DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ, UŽSIIMANČIŲ ORTOPEDINIŲ TECHNINIŲ PRIEMONIŲ GAMYBA IR PREKYBA, IR JŲ ASOCIACIJŲ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO IR SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO 101 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS IR DĖL VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2011 m. sausio 13 d. bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacijos (toliau - OMPĮA), Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos (toliau – ORPTA), UAB „Actualis“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Aesculapius“), UAB „Aesculapius ir Ko“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Idemus“, UAB „Ortobatas“, UAB „Orthoservice Vilnius“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, VšĮ „Vilties žiedas“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo[1] (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo[2] (toliau – SESV) 101 straipsnio reikalavimams ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl ūkio subjektų, užsiimančių ortopedinių techninių priemonių gamyba ir prekyba, ir jų asociacijų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams pradėtas 2009 m. lapkričio 12 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-177 (bylos I tomas, 64 lapas), gavus UAB „Baltic Orthoservice“ 2009 m. spalio 23 d. pareiškimą (bylos I tomas, 1-5 lapai). Nutarimas Nr. 1S-177 pakeistas Konkurencijos tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1S-182 (bylos I tomas, 68 lapas) ir Konkurencijos tarybos 2010 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 1S-54 (bylos I tomas, 98 lapas). Tyrimas papildytas 2009 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1S-196 (bylos I tomas, 79 lapas) ir 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1S-189 (bylos I tomas, 156 lapai). Tyrimas pratęstas Konkurencijos tarybos 2010 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 1S-54, Konkurencijos tarybos 2010 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 1S-120 (bylos I tomas, 100 lapas) bei Konkurencijos tarybos 2010 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1S-179 (bylos I tomas, 111 lapas).

UAB „Baltic Orthoservice“ pareiškime nurodė, kad ši bendrovė dalyvavo OMPĮA ir ORPTA (toliau kartu įvardijamos - Asociacijos), taip pat VLK posėdžiuose, kuriuose ortopedijos technines priemones gaminančios įmonės derino gaminamų priemonių savikainos duomenis bei gamybos kiekius. UAB „Baltic Orthoservice“ pareiškime nurodė, kad niekada nesutiko su asociacijos narių veiksmais ir kartu su pareiškimu pateikė dokumentus, kuriuose išdėstyti šiai įmonei žinomi faktai ir įrodymai (Asociacijų ir VLK posėdžių protokolai, elektroninio pašto žinutės, kuriomis buvo susirašinėjama tarp konkurentų). Pradėdama tyrimą 2009 m. lapkričio 12 d. tvarkomajame posėdyje Konkurencijos taryba priėmė protokolinį nutarimą (bylos I tomas, 67 lapas), kuriuo buvo konstatuota, kad UAB „Baltic Orthoservice“ pareiškimas sąlyginai tenkina 2008 m. vasario 28d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-27 patvirtintų ,,Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklių”[3] 3.1, 3.2 ir 5.1 punktuose nustatytas sąlygas.

Atliekant tyrimą 2010 m. vasario 3 d. buvo atlikti patikrinimai A. Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“ (patikrinimo protokolas bylos VII tomas, 5 lapas, paėmimo protokolas bylos VII tomas, 6 – 8 lapas), AB „Ortopedijos technika“ ir Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos (patikrinimo protokolas bylos II tomas 5 lapas, paėmimo protokolas bylos II tomas, 6-9 lapas) ir UAB „Ortopedijos centras“ (patikrinimo protokolas bylos VIII tomas, 3-4 lapas, paėmimo protokolas bylos VII tomas, 5-6 lapas) naudojamose patalpose. Tyrimo klausimais buvo susirašinėjama su nagrinėjamais ūkio subjektais, VLK ir kitais viešojo administravimo subjektais, turėjusiais tyrimui atlikti reikalingos informacijos, buvo gauti paaiškinimai iš ORPTA prezidentės. Tyrimo metu buvo nagrinėjamas 2006 m.  – 2010 m. laikotarpis.

Tyrimo metu buvo analizuojama ūkio subjektų veikla, susijusi su ortopedijos techninių priemonių, kompensuojamų apdraustiesiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto, gamyba ir prekyba Lietuvos Respublikoje. 

1. OMPĮA ir ORPTA bei jų nariai

Ortopedijos techninių priemonių gamyba ir prekyba užsiimančius ūkio subjektus vienija dvi asociacijos – OMPĮA ir ORPTA (toliau kartu – ir Asociacijos).

OMPĮA, įregistruota 1997 m. kovo 26 d., yra savanoriška ne pelno siekianti organizacija, vienijanti kolektyvinius ir individualius kompensacinės medicininės technikos bei įrangos, ortopedijos ir medicinos reikmenų gamintojus, ortopedinių paslaugų teikėjus bei vykdytojus. Vieni iš pagrindinių OMPĮA tikslų yra sutelkti kompensacinės medicininės technikos bei įrangos, ortopedijos ir medicinos reikmenų gamintojus, ortopedinių paslaugų teikėjus bendroms ekonominėms, socialinėms, ūkinėms problemoms spręsti, ruošti rekomendacijas, siūlymus šių pramonės šakų ir paslaugų vystymui, tobulinimui bei finansavimui Lietuvoje.

OMPĮA nariais tirtuoju laikotarpiu buvo UAB „Actualis“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos projektai“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“. OMPĮA šiuo metu veiklos nevykdo, beveik visi jos nariai yra ORPTA nariais.

ORPTA įregistruota 2003 m. vasario 14 d. Ji yra savanoriška ne pelno organizacija, jungianti gydytojus, ortopedijos techninių priemonių gamintojus, mokslo įstaigas. Vadovaujantis ORPTA įstatų 4.2 punktu, nariai turi veikti kurioje nors iš ortopedijos, reabilitacijos ir/ar medicinos sričių, turėti visus tam reikalingus dokumentus (leidimus, licencijas) (II tomas, 41 lapas). Vieni iš pagrindinių ORPTA tikslų yra sutelkti ir vienyti ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjus bendroms kylančioms problemoms spręsti, vieningai atstovauti savo narių interesus valstybinėse ir privačiose struktūrose, teikti siūlymus Lietuvos Respublikos valstybinėms, privačioms struktūroms, ruošti ir teikti įstatymų, poįstatyminių aktų, kitų norminių dokumentų projektus dėl vykdomos veiklos gerinimo valstybinėms ir kitoms institucijoms, atstovauti savo narius ir ginti jų teisėtus interesus valstybinėse ir kitose institucijose, struktūrose, tarptautinėse organizacijose.

ORPTA nariais tirtuoju laikotarpiu buvo VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialas Utenos reabilitacijos centras, AB „Ortopedijos technika“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos projektai“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopagalba“, VšĮ „Vilties žiedas“.

ORPTA ir OMPĮA 2004 m. ėmė bendradarbiauti, siekdamos bendrai spręsti aktualius pacientų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis klausimus. OMPĮA prezidentas nurodė, kad „Kadangi beveik visi Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacijos nariai perėjo į Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociaciją, todėl ir vyko bendradarbiavimas.“ (bylos XVIII tomas, 58 lapas). Asociacijų bendradarbiavimas daugiausia vyko rengiant bendrus posėdžius. Turimi duomenys rodo, kad nuo 2006 m. rugsėjo 21 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d. vyko keletas abiejų asociacijų susitikimų. Tačiau formaliai asociacijų bendradarbiavimas įtvirtintas nebuvo. ORPTA prezidentė paaiškino, kad „Nuo 2009 m. bendradarbiavimas nevyksta, kadangi į Asociacijos posėdžius kviečiamos įmonės ir nepriklausančios Asociacijai“. Taigi, „jei klausimas dėl pacientų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonės, tai ir kitos įmonės, gaminančios ortopedijos technines priemones“ kviečiamos dalyvauti ORPTA posėdžiuose (bylos XVII tomas, 106 lapas). Nepriklausomai nuo to, ar buvo ORPTA nariai, ortopedijos techninių priemonių gamintojai paprastai dalyvaudavo jos rengiamuose posėdžiuose, kai buvo svarstomi klausimai, susiję su ortopedijos techninių priemonių kompensavimu iš PSDF[4].

Tiek OMPĮA, tiek ORPTA siekia sutelkti ir vienyti ortopedijos paslaugų teikėjus bendroms kylančioms problemoms spręsti, dalyvauti vystant bei tobulinant ortopedijos techninių priemonių kompensavimą Lietuvoje. Visi kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių gamyba ir prekyba užsiimantys ūkio subjektai buvo/yra vienos arba abiejų šių asociacijų nariais, taigi, šios asociacijos vienija visus kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių gamintojus.

2. OMPĮA, ORPTA ir jų narių veiksmai

Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad ortopedijos techninių priemonių gamintojai, dalyvaudami OMPĮA ir ORPTA bei VLK posėdžiuose, tarėsi dėl ortopedijos techninių priemonių kainų, gamybos ir pardavimo kiekių nustatymo bei rinkos pasidalijimo.

2.1. OMPĮA, ORPTA ir jų narių veiksmai nustatant ortopedijos techninių priemonių kainas

Ūkio subjektų veiksmų derinimas nustatant kainą, kurią už apdraustiesiems suteiktas paslaugas moka VLK, prasidėjo vėliausiai 2006 m. rugsėjo mėn. Pažymėtina, kad dar 2006 m. birželio 5 d., VLK rengiant naują projektą dėl bazinių kainų, bazinių kainų skaičiavimo metodika pateikta OMPĮA nariams pasiūlymams: elektroniniu laišku (bylos I tomas, 31 lapas) OMPĮA nariai buvo informuoti apie savikainos skaičiavimo metodiką ir paprašyti „pateikti savo pasiūlymus, pataisymus“. Suderinus bazinės kainos nustatymo metodikos projektą, jis buvo aptartas 2006 m. rugsėjo 21 d. vykusiame OMPĮA ir ORPTA posėdyje (bylos IV tomas, 2 lapas), ir bendrovės nutarė „pritarti siūlomai vidutinės bazinės kainos bendrai sąnaudų struktūrai.“ Be to, šiame posėdyje dauguma dalyvaujančių abiejų Asociacijų narių sutarė suderintos kainų metodikos pagrindu parengti skaičiavimus ir pateikti juos VLK.Savikainos duomenis teikti  atsisakė tik UAB „Baltic Orthoservice“ atstovė, tačiau kiti dalyviai sutiko teikti skaičiavimus.Šiame posėdyje dalyvavo: 10 OMPĮA ir ORPTA narių[5].

2006 m. lapkričio mėn. VLK direktoriaus įsakymu sudarius darbo grupę paslaugų kainodaros projektui parengti[6], jai buvo pavesta parengti ortopedijos techninių priemonių (paslaugų) kainodaros valdymo metodikos projektą. Šios darbo grupės, į kurią be kitų buvo įtraukti ir kai kurių gamintojų atstovai, 2007 m. sausio 24 d. VLK vykusiame posėdyje „Vienbalsiai nutarta laikyti vidutinės kainos sandaros struktūrą suderinta <...> ir Pagal suderintą struktūrą atlikti individualios ortopedinės avalynės <...> sąnaudų paskaičiavimą“ (bylos XI tomas, 5 lapas). Iš tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad dirbant šiai VLK sudarytai darbo grupei, ortopedijos techninių priemonių gamintojai susitikdavo Asociacijų posėdžiuose ir derindavo klausimus, susijusius su rengiamu ortopedijos techninių priemonių kainų projektu, o savo sprendimus pateikdavo darbo grupei. Tai patvirtino ir ORPTA prezidentė (bylos XVII tomas, 107 lapas). Jau 2007 m. sausio 26 d., elektroniniu laišku ORPTA prezidentė išsiuntė ortopedijos techninių priemonių gamintojams darbo grupės suderintas vidutinės kainų sandaros struktūros lenteles, „dėl kurių reikia pasitarti <...> kviečiu <...> į susirinkimą“ (bylos I tomas, 34 lapas).

2007 m. sausio 29 d. vykusiame Asociacijų posėdyje (bylos II tomas, 49 lapas), ORPTA prezidentė nurodė, kad VLK pakvietė ortopedijos technines priemones gaminančių įmonių asociacijas pateikti pasiūlymus dėl ortopedinės avalynės bazinių kainų skaičiavimų, „Todėl asociacijoms būtina susitarti dėl jų skaičiavimo metodikos bei principų. <...> pasiūlė abiejų asociacijų narių atstovams priimti bendrą sprendimą dėl ortopedinės avalynės kainų ir jį pateikti VLK.“ Posėdžio dalyviai šiam pasiūlymui pritarė ir nutarė, jog bendro sprendimo priėmimui kiekviena ortopedinę avalynę gaminanti įmonė turi paruošti savo bazinių kainų pasiūlymus pagal savo su VLK suderintas kainų skaičiavimui parengtas tris lenteles“. Posėdyje dalyvavo: UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopedijos projektai“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Aesculapius“, AB „Ortopedijos technika“, A. M. Ramanauskienės įm. „Ortopagalba“, AB „Ortopedijos technika“, VšĮ VUVLF Utenos reabilitacijos ir ugdymo centro atstovai.

Ortopedinės avalynės skaičiavimus keturios įmonės (AB „Ortopedijos technika“, IĮ A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės filialas Utenos reabilitacijos ir ugdymo centras bei UAB „Ortobatas“) pateikė 2007 m. vasario 5 d.vykusio posėdžio metu (bylos II tomas, 49 lapas):„Posėdžio dalyviai apsvarstė pateiktus kainų pasiūlymus ir, jais vadovaudamiesi, priėmė bendrą sprendimą dėl VLK teiktinų ortopedinės avalynės bazinių kainų“. Nutarta „Teikti Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų bei Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacijų kartu parengtą ortopedinės avalynės bazinių kainų paskaičiavimą“.Posėdyje dalyvavo: UAB „Idemus“, AB „Ortopedijos technika“, IĮ A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, A. M. Ramanauskienės įm. „Ortopagalba“, VšĮ VUVLF Utenos reabilitacijos ir ugdymo centras, UAB „Ortobatas“ atstovai.

Asociacijų posėdyje parengti ortopedijos techninių priemonių savikainos skaičiavimai buvo pateikti VLK ir aptarti 2007 m. vasario 14 d. VLK,darbo grupės paslaugų kainodaros projektui parengti posėdžio metu. Ši Asociacijų pateikta informacija buvo priimta kaip detali ir patikima informacija (bylos XI tomas, 12 lapas). Gamintojai toliau tarėsi ir dėl įvairių ortopedijos techninių priemonių savikainos elementų. 2007 m. kovo 5 d. ORPTA ir OMPĮA posėdyje (bylos II tomas, 89 lapas) svarstytas klausimas dėl individualios ortopedinės avalynės gamybos ir pritaikymo proceso įkainių, operacijų vidutinės trukmės.„Atsižvelgus į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, projektas[7] buvo pakoreguotas ir nutarta projektą pateikti VLK “. Posėdyje dalyvavo:UAB „Aesculapius“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopagalba“, A. Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“, AB „Ortopedijos technika“ atstovai.

2007 m. balandžio 5 d. ORPTA ir OMPĮA posėdyje (bylos II tomas, 93 lapas) tartasi dėl pelno procento nustatymo. A. Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“ atstovassiūlė nustatyti pelną iki 10 proc.AB „Ortopedijos technika“ siūlė skirtingiems gaminiams rodyti skirtingą pelną. Posėdžio metu buvo peržiūrėtas individualių pėdos įtvarų kainų projektas, kuriam posėdžio dalyviai pritarė.Nutarta „Pateikti darbo grupei patikslinimus dėl Individualių pėdos įtvarų gamybos ir pritaikymo operacijos vidutinės trukmės bei pritarti Individualių pėdos įtvarų kainų projektui“ ir„Visoms įmonėms pateikti pėdų įtvarų kainos skaičiavimus iki balandžio 12 d.“ Posėdyje dalyvavo: UAB „Aesculapius“, A. Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Ortopedijos klinika“, AB „Ortopedijos technika“ atstovai.

Įmonės ne tik tiesiogiai derino savo veiksmus nustatant bazines kainas, bet tarėsi ir dėl kito, glaudžiai su bazinėmis kainomis susijusio, aspekto – dalinai kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių kompensavimo dydžių[8]: „Dėl bazinių kainų: 1. Tikrai turime nesutikti su mažinimu. 2. Dėl dalinai kompensuojamų gaminių (I sąrašo) VLK galėtume pasiūlyti tokį kompensavimo modelį: 95% - vaikams, 90% - įdėklams ir avalynei, 80% - kietoms ir siūtinėms įtvarinėms sistemoms.“ (bylosI tomas, 59 lapas). Taigi, dėl kompensavimo dydžio, kuris rodo, kokią kainą už priemonę sumokės VLK, ūkio subjektai taip pat derino veiksmus, tokiu būdu siekdami užsitikrinti, kad didesnę priemonės kainos dalį mokėtų VLK. (t.y. kompensavimo dydžiams įtaką darė ne objektyvūs veiksniai, tačiau pačių ūkio subjektų suderinta nuomonė kompensavimo dydžių klausimu).

2008 m. sausio 21 d. OMPĮA ir ORPTA posėdyje (II tomas, 97 lapas) priimtas sprendimas vieningai taikyti maksimalias priemokas už dalinai kompensuojamas ortopedijos technines priemones. ORPTA prezidentė, inicijavusi susirinkimą, pakvietė rinkos dalyvius dirbti vieningai ir pateikė informaciją, kad kai kurios įmonės neima priemokų už dalinai kompensuojamas ortopedijos technines priemones. „Po apsikeitimo įvairiomis nuomonėmis visi dalyviai priėjo vieningos išvados, kad reikia besąlygiškai vykdyti SAM priimtą Tvarką, priėmus bendrus sprendimus elgtis garbingai ir sąžiningai vieni kitų atžvilgiu. Nutarta: informaciją apie rinkos dalyvius, besielgiančius negarbingai ir nesilaikančius ND reikalavimų, taikančius ir toliau nepriimtinas marketingines priemones, asociacijų vadovai pateikia VLK nedelsiant, kai tik gauna pranešimą apie faktą.“ Posėdyje dalyvavo:UAB „Aesculapius“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos projektai“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“ atstovai.

Klausimas dėl priemokų taikymo papildomai svarstytas 2009 m. liepos 15 d. ORPTA posėdyje (II tomas, 127 lapas) ir nutarta bendra tvarka imti priemokas, kai pagal 2009-06-10 įsakymą Nr. V-466[9] patvirtintą Valstybės paramos OTP įsigyti organizavimo tvarką dalis gaminių iš pilnai kompensuojamų sąrašo perkelti į dalinai kompensuojamų sąrašą: „Daugumos posėdžio dalyvių nuomone visos įmonės turi imti priemokas kaip nurodyta tvarkoje.“ Posėdyje dalyvavo: UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopagalba“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortobatas“, UAB „Idemus“ atstovai.

2.2. OMPĮA, ORPTA ir jų narių veiksmai nustatant ortopedijos techninių priemonių gamybos kiekius ir pasidalijant rinką

2007 m. rugsėjo 18 d. Ortopedijos technines priemones gaminančių įmonių susitikimo su VLK atstovais metu (bylos XI tomas, 86 lapas),svarstant klausimą dėl ortopedijos techninių priemonių kompensacijos laukimo eilės, Asociacijų narių pasiūlymu VLK pradėjo nustatyti išdirbio normas. Nuo 2008 metų ortopedijos techninių priemonių gamintojai tariasi dėl išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų. 2008 m. lapkričio 7 d. VLK posėdyje (bylos XI tomas, 15 lapas) dėl ortopedijos įmonių paraiškų sudaryti sutartis 2009 m. vertinimo vienas iš svarstytų klausimų buvo darbo resursų vertinimas (galimybė pagaminti kokybiškas ortopedijos technines priemones). Klausimą pristačiusi VLK atstovė pateikė apibendrintą informaciją apie ortopedijos įmonių paraiškose nurodytus specialistus ir darbo krūvį etatais, taip pat 2008 m. visų įmonių gamybinius pajėgumus. Kadangi įmonių nurodyti gamybiniai pajėgumai buvo didesni nei numatomos biudžeto lėšos, posėdžio metu nutarta „Pateikti išdirbio normų skaičiavimus pagal aptarnavimui ir gamybai sugaištamą laiką.“ beipasiūlymus„dėl galimybės sumažinti gamybinių pajėgumų apimtis.“ Posėdyje dalyvavo:AB „Ortopedijos technika“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VUVLF Utenos reabilitacijos ir ugdymo centras,  UAB „Ortopedijos centras“, VLK ir UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Orthoservice Vilnius“ atstovai.

2008 m. lapkričio 13 d. vykusiame ORPTA ir OMPĮA posėdyje (bylos II tomas, 102 lapas):

SVARSTYTA:

<...> Posėdžio metu svarstyta vidutinės išdirbio normos. Vadovaujantis įmonių pateiktomis paraiškomis 2009 m. dėl gamybinių pajėgumų, VLK buvo pateikta išvesta išdirbio norma. Posėdžio pirmininkė <...> siūlė peržiūrėti pateiktas išdirbio normas kiekvienai gaminių grupei ir įvertinus darbo laiko sąnaudas, pritarti ar koreguoti.

NUTARTA.

3.Prašyti VLK <...> pateikti gamybinių pajėgumų lentelę pagal gamybos pobūdį, taikant su įmonėmis suderintas vidutines išdirbio normas. Posėdyje dalyvavo:AB „Ortopedijos technika“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Orthoservice Vilnius“, UAB „Ortopedijos projektai“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopagalba“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Idemus“, UAB „Ortobatas“ atstovai.

Vėlesniame ORPTA ir OMPĮAposėdyje, vykusiame 2008 m. lapkričio 19 d. (bylos II tomas, 105 lapas), nagrinėtas klausimas dėl gamybinių pajėgumų mažinimo, diskutuota dėl visoms įmonėms priimtinos gamybinių pajėgumų mažinimo metodikos. Buvo priimtas sprendimas dėl mažinimo principo ir, remiantis nustatytais mažinimo principais, buvo paskaičiuoti visų įmonių gamybiniai pajėgumai 2009 m. Posėdyje dalyvavo: Utenos reabilitacijos ir ugdymo centras, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika, UAB „Idemus“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Orthoservice Vilnius“ atstovai.

