SUSISIEKIMO MINISTERIJOS TAISYKLĖS TAPO KLIŪTIMI ATVERTI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO RINKĄ
Konkurencijos taryba nustatė, kad susisiekimo ministro 2020 m. patvirtintos taisyklės, pagal kurias krovinių vežėjams suteikiama prieiga prie perpildytų geležinkelių ruožų, privilegijuoja rinkoje veikiančią bendrovę „LTG Cargo“ ir diskriminuoja kitas tas pačias paslaugas galinčias teikti įmones.
Tyrimas buvo pradėtas 2021 m. lapkritį įtarus, kad tam tikros Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių nuostatos gali prieštarauti Konkurencijos įstatymui. Šios taisyklės taikomos tais atvejais, kai kelios įmonės pageidauja vežti krovinius geležinkeliu ir tam tikroje atkarpoje pritrūksta laisvų infrastruktūros pajėgumų.
Būtent vadovaudamasi minėtomis taisyklėmis, įmonė pageidaujanti vežti krovinius perpildytoje geležinkelių dalyje, privalo iš anksto pateikti dokumentus ir pagrįsti, kad turi pakankamai riedmenų, parengtų darbuotojų bei krovinių prašomai infrastruktūrai panaudoti.
Konkurencijos tarybos vertinimu, tokios taisyklių nuostatos privilegijuoja rinkoje jau veikiančią ir krovinius geležinkeliu vežančią bendrovę „LTG Cargo“, nes ji gali nepatirdama papildomų išlaidų pagrįsti, kad yra tinkamai pasirengusi panaudoti prašomus geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Tuo tarpu į rinką norintis įeiti vežėjas turi pateikti sutartis dėl krovinio vežimo, įsigyti riedmenis bei įdarbinti reikiamus darbuotojus ir prisiimti su tuo susijusią finansinę riziką, net nežinodamas, ar gaus prieigą prie visos prašomos geležinkelių dalies, taigi, neturėdamas garantijų, kad apskritai galės pradėti vykdyti tokią veiklą.
Rinkoje gali atsirasti skirtingos konkurencijos sąlygos ir dėl dar vienos įtvirtintos taisyklės – pajėgumus perpildytoje geležinkelių dalyje skirti tai įmonei, kuri sumokėtų didesnį užmokestį už minimalųjį prieigos paketą. Pagal minėtą taisyklę užmokestis skaičiuojamas ne tik tame maršrute, dėl kurio krovinių vežėjai varžosi, bet ir kituose maršrutuose. Taigi, jau veikianti įmonė yra pajėgi užsakyti daugiau maršrutų kroviniams vežti ir atitinkamai visuomet sumokės didesnį užmokestį nei dar tik bandantis į rinką įeiti naujokas.
Europos Komisijos atliktos stebėsenos taip pat patvirtina, kad naujiems žaidėjams itin sudėtinga patekti į Lietuvos rinką, kur faktiškai veikia vienintelis vežėjas „LTG Cargo“. ES krovinių vežimo geležinkeliais sektorius 2007 m. buvo atvertas konkurencijai, ir 2016 m. visose ES šalyse, išskyrus Graikiją, Airiją, Lietuvą ir Liuksemburgą, veikė nauji operatoriai, konkuruojantys su jau įsitvirtinusiomis įmonėmis.
Įvertinusi visas aplinkybes, Konkurencijos taryba nusprendė, kad susisiekimo ministro patvirtintų taisyklių nuostatos sukūrė kliūtis į krovinių vežimo geležinkeliais rinką ateiti naujiems vežėjams, nes jau veikianti įmonė buvo privilegijuojama.
Šis tyrimas, pradėtas pagal bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą, patvirtino, kad į rinką ketinantys įeiti žaidėjai gali būti diskriminuojami ir tuomet, kai šiems nustatomi vienodi reikalavimai kaip ir senbuviui, kuris juos gali įvykdyti daug lengviau.
Susisiekimo ministerija įpareigota per tris mėnesius pakeisti taisyklių nuostatas taip, kad jos neprieštarautų Konkurencijos įstatymo reikalavimams, ir sumokėti 40 530 Eur baudą.
Konkurencijos taryba nutraukė procedūrą dėl kitų reguliavimo nuostatų, susijusių su darbuotojų mokymais, nes Susisiekimo ministerija jau tyrimo metu pakeitė anksčiau vežėjams taikytus reikalavimus.
Nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos.
--
PAPILDOMI KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI
Kas yra perpildyta viešoji geležinkelių infrastruktūra?
Tai geležinkelio ruožai, kuriuose negali būti patenkinta visa viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paklausa, t. y. norinčių vežti krovinius šiais ruožais poreikis yra didesnis negu galimybės šį poreikį patenkinti.
Kaip yra skiriami geležinkelių infrastruktūros pajėgumai?
Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiria jos valdytoja – „LTG Infra“. Norėdamos gauti pajėgumus kroviniams vežti, įmonės teikia paraiškas bendrovei „LTG Infra“. Pastaroji, svarstydama paraiškas, vadovaujasi Konkurencijos tarybos tyrimo metu nagrinėtomis prioriteto taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
Kuo svarbus Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas?
