DĖL VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2010 M. BIRŽELIO 11 D. SPRENDIMO NR. T3-153 ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) viešame bylos nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) 2010 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T3-153 atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

(1) Tyrimas dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T3-153 (toliau – Sprendimas) atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams buvo pradėtas Konkurencijos tarybos 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr.1S-192 (I tomas, b.l. 74-76) pagal pareiškėjo – UAB „Almir“ (toliau – Pareiškėjas) 2010 m. liepos 27 d. skundą (I tomas, b.l. 1-3).

(2) Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2002 m. Nemenčinės krypties maršrutus aptarnavo UAB „Almir“, dalyvaudama Vilniaus rajono savivaldybės organizuojamuose konkursuose. Paskutinė sutartis su Pareiškėju, laimėjus konkursą, buvo sudaryta 2008 m. birželio 30 d. ir galiojo iki 2009 m. liepos 1 d., po to kelis kartus buvo pratęsiama. Nuo 2010 m. birželio 21 d. keleivių vežimo paslaugas Nemenčinės kryptimi Vilniaus rajono savivaldybė patikėjo teikti savo kontroliuojamai įmonei Savivaldybės įmonei Vilniaus rajono autobusų parkui (toliau – SĮ Vilniaus rajono autobusų parkas) tiesiogiai sudarydama su ja sutartį. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus rajono savivaldybės Sprendimas sudaryti tiesioginę sutartį su savo kontroliuojamu vežėju SĮ Vilniaus rajono autobusų parku galimai pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir prašė Konkurencijos tarybos įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pakeisti tarybos 2010 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. T3-153.

(3) Tyrimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2011 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 1S - 60.

(4) Tyrimo metu buvo nagrinėjamos Savivaldybės tarybos Sprendimo nuostatos, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau – Kelių transporto kodeksas), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas (toliau – Transporto veiklos pagrindų įstatymas), Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas (toliau – Transporto lengvatų įstatymas) ir kiti susiję teisės aktai, reglamentuojantys keleivių vežimą vietinio susisiekimo kelių transportu ir išlaidų kompensavimo vežėjams tvarką, Savivaldybės, Pareiškėjo ir Vilniaus rajono vežėjų pateikta bei kita aktuali informacija.

(5) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) įtvirtinta viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų – keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas (6 straipsnio 33 punktas).

(6) Pagal Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 3 ir 7 dalis keleivių vežimas reguliariais reisais vietiniu (priemiestiniu) susisiekimu – tai keleivių vežimas vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje nustatyta gatvių (kelių) trasa, nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų.

(7) Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad leidimus keleiviams vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. Tokių leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintos Leidimų vežti reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės. Šiose taisyklėse nustatytos leidimų vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) bei tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo sąlygos, reikalavimai vežėjams, vežėjų pareigos, teisės ir atsakomybė už šių taisyklių reikalavimų nevykdymą.

(8) Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Savivaldybių institucijos užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio, vadovaudamosi Reglamentu Nr. 1370/2007. Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybių institucijos vežėjus teikti viešąsias paslaugas pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka: 1) konkurso būdu, vadovaudamosi Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais, bei 2) tiesiogiai sudarydamos viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

(9) 2009 m. gruodžio 3 d. įsigaliojusio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelio ir kelių transporto viešųjų paslaugų, panaikinusio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (toliau – Reglamentas Nr. 1370/2007) 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, išskyrus atvejus, kai draudžiama pagal nacionalinę teisę, vietos kompetentinga institucija – nesvarbu, ar tai būtų integruota keleivinio transporto viešąsias paslaugas teikianti atskira institucija, ar institucijų grupė – gali nuspręsti viešąsias keleivinio transporto paslaugas teikti pati arba tiesiogiai sudaryti viešųjų paslaugų sutartis su teisiškai atskirtu subjektu, kurį vietos kompetentinga institucija kontroliuoja panašiai, kaip ji kontroliuoja savo padalinius.

(10) Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybių institucijos užtikrina socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei. Patiriami dėl šių paslaugų teikimo nuostoliai vežėjams (operatoriams) yra kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybių. Šiems visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti vežėjai (operatoriai) parenkami konkurso tvarka.