2008 m. lapkričio 21 d. VLK vykusiame posėdyje (bylos XI tomas, 162 lapas) buvo svarstytas klausimas dėl darbo resursų vertinimo pagal asociacijų patikslintas išdirbio normas, suderintas 2008 m. lapkričio 13 d. Asociacijų posėdyje,  ir nutarta „Gamybinius pajėgumus vertinti pagal asociacijų priimtą vidutinę išdirbio normą“. Taip pat aptartas klausimas dėl darbo resursų mažinimo kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių gamybai.Po ilgų diskusijų dėl gamybinių pajėgumų mažinimo principo ir įvertinus ortopedijos techninių priemonių gamintojų pasiūlymus, nutarta „3.1. Sumažinti visų įmonių gamybinius pajėgumus vienoda dalimi nuo suskaičiuotų gamybinių pajėgumų pagal vidutines išdirbio normas priimtas visų gamintojų bendru sutarimu <...>.“ Posėdyje dalyvavo: VLK, AB „Ortopedijos technika“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Orthoservice Vilnius“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos klinika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, UAB „Ortopedijos projektai“, UAB „Ortopedijos centras“ atstovai.

Gamybinių pajėgumų, kurie bus įtvirtinti 2009 metų sutartyse, derinimas vyko iki pat sutarčių pasirašymo. 2008 m. lapkričio 28 d. VLK (XI tomas, 167 lapas) posėdžio dėl ortopedijos įmonių gamybinių pajėgumų vertinimo ir ortopedijos techninių priemonių skyrimo indikacijų sąrašo tikslinimo metu ORPTA prezidentė pristatė dar vieną pasiūlymą 2009 m. įmonių gamybiniams pajėgumams mažinti pagal jau turėtus 2008 m. „Įmonių, kuriuose gamybinis pajėgumas yra tokie pat kaip 2008 metų – jų nekeisti. Ir dar vienas pasiūlymas padidinti ortopedinės avalynės gamybinius pajėgumus 5 proc., nes jau šiuo metu gamybiniai pajėgumai riboja paklausos tenkinimą. Posėdyje dalyvavo: AB „Ortopedijos technika“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Orthoservice Vilnius“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopagalba“), UAB „Ortopedijos klinika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, Utenos reabilitacijos ir ugdymo centras, UAB „Ortopedijos projektai“ atstovai.

2009 m. balandžio 27 d. ORPTA posėdžio metu (bylos IV tomas, 105 lapas) aptartas klausimas dėl ortopedijos įmonių 2009 metų I ketvirtį neišnaudotų kvotų pasidalijimo. Posėdžio metu aptartas ir pasirinktas pasidalijimo principas - „vadovautis procentine išraiška, kuri buvo taikyta mažinant gamybinius pajėgumus 2009 m. Nuspręsta įpareigoti asociacijos prezidentę <...> parengti neišnaudotų kvotų paskirstymą pagal įmones lentelę.“ Nutarta: „Parengti neišnaudotų kvotų per 2009 m. I ketvirtį pasidalijimą pagal įmones ir pateikti šį siūlymą VLK“. Šis pasiūlymas VLK buvo aptartas 2009 m. gegužės 7 d. (bylos XII tomas, 3 lapas) AB „Ortopedijos technika“ direktorė „pristatė savo ir kitų įmonių pasiūlymus dėl gamybinių pajėgumų paskirstymo. <...> UAB „Idemus“ direktorius <...> pristatė pasiūlymą, kuriam pritarė ir kiti gamintojai, kaip galima būtų paskirstyti bendrą visų OTP gaminančių įmonių nepanaudotų gamybinių pajėgumų dydį toms įmonėms, kurios savo pajėgumus įvykdo 100 procentų, tačiau nesumažinti gamybinių pajėgumų toms įmonėms, kurios neįvykdo savo gamybinių pajėgumų.“ Posėdyje dalyvavo: AB „Ortopedijos technika“, „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortobatas“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopedijos projektai“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Ortopedijos centras“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“ VLK atstovai.

Nuo 2009 m. įmonės pradėjo tartis dėl išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų, kurie bus nurodyti paraiškose ir galiausiai Sutartyse su VLK dar iki pirminių paraiškų VLK teikimo. 2009 m. birželio 17 d. ORPTA  posėdyje (bylos II tomas, 124 lapas):

1. SVARSTYTA. Dėl vidutinių išdirbio normų 1 etatui.

·  protezamspalikti išdirbio norma 84 vnt. 1 etatui per metus (aptarnavimui ir gamybai);

·  kietoms įtvarinėms sistemoms- 612 vnt. 1 etatui per metus (aptarnavimui ir gamybai);

·  Siūtinėms įtvarinėms sistemomsatskirti vidutinę išdirbio normą aptarnavimui ir gamybai. Bendra išdirbio norma buvo nustatyta 1115 vnt. 1 etatui, t.y. bendra gamybos trukmė 1,65. Aptarnavimo normatyvas – 1840 vnt. 1 etatui (1 val. paciento aptarnavimui), gamybos normatyvas 2830 vnt. 1 etatui (0,65 val. vidutinė gamybos trukmė);

·  Ortopediniams įdėklams: aptarnavimo normatyvas – 3680 vnt. 1 etatui per metus (0,5 val. vnt.), gamybos normatyvas – 2300 vnt. (jei gamybos vidutinė trukmė 0,8 val.);

·  Ortopedinei avalynei: aptarnavimo normatyvas – 2450 vnt. 1 etatui (1 paciento aptarnavimui 0,75 val. vienetui, 1, 5 val. porai), gamybos normatyvas – 368 vnt. 1 etatui (jei vidutinė gamybos trukmė 5 val.).

2. SVARSTYTA. Dėl paraiškos 2010 m. teikimo.

Posėdžio dalyviams nepriėmus vieningos nuomonės, visoms įmonėms pasiruošti lentelę su kiekvieno gaminio grupės nustatyta išdirbio norma ir susirinkus kito posėdžio metu tartis toliau.Posėdyje dalyvavo:UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, AB „Ortopedijos technika“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Ortobatas“ atstovai.

Vykdydama šio Asociacijos posėdžio metu priimtus sprendimus, 2009 m. birželio 30 d. ORPTA prezidentė el. paštu išsiuntė visiems asociacijos nariams lentelę, pavadinimu „2010 metų paraiškai“, prašydama asociacijos narių ją užpildyti, pateikiant „dabartinį darbuotojų sąrašą ir savo preliminarius pageidavimus pagal bendrai sutartus gamybinius pajėgumus 1 et.“ Prie laiško pridėtos lentelės, kuriose pateikiami duomenys su sumažintų išdirbio normų pasiūlymu 2010 m. paraiškoms pagal gamybos sritis (bylos I tomas, 132 lapas, 141 lapas). Savo pasiūlymus vėliau pateikė ir UAB „Ortopedijos centras“ atstovas (bylos VIII tomas, 73 lapas, IV tomas, 36 lapas). Rengiant šį projektą, įmonės tarėsi ne tik dėl gamybos kiekių, bet ir kaip pasidalinti PSDF biudžeto lėšas, skirtas ortopedijos techninių priemonių kompensavimui (bylos I tomas, 127-133 lapai).

2009 m. liepos 15 d. ORPTA posėdyje prezidentėinformavo, kad įmonės, kaip buvo nutarta paskutiniame posėdyje, pateikė savo duomenis. Remiantis šiais duomenimis buvo parengtas gamybinių pajėgumų projektas, kuris vėliau buvo pateiktas VLK. Nepriklausomai nuo to, kokius normatyvus 2009 m. paraiškoje įmonės buvo pateikusios, susitarta taikyti 2009 m. birželio 17 d. posėdžio metu nustatytus normatyvus.ORPTA prezidentė įsipareigojo, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, patikslinti projektą ir išsiųsti visoms įmonėms. 2009 m. liepos 15 d. el. laišku ji informavo: „siunčiu lentelę. Dar įdėjau, kiek darbuotojų reikėtų. Parašykite savo pastabas.“ (bylos VIII tomas, 73 lapas).Projektas toliau buvo svarstomas 2009 m. liepos 30 d. ORPTA posėdyje (bylos II tomas, 135 lapas): „Įmonės „Ortopedijos centras“ direktorius <...> pagal įmonių pateiktus duomenis parengė visų įmonių gamybinių pajėgumų analizę, kurioje atsispindi gamybinių pajėgumų padidėjimas ar sumažėjimas kiekvienai įmonei, lyginant su praėjusiais metais. <...>po ilgų diskusijų, visgi susitarta remtis bendru principu: nedidinti etatų skaičiaus ir gamybinių pajėgumų. Susitarta padaryti išimtį tik toms įmonėms, kurios pernai pateikė netikslias paraiškas – gamybiniai pajėgumai gali padidėti, tačiau ne daugiau kaip 50 proc.“

„Posėdžio metu pasiūlyta padidinti kietųjų įtvarinių sistemų gamybinius pajėgumus 20 proc., tuo pačiu sumažinant siūtinių įtvarinių sistemų 10 proc. <...>. Remiantis šiuo pasiūlymu pakoreguoti lentelės duomenys. Po ilgų diskusijų susitarta pagal posėdžio metu pateiktas įmonių atstovų pastabas parengti bendrą paraišką ir išsiųsti įmonėms galutiniam derinimui, o vėliau įmonėms pritarus – pateikti VLK.“ Posėdyje dalyvavo:UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortobatas“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“ atstovai.

Ortopedijos techninių priemonių gamintojų asociacijoje parengtas projektas VLK svarstytas 2009 m. rugpjūčio 31 d. ORPTA prezidentė visų ortopedijos įmonių vardu pateikė posėdyje nagrinėti numatomą 2010 m. gamybinių pajėgumų projektą. Projekte pateiktas palyginimas 2009 m. gamybinių pajėgumų ir numatomų 2010 m. gamybinių pajėgumų (bylos XII tomas, 49 lapas). Šiuo klausimu vienbalsiai susitarta dėl etatų skaičiavimo ir išdirbio normų taikymo vertinant vieno specialisto galimybes pagaminti kokybiškas ortopedijos technines priemones. Nuspręsta, kad „visoms paraiškoms nagrinėti taikoma specialisto išdirbio norma, kuri negali būti didesnė nei nustatyta visų gamintojų bendru sutarimu <...>“  (bylos XII tomas, 45 lapas).Posėdyje dalyvavo: UAB „Baltic Orthoservice“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, UAB „Ortopedijos centras“, AB „Ortopedijos technika“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopedijos projektai“, VLK atstovai.

Artėjant sutarčių 2010 metams pasirašymui, 2009 m. lapkričio 11 d. VLK posėdyje (bylos XII tomas, 56 lapas) dėl ortopedijos techninių priemonių kompensavimo aktualijų klausimų aptartas darbo resursų vertinimas. VLK atstovė pateikė visų įmonių gamybinių pajėgumų vertinimo pagal vidutines išdirbio normas ataskaitą. „Kadangi įmonių gamybiniai pajėgumai numatomi 2010 m. yra per dideli buvo pasiūlyta juos sumažinti 25 proc. Dėl tokio siūlymo nesutiko dauguma gamintojų.“ 2009 m. lapkričio 24 d., ORPTA posėdžio metu (bylos II tomas, 137 lapas) svarstytas klausimas dėl 2010 m. gamybinių pajėgumų. Prezidentė„pagal praėjusio posėdžio nutarimą parengė ir pateikė lentelę su skaičiavimo metodika ir prognozuojamais įmonių gamybiniais pajėgumais 2010 m.“

2010 m. rugpjūčio 13 d. VLK posėdyje (bylos XX tomas, 18 lapas), svarstant klausimą dėl paraiškų sudaryti sutartis su VLK 2011 metams VLK atstovė „pasiūlė vertinant 2010 metų OTP gamintojų paraiškas sudaryti sutartis su VLK naudoti 2009 metais nustatytas išdirbio normas, tačiau OTP gamintojų atstovai pasiūlė vertinti pagal realias gamybos išdirbio normas, o ne pagal 2009 metais nustatytas išdirbio normas. OTP gamintojai įsipareigojo parengti ir bendru nutarimu patvirtinti gamybines išdirbio normas bei pateikti jas VLK. <...> pasiūlė neleisti ortopedijos įmonėms savo 2010 m. paraiškose teikti daugiau darbuotojų etatų skaičiaus nei teikė 2009 metų paraiškose“. 2010 m. rugpjūčio 18 d. ORPTA posėdyje (bylos XVII tomas, 117 lapas) buvo svarstytos 2009 m. birželio 17 d. Asociacijos posėdyje patvirtintos vidutinės išdirbio normos 1 etatui. Posėdžio dalyviai vieningai nusprendė „Nekeisti vidutinių išdirbio normų, nustatytų 2009-06-17 Asociacijos posėdyje, ir vadovautis jomis teikiant paraiškas 2011 metams bei vertinant sutartinius įsipareigojimus.“

2.3. ORPTA ir jos narių veiksmai nustatant bazinės kainos „plaukiojančio balo“ taikymo tvarką

Ortopedijos techninių priemonių gamintojai pasiūlė ir aktyviai dalyvavo nustatant bazinės kainos „plaukiojančio balo“ taikymo ir jo vertės nustatymo tvarką. ORPTA prezidentė 2009 m. rugsėjo 3 d. vykusiame VLK posėdyje „pristatė ortopedijos gamintojų bendrą projektą – siūlymą dėl „plaukiojančio balo principo“ ir jo vertės nustatymo. Kiekvieno mėnesio ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų balo vertė nustatoma vieno mėnesio šioms priemonėms skiriamų lėšų sumą dalijant iš kompensuojamosios bendros sumos (balais), kuri turi būti sumokėta už šį mėnesį pagamintas ortopedijos technines priemones. <...>. „NUTARTA: Bendru VLK ir ortopedijos priemonių gamintojų susitarimu pritarta atsiskaitymui už Ortopedijos technines priemones „plaukiojančio balo principu“, vertę paskaičiuoti kiekvieną mėnesį pagal poklasius, neviršijant daugiau kaip vieno lito balo vertės.“ Posėdyje dalyvavo: UAB „Baltic Orthoservice“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, UAB „Ortopedijos centras“, AB „Ortopedijos technika“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopedijos projektai“, VLK atstovai.

 Kitų vykusių posėdžių tiek ORPTA (bylos II tomas, 37 lapas), tiek VLK (bylos XX tomas, 36 lapas) metu buvo priimti kiti sprendimai, susiję su „plaukiojančio balo“ taikymo tvarka. 2009 m. lapkričio 11 d. VLK posėdyje (bylos XII tomas, 56 lapas) „Nutarta pritarti atsiskaitymui už ortopedijos technines priemones „plaukiojančio balo“ pagal OTP poklasius principu, balo vertę paskaičiuojant kiekvienam mėnesiui, neviršijant vieno lito balo vertės. Posėdyje dalyvavo:UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos projektai“, VšĮ „Vilties žiedas“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Baltic Orthoservice“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, UAB „Ortobatas“, UAB „Idemus“, AB „Ortopedijos technika“, VLK atstovai.

3. Tyrimo išvados ir ūkio subjektų pateiktos nuomonės bei paaiškinimai

Tyrimo metu išanalizavus surinktą informaciją ir įvertinus nustatytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad OMPĮA ir ORPTA bei jų nariai padarė vientisą, tęstinį, sudėtinį pažeidimą. Visi įmonių veiksmai, tiek susiję su kainų, tiek su gamybos kiekių nustatymu ar rinkos pasidalijimu turėjo vieną bendrą ekonominį tikslą – apriboti konkurenciją kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkoje. Šiais savo veiksmais įmonės pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punkto nuostatas ir SESV 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų nuostatas. VLK, neįvykdžiusi pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus 2010 m. gruodžio 3 d. pranešime „Apie atliktą tyrimą dėl ūkio subjektų, užsiimančių ortopedinių techninių priemonių gamyba ir prekyba, ir jų asociacijų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – Pranešimas). ORPTA bei ortopedijos techninių priemonių gamintojai pateikė labai panašias nuomones dėl Pranešimo išvadų. Nors nei ORPTA, nei jos nariai neginčijo tyrimo metu nustatytų faktų, tačiau nesutiko su Pranešime išdėstytomis išvadomis, kad tokie jų veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punkto nuostatas ir SESV 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų nuostatas. VLK taip pat nesutiko, kad jos veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

Vienas iš pagrindinių įmonių nurodomų argumentų yra specialus teisinis reguliavimas, taikomas ortopedijos techninių priemonių kompensavimui. Jie nurodė, kad ortopedijos techninių priemonių rinka griežtai reguliuojama valstybės ir ūkio subjektai privalo tų reikalavimų laikytis, o jų elgesį lėmė galiojantys teisės aktai. Kadangi ortopedijos techninių priemonių kainos ir užsakomi kiekiai yra reguliuojami valstybės, nagrinėjamoje rinkoje dėl intensyvaus teisinio reguliavimo neveikia įprasti laisvos konkurencijos dėsniai, įmonės gali konkuruoti tik gaminių kokybe.

Taip pat įmonės nurodė, kad jų veiksmus lėmė ne tik griežtas teisinis reguliavimas, bet ir VLK veiksmai. Konkurencijos tarybos nagrinėti susitikimai vyko VLK iniciatyva, įmonės privalėjo vykdyti VLK nurodymus, o norėdami veikti rinkoje turėjo vykdyti VLK nustatytas sąlygas. Jų veiksmai buvo ne individualaus apsisprendimo rezultatas, bet buvo reikalaujami valstybės institucijų, ir jei nebūtų elgęsi pagal jų nurodytas taisykles, būtų turėjusios nutraukti veiklą ir pasitraukti iš rinkos.

Įmonės negali būti laikomos pažeidusiomis SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes kliūtys įeiti į rinką egzistuoja dėl sektoriaus specifikos ir nacionalinio reguliavimo. Be to, įmonių apyvartos Europos Sąjungos lygiu yra pakankamai nedidelės. Konkurencijos taryba nepagrįstai susiejo prekybą tarp valstybių narių su faktu, kad susitarimą sudarė visi nagrinėjamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, taip pat nevertino teisinio ir ekonominio ūkio subjektų veiksmų konteksto.

UAB „Idemus“ nurodė, kad ji negali būti laikoma sudariusi susitarimus, kuriuose nedalyvavo UAB „Idemus“ atstovai. Vien tas faktas, kad UAB „Idemus“ buvo asociacijų narė ir gaudavo informaciją apie Asociacijų priimtus sprendimus, be papildomų įrodymų, kad pritarė tokiems sprendimams, jų laikėsi ir juos įgyvendino, negali būti siejamas su išvada, kad UAB „Idemus“ dalyvavo sudarant draudžiamus susitarimus. Asociacijų susirinkimuose dalyvavo kaip pasyvus stebėtojas, o VLK susitikimuose dalyvauti buvo priversta, nes, neturėdama susitikimuose aptariamos informacijos, negalėjo pateikti VLK reikalaujamos informacijos bei jai priimtinų paraiškų dėl sutarčių sudarymo.

VšĮ „Vilties žiedas“ nurodo, kad ORPTA nare tapo tik 2010 m. rugsėjo 1 d. Iki tol dalyvavo tik keliuose ORPTA ir VLK posėdžiuose, kuriuose nebuvo priimta jokių sprendimų. VšĮ „Vilties žiedas“ visiškai savarankiškai, pagal savo objektyvius ir realius rodiklius, o pagal susitarimą, paruošė ir pateikė VLK paraišką.

UAB „Idemus“ nurodo, kad jei nagrinėjami ūkio subjektų susitarimai būtų pripažinti pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, jiems turi būti taikoma  Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir SESV 101 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atskiroji išimtis. Pirma, susitarimų teikiama nauda reikšmingesnė už antikonkurencinį poveikį, nes maksimalūs gamybos kiekiai buvo nustatyti siekiant subalansuoti PSDF biudžeto lėšas bei siekiant užtikrinti, kad būtų gaminamos ir pacientams tiekiamos tik kokybiškos priemonės, o jų prieinamumas nenukentėtų dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Antra, sistema leido išlaikyti kompensavimo lygį, nedidinant dalinai kompensuojamų priemonių sąrašo, užtikrino kokybę, pacientai turi galimybę pasirinkti gamintoją. Trečia, apribojimai būtini, kad būtų išlaikytas balansas tarp PSDF lėšų ir kompensuojamų priemonių bei užtikrinta kokybė. Ketvirta, susitarimai neapribojo konkurencijos didelėje produktų grupėje, nes konkurencija buvo apribota teisinio reglamentavimo.

VLK nurodė, kad neprašė ir neskatino įmonių teikti bendrą informaciją apie ortopedijos techninių priemonių kainas, nedalyvavo įmonėms derinant kainas. Taip pat teigė, jog gamybinius įmonių pajėgumus vertina pagal įmonių pateiktas paraiškas ir jie parodo įmonių galimybę pagaminti kokybiškas priemones, o VLK neribojo kiekių, nes sutartinių gamybinių pajėgumų įmonės nebuvo visiškai išnaudojusios, nebuvo nustačiusi įmonėms kvotų. Teigia, kad pacientas gali kreiptis į bet kurią įmonę, sudariusią sutartį su VLK, o ji kompensuoja tiek, kiek įmonė aptarnauja pacientų, neviršydama savo gamybinių pajėgumų. VLK taip pat nurodė, kad kompensavimui skirtos lėšos yra ribotos, todėl būtinas atitinkamas tokių išteklių panaudojimo reguliavimas. Tuo siekiama visuomenės sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos pusiausvyros.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose yra nurodyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas, susitarimą pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu ir susitarimą nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangą ar investicijas. SESV 101 straipsnio dalies a, b ir c punktai kaip nesuderinamus su bendrąja rinka draudžia visus įmonių susitarimus, įmonių asociacijų sprendimus ir suderintus veiksmus, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje, būtent: tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygas, riboti arba kontroliuoti gamybą, rinkos, technikos raidą arba investicijas, dalytis rinką arba tiekimo šaltinius. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalį, susitarimu yra laikomi bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Remdamasi 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 101 (ex 81) ir 102 (ex 82) straipsniuose, įgyvendinimo[10] (toliau – Reglamentas Nr. 1/2003) 5 straipsniu, nurodančiu, kad valstybių narių konkurencijos institucijos turi teisę atskirose bylose taikyti 101 ir 102 straipsnius, Konkurencijos taryba, vertindama tiriamų ūkio subjektų veiksmus, taiko ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

 Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka SESV 101 straipsnio nuostatas, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį reikia atitinkamai vadovautis SESV 101 straipsnio taikymo praktika.

