DĖL VALSTYBĖS ĮMONĖS TARPTAUTINIS VILNIAUS ORO UOSTAS VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Kęstučiui Šukviečiui, Algirdui Adriuškevičiui, Sauliui Pabarčiui, Jolantai Stadalnikaitei, Jūratei Šovienei;

proceso šalims: UAB „RSS MOTORS“ atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei; Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas atstovams: advokatui Kęstučiui Virbickui; Jurgitai Voverytei, Vitui Šacikauskui;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas (toliau – VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas) veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams pradėtas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2006-11-23 nutarimu Nr. 1S-126, gavus UAB „RSS MOTORS“ (toliau – Pareiškėjas) prašymą ištirti, ar VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio.

Pareiškėjas teigė, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas savo veiksmais sudaro įvairias kliūtis Pareiškėjui efektyviai vykdyti savo veiklą, teikiant reaktyvinius degalus orlaiviams. Pareiškėjas nurodė šiuos, jo nuomone, Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį pažeidžiančius VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmus:

1) VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nepagrįstai reikalauja pateikti kuro tiekimo sutartis su klientais;

2) Pareiškėjui atsisakius tokias sutartis pateikti, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas informavo Pareiškėją apie ketinimą nebeišduoti Pareiškėjui priklausančių reaktyvinių degalų iš oro uosto talpyklų;

3) VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė Pareiškėjui, kad ketina pakelti kuro saugojimo oro uosto talpyklose kainą tuo atveju, jeigu Pareiškėjas ir toliau siūlys savo klientams pigesnį kurą;

4) oro uosto administracija nepagrįstai atsisakė suteikti priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią vietą antram degalų pylimo automobiliui laikyti;

5) Pareiškėjui pradėjus derybas dėl aviacinių degalų tiekimo su viena iš aviakompanijų, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas šiai aviakompanijai nurodė, kad nutrauks visas galiojančias sutartis, ir dėl šios priežasties atitinkama aviakompanija atsisakė sudaryti sutartį su Pareiškėju.

Tyrimas pradėtas esant pagrindo manyti, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, kaip įmonė, valdanti ir eksploatuojanti oro uosto infrastruktūrą, užima dominuojančią padėtį valdymo or organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje ir savo veiksmais galimai piktnaudžiauja šioje rinkoje, darydama įtaką kitoje susijusioje reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams rinkoje.

Atliekant tyrimą buvo nagrinėjama priešsrovinė (ang. upstream) valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinka bei pasrovinė (ang. downstream) reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinka, nustatyta VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas padėtis šiose rinkose, išnagrinėti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai atitinkamoje priešsrovinėje rinkoje bei jų atitiktis Konkurencijos įstatymo 9 straipsniui. Tyrimo metu buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei. Šios įmonės steigėjas yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

Pagal VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas įstatus šiai įmonei yra suteikta išimtinė teisė eksploatuoti Tarptautinį Vilniaus oro uostą. Naudodamasi šia teise, įmonė teikia įvairias valdymo ir organizavimo paslaugas visiems ūko subjektams, vykdantiems ūkinę veiklą Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje, įskaitant ir Pareiškėją.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas taip pat teikia ir kitokias paslaugas, t.y. veikia kaip antžeminių paslaugų teikėjas. Viena iš teikiamų antžeminių paslaugų yra degalų orlaiviams tiekimas. Iki 2006 m. gegužės mėn. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas buvo vienintelis degalų tiekėjas orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, tačiau nuo 2006 m. gegužės mėn. savo veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste pradėjo Pareiškėjas. Pareiškėjo teisę teikti antžeminio aptarnavimo paslaugas (tiekti aviacinį benziną ir reaktyvinius degalus) įtvirtina 2004-10-22 Antžeminio aptarnavimo ir atsargų tiekimo į orlaivius sutartis, sudaryta su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas.

Tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas turi licenciją tiekti tiek aviacinį benziną, tiek ir reaktyvinius degalus, tačiau visą tirtą laikotarpį tiekė tik reaktyvinius degalus orlaiviams. Pareiškėjas tiekia reaktyvinius degalus vienai iš aviakompanijų, vykdančių veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, bei nenuolatinių užsakomųjų skrydžių, privačios aviacijos kompanijoms, Lietuvos kariuomenei. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas reaktyvinius degalus tiekia kitoms aviakompanijoms bei vyriausybinius skrydžius vykdančioms aviakompanijoms, Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviams bei nenuolatinių užsakomųjų skrydžių ir privačios aviacijos orlaiviams. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pardavė 96 proc. visų reaktyvinių degalų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, tuo tarpu Pareiškėjo parduotų reaktyvinių degalų dalis sudarė 4 proc. nuo bendro Tarptautiniame Vilniaus oro uoste parduotų reaktyvinių degalų kiekio.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2006-12-27 raštu Konkurencijos tarybai patvirtino, kad reikalavo iš Pareiškėjo pateikti aviacinio kuro tiekimo sutartis, motyvuodama šį savo reikalavimą būtinybe užtikrinti skrydžio saugos reikalavimus.

Pareiškėjas, ketindamas plėsti savo veiklą, įsigijo antrą degalų pylimo automobilį ir kreipėsi į VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas dėl priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančios vietos šiam degalų pylimo automobiliui laikyti suteikimo, taip pat prašė išduoti leidimą darbui oro uosto teritorijoje naujam degalų pylimo automobiliui. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas šių Pareiškėjo prašymų netenkino, nurodydamas, kad antrasis degalų pylimo automobilis Pareiškėjui nėra būtinas. Kaip atsisakymo suteikti vietą antrajam degalų pylimo automobiliui priežastys 2006-10-09 VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas rašte nurodomas Pareiškėjo vidutiniškai per dieną į orlaivį užpilamų degalų kiekis, kuris sudaro tik 4,7 tonos, taip pat nurodoma, kad padidėjęs per kontrolės postus įvežamų degalų kiekis būtų nepageidaujamas aviacinio saugumo požiūriu.

Pabaigus tyrimą, Konkurencijos taryba buvo informuota, kad 2007-01-16 tarp Pareiškėjo ir VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas buvo sudaryta sutartis, kuria VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas įsipareigojo leisti įvažiuoti ir stovėti dviem Pareiškėjo degalų pylimo automobiliams.

Atliekant tyrimą taip pat buvo tikrinamos ir kitos Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, galimai susijusios su Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimu, t.y. nurodymas neišduoti Pareiškėjui priklausančio kuro iš VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas priklausančių talpyklų, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas ketinimas padidinti kuro saugojimo kainą Pareiškėjui nesumažinus savo tiekiamo kuro kainos klientams ir kt., tačiau nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tokių aplinkybių buvimą.

2007-04-25 VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir Pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie atliktą tyrimą, kuriame siūloma pripažinti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažeidus Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį.

2007-05-09 VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas raštu pateikė nuomonę dėl tyrimo išvadų, kurioje visiškai sutinka su tyrimo metu nustatyta dominuojančia VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas padėtimi priešsrovinėje valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje. Kaip pagrindinį argumentą, dėl kurio nesutinka su tyrimo išvadomis, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė tai, kad įmonės veiksmai Pareiškėjo atžvilgiu yra objektyviai pateisinami ir todėl negali būti laikomi Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimu. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teigimu, iki 2006-12-22 Pareiškėjas iš viso neturėjo teisės teikti antžemines paslaugas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, kadangi iki šios datos Pareiškėjas nebuvo patvirtintas šių paslaugų teikėju, kaip to reikalauja Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-04-12 įsakymu Nr. 3-144 (toliau – Antžeminių paslaugų teikimo taisyklės). Esant tokiai situacijai, oro uosto saugumo sumetimais buvo tikslinga paprašyti Pareiškėjo pateikti sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl aviacinio kuro tiekimo, kad būtų galima įsitikinti, jog šiose sutartyse yra aptarta atsakomybė už tiekiamo kuro kokybę. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas taip pat nurodo, kad buvo būtina įrengti priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią antrojo degalų pylimo automobilio stovėjimo aikštelę. Kol tokia aikštelė nebuvo įrengta, nebuvo ir galimybės Pareiškėjui laikyti antrąjį degalų pylimo automobilį oro uosto teritorijoje, todėl atsisakymas suteikti reikalingą vietą buvo objektyviai pagrįstas.

Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atstovai laikėsi savo pozicijos, išdėstytos 2007-05-09 rašte.