(11) Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnio pagrindu Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132 patvirtintas Vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos aprašas (ankstesnė antraštė iki 2010 m. gruodžio 19 d. – Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka). Šis aprašas reglamentuoja geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transporto vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimą ir nustato pagrindinius viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo reikalavimus.

(12) Tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės viešojo transporto maršrutai yra suskirstyti į kryptis, suformuotas pagal aptarnaujamų teritorinių administracinių padalinių geografinę padėtį bei Lietuvos kelių išsidėstymą (I tomas, b.l. 82).

(13) Nuo 2002 m. iki 2010 m. birželio 20 d. galiojusių sutarčių pagrindu Nemenčinės krypties maršrutus aptarnavo UAB „Almir“, kuri dalyvaudavo Vilniaus rajono savivaldybės organizuojamuose konkursuose (2002 m., 2005 m., 2008 m.).

(14) Savivaldybės taryba 2009 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T3-29 įsteigė iš savivaldybės turto Vilniaus rajono savivaldybės įmonę Vilniaus rajono autobusų parką (I tomas, b.l. 41). Šios įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta valdyba. Savivaldybė įmonės įsteigimą iš esmės grindė tuo, kad rengtuose konkursuose dalyvaudavo tie patys vežėjai, didindami konkursines kainas, jiems buvo nuolat duodami įspėjimai dėl įvairių pažeidimų (Savivaldybės teigimu, sutarties sąlygas ne kartą pažeidė ir UAB „Almir“) (I tomas, b.l. 82).

(15) Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2010 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą Nr. T3-153, pagal kurio 1 punktą nusprendė nuo 2010 m. birželio 21 d. vietinio susisiekimo keleivių vežimo paslaugas Nemenčinės kryptimi patikėti teikti SĮ Vilniaus rajono autobusų parkui, tiesiogiai sudarant viešųjų paslaugų sutartį. Taip pat nuspręsta patvirtinti Nemenčinės krypties maršrutų numerius, atstumus, bendrą ridą ir dienos reisų kvotas pagal pridedamą priedą (Sprendimo 2 punktas); Sprendimo 3 punktu nuspręsta laikyti negaliojančiu Savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. T3-118 patvirtintą 5 priedą; paskelbti šį Savivaldybės tarybos sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei vietinėje spaudoje (Sprendimo 4 punktas) (I tomas, b.l. 98).

(16) 2010 m. birželio 15 d. tarp Savivaldybės ir SĮ Vilniaus rajono autobusų parko buvo pasirašyta sutartis dėl viešųjų keleivinio priemiestinio reguliaraus susisiekimo transporto paslaugų teikimo (I tomas, b.l. 118-122). Sutarties galiojimo laikas nustatytas nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2015 m. birželio 20 d. su galimybe pratęsti sutartį iki 50 procentų šios sutarties trukmės laikotarpio.

(17) Šia sutartimi Savivaldybė pavedė vežėjui vežti keleivius Savivaldybės nustatytais reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Nemenčinės kryptimi pagal patvirtintas reisų kvotas bei eismo tvarkaraščius.

(18) Nustatyta, kad SĮ Vilniaus rajono autobusų parkas aptarnauja šiuos Nemenčinės krypties maršrutus: 1) Vilnius – Sapiegiškės per Pailgę; 2) Sapiegiškės – Vilnius per Sužionis, Veriškes; 3) Nemenčinė – Aleksandriškės per Kabiškes; 4) Vilnius – Jonėnai per Veriškes, Sužionis; 5) Vilnius – Buivydžiai per Nemenčinę, Bezdonis; 6) Vilnius – Buivydžiai per Nemenčinę; 7) Nemenčinė – Buivydžiai per Bezdonis; 8) Vilnius – Pailgė per Nemenčinę; 9) Nemenčinė – Pailgė; 10) Vilnius – Gėla per Nemenčinę; 11) Nemenčinė – Gėla; 12) Vilnius – Sužionys per Kabiškes, Veriškes; 13) Vilnius – Sužionys per Veriškes; 14) Vilnius – Sužionys, Stankai, Našiūnai, per Pailgę, Danilavą, Rakšonis, Dvilainius, Levonus; 15) Vilnius – Eitminiškės per Sirvydiškes, Dailydėnus; 16) Vilnius – Eitminiškės per Nemenčinę; 17) Vilnius – Kabiškės per Nemenčinę; 18) Vilnius – Veriškės per Kabiškes; 19) Vilnius – Raudondvaris; 20) Vilnius – Nemenčinė (I tomas, b.l. 39-40, 99).