Atsižvelgus į nurodytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio nuostatas, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar Asociacijų ir jos narių  veiksmai, kuriais Asociacijų ir VLK vykusiuose posėdžiuose  buvo priimti sprendimai dėl ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų, priemokų už dalinai kompensuojamas ortopedijos technines priemones taikymo, gamybos ir pardavimo kiekių nustatymo bei rinkos pasidalijimo, gali būti laikomi susitarimais tarp konkurentų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 prasme. Siekiant tai nustatyti, šiuo atveju pirmiausiai būtina tinkamai įvertinti atitinkamą rinką, nustatyti joje konkuruojančius ūkio subjektus.

1. Atitinkamų rinkų apibrėžimas ir atitinkamų rinkų dalyviai

Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“ ir Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

1.1 Atitinkama prekės rinka

Tyrimo metu buvo analizuojama ūkio subjektų veikla, susijusi su ortopedijos techninių priemonių, kompensuojamų apdraustiesiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto, gamyba ir prekyba Lietuvos Respublikoje. Nuo 2004 m. sausio 1 d. ortopedijos techninių priemonių kompensavimo funkciją vykdo VLK, organizuodama atitinkamų priemonių įsigijimą iš ortopedijos techninių priemonių gamintojų. Kasmet VLK sudaro sutartis „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ (toliau – Sutartis su VLK) su tais ortopedijos techninių priemonių gamintojais, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo[11] (toliau – Aprašas) 1 priede numatytas sąlygas. Nors nagrinėjami ūkio subjektai taip pat parduoda ortopedijos technines priemones ir kitais atvejais (t.y., kai nėra taikomas kompensavimo iš PSDF biudžeto mechanizmas), tačiau pirkėjo požiūriu tarp kompensuojamų ir nekompensuojamų ortopedijos techninių priemonių pakeičiamumo nėra vien dėl didelių kainų skirtumų, nes, netaikant kompensavimo iš PSDF biudžeto mechanizmo, visą ortopedijos techninės priemonės kainą turi padengti pats pacientas. Dėl įvardintų priežasčių, taip pat dėl teisinio reguliavimo skirtumų ūkio subjektams parduodant atitinkamas prekes (pavyzdžiui, kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių pardavimui būtina Sutartis su VLK, teisės aktais nustatytas atsiskaitymo už kompensuojamąsias priemones mechanizmas) kompensuojamos ir nekompensuojamos priemonės priskirtinos atskiroms prekių rinkoms. Ortopedijos techninės priemonės – tai specialiosios techninės priemonės judėjimo ir atramos aparato sutrikusioms funkcijoms grąžinti, sveikatos sutrikimams gydyti ir jų prevencijai[12]. Jos taip pat apibrėžiamos kaip medicinos priemonės, kurioms priskiriami įtvarai, tvirtinami prie išorinės kūno dalies ir ją sustiprinantys, pagerinantys jos funkcijas, palengvinantys ligos ar sužeidimo padarinius, padedantys atraminei judėjimo sistemai, bei papildomieji ir keičiamieji kūno dalių protezai[13]. Įvairios ortopedijos techninės priemonės gali turėti skirtingas savybes bei paskirtį. Pavyzdžiui, pagal gamybos pobūdį ortopedijos techninės priemonės skirstomos į galūnių protezines sistemas, kietąsias bei siūtines įtvarines sistemas, ortopedinę avalynę ir avalynės įdėklus. Nevienoda ir atskirų ortopedinių priemonių paskirtis: galūnių protezinės sistemos kompensuoja galūnės arba jos dalies nebuvimą; įtvarinės sistemos imobilizuoja įvairias kūno dalis fiksuotoje/ koreguotoje padėtyje (bylos XV tomas, 125 lapas); ortopedinė avalynė skirta deformuotai pėdai koreguoti, fiksuoti, nukrauti, ar kitaip pagerinti ar kompensuoti paciento judėjimo biomechanikos sutrikimus[14], o ortopediniai įdėklai skirti įvairių pėdos deformacijų koregavimui, palengvina krūvį skausmingoms pėdos sritims. Šios priemonės dar gali būti skirstomos į tipus ir tipų grupes, atsižvelgiant į konkretaus paciento diagnozę bei poreikius (blauzdos, dilbio protezai, kelio ar kaklo įtvarai, ortopedinė avalynė ar pan.). Taigi, į atskiras grupes ar tipus išskiriamos ortopedijos techninės priemonės yra skirtos panašaus pobūdžio, tačiau skirtingiems pacientų poreikiams tenkinti, todėl, atsižvelgiant į šių priemonių savybes bei paskirtį, jos galėtų būti išskiriamos į atskiras prekės rinkas. 

Taip pat pažymėtina, kad, remiantis Aprašo 3.2 punkto nuostatomis,  iš PSDF fondo apdraustiesiems yra kompensuojamos tik pagal užsakymą pagamintos priemonės, kurios pacientams yra specialiai pritaikomos pagal priemonę skiriančio gydytojo nurodytas charakteristikas ir priemonės funkcijos techninį aprašymą. Taigi, VLK įmonėms kompensuoja tik individualiai pacientams pagamintas ortopedijos technines priemones. Todėl ortopedijos techninių priemonių gamyba ir prekyba yra neatsiejamai susijusi su tam tikru paslaugų teikimu, pritaikant ir gaminant konkrečią priemonę. Tačiau ši prekės gamybos ir pardavimo specifika neturi lemiamos reikšmės apibrėžiant prekės rinką nagrinėjamu atveju, nes remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, prekė yra kiekvienas pirkimo ir pardavimo objektas, įskaitant visų rūšių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius. Be to, tai nekeistų vertinimo, ar nagrinėjami ūkio subjektai yra konkurentai atitinkamoje rinkoje, nes visi ortopedijos techninių priemonių gamintojai, gamindami pacientams individualias priemones, turi teikti analogiškas paslaugas.

Vis dėlto, atsižvelgus į nagrinėjamo pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, susijusią su nagrinėjamų ūkio subjektų veiksmais, nėra tikslinga atskiras ortopedijos technines priemones išskirti į skirtingas prekės rinkas. Kaip patvirtina Bendrojo Teismo praktika, būtinybė tiksliai apibrėžti atitinkamą rinką priklauso nuo pažeidimo pobūdžio[15]. Pavyzdžiui, nagrinėjant horizontalaus pobūdžio kainų fiksavimą, pakanka nustatyti, kad ūkio subjektai yra konkurentai, nes toks susitarimas savaime laikomas pažeidimu. Tokiu atveju nėra būtinybės galutinai ir tiksliai apibrėžti rinką[16]. Taip pat nėra būtinybės nustatyti tikslų rinkos apibrėžimą ir kitais atvejais, kai išvados dėl konkurencijos teisės normų pažeidimo būtų vienodos, nepriklausomai nuo galimų skirtingų rinkos apibrėžimų[17]. Net ir tuo atveju, jei atitinkama rinka (atitinkamos rinkos) būtų nagrinėjama kaip apimanti tik tam tikras ortopedijos technines priemones pagal gamybos pobūdį (galūnių protezinės sistemos, įtvarinės sistemos ar ortopedinė avalynė), išvadų dėl OMPĮA, ORPTA ir jų narių sprendimų bei veiksmų, įskaitant veiksmus, susijusius su ortopedinių techninių priemonių bazinės kainos bei pacientams taikytinos priemokos, taip pat išdirbio normų bei gamybinių pajėgumų nustatymu ir rinkos pasidalijimu, atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams tai nepakeistų. Tokia išvada darytina visų pirma atsižvelgus į tai, kad nagrinėjami ūkio subjektų veiksmai yra susiję su įvairių ortopedijos techninių priemonių, nepriklausomai nuo jų grupės ar tipo, pardavimo kainų bei gamybos kiekio elementais. Kaip patvirtina įmonių pateikta informacija, dauguma iš jų gamina ir parduoda visų grupių ortopedijos technines priemones[18] ir visi nagrinėjami ūkio subjektai tirtuoju laikotarpiu buvo sudarę Sutartis su VLK. Be to, patys ortopedijos techninių priemonių gamintojai patvirtino, kad yra konkurentai visoje ortopedijos techninių priemonių rinkoje (pavyzdžiui, bylos XIII tomas, 70 lapas, XIV tomas, 65 lapas, XVII tomas, 4 lapas). Esant tokioms aplinkybėms tikslus prekės rinkos apibrėžimas nėra būtinas, kadangi, kaip jau buvo minėta, tai nepakeistų nagrinėjamų ūkio subjektų veiksmų vertinimo.

Įvertinus faktines aplinkybes bei ortopedijos techninių priemonių kompensavimui taikomą teisinį reguliavimą ir atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, prekės rinka apibrėžiama kaip kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių gamyba bei prekyba.

1.2.  Atitinkama geografinė rinka

Ortopedijos techninių priemonių gamintojai teikia kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių paslaugas pacientams, turintiems teisę į valstybės paramą ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti. Remiantis Aprašo 6 punkto nuostatomis, tokią teisę turi tik privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys, tai yra asmenys, kurie moka sveikatos draudimo įmokas arba už kuriuos yra mokamos sveikatos draudimo įmokos į PSDF biudžetą. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sąrašą nustato Sveikatos draudimo įstatymo[19] 6 straipsnis. Taigi, nagrinėjamų ūkio subjektų suteikiamos paslaugos yra kompensuojamos tik iš į PSDF biudžetą surenkamų lėšų ir tik asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje.

Nuo 2006 m. balandžio 4 d. ortopedijos techninių priemonių kompensavimui yra nustatytas principas „pinigai paskui pacientą“. Tai reiškia, kad lėšos skiriamos tai paciento pasirinktai įmonei, kurioje jam yra pagaminamas gaminys. Pacientas konkrečią įmonę gali pasirinkti iš tų, kurios turi sudariusios Sutartį su VLK. Principas „pinigai pagal pacientą“ siekia užtikrinti, kad asmenys, turintys teisę į ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, galėtų įsigyti ortopedijos technines priemones iš bet kurios įmonės, nepriklausomai nuo to, kurioje vietovėje jis gyvena bei kurioje vietovėje savo veiklą vykdo ortopedijos technines priemones gaminanti įmonė. Taigi, įmonės, atitinkančios nustatytus reikalavimus, gali teikti savo paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje bet kuriam pacientui, kuriam garantuojama teisė į kompensaciją už ortopedijos technines priemones, pacientai taip pat gali gauti paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ORPTA ir OMPĮA vienija visus Lietuvoje veikiančius ortopedijos techninių priemonių gamintojus, teikiančius kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių paslaugas. Šių asociacijų priimti sprendimai galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o jų nariai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkoje taip pat visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vertinant kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių pakeičiamumą kitose teritorijose veikiančių ūkio subjektų gaminiais, reikėtų pastebėti, kad tokia galimybė būtų ribota dėl paties kompensavimo mechanizmo taikymo, t.y. pacientui yra kompensuojamos tik tos priemonės, kurias jis įsigyja iš Sutartis su VLK sudariusiomis bendrovėmis. Be to, pacientui, norinčiam gauti jam reikiamą priemonę, reikalingos ir tam tikros su tuo susijusios paslaugos. Todėl kitose teritorijose veikiantys ūkio subjektai greičiausiai galėtų sudaryti tik ribotą konkurencinį spaudimą, tačiau šiuo atveju nėra būtinybės detaliai nagrinėti šio aspekto, kadangi akivaizdu, kad nagrinėjami ūkio subjektai yra vertintini kaip tarpusavio konkurentai, nepriklausomai nuo to, ar konkurentais galėtų būti ir daugiau ūkio subjektų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad ortopedijos techninių priemonių gamintojai gali teikti savo paslaugas iš esmės panašiomis sąlygomis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje apdraustiems pacientams. Taigi, tyrimo metu analizuota kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir prekybos geografinė rinka yra apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos teritorija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atitinkama rinka apibrėžiama kaip kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir prekybos rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.

1 .3. Atitinkamų rinkų dalyviai

Kaip buvo nurodyta šio nutarimo motyvuojamosios dalies 1.1. ir 1.2. punktuose, nagrinėjamu atveju išskirtina kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir prekybos rinka Lietuvos Respublikoje. Šios rinkos dalyviai yra visi ūkio subjektai, gaminantys ortopedijos technines priemones ir teikiantys su priemonės pritaikymu ir gamyba susijusias paslaugas pagal Sutartis su VLK.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Actualis“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Idemus“, UAB „Ortobatas“, UAB „Orthoservice Vilnius“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ RVUVLF Utenos reabilitacijos centras, VšĮ „Vilties žiedas“ konkuruoja (arba konkuravo) atitinkamoje kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir prekybos Lietuvos Respublikoje rinkoje. Tirtuoju laikotarpiu šios įmonės buvo sudariusios Sutartis su VLK, o dauguma šių įmonių gamino ir pardavė visų grupių ortopedijos technines priemones, tai yra veikė visoje kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkoje.

2. Kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkai taikomas reguliavimas

Atsižvelgiant į tai, kad kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkoje taikomas tam tikras specialus teisinis reguliavimas, ir į tai, kad daugelis ūkio subjektų tiek pateikdami rašytines nuomones, tiek bylų nagrinėjimo posėdžio metu pabrėžė ortopedijos techninių priemonių kompensavimui taikomo teisinio reguliavimo įtaką ūkio subjektų veiksmams, tikslinga prieš detaliai analizuojant ūkio subjektų susitarimus, nustatyti, ar jų veiksmams, įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą ir VLK veiksmus (ūkio subjektai taip pat teigė, kad jų veiksmus be teisės aktų reikalavimų lėmė VLK reikalavimai, kurių, norėdami veikti rinkoje, jie privalo laikytis) gali būti taikomas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas. 

Komisijos komunikato „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimams gairės“[20] 22 punkte įtvirtinta, kad tam tikrais atvejais valdžios institucijos, siekdamos viešosios politikos tikslo per savireguliaciją, skatina įmones sudaryti horizontaliuosius bendradarbiavimo susitarimus, tačiau įmonėms ir toliau taikomas SESV 101 straipsnis, jeigu nacionalinė teisė tik skatina ar joms padeda, kad jų elgesys būtų savarankiškai antikonkurencinis. Tai, kad valdžios institucijos skatina horizontaliuosius bendradarbiavimo susitarimus, nereiškia, kad tai leistina pagal SESV 101 straipsnį. Tik tuo atveju, jeigu bendrovių antikonkurencinis elgesys reikalaujamas nacionaliniuose teisės aktuose ar jei jais sukuriama teisinė sistema, kuri užkerta kelią bet kokiai įmonių konkurencinei veiklai SESV 101 straipsnis netaikomas. Tokiu atveju konkurencijos apribojimas nepriskiriamas bendrovių savarankiškam elgesiui ir jos yra apsaugotos nuo bet kokių to straipsnio pažeidimo pasekmių. Taigi, iš šių nuostatų išplaukia, kad norint nustatyti, ar bendrovės gali būti laikomos atsakingomis už konkurencijos teisę pažeidžiančius susitarimus, reikia nustatyti, ar, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, įmonės turėjo galimybę priimti savarankiškus sprendimus dėl savo elgesio rinkoje.

Konkurencijos įstatymo 5straipsnio 1 dalis ir SESV 101 straipsnio 1 dalis nustatytiems konkurenciją ribojantiems ūkio subjektų veiksmams netaikomos tik tokiu atveju, jei šiuos įmonių veiksmus lėmė galiojantys nacionalinės teisės aktai arba dėl to, kad įmonių veiklai taikomi teisės aktai pašalina bet kokią įmonių konkurencinės veiklos galimybę[21]. Vien to fakto, kad įmonių veiklą reguliuoja nacionaliniai teisės aktai, nepakanka tam, kad šiai veiklai nebūtų taikomos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio nuostatos. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas[22]. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar teisės aktų reikalavimai nustatė ūkio subjektams pareigą sudaryti susitarimus, kurie buvo nustatyti tyrimo metu, arba įmonių veiklai taikomu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė sistema, kuri nepaliko įmonėms galimybių konkuruoti ir priimti savarankiškus sprendimus dėl savo elgesio rinkoje.

Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo tvarką nustato Aprašas ir Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 10 d. Nr. V-466 įsakymas „Dėl ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir jų bazinių kainų sąrašų patvirtinimo“^[23]. Kai kurie su atitinkama rinka susiję aspektai, pavyzdžiui, kas laikoma apdraustaisiais, kaip sudaromas ortopedijos techninių priemonių kompensavimui skirtas biudžetas ir kita, reguliuojami kitais teisės aktais. Be to, įmonės gali veikti atitinkamoje rinkoje tik sudariusios Sutartį su VLK, kuri taip pat įtvirtina šalių teises ir pareigas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nei ortopedijos techninių priemonių kompensavimą reglamentuojantys teisės aktai, nei kiti teisės aktai nenumatė reikalavimo įmonėms sudaryti susitarimus, kurie buvo nustatyti tyrimo metu. Pirma, teisės aktai nenumatė reikalavimų įmonėms susitarti ir bendrai teikti VLK savikainos duomenis. VLK pasirinkus ortopedijos techninių priemonių kainas nustatyti darbo grupėje, į ją įtraukiant ir gamintojų atstovus, nereiškia, kad įmonės asociacijoje turi susitarti ir darbo grupei pateikti suderintus duomenis apie priemonių savikainą. Be to, VLK paaiškino, kad neprašė įmonių teikti apibendrintų skaičiavimų, nedarė tam įtakos ir neskatino (bylos XXIV tomas, 81 lapas).

 Teisės aktai taip pat nenumatė pareigos įmonėms taikyti maksimalią priemoką, kuri sudaro tą bazinės kainos dalį, kurios VLK nekompensuoja. Aprašo 3.10 punktas numato, kad „priemoka dėl dalinės kompensacijos – tai priemoka, mokama ortopedijos įmonei, jei teisės aktais nustatyta dalinė ortopedijos techninės priemonės kompensacija“. Tačiau ši nuostata negali būti aiškinama, kaip numatanti pareigą imti maksimalią priemoką, kuri priklausomai nuo kompensuojamo dydžio gali būti nuo 5 proc. iki 50 proc. Įmonės gali apsispręsti, kokio teisės aktais leidžiamo dydžio priemoką jos taikys arba netaikys jokios priemokos. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad iki 2008 m. sausio 21 d. Asociacijų posėdyje priimant sprendimą vieningai taikyti maksimalias priemokas, kai kurios įmonės netaikė priemokų (bylos I tomas, 51 lapas) ir taip konkuravo.

Dėl išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų įmonės nurodo, kad jos turi pareigą VLK teikti informaciją apie savo gamybinius pajėgumus. Aprašo 1 priedo 8 punktas įtvirtina, kad, norėdama sudaryti Sutartį su VLK, ortopedijos įmonė privalo pateikti VLK ateinančių kalendorinių metų kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių gamybos planus. Iš šios nuostatos išplaukia, kad įmonės, teikdamos paraiškas, kurias jos turi teikti kiekviena individualiai, turi pateikti ir gamybos planus, tai yra savo gamybinius pajėgumus teikti individualiai pagal turimus darbuotojus, įrenginius ir kitus įtvirtintus kriterijus. Teisės aktų nuostatos neįpareigoja įmonių susitarti dėl taikytinų išdirbio normų, gamybinių pajėgumų ar teikti bendrą paraišką Sutartims su VLK sudaryti. Duomenų apie galimybę pagaminti kokybiškas ortopedijos technines priemones teikimas yra pagrįstas VLK siekiant užtikrinti pacientų aprūpinimą, tačiau įmonėms draudžiama tartis dėl išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų, kurie paskui įtvirtinami Sutartyse su VLK.

Jokie teisės aktai nenumatė įmonėms pareigos susitarti, kaip pasidalyti ortopedijos techninių priemonių kompensavimui skirtas lėšas. Vadovaujantis Aprašo 20 punkto nuostatomis, VLK, pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, ortopedijos techninių priemonių įsigijimui skirtas išlaidas paskirsto pagal poklasius, o apdraustieji priemones gali įsigyti bet kurioje įmonėje, pasirašiusioje Sutartį su VLK. Vertinant šią nuostatą sistemiškai su Sutarties su VLK nuostatomis, konstatuotina, kad įmonei nėra skiriama jokia lėšų suma, todėl pacientai gali kreiptis į bet kurią įmonę, turinčią Sutartį su VLK.  Taigi, kiekviename poklasyje įmonės gali konkuruoti nustatytų lėšų ribose, o pacientai gali kreiptis į bet kurią įmonę. Teisės aktai nenumato jokių reikalavimų susitarti ir pasidalinti, kiek PSDF biudžeto lėšų skiriama kiekvienai įmonei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teisės aktai nenumato reikalavimų įmonėms sudaryti susitarimų, kokie buvo nustatyti tyrimo metu, todėl netenkinama pirmoji alternatyvi sąlyga, kai ūkio subjektai negali būti laikomi atsakingais už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 1 dalies draudimą pažeidžiančius veiksmus.

