk-metines-veiklos-ataskaitos/vkekk-2010-ats-final.pdf
[587] First Opportunity OṺ nuomonėje dėl tyrimo išvadų (1 lapas) nurodė: „Pirmosios galimybės žiniomis, 2010 m. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija („VKEKK“) kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu pradėti tyrimą ir įvertinti, ar Pirmoji galimybė, VE ir UAB „Litesko" sudaryti susitarimai nedaro žalos konkurencijai. Pirmosios galimybės žiniomis, tyrimas nebuvo pradėtas.“.
[588] LVAT 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 UAB „G4S Lietuva“ ir kiti v Konkurencijos taryba.
 
[590] LVAT 2011 m. kovo 28 d. sprendimas byloje Nr. A525-2577/2011, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija (KOMAA) ir kiti v Konkurencijos taryba; LVAT 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Nr. A858-294/2011,UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ v Konkurencijos taryba; LVAT 2011 m. birželio 23 d. nutartis byloje Nr. A444-1433/2011, UAB „Elektromarktas“, UAB „Forum Cinemas Home Entertainment“ ir kiti v Konkurencijos taryba; Bendrojo Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Nr. T-41/96 Bayer v Komisija, 68 punktas.
[591] Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 18 d. prejudicinis sprendimas byloje C-681/11, Bundeswettbewerbsbehörde v Schenker & Co. AG, 34 pastraipa.
[592] Atkreiptinas dėmesys, kad pardavimų vertė nustatoma ne pagal paskutinių ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkinių metų pardavimų pajamas (šiuo atveju – 2013 m.), o paskutinių vienerių (t. y. visų metų) ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkinių metų pardavimų pajamas (šiuo atveju paskutiniai vieneri metai yra 2012 m., kadangi 2013 m. pažeidimas truko iki 2013 m. gegužės 31 d., t .y. ne pilnus metus).
[593] Bendrojo Teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Nr. T-20/05 Outokumpu Oyj v Komisija, 77 p.
[594] Teisingumo Teismo 2004 m. sausio 7 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. C-204/00 P, C-205/00 P, C-211/00 P, C-213/00 P, C-217/00 P ir C-219/00 P Aalborg Portland A/S ir kiti v Komisija, 376-378 p.
[595] Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AB „Citadele“ bankas); Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (AB DNB bankas); Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas); Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB); LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas).

Teismo procesas baigtas – grąžinta nagrinėti iš naujo