Pareiškėjas savo rašytinėje nuomonėje apie tyrimo išvadas bei Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje nurodė, kad iš esmės sutinka su tyrimo išvadomis ir VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų teisiniu kvalifikavimu.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, taip pat Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17. Atitinkama rinka yra suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama nuo gretimų teritorijų.

Nagrinėjamu atveju atitinkama rinka apibrėžiama kaip valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinka, taip pat išskiriama su šia rinka susijusi pasrovinė reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinka.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas tikslas, įtvirtintas įmonės įstatų 8 punkte, yra teikti viešąsias paslaugas eksploatuojant Tarptautinį Vilniaus oro uostą ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Įmonei yra pavesta administruoti ir valdyti šio oro uosto infrastruktūrą, taip pat koordinuoti ir kontroliuoti įvairių minėtame oro uoste veikiančių įmonių veiklą, užtikrinti aviacijos saugumą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Visiems ūkio subjektams, vykdantiems savo ūkinę veiklą Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje, įskaitant aviakompanijas bei antžeminių paslaugų teikėjus, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teikia įvairias paslaugas, susijusias su oro uosto infrastruktūros eksploatavimu. Nagrinėjamu atveju išskirtinos valdymo ir organizavimo paslaugos, susijusios su aviacinio kuro tiekimo veikla. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nuosavybės teise valdo kuro talpyklas, kuriose už užmokestį laiko Pareiškėjo degalus, valdo oro uosto įrenginius ir paskirsto teritoriją, reikalingą vykdant aprūpinimo degalais veiklą, atlieka reaktyvinių degalų kokybės testus, išduoda leidimus laikyti degalų pylimo automobilius ir kt. Šios ir kitos valdymo ir organizavimo paslaugos yra būtinos, ūkio subjektams norint teikti orlaivių aprūpinimo degalais paslaugas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Geografinė teritorija, kurioje valdymo ir organizavimo paslaugas teikia VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, apsiriboja Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorija. Pažymėtina, kad nėra galimybės pakeisti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teikiamų valdymo ir organizavimo paslaugų kitų ūkio subjektų teikiamomis panašaus pobūdžio paslaugomis. Tokią situaciją nulemia specifinė Tarptautinio Vilniaus oro uosto situacija: Vilnius, būdamas Lietuvos sostinė, yra daugelio asmenų verslo ir asmeninių interesų centras, todėl aviakompanijos yra suinteresuotos vykdyti skrydžius būtent į šį miestą; Vilniaus regione nėra kito tarptautinio oro uosto; orlaivių reisų skaičius Tarptautiniame Vilniaus oro uoste yra keliskart didesnis nei bet kuriame kitame Lietuvos oro uoste.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima išskirti atitinkamą priešsrovinę valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinką. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas elgesys atitinkamoje rinkoje gali įtakoti ūkio subjektų, veikiančių kitose susijusiose rinkose, veiklą, todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tikslinga išskirti pasrovinę reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinką.

Degalai orlaiviams (dar vadinami aviaciniu kuru) skirstomi į dvi rūšis: aviacinį benziną ir reaktyvinius degalus. Aviacinis benzinas paprastai naudojamas stūmoklinio tipo varikliams, tuo tarpu reaktyviniai degalai naudojami turbininiams varikliams bei dyzeliniams orlaivių varikliams. Aviacinis benzinas labiau paplitęs kaip degalai asmeniniams orlaiviams, tuo tarpu reaktyviniai degalai naudojami aviakompanijų orlaiviuose, karinėje aviacijoje bei kituose dideliuose orlaiviuose. Pažymėtina, kad aviacinis benzinas ir reaktyviniai degalai negali būti pakeičiami vienas kitu dėl techninių orlaivių variklių savybių, todėl sudaro atskiras prekės rinkas. Nagrinėjamu atveju bus vertinama padėtis tik reaktyvinių degalų tiekimo rinkoje, kadangi Pareiškėjo veikla yra susijusi išimtinai su reaktyvinių degalų tiekimu orlaiviams, ir kol kas neapima aviacinio benzino tiekimo, nors Pareiškėjas turi licencijas užsiimti abiejų rūšių veikla.