Antroji alternatyvi sąlyga, kada ūkio subjektams negali būti taikomas Konkurencijos įstatymo  5 ir SESV 101 straipsnis, reiškia, kad galiojančiais teisės aktais turi būti sukuriama teisinė sistema, kuri konkurenciją rinkoje apriboja tiek, kad įmonės neturi galimybių konkuruoti, tai yra joks jų savarankiškas elgesys negali sutrikdyti ar apriboti konkurencijos rinkoje. Pažymėtina, kad nagrinėjami ūkio subjektai nurodo, jog jų veiksmus lėmė ne tik teisinis reguliavimas, bet ir VLK, kurios nurodymų jie privalo laikytis. Dėl šių aplinkybių, jų teigimu, buvo sukurta tokia teisinė sistema, kuri nepaliko įmonėms galimybių konkuruoti jokiomis priemonėmis, išskyrus kokybę.

Tyrimo metu gauti duomenys patvirtina, kad VLK prašė įmonių pateikti duomenis ir tam tikrais atvejais skatino įmones tartis, taip  sudarydama prielaidas kai kuriems įmonių susitarimams, pavyzdžiui, dėl kainų (bylos XI tomas, 5 lapas), dėl išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų mažinimo (bylos XI tomas, 155 lapas). Be to, VLK posėdžiuose buvo diskutuojama ir priimami sprendimai dėl išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų (bylos XI tomas, 163 lapas, XII tomas, 47 lapas). Tačiau VLK atstovų prašymas pateikti duomenis ar žinojimas apie įmonių susitarimus bei pritarimas įmonių pateiktiems projektams, kuriuos jos suderino Asociacijų posėdžiuose, nepaneigia galimybės, kad įmonės galėjo individualiai apsispręsti dėl savo elgesio rinkoje[24]. Teisingumo Teismo praktika patvirtina, kad valstybės institucijų žinojimas, skatinamas ar toleravimas įmonių veiksmų, nepašalina galimybės ūkio subjektų veiklai taikyti konkurencijos taisyklių[25]. Net jeigu įmonės sudarė susitarimą esant dideliam spaudimui ar prieš savo ekonominius interesus, Konkurencijos įstatymo  5 straipsnis ir SESV 101 straipsnis įmonių veiksmams yra taikomas[26]. Tik tuo atveju, jei tam tikro ūkio subjektų elgesio vienašališkai reikalauja valstybės institucija tokiu spaudimu, kuris nepalieka įmonėms galimybės elgtis jokiu kitu būdu, grasindama joms valstybės priemonėmis, kurios sukeltų įmonėms neigiamas pasekmes, galima būtų konstatuoti, kad nagrinėjami ūkio subjektai neturėjo autonomijos savarankiškai apsispręsti dėl savo elgesio rinkoje[27]. Todėl nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar sistemiškai vertinant rinkoje taikomą teisinį reguliavimą ir VLK veiksmus, ortopedijos techninių priemonių gamintojai neturėjo jokios laisvės savarankiškai apsispręsti dėl savo elgesio rinkoje.

Minėta, kad jokie ortopedijos techninių priemonių kompensavimą reglamentuojantys teisės aktai nereikalavo įmonių susitarti dėl ortopedijos techninių priemonių savikainos duomenų, taikyti maksimalias priemokas, gamybos kiekių nustatymo ir rinkos pasidalijimo. Teisės aktų analizė ir tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad rinkos reguliavimas, vertinant teisės aktus ir VLK veiksmus kartu, nepašalino įmonių galimybės priimti savarankiškus sprendimus dėl jų elgesio rinkoje, taigi, nepašalino jų galimybės konkuruoti.

Pirma, ortopedijos techninių priemonių kainos yra reglamentuojamos ministro įsakymu, tačiau nagrinėjami ūkio subjektai gali daryti įtaką įtvirtinamoms bazinėms kainoms, teikdami pasiūlymus. Tai, kad įmonės susitarė Asociacijose ar VLK organizuotuose posėdžiuose nustatyti suderintus ortopedijos techninių priemonių savikainos duomenis, lėmė jų pačių siekis apriboti tarpusavio konkurenciją, kuri būtų buvusi įmonėms duomenis teikiant individualiai. Antra, nors teisės aktai numato, kad esant dalinei ortopedijos techninių priemonių kompensacijai, įmonei yra mokama priemoka, tačiau jie nenumato, kokio konkrečiai dydžio priemoka turi būti taikoma pacientui. Aprašo 35 punkto nuostatas, kurios įtvirtina, kad ortopedijos įmonės privalo užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą visomis kompensuojamosiomis ortopedijos techninėmis priemonėmis be priemokos už technologinius ypatumus, vertinant sistemiškai su Aprašo 3.10 punktu, galima pagrįstai teigti, kad ortopedijos techninės priemonės kaina, įskaitant VLK kompensuojamą dalį ir paciento mokamą priemoką, negali viršyti ministro įsakymu patvirtintos bazinės kainos. Tačiau įmonėms paliekama galimybė konkuruoti taikant mažesnes priemokas arba išvis jų netaikant. Trečia, nei teisės aktai, nei VLK neįpareigojo įmonių susitarti dėl gamybos kiekių ir rinkos pasidalijimo. Minėta, kad vadovaujantis Aprašo nuostatomis, VLK, pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, ortopedijos techninių priemonių įsigijimui skirtas išlaidas paskirsto pagal poklasius, o apdraustieji priemones gali įsigyti bet kurioje įmonėje, pasirašiusioje Sutartį su VLK. Remiantis Aprašo 23 punktu, Sutartyse su VLK lėšų suma priemonėms kompensuoti nenurodoma, tačiau negali būti viršijama bendra metinė suma, numatyta atskiriems ortopedijos techninių priemonių poklasiams. Įmonių susitarimai dėl gamybos kiekių lėmė, kad jos gamino ne poklasiui skirtų lėšų ribose, o kiekvienai iš jų nustatytų ir sutartų gamybinių pajėgumų ribose, taip pasidalydamos joms tenkančias ortopedijos techninių priemonių kompensavimui skirtas PSDF biudžeto lėšas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad įmonės turėjo galimybę konkuruoti dėl ortopedijos techninių priemonių parduodamų kiekių, o jų veiksmai tą konkurenciją apribojo.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad jei VLK, net ir būtų imperatyviai reikalavusi įmonių susitarti (nors tokių reikalavimų įmonėms iš VLK ir nebuvo nustatyta tyrimo metu), negalėjo, joms nesutikus susitarti, taikyti jokių neigiamų poveikio priemonių. Sankcijos, kurias VLK gali taikyti įmonėms, įtvirtintos Sutarties su VLK 6.3 punkte: bauda, jei dėl įmonės darbuotojo veiksmų pateikiami žinomai neteisingi užsakymo duomenys; anuliavimas, jei užsakymo duomenys neatitinka numatytų teisės aktų reikalavimų. VLK taip pat kontroliuoja, kaip įmonės laikosi teisės aktų ir Sutarties su VLK nuostatų. Tačiau VLK negali taikyti jokių sankcijų už nesutikimą susitarti dėl kainų, gamybos kiekių ir rinkos pasidalijimo (jei tokius reikalavimus VLK vis dėlto taikytų). Tai yra, VLK negali taikyti jokio spaudimo, kuris neleistų ūkio subjektams savarankiškai apsispręsti, kokius savikainos duomenis teikti, kokias priemokas taikyti bei kokias išdirbio normas ir gamybinius pajėgumus nurodyti paraiškose. Faktinės aplinkybės rodo, kad VLK ir nesiėmė jokių neigiamo poveikio priemonių (pavyzdžiui, UAB „Baltic Orthoservice“ nesutikus dalyvauti įmonių susitarimuose). Pažymėtina, kad pati VLK patvirtino, kad įmonėms nėra privaloma teikti nuomones VLK paprašius, VLK nereikalavo įmonių priimti bendrų sprendimų[28]. Ji nurodė, kad nereikalavo įmonių teikti suderintų pasiūlymų ir neskatino jų tartis, bei nepritarė įmonių teiginiams, kad jų veiksmus rinkoje lėmė VLK[29]. Be to, ir patys ūkio subjektai nepateikė jokių įrodymų, kad VLK būtų grasinusi sankcijomis už tai, kad įmonės nepateiks atitinkamos informacijos, kuri yra ūkio subjektų susitarimų išdava. Todėl galima teigti, kad nebuvo sukurta ne tik teisinė, bet ir faktinė sistema, kuri būtų pašalinusi įmonių galimybes konkuruoti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad galiojantis teisinis reguliavimas nereikalavo įmonių susitarti. Taip pat konstatuotina, kad nebuvo sukurta nei teisinė, nei faktinė sistema, kuri nebūtų palikusi ūkio subjektams galimybės konkuruoti ir priimti savarankiškus sprendimus dėl atitinkamo elgesio rinkoje. Nepaisant ministro įsakymais tvirtinamų bazinių kainų, įmonės gali konkuruoti taikydamos mažesnes nei įsakymu numatytos priemokas arba išvis jų netaikydamos. Taip pat nepaisant ribotų PSDF biudžeto lėšų ir lėšų skirstymo pagal poklasius, įmonės gali konkuruoti atitinkamam poklasiui skirtų lėšų ribose, nes pacientai turi teisę priemonę įsigyti bet kurioje įmonėje, turinčioje Sutartį su VLK. Nei teisiniu reguliavimu, nei faktiniais VLK veiksmais nebuvo reikalaujama sudaryti susitarimus, kokie buvo nustatyti tyrimo metu ir kurie reikšmingai apribojo konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Taigi, nustatytas konkurencijos ribojimas yra įmonių veiksmų, o ne teisinio reguliavimo rezultatas.

3. OMPĮA, ORPTA ir jų narių veiksmai, ribojantys konkurenciją atitinkamoje rinkoje

Minėta, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose draudžiami visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas, susitarimą pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu ir susitarimą nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangą ar investicijas. SESV 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai numato, kad kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, būtent tie, kuriais: tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos, ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos, dalijamasi rinkomis arba tiekimo šaltiniais. Remiantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, minėti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją (konkurencijos ribojimas pagal tikslą). Tokie susitarimai taip pat visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją SESV 101 straipsnio prasme. Tai patvirtina tiek ESTT praktika[30], tiek Europos Komisijos komunikatas „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės“, kurio 24 punkte nurodyta, kad konkurencijos apribojimai pagal tikslą yra tokie ribojimai, kurie dėl jų pobūdžio gali riboti konkurenciją. Šie apribojimai tiesiogiai veikia konkurencinio proceso rezultatą, todėl laikomi ypač žalingais.

Europos Komisijos pranešimo „Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairės"[31] 21 punktu, konkurencijos ribojimai pagal tikslą turi tokį didelį potencialą daryti neigiamą poveikį konkurencijai, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ir be įrodymų, kad buvo padarytas poveikis rinkai. Ši prielaida remiasi tuo, kad ribojimas yra žymus, ir patirtimi, kuri rodo, kad konkurencijos ribojimai pagal tikslą gali sukelti neigiamus padarinius rinkoje ir sutrukdyti pasiekti tikslų, kurių siekiama įgyvendinant Europos Sąjungos konkurencijos taisykles. Prie tokių ribojimų priskiriami ir susitarimai dėl tiesioginio ar netiesioginio prekių kainų nustatymo, gamybos kiekių nustatymo ir rinkos pasidalinimo. Tokie susitarimai sutrikdo normalų išteklių pasiskirstymą, kadangi prekės ar paslaugos, reikalingos vartotojams nėra pagaminamos, dėl to sumažinama vartotojo gerovė, nes pagaminama mažiau prekių didesnėmis kainomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad susitarimai, kuriais siekiama nustatyti kainas, gamybos kiekius bei pasidalyti rinką savaime laikytini pažeidžiančiais konkurencijos taisyklių reikalavimus.

Remiantis šia konkurencijos taisyklių, susijusių su draudžiamais susitarimais, taikymo praktika, galima daryti išvadą, kad, nustačius, jog susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, nėra būtina įrodyti tokio susitarimo ar veiksmų realaus poveikio konkurencijai. Tokios pozicijos laikosi ir ESTT, konstatavęs, kad Sutarties 101 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais nėra būtina kreipti dėmesį į realų susitarimo poveikį, jei tik nustatoma, kad jo tikslas yra konkurencijos trikdymas, ribojimas ar iškraipymas[32]. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2006 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹-686/2006 taip pat yra konstatavęs, kad tokie susitarimai kaip horizontalūs susitarimai dėl kainos, laikomi ribojančiais konkurenciją ab initio.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas iš esmės reiškia, kad ūkio subjektai sprendimus dėl savo ūkinės veiklos turi priimti savarankiškai. ESTT praktikoje įtvirtinta, jog konkurencija suponuoja tai, „kad kiekvienas ūkio subjektas privalo nepriklausomai apsispręsti dėl savo elgesio. Nors šis nepriklausomybės reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje“[33]. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad nagrinėjami ūkio subjektai sprendimus dėl savikainos, teiktinos VLK, duomenų, priemokų taikymo bei išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų skaičiavimo priėmė ne savarankiškai, o tardamiesi ir derindami savo veiksmus Asociacijų  posėdžiuose ir teikdami suderintus pasiūlymus VLK.

3.1 Susitarimas nustatyti ortopedijos techninių priemonių kainas

2006 m. rugsėjo 21 d. vykusiame Asociacijų posėdyje buvo suderinta vieninga bazinių kainų skaičiavimo metodika, kurios pagrindu buvo nuspręsta teikti savikainos skaičiavimus. Pažymėtina, kad susitarimas bendru sprendimu nustatyti vidutinę kainų sąnaudų struktūrą, taikomą visų ūkio subjektų savikainai nustatyti, turi tiesioginę įtaką ūkio subjektų kainodaros procesui, kadangi taip yra suderinama, kokie elementai turėtų sudaryti visų ūkio subjektų kainą, kurią jiems sumokės valstybė ir dalinai pacientai.  Nesant suderintos kainų struktūros, įmonės galėtų konkuruoti siūlydamos savo kainą, suformuotą pagal išimtinai individualius, o ne kolektyvinius kriterijus, tačiau nustačius bendrą kainų struktūrą konkurencija tarp susitarime dalyvaujančių įmonių yra apribojama[34].

Susitarimas nustatyti ortopedijos techninių priemonių kainas neapsiribojo bendros kainų struktūros suderinimu. Kaip rodo aprašomosios dalies 2.1. punkte pateiktos aplinkybės, ortopedijos techninių priemonių gamintojai tarėsi dėl ortopedinės avalynės kainų. 2007 m. sausio 29 d. ir 2007 m. vasario 5 d. posėdžiuose Asociacijos priėmė bendrą sprendimą dėl ortopedinės avalynės kainų ir pateikė jį VLK (bylos II tomas, 49-88 lapai). Šis įmonių susitarimas teikti suderintus duomenis pagal vienodą kainos skaičiavimo metodiką vertintinas kaip turintis tikslą riboti konkurenciją, nustatant ortopedinės avalynės kainas bei išvengiant konkurencijos, kuri būtų įmonėms duomenis teikiant individualiai.

Be to, Asociacijų posėdžiuose įmonės tarėsi dėl ortopedinės avalynės gamybos ir pritaikymo proceso įkainių, ortopedijos techninių priemonių pelno procento. 2007 m. kovo 5 d. ir 2007 m. balandžio 5 d. Asociacijų posėdžiuose buvo derinami įvairūs ortopedijos techninių priemonių kaininiai elementai ir šių susitarimų pagrindu VLK teikiami pasiūlymai dėl ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų. Šie savikainos elementai yra ortopedijos techninės priemonės darbo sąnaudų elementai, kurie turi tiesioginės įtakos skaičiuojant ortopedijos techninių priemonių kainą. Kaip pažymėjo Bendrasis Teismas, susitarimų ar suderintų veiksmų draudimas apima ir susitarimus nustatyti galutinės kainos dalį. Tai, kad pelno procentas bei proceso įkainiai sudaro nedidelę galutinės kainos dalį, nepaneigia to fakto, kad toks minėtas susitarimas turėjo įtakos galutinei kainai[35]. Pažymėtina, kad įmonių susitarimo pagrindu nustatytos bazinės kainos yra ne objektyvios, susiformavusios kaip sąžiningos konkurencijos rinkoje rezultatas, bet tokios, kurios atitinka visų ūkio subjektų interesus ir kurios leidžia išvengti tarpusavio konkurencijos.

Įmonės siekė susitarti ir teikdamos VLK pasiūlymus dėl kito, glaudžiai su bazinėmis kainomis susijusio, aspekto – dalinai kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių kompensavimo dydžių[36].  Nagrinėjamu atveju svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kad dėl kompensavimo dydžio ūkio subjektai taip pat derino veiksmus, tokiu būdu siekdami užsitikrinti, kad didesnę priemonės kainos dalį mokėtų VLK, tai yra kompensavimo dydžiams įtaką darė ne objektyvūs veiksniai, tačiau pačių ūkio subjektų suderinta nuomonė kompensuojamųjų dydžių klausimu (bylos I tomas, 59 lapas). Atsižvelgiant į tai, kad bazinė ortopedijos techninės priemonės kaina^[37] – ortopedijos techninės priemonės kaina (balais), kuria ši priemonė kompensuojama apdraustajam, tai yra ji parodo, kokią sumą VLK moka ortopedijos įmonei už apdraustiesiems pritaikytą ir pagamintą ortopedijos techniką, konstatuotina, kad minėtais susitarimais įmonės siekė nustatyti kainą, kurią už apdraustiesiems pagamintas ortopedijos technines priemones turi mokėti VLK.  Nagrinėjamu atveju vertinant ūkio subjektų atsakomybės už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimus klausimą, lemiamos įtakos neturi tai, kad bazinės kainos yra tvirtinamos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nes ūkio subjektai turėjo veiksmų laisvę, teikdami pasiūlymus dėl kainos ir kompensavimo dydžių atitinkamai valstybės institucijai[38], tai yra galėjo konkuruoti savo pasiūlymais, tačiau priėmė suderintus sprendimus ir taip apribojo konkurenciją.

2008 m. sausio 21 d. abiejų Asociacijų ir 2009 m. liepos 15 d. ORPTA posėdžiuose įmonės susitarė vieningai taikyti maksimalias priemokas, kai ortopedijos techninė priemonė yra kompensuojama iš dalies. Taip įmonės susitarė nustatyti minimalią ortopedijos techninės priemonės kainą, tai yra, kad ši kaina negali būti mažesnė nei bazinė. Šių susitarimų tikslas - nustatyti, kad apdraustieji, turintys teisę į dalinę ortopedijos techninės priemonės įsigijimo kompensaciją, visais atvejais turi mokėti priemoką, kuri gali būti nuo 5 proc. iki 50 proc. bazinės kainos. Sutardamos vieningai taikyti priemokas, įmonės pašalino netikrumą dėl to, kokios praktikos rinkoje laikysis įmonės[39]. Tokiu susitarimu siekiama riboti konkurenciją ir išvengti rizikos, kad įmonės, kurių savikaina yra mažesnė arba lygi VLK kompensuojamai daliai, parduos priemonę pacientams be priemokos ar su mažesne priemoka, tai yra pigiau nei konkurentai. Įmonės paaiškino, kad nepaisant šio Asociacijų sprendimo, jos netaiko maksimalių priemokų[40], tai yra, nesilaiko šio Asociacijų sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad tokie susitarimai dėl kainų pripažįstami ribojančiais konkurenciją pagal tikslą ir dėl to savaime žalingi konkurencijos procesui, konstatuotina, kad šio susitarimo nesilaikymas ar neįgyvendinimas neturi reikšmės vertinant tokio susitarimo tikslą riboti konkurenciją ir atitinkamai susitarimo kvalifikavimui.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pateikdami VLK tarpusavyje suderintą savikainos struktūrą bei detalų kainos apskaičiavimą, ūkio subjektai apribojo konkurenciją ir išvengė rizikos, kad dėl kurių nors ūkio subjektų siūlomos mažesnės kainos sumažėtų visa atitinkamų prekių bazinė kaina. Dėl didelių kainų pacientai patiria žalą, nes esant ribotoms biudžeto lėšoms, VLK gali kompensuoti mažiau priemonių, tad prastėja pacientų aprūpinimas. Tiesioginė žala pacientams dėl nagrinėjamų ūkio subjektų bendrai priimtų sprendimų dar akivaizdesnė nagrinėjant priemokų klausimą. Akivaizdu, kad stengdamiesi pritraukti kuo daugiau pirkėjų, ūkio subjektai iš pradžių bandė konkuruoti taikydami skirtingas priemokas ar iš viso jų netaikydami, tačiau tokių „nesąžiningų marketingo priemonių“ (bylos I tomas, 51 lapas) taikymas taip pat buvo panaikintas bendru ūkio subjektų susitarimu, pakartotu net keliuose Asociacijų susirinkimuose. Atkreiptinas dėmesys, kad, kai apdraustiesiems kompensuojama dalis ortopedijos techninės priemonės kainos, dėl tokių įmonių susitarimų pacientai priversti patirti didesnes išlaidas, taigi, tokiu atveju naudą patiria tik susitarimą sudariusios įmonės, kurios už pagamintą priemonę gauna kainą, lygią bazinei. Be to, pažymėtina, kad ilgainiui priemonių, kurios iš PSDF biudžeto lėšų kompensuojamos dalinai, sąrašas didėjo, taip didesnę finansinę naštą perkeliant pacientams.

