BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ, UŽSIIMANČIŲ PRAMONINIŲ METALO IR KITŲ GAMINIŲ BEI ĮRANGOS PARDAVIMO VEIKLA IR KITA SUSIJUSIA VEIKLA, VEIKSMŲ, DALYVAUJANT VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

  • 2011 05 12
  • Nutarimo Nr.: 2S-10
  • Nustatytas pažeidimas
Peržiūrėti dokumentą
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2011 m. balandžio 21 d. viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl ūkio subjektų, užsiimančių pramoninių metalo ir kitų gaminių bei įrangos pardavimo veikla ir kita susijusia veikla, veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo[1] (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Tyrimas dėl ūkio subjektų, užsiimančių pramoninių metalo ir kitų gaminių bei įrangos pardavimo veikla ir kita susijusia veikla, veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams pradėtas 2010 m. rugsėjo 3 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-155, gavus pareiškėjo VĮ Ignalinos atominės elektrinės prašymą[2], kuriame pateikiama informacija apie tai, kad 2010 m. liepos 14 d., UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas - NTP“, dalyvaudamos VĮ Ignalinos atominė elektrinė skelbtame viešojo pirkimo konkurse, galėjo tarpusavyje derinti savo pasiūlymus, teikiamus Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau - CVPIS) elektroniniame portale. Tyrimas pratęstas Konkurencijos tarybos 2011 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 1S-11.
Tyrimo metu buvo atlikti patikrinimai UAB „Specialus montažas – NTP“[3] ir UAB „Eksortus“[4] priklausančiose patalpose. Tyrimo klausimais buvo gauta informacija iš nagrinėjamų ūkio subjektų, VĮ Ignalinos atominės elektrinės, kitų ūkio subjektų, turėjusių su tyrimu susijusios informacijos, taip pat buvo gauti žodiniai paaiškinimai iš UAB „Eksortus“ direktoriaus pavaduotojos R.V. Tyrimo metu buvo nagrinėjamas 2009 – 2010 m. laikotarpis.
Tyrimo metu buvo analizuojama ūkio subjektų veikla, susijusi su metalo ir kitų gaminių bei įrangos pardavimo veikla bei kita susijusia veikla, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikoje.
1.Nagrinėjami ūkio subjektai ir jų veikla
Nagrinėjami ūkio subjektai UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ užsiima prekyba metalo lydiniais ir gaminiais bei kitais pramoniniais gaminiais. Konkurencijos tarybos atliktame tyrime buvo analizuojama šių ūkio subjektų veikla, susijusi su dalyvavimu minėtų gaminių viešųjų pirkimų konkursuose 2009 – 2010 m.
Pažymėtina, kad šiame nutarime viešieji pirkimai suprantami plačiąja prasme, t.y. kaip pirkimai, kuriuos organizuoja perkančiosios organizacijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme[5] (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) numatytomis pirkimų procedūromis, taip pat ir pirkimai, vykdomi įprastos komercinės praktikos būdu, t.y. kai pirkėjas, kuriam netaikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, kviečia keletą ūkio subjektų pateikti savo komercinius pasiūlymus ir sudaro pirkimo – pardavimo sutartį su ekonomiškai palankiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju.
1.1. UAB „Specialus montažas - NTP“
2003 m. lapkričio 17 d. įsteigtos UAB „Specialus montažas - NTP“ pagrindinės veiklos sritys yra kompleksinių projektų, susijusių su atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimu, vykdymas bei energetinės ir elektrotechninės įrangos, vamzdžių, vamzdynų armatūros ir kitos metalo produkcijos tiekimas.[6] UAB „Specialus montažas - NTP“ įstatų 5 straipsnyje nustatyta, kad bendrovės organai yra visuotinis susirinkimas ir vadovas – direktorius. Aukščiausiasis bendrovės organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas. Stebėtojų taryba ir valdyba bendrovėje nesudaromos.[7]
Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis buvo nustatyta, kad nuo 2003 m. lapkričio 17 d. iki 2006 m. vasario 9 d. vienintelis bendrovės akcininkas buvo M.K. Nuo 2006 m. vasario 9 d. po 50 procentų UAB „Specialus montažas – NTP“ akcijų priklauso M.K. ir A.S.[8]
Dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, už kainų derinimą ir pasiūlymų rengimą viešiesiems pirkimams atsakingi buvo pirmo skyriaus vadovas J.B., projektų vadovas I.P., sprendimus dėl dalyvavimo konkrečiuose viešuosiuose pirkimuose priimdavo bendrovės direktorius M.K., komercijos direktorius A.V., pirmo skyriaus vadovas J.B. bei projektų vadovas I.P., kainą patvirtindavo komercijos direktorius A.V. ir bendrovės direktorius M.K.[9]
Tiriamu laikotarpiu, 2009 – 2010 m., ir iki šiol UAB „Specialus montažas – NTP“ direktoriaus pareigas eina M.K., o direktoriaus pavaduotojos pareigas nuo 2008 m. lapkričio 4 d. eina I.A. Nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2007 m. vasario 5 d. bendrovės direktoriaus pavaduotojos pareigas ėjo O.P., o nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. sausio 11 d. ši darbuotoja buvo paskirta bendrovės direktore. A.U. UAB „Specialus montažas – NTP“ dirbo nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 17 d., R.V. – nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d.
Nustatyta, kad 2009 m. UAB „Specialus montažas - NTP“ pardavimo pajamos sudarė 27.853.576,00 Lt.[10]
1.2. UAB „Eksortus“
2007 m. liepos 9 d. įsteigtos UAB „Eksortus“ pagrindinės veiklos sritys yra pramoninės armatūros, vamzdžių, fasoninių detalių ir kitų metalo gaminių, elektros – pneumatinės įrangos, siurblių tiekimas energetikos pramonei, taip pat metalo gaminių tiekimas geležinkelių sektoriui.[11] UAB „Eksortus“ įstatų 5 skirsnyje nustatyta, kad bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – direktorius. Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba nesudaromos.[12]
Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis nuo 2007 m. liepos 9 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. vienintelis akcininkas, kuriam priklausė 100 procentų įmonės akcijų, buvo M.K.. M.K. 2009 m. gegužės 11 d. 20 procentų UAB „Eksortus“ akcijų perleido I.P., o 2009 m. gegužės 20 d. likusias UAB „Eksortus“ akcijas lygiomis dalimis perdavė R.V. bei T.Č. Taigi nuo 2009 m. gegužės 20 d. UAB „Eksortus“ akcijos priklauso R.V. (40 procentų akcijų), T.Č. (40 procentų akcijų) ir I.P. (20 procentų akcijų).
Dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, už dokumentų parengimą bei pateikimą buvo atsakinga tuo metu bendrovės direktorės pareigas ėjusi R.V., o medžiagą viešųjų pirkimų konkursams rengdavo vadybininkai.[13] Paminėtina, kad R.V., kuri UAB „Eksortus“ dirba nuo 2008 m. spalio 17 d., nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d. dirbo ir UAB „Specialus montažas - NTP“.[14]
2009 m. vasario 23 d. – 2010 m. spalio 14 d. UAB „Eksortus“ direktorės pareigas ėjo R.V., o nuo 2010 m. spalio 14 d. direktoriumi paskirtas A.U., kuris UAB „Eksortus“ dirbo nuo 2008 m. vasario 6 d. R.V., kuri bendrovėje dirbti pradėjo 2008 m. spalio 17 d., nuo 2010 m. spalio 14 d. eina direktoriaus pavaduotojos pareigas. 2008 m. kovo 15 d. – 2009 m. kovo 10 d.  UAB „Eksortus“ dirbo O.P., kuri nuo 2008 m. kovo 15 d. iki 2009 m. vasario 23 d. ėjo direktorės pareigas. I.A. ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas nuo 2007 m. lapkričio 27 d. iki 2010 m. kovo 15 d.,  A.S. technikos direktoriaus pareigas ėjo nuo 2008 m. kovo 15 d. iki 2009 m. rugsėjo 17 d., M.K. UAB „Eksortus“ direktoriaus pavaduotoju dirbo nuo 2008 m. kovo 15 d. iki 2009 m. rugsėjo 17 d. Visi minėti darbuotojais, kaip matyti iš aukščiau pateiktos informacijos, vienaip ar kitaip (turimomis akcijomis ar darbo sutartimis) buvo susiję su UAB „Specialus montažas – NTP“.
Nustatyta, kad 2009 m. UAB „Eksortus“ pardavimo pajamos sudarė 4.370.205,00 Lt.[15] Neteisėtų pajamų iš su pažeidimu susijusių konkursų įmonė negavo.
2. Nagrinėjamų ūkio subjektų veiksmai, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose
Tyrimo metu nustatyta, kad 2009 – 2010 m. Lietuvos rinkoje veikiančios įmonės UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ bendradarbiavo, teikdamos pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose.
Tai patvirtina patikrinimo metu UAB „Specialus montažas - NTP“ ir UAB „Eksortus“ patalpose rasti įrodymai ir nagrinėjamų ūkio subjektų pateikti dokumentai, taip pat perkančiųjų organizacijų pateikti viešųjų pirkimų dokumentai, nurodyti toliau šiame nutarime.
2.1. UAB „Vilniaus energija“ vykdytas reguliavimo vožtuvo RV501, DN100, PN63 darbinio cilindro su kotu pirkimas įprastinės komercinės praktikos būdu 
UAB “Vilniaus energija“ 2009 m. balandžio 30 d. vykdyto RV501, DN100, PN63 darbinio cilindro su kotu pirkimo įprastinės komercinės praktikos būdu metu šešiems ūkio subjektams, tarp jų ir UAB „Eksortus“ bei UAB „Specialus montažas – NTP“, buvo išsiųsti kvietimai pateikti komercinius pasiūlymus. Buvo gauti trys pasiūlymai, tarp jų ir iš UAB “Specialus montažas – NTP” bei UAB „Eksortus”. UAB „Vilniaus energija“ gavus pirminius pasiūlymus ir nustačius, kurie iš jų atitiko techninius reikalavimus, buvo vedamos tolesnės derybos, po kurių pirkime dalyvaujančios bendrovės pateikė pakoreguotus savo pasiūlymus. Komercinį pasiūlymą po derybų UAB „Eksortus” vardu pasirašė direktorė R.V., o UAB “Specialus montažas – NTP” komercinį pasiūlymą – pirmo skyriaus vadovas J.B.. Konkurso laimėtoju pripažintas ir pirkimo sutartis sudaryta su UAB „Specialus montažas – NTP“.
 Nors bendradarbiavimo įrodymų tarp UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ pateikiant pirminius pasiūlymus UAB „Vilniaus energijai“ nebuvo rasta, tačiau buvo surinkta įrodymų, kad buvo derinami vėlesni patikslinti, jau po derybų pateikti pasiūlymai.
Tyrimo metu UAB „Specialus montažas – NTP“ elektroniniame pašte buvo rastas 2009 m. birželio 23 d. vykęs susirašinėjimas elektroniniais laiškais[16] tarp UAB „Eksortus“ direktorės R.V. <...> ir UAB „Specialus montažas – NTP“ pirmo skyriaus vadovo J.B. <...> tema: „Pasiulymas“.