Vykdydama skrydžius į/iš Vilnių (Vilniaus) ir norėdama papildyti savo degalų atsargas, bet kuri aviakompanija yra priversta degalus pirkti būtent iš šiame oro uoste aprūpinimo degalais paslaugas teikiančių ūkio subjektų. Nors Lietuvoje yra 4 tarptautiniai oro uostai (Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių), tačiau kiekviename atitinkamame oro uoste veikiantys degalų tiekėjai negali būti vertinami kaip alternatyvūs, kadangi orlaiviai yra papildomi degalais tame oro uoste, kuriame jie nusileido ar iš kurio ketina pakilti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pasrovinė rinka apibrėžiama kaip reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinka.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi, dominuojanti padėtis suprantama kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje, veiksmingai ribojant konkurenciją. Vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr.52 patvirtintais Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl dominuojančios padėties nustatymo, vienpusė lemiama įtaka suprantama kaip ūkio subjekto galimybė veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai nuo vartotojų, darant poveikį prekių kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ir kitoms veiklos sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje.

Kaip jau buvo minėta, remiantis VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas įstatų 8 punktu, šiai įmonei yra suteikta išimtinė teisė eksploatuoti Tarptautinį Vilniaus oro uostą. Tokiu būdu valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje susidaro teisinės monopolijos situacija, kadangi ūkio subjektai, veikiantys pasrovinėje rinkoje, neturi alternatyvų gauti atitinkamas paslaugas iš kito analogiškų paslaugų teikėjo. Ūkio subjektams, tiekiantiems reaktyvinius degalus, yra būtina turėti priėjimą prie atitinkamo oro uosto infrastruktūros, kadangi nėra techninių galimybių papildyti orlaivių reaktyvinių degalų atsargas už atitinkamo oro uosto teritorijos ribų.

Taigi, VĮ Tarptautinis oro uostas, būdama esminių išteklių valdytoja, užima dominuojančią padėtį atitinkamoje priešsrovinėje rinkoje. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas užimama atitinkamos priešsrovinės rinkos dalis sudaro 100 proc. Kaip savo 2007-05-09 nuomonėje dėl tyrimo išvadų nurodo ir VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, įmonės dominavimą valdymo ir organizavimo paslaugų rinkoje nulemia įmonės teisinis statusas.

Pasrovinėje reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje veikiančiam Pareiškėjui būtina gauti tam tikras valdymo ir organizavimo paslaugas. Tokiu būdu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas dominavimas valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje tiesiogiai daro įtaką pasrovinei reaktyvinių degalų tiekimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkai.

Pabrėžtina, kad Konkurencijos įstatymas nedraudžia ūkio subjektams užimti dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, tačiau yra draudžiama piktnaudžiauti užimama dominuojančia padėtimi. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 9 straipsniu, draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje, atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus.

1993 m. gruodžio 21 d. Europos Komisijos byloje 94/19/EC (Sea Containers v. Stena Sealink)¹ nurodoma, kad esminių išteklių valdytojas, kuris naudojasi savo galia vienoje rinkoje, norėdamas apsaugoti ar sustiprinti savo padėtį kitoje susijusioje rinkoje, įskaitant ir atsisakymą suteikti priėjimą prie reikalingos infrastruktūros konkurentams, taip pat šio priėjimo suteikimą mažiau palankiomis sąlygomis nei sau, tokiu būdu sukuriant kliūtis konkurentui veikti rinkoje, pažeidžia Europos Bendrijos sutarties 86 straipsnį². Bet koks atsisakymas suteikti priėjimą prie reikalingos infrastruktūros ar kitoks konkurentų veiklos ribojimas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis ir tik tokiu atveju esminius išteklius valdančio ūkio subjekto veiksmai nebus laikomi konkurencijos taisyklių pažeidimu. Esminiai ištekliai yra suprantami kaip ištekliai arba infrastruktūra, be kurios ūkio subjektai neturi galimybės teikti paslaugų savo klientams³.

Atsižvelgiant į išdėstytas teisės normas ir praktiką, pasakytina, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atitinka esminių išteklių valdytojui taikomus reikalavimus, kadangi be šios įmonės valdomų išteklių kiti ūkio subjektai neturi galimybės vykdyti veiklos Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Todėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas taikytini ir atitinkami reikalavimai dėl veiksmų, atliekamų kitų ūkio subjektų atžvilgiu, objektyvaus pateisinimo.