(19) Minėta sutartimi Savivaldybė įsipareigojo kompensuoti vežėjo patirtus nuostolius, susidariusius dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo reguliaraus vietinio priemiestinio susisiekimo maršrutais Vilniaus rajone Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bei Savivaldybės patvirtinta Vilniaus rajoną aptarnaujančio keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei, kompensavimo tvarka.

(20) Tyrimo metu Savivaldybė paaiškino, kad tiesiogiai sutartį su savo kontroliuojamu vežėju SĮVilniaus rajono autobusų parku sudarė vadovaudamasi Reglamentu Nr. 1370/2007, Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalimi, Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-153 bei Susisiekimo ministerijos paaiškinimais (2010 m. balandžio 2 d. raštas Nr2-1551(51)) (I tomas, 159 b.l.).

(21) Nustatyta, kad tyrimo metu nurodytus Nemenčinės krypties maršrutus aptarnavo vienintelis vežėjas – SĮ Vilniaus rajono autobusų parkas – kuriam šias paslaugas pavesta teikti nagrinėjamu Savivaldybės tarybos Sprendimu. Kitų krypčių maršrutus Savivaldybės teritorijoje aptarnauja privatūs vežėjai, pavyzdžiui, A. Muchliado IĮ „Sadema“ aptarnauja Čekoniškių krypties maršrutus; UAB „Leilandas“ – Maišiagalos krypties maršrutus ir Lygainių maršrutą; UAB „Svirka“ – Paberžės krypties maršrutus; V. Perepečo IĮ – Pikeliškių – Skirgiškių krypties maršrutus; R. Stankevič IĮ „Romeksas“ – Mickūnų ir Rukainių krypčių maršrutus; H. Mušket PĮ – Šumsko krypties maršrutus; UAB „Tadra“ – Turgelių krypties maršrutus; UAB „Irzimas“ – Jašiūnų ir Juodšilių krypties maršrutus; UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ – Rūdininkų krypties maršrutus; UAB „Develona“ aptarnauja maršrutą Vilnius – Bezdonys (I tomas, 82-85 b.l.). Privatus vežėjas UAB „Almir“ iki 2010 m. birželio 21 d. (Savivaldybės su SĮ Vilniaus rajono autobusų parku sudarytos sutarties įsigaliojimas) aptarnavo ir nagrinėjamus Nemenčinės krypties maršrutus.

(22) Tyrimas buvo baigtas ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Viešojo administravimo subjektų veiklos skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. pranešime apie atliktą tyrimą Nr. 5S-22 (toliau – Pranešimas) (II tomas, b.l. 84-92). Pranešime padaryta išvada, kad Savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. T3-153, kuriuo ji nusprendė keleivinio transporto viešąsias paslaugas savo administruojamoje teritorijoje Nemenčinės krypties maršrutuose patikėti teikti SĮ Vilniaus rajono autobusų parkui nevykdant konkurencingos procedūros, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, nes Savivaldybė, organizuodama keleivių vežimą ir tiesiogiai sudarydama sutartį dėl šių paslaugų teikimo su SĮ Vilniaus rajono autobusų parku, neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės, diskriminuodama kitus analogiškas paslaugas galinčius teikti ūkio subjektus ir tuo sudarydama jiems skirtingas konkurencijos sąlygas. Toks Savivaldybės sprendimas nebuvo lemtas įstatymų reikalavimų vykdymo.

(23) Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, proceso šalys buvo supažindintos su tyrimo išvadomis, informuotos apie galimybę susipažinti su bylos medžiaga bei pateikti savo nuomonę dėl tyrimo išvadų.