 
2009 m. birželio 23 d. (09:16) J.B. R.V. siųsta elektroninė žinutė:
 
/Vertimas iš rusų kalbos/
Подпиши пожалуйста, поставь печать и вышли на факс 266 72 19
СПАСИБО
Ж.“
Pasirašyk, prašau, patvirtink antspaudu ir išsiųsk faksu 266 72 19.
AČIŪ.
Ž.
2009 m. birželio 23 d. (10:54) R.V. atsakymas:
 
/Vertimas iš rusų kalbos/
vyslala po faksu.
R.
Išsiunčiau faksu
R.
2009 m. birželio 23 d. (09:55) J.B. atsakymas:
 
/Vertimas iš rusų kalbos/
спасибо!
Ačiū!
 
Minėtame laiške prisegtas UAB „Eksortus“ „Pasiūlymas po derybų“ skirtas UAB „Vilniaus energija“, kuriame siūloma įsigyti atsarginių dalių komplektą reguliavimo vožtuvui RV501 Dn100 PnPn63 už atitinkamą kainą.
Taigi iš šio susirašinėjimo matyti, kad UAB „Specialus montažas – NTP“ pasiūlymą po derybų pasirašęs pirmo skyriaus vadovas J.B. elektroniniu paštu R.V. siuntė UAB „Eksortus“ pasiūlymą su kaina, nurodydamas jį pateikti atitinkamu fakso numeriu, o UAB „Eksortus“ direktorė informavo apie tai, kad pasiūlymą pasirašė ir nusiuntė pirkimo rengėjui. Pažymėtina, kad J.B. R.V. pasirašyti siųstas „Pasiūlymas po derybų“ visiškai atitinka UAB „Vilniaus energija“ gautą UAB „Eksortus“ „Pasiūlymo po derybų“ egzempliorių[17], be to, UAB „Eksortus“ pasiūlymas UAB „Vilniaus energija“ gautas 2009 m. birželio 23 d. 11.04 val., o susirašinėjimas tarp J.B. ir R.V. dėl šio pirkimo vyko 2009 m. birželio 23 d. nuo 9.16 iki 10.54 val.
Paprašius pakomentuoti minėtą susirašinėjimą, UAB „Specialus montažas – NTP“ rašte nurodė, kad „R.V. telefonu paprašė J.B. parengti komercinį pasiūlymą dėl atsarginių dalių tiekimo reguliuojamam vožtuvui. Atsakymas buvo išsiųstas liepos 23 rytą, bet R.V. paprašė J.B. įtraukti į kainą jos pelną ir parengti pasiūlymą UAB "Vilniaus energija", kadangi jai atsakymą reikėjo išsiųsti skubiai ir tą dieną jai nebuvo kam paskirti atlikti šią užduotį. Mūsų įmonė 2009 metais buvo oficiali šio tipo reguliuojamųjų vožtuvų gamyklos-gamintojo atstovė Lietuvos teritorijoje.“[18]
2.2. VĮ Ignalinos atominė elektrinė organizuotas metalo lydinių ir strypų pirkimo supaprastintas atviras konkursas
VĮ Ignalinos atominės elektrinės organizuotas metalo lydinių ir strypų pirkimo supaprastintas atviras konkursas buvo paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje CVPIS 2010 m. liepos 14 d., papildomai apie pirkimą skelbta ir 2010 m. liepos 14 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 51 bei VĮ Ignalinos atominės elektrinės tinklalapyje. Pirkimas įvyko (pasiūlymų pateikimo terminas) 2010 m. liepos 27 d. 10:00 val.
Pasiūlymus pateikė trys įmonės: UAB „Eksortus“, UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Baltijos tiekimas“. Komercinį pasiūlymą UAB “Eksortus” vardu pasirašė direktorė R.V., o UAB “Specialus montažas – NTP” komercinį pasiūlymą - 2-asis direktoriaus pavaduotojas P.K..
VĮ Ignalinos atominei elektrinei nagrinėjant viešajam pirkimui pateiktus pasiūlymus, Viešųjų pirkimų komisija pastebėjo konkurso dalyvių UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ pasiūlymų panašumus ir buvo nutarta sustabdyti šių supaprastinto atviro konkurso „Metalo lydinių ir strypų pirkimas“ dalyvių pasiūlymų nagrinėjimą.[19]
Peržiūrėjus CVPIS įkeltus pirkimo dokumentus bei šiam viešojo pirkimo konkursui atsiųstus pasiūlymus, pastebėtas UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ pasiūlymų[20] formos ir turinio panašumas, pasiūlymuose yra identiškų gramatinių ir teksto formatavimo netikslumų, kurie daro UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ pateiktus pasiūlymus iš esmės identiškais:
  • vienoda pasiūlymų forma, struktūra ir išdėstymas: pirmiausia pateikiama pasiūlymo dalis su siūlomų prekių pavadinimais, kaina ir bendra pasiūlymo kaina, toliau pateikiama prekių techninio atitikimo lentelė, po to kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų sąrašas ir kt. dokumentai;
  • visiškai sutampa pasiūlymų pavadinimas ir šriftas, taip pat pasiūlymų numeriai: abiejų ūkio subjektų pasiūlymų pavadinimas ir jo formatavimas sutampa: „PASIŪLYMAS DĖL METALO LYDINIŲ IR STRYPŲ PIRKIMO“, kuriuose žodis pasiūlymas parašytas kursyvu, taip pat abiejuose pasiūlymuose nurodyta ta pati data – „2010 m. liepos 26 d.“ ir numeris „No. S(LT/L)-10/7353“;
  • abiejų ūkio subjektų pasiūlymuose daroma ta pati gramatinė klaida: tose pačiose vietose žodis pasiūlymas ir jo dariniai parašyti su u trumpąja (penki atvejai), t.y. „pasiulymas“, “siulome“, „pasiulymo“, nors kitais atvejais šis žodis abiejų ūkio subjektų pasiūlymuose rašomas taisyklingai, kitos identiškos gramatinės klaidos, pavyzdžiui, „sešiabriaunis“, tam tikri žodžiai parašyti be tarpų – „kvalifikacijąrodantys“;
  • techninės specifikacijos lentelėse rasta mažiausiai dešimt identiškų klaidų, pavyzdžiui: „abiejųpusiųpaviršiaus“, „įkietąjątarąir“, „judėjimąskaičiuoti“, taip pat vienodų formatavimo netikslumų: tarpų tarp žodžių, atitraukimų ir pan. Nors ūkio subjektų lentelės užpildytos vadovaujantis pirkimo sąlygose nurodyta lentele, tačiau UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ šiose pasiūlymo dalyse padaryti aukščiau minėti identiški teksto formatavimo ir išdėstymo netikslumai ir kitos klaidos, kurių perkančiosios organizacijos pateiktame pavyzdiniame variante nėra;
  • abiejų ūkio subjektų pasiūlymuose siūlomų prekių kainos nurodytos analogišku būdu, t.y. atitinkamose vietose dedant tašką ir kablelį (pvz. 10.720,00 Lt, 192.270,00 Lt), centus rašant trumpiniu „cnt“, taip pat paryškintu šriftu rašomos bendros pasiūlymų kainos;
  • abiejų ūkio subjektų pasiūlymuose siūlomos pirkti prekės, jų charakteristikos, jų apibūdinimas bei gamintojai iš esmės sutampa, pavyzdžiui, 1 pozicija – „Apvalus plienas Ø 9 mm B-II-MД-9 ГОСТ 2590-88 Ст.3 сп-св-П ГОСТ 535-88“ (šiuo atveju skiriasi tik gamintojas), 3 pozicija – „lakštas 1,5x900x1800 mm AT/ALU/AД.O.ПВ.ГОСТ 19904-90 3-II-ВГ-08Ю ГОСТ 9045-93“ (gamintojas šiuo atveju sutampa – „ОАО «Maгнитогорский металлургический комбинат»“) ir kt.
Taip pat pažymėtina, kad metalo lydinių ir strypų viešojo pirkimo sąlygose buvo pateikta pavyzdinė tiekėjo pasiūlymo pateikimo forma.[21] Tiekėjai nėra įpareigoti šios formos laikytis, tol, kol pasiūlymas turinio prasme atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus, nors išoriškai jie būtų skirtingi. Įvertinus pirkimo dokumentuose pateiktą tiekėjo pasiūlymo pateikimo formą bei nagrinėjamų ūkio subjektų pateiktus pasiūlymus, akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos rekomendacijomis nebuvo visiškai vadovautasi ir pasiūlymo formoje buvo padaryti identiški pakeitimai – tiriamų ūkio subjektų pasiūlymai ne visiškai atitinka perkančiosios organizacijos pateiktą formą, abiejų ūkio subjektų pateiktuose pasiūlymuose yra savarankiškai pateikiami analogiški duomenys, kurie nebuvo pateikti perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose.[22]
Prašomas paaiškinti abiejų bendrovių viešajame pirkime pateiktų pasiūlymų formos ir turinio panašumus bei kitas aplinkybes, UAB „Specialus montažas – NTP“ teigė: „Kada buvo gauta užduotis išnagrinėti paklausimą ir parengti komercinį pasiūlymą UAB „Eksortus“, I.P. tuo metu rengė komercinį pasiūlymą konkursui „Metalo gaminių pirkimas“, kuris turėjo vykti 2010-07-27 VĮ „IAE“. Gavęs šį paklausimą jis atkreipė dėmesį, kad UAB „Eksortus“ pozicijos, esančios paklausime labai panašios į kai kurias pozicijas (skyrėsi tik tonų kiekis) konkursinėje dokumentacijoje, kurias jis rengė „Metalo gaminių pirkimas“ konkursui VĮ „IAE“. Norėdamas sutaupyti laiko rengiant komercinį pasiūlymą UAB „Eksortus“ I.P. nukopijavo „lentelės antraštę“ (data, numeris ir t.t.) su produkcijos lentele, padaręs atitinkamus pakeitimus ir [pašalinimus, ir perkėlė į komercinio pasiūlymo blanką, kuris buvo skirtas UAB „Eksortus“. Kaip vėliau paaiškėjo pakeitimai „lentelės antraštėje“ nebuvo padaryti ir pasiūlymas buvo išsiųstas nepakoreguotas. Kadangi konkursinė dokumentacija buvo pateikta "PDF" formatu, norint sutaupyti laiko konkursinio pasiūlymo parengimui, perkėlimui į "Word" formatą buvo panaudota programa "PDF Transformer". Dėl laiko stokos komercinio pasiūlymo parengimui nebuvo ištaisytos gramatinės klaidos ir suformatuotas tekstas.[23]
Atsakydama į klausimą, kodėl abiejų bendrovių teikti pasiūlymai turi tą patį numerį, UAB „Eksortus“ direktoriaus pavaduotoja R.V. paaiškino: „Numeris sutapo, nes kai gavau pasiūlymą iš „Specialus montažas“, nes per skubėjimą rengiant nepastebėjau. Toms prekėms, kurias atsiuntė „Specialus montažas“ mes panaudojome ir įdėjome į savo pasiūlymą, nes jų prekės mums tiko. <..> UAB „Eksortus“ pasiūlymą rengiau aš, o UAB „Specialus montažas – NTP“ pasiūlymo aš nerengiau.[24]
Išties, UAB „Eksortus“ patalpose atlikto patikrinimo metu buvo rasta 2010 m. liepos 26 d. užklausa R559-07[25], adresuota UAB „Specialus montažas – NTP“ komercijos direktoriui A.V. <...>, prašant skubiai pateikti pasiūlymą tam tikriems metalo gaminiams. Minėta užklausa pasirašyta UAB „Eksortus“ direktorės R.V. Užklausoje nurodyti metalo gaminiai iš dalies sutampa su metalo gaminiais, kurių pirkimui buvo organizuotas VĮ Ignalinos atominė elektrinė metalo lydinių ir strypų pirkimo supaprastintas atviras konkursas, t.y. UAB „Eksortus“ užklausoje nurodytos keturios pirkimo pozicijos sutampa su techninėje specifikacijoje nurodytomis prekėmis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Specialus montažas – NTP“ UAB „Eksortus“ skirto komercinio pasiūlymo[26] pavadinimo žodis „PASIŪLYMAS“ nebuvo parašytas kursyvu, taip pat turėjo numerį „Nr S(LT/L)10/7353“, tačiau abiejų nagrinėjamų ūkio subjektų pasiūlymai, pateikti VĮ Ignalinos atominė elektrinė viešajame pirkime turėjo numerį „No. S(LT/L)10-7353“ ir pasiūlymo pavadinimo formatavimas buvo kitoks, t.y. žodis „pasiūlymas“ parašytas kursyvu – „PASIŪLYMAS“, daromos identiškos gramatinės klaidos netgi dėl tų pirkimo pozicijų, dėl kurių UAB „Eksortus“ nebuvo pateikusi užklausos UAB „Specialus montažas – NTP“, pavyzdžiui, rašoma „sešiabriaunis“, arba daromos identiškos klaidos, kurių taip pat nebuvo UAB „Specialus montažas – NTP“ pateiktame atsakyme į UAB „Eksortus“ užklausą, pavyzdžiui rašoma „kvalifikacijąįrodantys“, „PVM21%“, žodis pasiūlymas ir jo dariniai daugeliu atveju rašomi su u trumpąja. Be to, kaip jau minėta aukščiau, sutapo ir kiti komercinį pasiūlymą sudarantys dokumentai: techninė specifikacija, kvalifikaciją įrodančių dokumentų sąrašas, šiuose dokumentuose rasta vienodų gramatinių klaidų, formatavimo netikslumų, nors tarpusavio susirašinėjime prieš VĮ Ignalinos atominės elektrinės viešąjį konkursą šie dokumentai nebuvo vienas kitam siunčiami.
UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ bendravimą dėl VĮ Ignalinos atominės elektrinės rengto metalo lydinių ir strypų pirkimo taip pat patvirtina nagrinėjamų ūkio subjektų darbuotojų tarpusavio telefoniniai skambučiai. Ūkio subjektų pateiktos telefoninių skambučių išklotinės[27] parodė, kad pasiūlymų minėtam viešajam pirkimui pateikimo išvakarėse tuometinė UAB „Eksortus“ direktorė R.V. bei UAB „Specialus montažas – NTP“  už viešųjų pirkimų pasiūlymų kainų patvirtinimą atsakingas komercijos direktorius A.V. net keletą kartų skambino vienas kitam. Taip pat abiejų ūkio subjektų pasiūlymai buvo pateikti beveik tuo pačiu metu – UAB „Specialus montažas – NTP“ pasiūlymas CVPIS buvo pateiktas 2010 m. liepos 27 d. 09:33 val., o UAB „Eksortus“ pasiūlymas buvo pateiktas tą pačią dieną 09:55 val.
2.3. Papildomi nagrinėjamų ūkio subjektų bendradarbiavimo įrodymai
Tyrimo metu taip pat nustatytos papildomos aplinkybės, patvirtinančios, kad nagrinėjami ūkio subjektai bendradarbiavo su dalyvavimu viešųjų pirkimų konkursuose susijusiais klausimais ir platesniu mastu. Nors pagal turimą informaciją tiesiogiai tokios aplinkybės nėra pakankamos konkretiems pažeidimams ar jų epizodams įrodyti, tačiau yra svarbios siekiant atskleisti tiriamų ūkio subjektų tarpusavio ryšius.
Rasta duomenų, kad UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ glaudžiai bendradarbiavo įvairiais su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose susijusiais klausimais: ūkio subjektai, nors ir būdami konkurentai, siųsdavo vienas kitam savo komercinius pasiūlymus ir vienas kitą konsultuodavo pasiūlymų rengimo klausimais ir padėdavo juos rengti (pavyzdžiui, UAB „Eksortus“ komercijos direktorius A.U. UAB „Specialus montažas – NTP“ pirmo skyriaus vadovui J.B. siuntė UAB „Eksortus“ komercinį pasiūlymą AB „Achema“ vykdytam pirkimui[28]; UAB „Specialus montažas NTP“ pirmo skyriaus vadovas J.B. UAB „Eksortus“ tuometinei direktorei R.V. padėjo rengti komercinio pasiūlymo AS „Latvijas Gaze“ patikslinimą[29]; UAB „Specialus montažas – NTP“ pirmo skyriaus vadovas J.B. UAB „Eksortus“ komercijos direktoriui A.U. siuntė UAB „Eksortus“ vardu parengtą užklausimą, kurį pastarasis turėjo pasirašyti, prašydamas nurodyti turbinos kainą ir pristatymo terminą[30]), taip pat dalindavosi kvietimais dalyvauti konkursuose (pavyzdžiui, UAB „Eksortus“ UAB „Specialus montažas – NTP“ darbuotojams N.S. ir J.B. persiuntė VĮ Ignalinos atominė elektrinė jiems pateiktą kvietimą pateikti pasiūlymą skalbimo įrangos pirkimui įprastos komercinės praktikos būdu, teigdama, jog tai buvo paklausimas komercinio pasiūlymo rengimui, tačiau pastebėtina, kad komercinio pasiūlymo nebuvo prašoma parengti, nors paprastai abu ūkio subjektai tokiais atvejais siunčia oficialias užklausas[31]) ir informacija apie rengiamus viešųjų pirkimų konkursus (UAB „Specialus montažas – NTP“ pirmo skyriaus vadovas J.B. UAB „Eksortus“ direktorei R.V. siuntė informaciją apie VĮ Ignalinos atominės elektrinės rengiamo pastato išmontavimo ir deaktyvavimo įrangos tiekimo viešąjį pirkimą[32], taip pat informaciją apie konkursus dėl cheminių medžiagų[33]; UAB „Eksortus“ komercijos direktorius A.U. UAB „Specialus montažas – NTP“ darbuotojams M.V. ir J.B. siuntė UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ organizuoto atviro konkurso sąlygas dėl reguliuojančios ir uždaromosios armatūros pirkimo, kuriame taip pat buvo siūloma pateikti pasiūlymą iki nurodytos datos[34]).
UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ glaudžius santykius patvirtina ir susirašinėjimas, kurio metu UAB „Specialus montažas – NTP“ direktoriaus padėjėja O.P., ankščiau dirbusi ir UAB „Eksortus“, siuntė UAB „Specialus montažas - NTP“ pirmo skyriaus vadovui  J.B. turimų nuolatinių bei potencialų UAB „Eksortus“ klientų sąrašą su prašymu jį patikslinti, nors apie kitas konkuruojančias įmones panašių duomenų nebuvo rasta; taip pat susirašinėjimas, kuriuo UAB „Specialus montažas – NTP“ pirmo skyriaus vadovas J.B. tarėsi su tiekėju MSA, a.s. dėl UAB „Eksortus“ vardu sudaromos sutarties projekto, kurią turėjo pasirašyti UAB „Eksortus“ direktorė R.V.[35]. Pažymėtina, kad šiame susirašinėjime UAB „Eksortus“ vadinama dukterine įmone, nors jokių duomenų apie tokį bendrovių ryšį nebuvo gauta, o Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu surinkta medžiaga ir abi bendrovės patvirtina, kad tiriamu laikotarpiu faktinė abiejų bendrovių tarpusavio padėtis (ekonominių ir teisinių ryšių, savitarpio kontrolės bei priklausomybės nebuvimas) neleidžia jų vertinti kaip įmonių grupės ar kitaip susijusių ūkio subjektų.  
3.Tyrimo išvados ir ūkio subjektų pateiktos nuomonės bei paaiškinimai
Tyrimo metu išanalizavus surinktą informaciją ir įvertinus nustatytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad UAB „Speacialus montažas - NTP“ ir UAB „Eksortus“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl dalyvavimo UAB „Vilniaus energija“ 2009 m. balandžio 30 d. vykdytame RV501, DN100, PN63 darbinio cilindro su kotu pirkime įprastinės komercinės praktikos būdu bei VĮ Ignalinos atominės elektrinės organizuotame metalo lydinių ir strypų pirkimo supaprastintame atvirame konkurse ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus 2011 m. vasario 18 d. pranešime  Nr. 5S-7 „Apie atliktą tyrimą dėl ūkio subjektų, užsiimančių pramoninių metalo ir kitų gaminių bei įrangos pardavimo veikla ir kitas susijusia veikla, veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvis Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“[36].
Apie atliktą tyrimą nagrinėjami ūkio subjektai buvo informuoti 2011 m. kovo 4 d. Konkurencijos tarybos raštais[37]. UAB „Eksortus“ rašytinę nuomonę apie atliktą tyrimą pateikė 2011 m. kovo 21 d.[38], o UAB „Specialus montažas – NTP“ – 2011 m. kovo 22 d.[39]. Konkurencijos tarybos 2011 m. balandžio 21 d. vykusio bylų nagrinėjimo posėdžio metu UAB „Specialus montažas – NTP“ atstovas ir UAB „Eksortus“ iš esmės neginčijo Konkurencijos tarybos nustatytų aplinkybių, kad tarp ūkių subjektų vyko bendradarbiavimas, tačiau nurodė, jog bendrovės nemanė darančios pažeidimą, o nesant subjektyvių siekių riboti konkurenciją bei ūkio subjektų tyčios, negalima konstatuoti, buvus Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.
UAB „Eksortus“ taip pat pareiškė nesutinkanti su pateiktu geografinės rinkos apibrėžimu, nurodydama, kad, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Eksortus“ vykdė komercinę veiklą su dviem įmonėmis, bei į įmonės veiklos mastą, metalo lydinių ir metalo gaminių pardavimo geografinė rinka turėtų būti apibrėžta ne kaip visos Lietuvos Respublikos teritorija, o kaip tam tikros lokalizuotos teritorijos, bei taip pat prašė atsižvelgti į aplinkybę, kad bendrovė nelaimėjo nė vieno konkurso, todėl jos veiksmai niekam nepadarė žalos. UAB „Eksortus” ir UAB „Specialus montažas – NTP“ taip pat prašė Konkurencijos tarybos taikyti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nustatytas aplinkybes vertinti kaip mažareikšmes, kurios negalėjo riboti konkurencijos ir nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o ja:
Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalį, susitarimais yra laikomi bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtus sprendimus.
Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 straipsnio nuostatas, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį reikia atitinkamai vadovautis SESV 101 straipsnio taikymo praktika.
Atsižvelgus į nurodytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar UAB „Eskortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ veiksmai, dalyvaujant metalo lydinių ir metalo gaminių viešųjų pirkimų konkursuose, gali būti laikomi susitarimu tarp konkurentų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme bei ar tokiu susitarimu buvo tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma prekės kaina ar kitos pirkimo ar pardavimo sąlygos. Siekiant tai nustatyti, šiuo atveju pirmiausia reikia tinkamai įvertinti atitinkamą rinką, nustatyti joje konkuruojančius ūkio subjektus.
4.Atitinkamų rinkų apibrėžimas ir atitinkamų rinkų dalyviai
Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“ ir Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Taigi, apibrėžiant atitinkamą rinką, yra vertinama prekės bei geografinė rinkos. Todėl atitinkamos rinkos apibrėžimas konkurencijos teisės prasme reiškia ne teritoriją, kurioje veikia konkrečios įmonės, taip pat ne pramonės šaką ar sektorių, kuriam minėtos konkrečios bendrovės priklauso, o teritoriją, kuriose įmonės parduodančios analogiškas prekes ar paslaugas, šiuo atveju metalo lydinius ir gaminius, veikia panašiomis konkurencinėmis sąlygomis. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 ir 7 dalis prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.
Rinkos apibrėžimo tikslumas ir detalumas priklauso nuo konkretaus nagrinėjamo pažeidimo pobūdžio. Šią išvadą ne kartą patvirtino ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas[40]. Nagrinėjant horizontalaus pobūdžio kainų nustatymą, įskaitant ir komercinių pasiūlymų derinimą viešųjų pirkimų konkursuose, pakanka nustatyti, kad ūkio subjektai yra konkurentai, kadangi susitarimas dėl kainų nustatymo tarp konkurentų pats savaime turi tikslą riboti konkurenciją, todėl jo neigiamas poveikis rinkai yra iš anksto preziumuojamas ir todėl toks susitarimas savaime laikomas Konkurencijos įstatymo pažeidimu, nereikalaujant įrodyti tokio susitarimo neigiamą poveikį rinkai. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju taip pat nėra būtinybės detaliai analizuoti visų galimų prekės bei geografinės rinkos variantų bei su tuo susijusių ypatumų ir tiksliai apibrėžti atitinkamą rinką.[41]
4.1. Prekės rinka
Kaip jau buvo minėta aprašomojoje šio nutarimo dalyje, nagrinėjami ūkio subjektai užsiima pramoninių metalo ir kitų gaminių bei įrangos pardavimo veikla ir kita susijusia veikla.
Pramoniniams metalams priskiriami metalai, metalų lydiniai ir metalų gaminiai naudojami ūkinėje komercinėje veikloje įvairiose gamybos srityse, paslaugų teikimui bei prekyboje. Pramoniniais metalais gali būti laikomi ne vien tik tokie metalai, kaip varis, geležis, platina ir kt. ar metalo lydiniai, pavyzdžiui, nerūdijantis plienas, aliuminis, švinas ir kt., bet ir sudėtingesni, įvairios paskirties metalo gaminiai: metaliniai įrankiai, įranga (mechanizmai) ir jų dalys, pramoninės bei buitinės metalo konstrukcijos, metaliniai lakštai, plokštės, strypai, ritiniai, vamzdžiai, tvirtinimo detalės (varžtai, kniedės, veržlės, vinys). Metalo gaminiams priskiriamos metalinės kolonos, santvaros, sijos, armatūros lankstiniai ir karkasai, erdviniai karkasai, tinklai, žiedai; įvairios talpos, seifai, konteineriai, cisternos, bunkeriai, tvoros, laiptai ir jų turėklai, grotos, tiltai, laikančiosios konstrukcijos ir kt. Pirkėjo kaip ir tiekėjo požiūriu metalo lydiniai ir gaminiai neturi artimų pakaitalų, nes kitų medžiagų (pavyzdžiui, mediena, plastikas, stiklas ir kt.) ir jų gaminių savybės, panaudojimo galimybės ir paskirtis pramoninėje gamyboje skiriasi. Taip pat ir išvardyti atskiri metalo lydiniai ar gaminiai gali turėti ne vieną, bet keletą panaudojimo paskirčių, tačiau nagrinėjamu atveju nėra svarbu atskiros minėtų metalo produktų savybės ar naudojimo galimybės.
Taigi pramoninius metalo gaminius ir metalo lydinius galima išskirti kaip atskirą grupę prekių pagal jų savybes ir naudojimą. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu detaliai išnagrinėti konkrečių nagrinėjamų viešųjų pirkimų objektų savybių ar naudojimo galimybių, jų priskyrimo vienai ar kitai metalo lydinių ar metalo gaminių (arba kitų susijusių produktų) grupei, jų tarpusavio pakeičiamumo galimybės ir pan. Skirtingi metalo lydiniai ir metalo gaminiai, kurių prekyba užsiima nagrinėjami ūkio subjektai, gali sudaryti ir keletą atskirų prekės rinkų, tačiau šiuo atveju nėra būtinybės jų visų atriboti ir detaliai nagrinėti, kadangi, kaip jau minėta, tai nėra reikšminga vertinant ūkio subjektų veiksmų atitiktį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, o pakanka tik nustatyti, kad nagrinėjami ūkio subjektai yra konkurentai.
Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, prekės rinka apibrėžiama kaip metalo lydinių ir metalo gaminių pardavimo rinka, neanalizuojant šios rinkos detalesnių aspektų.
4.2. Geografinė rinka
Visos metalo lydinių ir metalo gaminių pardavimo veikla užsiimančios įmonės veikia panašiomis sąlygomis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, viešųjų pirkimų konkursuose dalyvauja ūkio subjektai iš bet kurios Lietuvos Respublikos dalies. Be to, nagrinėjamos bendrovės, kaip ir kiti metalo lydinių ir metalo gaminių pardavimu užsiimantys ūkio subjektai, veikia Lietuvos Respublikoje ir iš esmės nesusiduria su ūkinės veiklos teisiniais apribojimais ar kitomis veiklos kliūtimis, kurios nulemtų ūkio subjektų pasiskirstymą smulkesnėmis veiklos teritorijomis. Nežymūs skirtumai dėl metalo lydinių ir metalo gaminių pardavimo veikla užsiimančių įmonių kaštų, kurie susidaro dėl pasiūlymų viešiesiems pirkimams rengimo ir pateikimo perkančiosioms organizacijoms išlaidų bei tam tikrais atvejais ūkio subjektų atstovams nuvykstant į perkančiosios organizacijos objektą, perkančiosios organizacijos vykdomą vokų atplėšimo procedūrą ar transportuojant prekes ir kiti panašūs faktoriai iš esmės nenulemia teritorinių rinkos skirtumų taip, kad būtų galima išskirti atskiras lokalines rinkas. Rinka taip pat neišsiplečia už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, kadangi perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatyme numatytus pirkimo būdus organizuoja viešuosius pirkimus Lietuvoje Respublikoje, o ir pirkimo objektai yra įsigyjami turint tikslą juos panaudoti Lietuvos Respublikoje vykdomiems darbams ar teikiamoms paslaugoms. Be to, užsienio ūkio subjektų galimybės dalyvauti Lietuvos Respublikoje organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose taip pat yra ribojamos ir dėl teisinio reguliavimo ypatumų, atsirandančių dėl viešųjų pirkimų specifikos (procedūrinių formalumų laikymasis, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų atitikimas, valstybinės kalbos reikalavimas ir pan.). Paminėtina, kad viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo skirtumai, pirkimo procedūrų formalumas, valstybinės kalbos reikalavimas, bendrovių veiklos reglamentavimas vertinamos kaip aplinkybės, sukuriančios papildomų formalumų, kuriuos turi įgyvendinti kitų valstybių ūkio subjektai, siekdami dalyvauti Lietuvoje rengiamuose viešuosiuose pirkimuose, tokios pat aplinkybės taip pat mažina ir Lietuvos ūkio subjektų paskatas dalyvauti užsienio valstybėse rengiamuose viešuosiuose pirkimuose bei kituose konkursuose.
Atsižvelgiant į tyrimo metu gautus duomenis, metalo lydinių ir metalo gaminių pardavimo geografinė rinka apibrėžiama kaip nacionalinė rinka – Lietuvos Respublikos teritorija.
Taigi, apibendrinant aukščiau išdėstytą informaciją, atitinkama rinka apibrėžiama kaip metalo lydinių ir metalo gaminių pardavimo rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.
4.3.Atitinkamoje rinkoje konkuruojantys ūkio subjektai
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant horizontalų susitarimą dėl kainų nustatymo, įskaitant ir tokio pobūdžio susitarimą dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, svarbu nustatyti, ar atitinkamus tarpusavio elgesio derinimo veiksmus atlikę ūkio subjektai yra konkurentai. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, konkurentais laikomi visi ūkio subjektai, kurie atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Kaip nustatyta šio nutarimo 4.1 ir 4.2 dalyse, tiek UAB „Specialus montažas - NTP“, tiek UAB „Eksortus“ veikia toje pačioje metalo gaminių ir metalo lydinių pardavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje rinkoje, todėl remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi abu nagrinėjami ūkio subjektai gali būti laikytini konkurentais. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu ūkio subjektai dalyvauja tuose pačiuose viešuosiuose pirkimuose, kiekvienas atskirai viešojo pirkimo organizatoriui siūlydamas savo paslaugas, bei teikėjo sąžiningumo deklaracijose nurodo, kad tuose pirkimuose jie vienas kito atžvilgiu laikytini konkurentais, kas tik patvirtina jų, kaip konkuruojančių ūkio subjektų, statusą.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjami ūkio subjektai turi tam tikrų tarpusavio sąsajų, nurodytų šio nutarimo aprašomojoje dalyje, toliau būtina įvertinti, ar šie ūkio subjektai gali būti laikytini sudarantys vieną ekonominį vienetą, ar visgi yra laikytini atskirais ūkio subjektais, konkuruojančiais atitinkamoje rinkoje.