Išskirtini tokie VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai, kurie vertintini kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimas:

1) reikalavimas, kad Pareiškėjas pateiktų reaktyvinių degalų tiekimo sutartis su klientais;

2) atsisakymas suteikti priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią vietą degalų pylimo automobiliui laikyti.

Kaip jau buvo minėta, atliekant tyrimą buvo nagrinėjami ir kiti Pareiškėjo skunde nurodyti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai, galintys sudaryti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą, tačiau nebuvo surinkta pakankamai įrodymų dėl atitinkamų veiksmų atlikimo.

Tiek VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, tiek Pareiškėjas, vykdydami ūkinę veiklą, yra nepriklausomi ir lygiaverčiai civilinių teisinių santykių subjektai. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas privalo naudotis turimomis išimtinėmis teisėmis ir vykdyti jam priskirtas administracines funkcijas taip, kad nepagrįstai nebūtų varžoma konkuruojančių ūkio subjektų veikla ar ribojama konkurencija. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teigia, kad reikalavimas pateikti Pareiškėjo su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis dėl reaktyvinių degalų tiekimo yra pagrįstas objektyviomis priežastimis. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tokių objektyvių priežasčių nebuvo.

Pagrindinė VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodoma priežastis, pagrindžianti reikalavimo pateikti sutartis objektyvumą, yra siekis užtikrinti skrydžio saugos reikalavimus. Tokį motyvą VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodo savo 2006-12-27 rašte Konkurencijos tarybai. Šiame rašte teigiama, kad, vadovaujantis Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programa, patvirtinta 2005-04-18 Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 412-3 „Dėl nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos“, aviaciniai degalai turi būti tiekiami pagal sudarytas sutartis, kuriose numatoma atsakomybė dėl kuro kokybės užtikrinimo. Dėl šios priežasties buvo objektyviai būtina patikrinti Pareiškėjo sutartis su trečiaisiais asmenimis. Be to, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas savo 2007-05-09 nuomonėje dėl tyrimo išvadų nurodo, kad Pareiškėjas iki 2006-12-22 nebuvo patvirtintas antžeminių paslaugų teikėju, kaip to reikalauja Antžeminių paslaugų teikimo taisyklės. Todėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, siekdamas vykdyti įgaliojimus oro uosto saugumo srityje, manė esant tikslinga peržiūrėti atitinkamas sutartis, siekiant įsitikinti, kad šiose sutartyse yra aptarta atsakomybė dėl kuro kokybės.

Vertinant VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pateiktus argumentus dėl objektyvaus nagrinėjamų veiksmų pagrindimo, pastebėtina, kad Nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje nėra įtvirtinta jokių konkrečių nuostatų, kurių pagrindu būtų pateisinamas reikalavimas pateikti sutartis. Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad, remiantis Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 2 punktu, šios taisyklės VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto atžvilgiu buvo pradėtos taikyti tik 2006-12-31. Taigi, iki šios datos antžeminių paslaugų teikėjams nebuvo taikomi šiose taisyklėse nustatyti reikalavimai, įskaitant ir 13 punkte įtvirtintą reikalavimą, kad antžemines paslaugas turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje įregistruoti patvirtinti teikėjai. Iš surinktų bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjas turėjo aviacinio kuro tiekimui reikalingas licencijas, o papildomų leidimų, norint tiekti reaktyvinius degalus orlaiviams, pagal teisės aktus nebuvo reikalaujama, todėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas argumentai dėl to, jog Pareiškėjas turėjo būti kaip nors papildomai kontroliuojamas dėl netinkamo teisės aktų vykdymo, yra nepagrįsti.

Veikdamas valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste priešsrovinėje rinkoje, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas konkuruoja su Pareiškėju pasrovinėje orlaivių aprūpinimo reaktyviniais degalais Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje. Pareiškėjas, sudarydamas sutartis su kitais ūkio subjektais, teisėtai dalyvauja civilinėje apyvartoje. Civilinėje teisėje pripažintas nesikišimo į privačius santykius principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis). Be to, minėtų Pareiškėjo sutarčių su klientais turinys gali sudaryti Pareiškėjo komercinę veiklos paslaptį.

