KONKURENCIJOS TARYBOS SPRENDIMAS UŽTIKRINS PALANKESNES SĄLYGAS AUTOMOBILIŲ IMPORTUOTOJAMS

Konkurencijos taryba, įvertinusi atlikto tyrimo išvadas, priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 20.1.2 punktas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Nustatyta, kad Muitinės departamentas, nusprendęs Metodikos 20.1.2 punkte įtvirtinti, jog apgadinto automobilio nematomų defektų nustatymo tikrinimo protokolas turi būti surašomas atitinkamų markių automobilių gamintojų įgaliotų atstovų, privilegijavo šiuos ūkio subjektus kitų analogiškas savo pobūdžiu paslaugas teikiančių ūkio subjektų atžvilgiu. Muitinės departamentas įpareigotas per 1 mėnesį pakeisti „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 20.1.2 punktą taip, kad šis neprieštarautų Konkurencijos įstatymui.

Konkurencijos taryba tyrimą atliko gavusi Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos prašymą įvertinti minimos metodikos 20.1.2 punktu įtvirtintą tvarką. Pagal ją numatyta, kad nustatant vertinamo apgadinto automobilio atkūrimo (remonto) kaštus automobilio turimiems vizualiai nematomiems defektams, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti automobilio vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu, pašalinti, reikalingos išlaidos skaičiuojamos (vertinamos) tik tada, jei yra surašomas atitinkamos markės automobilio gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje tikrinimo protokolas.

Vizualiai nematomi defektai, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti vizualios apžiūros metu, gali atsirasti autoavarijų metu ar dėl vandens, ugnies ar kitokio gamtos stichijos poveikio. Dėl šios priežasties vizualiai nematomi defektai nustatinėjami automobilių servisuose, remonto dirbtuvėse (kai reikalingas itin kruopštus ir detalus defektų nustatymas, automobilis vežamas į specialias laboratorijas). Be to, šių defektų nustatymui reikalinga speciali įranga, kompiuterinės programos, atitinkamos kvalifikacijos remonto meistrai.

Atsižvelgusi į tyrimo metu surinktą informaciją bei Muitinės departamento pateiktus paaiškinimus dėl Metodikos 20.1.2 punkto atsiradimo priežasčių (dėl buvusių sukčiavimo atvejų), Konkurencijos taryba konstatavo, jog Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui prieštaraujančios Metodikos nuostatos turėtų būti pakeistos taip, kad neužkirstų galimybių ūkio subjektams, turintiems technines galimybes nustatyti nematomus defektus, prisiimant visą atsakomybę už išrašytų tikrinimo protokolų tikrumą ir realumą, teikti atitinkamas paslaugas ir konkuruoti su atitinkamų markių automobilių gamintojų įgaliotais atstovais Lietuvoje.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad atitinkamų markių automobilių gamintojų įgalioti atstovai nėra vieninteliai ūkio subjektai, galintys teikti nematomų defektų nustatymo ir tikrinimo protokolo išrašymo paslaugas. Iš atliktos apklausos rezultatų matyti, jog egzistuoja mažiausiai 7 įmonės, ne tik kad galinčios suteikti atitinkamas paslaugas, bet ir šiuo metu teikiančios savo pobūdžiu analogiškas nematomų defektų nustatymo paslaugas. Tuo tarpu Muitinės departamentas suteikė išimtines teises atitinkamų markių automobilių gamintojų įgaliotiems atstovams teikti nematomų defektų nustatymo ir protokolo išrašymo paslaugas. Išimtinės teisės suteikimas vieniems ūkio subjektams pažeidžia kitų ūkio subjektų teises sąžiningai konkuruoti rinkoje ir sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje.

Konkurencijos taryba buvo informuota, kad Muitinės departamentas jau yra parengęs Metodikos pakeitimus, po kurių vizualiai nematomus defektus galės nustatinėti ne tik atitinkamų markių automobilių gamintojų įgaliotieji atstovai Lietuvoje, bet ir tie automobilių servisai, kurie turi teisėtą įrangą minėtiems defektams nustatyti.