(24) Savivaldybė raštu pateiktoje nuomonėje (II tomas, b.l. 100-102) nurodė, kad nesutinka su tyrimo išvadomis bei prašė Konkurencijos tarybos atnaujinti tyrimą dėl įstatymo pažeidimo arba nutraukti bylą. Savivaldybė nurodė, kad jos veiksmai buvo pagrįsti Lietuvos Respublikos įstatymais, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, Kelių transporto kodekso 17¹ straipsniu, Reglamentu Nr. 1370/2007 ir Vietos savivaldos įstatymu. Pažymėjo, kad tyrimo išvados yra pagrįstos teisės aktais, kurie netaikytini tyrime nagrinėjamiems santykiams. Nurodė, kad Savivaldybės tarybos Sprendimas ir jo pagrindu sudaryta Sutartis atitinka vidaus sandorio kriterijus, kurie suformuluoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje – byloje Teckal (1999 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C-107/98) (toliau – Teckal byla) ir kurie iš esmės buvo perkelti į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalį.

(25) 2011 m. rugpjūčio 25 d. įvykusiame Konkurencijos tarybos bylos nagrinėjimo posėdyje dalyvavę Vilniaus rajono savivaldybės atstovai palaikė raštu pateiktoje nuomonėje nurodytą poziciją.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

(26) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis viešojo administravimo subjektams nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje.

(27) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

(28) Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma:

1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

(29) Siekiant įvertinti, ar dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta nuo 2010 m. birželio 21 d. vietinio susisiekimo keleivių vežimo paslaugas Nemenčinės kryptimi patikėti teikti SĮ Vilniaus rajono autobusų parkui, tiesiogiai sudarant viešųjų paslaugų sutartį, atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, bei tai, ar tomis nuostatomis vieniems ūkio subjektams suteikiamos privilegijos kitų ūkio subjektų atžvilgiu, pirmiausia svarbu nustatyti, kokiai atitinkamai rinkai Sprendimas gali daryti įtaką bei ar yra kitų tokias paslaugas teikiančių ar galinčių teikti ūkio subjektų.

(30) Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, taip pat Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17. Atitinkama rinka yra tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama nuo gretimų teritorijų.

(31) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinėje byloje A⁵⁰²-539/2010 yra pažymėjęs, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, jog ūkio subjektai konkuruoja ar galėtų konkuruoti nesant diskriminacinių ir sąžiningos konkurencijos sąlygų neatitinkančių ribojimų, t. y. rinkos apibrėžimui yra taikomi specifiniai, minimalūs reikalavimai. Todėl, apibrėžiant atitinkamą rinką galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo atveju nėra būtinas itin detalus atitinkamos rinkos apibrėžimas, laikantis sąlygos, jog yra įmanoma nustatyti, kad yra ūkio subjektų, kurių atžvilgiu yra sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos.

(32) Keleivių vežimo paslaugas teikia vežėjai, o vežėju pagal Kelių transporto kodekso 7 straipsnio 2 dalį laikoma įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, kurie vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais (Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 1 bei 2 dalys).

(33) Pagal Kelių transporto kodekso, Transporto veiklos pagrindų įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymų nuostatas keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais valdymas ir organizavimas, įskaitant ir bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimo bei šias paslaugas teikiant patirtų išlaidų kompensavimo organizavimą ir vykdymą, pavedamas savivaldybių institucijoms arba jų įgaliotoms įstaigoms.

(34) Pagal minėtus įstatymus, keleivių vežimas reguliariais reisais vietiniu (priemiestiniu) susisiekimu suprantamas kaip keleivių vežimas vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje nustatyta gatvių (kelių) trasa, nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Atsižvelgus į Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 1 dalį, kurioje savivaldybių institucijoms numatyta pareiga užtikrinti bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad atskirais maršrutais užtikrinti keleivių vežimą gali būti sudėtinga, nes dėl komercinių interesų vežėjai gali neprisiimti arba neprisiimti tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio teikti vežimo paslaugas. Dėl šių priežasčių savivaldybės, atsižvelgdamos į bendrus interesus ir vadovaudamosi Transporto veiklos pagrindų įstatymu ir kitais teisės aktais, turi užtikrinti socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei, o teikiant šias viešąsias paslaugas patiriamus nuostolius vežėjams kompensuoti, su jais sudarydamos šių viešųjų paslaugų teikimo sutartis.

