DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VEIKSMŲ PERKANT PASLAUGAS IŠ UAB „RUBICON EVENTUS“ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos narių: Jūratės Šovienės (posėdžio pirmininkė), Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Medeinai Augustinavičienei, Žilvinui Daudžvardžiui, Elonui Šatui, Jolantai Stadalnikaitei; Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Astai Misiūnaitei; UAB „Versenta“ atstovui Jevgenij Teliuk; UAB „Universali arena“ (buvusi UAB „Rubicon eventus“) atstovams Vincui Petrokui ir Vitalijui Vasiliauskui;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų perkant paslaugas iš UAB „Rubicon eventus“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos 2005-04-13 sprendimo Nr. 1-758 „Dėl paslaugų pirkimo iš UAB „Marela“, įgyvendinant vaikų ir jaunimo socializacijos programą“ ir 2005-04-13 sprendimo Nr. 1-759 „Dėl paslaugų pirkimo iš UAB „Rubicon eventus“, siekiant organizuoti Vilniaus miesto nevyriausybinių bei kitų organizacijų nekomercinius renginius“ (toliau – Sprendimas) atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui pradėtas 2005-07-07 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-84, gavus UAB „Versenta“ skundą ir esant pagrindo manyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais įsipareigojama pirkti paslaugas iš konkrečių atitinkamose rinkose veikiančių ūkio subjektų, galimai privilegijuoja šiuos ūkio subjektus kitų rinkoje veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu. Konkurencijos tarybai nebaigus tyrimo, 2005-10-12 Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-940 „Dėl Tarybos 2005-04-13 sprendimų Nr. 1-758 ir Nr.1-759 pripažinimo netekusiais galios“. Šiuo sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai, dėl kurių atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams buvo pradėtas Konkurencijos tarybos tyrimas, pripažinti netekusiais galios. Atsižvelgusi į šią aplinkybę, Konkurencijos taryba konstatavo, jog buvo nutraukti veiksmai, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, ir 2005-10-27 nutarimu Nr. 1S-124 tyrimą nutraukė.

Gavusi pakartotinį UAB „Versenta“ skundą ir nustačiusi, kad prieš panaikinant minėtus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus su UAB „Rubicon eventus“ (nuo 2007-05-16 pavadinimas pakeistas į UAB „Universali arena“, toliau – Bendrovė) buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, kuria buvo faktiškai įgyvendintas Sprendimas, Konkurencijos taryba 2006-09-28 nutarimu Nr. 1S-107 nutarė tyrimą iš dalies atnaujinti bei papildyti ir atlikti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų perkant paslaugas iš UAB „Rubicon eventus“.

Tyrimo metu analizuota Savivaldybės bei ūkio subjektų pateikta informacija, nagrinėti teisės aktai, reglamentuojantys patalpų nuomos organizavimą, taip pat tirtos kitų ūkio subjektų galimybės teikti paslaugas, tapačias Bendrovės teikiamoms paslaugoms.

2005-04-13 Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė Sprendimą, kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamentą kasmet parengti 30 renginių, kurie vyktų kitais finansiniais metais ir kuriuose dalyvautų ne mažiau kaip 4000 dalyvių, sąrašą, taip pat įpareigojo Kultūros, švietimo ir sporto departamentą suderinti su UAB „Rubicon eventus“ renginių kainas bei finansuoti iš Savivaldybės biudžete numatytų lėšų.

Remdamasis Sprendimu, 2005-05-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-720, kuriuo patvirtino renginių, vyksiančių 2005 m. „Siemens“ arenoje,  sąrašą. Šis sąrašas buvo keičiamas ir pildomas atsižvelgiant į gautus renginių organizatorių prašymus suteikti galimybę nemokamai surengti renginius „Siemens“ arenoje.

Vadovaudamasi Sprendimu, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-25 nutarimu Nr. 841 „Dėl žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė neskelbiamas derybas dėl patalpų nuomos pirkimo. Vilniaus miesto administracijos patvirtintose neskelbiamų derybų sąlygose nuomos objektu įvardintos UAB „Rubicon eventus“ nuosavybės teise valdomos „Siemens arenos“ patalpos.