Paslaugų teikėjų siūlomos klientui naudingesnės sutarčių sąlygos yra priemonė konkuruoti su alternatyviais tokių paslaugų teikėjais. Galimybė pastariesiems sužinoti konkurentų su klientais sudarytų sutarčių turinį mažina konkurentų, kurie ši turinį atskleidžia, konkurencingumą. Todėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uosto reikalavimas, jog Pareiškėjas pateiktų sutartis su klientais, mažina Pareiškėjo konkurencingumą. Pažymėtina, kad pagal Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį dominuojančią padėtį užimančio ūkio subjekto veiksmai gali būti pripažinti piktnaudžiavimu nepriklausomai nuo atitinkamų pasekmių atsiradimo. Todėl nėra būtinybės nustatyti, kokias pasekmes sutarčių išreikalavimas turėjo Pareiškėjo galimybei konkuruoti reaktyvinių degalų tiekimo rinkoje. Pakanka galimybės, kad dominuojančio ūkio subjekto veiksmai galėjo riboti konkurenciją.

Nagrinėjamas reikalavimas pateikti sutartis su klientais nėra pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais, todėl pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus ir yra pripažintinas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.

Remiantis Oro uostų reikalavimais, patvirtintais 2004-10-26 Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 4R-193 (toliau – Oro uosto reikalavimai) oro uostų aerodromuose transporto priemonės ir mašinos gali važiuoti tik su oro uosto išduotais leidimais (38.1 punktas), taigi, kiekvienam ūkio subjektui, oro uosto teritorijoje norinčiam eksploatuoti bet kokią transporto priemonę, yra būtinas atitinkamas oro uosto išduodamas leidimas. Pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį tarptautinį oro uostą valdanti valstybės įmonė oro uosto žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teisėmis. Kaip jau buvo minėta, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas valdo visą Tarptautinio Vilniaus oro uosto infrastruktūrą. Todėl ūkio subjektui, norinčiam vykdyti ir plėtoti reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams veiklą, yra būtina, kad oro uostą valdanti įmonė suteiktų šiai veiklai reikalingą infrastruktūrą, šiuo atveju – priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią vietą degalų pylimo automobiliui laikyti. Be abejo, oro uostą valdanti įmonė negali būti įpareigota suteikti tiek vietų degalų pylimo automobiliams laikyti, kiek tik pareikalautų atitinkamą ūkinę veiklą vykdantis ūkio subjektas, jeigu objektyviai nebūtų tokios galimybės. Tačiau pabrėžtina, kad atsisakymas suteikti Pareiškėjui jo veiklai būtiną infrastruktūrą turi būti objektyviai pagrįstas. Kaip savo 2007-05-09 nuomonėje dėl tyrimo išvadų teigia VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, šis objektyvaus pateisinimo kriterijus yra tenkinamas, kadangi Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje nebuvo įrengta reikalinga priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkanti degalų pylimo automobilių stovėjimo aikštelė ir dėl to buvo atsisakyta suteikti vietą antram Pareiškėjo įsigytam degalų pylimo automobiliui.