Teisingumo Teismas 1988 m. gegužės 4 d. sprendimu byloje Nr. C-30/87 Corinne Bodson v SA Pompes funèbres des régions libérées suformulavo taisyklę, jog Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnis (dabar SESV 101 straipsnis) netaikomas, jeigu susitariančios įmonės sudaro ekonominį vienetą, kuriame dukterinė įmonė neturi realios laisvės nuspręsti dėl savo veiksmų krypties rinkoje, ir jeigu susitarimas ar bendri veiksmai yra susiję su vidiniu uždavinių pasiskirstymu tarp grupės narių.[42] Ūkio subjekto sąvoka konkurencijos teisės prasme suprantama kaip ekonominis vienetas aptariamo susitarimo dalyko prasme, net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų.[43] Patronuojanti įmonė ir jos kontroliuojamos įmonės (ar filialai) laikomos viena įmone, jei kontroliuojamos įmonės yra visiškai priklausomos nuo patronuojančios įmonės, t.y. negali savarankiškai priimti sprendimų dėl ūkinės veiklos.[44] Taigi esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti, siekiant nustatyti, ar ūkio subjektai rinkoje kartu veikia kaip vienas asmuo, yra, ar ūkio subjektai gali priimti vienas nuo kito nepriklausomus sprendimus, ar, priešingai, vienas iš ūkio subjektų kito subjekto atžvilgiu turi tokio dydžio kontrolę, kad pastarasis negali nepriklausomai priimti su bendrovės veikla rinkoje susijusių sprendimų. Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia išanalizuoti tokias aplinkybes kaip turimų akcijų skaičius dukterinėje bendrovėje, valdymo organų sudėtis, mastas, kuriuo bendrovė įtakoja kitos įmonės politiką. Norint nustatyti bendrovės įtakos mastą, vertinami tokie faktoriai kaip ūkio subjektui kylanti galimybė daryti įtaką kito ūkio subjekto (pavyzdžiui, patronuojančios bendrovės dukterinei bendrovei) kainų politikai, gamybos ir platinimo veiklai, pardavimo tikslams, bendrajam pelnui, pardavimo sąnaudoms, grynųjų pinigų srautams, ištekliams ir rinkodarai, bet taip pat visos kitos reikšmingos aplinkybės, susijusios su ekonominėmis, organizacinėmis ir teisinėmis ūkio subjektų sąsajomis.[45]
Nagrinėjamu atveju vertinant bendrovių tarpusavio ryšius ir siekiant nustatyti, ar jos veikia rinkoje savarankiškai, buvo atsižvelgta į aukščiau nurodytus kriterijus. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ siejo tik buvę bendri jų akcininkai ir darbuotojai. Nagrinėjamu laikotarpiu ar anksčiau abejose bendrovėse dirbo: M.K., O.P., R.V., A.U., I.A., A.S. UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ praeityje taip pat siejo ir tas pats akcininkas – M.K., kuriam nuo 2003 m. lapkričio 17 d. iki 2006 m. vasario 9 d. priklausė 100 procentų UAB „Specialus montažas – NTP“ akcijų ir nuo 2007 m. liepos 9 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. priklausė 100 procentų UAB „Eksortus“ akcijų. Tačiau, nuo 2006 m. vasario 9 d. M.K. nuosavybės teise priklauso 50 procentų UAB „Specialus montažas – NTP“ akcijų, o nuo 2009 m. gegužės 20 d. pastarasis asmuo nebeturi ir UAB „Eksortus“ akcijų, todėl nagrinėjamu laikotarpiu šių dviejų ūkio subjektų nebesiejo jokie bendri akcininkai, o vien ta aplinkybė, kad abu ūkio subjektai anksčiau priklausė tam pačiam akcininkui, nėra pakankamas pagrindas abejoti šių ūkio subjektų savarankiškumu vienas kito atžvilgiu. Taip pat nagrinėjamu laikotarpiu UAB „Eksortus“ direktorės pareigas ėjusi R.V., kuriai nuo 2009 m. gegužės 20 d. priklauso 40 procentų UAB „Eksortus“ akcijų, iki 2009 m. rugsėjo 18 d. buvo ir UAB „Specialus montažas – NTP“ Importo – eksporto padalinio vadovė.[46] Tačiau toks šių ūkio subjektų ryšys taip pat nesukuria pagrindo laikyti, kad UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas - NTP“ sudaro vieną ekonominį vienetą konkurencijos teisės prasme.
Pastebėtina, kad UAB „Specialus montažas – NTP“ 2010 m. rugpjūčio 25 d. ir 27 d. elektroniniame susirašinėjime[47] UAB „Eksortus“ įvardinama kaip „dukterinė įmonė“, tačiau tyrimo metu nebuvo rasta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ rinkoje veikė kaip atskiri ūkio subjektai. Tai patvirtina ir pačių bendrovių pozicija: abu ūkio subjektai patvirtino neturintys akcijų kitose bendrovėse[48], be to UAB „Eksortus“ direktorė R.V. apklausoje teigė, kad UAB „Specialus montažas – NTP“ laikytina konkuruojančia įmone tiek teikiant metalo lydinius bei metalo gaminius geležinkelių pramonei, tiek ir energetikos sektoriaus bendrovėms: „[UAB „Specialus montažas – NTP“] dabar jau yra konkurencinė įmonė. Palaikome draugiškus santykius. Panašiose srityse yra mūsų konkurentai.[49], taip pat ir pati bendrovė Konkurencijos tarybai nurodė UAB „Specialus montažas – NTP“ laikanti konkuruojančia įmone[50]. Taigi faktinė abiejų bendrovių tarpusavio padėtis (ekonominių ir teisinių ryšių, savitarpio kontrolės bei priklausomybės nebuvimas) neleidžia šių bendrovių vertinti kaip įmonių grupės ar kitaip susijusių ūkio subjektų.
Paminėtina ir tai, kad minėtų bendrovių atstovai tvirtino, kad kiekviena bendrovė savarankiškai, nepriklausomai viena nuo kitos, priima sprendimus. UAB „Eksortus“ direktoriaus pavaduotoja R.V., komentuodama dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose mechanizmą, nurodė, kad „<...> kiekvieną dieną sekame naujus skelbimus, kas domina atsispausdiname, registruojamės, perduodame vadybininkui, jis rengia dokumentaciją, atlieka darbą nuo pradžios iki galo, kainą deriname su direktoriumi ir manimi, ir galiausiai pasirašo direktorius.“[51] UAB „Specialus montažas – NTP“ sprendimus dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose taip pat priima atsakingi bendrovės darbuotojai. Be to, UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, pateikdamos atskirus komercinius pasiūlymus bei tiekėjo sąžiningumo deklaracijoje nurodydamos, kad net ir tuo atveju, jei pirkime dalyvauja Konkurencijos įstatymo prasme susijusios bendrovės, to pirkimo atveju jų pasiūlymai vertintini kaip konkuruojantys.
Taigi nors aukščiau minėtos aplinkybės parodo, kad nagrinėjamas bendroves sieja tam tikri tarpusavio ryšiai, tačiau tokie tarpusavio ryšiai nesudaro pagrindo teigti, kad tarp šių ūkio subjektų egzistavo ar egzistuoja pavaldumo santykiai, dėl kurių kuri nors iš bendrovių negalėjo laisvai ir nepriklausomai veikti rinkoje. Priešingai, turimi duomenys įrodo, kad kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas priima sprendimus savarankiškai, o minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad šios bendrovės buvo užmezgusios glaudžius bendradarbiavimo santykius, kurie palengvino draudžiamų susitarimų įgyvendinimą. Taigi, įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, taip pat ir nagrinėjamų bendrovių atstovų paaiškinimus ir išanalizavus UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ tarpusavio ūkinės komercinės veiklos santykius, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog tiriamuoju laikotarpiu UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ sudarė vieną ekonominį vienetą, todėl UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ yra laikytini konkurentais.
5. Dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo
Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina draudimą sudaryti bet kokius susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Susitarimas, remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalimi, gali būti išreikštas bet kokia forma, t.y. susitarimu laikomos tiek raštu, tiek ir žodžiu sudarytos ūkio subjektų sutartys, tiek suderinti veiksmai ar ūkio subjektų junginio sprendimai.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, vadovaudamasis Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsniu (dabar – SESV 101 straipsnis), suderintus veiksmus apibrėžia kaip „veiksmų koordinavimo tarp ūkio subjektų formą, kuri nepasiekusi vadinamojo susitarimo stadijos, sąmoningai pakeičiama praktiniu bendradarbiavimu tarp tų ūkio subjektų, siekiant išvengti konkurencijos pavojaus“[52]. Suderinti veiksmai privalo būti susiję su elgesiu ateityje, tačiau nėra būtina, kad būtų sugalvotas nuoseklus veiksmų planas.[53]
Kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, konkurencija suponuoja tai, kad kiekvienas ūkio subjektas privalo sprendimus dėl savo ūkinės veiklos priimti savarankiškai ir nepriklausomai apsispręsti dėl savo elgesio. Nors šis nepriklausomybės reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau nepriklausomybės reikalavimas griežtai draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje.[54]
Veiksmų derinimas tarp ūkio subjektų siejamas su abipusio kontakto tarp šių ūkio subjektų buvimu. Kaip apibrėžė Pirmosios instancijos teismas (dabar – Bendrasis teismas) Cimenteries byloje, abipusis kontaktas nustatomas, kai vienas konkurentas atskleidžia savo ateities ketinimus ar veiksmus rinkoje kitam, kai pastarasis to prašo, ar, mažiausiai, tai priima. Tokiu atveju, norint konstatuoti, kad buvo derinami tarpusavio veiksmai, pakanka nustatyti, kad atskleisdamas savo ketinimus konkurentas turėjo eliminuoti, ar bent jau žymiai sumažinti netikrumą dėl jo paties elgesio rinkoje.[55] Tuo atveju, jei ūkio subjektai, kurie derino savo veiksmus, ir toliau vykdė aktyvią veiklą rinkoje, yra preziumuojama, kad šie ūkio subjektai, pasirinkdami savo veiklos kryptis rinkoje, atsižvelgia į informaciją, kuria keitėsi su savo konkurentais.[56] Pažymėtina, kad suderintiems veiksmams nustatyti nėra būtina nustatyti tarp jų buvus nuolatinio reguliaraus pobūdžio kontakto, o, priešingai, pakanka nustatyti tarp jų buvus vieninteliam kontaktui, kurio metu buvo derinami ūkio subjektų veiksmai.[57]
Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis numato, kad draudžiami visi susitarimai, kuriais siekiama riboti arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, įskaitant ir susitarimą tiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje numatyti draudžiami susitarimai Konkurencijos įstatymo prasme skiriami į susitarimus, ribojančius konkurencija pagal tikslą, ir susitarimus, ribojančius konkurenciją pagal poveikį.  Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi, remiantis šia nuostata, konkurentų susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas laikomas savaime ribojančiu konkurenciją ir jo neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas. Todėl nėra reikalinga atskirai įrodinėti susitarimo tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) jo neigiamo poveikio konkurencijai.[58]
Taip pat pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo nustatymui nėra svarbu ir ūkio subjekto kaltės forma, t.y., ar pažeidimas buvo padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo, taip pat nėra būtina įrodyti, kad susitarimo šalių ketinimai būtent ir buvo riboti konkurenciją.[59] Priešingai, pakanka nustatyti aiškiai išreikštą arba numanomą šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, arba manymas, kad jie savo veiksmais nepažeidžia konkurencijos teisės reikalavimų, paprastai neturi jokios reikšmės.[60] Todėl šiuo atveju pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad ūkio subjektus siejo bendri darbuotojai, o praeityje abu ūkio subjektai turėjo tą patį akcininką, todėl abi bendrovės iki šiol palaiko draugiškus santykius, šiuo atveju nėra reikšmingos ir negali būti laikomos pašalinančiomis tokių susitarimų keliamą konkurencijos ribojimą.
5.1. Ūkio subjektų susitarimas dėl dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose
Kaip matyti iš tyrimo metu surinktos medžiagos, tarp UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ buvo susiklostę specifinio pobūdžio santykiai, paprastai nebūdingi konkuruojantiems ūkio subjektams – abi bendrovės dalijosi viena su kita informaciją apie rengiamus viešuosius pirkimus, padėjo rengti viena kitai komercinius pasiūlymus bei konsultavosi jų rengimo klausimais, kuriuose atskleisdavo ir savo kainas, UAB „Specialus montažas – NTP“ konkuruojančios bendrovės UAB „Eksortus“ vardu yra rengęs sutartį su tiekėju, nagrinėjamų ūkio subjektų darbuotojų kompiuteriuose buvo rasta kito ūkio subjekto dokumentų (firminių blankų, komercinių pasiūlymų ir kitokių raštų). Taigi nagrinėjami ūkio subjektai palaikė tarpusavio kontaktus tais klausimais, kuriais pagal įprastą realiai konkuruojančių ūkio subjektų praktiką turėjo išlaikyti konfidencialumą.