2005-08-19 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos administracijos direktoriaus, ir Bendrovės buvo pasirašyta patalpų nuomos sutartis Nr. 14-90 (toliau – Sutartis), pagal kurią Savivaldybė užsakė Bendrovei teikti patalpų nuomos bei su tuo susijusias paslaugas ir įsipareigojo už jas atsiskaityti.

2005-08-23 Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija pripažino vienintelį dalyvį, t.y. Bendrovę, neskelbiamų derybų laimėtoju.

2005-10-12 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-940 „Dėl Tarybos 2005-04-13 sprendimų Nr. 1-758 ir Nr.1-759 pripažinimo netekusiais galios“ pripažino Sprendimą netekusiu galios, tačiau Sutartis liko galioti ir patalpų nuomos paslaugos yra toliau perkamos remiantis Sutartimi. Sutartis Konkurencijos tarybai buvo pateikta 2006-09-04.

Tyrimo metu buvo analizuojama renginių organizavimui skirtų patalpų Vilniaus miesto teritorijoje rinka. Apklausus šioje rinkoje veikiančius ūkio subjektus, taip pat renginius organizuojančias įmones, nustatyta, kad rinkoje veikia ir kiti ūkio subjektai, iš kurių Savivaldybė galėtų nuomotis patalpas. Priklausomai nuo planuojamo žiūrovų skaičiaus, renginiai gali vykti Šiuolaikinio meno centre, Vilniaus kongresų rūmuose, „Utenos“ pramogų arenoje, „Siemens“ arenoje, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose, Litexpo parodų rūmuose ir kai kuriose kitose patalpose. Šias renginių organizavimui tinkamas patalpas valdantys ūkio subjektai taip pat teikia patalpų nuomos paslaugas.

2007-05-23 proceso šalims buvo išsiųstas pranešimas apie atliktą tyrimą. Pranešime siūloma pripažinti, kad Sprendimas bei Sutartis pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, taip pat siūloma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę panaikinti Sutartį arba jos nuostatas pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

UAB „Versenta“ 2007-06-01 nuomonėje dėl tyrimo išvadų bei Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu iš esmės sutiko su tyrimo išvadomis ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų teisiniu kvalifikavimu, taip pat nurodė, kad Sutartis pati savaime yra neteisėta, kadangi pažeidžia imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl turėtų būti panaikinta.

Vilniaus miesto savivaldybė 2007-06-29 nuomonėje apie tyrimo išvadas nurodė, kad pranešime pateikti pasiūlymai neatitinka teisės aktų reikalavimų, t.y. įstatymai nesuteikia teisės Konkurencijos tarybai administracine tvarka spręsti Sutarties atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams, taip pat nurodė, kad Konkurencijos taryba neturi teisės kištis į civilinius teisinius santykius, atsirandančius tarp UAB „Rubicon eventus“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybė palaikė savo poziciją ir papildomai nurodė, kad Sprendimas yra panaikintas, todėl negali būti Konkurencijos tarybos tyrimo objektu. Taip pat buvo paminėta, kad Sutartis sudaryta ne remiantis Sprendimu tiesiogiai, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikus jai suteiktas teises, t.y. suorganizavus neskelbiamas derybas ir pakvietus UAB „Rubicon eventus“ derėtis dėl sutarties sudarymo. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybė ne šiaip nuomojosi patalpas, jai reikėjo patalpų, kurios talpina ne mažiau kaip 4000 žmonių ir kuriose gali būti organizuojami nekomerciniai renginiai neribojant jų paskirties. Anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovės, netgi tuo atveju, jeigu Konkurencijos taryba įpareigotų Vilniaus miesto savivaldybę nutraukti sutartį, to nebūtų galima padaryti, kadangi tai pažeistų kitos Sutarties šalies interesus ir kiltų nuostolių atlyginimo klausimas.

Bendrovė nesutiko su tyrimo išvadomis ir savo 2007-06-20 nuomonėje apie tyrimo išvadas nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į neskelbiamų derybų rezultatus, kurie yra galiojantys ir neužginčyti, taip pat teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas Savivaldybė gali pati pasirinkti, kokią sutartį ji sudarys, kokias paslaugas ji pirks. Bendrovė nesutinka su pranešime pateiktu rinkos apibrėžimu, nurodo, kad, priešingai nei teigiama pranešime, Bendrovės teikiamos patalpų nuomos paslaugos neturi nė vieno pakaitalo Lietuvoje, taip pat teigia, kad pranešime nėra nurodyta, kokios konkrečiai Sutarties nuostatos prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Nepagrįstu įvardijamas pranešimo teiginys apie tai, kad Savivaldybė, sudariusi Sutartį, privilegijuoja Bendrovę. Įmonės nuomone, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įvykdytas paslaugų pirkimas jokiu būdu negali būti laikomas privilegija. Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu Bendrovės atstovai palaikė raštu išdėstytą savo poziciją.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti. Tai – priėmimas teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ar savivaldos institucijos veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma:

1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Siekiant įvertinti, ar dėl Savivaldybės veiksmų perkant paslaugas iš Bendrovės atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, taip pat sprendžiant klausimą dėl Bendrovės privilegijavimo kitų ūkio subjektų atžvilgiu, svarbu nustatyti, kokia atitinkama rinka gali būti įtakojama, taip pat svarbu įvertinti ir tai, ar toje atitinkamoje rinkoje veikia ir kiti ūkio subjektai.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, atitinkama prekės rinka yra visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Šiuo atveju atitinkama prekės (paslaugos) rinka apibrėžtina kaip renginių organizavimui skirtų patalpų rinka. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į keletą aplinkybių. Remiantis Sutartimi Savivaldybė įsipareigojo pirkti patalpų nuomos paslaugas, kurios negali būti pakeičiamos jokiomis kitomis tapačiomis paslaugomis. Be to, šiuo atveju rinkos apibrėžimą susiaurina patalpų, skirtų nuomai, paskirtis, t.y. jos turi būti pritaikytos renginiams organizuoti. Apibrėžiant paslaugos rinką taip pat reikia įvertinti ir Savivaldybės remiamų renginių dalyvių skaičių, kadangi remiantis Sprendimu patalpų nuomos paslaugos bus reikalingos organizuojant renginius, kuriuose dalyvaus daugiau nei 4000 žiūrovų. Vilniaus miesto savivaldybės bei Bendrovės teigimu, žiūrovų skaičius yra esminis rinkos apibrėžimą, o kartu ir rinkos dalyvių skaičių susiaurinantis veiksnys. Kaip nurodė Savivaldybės atstovė bylų nagrinėjimo posėdžio metu, sudarant Sutartį buvo siekiama patenkinti būtent nurodytą skaičių žiūrovų talpinančių patalpų nuomos paslaugų poreikį. Tokiu atveju Bendrovė yra vienintelis ūkio subjektas, veikiantis šioje rinkoje ir galintis pasiūlyti savo paslaugas. Su argumentais dėl siauresnio rinkos apibrėžimo negalima sutikti, kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, jog faktiškai patalpų nuomos paslaugos buvo perkamos ir esant mažesniam renginio dalyvių skaičiui, renginių dalyvių skaičiaus žemutinė riba nenurodyta ir Sutartyje. Priešingai, Sutarties 2.2 punkte nurodoma, kad patalpos bus suteikiamos renginiams, kuriuose dalyvaus iki 4000 žiūrovų. Remiantis tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad į rinkos apibrėžimą yra įtrauktinos renginiams skirtų patalpų nuomos paslaugos, nepriklausomai nuo renginio žiūrovų skaičiaus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių kitų ūkio subjektų teikiamos renginiams skirtų patalpų nuomos paslaugos negalėtų būti tarpusavyje pakeičiamos su Bendrovės teikiamomis tokios rūšies paslaugomis. 

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama nuo gretimų teritorijų. Nors patalpų renginiams nuomos paslaugas teikia įvairūs ūkio subjektai visoje Lietuvoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės institucijų teisės aktai ir sprendimai galioja atitinkamos savivaldybės teritorijoje, nagrinėjamu atveju geografinė rinka apibrėžtina kaip Vilniaus miesto teritorija.

 Apibendrinus tai, kas išdėstyta, atitinkama rinka apibrėžtina kaip renginių organizavimui skirtų patalpų Vilniaus miesto teritorijoje nuomos rinka.

Remiantis tokiu rinkos apibrėžimu bei atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą informaciją ir nustatytus faktus, pasakytina, kad Bendrovė nėra vienintelis ūkio subjektas, teikiantis atitinkamas paslaugas, todėl šio ūkio subjekto privilegijavimas kitų ūkio subjektų atžvilgiu gali sudaryti konkurencijos sąlygų skirtumų kitiems atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtu Sprendimu Bendrovė yra išskiriama iš visų kitų ūkio subjektų, galinčių teikti patalpų, skirtų renginių organizavimui, nuomos paslaugas. Sprendimas yra skirtas konkrečiam ūkio subjektui, tai įvardijant Sprendimo pavadinime („Dėl paslaugų pirkimo iš UAB „Rubicon eventus“, siekiant organizuoti Vilniaus miesto nevyriausybinių bei kitų organizacijų nekomercinius renginius“). Šio individualaus administracinio akto priėmimo aplinkybės ir priežastys yra išdėstytos Sprendimo preambulėje, kurioje nurodoma, kad Sprendimas yra priimamas atsižvelgiant į Bendrovės pastatytos ir eksploatuojamos universalios sporto ir pramogų arenos visuomeninę reikšmę ir svarbą Vilniaus miestui, sukurtas darbo vietas ir mokamus mokesčius bei kitas aplinkybes. Sprendimo turinį sudaro įpareigojimai ir pavedimai, reikalingi patalpų nuomos paslaugų pirkimui iš Bendrovės, tarp jų ir įpareigojimas suderinti renginių kainas bei finansuoti atitinkamus renginius iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Toks Sprendimo pobūdis ir turinys nulemia tai, kad Bendrovei yra suteikiamos išimtinės teisės teikti Savivaldybei reikalingas renginių organizavimui skirtų patalpų nuomos paslaugas, aiškiai išskiriant ir privilegijuojant Bendrovę kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir garantuojant šiam ūkio subjektui kasmetines beveik 1500000 (vieno milijono penkių šimtų tūkstančių) litų pajamas.

2005-10-12 Sprendimas buvo pripažintas netekusiu galios, tačiau šio teisės akto panaikinimas iš esmės nepakeitė situacijos, kadangi dar 2005-08-19 buvo pasirašyta Sutartis, įtvirtinanti Bendrovės išimtinę teisę teikti Savivaldybei patalpų, skirtų renginių organizavimui, nuomos paslaugas. Dėl šios priežasties Sprendimas ir Sutartis vertintini kompleksiškai, kaip individualaus pobūdžio teisės aktas ir jo pagrindu priimtas sprendimas. Nors Sutartis negali būti laikoma teisės aktu, tačiau pažymėtina, kad pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį savivaldos institucijoms draudžiama priimti ir bet kokius kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar tam tikras diskriminacinio ar privilegijuojančio pobūdžio elgesys yra įtvirtinamas konkrečiu teisės aktu, ar jis išreiškiamas bet kokiu kitu sprendimu, nepatenkančiu į teisės aktų kategoriją, toks elgesys gali būti vertinamas Konkurencijos įstatymo požiūriu. Priešingu atveju Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata „valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus“ būtų netikslinga, nes apimtų tik teisės aktais įtvirtintus savivaldos institucijų veiksmus. Dėl šios priežasties Sutartis taip pat gali ir turi būti vertinama Konkurencijos įstatymo požiūriu. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai valstybės valdymo ir savivaldos institucijos galėtų išvengti konkurenciją ribojančių veiksmų kontrolės priimdamos Konkurencijos įstatymo reikalavimus pažeidžiantį teisės aktą, jo pagrindu įformindamos įvairius sprendimus, pasirašydamos sutartis ir pan., ir vėliau panaikindamos atitinkamą teisės aktą. Konkurencijos įstatymo reikalavimų laikymasis privalo būti užtikrintas nepriklausomai nuo to, kokia forma, t.y. teisės aktu ar bet kokiu kitu sprendimu, yra įforminamas institucijos veiksmas. Todėl nagrinėjamu atveju Konkurencijos įstatymo taikymo negali būti išvengta vien dėl to, kad Sprendimas buvo panaikintas, kadangi situacija rinkoje nepasikeitė, t.y. vieno ūkio subjekto privilegija liko įtvirtinta Sutartimi, o kiti ūkio subjektai yra toliau diskriminuojami.

Savivaldybės bei Bendrovės teigimu, Sutartis negali būti vertinama Konkurencijos įstatymo požiūriu dar ir dėl to, kad ji buvo sudaryta ne Sprendimo, o neskelbiamų derybų rezultatų pagrindu, tuo tarpu neskelbiamos derybos buvo įvykdytos remiantis atitinkamų teisės aktų reikalavimais, jų rezultatai nėra užginčyti teismine tvarka, todėl yra galiojantys. Dėl šių argumentų pasakytina, kad pačiame Sutarties tekste ne kartą yra nurodyta, kad nustatant vienokias ar kitokias Sutarties sąlygas yra remiamasi Sprendimu. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nevertina, ar buvo laikytasi atitinkamų teisės aktų, reglamentuojančių neskelbiamų derybų vykdymą, reikalavimų, kadangi tai neturi įtakos nustatant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą. Be to, pastebėtina, kad sprendimas dėl Bendrovės pripažinimo neskelbiamų derybų laimėtoja buvo priimtas 2005-08-23 ir išsiųstas neskelbiamas derybas laimėjusiai įmonei 2005-08-24, kai tuo tarpu Sutartis buvo pasirašyta dar 2005-08-19, t.y. prieš pasibaigiant neskelbiamų derybų procedūrai. Taigi, tokie nustatyti faktai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Sutartis negali būti traktuojama kaip neskelbiamų derybų rezultatas.

Kaip jau buvo minėta, tyrimo metu buvo nustatyta, kad Savivaldybės iš Bendrovės pirktas paslaugas galėjo suteikti ir kiti ūkio subjektai, pavyzdžiui, UAB „Versenta“ ar kiti atitinkamoje rinkoje veikiantys ir aukščiau nurodyti subjektai. Tuo tarpu Savivaldybė suteikė išimtinę teisę Bendrovei teikti atitinkamas paslaugas, taip išskirdama pastarąją įmonę iš kitų ūkio subjektų tarpo.

Priėmus Sprendimą, o vėliau jo pagrindu sudarius Sutartį, buvo užkirstas kelias kitiems atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas. Savivaldybė neįvertino, kad jos poreikius galinčių patenkinti paslaugų rinka yra konkurencinga ir dėl teisės teikti paslaugas turi būti varžomasi.

Savivaldybė, įsipareigodama pirkti paslaugų iš Bendrovės už beveik 1500000 (vieną milijoną penkis šimtus tūkstančių) litų kasmet ir tokiu būdu garantuodama vienam ūkio subjektui finansavimą, sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Nurodytas pajamų dydis sudaro apie 41 proc. visų Bendrovės pajamų laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-11-25. Toks nuolatinių pajamų dydis sukuria išskirtines sąlygas veikti atitinkamoje rinkoje ir Bendrovei nebereikia konkuruoti kokybe ir kainomis dėl tam tikros pajamų dalies. Be abejo, Savivaldybei nėra taikomas reikalavimas visiems atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams mokėti atitinkamai sričiai skirtas lėšas lygiomis dalimis, kaip kad bando interpretuoti Bendrovė savo nuomonėje dėl tyrimo išvadų, tačiau Savivaldybei yra taikomas reikalavimas sudaryti vienodas sąlygas visiems atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams varžytis dėl galimybės teikti tam tikras paslaugas ir gauti už jas atlyginimą.

Pabrėžtina ir tai, kad nei rašytiniuose bylos dokumentuose, nei bylų nagrinėjimo posėdžio metu Savivaldybė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų dėl reikalavimo, kad renginių organizavimui skirtose patalpose turi būti užtikrinta galimybė sutalpinti daugiau kaip 4000 žiūrovų, būtinumo. Tyrimo metu surinkti įrodymai pagrįstai leidžia daryti priešingą išvadą, kad tokios būtinybės nebuvo, nes didžiojoje dalyje Savivaldybės remtų renginių žiūrovų skaičius nesiekė minėtos 4000 žiūrovų ribos. Pažymėtina, kad be jokio objektyvaus pagrindimo nustatytas konkretus nuomojamų patalpų dydis taip pat dirbtinai riboja konkurenciją ir gali sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas Sutarties galiojimo terminas yra iki 2012 m., taip pat pasakytina, kad Sprendimu ir Sutartimi Bendrovei suteiktos privilegijos gali turėti įtakos ir ateityje atitinkamoje rinkoje veiksiantiems ūkio subjektams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsniu, nevyriausybinių bei kitų organizacijų nekomercinių renginių organizavimas priskirtinas savarankiškoms savivaldybės funkcijoms. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnį, savivaldybė, įgyvendindama šias funkcijas, turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakinga už šių funkcijų atlikimą. Pabrėžtina, kad nei Vietos savivaldos įstatymas, nei kiti savivaldybių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato tokių privalomo pobūdžio reikalavimų, kuriuos vykdant būtų būtina priimti teisės aktus bei sprendimus, suteikiančius išimtines teises atskiram ūkio subjektui, veikiančiam nagrinėjamoje atitinkamoje rinkoje.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams arba nuomai ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui bet kokiomis finansinėmis priemonėmis Viešųjų pirkimų įstatymas nėra taikomas. Šis punktas taip pat nurodo, kad žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Savivaldybės vykdomas patalpų nuomos paslaugų pirkimas turi būti atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-25 nutarimu Nr. 841 „Dėl žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šio nutarimo 8 punkte yra numatyta, kad perkančioji organizacija žemę, esamus pastatus ar kitus nekilnojamuosius daiktus pirkti arba nuomotis ar teises į šiuos daiktus įsigyti gali tik skelbiamų arba neskelbiamų derybų būdais, tačiau šiame teisės akte taip pat nėra nustatyta jokių privalomų reikalavimų, kuriuos vykdant būtų neįmanoma išvengti išimtinių teisių suteikimo ar skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Savivaldybė, pirkdama patalpų, skirtų renginių organizavimui, nuomos paslaugas, turėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokia galimybė nebuvo ribojama jokiais privalomais teisės aktų reikalavimais.

Apibendrinant visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Savivaldybės Sprendimas ir Sutartis prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Norint nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus, ribojančius konkurenciją atitinkamoje rinkoje ir tuo pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, būtina nutraukti arba atitinkamai pakeisti Sutartį, kad būtų išvengta vieno ūkio subjekto privilegijavimo tuo sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje. Kadangi Sutarties nutraukimas yra susijęs su kitos Sutarties šalies teisių įgyvendinimu, Konkurencijos taryba, nustatydama terminą įpareigojimų įvykdymui, įvertina aplinkybę, kad Sutarties nutraukimas gali būti siejamas su teisminio proceso būtinybe. Taip pat konstatuotina, kad Sutarties pripažinimas prieštaraujančia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams nereiškia, kad iš Bendrovės apskritai negali būti perkamos renginių organizavimui reikalingos patalpų nuomos paslaugos. Todėl Sutartis gali būti atitinkamai pakeista, nustačius tokias paslaugų pirkimo sąlygas, kad nebūtų užkertamas kelias kitiems atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams varžytis dėl galimybės teikti atitinkamas paslaugas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-04-13 sprendimas Nr. 1-759 „Dėl paslaugų pirkimo iš UAB „Rubicon eventus“, siekiant organizuoti Vilniaus miesto nevyriausybinių bei kitų organizacijų nekomercinius renginius“ ir 2005-08-19 sutartis Nr.14-90, sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Rubicon eventus“, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 2005-08-19 patalpų nuomos sutartį Nr.14-90, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Rubicon eventus“, arba jos nuostatas pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. 

3. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą per 14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, pateikiant patvirtinančius įrodymus.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios” priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Tarybos narė Jūratė Šovienė

(posėdžio pirmininkė)