3.2 Susitarimas nustatyti ortopedijos techninių priemonių kiekius ir pasidalijant atitinkamą rinką

Nagrinėjami ūkio subjektai be įvairių kainos elementų priėmė suderintus sprendimus ir dėl kiekio kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir prekybos elementų. 2007 m. rugsėjo 3 d. VLK posėdyje priimtas sprendimas nustatyti įmonių išdirbio normas. 2008 m. lapkričio 13 d. Asociacijų posėdyje (bylos II tomas, 102 lapas) ortopedijos techninių priemonių gamintojai susitarė sumažinti VLK apskaičiuotas išdirbio normas, skaičiuojamas kiekvienam poklasiui pagal ortopedijos techninių priemonių gamybos pobūdį. Kadangi išdirbio normos yra pagrindas nustatyti įmonių gamybinius pajėgumus (priemonių kiekį, kurį gali pagaminti įmonė), įtvirtinamus Sutartyje su VLK, taip susitarta sumažinti gamybos kiekius. 2008 m. lapkričio 19 d. (bylos II tomas, 105 lapas) Asociacijų posėdyje įmonės priėmė sprendimus dėl visiems priimtinų gamybinių pajėgumų mažinimo principų ir suskaičiavo kiekvienos įmonės gamybinius pajėgumus 2009 metams. Šiuos duomenis tiek dėl sumažintų išdirbio normų, tiek dėl sumažintų įmonių gamybinių pajėgumų jos pateikė 2008 m. lapkričio 21 d. vykusiame VLK posėdyje (bylos XI tomas, 162 lapas), kuriame buvo nuspręsta įmonių gamybinius pajėgumus 2009 metams skaičiuoti pagal Asociacijoje sutartą išdirbio normą. Analogiškai 2009 m. lapkričio 24 d. ORPTA posėdyje (bylos II tomas, 137 lapas) buvo priimtas sprendimas dėl prognozuojamų įmonių gamybinių pajėgumų 2010 metams, tai yra tartasi dėl gamybinių pajėgumų, įtvirtinamų Sutartyse su VLK, 2010 metams.

Be to, kokį gamybos kiekį numatyti sutartyse, įmonės tarėsi ir dėl neišnaudotų biudžeto lėšų pasidalijimo, tai yra papildomų gamybos kiekių. 2009 m. balandžio – birželio mėnesiais, Asociacijų ir VLK posėdžiuose įmonės susitarė, kaip bus paskirstyti per 2009 m. I ketvirtį neišnaudoti gamybiniai pajėgumai. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2009 m. įmonės tariasi dėl paraiškose Sutartims su VLK sudaryti teiktinų išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų, taip siekdamos pasidalyti ortopedijos techninių priemonių kompensavimui skirtas PSDF biudžeto lėšas. 2009 m. birželio 17 d. (bylos II tomas, 124 lapas) vykusio ORPTA posėdžio metu susitarta dėl išdirbio normų atskiriems poklasiams taikymo ir nutarta sutartų išdirbio normų pagrindu parengti gamybinių pajėgumų projektą (paraišką VLK). 2009 m. liepos 15 d. vykusiame ORPTA posėdyje nutarta rengiant paraiškos 2010 metams projektą, taikyti 2009 m. birželio 17 d. posėdžio metu nustatytas išdirbio normas, o 2009 m. liepos 30 d. ORPTA posėdyje po diskusijų nutarta pakoreguoti projektą ir, suderinus su įmonėmis, teikti paraiškos projektą VLK. VLK šis projektas pateiktas ir svarstytas 2009 m. rugpjūčio 31 d. Be to, faktinės aplinkybės patvirtina, kad įmonės taip pat siekė susitarti ir dėl gamybos kiekių 2011 metams. 2010 m. rugpjūčio 18 d. ORPTA posėdyje (bylos XVII tomas, 117 lapas) posėdžio dalyviai vieningai nusprendė nekeisti 2009 m. birželio 17 d. ORPTA posėdyje nustatytų išdirbio normų ir, teikiant paraiškas 2011 metams, vadovautis šiomis išdirbio normomis.

Susitarimu nustatyti išdirbio normas bei įmonių gamybinius pajėgumus buvo siekiama apriboti konkurenciją rinkoje dėl kiekvienam rinkos dalyviui skiriamų valstybės lėšų dalies, t.y. tokiu būdu pasidalijant rinką, o ne savarankiškai kiekvienam rinkos dalyviui konkuruojant dėl jam tenkančios lėšų dalies. Dėl to efektyviau galintys veikti ūkio subjektai neteko galimybių išnaudoti turimų gamybinių pajėgumų ir konkuruoti dėl galimybės gauti daugiau pajamų[41]. Atkreiptinas dėmesys, kad išdirbio normos ir gamybiniai pajėgumai nėra nustatomi vertinant kiekvienos įmonės realias galimybes pagaminti tam tikrą kiekį ortopedijos techninių priemonių, bet apskaičiuojamos vidurkio pagrindu (bylos tomas, 157 lapas). Tai patvirtina tyrimo medžiaga. „Paraiškoje geranoriškai patys sumažinome gamybos apimtis, atsižvelgdami ne į gamybinius pajėgumus, o į VLK skolą“ (bylos IV tomas, 80 lapas). Be to, vienos įmonės gamina gaminius konkurentams, o VLK tai vertina kaip tos įmonės, kuriai prekes pagamino konkurentas, gamybinius pajėgumus (bylos XXI tomas, 63 lapas). Tai rodo, kad deklaruojami pajėgumai neatspindi faktinių įmonių gamybinių pajėgumų, o įmonės, vietoje to, kad konkuruotų tarpusavyje, apriboja savo gamybą ir pasidalina rinką, taip pat tai, kad bendrovės apriboja savo gamybinius pajėgumus iki bendrai sutarto lygio, nepriklausomai nuo jų individualių gamybos galimybių, jų realių gamybos sąnaudų ir tokiu būdu pasidalija atitinkamą rinką. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės taip pat tarėsi dėl to, kokį etatų skaičių nurodys paraiškose, bei susitarė nedidinti etatų skaičiaus. Kadangi nustatant Sutartyje su VLK įtvirtinamus įmonių gamybinius pajėgumus, vertinamos išdirbio normos ir darbuotojų skaičius, šie susitarimai taip pat rodo tikslą riboti gamybinius pajėgumus, darbuotojų skaičių nustatant ne individualiai, bet susitariant.

Įmonių susitarimai dėl išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų, kurie bus įtvirtinti sutartyje, iš esmės reiškia bet kokių konkuravimo priemonių, susijusių su efektyvia gamyba ir prekyba, panaikinimą. Bendrų išdirbio normų nustatymas reiškia, kad įmonės visiškai nebeatsižvelgia į individualius savo gamybos rodiklius (kiek jų įmonėje dirbantys specialistai realiai galėtų pagaminti atitinkamų ortopedijos technikos priemonių, jeigu dirbtų kiek įmanoma našiau išnaudojant turimą įrangą bei savo kvalifikaciją ir pan.). Toks susitarimas taip pat neskatina įmonių ir gerinti savo gamybos našumą, nes bet kuriuo atveju išdirbio normos priklauso nuo bendro susitarimo, o ne nuo objektyvių gamybos rodiklių. Bendrai nustatant gamybinius pajėgumus, o realiai – kiekvienai bendrovei tenkančią kvotą[42], visiškai neatsižvelgiama į realias bendrovių galimybes pagaminti vienokį ar kitokį ortopedijos techninių priemonių kiekį. Bendru sutarimu siekiama nustatyti, kiek gaminių kiekviena konkreti įmonė turi teisę pagaminti pagal bendrą visų atitinkamos rinkos dalyvių susitarimą. Priešingu atveju sunku būtų suprasti, kaip gamybiniai pajėgumai gali sumažėti ar padidėti per vieną rinkos dalyvių susirinkimą. Akivaizdu, kad tai neturi nieko bendro su realiais gamybiniais pajėgumais, o iš tiesų paprasčiausiai yra nustatomos aiškios kvotos, tokiu būdu pasidalijant rinką bei ribojant konkrečių bendrovių realiai galimus pagaminti ir pacientams pateikti gaminius.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dėl tokių įmonių susitarimų VLK, kaip pagrindinis ortopedijos techninių priemonių pirkėjas, praranda galimybę gauti konkurencijos teikiamą naudą, visų pirma mažesnės kainos pavidalu. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatant kainas ir gamybos kiekius tarp gamintojų ir VLK susiklosto santykiai tarp prekės pirkėjo ir pardavėjo. VLK, organizuodama ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, sutarčių pagrindu perka ortopedijos technines priemones iš ortopedijos techninių priemonių gamintojų. VLK, atsižvelgusi į gamintojų pateiktus pasiūlymas dėl to, už kokią kainą ir kokį kiekį priemonių jie gali ir nori parduoti, priima sprendimą dėl kainos ir dėl kiekio. Konkurentams susitarus pateikti suderintus pasiūlymus dėl kainos ir susitarus dėl paraiškose teikiamų duomenų apie gamybos kiekius, VLK praranda galimybę sulaukti palankesnių pasiūlymų[43]. Faktiškai nagrinėjami susitarimai iškraipo konkurenciją tarp pasiūlymus teikiančių įmonių, todėl įmonės, galinčios veikti rinkoje efektyviau, praranda galimybę veiksmingai konkuruoti ir išnaudoti turimą pranašumą. Taigi, dėl tokių įmonių susitarimų VLK negali nustatyti objektyvios pirkimo kainos ir objektyvių pirkimo kiekių, todėl daroma žala valstybei.

Kai kurie ūkio subjektai nurodo, VLK niekaip kitaip ir negalėtų nustatyti nei kompensavimo dydžių, nei išdirbio normų, jeigu ji nesivadovautų tų įmonių, kurios dalyvauja toje rinkoje, duomenimis[44]. Tokie ūkio subjektų teiginiai patvirtina, kad VLK gamintojų teikiama informacija apie kainas ir gamybos kiekius (išdirbio normas) yra reikšminga ir reikalinga, todėl VLK negali neatsižvelgti į gamintojų teikiamus pasiūlymus. Siekdama užtikrinti nepertraukiamą apdraustųjų aprūpinimą ortopedijos techninėmis priemonėmis, VLK privalo atsižvelgti į tai, už kokią kainą ir kokį kiekį priemonių gamintojai sutiktų jai parduoti. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba neteigia, kad negalimas jokių duomenų, įskaitant savikainą ar turimus pajėgumus pagaminti tam tikrą kiekį priemonių, teikimas VLK. Tačiau Konkurencijos įstatymas draudžia ūkio subjektams susitarti ir pateikti VLK suderintus duomenis, kaip buvo nustatyta tyrimo metu.

Vadovaujantis 3 dalyje pateiktais išaiškinimais, susijusiais su draudžiamų susitarimų tikslų nustatymu, ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat į tai, kad buvo kontroliuojama, kaip susitarimų laikomasi, koordinuojami nagrinėjamų ūkio subjektų veiksmai, konstatuotina, kad  nagrinėti OMPĮA, ORPTA bei jų narių susitarimai nustatyti ortopedijos techninių priemonių kainas, gamybos kiekius bei pasidalinti rinką turi tikslą riboti konkurenciją kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkoje. Pažymėtina, kad bendru sutarimu nustatoma ortopedijos techninių priemonių savikainos struktūra, išdirbio normos bei gamybiniai pajėgumai riboja konkurenciją pagal tikslą, nes ūkio subjektai sprendimus dėl kainos ir gamybos kiekių priima ne objektyviai, o pagal susitarimo būdu nustatytus duomenis. Atsižvelgiant į nagrinėjamų susitarimų sudarymo aplinkybes, faktinius duomenis bei  į tai, kad susitarimų buvo laikomasi, konstatuotina, jog nagrinėjamų susitarimų tikslas yra riboti konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektų pateikti argumentai, jog jų veiksmais buvo siekiama užtikrinti kokybę, nepateisina konkurencijos ribojimo[45]. Ortopedijos techninių priemonių kokybės reikalavimus nustato teisės aktai[46]. Be to, išdirbio normų nustatymas, neatsižvelgiant į individualias ūkio subjektų galimybes, neužtikrina, kad laikomasi kokybės reikalavimų. Gerinti teikiamų paslaugų kokybę ūkio subjektus skatina ir veiksminga bei sąžininga konkurencija, o ne jos ribojimas susitariant dėl kainų ir gamybos kiekių. Net jei sudarant susitarimus siekiama teisėtų tikslų, tuo negalima pateisinti konkurencijos ribojimo, koks buvo nustatytas tyrimo metu[47].

Nors subjektyvus ūkio subjektų ketinimas riboti konkurenciją nėra būtina sąlyga[48], tačiau nagrinėjamu atveju galima konstatuoti ir subjektyvų tikslą riboti konkurenciją kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkoje. Tokia išvada darytina įvertinus tiriamų ūkio subjektų elgesį prieš svarstant klausimą VLK susitikti ir suderinti savo poziciją Asociacijų posėdžiuose. Tai matyti ir iš įmonių susirašinėjimo (bylos I tomas, 34 lapas, I tomas, 51 lapas), pavyzdžiui: „kartu galėsime išspręsti ir bazinių kainų klausimus“ ( bylos I tomas, 33 lapas), „būtina prieš posėdį pasitarti, kad turėtume bendrą nuomonę“ (I tomas, 40 lapas), „siūlau visiems susitikti <...> AB „Ortopedijos technika“, o antradienį 13.30 val. <...> VLK“ (bylos I tomas, 45 lapas). Be to, kaip nagrinėta 2.2. dalyje, įmonės VLK teikdavo Asociacijose suderintas išdirbio normas, gamybinius pajėgumus. Derinant savo poziciją tiek dėl kainos, tiek dėl kiekio elementų, buvo siekiama išvengti konkurencijos, kuri normaliai egzistuotų atitinkamą informaciją teikiant individualiai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pabrėžtina, kad konkurencijos esmė yra tai, kad ūkio subjektai turi savarankiškai apsispręsti dėl savo elgesio rinkoje. Kainos laikytinos vienu iš svarbiausių konkuravimo įrankių, tačiau įmonės taip pat gali konkuruoti ir dėl turimo technologinio pranašumo pagaminamų gaminių kiekiu bei kokybe. Atsižvelgiant į kainos bei kiekio parametrų svarbą konkurencijai, bet kokie sprendimai dėl jų taip pat turėtų būti priimami savarankiškai. Iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad OMPĮA ir ORPTA bei jų nariai susitarė apriboti konkurenciją ne tik dėl kainų, bet ir apriboti, kiek ortopedijos techninių priemonių jos pagamins bei kiek PSDF biudžeto lėšų jos gaus. Nagrinėjami ūkio subjektai bei jų įkurtos Asociacijos tarėsi  dėl ortopedijos techninių priemonių kainų, gamybos kiekių ir rinkos pasidalijimo bei Asociacijų posėdžiuose priėmė suderintus sprendimus šiais klausimais. Taigi, galima daryti išvadą, kad sprendimai dėl kainų ir gamybos kiekių nebuvo priimami savarankiškai. Šio nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstytos aplinkybės rodo, kad sprendimus dėl ortopedijos techninių priemonių savikainos, priemokų už dalinai kompensuojamas ortopedijos technines priemones taikymo, gamybos kiekių nustatymo ūkio subjektai priėmė ne savarankiškai, bet suderinę savo veiksmus OMPĮA ir/ar ORPTA bei VLK posėdžiuose.

3.3. Dėl konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymo

Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip pat sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat, jeigu:

1) susitariančiųjų šalių veiklai nesukelia apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti;

2) nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje.

Analogiška nuostata įtvirtinta ir SESV 101 straipsnio 3 dalyje.

Kaip nurodoma Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, pareiga įrodyti, kad susitarimas atitinka Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, t.y. išimčiai keliamas sąlygas, tenka išimtimi besinaudojančiai susitarimo šaliai. Kaip matyti iš tyrimo medžiagos, UAB „Idemus“ savo nuomonėje dėl tyrimo išvadų apeliuoja į Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymą bei pateikia atitinkamus argumentus. Konkurencijos taryba šiuos argumentus vertino vadovaudamasi Komisijos komunikatu dėl Sutarties 101 str. 3 d. taikymo gairių[49] (toliau – Gairės), kuris nustato išsamias Išimties taikymo sąlygas.

UAB „Idemus“ nurodo, kad susitarimų teikiama nauda reikšmingesnė už antikonkurencinį poveikį, nes maksimalūs gamybos kiekiai buvo nustatyti siekiant subalansuoti PSDF biudžeto lėšas bei siekiant užtikrinti, kad būtų gaminamos ir pacientams tiekiamos tik kokybiškos priemonės, o jų prieinamumas nenukentėtų dėl apyvartinių lėšų trūkumo.

Pabrėžtina, kad Gairių 51 punkte nustatyta, jog vertinant šios sąlygos buvimą, visi tvirtinimai apie efektyvumą turi būti pagrįsti taip, kad galima būtų patikrinti: a) deklaruojamo efektyvumo pobūdį, b) ryšį tarp susitarimo ir efektyvumo, c) kiekvieno deklaruojamo efektyvumo tikimybę ir dydį, bei d) kaip ir kada kiekvienas deklaruojamas efektyvumas galėtų būti pasiektas.

Atkreiptinas dėmesys kad UAB „Idemus“ nurodo, kad VLK siekdama aprūpinti apdraustuosius ir racionaliai panaudoti PSDF biudžeto lėšas, peržiūrėjo bazines kainas, skaičiavo gamybinius pajėgumus, ėmėsi kitų priemonių. Taigi, akivaizdu, kad, jei ir būtų galima konstatuoti, kad buvo bent kokia pažanga, tai buvo ne dėl nagrinėjamų susitarimų, bet dėl VLK veiksmų. Taigi,  nėra tenkinamos minėtos sąlygos,  nes, atsižvelgiant į UAB „Idemus“ aiškinimus, nėra jokio priežastinio ryšio tarp nagrinėjamų susitarimų ir deklaruojamo ekonominės pažangos.

Be to, susitarimo pagrindu nustačius nepagrįstai dideles kainas, VLK, esant ribotoms biudžeto galimybėms, gali nupirkti mažiau priemonių, dėl to prastėja apdraustųjų aprūpinimas. Taigi, dėl nagrinėjamų įmonių susitarimų daroma žala tiek valstybei, tiek pacientams: neracionaliai panaudojamos biudžeto lėšos, pacientų aprūpinimui įsigyjama mažiau priemonių. Konstatuotina, kad susitarimai blogina prekių įsigijimą ir paskirstymą bei užkerta kelią vartotojams gauti papildomą konkurencijos naudą.

Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nagrinėjami susitarimai netenkina Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio dalies ir SESV 101 straipsnio 3 dalies sąlygų.

3.4. Dėl vientiso, tęstinio ir sudėtinio Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimo

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima teigti, kad nurodytais veiksmais, kurių bendras tikslas buvo apriboti konkurenciją atitinkamoje rinkoje, visi nagrinėjami ūkio subjektai, išskyrus UAB „Baltic Orthoservice“, buvę ar tebeesantys ORPTA ar OMPĮA nariais, dalyvavo vientisame, tęstiniame ir sudėtiniame susitarime dėl ortopedijos techninių priemonių kainų, gamybos ir prekybos kiekių nustatymo ir rinkos pasidalijimo. Skiriasi tik šių ūkio subjektų dalyvavimo susitarime trukmė, kuri nagrinėjama toliau šiame nutarime.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai ir SESV 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai draudžia ūkio subjektams tartis dėl teiktinos priemonių savikainos ir rengti bendrus pasiūlymus, derinti savo veiksmus teikiant pasiūlymus dėl gamybinių pajėgumų ir rengti bendrus projektus, taip pat susitarti, kokį konkrečiai kiekį ortopedijos techninių priemonių jos gamins pagal Sutartis su VLK ir pasidalinti PSDF biudžeto lėšas. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos įstatymo ir SESV pažeidimas būtent ir pasireiškia tuo, kad įmonės derino veiksmus teikdamos duomenis apie ortopedijos techninių priemonių savikainą, susitardamos dėl ortopedijos techninių priemonių kainų bei gamybinių pajėgumų ir rinkos pasidalinimo. Visais nutarimo aprašomojoje dalyje aprašytais įmonių veiksmais buvo siekiama vieno tikslo – apriboti konkurenciją ir praktiniu bendradarbiavimu pakeisti normalią konkurencijos riziką, darant žalą vartotojams bei valstybei.

Nagrinėti ūkio subjektų susitarimai nustatyti ortopedijos techninių priemonių kainas ir gamybos kiekius bei pasidalinti rinką buvo vientiso, sudėtinio, tęstinio pažeidimo, turinčio bendrą ekonominį tikslą – riboti konkurenciją kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir prekybos Lietuvos Respublikoje rinkoje, elementai[50]. Vientiso, sudėtinio tęstinio pažeidimo buvimą rodo tai, kad praktiškai visos kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkoje veikiančios įmonės sudarė susitarimus, kurie dėl savo įtakos konkurencijos procesui riboja konkurenciją pagal tikslą, todėl konstatuotina, kad net jei įmonės ir turėjo kitų tikslų, šios aplinkybės nekeičia teisinio nagrinėjamų susitarimų kvalifikavimo. Įvertinus susitarimų sudarymo sąlygas ir faktines aplinkybes, akivaizdu, kad įmonių veiksmais buvo siekiama apriboti tarpusavio konkurenciją atitinkamoje rinkoje^[51]. Siekiant šio tikslo, buvo sudaryti susitarimai nustatyti ortopedijos techninių priemonių kainas, vienodas priemokas už dalinai kompensuojamas ortopedijos technines priemones, priemonių gamybos ir pardavimo kiekius bei pasidalinti rinką. Tyrimo metu nustatytais įmonių veiksmais buvo siekiama ne savarankiškai, o susitariant priimti sprendimus dėl esminių konkurencijos parametrų – kainos ir kiekio, turint aiškų tikslą apriboti konkurenciją ir sutrikdyti objektyvų kainų ir gamybos apimčių nustatymą pagal normalius rinkos dėsnius[52]. Iš nustatytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad įmonių susitarimų įvairovę lėmė besikeičianti situacija atitinkamoje rinkoje, kuri skatino juos ieškoti naujų priemonių, kaip išlaikyti jiems priimtinas kainas bei savo padėtį rinkoje ir išvengti normalios konkurencijos rizikos. Taigi, nepaisant to, kad įmonių susitarimai buvo skirtingo pobūdžio, masto ir trukmės, jie buvo sudaryti siekiant vieno tikslo – išvengti tarpusavio konkurencijos atitinkamoje rinkoje. Todėl konstatuotina, kad įmonės padarė vientisą, tęstinį ir sudėtinį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

3.5. Dėl įmonių dalyvavimo vientisame, sudėtiniame ir tęstiniame pažeidime

Abiejų asociacijų nariai apie priimtus Asociacijų sprendimus buvo informuojami, paprastai elektroniniu paštu[53] (pavyzdžiui, bylos XIII tomas, 70 lapas, 74 lapas), todėl ir Asociacijų posėdžiuose nedalyvavę ortopedijos techninių priemonių gamintojai žinojo apie priimtus sprendimus, tad laikomi dalyvavusiais susitarime, jei nepareiškė jokių prieštaravimų kitų Asociacijų narių sprendimams[54]. Be to, kai kurie Asociacijos sprendimai, pirmiausia dėl išdirbio normų ir gamybos kiekių, buvo aptariami ir VLK posėdžiuose, kuriuose dalyvaudavo visi gamintojai, net ir nesantys kurios iš Asociacijų nariais. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ORPTA įstatais (bylos II tomas, 40 lapas), „Asociacijos narys privalo laikytis asociacijos įstatų, visuotinio narių susirinkimo ir valdymo sprendimų, juos vykdyti“. Asociacijos narys gali būti pašalintas iš Asociacijos, jei „nesilaiko įstatų, prisiimtų įsipareigojimų asociacijai, jos nariams. Netinkamai vykdo ar visai nevykdo įstatų, nutarimų, sprendimų.“ Analogiška pareiga laikytis asociacijos priimtų sprendimų įtvirtinta OMPĮA įstatų (bylos XVIII tomas, 61 lapas) 4.6.1. punkte. Taigi, net ir atitinkamame susirinkime nedalyvavę Asociacijų nariai privalo laikytis Asociacijos priimtų sprendimų, įskaitant ir sprendimų dėl ortopedijos techninių priemonių kainų ir priemokų taikymo, išdirbio normų ir gamybos kiekių nustatymo bei rinkos pasidalijimo. Pažymėtina, kad net ir ortopedijos techninių priemonių gamintojai, nesantys ar tam tikru tirtojo laikotarpio metu nebuvę ORPTA ar OMPĮA nariais, dalyvavo šių asociacijų posėdžiuose (bylos XVII tomas, 106 lapas), kuriuose buvo sudaryti nagrinėjami susitarimai. Todėl konstatuotina, kad Asociacijos ne tik siekė atstovauti savo narių interesams, bet ir sudarė sąlygas kitiems ortopedijos techninių priemonių gamintojams dalyvauti nagrinėjamuose susitarimuose[55].

Vienintelis atvejis, kai asociacijos narys galėtų būti laikomas nedalyvavusiu atitinkamo susitarimo sudaryme, yra aiškus ūkio subjekto nesutikimas su priimtais sprendimais[56]. Kai kurių ūkio subjektų pasyvus elgesys (nedalyvavimas kai kuriuose posėdžiuose, neišreiškimas nuomonės ar aktyvaus pritarimo nagrinėjamais klausimais), negali būti vertinamas kaip savarankiškas, nuo Asociacijų veiksmų ir sprendimų nepriklausomas elgesys, nes pagal abiejų Asociacijų įstatus nariai privalo laikytis priimtų sprendimų. Pažymėtina, kad ORPTA ir OMPĮA bei jos nariai, pateiktose nuomonėse bei bylų nagrinėjimo posėdžio metu išreiškė savo pritarimą Asociacijos priimtiems sprendimams. Ortopedijos techninių priemonių gamintojai nurodė, kad nagrinėjamais jų veiksmais buvo siekiama užtikrinti apdraustiesiems teikiamų paslaugų kokybę ir subalansuoti PSDF biudžetą. ORPTA taip pat aktyviai bendradarbiavo su ortopedijos techninių priemonių gamintojais, siekdama užtikrinti, bendrai priimtų sprendimų būtų laikomasi (bylos VIII tomas, 83 lapas, VIII tomas, 114 lapas)[57]. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, konstatuotina, kad nagrinėjami ūkio subjektai dalyvavo Asociacijų veikloje ir palaikė jų veiksmus ir sprendimus.

Nagrinėjamu atveju aiškų nesutikimą su Asociacijų priimtais sprendimais ir vykdoma veikla, prieštaraujančia konkurencijos teisei, išreiškė tik UAB „Baltic Orthoservice”. Už aktyvius jos veiksmus, nesutinkant su Asociacijų vykdoma veikla, buvo svarstoma šią įmonę pašalinti iš Asociacijos (bylos I tomas, 47 lapas, II tomas, 118 lapas). Ji informavo įvairias valstybės institucijas, aiškiai išreikšdama, kad nepritaria Asociacijų narių veiksmams, susijusiems su kainų ir gamybos kiekių nustatymu (bylos XXIII tomas, 42 lapas, 168 lapas, XXIV tomas, 5 lapas, 16 lapas, 35 lapas, 62 lapas, 71 lapas). Tokie jos veiksmai kitų Asociacijų narių įvardijami kaip destruktyvi veikla, dėl kurios buvo nutarta kreiptis į VLK, kad ši atsižvelgtų ne į UAB „Baltic Orthoservice“, o į daugumos gamintojų reiškiamą nuomonę (bylos II tomas, 118 lapas). Taigi, konstatuotina, kad ir kitiems nariams buvo aiškus UAB „Baltic Orthoservice“ nesutikimas su jų veiksmais, pažeidžiančiais konkurencijos teisę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra  pakankamas pagrindas pripažinti, kad UAB „Baltic Orthoservice“ nedalyvavo nagrinėjamame pažeidime.

UAB „Idemus“ paaiškinimuose nurodo, kad negali būti laikoma susitarimo dėl kainų dalyve, nes pirma, ji negamino ortopedinės avalynės, antra, ji negali būti laikoma susitarimo dalyve, nes neišreiškė sutikimo su Asociacijos sprendimais. Dėl pirmo pagrindo, pažymėtina, kad ši įmonė Asociacijų posėdyje dalyvavo patvirtinant ortopedijos techninių priemonių skaičiavimo metodiką. Tai, kad įmonė nedalyvavo viename ar keliuose iš posėdžių, kuriuose buvo priimtas sprendimas dėl kainų nustatymo, negali būti pagrindu pripažinti, kad ši įmonė nebuvo nagrinėjamo susitarimo dalyve[58]. Dėl antro pagrindo atkreiptinas dėmesys, kad norint pripažinti, kad asociacijos narė nėra atsakinga už asociacijos priimtus sprendimus, taikoma priešinga taisyklė: įmonės sutikimas su asociacijos priimtais sprendimais preziumuojamas, o įmonė, kuri siekia būti nepripažinta draudžiamo susitarimo dalyve, turi išreikšti aiškų nesutikimą su Asociacijos vykdoma veikla, prieštaraujančia konkurencijos teisei.

VšĮ “Vilties žiedas” taip pat nesutinka būti laikoma nagrinėjamo susitarimo dalyve. Ji nurodo, kad negali būti laikoma atsakingas už asociacijos priimtus sprendimus, nes ORPTA nare tapo tik 2010 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ši įmonė Sutartį su VLK turi nuo 2010 metų, tačiau jau nuo 2009 m. lapkričio mėn. dalyvavo VLK ir ORPTA posėdžiuose, kuriuose buvo aptariami gamybinių pajėgumų klausimai, tačiau nepareiškė jokio nepritarimo priimtiems sprendimams. Todėl sudarė pakankamą pagrindą kitiems ortopedijos techninių priemonių gamintojams tikėtis, kad elgsis rinkoje pagal sutartą modelį[59].

3.6. Dėl nagrinėjamų susitarimų poveikio konkurencijai atitinkamoje rinkoje

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 1 dalies nuostatomis, draudžiamų susitarimų poveikis konkurencijai yra alternatyvi sąlyga, reiškianti, kad nustačius, jog susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, nereikia įrodyti susitarimų potencialaus ar realaus poveikio konkurencijai, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad įmonių susitarimai turėjo poveikį konkurencijai. Remiantis Bendrojo Teismo praktika[60], draudžiamo susitarimo dėl kainų atveju galima preziumuoti, kad pažeidimas turėjo poveikį, jei draudžiamo susitarimo dalyviai ėmėsi priemonių kainoms taikyti, pavyzdžiui, pranešdami jas pirkėjams. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad susitarimo dėl bazinių kainų poveikis preziumuojamas, nes gamintojai savikainos duomenis pateikė VLK, t.y. pateikė jas pirkėjo (valstybės) atstovui. Be to, VLK patvirtino, kad įmonių pateikti savikainos skaičiavimo duomenys buvo vieni iš kriterijų rengiant bazinių kainų projektą (bylos XX tomas, 9 lapas), todėl galima pagrįstai laikyti, kad susitarimai turėjo realų poveikį konkurencijai.

Atsižvelgiant į tai, kad gamybos kiekiai taip pat yra vieni pagrindinių konkurencijos parametrų, o gamybos kiekių nustatymas savaime laikomas ribojančiu konkurenciją, remiantis minėtu sprendimu, analogiškai galima preziumuoti ir susitarimų nustatyti išdirbio normas bei gamybinius pajėgumus tiek potencialų, tiek realų poveikį konkurencijai. Tokia išvada darytina todėl, kad įmonės teikė VLK Asociacijoje suderintus duomenis dėl išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų, o VLK į šiuos duomenis ne tik atsižvelgė, bet ir tiesiogiai juos taikė, vertindama gamybinius pajėgumus, įtvirtintinus sutartyse su gamintojais (bylos XI tomas, 163 lapas). Todėl gamybos kiekių atžvilgiu taip pat konstatuotina, kad atitinkami įmonių susitarimai turėjo realų poveikį konkurencijai.

Be to, faktinė situacija patvirtina, kad įmonių susitarimai ne tik turėjo neigiamą poveikį konkurencijai, bet sukėlė tiesioginę žalą pacientams. Visų pirma, dėl įmonių susitarimų derinant savikainos duomenis, taip pat susitarimo taikyti maksimalias priemokas PSDF, biudžetui ir tiesiogiai pacientams tenka didesnė finansinė našta, dėl šių įmonių susitarimų prastėja apdraustųjų aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis.  Antra, dėl susitarimų buvo ribojamos pacientų galimybės pasirinkti įmonę, kurioje įsigyti ortopedijos techninę priemonę, tai yra buvo ribojamas principo „pinigai paskui pacientą“ taikymas. Principas „pinigai paskui pacientą“ praktiškai veikia tol, kol kiekviena Sutartį su VLK turinti įmonė nėra išnaudojusi jai nustatytų gamybinių pajėgumų. Kai kuri nors įmonė išnaudoja visas jai tam mėnesiui skirtas lėšas, pacientas gali rinktis arba gaminti priemonę kitoje įmonėje, arba įsigyti ją savo lėšomis. Be to, kai kurios įmonės, išnaudojusios joms skirtas kvotas, atsisako priimti užsakymus, kai pacientas sutinka mokėti savo lėšomis ir gauti kompensaciją vėliau, nes tokiu atveju taip pat taikomas limitas (IV tomas, 101 lapas). Taigi, nagrinėjami įmonių susitarimai turėjo tiesioginį poveikį ne tik konkurencijai rinkoje, bet ir pacientai dėl šių susitarimų patyrė tiesioginę žalą.

VLK ir kai kurie ūkio subjektai nurodo, kad gamybos kiekių nustatymas neribojo konkurencijos, nes visų galimų priimti užsakymų per metus jos nebuvo pasiekusios. Atkreiptinas dėmesys, kad lėšos skirstomos poklasiams, gamybos kiekiai taip pat nustatomi poklasiams. Remiantis Sutarties su VLK 2.2 ir 2.3 punktais, kiekvieną mėnesį įmonė gali pagaminti priemonių už sumą, kurią sudaro 1/12 visiems metams numatytos sumos. Pasibaigus šiai mėnesiui skirtai sumai įmonės negali priimti daugiau užsakymų, nes taip būtų pažeidžiamos Sutarties su VLK sąlygos (3.21 punktas). Taigi, tokiu atveju, pacientas negali įsigyti gaminio įmonėje, kuri pasiekė jai nustatytą sumą, ir yra priverstas gaminį įsigyti kitoje įmonėje arba įsigyti savo lėšomis. Dėl šių priežasčių principas „pinigai paskui pacientą“ gali būti taikomas tol, kol įmonės turi lėšų atitinkamo poklasio užsakymams priimti konkretų mėnesį. Taigi, to, kad įmonės neišnaudojo visų metams numatytų lėšų, nepakanka paneigti, kad faktiškai konkurencija buvo ribojama.

3.7. Dėl susitarimų įgyvendinimo ir vykdymo kontrolės

Susitarusios dėl ortopedijos techninių priemonių kainų ir gamybos kiekių, įmonės taip pat siekė užtikrinti ir kontroliuoti šių susitarimų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. VLK vykusiame posėdyje įmonės pateikė bendrą paraišką 2010 metams (bylos XII tomas, 49 lapas), kurioje pagal ortopedijos techninių priemonių gamybos pobūdį nurodė Asociacijoje (bylos II tomas, 129 lapas) sutartus gamybinius pajėgumus 2010 metams. Tokiu būdu siekiama papildomai užtikrinti, kad įmonė, individualiai teikdama paraišką, nepateiks kitokių duomenų dėl gamybinių pajėgumų nei sutarti asociacijoje. Taigi, užtikrinamas įmonių susitarimų laikymasis ir eliminuojama galimų nukrypimų galimybė. Be to, sutartos išdirbio normos ir gamybiniai pajėgumai turėjo tiesioginės įtakos Sutartyse su VLK įtvirtintiems leidžiamiems gamybos kiekiams, kurių negalima viršyti metų eigoje (Sutarties su VLK 3.20 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad sutartų išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų pagrindu nustačius sutartyje įtvirtinamus kiekvienos įmonės gamybos kiekius, susitarimas turėjo tęstinumą net ir pasirašius individualias sutartis su VLK.

Siekiant kontroliuoti, kaip įmonės laikosi nustatytų gamybinių pajėgumų, buvo sukurta informacijos mainų sistema. Iš pradžių kas ketvirtį (VII tomas, 50, 51 lapas), o nuo 2009 m. kas mėnesį (pavyzdžiui, bylos I tomas, 147 lapas) ortopedijos techninių priemonių gamintojams buvo teikiamos ataskaitos pavadinimu „Visų įmonių gamybos suvestinė“, kurioje pateikiami duomenys iš Ortopedijos IS sistemos „Sveidra“ . Šiose ataskaitose atsispindi, kiek priemonių ir už kokią sumą kiekviena Sutartį su VLK turinti įmonė pagamino priemonių per tam tikrą mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad lentelėje pateikiama informacija apie kiekvienos įmonės „Įsipareigojimą asociacijai“, nurodant, už kokią sumą konkreti įmonė gali įvykdyti užsakymų. Tyrimo duomenys patvirtina, kad buvo siekiama užtikrinti, jog nebūtų viršijama įsipareigojimą asociacijai rodanti suma. Šios ataskaitos taip pat leido kontroliuoti, kaip įmonės vykdo susitarimus: „dėkoju visiems už susitarimų vykdymą. Kokia visų nuomonė dėl Ortopedijos klinikos, jie vieninteliai viršijo sutartą sumą? Manau, kad visi turime laikytis. (VIII tomas, 83 lapas). Vėliau ORPTA prezidentė ortopedijos techninių priemonių gamintojus informavo, kad „Ortopedijos klinika suklydo, manydami, kad susitarta suma be PVM. Atsiprašė ir, kad nereiktų taisyti 3 priedo, labai prašė leisti atstatyti skaičius lapkričio mėnesį“ (VIII tomas, 83 lapas). VLK atstovei pateikus informaciją apie 2009 m. spalio mėnesio gamybą, ORPTA prezidentė ortopedijos techninių priemonių gamintojus informavo, kad „skambino <...>, informavo, kad PŽ dar šiandien suves užsakymus iki sutartos sumos. Susitarimų nesilaiko tik UAB „Baltic Orthoservice““ (VIII tomas, 114 lapas). Taigi, kas mėnesį teikiamos ataskaitos leido užtikrinti, kad sutartų gamybinių pajėgumų bus laikomasi ir net menkiausi nukrypimai nagrinėjamų ūkio subjektų buvo griežtai kontroliuojami. Iš pateikto susirašinėjimo tarp gamintojų matyti, kad įmonės pačios įvardija savo veiksmus kaip susitarimus dėl gamybos kiekių nustatymo bei PSDF biudžeto lėšų, taigi ir nagrinėjamos rinkos, pasidalinimo.

Kaip dar viena sudarytų susitarimų kontrolės forma, apimanti tiek kainos, tiek ir kiekio elementus, vertintinas nagrinėjamų ūkio subjektų pasiūlytas bazinės kainos „plaukiojantis balas“, turintis užtikrinti, kad įmonės nebūtų suinteresuotos ir neviršytų joms skirtų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pardavimo kvotų, nes nuo to priklauso VLK mokamos kainos dydis. Ortopedijos techninių priemonių gamintojai aktyviai dalyvavo nustatant bazinės kainos „plaukiojančio balo“ taikymo ir jo vertės nustatymo tvarką. 2009 m. rugsėjo 3 d. VLK posėdyje ortopedijos techninių priemonių gamintojai pristatė bendrą projektą dėl „plaukiojančio balo“ ir jo vertės nustatymo. Kitų vykusių posėdžių, vykusių tiek ORPTA (II tomas, 37 lapas), tiek VLK (XX tomas, 36 lapas) metu buvo priimti kiti sprendimai, susiję su „plaukiojančio balo“ taikymo tvarka.  Įvertinus įmonių veiksmus ir tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad siekdamos įtvirtinti „plaukiojantį balą“ įmonės norėjo išvengti bazinių kainų mažinimo, kai VLK norėjo įtvirtinti, jog bazinės kainos balas lygus 0,8 Lt. Taigi, įgyvendinus šį VLK pasiūlymą bazinės kainos būtų sumažėjusios 20 proc. (bylos XII tomas, 47 lapas).Įtvirtinus „plaukiojantį balą“ įmonėms kompensuojama bazinė kaina sumažėtų tik tada, kai jos viršytų kompensavimui numatytas biudžeto lėšas, taigi, ir joms nustatytus gamybos kiekius. Pažymėtina, kad patys ortopedijos techninių priemonių gamintojai nurodo, kad siekdami didesnio kompensacijos balo ūkio subjektai bus suinteresuoti nedidinti kompensacijos eilės, tai yra negaminti daugiau, nei tam yra skirta biudžeto lėšų (bylos XII tomas, 53 lapas).

Šie ortopedijos techninių priemonių gamintojų sprendimai, priimti dalyvaujant VLK atstovams, nustatantys „plaukiojančio balo“ taikymo tvarką, buvo įtvirtinti minėtame 2010-04-28 Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-344. Remiantis šiuo įsakymu, „plaukiojantis balas“ apskaičiuojamas pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (kalendoriniam mėnesiui) kiekvienam poklasiui atskirai, dalijant 89 proc. ataskaitiniam laikotarpiui numatytos sumos iš tą mėnesį išduotų atitinkamo poklasio priemonių bazinių kainų balų sumos, balo vertei neviršijant vieno lito[61]. Taigi, nagrinėjamas bendroves tenkinantis susitarimas, užtikrinantis jų norimą atitinkamos rinkos pasidalijimo įgyvendinimą, vėliau buvo perkeltas netgi į teisės aktą. Tokiu būdu įmonėms net nebetenka rūpintis tinkama sudarytų susitarimų įgyvendinimo kontrole[62]. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjamų ūkio subjektų bendrai pasiūlytas bazinės kainos „plaukiojantis balas“ yra naudojamas kaip priemonė įmonių susitarimams dėl bazinių kainų bei gamybos kiekių nustatymo užtikrinti: bazinės kainos nėra mažinamos, o įmonės, siekdamos išvengti bet kokio galimo bazinės kainos mažėjimo, laikysis susitarimo dėl ortopedijos techninių priemonių gamybos kvotų.

3.8. Dėl poveikio prekybai tarp valstybių narių

SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaip nesuderinami su bendrąja rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje. Šio straipsnio a, b ir c dalyse taip pat įvardijami susitarimai, kurie yra draudžiami, būtent: tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti pirkimo ar pardavimo kainas, riboti ar kontroliuoti gamybą, ir pasidalinti rinkas. Komisijos pranešimo „Paaiškinimai dėl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose naudojamos sąvokos „poveikis prekybai““[63] (toliau – Paaiškinimai dėl „poveikis prekybai“) 23 punkte, įtvirtinančiame Teisingumo Teismo aiškinimą dėl sąvokos „gali paveikti“, nurodoma, kad turi būti įmanoma numatyti, su pakankamu tikimybės laipsniu, remiantis objektyviomis teisės aplinkybėmis ar faktu, kad susitarimas ar veiksmai gali daryti tiesioginę ar netiesioginę, faktinę ar galimą įtaką valstybių narių tarpusavio prekybos struktūrai. Taigi, nebūtina įrodinėti, kad susitarimas darys ar daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai (26 p.), užtenka, kad yra tokio poveikio galimybė. Įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, susitarimo pobūdį, nagrinėjamų įmonių padėtį rinkoje, galima daryti išvadą, kad nustatyti susitarimai galėjo turėti poveikį prekybai tarp valstybių narių.

Nustatyta, kad geografinė rinka yra Lietuvos Respublikos teritorija. Paaiškinimų dėl „poveikio prekybai“ 78 punkte nurodoma, kad dėl susitarimų, apimančių visą valstybės narės teritoriją, yra sustiprinamas pasidalinimas rinkomis nacionaliniu pagrindu, kadangi tokie susitarimai sudaro kliūtis ekonominiam skverbimuisi, kurį siekia užtikrinti Sutartis. Taigi, susitarimai, apimantys visą valstybės teritoriją, savo prigimtimi turi poveikį prekybai tarp valstybių narių[64]. Tyrimo metu nagrinėti susitarimai apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, nes juose dalyvavo ir juos įgyvendino visi, išskyrus vieną UAB „Baltic Orthoservice“, nagrinėjamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, iš esmės panašiomis sąlygomis veikiantys visoje Lietuvoje. Be to, nagrinėti susitarimai apėmė visų Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų aprūpinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėti susitarimai laikomi ypač žalingais konkurencijai, nes jie, net ir nesukeldami neigiamo poveikio konkurencijai, dėl savo pobūdžio vien pagal tikslą turi įtakos konkurencijos procesui. Vertinant susitarimų galimą poveikį prekybai tarp valstybių, vienas iš galimų kriterijų yra nagrinėjamų ūkio subjektų padėtis rinkoje. Tai, kad susitarimuose dėl kainų ir gamybinių pajėgumų dalyvavo visos įmonės, veikiančios kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkoje Lietuvoje, leido joms turėti pakankamą ekonominę galią susitarimams įgyvendinti.

Pažymėtina, kad Lietuvos teisės aktai nenumato jokių kliūčių užsienio subjektams teikti paslaugas nagrinėjamoje rinkoje, jei jos atitinka Aprašo 1 priede nustatytus reikalavimus. Tai patvirtino ir visi rinkoje veikiantys ūkio subjektai, atsakydami į Konkurencijos tarybos paklausimus (Pavyzdžiui, XXI tomas, 4 lapas, XXI tomas, 18 lapas, XXI tomas,73 lapas). Nepaisant to, kad užsienio ūkio subjektams, atitinkantiems nustatytus reikalavimus, nėra kliūčių patekti į rinką, dėl nagrinėjamų susitarimų jiems apsunkinamos galimybės efektyviai konkuruoti ir išnaudoti turimą pranašumą. Naujai į rinką ateinantis ūkio subjektas yra priverstas dalyvauti draudžiamame susitarime, kuriame gamintojai tariasi dėl išdirbio normų ar gamybinių pajėgumų arba, nusprendus nedalyvauti susitarime, jis susidurtų su nepalankiomis konkurencijos sąlygomis. Šių ūkio subjektų Sutartyse su VLK įtvirtinami gamybiniai pajėgumai būtų nustatomi atsižvelgiant į įmonių susitarimu nustatytas išdirbio normas ir kitus sprendimus, susijusius su gamybinių pajėgumų mažinimu. Taigi,  naujai rinkoje pradėjęs veikti ūkio subjektas arba turi dalyvauti draudžiamame susitarime, arba gamybiniai pajėgumai jam nustatomi atsižvelgiant į draudžiamame susitarime dalyvavusių ūkio subjektų priimtus sprendimus (bylos IV tomas, 73 lapas)[65]. Tokiu atveju į rinką siekiantiems patekti ūkio subjektams trukdoma pasinaudoti bet kokiu turimu konkurenciniu pranašumu (82 p.), nes naujam ūkio subjektui pradėjus veikti nagrinėjamoje rinkoje, jo veiksmų laisvė apsisprendžiant dėl gamybos kiekių būtų suvaržyta ir jis negalėtų pasinaudoti turimu konkurenciniu pranašumu, pavyzdžiui, našesne įranga.

Ūkio subjektai nurodo, kad kliūtis patekti į atitinkamą rinką sudaro ne nagrinėjami susitarimai, bet rinkos ekonominės perspektyvos nebuvimas, tai yra situacija rinkoje. Jie pabrėžė, kad kompensacijos už pagamintas priemones įmonės turi laukti apie 2 metus ir kompensacijos eilė yra daugiau nei 70 milijonų litų. Tačiau konstatuotina, kad nagrinėjami įmonių susitarimai dėl išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų, reikšmingai prisideda prie kliūčių ūkio subjektams įeiti į rinką, nes jie negalėtų efektyviai veikti, panaudodami turimą konkurencinį pranašumą. Įmonių susitarimai lemia, kad konkuruoti jie galėtų ne nustatytose biudžeto lėšų ribose, o ūkio subjektui nustatytų biudžeto lėšų ribose, taip apribojant jų galimybes išnaudoti turimus realius gamybinius pajėgumus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad nagrinėjami susitarimai turėjo tiesioginį galimą poveikį prekybai tarp valstybių narių.

Bet kuriuo atveju įmonių susitarimai turėjo bent netiesioginį poveikį prekybai tarp valstybių narių. Remiantis „Paaiškinimų dėl poveikio prekybai“ 38 punktu, netiesioginis poveikis prekybai atsiranda dėl produktų, susijusių su produktais, kurie yra susitarimo ar veiksmo objektu. Toks netiesioginis poveikis gali atsirasti, kai susitarimai ar veiksmai yra susiję su tarpiniais produktais, kuriais neprekiaujama, bet kurie yra naudojami teikiant galutinį produktą, kuriuo yra prekiaujama. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad, siekė išvengti konkurencijos spaudimo dėl galimo importo. 2007 m. kovo 7 d., VLK vykusio posėdžio metu, kuriame dalyvavo ir abiejų asociacijų prezidentai, UAB „Baltic Orthoservice“ atstovas pateikė pasiūlymą, esant nesudėtingai patologijai, suaugusiesiems kompensuoti tik avalynės priedą, o avalynę įsigyti standartinę ir centralizuotai. ORPTA prezidentė pasisakė prieš šį pasiūlymą ir nurodė, kad neaišku, ar būtų importuoti būtų pigiau. ORPTA prezidentės teiginiams pagrįsti nebuvo pateikta jokių objektyvių argumentų ar skaičiavimų, todėl galimai konstatuoti, kad ne tik dėl nagrinėjamų įmonių susitarimų, bet ir dėl faktinių jų veiksmų, buvo bent netiesioginis poveikis prekybai tarp valstybių narių.

Ūkio subjektai paaiškino, kad jų veiksmams negali būti taikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas, nes jų veiksmai negalėjo turėti poveikio prekybai tarp valstybių narių dėl savo mažareikšmiškumo. Jie remiasi „Paaiškinimų dėl „poveikio prekybai“ 52 punkto nuostata, kuri įtvirtina, kad iš principo susitarimai negali pastebimai paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos, kai bendra susitarimo šalių bet kokios atitinkamos rinkos Bendrijoje rinkos dalis neviršija 5 proc. ir horizontaliųjų susitarimų atveju, bendroji nagrinėjamų įmonių metinė produktų, kurie yra susitarimo objektas, apyvarta Bendrijos mastu neviršija 40 milijonų eurų. Tam, kad susitarimas būtų pripažintas nedarančiu pastebimo poveikio prekybai tarp valstybių narių, turi būti tenkinamos abi šios sąlygos. Minėta, kad nagrinėtame pažeidime dalyvavo beveik visi kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyviai Lietuvos Respublikoje, todėl bendra šių įmonių rinkos dalis atitinkamoje rinkoje buvo artima 100 proc. Dėl to, kad netenkinama ši sąlyga, negalima teigti, jog įmonių susitarimai dėl nežymaus poveikio prekybai tarp valstybių narių negali būti laikomi pažeidžiančiais SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjami ūkio subjektų susitarimai turėjo bent netiesioginį neigiamą poveikį prekybai tarp valstybių narių, todėl šie susitarimai taip pat prieštarauja SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

4. Pažeidimo trukmė

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad tiek Asociacijos, tiek jų nariai dalyvavo vientisame, sudėtiniame ir tęstiniame pažeidime, turinčiame bendrą ekonominį tikslą – apriboti konkurenciją kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkoje Lietuvos Respublikoje. Pažeidimą sudarė nagrinėti įmonių veiksmai, susiję su ortopedijos techninių priemonių kainų, gamybos ir pardavimo kiekių nustatymu bei atitinkamos rinkos pasidalijimu. Įvertinus susitarimų pobūdį, nagrinėjamų ūkio subjektų padėtį rinkoje ir faktines aplinkybes, konstatuotina, kad šis ūkio subjektų susitarimas galėjo turėti tiesioginį neigiamą poveikį prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

OMPĮA ir ORPTA ir jos narių veiksmų, susijusių su ortopedijos techninių priemonių kainų nustatymu, pradžia pagal surinktus duomenis laikytina ne vėliau kaip 2006 m. rugsėjo 21 d., kai Asociacijų posėdyje įmonės pritarė siūlomai bazinės kainos struktūrai su tam tikrais papildymais ir buvo priimtas sprendimas teikti VLK skaičiavimus. Vėliau, 2007 m. sausio 29 d., OMPĮA ir ORPTA posėdyje pagal vienodą vidutinės bazinės kainos struktūrą, įmonės nutarė pateikti ortopedinės avalynės savikainos skaičiavimus. Įmonės taip pat tarėsi dėl įvairių ortopedijos techninių priemonių bazinės kainos elementų (gamybos bei aptarnavimo proceso įkainių, pelno procento) bei bazinių kainų kompensavimo dydžių, tai yra kainos, kurią už ortopedijos techninę priemonę gamintojams moka VLK. Be to, 2008 m. sausio 21 d. ir 2009 m. liepos 15 d. Asociacijų posėdžiuose ortopedijos techninių priemonių gamintojai priėmė sprendimą visiems vieningai taikyti vienodas priemokas už dalinai kompensuojamas ortopedijos technines priemones.

Ne vėliau kaip 2007 m. rugsėjo 18 d. įmonių pasiūlymu pradėtos nustatyti išdirbio normos.  Taigi, OMPĮA ir ORPTA bei jų nariai pradėjo derinti savo veiksmus nustatant gamybos ir pardavimo kiekius. Paskutiniai duomenys apie OMPĮA ir ORPTA bei jų narių veiksmus derinant ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pardavimo kiekius rodo, kad šie veiksmai tęsėsi bent iki 2010 m. rugpjūčio 18 d., kai ORPTA posėdyje buvo derinamos vidutinės išdirbio normos, kurias įmonės taikys teikdamos 2010 m. paraiškas Sutartims su VLK 2011 m. sudaryti. Tačiau pažymėtina, kad duomenų apie tai, kad ūkio subjektai nutraukė draudžiamus veiksmus, negauta.

Pažymėtina, kad įmonių veiksmų derinimas vyko ne tik Asociacijų, bet ir VLK posėdžiuose. Organizuodama ortopedijos techninių priemonių kompensavimą apdraustiesiems, VLK sudarydavo darbo grupes (pavyzdžiui, Darbo grupė paslaugų kainodaros projektui parengti), kuriose dalyvavo ortopedijos techninių priemonių gamintojų atstovai, arba kviesdavo visus ortopedijos techninių priemonių gamintojus diskutuoti klausimais, susijusiais su ortopedijos techninių priemonių kompensavimu (pavyzdžiui, ortopedijos techninių priemonių kompensavimo, Sutarčių su VLK sudarymo bei pakeitimų, darbo resursų vertinimo ir pan.). VLK posėdžiai, kuriuose įmonės ir VLK atstovai tarėsi klausimais, susijusiais su ortopedijos techninių priemonių kompensavimu, įskaitant dėl bazinių kainų ir gamybos kiekių, vyko viso tirtojo laikotarpio metu ir juose dalyvavo visi tyrimo metu nagrinėti ūkio subjektai.

Taigi, vientisas, sudėtinis ir tęstinis OMPĮA ir ORPTA bei jos narių pažeidimas prasidėjo 2006 m. rugsėjį. Duomenų apie tai, kad kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių gamintojai nutraukė veiksmus, susijusius su ortopedijos techninių priemonių gamybos kiekių nustatymu, iki tyrimo pabaigos nebuvo gauta, tačiau baudos skaičiavimo tikslais laikytina, kad pažeidimas truko bent iki 2010 m. lapkričio mėn. Tiek Asociacijų, tiek VLK posėdžiuose, kuriuose buvo diskutuojama įvairiais su bazinėmis kainomis, priemokomis, bazinės kainos „plaukiojančiu balu“, gamybos ir pardavimo kiekiais susijusiais aspektais, dalyvavo visi tiriamu laikotarpiu kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių paslaugas teikę ūkio subjektai. Minėta, kad atliekant šiuos veiksmus nedalyvavo UAB „Aesculapius ir Ko“, kurio dalyvavimo nagrinėjamame pažeidime įrodymų nerasta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Baltic Orthoservice“ nesutiko su Asociacijos veikla, prieštaraujančia konkurencijos teisei, todėl nelaikytina nagrinėto pažeidimo dalyve.

Nustatant įtariamo pažeidimo trukmę atsižvelgta į konkrečių ūkio subjektų narystės laikotarpį atitinkamose asociacijose (kadangi narystė siejama su pareiga laikytis asociacijos priimtų sprendimų pagal abiejų Asociacijų įstatus), taip pat į individualias su konkrečiais ūkio subjektais susijusias aplinkybes (pavyzdžiui, dalyvavimo įtariamame pažeidime pradžią, atitinkamos veiklos nutraukimą, juridinio asmens pasibaigimą ar kt.)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kiekvieno iš nagrinėjamų ūkio subjektų veiksmų, sudarančių įtariamą pažeidimą, trukmė yra tokia:

OMPĮA 2006 rugsėjo mėn. – 2008 m. gruodžio mėn. Šios asociacijos posėdžiai buvo rengiami nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki 2008 m. gruodžio mėn. Nors ši asociacijai formaliai veikia, tačiau, turimais duomenimis, veiklos, susijusios su tiriamais pažeidimais nevykdo.

ORPTA 2006 rugsėjo mėn. – 2010 m. lapkričio mėn. Šios asociacijos posėdžiai buvo rengiami nuo tiriamojo laikotarpio pradžios ir vyko iki tyrimo pabaigos.

UAB „Actualis“ 2006 rugsėjo mėn. – 2008 m. liepos mėn. Ši įmonė tiriamuoju laikotarpiu buvo OMPĮA nare, tačiau nuo 2008 m. liepos 15 d. nevykdo ortopedijos techninių priemonių gamybos pagal Sutartis su VLK. Dalyvavimo tiriamame pažeidime po 2008 m. liepos 15 d. įrodymų nerasta.

UAB „Aesculapius ir Ko“ 2006 m. gegužės18 d., tai yra iki nustatytos pažeidimo pradžios, buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. UAB „Aesculapius ir Ko“ tiriamuoju laikotarpiu nebuvo sudariusi Sutarties su VLK, nerasta įrodymų, kad ji dalyvavo Asociacijų ar VLK posėdžiuose. todėl šio ūkio subjekto veiksmai nebuvo analizuojami.

UAB „Baltic Orthoservice“ nors dalyvavo kai kuriuose Asociacijų ir VLK posėdžiuose, tačiau su Asociacijoje svarstytais klausimais, susijusiais su kainų nustatymu, gamybos kiekių nustatymu ir rinkos pasidalijimu, nesutiko ir aiškiai tai išreiškė, o 2009 m. spalio 23 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą su pareiškimu, kurio pagrindu buvo pradėtas šis tyrimas. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybes, išdėstytas nutarimo konstatuojamosios dalies 3.5 punkte, konstatuotina, kad UAB „Baltic Orthoservice“ nelaikytina nagrinėto pažeidimo dalyve.

UAB „Idemus“ 2006 rugsėjo mėn. – 2010 m. lapkričio mėn. Nuo 2001 m. yra OMPĮA, o nuo 2003 m. ir ORPTA nare, duomenų apie dalyvavimo tiriamame pažeidime nutraukimą iki tyrimo pabaigos negauta. Aplinkybės, kurios turėjo įtakos nustatant šią UAB „Idemus“ dalyvavimo pažeidime trukmę, plačiau dėstomos nutarimo konstatuojamosios dalies 3. 5 punkte .

UAB „Ortopedijos centras“ 2006 rugsėjo mėn. – 2010 m. lapkričio mėn. Nuo 2001 m. yra OMPĮA nare, duomenų apie dalyvavimo tiriamame pažeidime nutraukimą iki tyrimo pabaigos negauta.

UAB „Orthoservice Vilnius“ 2008 lapkričio mėn. – 2008 m. gruodžio mėn. Tirtuoju laikotarpiu nebuvo nei OMPĮA, nei ORPTA nare, Asociacijų posėdžiuose paprastai buvo atstovaujama to paties asmens, kaip ir UAB „Baltic Orthoservice“. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Orthoservice Vilnius“ buvo struktūrinis UAB „Baltic Orthoservice“ padalinys ir į tai, kad Asociacijoje buvo atstovaujama to paties asmens, tai yra jos veiksmai Asociacijos veiklos atžvilgiu yra analogiški kaip ir UAB „Baltic Orthoservice“ atveju, konstatuotina, kad ši įmonė nebuvo nagrinėto susitarimo dalyvė.  Nuo 2008 m. gruodžio 30 d. prijungimo būdu reorganizuota, prijungiant prie UAB „Baltic Orthoservice“, ir nustojo egzistuoti.

UAB „Ortobatas“ 2006 rugsėjo mėn. – 2010 m. lapkričio mėn. Tiriamuoju laikotarpiu yra OMPĮA nare, duomenų apie dalyvavimo tiriamame pažeidime nutraukimą iki tyrimo pabaigos negauta.

UAB „Ortopedijos klinika“ 2006 rugsėjo mėn. – 2010 m. lapkričio mėn. Nuo 2000 m. yra OMPĮA, o nuo 2005 m. - ORPTA nare. Duomenų apie dalyvavimo tiriamame pažeidime nutraukimą iki tyrimo pabaigos negauta.

UAB „Ortopagalba“ 2006 m. rugsėjo mėn. – 2010 m. lapkričio mėn. Nuo 2001 m. yra OMPĮA nare, duomenų apie dalyvavimo tiriamame pažeidime nutraukimą iki tyrimo pabaigos negauta.

UAB „Ortopedijos projektai“ 2007 sausio mėn. – 2010 m. lapkričio mėn. Nors OMPĮA nare nebuvo, o ORPTA nare tapo 2008 m., tačiau nuo 2007 m. sausio mėn. dalyvavo Asociacijų posėdžiuose ir dalyvavo atliekant veiksmus, susijusius su kainų ir gamybos kiekių nustatymo bei rinkos pasidalijimu.

AB „Ortopedijos technika“ 2006 rugsėjo mėn. – 2010 m. lapkričio mėn. Nuo 2002 m. yra ORPTA steigėja ir narė, duomenų apie dalyvavimo tiriamame pažeidime nutraukimą iki tyrimo pabaigos negauta.

A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“ 2006 rugsėjo mėn. – 2010 m. lapkričio mėn. Nuo tiriamojo laikotarpio pradžios yra OMPĮA nare. Šiai Asociacijai nevykdant veiklos, toliau dalyvavo ORPTA ir VLK posėdžiuose, atliekant veiksmus, susijusius su gamybos kiekių nustatymu ir rinkos pasidalijimu. Duomenų apie dalyvavimo tiriamame pažeidime nutraukimą iki tyrimo pabaigos negauta.

VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė 2006 rugsėjo mėn. – 2009 m. sausio mėn. Nuo tiriamojo laikotarpio pradžios buvo OMPĮA nare. Nuo 2009 m. sausio mėn. neturi Sutarties su VLK ir nebevykdo ortopedijos techninių priemonių gamybos. Duomenų apie dalyvavimą tiriamame pažeidime po 2009 m. sausio mėn. negauta.

VšĮ „Vilties žiedas“ 2009 m. lapkričio mėn. – 2010 m. lapkričio mėn. Nuo 2009 m. lapkričio mėn. dalyvavo ORPTA ir VLK posėdžiuose sprendžiant su gamybinių pajėgumų paskirstymu susijusius klausimus. Nuo 2010-09-01 yra ORPTA nare, duomenų apie dalyvavimo tiriamame pažeidime nutraukimą iki tyrimo pabaigos negauta.

5. Dėl VLK veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. spalio 28 d. administracinėje byloje Nr. A¹-08/04 išaiškino, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina pozityvią pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, reglamentuojančioms ūkinę veiklą, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šia įstatymo nuostata norima garantuoti konkurencinės aplinkos palaikymą tais atvejais, jei tam tikras reguliavimas (įskaitant ir vykdomus veiksmus) daro ar gali daryti įtaką atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Be to, kaip pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę bei draudžia priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją[66]. Taigi, VLK, kaip valstybės valdžios institucija, atliekanti ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, turi pareigą saugoti sąžiningą konkurenciją ir ginti vartotojų interesus[67].

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į Konkurencijos įstatymu siekiamus tikslus, konstatuotina, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pozityvi pareiga valstybės institucijoms užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę reiškia pareigą savo kompetencijos ribose užtikrinti, kad konkurencija rinkoje nebūtų sutrikdyta, iškraipyta ar apribota, inter alia, ir dėl įmonių susitarimų, įtvirtintų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje. Tyrimo metu surinkta informacija rodo, kad siekdama peržiūrėti ortopedijos techninių priemonių kainas ir parengti teisės akto, įtvirtinančio bazines kainas, projektą, VLK sudarė darbo grupę, kurioje buvo pakviesti tiek gamintojų, tiek VLK atstovai. Darbo grupėje buvo priimtas sprendimas pateikti savikainos duomenis. Tokiu būdu buvo sudarytos prielaidos įmonių draudžiamiems susitarimams ir įmonės skatinamos susitarti, ir taip gali nustatyti nepagrįstai dideles priemonių kainas. Tyrimo metu gauta duomenų, kad kai kurių ortopedijos techninių priemonių bazinės kainos yra kelis kartus didesnės už faktinę savikainą[68]. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad VLK žinojo apie įmonių susitarimą dėl ortopedinės avalynės kainų ir jam pritarė (XI tomas, 12 lapas), o vėliau panaudojo rengiant bazinių kainų projektą. Įmonių susitarimai  sudarė joms palankias sąlygas išvengti konkurencijos, kuri būtų galėjusi vykti individualiai teikiant savikainos duomenis VLK ir siūlant mažesnes kainas. Įtvirtinus didesnes bazines kainas, suprastėja gyventojų aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis ir neracionaliai panaudojamos PSDF biudžeto lėšos.

