KONKURENCIJOS TARYBA: SIŪLYMAS REGULIUOTI TAKSI PASLAUGŲ KAINAS NĖRA PAGRĮSTAS
Vilniaus miesto savivaldybės siūlymas įteisinti maksimalius Vilniaus oro uostą aptarnaujančių taksi paslaugų tarifus nėra motyvuotas ir negali būti laikomas proporcinga bei pagrįsta kainų reguliavimo priemone. Tokią išvadą Susisiekimo ministerijai išsiuntė Konkurencijos taryba ir pabrėžė, kad valstybė kainas gali reguliuoti tik išimtiniais atvejais, nepažeisdama Konstitucijos ir kitų įstatymų.
Susisiekimo ministerija į Konkurencijos tarybą kreipėsi gavusi Vilniaus miesto savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus raštą, kuriame siūloma Kelių transporto kodekse numatyti, jog savivaldybių tarybos nustato maksimalius paslaugų tarifus taksi, išvykstantiems iš susisiekimo ministro sąraše patvirtintų prie oro uostų esančių stovėjimo aikštelių. Šį siūlymą Vilniaus meras motyvuoja tuo, kad dėl taksi, turinčių išskirtinę teisę paimti keleivius nuo oro uosto išėjimo, veiklos sulaukiama nemažai skundų – vairuotojai keleivius veža neįjungę taksometro, ilgesniais maršrutais ir pan.
Konkurencijos taryba pakartojo savo poziciją, kad siūlymas nustatyti maksimalius tarifus prilygsta kainų reguliavimo priemonės įtvirtinimui, t. y. Kelių transporto kodekse būtų įteisintas ribojimas ūkio subjektams tam tikrais atvejais laisvai spręsti dėl teikiamos paslaugos kainos.
Konkurencijos tarybos atsakyme pabrėžiama, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė argumentų, jog nėra galimybės problemas spręsti kitais, mažiau konkurenciją ribojančiais būdais. Pavyzdžiui, oro uostą valdanti įmonė, organizuodama konkurencingą procedūrą, galėtų nustatyti konkurso kriterijus, skatinančius ūkio subjektų konkurenciją, teikiant pasiūlymus dėl vežimo kainų ir kokybės. Taip pat būtų galima nustatyti kontrolės mechanizmą tuo atveju, jei taksi vairuotojai nesilaikytų sutartų sąlygų, teiktų nekokybiškas paslaugas, pažeistų taikomus reikalavimus ir pan.
Konkurencijos taryba yra pasirengusi padėti Susisiekimo ministerijai vertinant numatomo reguliavimo alternatyvas ir pasirinkti sprendimo būdą, kuris būtų mažiausiai žalingas konkurencijai ir leistų pasiekti išsikeltus tikslus.