Konkurencijos taryba tikisi, kad Susisiekimo ministerijai įgyvendinus įpareigojimą ir pakeitus taisyklių nuostatas, ribojančias konkurenciją, geležinkelių infrastruktūros rinka taps atviresnė ir daugiau bendrovių galės vežti krovinius.
Konkurencijos svarba taps dar aktualesnė įgyvendinus projektą „Rail Baltica“, kuriuo siekiama sujungti Baltijos šalių geležinkelių transporto infrastruktūrą su Vakarų Europos valstybėmis. Tai sudarys palankias galimybes plačiau atverti Lietuvos geležinkelių rinką kitoms Europos geležinkelio įmonėms ir potencialiems rinkos naujokams, todėl teisinis reglamentavimas, užtikrinantis sąžiningos konkurencijos laisvę, šioje rinkoje yra itin svarbus.
Jeigu po Konkurencijos tarybos tyrimo viešosios geležinkelių infrastruktūros rinka būtų labiau atverta, kokios įmonės, be „LTG Cargo“, galėtų pasinaudoti pajėgumais?
Visos vežimo licencijas turinčios bendrovės galėtų vienodesnėmis sąlygomis konkuruoti su „LTG Cargo“ dėl prieigos prie infrastruktūros gavimo. Taigi, tiek Lietuvoje jau įsisteigusios, tiek ir visos kitos ES šalyse šiuo metu veikiančios krovinių geležinkeliais vežimo bendrovės galėtų plėsti savo veiklą.
Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo gavusi bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą. Ar po institucijos sprendimo ši bendrovė galės vežti krovinius Lietuvoje?
Konkurencijos taryba vertino ne konkrečios įmonės galimybes veikti rinkoje, o ar apskritai yra užtikrinama konkurencija bei galimybės nediskriminacinėmis sąlygomis įeiti ir veikti krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje. Kiekviena įmonė, norinti užsiimti tokia veikla, turi atitikti visus kvalifikacinius, saugumo ir kitus reikalavimus. Ar pareiškėjas tokius reikalavimus atitinka ir galėtų vykdyti krovinių vežimo veiklą, Konkurencijos taryba tyrimo metu nevertino.
Geležinkeliai yra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, naudojamas keleiviams ir kroviniams vežti, ir šis išteklius yra ribotas. Kodėl valstybė negali nuspręsti, kaip kuo efektyviau išnaudoti šį turtą?
Siekis efektyviai naudoti infrastruktūrą negali lemti konkurencijos ribojimų. Todėl svarbu, kad priimant sprendimus dėl efektyvaus turto panaudojimo, būtų užtikrinami nediskriminuojantys prieigos prie geležinkelių infrastruktūros reikalavimai.
Į konkurencijos ribojimo problemas yra atkreipusi dėmesį ne tik Konkurencijos taryba ir Europos Komisija. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, nagrinėjęs bylą UAB „Gargždų geležinkelis“ prieš Lietuvos transporto saugos administraciją, 2023 m. rugsėjo 28 d. konstatavo, kad tikslui – užtikrinti veiksmingą infrastruktūros pajėgumų naudojimą – pasiekti, visiškai nebūtina diskriminuoti tokio tinklo operatorių ir užkirsti galimybę naujiems rinkos dalyviams tuo tinklu naudotis. Taigi, ir Susisiekimo ministerijos įvardijamas tikslas – užtikrinti efektyvų riboto valstybės ištekliaus panaudojimą – negali pateisinti reguliavimo, kuris diskriminuoja potencialius rinkos dalyvius, nustatymo.
Ar Konkurencijos tarybos sprendimas neturės įtakos nacionaliniam saugumui, jeigu prieiga bus suteikiama trečiųjų šalių kapitalo kilmės įmonėms?
Kapitalo kilmės rizikoms vertinti Lietuvoje yra įsteigtas atskiras institutas, o paraiškas pajėgumams gauti gali teikti tik licencijuoti vežėjai. Pastarieji licencijuojami teisės aktų nustatyta tvarka, kuri nebuvo Konkurencijos tarybos tyrimo objektas. Konkurencijos tarybos sprendimas nedaro jokios įtakos Lietuvos institucijų galimybėms užtikrinti nacionalinį saugumą sprendžiant dėl atitinkamų įmonių galimybės vykdyti veiklą Lietuvoje.
Ar infrastruktūros valdytojo reikalavimai, kad pajėgumus gaunanti įmonė įrodytų savo pasirengimą juos panaudoti, nėra objektyviai pateisinami?
Pareiga įvertinti vežėjų pasirengimą naudoti pajėgumus kyla iš Geležinkelių transporto kodekso. Vis dėlto Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad reikalavimai, taikomi paraiškas teikiančioms įmonėms, turi būti proporcingi, būtini ir neprivilegijuojantys jau rinkoje veikiančios įmonės (šiuo atveju – „LTG Cargo“). Be to, institucijos vertinimu, gali būti ir kitų mažiau konkurenciją ribojančių priemonių, pavyzdžiui, nustatytas perpildytos infrastruktūros mokestis, nei reikalavimas vežėjams iš anksto pateikti informaciją apie sutartis, darbuotojus ir riedmenis.