Tokia argumentacija VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas remiasi aiškindamas savo veiksmų objektyvų pateisinimą Konkurencijos tarybai, tačiau Pareiškėjui buvo pateikiami visiškai kitokie atsisakymo motyvai. Šie motyvai yra išdėstyti 2006-10-09 VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas rašte: 1) vidutinis Pareiškėjo užpilamų į orlaivius degalų kiekis sudaro 4,7 tonos per dieną; 2) nėra išspręstas klausimas dėl pirmo Pareiškėjui priklausančio degalų pylimo automobilio apsaugos Pareiškėjo darbuotojų nedarbo metu; 3) padidėtų automobilinių degalų įvežamas kiekis per kontrolės postus degalų užpylimo mašinoms, o tai tariamai nepageidautina aviacinio saugumo požiūriu. Iš šiame rašte pateikiamų argumentų aiškiai matyti, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakymas suteikti vietą degalų pylimo automobiliui yra grindžiamas subjektyviais Pareiškėjo veiklos apimties vertinimais. Pastebėtina, kad argumentas dėl padidėjusio įvežamų degalų kiekio neigiamos įtakos aviaciniam saugumui taip pat negali būti laikomas pagrįstu, kadangi vėliau, remiantis 2007-01-16 sudaryta sutartimi, vieta antram degalų pylimo automobiliui vis dėlto buvo suteikta ir jokių galimų neigiamų pasekmių aviaciniam saugumui VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nebeįžvelgė.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas neturėjo teisės spręsti, ar Pareiškėjo veiklai yra būtinas antras degalų pylimo automobilis. Pareiškėjas yra nepriklausomas ūkio subjektas, savarankiškai priimantis sprendimus dėl savo veiklos pobūdžio, apimties ir priemonių, būtinų šiai veiklai plėtoti. Nepagrįstai atsisakydama suteikti vietą laikyti antram degalų pylimo automobiliui, oro uosto administracija apribojo Pareiškėjo galimybes veikti atitinkamoje rinkoje, nes tokiu būdu buvo apribota Pareiškėjo galimybė didinti veiklos apimtis ir veiklos patikimumą bei konkuruoti su Oro uostu. Tokiu būdu Oro uostas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, draudžiančias piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Šis Konkurencijos įstatymo pažeidimas laikytinas tęstiniu, kadangi truko nuo 2006-10-09, kai VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakė suteikti vietą antram Pareiškėjo degalų pylimo automobiliui, iki 2007-01-16, kai buvo sudaryta atitinkama sutartis dėl reikalingos vietos suteikimo.

Pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę, be kita ko, įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą bei skirti pinigines baudas. Remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi skiriamos baudos ūkio subjektams diferencijuojamos atsižvelgus į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas vykdė konkurenciją ribojančius veiksmus, t.y. piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje: nepagrįstai reikalavo iš Pareiškėjo pateikti sutartis dėl aviacinio kuro tiekimo, sudarytas su trečiaisiais asmenimis, taip pat nepagrįstai atisakė suteikti Pareiškėjui priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią vietą antram degalų pylimo automobiliui laikyti. Nustatydama skiriamos baudos dydį, Konkurencijos taryba atsižvelgia į tai, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi vietinėje rinkoje, todėl padarytas pažeidimas vertintinas kaip apysunkis. Taip pat atsižvelgta ir į tai, kad reikalavimas pateikti sutartis su klientai iš esmės pasireiškė vienkartiniais atskirais veiksmais tuo tarpu atsisakymo suteikti vietą degalų pylimo automobiliui trukmė vertintina kaip trumpa. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis minėtomis teisės normomis bei Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr.1591, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas skirtina 50 000 (penkiasdešimties tūkstančių) litų bauda.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai ūkio subjektas valdo ir eksploatuoja išteklius, gyvybiškai svarbius kitų ūkio subjektų veiklos vykdymui, bei kartu veikia pasrovinėje rinkoje, konkuruodamas su kitais ūkio subjektais, yra tikslinga atskirti šias dvi skirtingas vykdomas ūkines veiklas. Tokiu atveju, kai ūkinė veikla priešsrovinėje rinkoje yra vykdoma atskirai nuo veiklos pasrovinėje rinkoje, sumažėja tikimybė, kad ūkio subjektas piktnaudžiaus dominuojančia padėtimi.

Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas monopolinė padėtis valdymo ir organizavimo paslaugų rinkoje yra sąlygota šios įmonės teisinio statuso, nėra tikimybės, kad šio ūkio subjekto padėtis minėtoje rinkoje pasikeis. Pastebėtina, kad nuo 2006-12-31 Tarptautiniam Vilniaus oro uostui pradėtos taikyti Antžeminių paslaugų teikimo taisyklės, kurios iš esmės yra susijusios su būtinybe liberalizuoti įvairias antžeminių paslaugų teikimo rinkas.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, įvertinus VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas elgesį priešsrovinėje valdymo ir organizavimo paslaugų rinkoje, bei siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo veiksmams ateityje, tikslinga rekomenduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, kuri yra VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas steigėja, bei institucija, vykdanti oro transporto valdymo funkcijas, imtis priemonių dėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas vykdomos valdymo ir organizavimo veiklos atskyrimo nuo kitos komercinės veiklos įvairiose pasrovinėse rinkose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsniu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu, Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr.1591,

Konkurencijos taryba n u t a r i a: