Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL VALSTYBĖS ĮMONĖS TARPTAUTINIS VILNIAUS ORO UOSTAS VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO IR EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES 82 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

  • 2008 11 06
  • Nutarimo Nr.: 2S-23
  • Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus;
sekretoriaujant Zitai Balsienei;
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Kęstučiui Šukviečiui, Sauliui Pabarčiui, Jolantai Ivanauskienei, Elonui Šatui;
UAB „Naftelf“ atstovams: generaliniam direktoriui Arvydui Gailiui, advokatui Mariui Juoniui, advokato padėjėjai Laurai Šlepaitei; Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas atstovams: Vitui Šacikauskui, Juozui Žėkui, advokatui Kęstučiui Virbickui;
 viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio ir Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau – Sutartis) 82 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba nustatė:
Tyrimas dėl Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas (toliau – VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas) veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties 82 straipsnio reikalavimams pradėtas Konkurencijos tarybos 2007-10-31 nutarimu Nr. 1S-142, gavus UAB „Naftelf“ (toliau taip pat vadinama Pareiškėju) prašymą ištirti, ar VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties 82 straipsnio reikalavimų. Tyrimas pratęstas Konkurencijos tarybos 2008-03-27 nutarimu Nr. 1S-39, 2008-04-23 nutarimu Nr. 1S-54 ir 2008-05-28 nutarimu Nr. 1S-66.
Pareiškime UAB „Naftelf“ nurodo, jog 2006 m. viduryje ji sužinojo, jog UAB „RSS MOTORS“ suteikta teisė tiekti degalus orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas Pareiškėjui patvirtino, jog 2004-10-22 su UAB „RSS MOTORS“ buvo pasirašyta sutartis dėl bendrosios aviacijos orlaivių užpylimo aviaciniais degalais, šią veiklą UAB „RSS MOTORS“ pradėjo vykdyti 2006 m. gegužės mėnesį. Pareiškėjas nurodo, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas sprendimas be atrankos suteikti teisę teikti orlaivių aprūpinimo degalais paslaugas bei naudotis atitinkamu valstybės turtu (oro uosto infrastruktūra) UAB „RSS MOTORS“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus. Jeigu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas būtų skelbęs viešą tiekėjų atranką, tokioje atrankoje būtų norėjęs dalyvauti ir Pareiškėjas. Apie UAB „Naftelf“ norą įeiti į šią rinką ir dalyvauti tiekėjų konkurse, jeigu toks būtų surengtas, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas žinojo, o tai patvirtina prie pareiškimo pridėtuose dokumentuose užfiksuotas 1996-1999 m. vykęs susirašinėjimas su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas dėl galimybės tiekti degalus orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste.
Pareiškėjo nuomone, tokie VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai faktiškai diskriminavo UAB „Naftelf“, kadangi konkurentui UAB „RSS MOTORS“ buvo suteikta galimybė veikti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, nesuteikiant analogiškos galimybės UAB „Naftelf“. Pareiškėjas mano, kad be viso to, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai, kuriais buvo diskriminuojamas UAB „Naftelf“, galėjo daryti ir darė poveikį prekybai tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių. Tokią savo nuomonę Pareiškėjas grindžia argumentu, kad degalų tiekimo orlaiviams rinkoje pagrindiniai klientai yra tarptautinį susisiekimą vykdančios oro bendrovės (aviakompanijos), o UAB „Naftelf“ įėjimas į rinką būtų galėjęs suintensyvinti konkurenciją bei nulemti mažesnes degalų kainas. Tokiu būdu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas savo veiksmais galėjo pažeisti Sutarties 82 straipsnio reikalavimus.
Tyrimas pradėtas esant pagrindo manyti, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, kaip įmonė, valdanti ir eksploatuojanti oro uosto infrastruktūrą, užima dominuojančią padėtį valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje ir savo veiksmais galimai piktnaudžiauja šioje rinkoje, darydama įtaką kitose susijusioje reaktyvinių degalų bei aviacinio benzino tiekimo orlaiviams rinkose. Surinkta informacija leido įtarti, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, nes galimai nepagrįstai atsisakė suteikti UAB „Naftelf“ priėjimą prie išteklių, būtinų vykdant orlaivių aprūpinimo degalais veiklą, taip pat nevykdė degalų orlaiviams tiekėjų atrankos ir tokiu būdu diskriminavo UAB „Naftelf“ UAB „RSS MOTORS“ atžvilgiu. Minėti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai galėjo riboti konkurenciją, nes Pareiškėjui nebuvo sudarytos lygiavertės galimybės vykdyti degalų tiekimo orlaiviams veiklos minėtame oro uoste.
Atliekant tyrimą buvo nagrinėjama priešsrovinė (ang. upstream) valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinka bei dvi pasrovinės (ang. downstream) rinkos, t.y. reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinka bei aviacinio benzino tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinka, nustatyta VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas padėtis šiose rinkose, išnagrinėti šio ūkio subjekto veiksmai bei jų atitiktis Konkurencijos įstatymo 9 straipsniui ir Sutarties 82 straipsniui. Tyrimo metu buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 1996 m. pradžios iki tyrimo baigimo dienos, t.y. 2008-08-27.
Lietuvos Respublikoje yra 4 tarptautiniai oro uostai: Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių. 2007 m. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste aptarnauta 1 717 222 keleivių.1 Antras pagal dydį Tarptautinis Kauno oro uostas 2007 m. aptarnavo 391 000 keleivių2. Tarptautinis Palangos oro uostas 2007 m. aptarnavo tik 93 379 keleivių3. Tarptautinis Šiaulių oro uostas 2007 m. nevykdė reguliarių keleivių skrydžių, iš viso aptarnauta tik 650 keleivių, kurie skrido užsakomaisiais arba verslo skrydžiais. Todėl esminė Lietuvos tarptautinio oro susisiekimo dalis tenka Tarptautiniam Vilniaus oro uostui.
VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei. Šios įmonės steigėjas yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija). Pagal VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas įstatus šiai įmonei yra suteikta išimtinė teisė eksploatuoti Tarptautinį Vilniaus oro uostą. Naudodamasi šia teise, įmonė teikia įvairias valdymo ir organizavimo paslaugas ūko subjektams, vykdantiems ūkinę veiklą Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas taip pat teikia ir kitokias paslaugas, t.y. veikia kaip antžeminių paslaugų teikėjas. Viena iš teikiamų antžeminių paslaugų yra degalų orlaiviams tiekimas. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra vienintelis aviacinio benzino tiekėjas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Iki 2006 m. gegužės mėn. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas taip pat buvo vienintelis reaktyvinių degalų tiekėjas orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, tačiau nuo 2006 m. gegužės mėn. savo veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste pradėjo UAB „RSS Motors“, kuri taip pat tiekia reaktyvinius degalus orlaiviams. Tyrimo metu nustatyta, kad 2006 m. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pardavė 96 proc. visų reaktyvinių degalų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, tuo tarpu 2007 m. jo dalis sudarė 80 proc.  UAB „RSS Motors“ parduotų reaktyvinių degalų dalis 2006 m. sudarė 4 proc. nuo bendro Tarptautiniame Vilniaus oro uoste parduotų reaktyvinių degalų kiekio, 2007 m. parduotų reaktyvinių degalų dalis sudarė 20 proc.
Pagrindiniai aviacinių degalų pirkėjai Tarptautiniame Vilniaus oro uoste yra tarptautinį susisiekimą vykdančios oro bendrovės (aviakompanijos). Dauguma skrydžių iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto vykdomi į ES valstybių narių miestuose esančius tarptautinius oro uostus4. Tuo tarpu dauguma skrydžių į Tarptautinį Vilniaus oro uostą taip pat yra vykdoma iš ES valstybių narių miestų tarptautinių oro uostų5.
Nuo 2006-12-31 Tarptautinio Vilniaus oro uosto atžvilgiu pradėtos taikyti Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklės, patvirtintos 2002-04-12 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-144, (toliau – Antžeminių paslaugų teikimo taisyklės), kadangi oro uostas pasiekė Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 1 punkte numatytas ribas. Tai patvirtina ir Susisiekimo ministerija savo 2006-11-27 rašte (bylos I tomas, 29 lapas). Antžeminių paslaugų teikėjų ar savateikių skaičius Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nėra ribojamas (bylos I tomas, 59 lapas).
UAB „Naftelf“ susirašinėjimą su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas dėl galimybės tiekti degalus orlaiviams pradėjo dar 1996 m., kuris vyko iki 1999 m. (bylos I tomas, 9-32; 40-50 lapai). UAB „Natfelf“ minėtu laikotarpiu susirašinėjo ir su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas steigėja Susisiekimo ministerija dėl UAB „Naftelf“ galimybės pradėti aviacinių degalų tiekimo orlaiviams veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2008-03-12 raštu (bylos I tomas, 134 lapas) Konkurencijos tarybai taip pat patvirtino, kad nuo 1997 m. prasidėjo susitikimai bei derybos su UAB „Naftelf“.
Iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, jog UAB „Naftelf“ nuo pat susirašinėjimo su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 1996 m. pradžios išreiškė pageidavimą teikti aviacinius degalus, nurodydama, kad tarptautiniu mastu pripažinto degalų tiekėjo buvimas būtų naudingas ir VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas (bylos I tomas, 43 lapas). VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas siūloma bendradarbiavimo galimybę atmetė ir neigiamą atsakymą pateikė dar 1997 m. pradžioje (bylos I tomas, 11 lapas), vėliau jį ne kartą pakartojo ne tik UAB „Naftelf“, bet ir Susisiekimo ministerijai, kitiems projektu suinteresuotiems asmenims (bylos I tomas, 19, 21, 137, 139 lapai).
Nepaisant neigiamo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas požiūrio, 1998 m. Susisiekimo ministerija pasiūlė UAB „Naftelf“ įrengti kuro bazes Vilniaus, Kauno bei Palangos tarptautiniuose oro uostuose bei teikti reaktyvinį kurą orlaiviams (bylos I tomas, 17, 22, 67-72 lapai), o tai paskatino tolimesnes UAB „Naftelf“ ir VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas derybas. Vis dėlto, vykdytos derybos pasibaigė be rezultatų, UAB „Naftelf“ savo veiklos Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nepradėjo (bylos I tomas, 46-50 lapai). Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad 2000-2004 m. derybos tarp ūkio subjektų vyko toliau, kadangi nebuvo gauta jokių ūkio subjektų susirašinėjimo ar kito bendradarbiavimo įrodymų.   
Apie UAB „Naftelf“ norą įrengti modernias kuro bazes bei pradėti tiekti aviacinius degalus Tarptautiniame Vilniaus oro uoste Susisiekimo ministerija buvo pakartotinai informuota 2005-07-14 raštu (bylos I tomas, 27 lapas). Susisiekimo ministerijos atsakymas šiuo klausimu taip pat buvo pateiktas ir VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas (bylos I tomas, 28 lapas). Jame buvo nurodyta, kad Susisiekimo ministerija pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nevykdė antžeminių paslaugų teikėjų atrankos.
Tiesiogiai į VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas UAB „Naftelf“ kreipėsi 2006-10-09 raštu (bylos I tomas, 145 lapas), prašydama pateikti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nuomonę dėl UAB „Naftelf“ galimybių veikti Vilniaus tarptautinio oro uosto teritorijoje teikiant degalų tiekimo paslaugas. Šiame rašte UAB „Naftelf“ taip pat prašė paaiškinti, kokiu būdu į reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinką buvo įleistas UAB „RSS MOTORS“. Buvo kreiptasi ir į Susisiekimo ministeriją, prašant paaiškinti, ar galimybės UAB „RSS Motors“ veikti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste suteikimas buvo derinamas su šia institucija. Susisiekimo ministerija 2006-11-27 atsakyme nurodė, kad teisės suteikimas UAB „RSS Motors“ tiekti orlaivių degalus su šia institucija derintas nebuvo, taip pat paminėjo, kad tokių klausimų sprendimas yra ūkio subjektų kompetencija. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2006-10-23 raštu (bylos I tomas, 30 lapas) patvirtino, kad UAB „RSS Motors“ vykdo veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, t.y. tiekia reaktyvinius degalus orlaiviams, nuo 2006 m. gegužės mėn. Dėl galimybių UAB „Naftelf“ pradėti vykdyti analogišką veiklą šiame rašte nebuvo pasisakyta.
2007-09-27 raštu (bylos I tomas, 147 lapas) UAB „Naftelf“ dar kartą kreipėsi į VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, pakartotinai teiraudamasi dėl galimybės UAB „Naftelf“ teikti aviacinių degalų tiekimo paslaugas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Atsakydama į šį paklausimą VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2007-10-12 rašte (bylos I tomas, 58 lapas) nurodė, kad antžeminės paslaugos yra teikiamos vadovaujantis Antžeminių paslaugų teikimo taisyklėmis, taip pat paminėjo, kad antžemines paslaugas teikia tik Susisiekimo ministro patvirtinti pasaugų teikėjai. Dėl galimybės UAB „Naftelf“ teikti aprūpinimo degalais paslaugas pasisakyta nebuvo.
Susisiekimo ministerija 2007-10-19 rašte (bylos I tomas, 59 lapas) išvardino reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektas, norintis teikti antžemines paslaugas, taip pat nurodė, kad antžeminių paslaugų teikėjų skaičius Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nėra apribotas. Kaip vienas iš reikalavimų buvo nurodytas reikalavimas pateikti informaciją apie kitais nei Antžeminių paslaugų teikimo taisyklės teisės aktais nustatytų reikalavimų orlaivių degalų tiekėjui įgyvendinimą. Susisiekimo ministerija atkreipė dėmesį, kad vienas iš specialių teisės aktų yra 2002-05-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 792 patvirtintos Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklės (toliau – Atsargų laivams ir orlaiviams tiekimo taisyklės). Pastarasis teisės aktas įtvirtina būtinybę asmeniui, teikiančiam atsargas (orlaivių degalus), turėti galiojančią licenciją bei sutartį su oro uostu teikti šias paslaugas.
Tyrimo metu nustatyta, jog UAB „Naftelf“ ketino pradėti tiekti abiejų rūšių aviacinius degalus. Pareiškėjo generalinis direktorius 2008-02-18 paaiškinimų protokole (bylos I tomas, 127-129 lapai) patvirtino, jog, jei UAB „Naftelf“ būtų sudaryta galimybė veikti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, tiektų tiek aviacinį benziną, tiek reaktyvinius degalus.Paaiškinimų metu UAB „Naftelf“ patvirtino, kad ji turi reikalingas licencijas tiekti tiek aviacinį benziną, tiek reaktyvinį kurą. Turimas licencijas, suteikiančias teisę verstis prekyba aviaciniu kuru bei reaktyviniais degalais, UAB „Naftelf“ pateikė Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu (bylos II tomas, 152-159 lapai).
Konkurencijos tarybos tyrimo metu susirašinėjimas tarp UAB „Naftelf“ ir VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nenutrūko. 2008-01-28 UAB „Naftelf“ raštu (bylos I tomas, 115-116 lapai) kreipėsi į VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas generalinį direktorių, nurodydama, jog tam, kad UAB „Naftelf“ galėtų būti patvirtinta kaip antžeminių paslaugų teikėjas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, ji privalo Susisiekimo ministerijai pateikti sutartį su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas dėl šių paslaugų teikimo. Šiuo raštu prašoma pateikti atitinkamos sutarties sąlygas. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, 2008-02-26 raštu (bylos II tomas, 4-6 lapai) atsakydama UAB „Naftelf“, pateikė ligi tol vykusio susirašinėjimo vertinimą, tačiau tiesiogiai neatsakė į UAB „Naftelf“ užduotą klausimą dėl reikiamos sutarties pasirašymo sąlygų. Minėtame VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas rašte pabrėžiama, kad jokių kuro paslaugų teikimo sutarčių su kitais tiekėjais VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nesudaro, sudaromos tik kuro bazės talpų nuomos sutartys. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas taip pat nurodė, kad trečiajam degalų tiekėjui neužtenka rinkos, atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant užtikrint antro pilnateisio kuro tiekimo operatoriaus veiklą, planuojama leisti statyti antrą kuro bazę.
UAB „Naftelf“ pakartotinai 2008-03-15 raštu (bylos II tomas, 7-8 lapai) kreipėsi į VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, nurodydama, jog objektyvių argumentų, kodėl UAB „Naftelf“ negali būti suteikta prieiga Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, 2008-02-26 atsakyme nerado. UAB „Naftelf“ prašė leisti veikti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nediskriminaciniais pagrindais, t.y. išsinuomojant tokį patį ar didesnį kuro bazės talpų kiekį, kokį nuomojasi UAB „RSS Motors“, įrengti perkeliamą ofisą bei sudaryti galimybę dviejų kuro sunkvežimių parkavimui. Atsakydama į šį prašymą VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2008-04-14 rašte (bylos II tomas, 57 lapas) dar kartą pakartojo, kad neišnaudojamas turimos Tarptautinio Vilniaus oro uosto kuro bazės pajėgumas, be to, nurodė, kad skirtingų teikėjų laikomas kuras vienoje talpoje su vieninga priėmimo-išdavimo sistema sukelia nemažai rūpesčių operatoriui išduodant kurą į skirtingus tiekėjų kuro užpylėjus. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nuomone, didinti kuro tiekėjų skaičių netikslinga.
2008-08-28 VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir Pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie atliktą tyrimą, kuriame siūloma pripažinti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažeidus Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį ir Sutarties 82 straipsnį, įpareigoti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nutraukti neteisėtus veiksmus bei skirti Konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas.
2008-10-07 raštu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pateikė nuomonę apie tyrimo išvadas, kurioje nurodė, kad tyrėjai netinkamai išaiškino teisės normų turinį ir klaidingai jį pritaikė, pateikė tikrovės neatitinkančius faktinius duomenis bei nepagrindė savo išvadų, todėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas su tyrimo išvadomis nesutinka. Pagrindiniai VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pateikiami argumentai, pagrindžiantys nuomonę dėl tyrimo išvadų, yra šie: 2008 m. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nebeturėjo dominuojančios padėties pasrovinėse degalų tiekimo rinkose, todėl negalėjo ja piktnaudžiauti; nepilnai ir netiksliai apibrėžti esminiai ištekliai bei teisinis kontekstas, kuriame jie valdomi; AB „FlyLAL – Lithuanian Airlines“ taip pat tiekia degalus orlaiviams, todėl netinkamai buvo nustatyti rinkos dalyviai; netinkamai buvo įvertinti byloje esantys VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas rašytiniai atsakymai; klaidingai aiškinamos teisės normos, kadangi nė vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato reikalavimo prieš tvirtinant ūkio subjektą antžeminių paslaugų teikėju pateikti iš anksto sudarytą sutartį su oro uostu dėl šių paslaugų teikimo; VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas mano, kad ji ne tik turi teisę, bet ir privalo rūpintis tinkamu antžeminių paslaugų teikėjų skaičiumi, o dėl neribojamo tokių teikėjų skaičiaus galėtų kilti grėsmė aviaciniam saugumui bei pačiam oro susisiekimui; tyrėjai nepateikė nė vienos faktinės aplinkybės bei neatliko tyrimo, įrodančio Sutarties 82 straipsnio pažeidimą.
Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atstovai laikėsi savo pozicijos, išdėstytos 2008-10-07 rašte, taip pat pakvietė šiame posėdyje dalyvauti Civilinės aviacijos administracijos atstovą, kuris paaiškino, kad Civilinės aviacijos administracija patikrina atitinkamo ūkio subjekto pasiruošimą teikti antžemines paslaugas, o pagal padarytas išvadas Susisiekimo ministerija priima sprendimą dėl antžeminių paslaugų teikėjo patvirtinimo.
Pareiškėjas savo 2008-10-07 atsiliepime į tyrimo išvadas nurodė, kad sutinka su tyrimo išvada, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi valdymo ir organizavimo paslaugų rinkoje Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, atsisakydama suteikti UAB „Naftelf“ prieigą prie pasrovinių aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkų, ir tai turėjo poveikį prekybai tarp ES valstybių narių. UAB „Naftelf“ taip pat nurodė, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi turėtų būti vertinamas kaip vienas tęstinis pažeidimas, kuris tęsėsi 12 metų, pasiūlė VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas taikytinų įpareigojimų sąrašą, kurie galėtų padėti efektyviau spręsti dėl konkurencijos ribojimo kilusias problemas.
Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje UAB „Naftelf“ atstovai palaikė savo 2008-10-07 atsiliepime išdėstytą poziciją.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. 
Remdamasi 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 5 straipsniu, nurodančiu, kad valstybių narių konkurencijos institucijos turi teisę atskirose bylose taikyti 81 ir 82 straipsnius, Konkurencijos taryba, vertindama tiriamo ūkio subjekto veiksmus, taiko ir Sutarties 82 straipsnį, kuris kaip nesuderinamą su bendrąją rinka draudžia bet kokį vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintį paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.
  Vertinant, ar ūkio subjekto veiksmai pažeidė Konkurencijos įstatyme bei Sutartyje įtvirtintą draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, visų pirma reikia apibrėžti atitinkamą rinką, kurioje yra įtariamas galimas piktnaudžiavimas, taip pat nustatyti įtariamo pažeidėjo padėtį šioje rinkoje.
1. Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo
Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, taip pat Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17. Atitinkama rinka yra suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama nuo gretimų teritorijų.
Nagrinėjamu atveju atitinkama rinka apibrėžiama kaip valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinka, taip pat išskiriamos su šia rinka susijusios pasrovinės aviacinio benzino bei reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkos.
1.1. Valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinka
Kiekviename tarptautiniame oro uoste yra tam tikra infrastruktūra, kuri įrengta ir pastatyta tokiu būdu, kad būtų galima užtikrinti oro uosto paskirtį, t.y. užtikrinti tarptautinius skrydžius vykdančių orlaivių saugaus pakilimo bei nutūpimo galimybę. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas tikslas, įtvirtintas įmonės įstatų 8 punkte, yra teikti viešąsias paslaugas eksploatuojant Tarptautinį Vilniaus oro uostą ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Įmonei yra pavesta administruoti ir valdyti Tarptautinio Vilniaus oro uosto infrastruktūrą, taip pat koordinuoti ir kontroliuoti įvairių minėtame oro uoste veikiančių įmonių veiklą, užtikrinti aviacijos saugumą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste.
Visiems ūkio subjektams, vykdantiems savo ūkinę veiklą Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje, įskaitant aviakompanijas bei antžeminių paslaugų teikėjus, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teikia įvairias paslaugas, susijusias su oro uosto infrastruktūros eksploatavimu. Nagrinėjamu atveju išskirtinos valdymo ir organizavimo paslaugos, susijusios su aviacinių degalų tiekimo veikla. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nuosavybės teise valdo kuro talpyklas, kuriose laiko savo bei už užmokestį kitų ūkio subjektų degalus, valdo oro uosto įrenginius ir paskirsto teritoriją, reikalingą vykdant aprūpinimo degalais veiklą, atlieka reaktyvinių degalų kokybės testus, išduoda leidimus laikyti degalų pylimo automobilius, sudaro sutartis su ketinančiais pradėti veiklą antžeminių paslaugų teikėjais ir kt. Šios ir kitos valdymo ir organizavimo paslaugos yra būtinos, ūkio subjektams norint teikti orlaivių aprūpinimo degalais paslaugas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Valdymo ir organizavimo paslaugos yra specifinės, kadangi šios paslaugos susijusios su prieiga prie tam tikro tarptautinio oro uosto infrastruktūros, t.y. ūkio subjektui, gaunančiam tokias valdymo ir organizavimo paslaugas, sudaroma galimybė naudotis tarptautiniame oro uoste esančia infrastruktūra. Todėl tokios paslaugos nėra pakeičiamos jokiomis kitomis paslaugomis oro transporto sektoriuje ar kokiomis nors kitomis valdymo ir organizavimo paslaugomis kituose transporto sektoriuose. Tokį prekės rinkos apibrėžimą Konkurencijos taryba pateikė 2007-06-07 nutarime Nr. 2S-14 „Dėl Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“, tokios pačios nuomonės dėl prekės rinkos apibrėžimo Europos Komisija laikėsi ir Alpha Flight Services/Aéroports de Paris byloje 6
Geografinė teritorija, kurioje valdymo ir organizavimo paslaugas teikia VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, apsiriboja Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorija.Pažymėtina, kad valdymo ir organizavimo paslaugos yra teikiamos būtent konkrečioje oro uosto teritorijoje ir tam tikros antžeminės paslaugos teikėjas negali gauti valdymo ir organizavimo paslaugų iš kitų teritorijų nei tas oro uostas, kuriame tam tikras antžemines paslaugas teikiantis ūkio subjektas vykdo savo veiklą. Antžeminių paslaugų teikėjas (konkrečiu atveju UAB „Naftelf“) negalėtų pasirinkti kitoje teritorijoje (kitame tarptautiniame oro uoste ar greta esančioje teritorijoje) valdymo ir organizavimo paslaugas teikiančio subjekto, kadangi konkretaus antžeminių paslaugų teikėjo veikla yra orientuota būtent į konkrečioje teritorijoje (tarptautiniame oro uoste) pasirinkusio tūpti/kilti orlaivio aptarnavimą, ir tą veiklą jis gali vykdyti tik naudodamasis to oro uosto paslaugomis, tokiu būdu gaudamas prieigą prie to oro uosto infrastruktūros. Aviacinių degalų tiekėjas, veikiantis ar ketinantis pradėti veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, nuomosis būtent šiame oro uoste esančias aviacinių degalų talpyklas, nes tik tam tikrų degalų atsargų turėjimas arti paslaugos tiekimo vietos užtikrintų jos tiekimo nenutrūkstamumą ir efektyvumą. Todėl geografiniu požiūriu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teikiamos valdymo ir organizavimo paslaugos nėra pakeičiamos kito tarptautinio oro uosto ar kitos (gretimos) teritorijos valdymo ir organizavimo paslaugomis. Dėl šių priežasčių Tarptautinis Vilniaus oro uostas laikytinas atitinkama geografine teritorija (rinka).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima išskirti atitinkamą priešsrovinę valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinką. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas elgesys atitinkamoje rinkoje gali daryti įtaką ūkio subjektų, veikiančių kitose susijusiose rinkose, veiklai, todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tikslinga išskirti pasrovines aviacinio benzino tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinką bei reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinką.
1.2. Aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkos
Tam tikrame tarptautiniame oro uoste nusileidusiam/kylančiam orlaiviui reikalingas aptarnavimas, kad jis būtų parengtas skrydžiui, t.y. tam tikros antžeminės paslaugos. Daugelyje tarptautinių oro uostų antžemines paslaugas teikia ne tik oro uostą valdanti įmonė, bet ir tretieji asmenys – antžeminių paslaugų teikėjai. Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 2 priede aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimas orlaiviams yra priskiriamas antžeminėms paslaugoms oro uoste.
Orlaiviams kaip varomoji jėga būtini degalai. Paprastai aviaciniai degalai yra aukštesnės kokybės, negu degalai, kurie naudojami mažiau kritinėse srityse, tokiose kaip šildymas ar kelių transportas. Į aviacinius degalus dedami priedai, skirti sumažinti apledėjimo riziką ar sprogimo riziką dėl aukštos temperatūros. Paprastai yra išskiriamos 2 aviacinių degalų rūšys: aviacinis benzinas (angl. avgas) ir reaktyviniai degalai (angl. JET fuel).
Aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimas orlaiviams negali būti pakeistas jokiomis kitomis antžeminėmis paslaugomis, kadangi orlaivis negalėtų pakilti/tūpti, negavęs šios paslaugos (kaip jau minėta, degalai yra varomoji jėga orlaiviams).
Aviacinis benzinas – tai įvairios benzino rūšys, klasifikuojamos pagal besiskiriantį savo oktaninį skaičių. Reaktyvinių degalų pagrindą paprastai sudaro žibalas. Aviacinis benzinas paprastai naudojamas stūmoklinio tipo varikliams, tuo tarpu reaktyviniai degalai naudojami turbininiams varikliams bei dyzeliniams orlaivių varikliams. Aviacinis benzinas labiau paplitęs kaip degalai asmeniniams orlaiviams, tuo tarpu reaktyviniai degalai naudojami aviakompanijų orlaiviuose, karinėje aviacijoje bei kituose dideliuose orlaiviuose.
Pažymėtina, kad aviacinis benzinas ir reaktyviniai degalai negali būti pakeičiami vienas kitu dėl techninių orlaivių variklių savybių – į variklį, kuris varomas reaktyviniais degalais, negali būti pilamas aviacinis benzinas ir atvirkščiai – į variklį, kuris varomas aviaciniu benzinu, negali būti pilami reaktyviniai degalai. Atsižvelgiant į tai, išskiriamos dvi pasrovinės prekės rinkos – aviacinio benzino tiekimo orlaiviams ir reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams rinkos.
Aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų orlaiviams naudojimo savybės yra specifinės. Vykdydama skrydžius į/iš Vilnių/(-iaus) atitinkama aviakompanija yra priversta pirkti (piltis) aviacinius degalus būtent iš šiame oro uoste aprūpinimo degalais paslaugas teikiančių subjektų, kadangi piltis aviacinius degalus iš kitos (gretimos) teritorijos ar kito tarptautinio oro uosto (pavyzdžiui Kauno ar Šiaulių tarptautinių oro uostų) aviakompanijai būtų finansiškai nepagrįsta ir ekonomiškai neefektyvu7. Orlaiviams piltis aviacinius degalus kitame tarptautiniame oro uoste nebūtų efektyvu, nes tai pareikalautų reikšmingų papildomų kaštų (dėl sugaišto papildomo laiko, sąnaudų skrendant į kitą tarptautinį oro uostą užsipilti aviacinių degalų, mokesčių už pakilimą/nusileidimą kitame tarptautiniame oro uoste ir kt.). Dėl to Tarptautinis Vilniaus oro uostas laikytinas atitinkama geografine teritorija (rinka) abiejų pasrovinių prekės rinkų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, išskirtinos dvi pasrovinės rinkos, t.y. aviacinio benzino tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinka bei reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinka.
2. Dominuojančios padėties nustatymas
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi, dominuojanti padėtis suprantama kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje, veiksmingai ribojant konkurenciją. Vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000-05-17 nutarimu Nr. 52 patvirtintais Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl dominuojančios padėties nustatymo, vienpusė lemiama įtaka suprantama kaip ūkio subjekto galimybė veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai nuo vartotojų, darant poveikį prekių kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ir kitoms veiklos sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje.
Konkurencijos taryba 2007-06-07 nutarime Nr. 2S-14 „Dėl Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“ konstatavo, kad dėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas įstatų pagrindu suteiktos išimtinės teisės eksploatuoti Tarptautinį Vilniaus oro uostą valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje susidaro teisinės monopolijos situacija. Ši situacija yra nepakitusi ir nagrinėjamu atveju. Ūkio subjektai, veikiantys pasrovinėse rinkoje, neturi alternatyvų gauti atitinkamas paslaugas iš kito analogiškų paslaugų teikėjo. Ūkio subjektams, tiekiantiems aviacinius degalus, yra būtina turėti priėjimą prie atitinkamo oro uosto infrastruktūros, kadangi nėra techninių galimybių papildyti orlaivių degalų atsargas už atitinkamo oro uosto teritorijos ribų.
Šiuo atveju tarptautiniame oro uoste esanti infrastruktūra sudaro esminius išteklius (angl. essential facilities) konkurencijos teisės prasme. Esminių išteklių sąvoką Europos Komisija pateikė Port of Rødby byloje8. Esminiai ištekliai – įrenginiai (ištekliai) ar infrastruktūra, be kurios konkurentai (savininko) negalėtų pasiūlyti savo paslaugų klientams (vartotojams)9. Bronner byloje suformuluota nuostata, jog ištekliaus valdytojas privalo suteikti išteklių, kai valdytojo išteklius yra būtinas konkuruoti pasrovinėje rinkoje10. Išteklius yra laikomas būtinu, kai nėra alternatyvų ir kai yra techninių, teisinių ar ekonominių kliūčių, darančių alternatyvaus ištekliaus sukūrimą neįmanomą ar nepagrįstai sudėtingą11.
Taigi, VĮ Tarptautinis oro uostas, būdama esminių išteklių valdytoja, užima dominuojančią padėtį atitinkamoje priešsrovinėje rinkoje. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas užimama atitinkamos priešsrovinės rinkos dalis sudaro 100 proc.
Savo nuomonėje apie tyrimo išvadas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė, kad esminiai ištekliai yra apibrėžti netiksliai, kadangi nėra nurodyta, kad ištekliaus valdytojas disponuoja kuro baze pirmiausia siekdamas užtikrinti tinkamą oro uosto veiklą ir aviacinį saugumą jame. Pareiga suteikti išteklių visiems to norintiems tiekėjams nėra svarbesnė už pareigą užtikrinti saugią ir patikimą oro uosto veiklą. Dėl šios priežasties VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas esmine aplinkybe laiko tai, kad aptariami esminiai ištekliai turi specialų teisinį statusą. Dėl tokių nagrinėjamo ūkio subjekto pareiškimų pasakytina, kad jie nekeičia VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas padėties priešsrovinėje valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje ir niekaip nepakeičia esminių išteklių valdytojams taikomų pareigų, atsirandančių dėl konkurencijos teisės normų taikymo.
UAB „Naftelf“, siekiančiai pradėti vykdyti savo veiklą atitinkamose pasrovinėse rinkose, būtina iš VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas gauti tam tikras valdymo ir organizavimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste paslaugas. Tokiu būdu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas dominavimas valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste priešsrovinėje rinkoje tiesiogiai daro įtaką atitinkamoms pasrovinėms rinkoms.
Pasrovinėje aviacinio benzino tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje veikia taip pat tik VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, užimanti 100 proc. rinkos dalį. Tuo tarpu pasrovinėje reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje veikia tiek VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, tiek ir UAB „RSS Motors“. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2006 m. užėmė 96 proc. pastarosios atitinkamos rinkos dalį, o 2007 m. 80 proc. rinkos dalį. Tokie tyrimo metu surinkti duomenys, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą dominavimo prezumpciją, leidžia daryti išvadą, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas užima dominuojančią padėtį ir abiejose atitinkamose pasrovinėse rinkose. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji aplinkybė nedaro įtakos Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties 82 straipsnio pažeidimo nustatymui, kadangi yra nagrinėjami VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai priešsrovinėje valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje. Taigi, nepriklausomai nuo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas užimamos rinkos dalies atitinkamose pasrovinėse rinkose, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas dominuoja valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje. Dėl šios priežasties nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi yra VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teiginiai dėl to, kad ši įmonė neužima dominuojančios padėties pasrovinėse rinkose ir dėl to negali ja piktnaudžiauti. Kaip jau buvo minėta šiuo atveju svarbi nagrinėjamo ūkio subjekto padėtis priešsrovinėje rinkoje, kurioje dominavimo faktas yra neginčijamas. Taigi, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas argumentai dėl netinkamai nustatytų pasrovinių rinkų dalyvių bei VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas rinkos dalies atitinkamose rinkose neturi reikšmės vertinant pažeidimo egzistavimą. Vis dėlto, pasakytina, kad bet kuriuo atveju AB „FlyLAL – Lithuanian Airlines“ nelaikytinas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas bei UAB „RSS Motors“ konkurentu reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje, kadangi ši bendrovė aprūpina degalais išimtinai savo orlaivius, nepateikdama prekių į rinką kitiems ūkio subjektams įsigyti. Apie tai, kad vienintelis VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas konkurentas orlaivių aprūpinimo degalais rinkoje yra UAB „RSS Motors“, nurodė pati VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas savo 2007-12-14 rašte Konkurencijos tarybai (bylos I tomas, 75 lapas), todėl visiškai nesuprantama, kodėl nuomonė dėl atitinkamos rinkos dalyvių pasikeitė pabaigus tyrimą. Kaip jau buvo minėta, ši aplinkybė bet kuriuo atveju neturi įtakos nustatant pažeidimą.
3. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi
Konkurencijos įstatymas nedraudžia ūkio subjektams užimti dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, tačiau yra draudžiama piktnaudžiauti užimama dominuojančia padėtimi. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 9 straipsniu, draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus.
1993-12-21 Europos Komisijos sprendime 94/19/EB (Sea Containers v. Stena Sealink)12 nurodoma, kad esminių išteklių valdytojas, kuris naudojasi savo galia vienoje rinkoje, norėdamas apsaugoti ar sustiprinti savo padėtį kitoje susijusioje rinkoje, įskaitant ir atsisakymą suteikti priėjimą prie reikalingos infrastruktūros konkurentams, taip pat šio priėjimo suteikimą mažiau palankiomis sąlygomis nei sau, tokiu būdu sukuriant kliūtis konkurentui veikti rinkoje, pažeidžia Sutarties 86 straipsnį13. Bet koks atsisakymas suteikti priėjimą prie reikalingos infrastruktūros ar kitoks konkurentų veiklos ribojimas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis ir tik tokiu atveju esminius išteklius valdančio ūkio subjekto veiksmai nebus laikomi konkurencijos taisyklių pažeidimu. Esminiai ištekliai yra suprantami kaip ištekliai arba infrastruktūra, be kurios ūkio subjektai neturi galimybės teikti paslaugų savo klientams14.
Kaip jau buvo minėta, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atitinka esminių išteklių valdytojui taikomus reikalavimus, kadangi be šios įmonės valdomų išteklių kiti ūkio subjektai neturi galimybės vykdyti veiklos Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Todėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas taikytini ir atitinkami reikalavimai dėl veiksmų, atliekamų kitų ūkio subjektų atžvilgiu, objektyvaus pateisinimo. Tuo atveju, jeigu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakė suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros savo potencialiam konkurentui UAB „Naftelf“ nesant objektyvaus pateisinimo, įmonė pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, o, esant ir kitoms būtinoms aplinkybėms, taip pat ir Sutarties 82 straipsnį.
3.1.Būtinybė gauti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas sutikimą dėl prieigos prie reikalingos infrastruktūros
Nagrinėjant atsisakymo suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros klausimą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į teisės normas bei faktines aplinkybes, lemiančias būtinybę gauti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas sutikimą visiems orlaivių aprūpinimo degalais paslaugas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste norintiems teikti ūkio subjektams.
Iki 2006-12-31 jokie specialūs teisės aktai antžeminių paslaugų teikėjams nebuvo taikomi, o naujų ūkio subjektų prieigos prie atitinkamo oro uosto infrastruktūros klausimas buvo paliktas pačių ūkio subjektų, t.y. atitinkamus oro uostus valdančių įmonių kompetencijai. Tokios tvarkos egzistavimą patvirtina ir Susisiekimo ministerijos nuomonė, išdėstyta 2005-08-24 bei 2006-11-27 raštuose, pagal kuriuos sutarčių sudarymas, įskaitant ir sutartis dėl aviacinių degalų tiekimo orlaiviams galimybės, yra priskiriamas ūkio subjektų kompetencijai. Taigi, šiuo laikotarpiu ūkio subjektų galimybė teikti antžemines paslaugas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste priklausė nuo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, t.y. buvo būtina susitarti su šia įmone dėl galimybės teikti atitinkamas paslaugas. Tokia situacija susidarė ne tik dėl to, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra atsakinga už Tarptautinio Vilniaus oro uosto infrastruktūros valdymą, bet taip pat ir dėl to, kad Atsargų laivams ir orlaiviams tiekimo taisyklių 4 punkte yra numatyta asmenų, kaip atsargas orlaiviams tiekiančių kurą, pareiga turėti sutartį su oro uostu teikti šias paslaugas. Dėl tokių faktinių bei teisinių aplinkybių prieiga prie antžeminių paslaugų teikimui reikalingos infrastruktūros buvo priklausoma išimtinai nuo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Be abejo, ūkio subjektai privalėjo įvykdyti ir kitus atitinkamai veiklos rūšiai taikomus teisės aktų reikalavimus (pavyzdžiui, gauti licenciją ir pan.). Nurodytu laikotarpiu į pasrovinę reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinką įėjo UAB „RSS Motors“, su kuria VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2004-10-22 sudarė sutartį dėl antžeminio aptarnavimo ir atsargų tiekimo į orlaivius (bylos I tomas, 104-107 lapai), taip pat kitas sutartis dėl prieigos prie reikalingos infrastruktūros (sutartis dėl reaktyvinių degalų laikymo (bylos I tomas, 98-103 lapai)). Tokiu būdu UAB „RSS Motors“ buvo sudaryta galimybė veikti reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje.
Nuo 2006-12-31VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atžvilgiu pradėtos taikyti Antžeminių paslaugų teikimo taisyklės, kurios numato antžeminių paslaugų teikėjų parinkimo tvarką, kriterijus, taikomus tokių paslaugų teikėjams ir t.t. Pagal Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 13 punktą antžemines paslaugas, įskaitant ir aprūpinimo degalais bei tepalais paslaugas, turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje įregistruoti patvirtinti teikėjai. 14 minėtų taisyklių punktas numato galimybę oro uosto administracijai raštu kreiptis į Susisiekimo ministrą su prašymu apriboti patvirtintų teikėjų skaičių oro uoste arba oro uosto dalyje bet kuriai arba visoms antžeminių paslaugų rūšims, minimoms Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 2 priede (taigi, ir aprūpinimo degalais bei tepalais paslaugoms). Tuo atveju, kai antžeminių paslaugų teikėjų skaičius yra ribojamas, taikoma paslaugų teikėjų atranka, kurią vykdo oro uosto administracija, jeigu ji pati neteikia tokių pačių antžeminių paslaugų, arba visais kitais atvejais – Susisiekimo ministras. Kaip jau buvo minėta šio nutarimo aprašomojoje dalyje, antžeminių paslaugų teikėjų skaičius Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nėra apribotas, todėl atrankos procedūros antžeminių paslaugų teikėjams nėra taikomos. Tokiu atveju, prieš dalyvaudamas antžeminių paslaugų teikimo veikloje oro uoste, kiekvienas teikėjas turi raštu pateikti Susisiekimo ministrui paraišką, kad jį patvirtintų kaip teikėją (Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 39 punktas). Taigi, nuo 2006-12-31 prieigos prie infrastruktūros suteikimas nėra visiška VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas kompetencija, kadangi šio klausimo sprendimas yra pavedamas Susisiekimo ministerijai. Nors norint teikti antžemines paslaugas būtinu tampa Susisiekimo ministro patvirtinimas, oro uostą administruojanti įmonė taip pat išlieka svarbi prieigos prie išteklių suteikimo procese. Taip yra todėl, kad būtent oro uosto administracija ir toliau skirsto oro uosto teritoriją įvairiems teikėjams, nustato įvairių oro uosto įrenginių naudojimo sąlygas ir pan. Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 45-47 punktuose numatyta, kad tiek nustatydama oro uosto įrenginių naudojimo sąlygas, tiek skirstydama oro uosto teritoriją, tiek ir nustatydama apmokėjimą už naudojimąsi oro uosto įrenginiais, oro uosto administracija turi vadovautis objektyvumo, viešumo ir nediskriminavimo kriterijais. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atlieka reikšmingą vaidmenį prieigos prie oro uosto infrastruktūros suteikimo procese ir dėl kitų teisės aktų reikalavimų.
Susisiekimo ministerija 2007-10-19 rašte UAB „Naftelf“ nurodė, kokią informaciją reikia pateikti Susisiekimo ministerijai, kad ši institucija imtų svarstyti paraišką dėl UAB „Naftelf“ patvirtinimo antžeminių paslaugų teikėju. Greta reikalavimų pateikti informaciją apie įmonę, draudimo sertifikatą, finansinę atskaitomybę ir kitą informaciją bei dokumentus taip pat yra nurodytas reikalavimas pateikti informaciją apie kitais teisės aktais nustatytų reikalavimų orlaivių degalų tiekėjui įgyvendinimą. Vienas iš tokių reikalavimų, nurodomų Susisiekimo ministerijos rašte, būtent ir yra sutarties su oro uostu dėl atitinkamų paslaugų (orlaivių aprūpinimo degalais) teikimo sudarymas. Taigi, institucija, tvirtinanti antžeminių paslaugų teikėjus ir tokiu būdu sudaranti jiems teisinį pagrindą pradėti savo veiklą atitinkamoje antžeminių paslaugų rinkoje, kaip būtinos patvirtinimui informacijos reikalauja sutarties su oro uostu. Tokiu būdu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, nesudarydama su ūkio subjektu reikiamos sutarties, gali užkirsti kelią pastarojo patekimui į antžeminių paslaugų rinką. Dėl šios priežasties nepagrįstais laikytini VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teiginiai, kad naujų orlaivių aprūpinimo degalais rinkos subjektų atėjimo į oro uostą klausimo ji nesprendžia, esą tai palikta išimtinai Susisiekimo ministerijos kompetencijai. Tokių teiginių nepagrįstumas pagrindžiamas toliau išdėstytomis aplinkybėmis.
2008-03-12 rašte VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė, kad ji nesudaro jokių kuro paslaugų teikimo sutarčių su kitais teikėjais, o sudaro tik kuro bazės talpų nuomos sutartį pagal technologines galimybes, kad aviacinis kuras prieš pilant į lėktuvus būtų nusistovėjęs. Savo nuomonėje dėl tyrimo išvadų VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas taip pat nurodė, kad nė vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato reikalavimo prieš tvirtinant ūkio subjektą antžeminių paslaugų teikėju pateikti iš anksto sudarytą sutartį su oro uostu dėl šių paslaugų teikimo. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nuomone, sutarties sudarymo momentas nėra reglamentuotas, todėl sutartį privaloma turėti vykdant veiklą, bet ne prieš teikiant paraišką Susisiekimo ministerijai. Tokia nuomonė nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis ar teisiniais įrodymais, tai yra tik VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas subjektyvi nuomonė dėl teisės aktų aiškinimo ir jų taikymo. Konkurencijos tarybos surinkti duomenys rodo, kad institucija, atsakinga už antžeminių paslaugų teikėjų paskyrimą, t.y. Susisiekimo ministerija, teisės aktų reikalavimus aiškina kitaip, nurodydama, kad sutartį su oro uostu pasirašyti būtina prieš pateikiant paraišką Susisiekimo ministerijai. Ūkio subjektas, norintis būti patvirtintas antžeminių paslaugų teikėju, neturi laisvės savo nuožiūra spręsti, kaip turėtų būti taikomi teisės aktai. Norėdamas gauti Susisiekimo ministerijos patvirtinimą jis privalo pateikti reikalaujamą informaciją ir dokumentus. Taigi, tokioje situacijoje galimybė veikti atitinkamose pasrovinėse rinkose priklauso nuo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų. Pastarajai įmonei atsisakius sudaryti sutartį dėl antžeminių paslaugų teikimo oro uoste, ūkio subjektas neturi galimybės pateikti paraišką Susisiekimo ministerijai bei būti patvirtintas antžeminių paslaugų teikėju.
3.2. Atsisakymas suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros  
VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakymas bendradarbiauti su UAB „Naftelf“ buvo aiškiai išreikštas aprašomojoje dalyje apibūdintame susirašinėjime, vykusiame 1996-1999 m. Vis dėlto, konstatuotina, kad už šiuos veiksmus VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas negali būti traukiamas atsakomybėn dėl suėjusio senaties termino. Dėl šios priežasties nėra būtinybės detaliai analizuoti šių veiksmų ir vertinti jų Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio kontekste.
Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, - nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. Byloje surinkti duomenys rodo, kad susirašinėjimas tarp UAB „Naftelf“ ir VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nutrūko 1999 m. (paskutinis VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas raštas UAB „Naftelf“ siųstas 1999-08-20) ir buvo atnaujintas tik 2006 m. Taigi, nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos 1996-1999 m. susirašinėjimo laikotarpio atžvilgiu trejų metų terminas baigėsi 2002 m. rugpjūčio mėn. Įrodymų apie tai, kad 2000-2004 m. (penkerius metus) tarp šalių vyko koks nors tarpusavio susirašinėjimas ar kitoks bendradarbiavimas tyrimo metu nesurinkta. Tokios aplinkybės neleidžia teigti, kad visą šį laikotarpį UAB „Naftelf“ ketinimai išliko nepakitę ir kad apie tai žinojo ar turėjo žinoti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Byloje trūksta įrodymų apie tai, kad 2000-2004 m. UAB „Naftelf“ valia išliko nepakitusi, t.y. visą šį laikotarpį įmonė norėjo įeiti į atitinkamas pasrovines rinkas. Priešingai taikant Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatą, susidarytų situacija, kai ūkio subjektas galėtų būti baudžiamas už veiksmus, dėl kurių 5 (penkerius) metus nebuvo pateikta jokių skundų Konkurencijos tarybai. Tai paneigtų senaties termino taikymo prasmę. Dėl tokių priežasčių nepagrįstais laikytini Pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo trukmės, pagal kuriuos pažeidimas turi būti laikomas trunkančiu net 12 (dvylika metų). Tai, kad pareiškėjas 2000-2004 m. palaikė santykius su Susisiekimo ministerija nekeičia nurodytų aplinkybių vertinimo, kadangi VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pagal surinktus įrodymus tokiame bendravime nedalyvavo.
Kaip VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakymas suteikti prieigą prie antžeminių paslaugų teikimui reikalingos infrastruktūros vertintini keletas atsakymų, kuriuos VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pateikė UAB „Naftelf“. Visų pirma, paminėtinas 2006-10-23 raštas, kuriame VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pasisakė tik dėl UAB „RSS Motors“ įėjimo į reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinką bei nurodė, kad su atitinkamomis institucijomis yra svarstomas antžeminių paslaugų teikimo tvarkos projektas. Nuomonė dėl UAB „Naftelf“ galimybės teikti orlaivių aprūpinimo degalais paslaugas, kurios buvo prašyta, minėtame rašte nebuvo pateikta. Toks VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsakymas vertintinas kaip atsisakymas suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros, kadangi Pareiškėjui nepateikiant aiškaus atsakymo dėl galimybės pradėti veiklą yra užkertamas kelias bet kokioms galimoms tolimesnėms deryboms. Pareiškėjas tokiu būdu yra iš esmės ignoruojamas nepateikus jokių motyvų ir neturi galimybės įeiti į atitinkamas pasrovines rinkas.
2007-10-12 raštu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė, kad antžemines paslaugas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste teikia tik Susisiekimo ministro patvirtinti teikėjai. Toks pareiškimas rašte nėra detalizuojamas, tačiau galima suprasti, kad pagrindinė kliūtis Pareiškėjui pradėti veiklą atitinkamose pasrovinėse rinkose yra tai, kad jis nėra patvirtintas teikėjas. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas šiuo pagrindu nemato galimybės UAB „Naftelf“ pradėti veiklos.
2008-02-26 VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsakyme nurodoma daug įvairių su aviacinio kuro tiekimu Tarptautiniame Vilniaus oro uoste susijusių aplinkybių, tarp kurių ir keletas prieigos prie infrastruktūros nesuteikimo UAB „Naftef“ priežasčių. Pirmoji nurodoma priežastis yra ta, kad jokių kuro paslaugų teikimo sutarčių su kitais tiekėjais VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nesudaro, sudaromos tik kuro bazės talpų nuomos sutartys. Antroji priežastis yra tai, kad neišnaudojamas turimos kuro bazės pajėgumas, todėl trečiajam degalų tiekėjui neužtenka rinkos. Be to, nurodoma, kad teikėjų skaičiaus apribojimą numato Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 40 punktas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, siekiant užtikrinti antro pilnateisio kuro tiekimo operatoriaus veiklą, planuojama leisti statyti antrą kuro bazę.
Paskutinis UAB „Naftelf“ pateiktas atsisakymas suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros yra 2008-04-14 raštas, kuriame nurodoma dar keletas papildomų prieigos nesuteikimo priežasčių: nepilnai panaudojami valstybės įmonės turimi kuro užpylėjai ir kiti įrenginiai; skirtingų tiekėjų laikomas kuras vienoje talpoje sukelia nemažai rūpesčių operatoriui išduodant kurą į skirtingų tiekėjų kuro užpylėjus; didinti kuro tiekėjų skaičių netikslinga.
Paminėtina, kad paskutinieji du nurodyti raštai UAB „Naftelf“ buvo pateikti Konkurencijos tarybos tyrimo metu, todėl matyti, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodo ir naujas priežastis, kodėl potencialus jo konkurentas atitinkamose pasrovinėse rinkose neturi galimybės pradėti veiklą.
Visais nurodytais veiksmais VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas išreiškė savo atsisakymą suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros UAB „Naftelf“. Nurodytos atsisakymo priežastys turi būti įvertintos objektyvumo požiūriu. Kaip jau buvo minėta, tuo atveju, jeigu dominuojantis ūkio subjektas, būdamas esminių išteklių valdytoju, atsisako suteikti prieigą prie tokių išteklių kitiems ūkio subjektams (savo konkurentams), nesant objektyvaus tokio atsisakymo pateisinimo, tokie veiksmai yra traktuojami kaip konkurencijos teisės normų pažeidimas.
3.3. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakymo suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros objektyvumo įvertinimas
Kadangi 2006-10-23 rašte VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nenurodė nė vienos konkrečios priežasties, dėl kurios UAB „Naftelf“ nesuteikiama prieiga prie reikalingos infrastruktūros, be to, net neužsimenama apie galimybės gauti tokią prieigą egzistavimą, toks VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakymas yra ne tik nepateistas objektyviais motyvais, bet iš viso nemotyvuotas, todėl iš esmės vertintinas kaip nepateisinamas neveikimas. Savo nuomonėje apie tyrimo išvadas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodo, kad netikslu ir klaidinga laiku pateiktus atsakymus su paaiškinimais vertinti kaip neveikimą, įrodantį piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Dėl tokio argumento pasakytina, kad formalių raštų, kuriuose ne tik nėra detalių paaiškinimų UAB „Naftelf“ pateiktais klausimais, bet apskritai nėra aiškaus ir suprantamo atsakymo, negalima vertinti kitaip kaip tik neveikimo. Vertinant ūkio subjekto veiksmus Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties 82 straipsnio kontekste, nagrinėjama ne atsakymų forma, jų pateikimo terminai, o būtent jų turinys. Nagrinėjamame rašte nėra pateikta absoliučiai jokio atsakymo į pateiktą klausimą, todėl tokio rašytinio dokumento atsiuntimas šiuo atveju prilygsta neveikimui. Tai taikytina ir kai kurių kitų VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas raštų turinio atžvilgiu, kuriuose taip pat nėra pateikiama aiškių atsakymų, o tik numanoma ir tiesiogiai neišreikšta VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nuomonė.
Kitus UAB „Naftelf“ bei Konkurencijos tarybai pateiktus argumentus dėl galimybių UAB „Naftelf“ veikti atitinkamose pasrovinėse rinkose nebuvimo būtų galima sugrupuoti į keletą grupių. Suskirsčius į atitinkamas grupes, nagrinėjamas tokių argumentų objektyvumas.
3.3.1. Būtinybė gauti Susisiekimo ministro patvirtinimą
VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas laikosi pozicijos, kad, įsigaliojus Antžeminių paslaugų teikimo taisyklėms, naujų orlaivių aprūpinimo degalais rinkos subjektų atėjimą į orą uostą sprendžia išimtinai Susisiekimo ministerija. Tiek Konkurencijos tarybai, tiek ir UAB „Naftelf“ VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodo, kad jokių kuro paslaugų teikimo sutarčių su kitais tiekėjais nesudaro, sudaromos tik kuro bazės talpų nuomos sutartys. Kaip jau buvo detaliai paaiškinta aukščiau, tokia VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pozicija yra prieštaraujanti galiojantiems teisės aktams bei Susisiekimo ministerijos išaiškinimams, todėl negali būti pripažinta objektyviai pateisinama priežastimi atsisakyti suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros. Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių įsigaliojimas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste situacijos iš esmės nepakeitė. Buvo įvestas tik papildomas reikalavimas, kad antžeminių paslaugų teikėjas tvirtinamas Susisiekimo ministro įsakymu. Kaip ir iki įsigaliojant Antžeminių paslaugų teikimo taisyklėms, taip ir joms įsigaliojus tam, kad veiklą atitinkamose pasrovinėse rinkose pradėtų UAB „Naftelf“, reikalingas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas sutikimas, jog. Toks sutikimas turi būti išreikštas UAB „Naftelf“ ir VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas sudarytoje sutartyje dėl UAB „Naftelf“ aviacinio kuro (aviacinio benzino ir reaktyvinio kuro) tiekimo paslaugų teikimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, kurios sudarymas yra būtinas pagal Atsargų laivams ir orlaiviams tiekimo taisyklių 4 punktą.
3.3.2. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas turimų pajėgumų nepilnas panaudojimas
VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2008-03-12 raštu Konkurencijos tarybai nurodė, jog pagal įmonės įstatus vienas iš veiklos tikslų ir uždavinių yra kuro didmeninė prekyba, šio uždavinio įgyvendinimui nuo 1991 m. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas turi kuro bazę su visa infrastruktūra ir ypatingos svarbos objekto statusu.
VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė, jog pagal Vokietijos bei Olandijos civilinės aviacijos ekspertų išvadas bei rekomendacijas atliko kuro bazės rekonstrukciją, atitinkančią visus šiuolaikinius tarptautinius civilinės aviacijos reikalavimus ir visiškai užtikrinančius skrydžių saugą bei poreikius. Tą patį VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2008-02-26 raštu atsakė UAB „Naftelf“. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2008-03-12 rašte Konkurencijos tarybai teigia, jog turėdama pilną kuro tiekimo orlaiviams infrastruktūrą, gali viena aprūpinti visus orlaivius degalais, padidindama apimtis 3-4 kartus, tuo pačiu racionaliai panaudodama valstybės materialųjį turtą ir gautą pelną investuojant į tolimesnį įmonės vystymą. Nurodoma, jog šiuo metu dar vieno tiekėjo atėjimas į kuro rinką valstybiniu požiūriu neturi prasmės, tai esą netikslinga.
VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, atsakydamas UAB „Naftelf“, 2008-02-26 rašte nurodo, kad per 2007 m. per kuro bazę buvo užpilta 53 000 tonų aviacinio kuro, metinis pajėgumas apie 150 tūkst. tonų, todėl trečiam teikėjui neužtenka rinkos.
Visais išdėstytais teiginiais VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas ne tik nepateikia objektyvaus savo veiksmų/neveikimo pateisinimo, bet ir akivaizdžiai išreiškia savo siekį riboti konkurenciją atitinkamose pasrovinėse rinkose tam, kad būtų užtikrinta kuo didesnė nauda pačiai VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Vykstant efektyviai konkurencijai pasrovinėje reaktyvinių degalų rinkoje, paslaugos paklausa apsprendžia turimų pajėgumų panaudojimą. Rinkos sąlygomis aviakompanijos, kylančios/besileidžiančios iš/į Tarptautinio(-į) Vilniaus oro uosto(-ą) renkasi būtent vieną ar kitą tiekėją, veikiantį atitinkamoje pasrovinėje rinkoje, neatsižvelgdamos, kokiu būdu yra panaudojami tam tikro tiekėjo pajėgumai. Efektyvesnį pajėgumų panaudojimą nulemia tokie parametrai, kaip tiekėjo patikimumas, tiekimo nenutrūkstamumas, gebėjimas klientams pasiūlyti geresnę aviacinio kuro kainą nei konkurento ir kt.15Pažymėtina, kad net jei ir vienas ūkio subjektas, turėdamas pakankamus pajėgumus, patenkintų visą pasrovinės rinkos paklausą, o kitiems ūkio subjektams galimybė veikti rinkoje būtų apribota, tai nebūtinai reikštų racionalesnį esminių išteklių panaudojimą ar efektyvumą. Šis argumentas galėtų būti laikomas pateisinimu dėl efektyvumo (angl. efficiency defence) tik tuomet, jei VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas galėtų pagrįsti, kad tokiu atveju dėl masto ekonomijos ar vertikalios integracijos sumažėjusių kaštų sukuriama nauda yra perduodama galutiniam vartotojui ir ši nauda yra didesnė nei žala, kurią vartotojas patirtų dėl pasrovinėje rinkoje apribotos konkurencijos. Tokiais argumentais remiamasi nebuvo, nepateikta ir atitinkamų įrodymų.
3.3.3. Antžeminių paslaugų teikėjų skaičius ribojamas pagal Antžeminių paslaugų teikimo taisykles
VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2008-03-12 rašte Konkurencijos tarybai, taip pat viename iš UAB „Naftelf“ adresuotų raštų nurodo, jog apribojimus dėl antžeminių paslaugų teikėjų skaičiaus Tarptautiniame Vilniaus oro uoste numato ir Antžeminių paslaugų teikimo taisyklės, tuo bandant pateisinti naujo paslaugų teikėjo neįleidimą į rinką. Šis argumentas yra neatitinkantis tikrovės ir nelaikytinas objektyviu. Galiojantys teisės aktai nustato specialią procedūrą, kai oro uosto vadovybė siekia riboti kuro tiekėjų skaičių. Vadovaujantis Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 14 ir 15 punktais, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas administracija privalėjo kreiptis į Susisiekimo ministeriją su prašymu riboti aviacinio kuro tiekėjų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste skaičių. Nustatyta, jog šiuo metu nėra pasinaudota Antžeminių paslaugų taisyklėse numatyta tvarka, jog antžeminių paslaugų teikėjų skaičius būtų apribotas (tą UAB „Naftelf“ generaliniam direktoriui Susisiekimo ministerija patvirtino 2007-10-19 raštu).
Taigi, remiantis Antžeminių paslaugų teikimo taisyklėmis, atitinkamos pasrovinės rinkos yra atviros naujiems dalyviams, todėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas neturi teisės spręsti, koks aviacinių degalų tiekėjų skaičius yra tinkamas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Dėl šio argumento VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nesutinka, nurodydama, kad oro uostas ne tik turi teisę, bet ir privalo rūpintis tinkamu antžeminių paslaugų teikėjų skaičiumi tam, kad užtikrintų keleivių ir kitų aviacijos paslaugų naudotojų poreikius bei skrydžių saugą ir aviacinį saugumą oro uoste. Pagal tokį paaiškinimą galima būtų manyti, kad oro uostą administruojanti įmonė turi teisę „reguliuoti“ antžeminių paslaugų rinkas jai priimtinu būdu. Tokios pozicijos visišką klaidingumą bei nepagrįstumą akivaizdžiai parodo teisės aktais įtvirtinti antžeminių paslaugų teikimo organizavimo principai. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į 1996-10-15 Tarybos direktyvą 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką (toliau – Direktyva), kurią ir įgyvendina Antžeminių paslaugų teikimo taisyklės. Direktyvos tikslas – antžeminių paslaugų rinkos liberalizavimas ir sąžiningos konkurencijos principų taikymas, teisės laisvai patekti į antžeminių paslaugų rinką užtikrinimas. Visos Direktyvoje numatytos bei Antžeminių paslaugų taisyklėse įtvirtintos taisyklės būtent ir yra skirtos oro uostus valdančių įmonių teisių apribojimui, kiek tai susiję su antžeminių paslaugų teikėjų skaičiaus nustatymu bei jų atranka. Vis dėlto, šie principai nereiškia, kad oro uostuose, pasiekusiuose Antžeminių paslaugų taisyklėse numatytas ribas, galioja visiškai nevaržoma prieigos teisė. Kaip ir bet kurių esminių išteklių panaudojimo atveju, taip ir oro uosto valdomos infrastruktūros atžvilgiu, paslaugų teikėjų prieiga gali būti ribojama, bet tik esant objektyviam pateisinimui. Kaip jau buvo minėta, prieigos ribojimo mechanizmus taip pat nustato Antžeminių paslaugų teikimo taisyklės. Taigi, Konkurencijos taryba, nagrinėdama VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas elgesį UAB „Naftelf“ atžvilgiu, nesivadovauja taisykle, kad šiam antžeminių paslaugų teikėjui turi būti sudaryta galimybė vykdyti veiklą nepriklausomai nuo jokių Tarptautiniame Vilniaus oro uoste susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Būtent todėl yra nagrinėjamos visos VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodytos prieigos prie infrastruktūros ribojimo priežastys, aiškinantis jų objektyvų pagrįstumą.
Dėl visų išdėstytų aplinkybių aptarta atsisakymo suteikti prieigą priežastis nevertintina kaip objektyvi.
3.3.4. Numatyta antrosios kuro bazės statyba ir su ja susijusios kliūtys
VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2008-03-12 rašte Konkurencijos tarybai nurodo, jog tiek technologinė, tiek finansinė atsakomybė už kuro bazės infrastruktūros bei atskiros geležinkelio atšakos eksploatavimą ir išlaikymą tenka vienam operatoriui – VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Siekiant išspręsti antro kuro tiekimo pilnateisio operatoriaus veiklą, ruošiamame detaliajame plane numatytas tikslinis žemės sklypas antros kuro bazės statybai ir įrengimui, išnuomojant žemę aukciono būdu pagal 2006-11-08 Vyriausybės nutarimo Nr. 1098 reikalavimus. Analogiški argumentai pateikiami 2008-02-26 rašte UAB „Naftelf“. Taigi, iš tokių teiginių galima daryti išvadą, kad prieiga prie oro uosto infrastruktūros UAB „Naftelf“ galėtų būti suteikta nebent pastarajai įrengiant antrą kuro bazę. Nuomonę, kad UAB „Naftelf“ galėtų pradėti vykdyti veiklą tik įrengus naują kuro bazę, patvirtino ir VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas technikos direktorius paaiškinimų Konkurencijos taryboje metu (bylos I tomas, 118-120 lapai). Vis dėlto, pažymima, kad detalaus plano tvirtinimo procesas yra sustabdytas dėl vykstančių teisminių procesų, todėl antrosios kuro bazės statybos projektas stringa. Tokią aplinkybę nurodė ir VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas technikos direktorius 2008-02-13 paaiškinimų Konkurencijos taryboje metu. Konkurencijos taryba 2008-02-29 raštu prašė pateikti šiuos faktus patvirtinančius įrodymus, tačiau tai nebuvo padaryta.
Išdėstyti argumentai nelaikytini objektyviai pateisinamomis priežastimis nesuteikti UAB „Naftelf“ prieigos prie reikalingos infrastruktūros. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas ne vieną kartą yra nurodžiusi, kad turimos kuro bazės talpų pajėgumai yra ne iki galo išnaudojami. Technikos direktorius 2008-02-13 paaiškinimų metu nurodė, jog kiekvieną dieną VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uosto valdomose kuro talpyklose būna apie 200 tonų per dieną laisvos vietos reaktyviniam kurui laikyti, taip pat teigė, kad kuro talpų panaudojimo galimybės priklauso nuo to, kaip dažnai į šias talpyklas atsivežama kuro. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, atsakydamas UAB „Naftelf“, 2008-02-26 rašte nurodo, kad per 2007 m. per kuro bazę buvo užpilta 53 000 tonų aviacinio kuro, metinis pajėgumas apie 150 tūkst. tonų. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad esamų kuro bazių pajėgumo išnaudojimas yra daug mažesnis, lyginant su maksimaliomis jo panaudojimo galimybėmis. Tai pripažįsta ir pati VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Dėl šios priežasties objektyviai nepagrįsta yra nuomonė, kad vienintelis būdas UAB „Naftelf“ pradėti savo veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste yra naujos kuro bazės statyba. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kuro talpų trūkumo, dėl kurio trečiasis aviacinių degalų tiekėjas negalėtų vykdyti savo veiklos, nėra. Reikalingų kuro talpų nuomą kaip tinkamą ir pageidaujamą veiklos galimybę nurodė ir UAB „Naftelf“ generalinis direktorius 2008-02-18 paaiškinimų metu, tačiau taip pat kaip pageidaujamą tikslą ateityje įvardijo ir naujos kuro bazės statybą.
Dėl išvardintų priežasčių šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad naujos kuro bazės statybos projektas negali būti įgyvendintas dėl to, jog nėra patvirtinto detaliojo oro uosto teritorijos plano, nėra reikšminga, t.y. ji bet kuriuo atveju negali būti laikoma pagrindžiančia VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų objektyvumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė nebuvo pagrįsta jokiais įrodymais.
3.3.5. Kitos aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsisakymas suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros
Be aukščiau išanalizuotų aplinkybių VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas Konkurencijos tarybos tyrimo metu nurodė ir dar keletą papildomų aplinkybių, kuriomis aiškino savo veiksmus UAB „Naftelf“ atžvilgiu. Nors nė viena iš šių papildomų aplinkybių nėra vertintina kaip pagrindžianti objektyvų atsisakymą suteikti prieigą prie oro uosto infrastruktūros, Konkurencijos taryba jas taip pat išanalizavo.
Pirmiausia, paminėtina tai, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atstovas paaiškinimų Konkurencijos taryboje metu nurodė, jog šiuo metu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas neturi galimybės išnuomoti žemės aviacinių degalų pylimo automobilio(-ių) laikymui. UAB „Naftelf“ turėtų galimybę laikyti automobilius oro uosto teritorijoje tik tuo atveju, jei laimėtų konkursą kuro bazės įrengimui, išnuomojant žemę aukciono būdu pagal 2006-11-08 Vyriausybės nutarimo Nr. 1098 „Dėl tarptautinių oro uostų žemės nuomos“ reikalavimus. Detaliau ši problema nebuvo paaiškinta, tačiau iš aukščiau išdėstytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad žemės nuomos klausimo sprendimas negali būti išspręstas dėl detaliojo plano užginčijimo teisme. Kaip jau buvo minėta, UAB „Naftelf“ galimybė įeiti į atitinkamas antžeminių paslaugų teikimo rinkas nėra išimtinai sietina su antrosios kuro bazės statyba. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitai reaktyvinius degalus teikiančiai įmonei UAB „RSS Motors“ buvo sudaryta galimybė naudotis reikiama Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorija degalų užpylimo automobiliams laikyti nesudarius dėl to žemės nuomos sutarties. Tokia išvada darytina atsižvelgus į Konkurencijos tarybos 2007-06-07 nutarime Nr. 2S-14 „Dėl Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“ nustatytą aplinkybę, kad sutartis su UAB „RSS Motors“ dėl vietos dviem degalų užpylimo automobiliams statyti buvo sudaryta 2007-01-16. Ši sutartis galiojo iki 2007-12-31. 2008-03-26 VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir UAB „RSS MOTORS“ sudarė naują sutartį dėl transporto priemonių stovėjimo Vilniaus oro uosto kontroliuojamoje teritorijoje, kuria VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas leido UAB „RSS MOTORS“ už užmokestį laikyti 2 pastarojo ūkio subjekto degalų pylimo automobilius oro uosto teritorijoje. Taigi, ir 2008 m. UAB „RSS MOTORS“ suteikta teisė laikyti degalų pylimo automobilius Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje, nesant patvirtinto oro uosto teritorijos detalaus plano ir neskelbus aukciono žemės nuomai. Atsižvelgus į tokias aplinkybes, konstatuotina, kad nurodytos priežastys nevertintinos kaip objektyvios kliūtys suteikti reikalingą infrastruktūrą UAB „Naftelf“.
Paaiškinimas, kad skirtingų tiekėjų laikomas kuras vienoje talpoje sukelia nemažai rūpesčių operatoriui išduodant kurą į skirtingų tiekėjų kuro užpylėjus taip pat nelaikytinas objektyviu atsisakymo suteikti prieigą pagrindimu visų pirma jau dėl to, kad nėra pagrįstais jokiais duomenimis ar įrodymais. Taip pat paminėtina, kad už atitinkamas paslaugas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra mokamas atlyginimas. Pabrėžtina, kad net ir tuo atveju, jeigu tam tikrų nepatogumų oro uostą administruojančiam ūkio subjektui galėtų kilti, tai vis tiek negali būti pagrindas draudžiamu būdu riboti konkurenciją atitinkamose rinkose. Priešingai, konkurencijos ribojimas turėtų būti kraštutinė priemonė, taikytina tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, vietos trūkumo, galimo saugumo reikalavimų pažeidimo ar pan.) nėra galimybės į atitinkamas rinkas įeiti naujiems rinkos dalyviams.
Tokie VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodyti motyvai, kaip UAB „Naftelf“ tariamas neskaidrumas (bylos I tomas, 119 lapas), dar labiau išryškina visiškai subjektyvius prieigos nesuteikimo motyvus, kurie jokiu būdu negali būti vertinami kaip pateisinantys konkurencijos ribojimą.
Apibendrinant pasakytina, kad nė viena iš daugelio VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodytų priežasčių nėra objektyvi ir todėl įrodanti teisėtą VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas elgesį UAB „Naftelf“ atžvilgiu. Priešingai, nurodomų „objektyvių“ motyvų įvairovė ir gausa bei tokių motyvų kaita išryškina VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas siekius išsaugoti kuo stipresnę savo poziciją atitinkamose antžeminių paslaugų rinkose, net jeigu tai yra daroma teisės aktų draudžiamu būdu. Kaip jau buvo minėta, nesant objektyvaus veiksmų pateisinimo, esminių išteklių valdytojo taikomas prieigos ribojimas laikytinas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimu.
Europos Komisija Frankfurt Airport byloje nurodė16, jog oro uostą valdanti bendrovė (oro uosto operatorius) privalo įgyvendinti savo organizacines teises, laikydamasi konkurencijos taisyklių. Šiuo atveju tas pats reikalavimas turi būti taikomas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Kaip oro uostą valdanti ir jo administravimo funkcijas vykdanti įmonė, ji privalo nepiktnaudžiauti savo užimama dominuojančia padėtimi priešsrovinėje atitinkamoje rinkoje atskirų antžeminių paslaugų teikėjų atžvilgiu (jų nediskriminuoti ar nedaryti kitokio poveikio, kuris draudžiamas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio), kurie veikia arba ketina pradėti veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, o ypač tų antžeminių paslaugų teikėjų atžvilgiu, kurie veikia ar ketina pradėti veiklą tose pačiose atitinkamose pasrovinėse rinkose, kuriose veikia ir esminių išteklių valdytojas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Konstatuotina, kad tokių reikalavimų VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nesilaikė ir todėl pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus. Pabrėžtina dar ir tai, kad tokiais savo veiksmais VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas iš dalies užkirto kelią ir Direktyvoje įtvirtintam antžeminių paslaugų rinkos liberalizavimo tikslo įgyvendinimui, kadangi nepagrįstai ribojo ūkio subjekto laisvę teikti antžemines paslaugas.
3.3.6. Dėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pareigos rengti antžeminių paslaugų teikėjų atranką
Viena iš aplinkybių, dėl kurių buvo pradėtas Konkurencijos tarybos tyrimas, buvo galimas UAB „Naftelf“ diskriminavimas UAB „RSS Motors“ atžvilgiu. Pastebėtina, kad šioje tyrimo dalyje VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas piktnaudžiavimas nenustatytas.
Antžeminių paslaugų taisyklės, Tarptautiniam Vilniaus oro uostui įsigaliojusios 2006-12-31, numato, jog antžeminių paslaugų teikėjų atranka turi būti skelbiama tik kai antžeminių paslaugų teikėjų skaičius yra ribojamas. Kaip jau minėta aukščiau, Tarptautiniame Vilniaus oro uoste teikėjų skaičius nėra apribotas, todėl organizuoti tiekėjų atranką nėra būtinybės.
Nors sutartis su UAB „RSS Motors“ dėl galimybės teikti orlaivių aprūpinimo reaktyviniais degalais paslaugas buvo sudaryta dar iki Antžeminių paslaugų taisyklių įsigaliojimo, būtinybė skelbti atranką taip pat nenustatyta. Konkurencijos teisės prasme logiška ir pagrįsta būtų vykdyti teikėjų atranką, jei tarptautinio oro uosto ištekliai (infrastruktūra), reikalingi antžeminių paslaugų teikėjams, būtų riboti. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas tyrimo metu nepateikė objektyvaus pagrindimo, kad tokie jo teritorijoje esantys ištekliai yra riboti. Todėl konkurencijos teisės požiūriu atrankos nevykdymas, siekiant įleisti naują aviacinių degalų tiekėją į atitinkamas pasrovines rinkas, savaime nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio.
4. Sutarties 82 straipsnio pažeidimą pagrindžiančios aplinkybės
Sutarties 82 straipsnis draudžia dominuojančiam subjektui atlikti analogiškus veiksmus kaip ir Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis, tačiau, be viso to, kad būtų pažeistas Sutarties 82 straipsnis, turi būti galimybė, jog tam tikro ūkio subjekto elgesys rinkoje paveiks valstybių narių tarpusavio prekybą. Lietuvos Respublika ES nare tapo 2004-05-01, todėl nuo šios dienos tiesiogiai pradėtas taikyti ir Sutarties 82 straipsnis.
Europos Komisijos pranešimo „Paaiškinimai dėl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose naudojamos sąvokos „poveikis prekybai“ (2004/C 101/07) (toliau – Paaiškinimai) 98 punkte nurodoma, kad regionai ir netgi uostas ar oro uostas, esantys valstybėje narėje, priklausomai nuo jų svarbumo, gali sudaryti didelę bendrosios rinkos dalį. Pastaraisiais atvejais turi būti atsižvelgta į tai, ar nagrinėjama infrastruktūra naudojama tarpvalstybinių paslaugų teikimui, jei taip, kokiu mastu. Kai oro uostų ir uostų infrastruktūros yra svarbios teikiant tarpvalstybines paslaugas, valstybių narių tarpusavio prekyba gali būti paveikta. Tokios nuomonės Europos Teisingumo Teismas laikėsi byloje Port of Genoa17, kurioje nurodė analogiškus argumentus. Europos Komisija būtent šiuo kriterijumi vadovavosi ir Frankfurt Airport byloje18 spręsdama, ar Tarptautinis Frankfurto oro uostas sudaro didelę bendrosios rinkos dalį. Corsica Ferries II byloje Europos Teisingumo Teismas konstatavo, jog diskriminaciniai veiksmai (dominuojančią padėtį užimančio subjekto), kurie paveikia ūkiosubjektus, teikiančius transporto paslaugas tarp 2 valstybių narių, gali paveikti prekybą tarp valstybių narių19.
Nustatyta, jog esminė Lietuvos tarptautinio oro susisiekimo dalis tenka Tarptautiniam Vilniaus oro uostui. Pagrindiniai aviacinių degalų pirkėjai Tarptautiniame Vilniaus oro uoste yra tarptautinį susisiekimą vykdančios aviakompanijos. Dauguma skrydžių iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto vykdomi į ES valstybių narių miestuose esančius tarptautinius oro uostus, tuo tarpu dauguma skrydžių į Tarptautinį Vilniaus oro uostą yra vykdoma iš ES valstybių narių miestų tarptautinių oro uostų. Tyrimo metu nustatyta, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai valdymo ir organizavimo paslaugų rinkoje gali apriboti konkurenciją atitinkamose pasrovinėse rinkose. Šiose rinkose toks apribojimas gali pasireikšti išaugusiomis aviacinių degalų kainomis ar pablogėjusia aviacinių degalų bei jų tiekimo kokybe, kas gali turėti įtakos tarptautinio keleivių vežimo oru veiklos savikainai ir/ar kokybei. Dėl to dalis aviakompanijų gali svarstyti atsisakyti vykdyti skrydžius į/iš Tarptautinį(-io) Vilniaus oro uostą(-o). Tokios išvados grindžiamos aviakompanijų pateiktais duomenimis.
„Czech Airlines“ nurodė, jog jai svarbi aviacinių degalų kaina ir kokybė. Tam tikrame tarptautiniame oro uoste (ir Tarptautiniame Vilniaus oro uoste) esant bent keliems aviacinių degalų tiekėjams, bendrovė skelbia konkursą aviacinių degalų tiekėjui(-ams) atrinkti (bylos II tomas 67 lapas). Aviakompanija „Lufthansa“ nurodė, kad nuolat atlieka skaičiavimus, ar reguliarūs skrydžiai yra ekonomiškai tikslingi. Ši aviakompanija pažymi, jog didelės aviacinių degalų kainos jau sąlygojo tarptautinio keleivių vežimo oru rinkoje veikiančius subjektus sumažinti skrydžių dažnumą ar iš viso nutraukti skrydžius tam tikrais maršrutais (bylos II tomas, 93 lapas). Aviakompanijos „Air Baltic Corporation“ filialas nurodė, kad brangstantys aviaciniai degalai verčia pergalvoti ilgalaikę komercinių skrydžių strategiją Vilniuje (bylos II tomas, 64 lapas). Tuo tarpu „LOT“ avialinijos nurodė, jog dėl pabrangusių aviacinių degalų įsivedė vadinamąjį „degalų mokestį“, kurį papildomai turi sumokėti keleivis, besinaudojantis aviakompanijos paslaugomis. Tokios aplinkybės gali sąlygoti, jog dalis aviakompanijų gali svarstyti atsisakyti vykdyti skrydžius į/iš Tarptautinį(-io) Vilniaus oro uostą(-o). Aviakompanijos nurodė, jog skrydžio savikainoje iš ES valstybės narės į Tarptautinį Vilniaus oro uostą/į ES valstybę narę iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto aviaciniai degalai sudaro maždaug nuo 20 iki 40 procentų (bylos I tomas, 111-114 lapai; bylos II tomas, 64-105 lapai). Šis skirtumas priklauso nuo naudojamo orlaivio tipo, keleivių skaičiaus orlaivyje, degalų kainos, orlaiviui išlaikyti reikalingų lėšų, skrydžio atstumo ir kt. Taigi, aviaciniai degalai skrydžio savikainoje sudaro pakankamai reikšmingą dalį, t.y. nuo 1/5 iki 2/5 skrydžio savikainos.
Šios aplinkybės leidžia teigti, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uosto veiksmai (neveikimas), pažeisdami Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, kartu pažeidžia ir Sutarties 82 straipsnio reikalavimus, kadangi gali daryti poveikį prekybai tarp valstybių narių.
VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teigia, kad Sutarties 82 straipsnio pažeidimas nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, atliktas tyrimas nėra pakankamai išsamus, nėra atlikta atitinkamų skaičiavimų ir pan. Dėl tokio argumento pasakytina, kad Sutarties 82 straipsnio pažeidimui nustatyti nereikalaujama įrodyti faktinio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi poveikio prekybai tarp valstybių narių. Priešingai, pakanka nustatyti potencialiai galimą poveikį prekybai tarp valstybių narių20, o tai ir buvo padaryta, remiantis Europos Komisijos praktika.
5. Dėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nustatytinų įpareigojimų
Pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą. Šiuo atveju neteisėtos veiklos nutraukimas reikštų, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas privalo sudaryti galimybę UAB „Naftelf“ įeiti į aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkas. Atsižvelgus į tai, kad nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių UAB „Naftelf“ nebūtų galima sudaryti prieigos prie reikalingos infrastruktūros, taip pat į tai, kad antžeminių paslaugų teikėjų skaičius Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nėra ribojamas (tai taip pat pagrindžia, kad nėra aplinkybių, nulemiančių būtinybę riboti šį skaičių), nagrinėjamu atveju įpareigojimo turinys apimtų visų nuo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas valios priklausančių veiksmų, reikalingų UAB „Naftelf“ norint pradėti veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, atlikimą. Visų pirma, tai reikštų įpareigojimą sudaryti su UAB „Naftelf“ aukščiau aptartą sutartį, kurią būtina pateikti Susisiekimo ministerijai, norint, kad būtų priimta ir nagrinėjama paraiška dėl antžeminių paslaugų teikėjo statuso patvirtinimo. Taip pat VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas privalo atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su prieigos prie infrastruktūros suteikimu, t.y. sudaryti sąlygas naudotis esama kuro baze arba, esant galimybei, įrengti savo kuro bazę, suteikti reikalingas vietas degalų pylimo automobiliams laikyti ir kt. Visi šie įpareigojimai turi būti vykdomi laikantis Antžeminių paslaugų teikimo taisyklėse įtvirtintų objektyvumo bei nediskriminavimo principų. Pabrėžtina, kad toks įpareigojimas nereiškia, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas privalo jį vykdyti pagal visus UAB „Naftelf“ pageidavimus, t.y. prieiga prie infrastruktūros turi būti suteikta, atsižvelgiant į faktines Tarptautiniame Vilniaus oro uoste egzistuojančias galimybes. Taip pat paminėtina, kad bet koks VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nustatomas atitinkamų sutarčių objekto ribojimas (pavyzdžiui, galimų suteikti kuro talpų kiekis, degalų užpylimo automobilių vietų skaičius) turi būti grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis, o ne VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas subjektyviais pageidavimais. Jeigu šio principo nebūtų laikomasi, tai taip pat reikštų konkurencijos teisės normų pažeidimą. UAB „Naftelf“ turi įvykdyti visus teisės aktų reikalavimus ir savo veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste gali pradėti tik turėdama visus reikalingus leidimus, patvirtinimus ir pan. Paminėtina, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nevykdant Konkurencijos tarybos nustatyto įpareigojimo nutraukti neteisėtą veiklą, gali būti taikomos sankcijos, numatytos Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje.
6. Dėl baudos dydžio
Pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti pinigines baudas. Remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, skiriamos baudos ūkio subjektams diferencijuojamos atsižvelgus į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Pažeidimo pavojingumas priklauso nuo pažeidimo pobūdžio bei pažeidimo masto, t.y. pažeidimo sukeltų pasekmių atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės rinkos. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas piktnaudžiavo savo užimama dominuojančia padėtimi valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste priešsrovinėje rinkoje, jos užimama šios rinkos dalis sudarė 100 procentų atitinkamos rinkos ir pažeidimo geografinė rinka apėmė Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritoriją. Dėl tokių veiksmų pareiškėjui UAB „Naftelf“ buvo užkirstos galimybės veikti bei konkuruoti su kitais ūkio subjektais aviacinio benzino tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje ir reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje. Nustatyta, kad piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi galėjo paveikti prekybą tarp valstybių narių, todėl pažeidė Sutarties 82 straipsnį. Dėl šių aplinkybių pažeidimas vertintinas kaip sunkus.
Pažeidimo trukmė apima laikotarpį nuo 2006-10-23 iki tyrimo baigimo dienos. 2006-10-23 VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas savo raštu atsakė į UAB „Naftelf“ kreipimąsi su prašymu įeiti į atitinkamas pasrovines rinkas. Tuo tarpu pažeidimas tęsiasi iki tyrimo baigimo dienos (2008-08-27), kadangi VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uosto pozicija dėl UAB „Naftelf“ išliko nepakitusi. Baudos už pažeidimo trukmę dydis didinamas 10 procentų už vienerius pažeidimo metus.
Nustatytos dvi VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pirma, Konkurencijos taryba 2008-02-29 raštu, be kitų klausimų, prašė pateikti dokumentų kopijas, patvirtinančias teiginį, jog detalaus Tarptautinio Vilniaus oro uosto plano patvirtinimas šiuo metu yra negalimas dėl kilusių teisminių ginčų. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nepateikė jokių šiuos faktus patvirtinančių dokumentų kopijų. Konkurencijos taryba minėtu raštu taip pat reikalavo pateikti Tarptautinio Vilniaus oro uosto planą, nurodant vietą ir jos plotą, skirtą aviacinių degalų pylimo automobiliams laikyti. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2008-03-12 raštu nurodė, kad Tarptautinio Vilniaus oro uosto planas yra riboto naudojimo dokumentas. Šis dokumentas iš viso nebuvo pateiktas Konkurencijos tarybai, kartu ir nenurodant plane vietos, kurioje laikomi aviacinių degalų pylimo automobiliai Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Taigi, nors VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2008-03-12 raštu atsakė į Konkurencijos tarybos 2008-02-29 paklausimą, tačiau reikalauti atsakymai į visus klausimus nebuvo pateikti. Pagal Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalį atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad ūkio subjektas kliudė vykdyti tyrimą. Tokie VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai traktuotini kaip kliudymas vykdyti tyrimą, kadangi Konkurencijos tarybai pateikta ne visa reikalauta informacija. Pabrėžtina, kad ūkio subjektas neturi teisės spręsti, kokie dokumentai turi būti pateikiami Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą, o kokių pateikti nebūtina. Teisė spręsti dėl tyrimui reikalingos medžiagos surinkimo yra suteikta Konkurencijos tarybai, o Konkurencijos tarybos nurodymai ūkio subjektams tokiais atvejais yra privalomi. Tokie veiksmai apsunkino Konkurencijos tarybos atliekamą veiksmų vertinimą ir tokiu būdu trukdė atlikti tyrimą.
Antra, pagal Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalį viena iš ūkio subjekto atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra pakartotinai įvykdytas pažeidimas, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos. 2007-06-07 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 2S-14 VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas jau buvo pripažinta pažeidusia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį ir šis Konkurencijos tarybos nutarimas Lietuvos Respublikos administracinių teismų nebuvo panaikintas, t.y. nustatytas pažeidimas buvo patvirtintas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-08 nutartimi. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai, nagrinėjami šiame nutarime, pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties 82 straipsnio reikalavimus, todėl tai kvalifikuotina kaip pakartotinis atliktas pažeidimas. Ūkio subjekto atsakomybę lengvinančių aplinkybių tyrimo metu nenustatyta. Atsižvelgus į nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes skirtina bauda didintina 20 procentų.
Vadovaujantis minėtomis teisės normomis bei Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr.1591, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas skirtina 171 000 (vieno šimto septyniasdešimt vieno tūkstančio) litų bauda.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsniu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu, 47 straipsniu, Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591, Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsniu, Tarybos Reglamento (EB) Nr.1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 5 straipsniu,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1. Pripažinti, kad Valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas, nesudarydama galimybės UAB „Naftelf“ įeiti į aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkas, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimus;
2. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti Valstybės įmonei Tarptautinis Vilniaus oro uostas 171 000 (vieno šimto septyniasdešimt vieno tūkstančio) litų baudą;
3. Įpareigoti Valstybės įmonę Tarptautinis Vilniaus oro uostas nutraukti neteisėtą veiklą, t.y. ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ sudaryti galimybę UAB „Naftelf“ įeiti į aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkas.
 
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas

1http://www.vno.lt/lt/apie_oro_uosta/faktai/; prisijungimo laikas: 2008-03-16.
2http://www.kaunas.lt/190?sid=2288; prisijungimo laikas: 2008-03-18.
3http://www.palanga-airport.lt/?do=apieuosta; prisijungimo laikas: 2008-03-18.
4http://www.vno.lt/lt/skrydziu_tvarkarastis/index.php?show=departures; prisijungimo laikas 2008-03-31.
5http://www.vno.lt/lt/skrydziu_tvarkarastis/index.php?show=arrivals; prisijungimo laikas 2008-03-31.
61998-06-11 Europos Komisijos sprendimas 98/513/EC byloje Nr. IV/35.613 (Alpha Flight Services/Aéroports de Paris), OL, 1998 L, 230/10, 59 punktas.
7Tyrimo metu apklaustos aviakompanijos, vykdančios skrydžius iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto, nurodė, jog būtent Tarptautiniame Vilniaus oro uoste pilasi aviacinius degalus į aviakompanijoms priklausančius orlaivius (bylos I tomas, 112 lapas; bylos II tomas, 66-105 lapai).
81993-12-21 Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. 94/119/EC (Port of Rodby), OL, 1994 L 055, p. 52.
9Ten pat, 12 punktas.
101998-11-26 Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. C-7/97 (Bronner), ECR, 1998 I-7791, 41 punktas.
11Ten pat, 43-44 punktai.
12OL, 1994 L 015, p. 8.
13Dabartinis Sutarties 82 straipsnis.
141993-12-21 Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. 94/119/EC (Port of Rodby), OL, 1994 L 055, p. 52.
15Tą Konkurencijos tarybai iš esmės nurodė „Air Baltic Corporation“ filialas 2008-02-01 raštu (bylos I tomas, 112 lapas), LOT aviakompanijos atstovai 2008-02-05 raštu (bylos I tomas, 114 lapas).
161998-01-14 Europos Komisijos sprendimas byloje 98/190/EB (Flughafen Frankfurt/Main AG), OL, 1998 L72/30, 93 punktas.
171991-12-10 Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. C-179/90 (Merci convenzionali porto di Genova SpA v Siderurgica Gabrielli SpA), ECR, 1991, I-5889, 15 punktas.
181998-01-14 Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. 98/190/EB (Flughafen Frankfurt/Main AG), OL, 1998, L72/30, 57 punktas.
191994-04-17 Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-18/93 (Corsica Ferries/Corpo dei piloti del porto di Genova), ECR, 1994, I-1783, 44 punktas.
20Paaiškinimų 23, 24, 36 punktai.

Teismo procesas baigtas – nutarimas paliktas nepakeistas