Išanalizavus tiriamų ūkio subjektų veiksmus, galima daryti išvadą, kad UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ tiriamuoju laikotarpiu ne tik palaikė glaudžius santykius, bet ir bendradarbiavo dėl keleto viešųjų pirkimų: VĮ Ignalinos atominės elektrinės organizuoto metalo lydinių ir strypų supaprastinto atviro konkurso ir dėl UAB „Vilniaus energija“ rengto reguliavimo vožtuvo RV501, DN100, PN63 darbinio cilindro su kotu pirkimo įprastinės komercinės praktikos būdu.
Kaip buvo minėta šio nutarimo aprašomojoje dalyje, tiriamų ūkio subjektų patalpose atliktų patikrinimų metu buvo rasta duomenų, patvirtinančių bendrovių darbuotojų kontaktus dėl minėtų konkursų. Nagrinėjant VĮ Ignalinos atominės elektrinės organizuotą viešąjį pirkimą buvo nustatyta, kad tiriami ūkio subjektai bendravo prieš pateikdami savo pasiūlymus, tarp įmonių darbuotojų buvo užfiksuoti telefoniniai skambučiai viešojo pirkimo išvakarėse, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galutiniai abiejų įmonių pasiūlymai pateikti VĮ Ignalinos atominės elektrinės viešajame pirkime buvo iš esmės identiški, t.y. vienoda pasiūlymų forma, struktūra ir išdėstymas, visiškai sutampa pasiūlymų pavadinimas ir šriftas, taip pat pasiūlymų numeriai, tose pačiose vietose daromos identiškos gramatinės klaidos, teksto formatavimo ir išdėstymo netikslumai, identišku formatu rašomos ir pasiūlymų kainos.
Šiuos abiejų bendrovių viešajame pirkime pateiktų pasiūlymų formos ir turinio, bei kitų aplinkybių panašumus ūkio subjektai, kaip matyti iš šio nutarimo 2.2. dalyje pateiktos informacijos, grindė tuo, kad UAB „Eksortus“ kreipėsi į UAB „Specialus montažas – NTP“ su užklausa pateikti pasiūlymą gaminiams, kuriuos ketino iš pastarojo pirkti laimėjus viešąjį pirkimą. Kadangi UAB „Eksortus“ užklausoje pateiktos pozicijos buvo panašios į kai kurias pozicijas, pateiktas VĮ Ignalinos atominės elektrinės konkursinėje dokumentacijoje, UAB „Specialus montažas – NTP“ atsakė į UAB „Eksortus“ užklausą pateikdamas komercinį pasiūlymą, parengtą UAB „Specialus montažas – NTP“ pasiūlymo VĮ Ignalinos atominė elektrinė skelbto viešojo pirkimo pagrindu, padarius atitinkamus pakeitimus. Kadangi UAB „Specialus montažas – NTP“ pateiktos prekės UAB „Eksortus“ tiko, UAB „Eksortus“ direktorės pareigas tuo metu ėjusi R.V. UAB „Eksortus“ pasiūlymą VĮ Ignalinos atominė elektrinė organizuotam viešajam pirkimui parengė iš UAB „Specialus montažas – NTP“ gauto komercinio pasiūlymo pagrindu, tačiau per skubėjimą nepastebėjo jame pateiktų klaidų.  
Tačiau pastebėtina, kad UAB „Eksortus“ iš UAB „Specialus montažas – NTP“ gautas atsakymas į užklausą apėmė ne visas devynias, o tik keturias konkursiniame pasiūlyme nurodytas prekes, ir toks ūkio subjektų pateiktas paaiškinimas niekaip nepaaiškina, kodėl abiejų ūkio subjektų pateiktuose pasiūlymuose buvo padaryti identiški perkančiosios organizacijos pasiūlytos pavyzdinės pasiūlymo formos pakeitimai (sutampa net perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nepateikti, o savarankiškai bendrovių pateikiami duomenys), kodėl sutapo UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas - NTP“ VĮ Ignalinos atominės elektrinės rengtam metalo lydinių ir strypų supaprastintam atviram konkursui pateiktuose pasiūlymuose teksto, pavadinimo ir pasiūlymo numerio formatavimas ir jo netikslumai, kurie skyrėsi nuo pateiktų UAB „Specialus montažas – NTP“ pasiūlyme, atsakant į UAB „Eksortus“ užklausą (UAB „Specialus montažas – NTP“ komercinio pasiūlymo, skirto UAB „Eksortus“, pavadinimo žodis „PASIŪLYMAS“ nebuvo parašytas kursyvu, taip pat turėjo numerį „Nr S(LT/L)10/7353“, tačiau abiejų nagrinėjamų ūkio subjektų pasiūlymai pateikti VĮ Ignalinos atominės elektrinės viešajame pirkime turėjo numerį „No. S(LT/L)10-7353“ ir žodis „pasiūlymas“ buvo parašytas kursyvu – „PASIŪLYMAS“ ), taip pat, kaip atsirado identiškos gramatinės klaidos rašant prekių, dėl kurių užklausa nebuvo pateikta ir dėl kurių atitinkamai nebuvo gautas UAB „Specialus montažas – NTP“ pasiūlymas, pavadinimus (pavyzdžiui, abiejuose pasiūlymuose rašoma „sešiabriaunis“, nors užklausa UAB „Specialus montažas – NTP“ dėl minėtos prekės net nebuvo pateikta) arba daromos identiškos klaidos, kurių taip pat nebuvo UAB „Specialus montažas – NTP“ pateiktame atsakyme į UAB „Eksortus“ užklausą (pavyzdžiui, rašoma „kvalifikacijąįrodantys“, „PVM21%“, žodis pasiūlymas ir jo dariniai daugeliu atveju rašomi su u trumpąja) bei kodėl sutapo kiti pasiūlymą sudarantys dokumentai: techninė specifikacija, kvalifikaciją įrodančių dokumentų sąrašas bei šiuose dokumentuose rastos vienodos gramatinės klaidos, formatavimo netikslumai, nors tarpusavio susirašinėjime prieš VĮ Ignalinos atominės elektrinės viešąjį konkursą šie dokumentai nebuvo vienas kitam siunčiami.
Kaip matyti iš šio nutarimo 2.2. dalies, nagrinėjamų ūkio subjektų bendravimą dėl VĮ Ignalinos atominės elektrinės organizuoto metalo viešojo pirkimo taip pat patvirtina nagrinėjamų ūkio subjektų darbuotojų, atsakingų už viešųjų pirkimų pasiūlymų kainų patvirtinimą: UAB „Eksortus“ direktorės R.V. ir UAB „Specialus montažas – NTP“ komercijos direktoriaus A.V. vienas kitam viešojo pirkimo išvakarėse daryti telefoniniai skambučiai.[61] Taip pat abiejų ūkio subjektų pasiūlymai buvo pateikti beveik tuo pačiu metu – UAB „Specialus montažas – NTP“ pasiūlymas CVPIS buvo pateiktas 2010 m. liepos 27 d. 09:33 val., o UAB „Eksortus“ pasiūlymas buvo pateiktas tą pačią dieną 09:55 val.
Praktikoje yra įprasta, kad susitarimai, kurie draudžiami pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ar SESV 101 straipsnį, vyksta slaptai ir yra parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų. Dėl to, net jei ir yra randama aiškių neteisėtų ūkio subjektų ryšių įrodymų, šie įrodymai paprastai būna fragmentiški ir pavieniai. Todėl daugeliu atvejų apie antikonkurencinį susitarimą ar veiksmus galima spręsti iš tam tikrų sutapimų ir požymių, kurie, nagrinėjant juos kartu, gali įrodyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo. Todėl ir šiuo atveju, siekiant įrodyti, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas, nėra reikalaujama, kad kiekvienas pateiktas įrodymas būtinai atitiktų pažeidimo kriterijus kiekvieno pažeidimo elemento atžvilgiu. Pakanka, kad šį reikalavimą atitiktų pateiktų įrodymų visuma, vertinama bendrai.[62]
Taigi, įvertinus aukščiau minėtus faktus, galima teigti, kad toks pasiūlymų panašumas negali būti paaiškintas objektyviomis aplinkybėmis ar ūkio subjektų pateiktais paaiškinimais kaip reiškiantis ką kitą, nei bendrą tokių pasiūlymų rengimą. Iš tyrimo metu surinktų įrodymų matyti, kad UAB „Specialus montažas - NTP“ projektų vadovas I.P. bei komercijos direktorius A.V., būdami atsakingi už dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir žinodami bendrovės kainų formavimo politiką ir sudėtines dalis, bendradarbiavo su konkuruojančios bendrovės UAB „Eksortus“ tuometine direktore Rita Vizbariene, teikė jai pagalbą, rengiant pasiūlymą bei nustatant siūlomų prekių kainas. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „Eksortus“, prieš pateikdama savo pasiūlymą VĮ Ignalinos atominei elektrinei, ne tik dalies prekių teiravosi konkurento UAB „Specialus montažas – NTP“, kuris į užklausą atsakė ir pateikė komercinį pasiūlymą[63], bet ir kad UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ darbuotojai bendravo ir po komercinio pasiūlymo tam tikriems metalo gaminiams pateikimo, tačiau ne su prekių įsigijimu iš UAB „Specialus montažas – NTP“ susijusiais klausimais, o derindami VĮ Ignalinos atominės elektrinės viešajam pirkimui teikiamus pasiūlymus. Šiuo atveju galima manyti, kad UAB „Eksortus“ laimėjus pirkimą, UAB „Specialus montažas – NTP“, nors ir nelaimėjęs konkurso, galėtų realizuoti savo produkciją. Įvertinus ir tai, kad nagrinėjami ūkio subjektai turėjo tarpusavio sąsajų, jų darbuotojai palaiko glaudžius santykius, manytina, kad UAB „Specialus montažas – NTP“, galėjo pateikti palaikantį pasiūlymą su didesne kaina tam, kad UAB „Eksortus“ laimėtų VĮ Ignalinos atominės elektrinės rengtą viešąjį pirkimą. Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, galima spręsti, kad pasiūlymai tarp nagrinėjamų ūkio subjektų buvo derinami, UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas - NTP“ nekonkuravo dėl geresnio pasiūlymo pateikimo VĮ Ignalinos atominei elektrinei, o pateikė iš anksto suderintus pasiūlymus, todėl pirkimo organizatorius negalėjo pasinaudoti realia konkurencijos teikiama nauda ir buvo priverstas pirkti imituojamos konkurencijos sąlygomis.