(35) Kaip nustatyta tyrimo metu, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje Vilniaus-Nemenčinės kryptimi yra 20 veikiančių maršrutų, patenkančių į viešųjų paslaugų teikimo sritį, kuriuos aptarnauja vežėjai M2 klasės (10-23 sėdimų vietų) mažaisiais autobusais.

(36) Remiantis tuo, kas išdėstyta, nagrinėjama prekės (paslaugų) rinka apibrėžiama kaip keleivių vežimas vietinio susisiekimo kelių transportu pagal viešųjų paslaugų sutartis.

(37) Vertinant keleivių vežimo vietinio susisiekimo kelių transportu geografinę rinką, atkreiptinas dėmesys, kad tokių paslaugų pobūdis yra specifinis. Paprastai vartotojų, ketinančių pasinaudoti vieno ar kito vežėjo teikiamomis keleivių vežimo paslaugomis, pasirinkimą lemia noras keliauti iš taško A (išvykimo vietos) į tašką B (paskirties vietą), taip pat kelionės iš išvykimo vietos į atvykimo vietą atstumas. Kaip nustatyta tyrimo metu, atskirų maršrutų Vilniaus-Nemenčinės kryptimi ilgiai svyruoja nuo 4,9 km iki 56,1 km.

(38) Be to, kaip minėta anksčiau, savivaldybės organizuoja keleivių vežimą vietiniais maršrutais. Dėl šios priežasties keleivių vežimo pagal viešųjų paslaugų teikimo sutartis paslaugas teikiantys ūkio subjektai veikia atitinkamos savivaldybės nustatytomis sąlygomis, kurios kiekvienos savivaldybės teritorijoje gali būti skirtingos.

(39) Atsižvelgiant į tai, geografinė teritorija, kurioje ūkio subjektai gali konkuruoti teikdami nagrinėjamas paslaugas, yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorija, kurioje išsidėstę vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutai, kuriais teikiamos viešosios paslaugos, Nemenčinės kryptimi.

(40) Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atitinkama rinka apibrėžiama kaip keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų teikimo sutartis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos, kurioje išsidėstę vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutai Nemenčinės kryptimi, dalyje. Tačiau, net ir apibrėžus geografinę rinką plačiau nei nurodyta, pavyzdžiui, kaip apimančią visą Savivaldybės teritoriją, ar siauriau, kaip apimančią atskirą maršrutą, pažeidimo kvalifikavimas nesikeistų, nes bet kuriuo atveju dėl Savivaldybės tarybos Sprendimo ir jo pagrindu sudarytos sutarties SĮ Vilniaus rajono autobusų parkas būtų vienintelis ūkio subjektas, teikiantis vežimo paslaugas pagal viešųjų paslaugų sutartis dalyje maršrutų, kai kitiems ūkio subjektams nebuvo sudarytos sąlygos su savivaldybės įmone konkuruoti dėl šių paslaugų teikimo šiuose atskiruose maršrutuose ar visa Nemenčinės kryptimi.

(41) Atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, šioje atitinkamoje rinkoje konkurentais laikytini ūkio subjektai, kurie susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija.

(42) Kaip nustatyta tyrimo metu, atitinkamoje rinkoje veikia vienintelis vežėjas – SĮ Vilniaus rajono autobusų parkas, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta potencialių vežėjų, galinčių teikti analogiškas paslaugas ir aptarnauti atitinkamos rinkos maršrutus, ką patvirtina Pareiškėjo ir kai kurių kitų Vilniaus rajone keleivių vežimo veiklą vykdančių vežėjų paaiškinimai.

(43) Pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį draudžiama privilegijuoti ar diskriminuoti atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, jei dėl to atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

(44) Savivaldybė savo veikloje be kitų turi vadovautis efektyvumo ir racionalumo bei sąžiningos konkurencijos apsaugos principais. Šiuo atveju, Savivaldybė, pavesdama nagrinėjamų viešųjų paslaugų teikimą SĮ Vilniaus rajono autobusų parkui neįvertinusi, ar yra kitų įmonių, galinčių teikti vietinio susisiekimo keleivių vežimo paslaugas Nemenčinės kryptimi, neįvykdė jai Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje numatytos pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, ypač atsižvelgus į tai, kad, kaip nustatyta tyrimo metu, tiek Nemenčinės krypties maršrutuose iki Sprendimo priėmimo veikė bei kituose maršrutuose iki šiol veikia ir kiti ūkio subjektai, teikę ir teikiantys analogiškas paslaugas.

(45) Nagrinėjamu atveju be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros pavedusi savo įmonei SĮ Vilniaus rajono autobusų parkui teikti vietinio susisiekimo keleivių vežimo paslaugas Nemenčinės kryptimi, Savivaldybė suteikė šiai įmonei išimtines teises iki 2015 m. birželio 20 d., su galimybe pratęsti sutartį iki 2,5 metų, Savivaldybės teritorijos dalyje vykdyti minėtą veiklą.

(46) Tokiu būdu, suteikus išimtines teises Savivaldybės kontroliuojamam ūkio subjektui, kiti ūkio subjektai neteko galimybės konkuruoti su SĮ Vilniaus rajono autobusų parku dėl nagrinėjamų paslaugų teikimo teikdami savo pasiūlymus savivaldybei ir tokiu būdu patekti į rinką, bei Sprendimo ir su SĮ Vilniaus rajono autobusų parku sudarytos sutarties galiojimo laikotarpiu buvo priversti pasitraukti iš jos. Tuo tarpu išimtines teises gavęs ūkio subjektas – SĮ Vilniaus rajono autobusų parkas – iš viso išvengia konkurencijos, tiek parenkant jį kaip vežėją Nemenčinės kryptimi, tiek teikiant šias paslaugas. Tokiu būdu išimtines teises gavusiam SĮ Vilniaus rajono autobusų parkui nagrinėjamu Savivaldybės tarybos Sprendimu buvo suteikta akivaizdi privilegija kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir sudaromos išskirtinės sąlygos veikti atitinkamoje rinkoje.

(47) Nustačius, kad atitinkamoje rinkoje veikia ar galėtų veikti daugiau ūkio subjektų, kurie yra suinteresuoti Savivaldybės organizuojamų vietinio susisiekimo keleivių vežimo paslaugų teikimu Nemenčinės kryptimi, akivaizdu, kad Savivaldybės priimtu Sprendimu konkretus ūkio subjektas – SĮ Vilniaus rajono autobusų parkas buvo privilegijuotas, tuo pačiu diskriminuojant kitus atitinkamas paslaugas teikiančius ar galinčius teikti ūkio subjektus, nes jiems buvo sudarytos absoliučios kliūtys konkuruoti su Savivaldybės įmone tiek patenkant į atitinkamą rinką, tiek joje teikiant savo paslaugas. Taigi, Savivaldybė priimtu Sprendimu ūkio subjektams sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas.

(48) Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-91/2009 pripažinęs, kad sutarties su ūkio subjektu pasirašymas teikia privilegijas šiai bendrovei, dėl ko atsiranda konkurencijos sąlygų skirtumų rinkoje, nes tokiu sprendimu buvo užkertamas kelias kitiems šioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas.

(49) Apibendrinant išdėstytą darytina išvada, kad dėl Savivaldybės Sprendimo buvo užkirstas kelias kitiems ūkio subjektams siūlyti ir teikti vietinio susisiekimo keleivių vežimo paslaugas Nemenčinės kryptimi. Savivaldybė neįvertino aplinkybės, kad jos poreikius galinčių patenkinti paslaugų rinkos yra konkurencingos ir dėl teisės teikti paslaugas turi būti varžomasi, nors turėjo pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdydama Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

6. Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo

(50) Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų veiksmai nelaikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimu, jei skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

(51) Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad Savivaldybė, priimdama sprendimus, turi vadovautis teisėtumo principu, kuris reiškia, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tokiu būdu, remiantis teisėtumo principu, Savivaldybė, organizuodama keleivių vežimą vietiniais maršrutais ir priimdama su tuo susijusius sprendimus, turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitų įstatymų, įskaitant Konkurencijos įstatymą, reikalavimais.