VLK skatino įmones derinti gamybos kiekius ir pritarė šiems įmonių veiksmams. VLK posėdžiuose, kuriuose dalyvaudavo ir gamintojų atstovai, aptardavo darbo resursus pagal gamintojų pateiktas paraiškas, svarstydavo įmonių pateiktus gamybinių pajėgumų projektus (XII tomas, 46 lapas, XII tomas, 71 lapas). Paaiškėjus, kad paraiškose nurodyti įmonių gamybiniai pajėgumai yra didesni nei finansinės galimybės jas finansuoti, palaikė jų veiksmus tariantis dėl gamybinių pajėgumų mažinimo ir išdirbio normų („Gamybinius pajėgumus vertinti pagal asociacijų priimtą vidutinę išdirbio normą“ (XI tomas, 163 lapas), „Pridedama detali informacija apie gamybinių pajėgumų skaičiavimus. Pajėgumų mažinimas bus 2008-11-21 posėdžio darbotvarkės klausimas“ (IV tomas, 81 lapas)). Be to, VLK teikė įmonėms informaciją, reikalingą asociacijų sprendimams dėl gamybinių pajėgumų nustatymo: „Nors ir buvo pateikti gamybinių pajėgumų vertinimai kiekvienai įmonei atskirai “, tačiau ORPTA prezidentė„kreipėsi dėl apibendrintos informacijos, nes ji yra reikalinga siekiant rasti bendrą sprendimą dėl gamybinių pajėgumų apribojimo“ (IV tomas, 74 lapas). Taigi, VLK savo veiksmais sudarė prielaidas įmonių draudžiamiems susitarimams dėl ortopedijos techninių priemonių kainų bei gamybos kiekių., o taip pat skatino tokius susitarimus. Kadangi konstatuota, jog šiais įmonių susitarimais buvo apribota konkurencija kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkoje, laikytina, kad VLK, sudarydama prielaidas šiems susitarimams ir juos skatindama, neįvykdė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pozityvios pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

VLK taip pat neįvykdė pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę pasirinkusi netinkamas priemones ortopedijos techninių priemonių kompensavimui organizuoti. Sudarydama sutartis su gamintojais, VLK sutarties priede detaliai įtvirtindavo įmonių gamybinius pajėgumus, todėl įmonėms de facto buvo skiriama tam tikra valstybės lėšų dalis. Taip buvo apribotos įmonių galimybės konkuruoti ir efektyviai išnaudoti turimus gamybinius pajėgumus. Tokia sistema neskatino įmonių suinteresuotumo konkuruoti, nes jos buvo tikros dėl tam tikros pajamų dalies. Galiojant kvotų sistemai, įmonių suinteresuotumas investuoti į įrengimus, gerinant priemonių kokybę, buvo minimalus dėl to, kad jų našumas neturėtų didelės įtakos, nes gamybos kiekiai jiems būtų skaičiuojami pagal nustatytas išdirbio normas ir, jei jų našumas būtų didesnis, jų gamybiniai pajėgumai būtų mažinami (Pavyzdžiui, IV tomas, 73, 80 lapas, XII tomas, 71 lapas). Taigi, dėl to nebuvo galimybės efektyviai paskirstyti turimus išteklius, užtikrinti mažiausią kainą ir didesnį už biudžeto lėšas galimų įsigyti priemonių kiekį. Biudžeto lėšų skirstymas kiekvienai įmonei peržengia biudžeto planavimo ribas. Siekiant užtikrinti, kad nepereikvojant turimų lėšų reikalingomis priemonėmis būtų aprūpinama kuo daugiau apdraustųjų, lėšos, skirstomos pagal įmonėms leidžiamus pagaminti ortopedijos techninių priemonių kiekius, nepagrįstai apriboja įmonių galimybes konkuruoti bei padeda užtikrinti įmonių susitarimų įgyvendinimą. Tokia sistema, kai įmonei paskiriamas tam tikras priemonių pagal gamybos pobūdį kiekis, nustatytas bendru rinkos dalyvių susitarimu, neatspindi konkrečios įmonės galimybių. Tai patvirtina tyrimo metu nustatytos aplinkybės: kai kurios įmonės realiai turi daugiau darbuotojų nei reikia sutarčiai su VLK vykdyti, į įmones kreipiasi daugiau pacientų nei joms skiriama lėšų ir jos atsisako priimti užsakymus ne dėl to, kad joms trūksta išteklių, bet dėl to, kad baigėsi jiems atitinkamų priemonių grupei mėnesiui skirta lėšų suma ir jie jau yra įvykdę jiems nustatytus sutartinius gamybinius pajėgumus, net įmonėms turint našesnę įrangą jos negali tikėtis realizuoti savo produkcijos, nes jų gamybiniai pajėgumai apribojami iki gamintojų sutarto ir VLK patvirtinto lygio (bylos IV tomas, 73 lapas).

Tai, kad VLK neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės, turėjo tiesioginės neigiamos įtakos pacientų gerovei bei valstybės biudžetui. Pirma, didesnės bazinės kainos lemia tai, kad didėja ir pacientui tenkanti sumokėti suma esant dalinei kompensacijai. Be to, neefektyviai naudojamos ir PSDF biudžeto lėšos, kuriomis apmokama už ortopedijos technines priemones ūkio subjektų suderintomis, o ne sąžiningos konkurencijos procese susiformavusiomis kainomis. Tai sudaro prielaidas nustatyti nepagrįstai aukštas ortopedijos techninių priemonių bazines kainas, o esant dalinei priemonių kompensacijai, didelė finansinė našta perkeliama pacientams. Pažymėtina, kad pagal galiojančią bazinės kainos „plaukiojančio balo“ taikymo tvarką, jei pacientas priemonę įsigyja savo lėšomis, bazinės kainos balo vertė yra lygi vienam litui. Tačiau nustatant apdraustajam mokamos kompensacijos už savo lėšomis įsigyjamą ortopedijos techninę priemonę dydį, šios priemonės bazinės kainos balo vertė turi atitikti tą ataskaitinį laikotarpį, kai ortopedijos techninė priemonė įsigyjama[69]. Antra, nustačius, už kokią sumą kiekviena įmonė gali pagaminti ortopedijos techninių priemonių per mėnesį, pablogėja pacientų galimybės pasirinkti geriausią prekę. Nors kompensuojant ortopedijos technines priemones taikomas principas „pinigai paskui pacientą“, praktinis šio principo pritaikymas yra ribotas. Jei įmonė tą mėnesį jau įvykdė užsakymų už jai nustatytą ataskaitiniam laikotarpiui skirtą sumą, ji nebegali priimti naujų užsakymų. Taigi, pacientas yra priverstas arba įsigyti priemonę kitoje įmonėje, nebūtinai gaminančioje kokybiškiausią ar tinkamiausią priemonę, arba įsigyti priemonę savo lėšomis ir vėliau rizikuoti gauti mažesnę kompensaciją. Dėl šių aplinkybių sumažėja pacientų pasirinkimo galimybė ir pablogėja jų aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis. Iš tyrimo metu surinktos informacijos galima daryti išvadą, kad VLK, organizuodama ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, savo veiksmais pažeidė vartotojų interesus, nes neužtikrino pacientų teisės pasirinkti kokybiškiausią prekę mažiausia kaina.

Vertinant VLK veiksmus, atliktus organizuojant ortopedijos techninių kompensavimą, pažymėtina, kad VLK, pasirinkusi netinkamas priemones šiai funkcijai vykdyti, bei sudariusi prielaidas draudžiamiems ūkio subjektų susitarimams dėl priemonių kainų, gamybos kiekių ir rinkos pasidalijimo, o taip pat savo veiksmais skatindama tokius susitarimus, neįvykdė pozityvios pareigos užtikrinti sąžiningą konkurenciją nagrinėjamoje rinkoje. Sudarydama sąlygas ir skatindama ūkio subjektų susitarimus dėl ortopedijos techninių priemonių kainų, kiekių ir kitų aptartų aspektų, VLK nesudaro galimybių pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, nors būtent kuo efektyvesnis turimų resursų panaudojimas turėtų būti viso atitinkamų priemonių įsigijimo ir kompensavimo mechanizmo pagrindas. Taigi, VLK, siekdama tinkamai vykdyti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, turėtų imtis visų priemonių, kad, organizuojant ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, būtų naudojamos objektyvios procedūros, leisiančias nustatyti objektyvias (dėl ūkio subjektų tarpusavio konkurencijos susiformavusias) priemonių bazines kainas bei leisiančios įmonėms realiai konkuruoti tarpusavyje parduodant kuo didesnį atitinkamų prekių kiekį turimo biudžeto ribose. Tam būtina nutraukti visus aukščiau minėtus VLK veiksmus, sudarančius prielaidas draudžiamiems ūkio subjektų susitarimams ir/ar skatinančius tokius susitarimus, bei pasirinkti ir įgyvendinti atitinkamas konkurencijos teikiama nauda leidžiančias pasinaudoti priemones (pvz. mažiausią kainą galėtų leisti nustatyti viešojo pirkimo procedūra ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad VLK yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, siūlytina Sveikatos apsaugos ministerijai įvertinti susidariusią situaciją atitinkamoje rinkoje ir imtis priemonių, kad dėl netinkamo ortopedijos techninių priemonių kompensavimo bei organizavimo nebūtų apribota sąžininga konkurencija atitinkamoje rinkoje bei daroma žala valstybei ir pacientams. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant garantuoti sąžiningą konkurenciją rinkoje, visų pirma būtų galima numatyti konkurencingą ir objektyvią ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų nustatymo procedūrą. Taip pat, planuojant ortopedijos techninių priemonių kompensavimui skirtų PSDF biudžeto lėšų panaudojimą, neturėtų būti nustatomos kiekvienai įmonei skirtos kvotos, kurios dirbtinai riboja įmonių galimybes konkuruoti išnaudojant turimus gamybinius pajėgumus.

6. Dėl ūkio subjektams skirtinų baudų

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Šio įstatymo 42 straipsnyje išdėstyti baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo principai – skiriant baudas ūkio subjektams atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui. Baudos dydis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591[70] patvirtintomis Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Baudos nustatymo taisyklės).

Baudos nustatymo taisyklėse nurodyta, kad baudos dydis nustatomas apskaičiuojant baudos dydį už pažeidimo pavojingumą ir baudos dydį už pažeidimo trukmę.

Nustatant ORPTA ir OMPĮA bei jų nariams skirtinų baudų dydį, įvertintas padaryto pažeidimo pavojingumas, kuris priklauso nuo pažeidimo masto ir pobūdžio, tai yra pažeidimo sukeltų pasekmių atitinkamai rinkai ir su pažeidimu susijusios geografinės rinkos. Vertinant pažeidimo pobūdį atsižvelgta, kad Asociacijose, jungiančiose visus atitinkamos rinkos dalyvius, buvo priimti sprendimai dėl ortopedijos techninių priemonių kainos, gamybos kiekių ir rinkos pasidalijimo. Minėta, kad tokio pobūdžio susitarimai yra laikomi žalingais, nes tiesiogiai veikia konkurencijos procesą ir neišvengiamai riboja konkurenciją atitinkamoje rinkoje, todėl pažeidimas vertintas kaip labai sunkus. Nustatant baudos dydį už pažeidimo pavojingumą atsižvelgta į tai, kad sudarant nagrinėjamus susitarimus dalyvavo beveik visi atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai ir dėl draudžiamų susitarimų pobūdžio, kuris lemia, kad nagrinėti susitarimai riboja konkurenciją pagal tikslą ir vien šių susitarimų sudarymas daro žalą konkurencijos procesui, konstatuotina, kad pažeidimo mastas buvo didelis. Vertinant pažeidimo mastą taip pat atsižvelgta į tai, kad atitinkama geografinė rinka yra nacionalinė, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl pažeidimas vertintinas kaip sunkus Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Įvertinus šias aplinkybės OMPĮA, ORPTA ir jų nariams nustatomas baudos dydis už pažeidimo pavojingumą sudaro 5 proc. šių ūkio subjektų bendrųjų metinių pajamų 2009 m (išskyrus žemiau pateikiamas išimtis).

Kadangi OMPĮA nuo 2009 metų nevykdo veiklos ir neturi jokių pajamų, piniginė sankcija šiai asociacijai neskiriama.

UAB “Actualis” nuo 2008 metų liepos nevykdo ortopedijos techninių priemonių gamybos ir prekybos. Kadangi, skaičiuojant baudą šiam ūkio subjektui nuo gautų pajamų paskutiniais dalyvavimo pažeidime metais, bauda būtų didesnė nei 10 proc.  šio ūkio subjekto bendrųjų pajamų 2009 metais, atitinkamai bauda mažintina, kad neviršytų 10 proc.  bendrųjų metinių pajamų 2009 metais.

VšĮ VUVL, jos filialas Utenos reabilitacijos centras nuo 2009 metų nevykdo su ortopedijos techninių priemonių gamyba ir prekyba susijusios veiklos. Tačiau VšĮ VUVL VLK kompensuoja už iki atitinkamos veiklos nutraukimo pagamintas ortopedijos technines priemones. Atsižvelgus į tai, kad ortopedijos techninių priemonių gamyba ir prekyba nebuvo pagrindinė VšĮ VUVL veikla (ligoninė teikia ir daug kitų asmens sveikatos priežiūros ir pan. paslaugų),  skaičiuojant baudą taikytas 15 proc. dydis nuo pajamų, susijusių su ortopedijos techninių priemonių gamyba ir prekyba, gautų 2009 metais.

VšĮ „Vilties žiedas“ nurodo, kad atitinkamoje rinkoje pradėjo veikti tik nuo 2010 metų ir dėl kompensavimo eilės nėra gavusi kompensacijos už įvykdytus užsakymus. Konkurencijos tarybos nuomone, tai nėra pagrindas netaikyti sankcijos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kompensacijų už 2009 metus nėra gavę ir kiti ūkio subjektai, sankcijos netaikymas VšĮ „Vilties žiedas“ šiuo pagrindu prieštarautų ūkio subjektų lygybės principui. Įvertinus tyrimo metu gautą informaciją, skiriant baudą VšĮ „Vilties žiedas“ atsižvelgta į tai, kad ortopedijos techninių priemonių gamyba ir prekyba nėra pagrindinė šios įstaigos veikla, baudos dydis lygus 15 proc. nuo pajamų, susijusių su ortopedijos techninių priemonių gamyba ir prekyba. Kadangi 2009 metais ši įstaiga neturėjo su ortopedijos techninių priemonių gamyba ir prekyba susijusių pajamų, skiriant baudą apskaičiuotos pajamos, kurias pagal turimus duomenis gaus iš VLK už pagamintas ir parduotas ortopedijos technines priemones.

Nagrinėjamo pažeidimo trukmė nurodyta šio nutarimo rezoliucinės dalies __ punkte, kuri skiriasi kiekvieno atitinkamo ūkio subjekto atžvilgiu, priklausomai nuo šio ūkio subjekto prisijungimo prie draudžiamo susitarimo momento. Taip pat atsižvelgta į individualias ūkio subjektų aplinkybes, kurios lėmė, kad ūkio subjektai nutraukė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime: UAB „Actualis“ ir VšĮ VUVL nustojo vykdyti ortopedijos techninių priemonių gamybos ir prekybos veiklą, OMPĮA nebevykdė aktyvios veiklos. Remiantis Baudų nustatymo taisyklių 4 punktu, baudos dydis už pažeidimo trukmę didinamas 5 proc. už kiekvienus dalyvavimo pažeidime metus.

OMPĮA, ORPTA bei jų narių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjektų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų. Todėl atsižvelgta į VLK dalyvavimą ir veiksmus įmonėms sudarant draudžiamus susitarimus. Ortopedijos techninių priemonių gamintojų antikonkurencinis elgesys, kaip plačiau paaiškinta nutarime, buvo leidžiamas bei skatinamas šio viešojo administravimo subjekto. Ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia dėl to, kad nutarime nagrinėjami valstybės institucijos veiksmai galėjo suklaidinti ūkio subjektus dėl jų elgesio atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams[71].  Atsižvelgus į šias aplinkybes, ūkio subjektams skirtina bauda mažinama 20 proc.  dėl nustatytos lengvinančios aplinkybės.

UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos projektai“ ir AB „Ortopedijos technika“ nurodo, kad dėl susidariusios situacijos rinkoje įmonės atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje. Jos atkreipė dėmesį, kad VLK nėra atsiskaičiusi už pagamintas priemones ir kompensavimo eilė siekia apie 2 metus, todėl įmonės faktiškai negavo lėšų už 2009 metais pagamintas ortopedijos technines priemones.  Nors VLK nėra atsiskaičiusi įmonėms už 2009 metais pagamintas ortopedijos technines priemonės, tačiau negalima sutikti su tuo, kad įmonės negauna lėšų. Joms yra kompensuojami ankstesniais metais įvykdyti užsakymai. Be to įmonės nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl situacijos atitinkamoje rinkoje įmonės atsidūrė sunkioje finansinėje situacijoje, to taip pat nepatvirtina įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai: visos įmonės 2009 metais dirbo pelningai.

UAB „Idemus“ nurodo, kad šio ūkio subjekto atžvilgiu atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų būti pripažinta tai, kad tyrimo metu geranoriškai bendradarbiavo su Konkurencijos taryba. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas2007 m. liepos 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A² -709/2007 išaiškino, kad vien Konkurencijos tarybos nurodymų vykdymas jai atliekant tyrimą ir prašomos informacijos pateikimas „negali būti pripažintas padėjimu reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu“. Be to, įmonė papildomai nurodė, kad neįgyvendino susitarimų, susijusių su priemokų už dalinai kompensuojamas ortopedijos technines priemones taikymo, o dėl jos veiksmų nepadaryta jokios žalos rinkos dalyviams ar vartotojams. Pažymėtina, kad ši lengvinanti aplinkybė gali būti taikoma tik tuomet, jeigu ūkio subjektai pateikia pakankamus įrodymus, kad ji iš esmės nevykdė sudaryto draudžiamo susitarimo rinkoje veikdamas pagal konkurencijos principus. Bauda gali būti mažinama tik tada, jei ūkio subjektas sąmoningai nukrypo nuo susitarimo net ir turėdamas visas galimybes jį įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Idemus“, pareikšdama nuomonę, pateikė informaciją apie maždaug 10 atvejų, kai ji netaiko priemokos pacientams. Tačiau tai neleidžia konstatuoti, kad įmonė apskritai nesilaikė susitarimo taikyti maksimalias priemokas ir neįgyvendino konkurenciją ribojančių veiksmų. Todėl nėra pakankamo pagrindo taikyti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę UAB „Idemus“.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nustatomi tokie galutiniai baudų dydžiai:

Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijai – 1000 Lt, UAB „Actualis“ – 900 Lt, UAB „Idemus“ – 248 000 Lt, UAB „Ortobatas“ – 56 600 Lt, UAB „Ortopagalba“ – 53 400 Lt, UAB „Ortopedijos centras“ – 226 800 Lt, UAB „Ortopedijos klinika“ – 193 500 Lt, UAB „Ortopedijos projektai“ -  166 900 Lt, AB „Ortopedijos technika“ – 1 644 500 Lt, A. Astrausko firma  „Pirmas žingsnis“ – 341 700 Lt, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė – 5 300 Lt, VšĮ „Vilties žiedas“ – 11 800 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalimi, Tarybos Reglamento (EB) Nr.1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 5 straipsniu,Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija, Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacija, UAB „Actualis“, UAB „Idemus“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, VšĮ „Vilties žiedas“, sudariusios draudžiamus susitarimus dėl ortopedijos techninių priemonių kainų ir gamybos kiekių nustatymo bei rinkos pasidalijimo, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų  reikalavimus.

2. Pripažinti, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nesiėmusi priemonių užtikrinti sąžiningą konkurenciją kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkoje Lietuvos Respublikoje, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

3. Įpareigoti Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociaciją, Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociaciją, UAB „Actualis“, UAB „Idemus“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, VšĮ „Vilties žiedas“ nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, jeigu jis iki šiol nėra nutrauktas.

4. Už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punkto pažeidimą skirti pinigines baudas:

Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijai – 1000 (vienas tūkstantis) litų,

UAB „Actualis“ – 900 (devyni šimtai) litų,

UAB „Idemus“ – 248 000 (du šimtai keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai) litų,

UAB „Ortobatas“ – 56 600 (penkiasdešimt šeši tūkstančiai šeši šimtai) litų,

UAB „Ortopagalba“ – 53 400 (penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai) litų,

UAB „Ortopedijos centras“ – 226 700 (du šimtai dvidešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai) litų,

UAB „Ortopedijos klinika“ – 193 500 (vienas šimtas devyniasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai) litų,

UAB „Ortopedijos projektai“ – 166 900 (vienas šimtas šešiasdešimt šeši tūkstančiai devyni šimtai) litų,

AB „Ortopedijos technika“ – 1 644 500 (vienas milijonas šeši šimtai keturiasdešimt keturi tūkstančiai penki šimtai) litų,

A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“ – 341 700 (trys šimtai keturiasdešimt vienas tūkstantis septyni šimtai ) litų,

VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė – 5 300 (penki tūkstančiai trys šimtai) litų,

VšĮ „Vilties žiedas“ – 11 800 (vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai) litų.

5. Tyrimą dėl UAB „Aesculapius ir Ko“ ir UAB „Baltic Orthoservice“ nutraukti, neradus dalyvavimo draudžiamame susitarime įrodymų.

6. Įpareigoti Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociaciją, UAB „Actualis“, UAB „Idemus“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, VšĮ „Vilties žiedas“ per 5 (penkias) dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

7. Įpareigoti VLK nutraukti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pažeidžiančius atitinkamus veiksmus.

8. Pasiūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai imtis priemonių užtikrinant, kad vykdant ortopedijos techninių priemonių kompensavimą būtų garantuota konkurencija rinkoje.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.

 

Pirmininkas Jonas Rasimas

 

---