Analizuojant UAB „Vilniaus energija“ organizuotą pirkimo procedūrą taip pat nustatytos UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ bendradarbiavimą patvirtinančios aplinkybės: UAB „Specialus montažas – NTP“ pasiūlymą po derybų pasirašęs pirmo skyriaus vadovas J.B. elektroniniu paštu R.V. siuntė parengtą UAB „Eksortus“ pasiūlymą su kaina, nurodydamas jį pateikti atitinkamu fakso numeriu, o UAB „Eksortus“ direktorė informavo apie tai, kad pasiūlymą pasirašė ir nusiuntė pirkimo rengėjui. Paminėtina ir tai, kad J.B. R.V. pasirašyti siųstas „Pasiūlymas po derybų“ visiškai atitinka UAB „Vilniaus energija“ gautą UAB „Eksortus“ „Pasiūlymo po derybų“ egzempliorių, be to, UAB „Eksortus“ pasiūlymas UAB „Vilniaus energija“ pateiktas iškarto po minėto pasiūlymo gavimo iš J.B. (pasiūlymas gautas 2009 m. birželio 23 d. 11.04 val., o R.V. pranešė J.B. išsiuntusi pasiūlymą 10.54 val.). Tokiu būdu UAB „Specialus montažas – NTP“ pasiūlymą pasirašęs darbuotojas sužinojo ir apie UAB „Eksortus“ tame pačiame pirkime pateiktą pasiūlymą su kaina. To neneigė ir patys ūkio subjektai, pavyzdžiui, paprašius pakomentuoti minėtą susirašinėjimą, UAB „Specialus montažas – NTP“ rašte nurodė, kad „R.V. telefonu paprašė J.B. parengti komercinį pasiūlymą dėl atsarginių dalių tiekimo reguliuojamam vožtuvui. Atsakymas buvo išsiųstas liepos 23 rytą, bet R.V. paprašė J.B. įtraukti į kainą jos pelną ir parengti pasiūlymą UAB "Vilniaus energija", kadangi jai atsakymą reikėjo išsiųsti skubiai ir tą dieną jai nebuvo kam paskirti atlikti šią užduotį. Mūsų įmonė 2009 metais buvo oficiali šio tipo reguliuojamųjų vožtuvų gamyklos-gamintojo atstovė Lietuvos teritorijoje“[64]. Nors nebuvo rasta susitarimo tarp UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ pateikiant pirminius pasiūlymus UAB „Vilniaus energija“ įrodymų, faktas, kad buvo derinami vėlesni patikslinti pasiūlymai, savaime rodo konkurencijos apribojimą, kai atitinkamas prekes įsigyti norėjęs pirkėjas realiai negalėjo derėtis su savarankiškai veikiančiais tiekėjais.
Pažymėtina, kad bendradarbiavimo fakto neneigia ir patys ūkio subjektai. UAB „Eksortus“ nuomonėje apie atliktą tyrimą pripažįsta vykus neoficialiam susirašinėjimui tarp UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ darbuotojų[65]. UAB „Specialus montažas – NTP“ savo atsiliepime patvirtina, kad „UAB „Specialus montažas – NTP“ pripažįsta, jog tyrimo pranešime nustatyti santykiai tarp UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ darbuotojų tikrai buvo. Bet tie santykiai nebuvo tyčiniai šių įmonių susitarimai siekiantys riboti konkurenciją“. UAB „Eksortus“ direktoriaus pavaduotoja R.V. 2011 m. balandžio 22 d. vykusio bylų nagrinėjimo posėdžio metu taip pat pripažino, kad „tarp mūsų įmonių darbuotojų vyko susirašinėjimas <...>. Tačiau šiais dviem atvejais mes neturėjom kažkokios tyčios, tai buvo atviri pokalbiai, bendradarbiavimas ir nebuvo jokių minčių tyčia, sąmoningai riboti konkurenciją“[66].
Taigi, kaip matyti iš tyrimo metu nustatytų faktų, suderinti veiksmai, ūkio subjektams dalyvaujant VĮ Ignalinos atominės elektrinės organizuotame metalo lydinių ir strypų supaprastintame atvirame konkurse, be kita ko, pasireiškė konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumu ir (ar) vienodumu, vienodu šių formų užpildymo ir vienodu kainų rašymo būdu, parengtų pasiūlymų ar kitų raštų siuntimu vienas kitam ir kt. veiksmais. Šių aplinkybių negalima paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Tuo tarpu ūkio subjektams dalyvaujant UAB „Vilniaus energija“ įprastinės komercinės praktikos būdu vykdytame reguliavimo vožtuvo RV501, DN100, PN63 darbinio cilindro su kotu pirkime suderinti veiksmai pasireiškė tiesioginio kontakto tarp ūkio subjektų buvimu, t.y. UAB „Specialus montažas – NTP“ parengus UAB „Eksortus“ pasiūlymą po derybų UAB „Vilniaus energija“ organizuotam viešajam pirkimui, kuriame dalyvavo ir UAB „Specialus montažas – NTP“. Todėl darytina išvada, jog tiriami ūkio subjektai derino savo veiksmus, nustatydami pasiūlymo kainą, t.y. sprendimus dėl komercinių pasiūlymų pateikimo nagrinėjamuose viešuosiuose pirkimuose nagrinėjami ūkio subjektai priėmė ne savarankiškai, o būtent tarpusavyje suderinę savo veiksmus, tokiu būdu siekdami iš anksto eliminuoti netikrumą dėl būsimo konkurentų elgesio.  
Pastebėtina, kad Konkurencijos taryba yra jau ne kartą išreiškusi savo poziciją dėl komercinių pasiūlymų kainų derinimo konkursuose. Pavyzdžiui, 2006 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 2S - 9 „Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų konsultacinių paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo nuostatoms“ Konkurencijos taryba konstatavo, kad UAB „Eurointegracijos projektai”, VšĮ „Perspektyvių inovacijų agentūra“ ir UAB „MAG SOLUTION”, sudarydamos susitarimą, išreikštą suderintais veiksmais – susitarė pateikti suderintus konkursinius pasiūlymus iš anksto nustatydamos būsimąją konkurso laimėtoją (konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumu ir (ar) vienodumu, vienodu šių formų užpildymo ir vienodu kainų rašymo būdu, tų pačių asmenų dalyvavimu, rengiant konkurso pirkimo dokumentus nustatymo pagrindu), pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą (šią Konkurencijos tarybos išvadą patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3001-02/2007 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A248 – 697/2008).
Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog konkurentai UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas - NTP“, teikdami konkursinius pasiūlymus VĮ Ignalinos atominės elektrinės organizuotame metalo lydinių ir strypų supaprastintame atvirame konkurse ir UAB „Vilniaus energija“ rengtame reguliavimo vožtuvo RV501, DN100, PN63 darbinio cilindro su kotu pirkime įprastinės komercinės praktikos būdu, veikė ne nepriklausomai, o tarpusavyje derindami konkursinius pasiūlymus.
5.2. Konkurencijos ribojimas
Remiantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, draudžiami tie ūkio subjektų susitarimai, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Kaip jau buvo minėta, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, jog susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainą visais atvejais laikomas ribojančiu konkurenciją pagal tikslą, todėl jo neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas ir todėl nėra reikalinga atskirai įrodinėti paties susitarimo tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainą tikslo ar šio tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. įtvirtinant prezumpciją, kad „susitarimas dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų fiksavimo pats savaime riboja konkurenciją <...>, pirmiausia siekiama apsaugoti ne tik atitinkamoje rinkoje dalyvaujančius kitus konkurentus ar vartotojų interesus, bet rinkos struktūrą ir kartu pačią konkurenciją, kaip visuotines vertybes, garantuojančias inter alia konstitucinę ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Laisvas konkuravimas kainomis yra viena iš pagrindinių sąžiningos konkurencijos formų, o kainų fiksavimas tiesiogiai įsiterpia ir kliudo formuotis konkurencingų procesų rezultatams“[67]. Analogiškos nuomonės dėl susitarimų dėl kainų nustatymo laikosi ir Europos Komisija, kurios pranešimo „Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairės“[68] 21 punkte paaiškinta, jog konkurencijos ribojimai pagal tikslą – tai tokie ribojimai, kurie vien pagal savo pobūdį gali riboti konkurenciją. Tai yra tokie ribojimai, kurie, atsižvelgiant į Europos Bendrijos konkurencijos taisyklių tikslus, turi tokį didelį potencialą daryti neigiamą poveikį konkurencijai, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalis (dabar – SESV 101 straipsnio 1 dalis) gali būti pritaikoma ir be įrodymų, kad buvo padarytas poveikis rinkai. Ši prielaida remiasi tuo, kad ribojimas yra žymus, ir patirtimi, kuri rodo, kad konkurencijos ribojimai pagal tikslą gali sukelti neigiamus padarinius rinkoje ir sutrukdyti pasiekti tikslų, kurių siekiama įgyvendinant Europos Bendrijos konkurencijos taisykles. Kaip jau buvo minėta, prie tokių ribojimų priskiriami ir susitarimai dėl tiesioginio ar netiesioginio prekių kainų nustatymo.
Taigi, kaip jau minėta aukščiau, atsižvelgiant į tokią konkurencijos taisyklių, susijusių su draudžiamais susitarimais, taikymo praktiką bei Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, galima daryti išvadą, kad, nustačius, jog susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, nėra būtina įrodyti tokio susitarimo ar veiksmų realaus poveikio konkurencijai. Tokios pozicijos laikosi tiek Lietuvos teismai, tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-686/2006 konstatavo, kad tokie susitarimai, kaip horizontalūs susitarimai dėl kainos, laikomi ribojančiais konkurenciją ab initio. Vertinant veiksmų pripažinimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą sudarančiu susitarimu, pakanka konstatuoti susitarimo faktą bei tikslą - kainos nustatymą[69], o Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio 1 dalies (dabar - SESV 101 straipsnio 1 dalis) taikymo tikslais nėra būtina kreipti dėmesį į realų susitarimo poveikį, jei tik nustatoma, kad jo tikslas yra konkurencijos trikdymas, ribojimas ar iškraipymas[70].
Draudimas riboti konkurenciją yra įtvirtintas ir Viešųjų pirkimų įstatyme. Pažymėtina, kad nagrinėjami ūkio subjektai nuolat dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, todėl jiems turi būti gerai žinomos pagrindinės Viešųjų pirkimų įstatymo procedūros bei jame įtvirtinti draudimai riboti konkurenciją. Vienas esminių viešųjų pirkimų bruožų yra tas, kad perkančioji organizacija, organizuodama viešąjį pirkimą, siekia iš tame viešajame pirkime dalyvaujančių kelių ar net keliolikos tiekėjų nepriklausomai parengtų pasiūlymų išsirinkti tiekėją, galintį pateikti efektyviausią pasiūlymą. Taigi viešųjų pirkimų tikslas gali būti apibrėžiamas kaip racionalus lėšų naudojimas, kuris gali būti pasiekiamas tik esant sąžiningai konkurencijai, todėl yra labai svarbu, kad viešajame pirkime dalyvaujančių ūkio subjektų pasiūlymai būtų parengti nepriklausomai. Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių ūkio subjektų susitarimai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas apsunkina ar net atima iš perkančiųjų organizacijų galimybę racionaliai naudoti jų pirkimo įgyvendinimui skirtas lėšas. Iškyla grėsmė, jog dėl tokių susitarimų perkančiosios organizacijos bus priverstos įsigyti galimai nekokybiškas ir/ar rinkos kainas viršijančias prekes, paslaugas ar darbus, dėl ko jos gali turėti nenumatytų papildomų išlaidų. Tuo atveju, net jeigu kainos ir neviršija rinkoje vyraujančių, perkančioji organizacija vis tiek viešojo pirkimo laimėtoju negali išrinkti tiekėjo, siūlančio potencialiai geriausią, vertinant pagal viešojo pirkimo reikalavimus, prekę, kadangi, derindami komercinius pasiūlymus prieš viešąjį pirkimą, tiekėjai turi tikslą iš anksto nustatyti viešojo pirkimo laimėtojus. Todėl pasiūlymų nepriklausomumo svarba dažniausiai, taip pat ir nagrinėjamu atveju, pažymima ir konkursiniuose dokumentuose – viešojo pirkimo dalyvių deklaracijose viešojo pirkimo dalyviai privalo deklaruoti, kad konkursinius pasiūlymus rengia nepriklausomai ir nekontaktuodami vienas su kitu. Kai viešasis pirkimas yra uždaras, o ne atviras, nepriklausomumo praradimas, konkurentams žinant apie vienas kito ketinimus, turi dar didesnį neigiamą poveikį viešųjų pirkimų procesui. Kadangi uždaras konkursas jau savo prigimtimi riboja pasiūlymų davėjų skaičių, t.y. pateikti pasiūlymus dažniausiai kviečiami tiekėjai, turintys reikalingus specifinius įgūdžius, bet koks įsikišimas į pasirinktų tiekėjų nepriklausomumą turi žymų neigiamą poveikį konkurencijai. Aplinkybė, jog VĮ Ignalinos atominės elektrinės organizuotame metalo lydinių ir strypų viešajame pirkime nė vienas iš nagrinėjamų ūkio subjektų nepasiūlė mažiausios kainos ir laimėtoju galėjo būti pripažintas trečias tiekėjas (šiuo metu šio viešojo pirkimo procedūros yra nutrauktos), nereiškia, kad dėl to išnyksta konkurencijos teisės pažeidimas. Priešingai, tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad perkančioji organizacija neturėjo galimybės pasirinkti tarp savarankiškai pateiktų pasiūlymų ir konkurencija tarp pirkimo dalyvių buvo apribota.