(52) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti rinką bei numatyta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, 1999 m. spalio 6 d. nutarime pasisakė, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją.

(53) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁸²²-2563/2011 išaiškino, jog negalima teigti, kad savivaldybei suteiktos teisės įgyvendinimas reiškia įstatymų reikalavimų vykdymą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies prasme ir tokiu būdu yra eliminuojamas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies poveikis. Kitaip tariant, tai, jog teisės aktais savivaldybėms suteikti įgaliojimai veikti atitinkamu būdu, nesuponuoja, jog savivaldybės, įgyvendindamos joms suteiktas teises, gali sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

(54) Nagrinėjant Savivaldybės tarybos Sprendimo atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, nebuvo jokių įstatymų, kurie būtų lėmę būtinybę priimti tokį Sprendimą, kuris diskriminavo kitus analogiškas paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis atitinkamoje rinkoje galėjusius teikti ūkio subjektus SĮ Vilniaus rajono autobusų parko atžvilgiu tuo sudarant skirtingas jų konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje teikiant keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų teikimo sutartis paslaugas.

(55) Šią aplinkybę akivaizdžiai patvirtina tai, kad net priimant Savivaldybės tarybos Sprendimą 2010 m. keleivių vežimo paslaugas Nemenčinės kryptimi teikė kitas ūkio subjektas UAB „Almir“, be to, ir kitų krypčių maršrutais keleivių vežimą vykdė nemažas skaičius kitų ūkio subjektų.

(56) Be to, keleivių vežimo veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos nurodo, jog keleivių vežimas reguliaraus vietinio susisiekimo maršrutais gali būti vykdomas užtikrinant konkurenciją tarp ūkio subjektų ir jos neribojant.

(57)Pavyzdžiui, Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnyje yra įvardinti du vežėjų teikti viešąsias paslaugas parinkimo būdai, t. y. vežėjai parenkami konkurso būdu arba tiesiogiai sudarant viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju. Šios nuostatos suteikia Savivaldybei teisę pasirinkti, kaip bus organizuojamas keleivių vežimas, tačiau nesąlygoja būtinybės užtikrinti atitinkamų paslaugų teikimo būtent tokiu būdu, koks numatytas nagrinėjamame Savivaldybės Sprendime, t. y. sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas ir privilegijavus Sprendime įvardintą ūkio subjektą kitų ūkio subjektų, teikiančių ar galinčių teikti analogiškas paslaugas, atžvilgiu.

(58) Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 2 dalis taip pat nurodo, kad vietos kompetentinga institucija gali nuspręsti viešąsias keleivinio transporto paslaugas teikti pati arba tiesiogiai sudaryti viešųjų paslaugų sutartis su savo kontroliuojamu ūkio subjektu tik tuo atveju, jei to nedraudžia nacionalinė teisė. Be to, Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 3 dalyje taip pat yra numatyta galimybė tokių paslaugų teikėją parinkti ir konkurso tvarka, kuri turi būti atvira viešiems operatoriams ir sąžininga, o joje turi būti laikomasi skaidrumo ir nediskriminavimo principų.

(59) Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Transporto veiklos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 punktus, kurie įpareigoja valstybę ne riboti ar iš viso drausti, o užtikrinti vežėjų (operatorių) patekimo į transporto paslaugų rinką nediskriminacinių sąlygų nustatymą ir vežėjų (operatorių) veiklos savarankiškumą, taip pat laisvą ir sąžiningą konkurenciją transporto paslaugų rinkoje. Tuo tarpu šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad užtikrinant socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei, kai vežėjams (operatoriams) kompensuojami šių paslaugų teikimo nuostoliai, tokie vežėjai (operatoriai) parenkami konkurso tvarka. Šią konkurso tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132 patvirtintas Vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos aprašas.

(60) Be to, Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 11 dalis taip pat nurodo, kad keleiviams vežti turi būti išduodamas leidimas. Tuo tarpu šių leidimų išdavimo tvarką konkurso būdu nustato susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintos Leidimų vežti reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės.

(61) Iš nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos įstatymai ir Reglamentas Nr. 1370/2007 nesąlygojo būtinybės priimti tokio Sprendimo, kokį priėmė Savivaldybė, kadangi bet kuriuo atveju – tiek parenkant vežėją teikti socialiai būtinas viešąsias keleivių vežimo paslaugas, tiek išduodant leidimus vežėjams teikti keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo paslaugas, nepatenkančias į viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimo sritį – teisės aktai numato konkurso organizavimą, kad būtų užtikrintas skaidrumas, nediskriminavimas ir sąžininga konkurencija.

(62) Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Savivaldybės taryba, priėmusi 2010 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. T3-153, kuriuo nusprendė keleivinio transporto viešąsias paslaugas savo administruojamoje teritorijoje Nemenčinės krypties maršrutuose patikėti teikti SĮ Vilniaus rajono autobusų parkui, užkirto kelią kitiems analogiškas keleivių vežimo paslaugas galintiems teikti ūkio subjektams patekti į atitinkamą rinką bei joje teikti savo paslaugas ir tokiu būdu sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas. Toks Savivaldybės tarybos Sprendimas nebuvo lemtas Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymo, todėl Savivaldybė pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

(63) Išvados, kad Savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. T3-153 pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nepaneigia Savivaldybės atstovų pateikti paaiškinimai, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas atitinka vidaus sandorio kriterijus, kurie suformuluoti Teckal byloje ir kurie iš esmės buvo perkelti į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalį. Savivaldybės nuomone, dėl šių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklės šiuo atveju nėra taikomos.

(64) Kaip jau paaiškinta aukščiau šiame nutarime, teisės aktai, reglamentuojantys keleivių vežimą, numato konkursų organizavimą, parenkant vežėjus (operatorius), o šių konkursų vykdymo tvarka yra reglamentuota specialiuose poįstatyminiuose teisės aktuose – jau minėtose susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintose taisyklėse bei Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132 patvirtintame apraše. Pastebėtina, kad būtent šiuo aprašu vadovavosi ir pati Savivaldybė, anksčiau organizuodama konkursus vežėjų parinkimui keleiviams vežti Vilniaus rajono priemiestiniais maršrutais, pavyzdžiui, 2008 metais (b.l. 100-117).

(65) Dėl šios priežasties tapatinti šiuos konkursus su konkursais, kurių vykdymas yra reglamentuojamas Viešųjų pirkimų įstatyme, nėra pagrindo. Atitinkamai dėl šios priežasties nėra pagrindo nagrinėjamu atveju remtis ir viešųjų pirkimų atveju taikoma vidaus sandorio išimtimi, kuri įtvirtinta Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje bei Teckal byloje. Taigi, vidaus sandorių išimties taikymo galimybė savivaldybių vykdomų pirkimų atveju nereiškia, kad ši išimtis taikytina ir keleivių vežimo reguliaraus vietinio susisiekimo organizavimo srityje, ir ypač, kad ši išimtis sąlygojanti nustatytą kitų ūkio subjektų diskriminavimą SĮ Vilniaus rajono autobusų parko atžvilgiu sudarant šiems ūkio subjektams skirtingas konkurencijos sąlygas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. T3-153 ir jo pagrindu pasirašytą sutartį, kuria vietinio susisiekimo keleivių vežimo paslaugas Nemenčinės kryptimi buvo nutarta patikėti teikti Savivaldybės įmonei Vilniaus rajono autobusų parkui, pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2. Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2010 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. T3-153 ir jo pagrindu pasirašytą sutartį, kuria vietinio susisiekimo keleivių vežimo paslaugas Nemenčinės kryptimi buvo nutarta patikėti teikti Savivaldybės įmonei Vilniaus rajono autobusų parkui, panaikinti arba pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3. Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

 

Pirmininkas Šarūnas Keserauskas