Išnagrinėjus UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ elgesį, buvo konstatuotos aplinkybės, parodančios suderintus konkurentų veiksmus, pateikiant konkursinius pasiūlymus. Dar kartą pabrėžtina, kad konkurencijos esmė yra tai, kad kiekvienas ūkio subjektas nepriklausomai apsisprendžia dėl savo elgesio atitinkamoje rinkoje. Kainos laikytinos viena iš svarbiausių konkuravimo sąlygų, todėl bet kokie sprendimai dėl jų taip pat turėtų būti priimami savarankiškai, o bet koks informacijos apie esamas ar būsimas kainas keitimasis tarp konkurentų laikytinas susitarimu dėl kainų, turinčiu tikslą riboti konkurenciją. Europos Komisija yra pažymėjusi, kad, remiantis SESV 101 straipsnio 1 dalimi yra „draudžiama pranešti konkurentui apie pagrindinius savo kainų politikos elementus: kainoraščius, nuolaidas ir pardavimo sąlygas, įkainius ir jų keitimo datas ir specialias išimtis, taikomas tam tikriems vartotojams“[71]. Kaip jau minėta aukščiau, nėra būtina, kad konkurentai pasiektų susitarimą dėl kainų, o tiesiog pakanka, kad vienas iš jų pateiktų konkuruojančiam ūkio subjektui informaciją, susijusią su kainomis, o pastarasis ją priimtų. Iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad nurodyti ūkio subjektai (konkurentai atitinkamoje rinkoje) tarpusavyje bendravo dalyvavimo konkursuose klausimais, taip pat ir skaičiuojant konkursinių pasiūlymų kainas, todėl vertinant šiuos faktus galima daryti išvadą, kad jų sprendimai dėl komercinių pasiūlymų kainų ir kitų sąlygų nebuvo priimami savarankiškai ir tokiais veiksmais minėti ūkio subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Šiuo atveju darytina išvada, kad informacijos, susijusios su kainomis, keitimasis darė poveikį kito ūkio subjektų elgesiui rinkoje, kadangi yra laikoma, kad abu ūkio subjektai atsižvelgė į vienas iš kito gautą informaciją, nuspręsdami dėl savo pačių elgesio rinkoje.
UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ Konkurencijos tarybai nurodė, kad dėl minėtų ūkio subjektų susirašinėjimo joks tretysis ūkio subjektas konkursuose nenukentėjo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog konkurencijos teisės prasme žala jau yra tai, kad perkančiosios organizacijos ar pirkėjai, kuriems netaikomos Viešųjų pirkimų įstatymo procedūros, negalėjo pasinaudoti normalios konkurencijos teikiama nauda, nes tam tikrų tiekėjų pasiūlymai nebuvo tarpusavyje konkuruojantys. Be to, remiantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, suderinti ūkio subjektų veiksmai, tiesiogiai ar netiesiogiai nustatant (fiksuojant) kainas, pripažįstami ribojančiais konkurenciją pagal tikslą, todėl nėra būtina kiekvienu atveju nustatyti, kokį konkretų antikonkurencinį poveikį (pasekmes) tokie suderinti veiksmai sukelia. Tokiems susitarimams (suderintiems veiksmams) netaikomos ir išimtys, kai dėl susitarimo mažareikšmio poveikio Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatos gali būti netaikomos remiantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi (Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1S-172[72] patvirtintų Reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos 7.1 punktas). Šiais atvejais nėra būtina nustatyti ir draudžiamus veiksmus atliekančių ūkio subjektų užimamų rinkos dalių.
Kaip jau minėta nutarimo 5.1 dalyje, Konkurencijos tarybą jau yra nagrinėjusi komercinių pasiūlymų kainų derinimo viešuosiuose pirkimuose klausimą. Konkurencijos taryba 2008 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 2S-16 pripažino, kad EIP įmonių grupė, t.y. UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „EIP Vilnius“, taip pat UAB „Finsida“ ir UAB „Statybos strategija“, sudariusios draudžiamus susitarimus, derindamos konkursinių pasiūlymų kainas viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Konkurencijos taryba 2010 m. lapkričio11 d. nutarimu Nr. 2S-28 konstatavo, kad AB „Autoūkis“, UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“, derindamos veiksmus ir kainas, teikiant pasiūlymus viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė Konkurencijos įstatymą. Tyrimo metu buvo rasta įrodymų, kad turėjusios tarpusavyje konkuruoti teikiant pasiūlymus viešiesiems pirkimams bendrovės buvo sudariusios draudžiamus susitarimus (suderinusios veiksmus) dėl dalyvavimo kai kurių rajonų (Joniškio, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio) policijos komisariatų organizuotuose automobilių veiklos nuomos paslaugų viešuosiuose pirkimuose bei UAB „Rokiškio vandenys“ organizuotame automobilio viešajame pirkime. Buvo nustatyta, kad tie patys konkretūs atskirų bendrovių darbuotojai rengdami komercinius pasiūlymus viešiesiems pirkimams bei juose dalyvaudami, pasiūlymų rengimą aptardavo elektroninėmis žinutėmis, nusiųsdavo vienas kitam parengtus komercinius pasiūlymus, vieno ūkio subjekto darbuotoja sudėdavo į vokus ir išsiųsdavo visų tiekėjų viešuosiuose pirkimuose komercinius pasiūlymus perkančiajai organizacijai, vieni iš kitų paprašydavo palaikančiųjų pasiūlymų, bei atliko kitus veiksmus. Remdamasi tyrimo metu surinkta medžiaga, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad AB „Autoūkis“, UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“, būdamos konkurentėmis, sudarė Konkurencijos įstatymu draudžiamą susitarimą, kadangi susitarė pateikti suderintus komercinius pasiūlymus, įskaitant konkursinių pasiūlymų kainas, iš anksto nustatydamos būsimą viešojo pirkimo laimėtoją
6. Pažeidimo trukmė
Nutarimo 5 dalyje konstatuotas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas. Atsižvelgiant į šio nutarimo 5 dalyje išdėstytas aplinkybes, matyti, kad UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas - NTP“, dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose, prieš pateikdamos komercinius pasiūlymus bendravo tarpusavyje, derindamos nurodytų komerciniuose pasiūlymų kainas. Nagrinėjamų ūkio subjektų komerciniai pasiūlymai viešiesiems pirkimams laiko atžvilgiu šiuo atveju vertinami atskirai vienas nuo kito, kadangi pasiūlymus skiria ilgesnis nei vienų metų laiko tarpas, o nepertraukiamo konkurentų bendradarbiavimo proceso dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose šiuo atveju yra neįmanoma nustatyti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ nagrinėjami veiksmai sudaro du šio nutarimo 5 dalyje konstatuoto Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo epizodus: suderinti veiksmai dalyvaujant VĮ Ignalinos atominės elektrinės organizuoto metalo lydinių ir strypų supaprastintame atvirame konkurse ir dalyvaujant UAB „Vilniaus energija“ įprastinės komercinės praktikos būdu vykdytame reguliavimo vožtuvo RV501, DN100, PN63 darbinio cilindro su kotu pirkime.
7. Dėl ūkio subjektams skirtinų baudų
Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Šio įstatymo 42 straipsnyje išdėstyti baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo principai – skiriant baudas ūkio subjektams, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui. Baudos dydis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591[73] patvirtintomis Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Baudos nustatymo taisyklės).
Baudos nustatymo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad baudos dydis nustatomas apskaičiuojant baudos dydį už pažeidimo pavojingumą ir baudos dydį už pažeidimo trukmę.
Nustatant UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ skirtinų baudų dydį, įvertintas padaryto pažeidimo pavojingumas, kuris priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės rinkos ploto. Horizontalūs kainų nustatymo susitarimai, tarp jų ir įmonių susitarimai, suderinti veiksmai bei sprendimai viešuosiuose pirkimuose, kurie paprastai būna slapti, dėl savo pobūdžio laikomi vienu iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų. Konstatuotina, kad ūkio subjektai padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą - sudarė kartelinį susitarimą. Tokie draudžiami susitarimai daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius. Remiantis Europos Komisijos praktika bei baudų nustatymo gairėmis, o taip pat laikantis sąžiningos konkurencijos principo, už juos turėtų būti baudžiama ypač griežtai, skiriamos baudos dydžiu siekiant atgrasyti įmones nuo dalyvavimo neteisėtose veikose.
Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti draudimai riboti konkurenciją. Sąžininga konkurencija sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai iš kelių ar net keliolikos tiekėjų pasiūlymų išsirinkti jai priimtiniausią. Tik esant sąžiningai konkurencijai gali būti pasiektas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudoti valstybės lėšas. Analogiški principai galioja ir bet kuriems ūkio subjektams organizuojant konkursus, kadangi taip siekiama gauti palankiausią pasiūlymą. Sudarydamos draudžiamą susitarimą, nurodytos bendrovės ribojo konkurenciją metalo gaminių ir metalo lydinių pardavimo rinkoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos praktiką, skiriant baudas už draudžiamus kartelinius susitarimus viešųjų pirkimų konkursuose, bei išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ nustatyti 1,2 proc. bendrųjų metinių pajamų baudų dydžiai už pažeidimo pavojingumą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudos dydis už pažeidimo trukmę prilyginamas 0 (kadangi suderinti veiksmai dėl dalyvavimo konkursuose sudarė du epizodus ir nė vieno iš nagrinėjamų ūkio subjektų padaryto pažeidimo atveju jo trukmė neviršija vienerių metų), pagrindinis baudos ūkio subjektams dydis lygus aukščiau nurodytam dydžiui už pažeidimo pavojingumą.
Skirdama baudas Konkurencijos taryba taip pat atsižvelgia į ūkio subjektų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei į kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ūkio subjektų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Tyrimo metu nebuvo nustatyti Konkurencijos įstatymo pažeidimo iniciatoriai, abu ūkio subjektai pažeidime atliko vienodą vaidmenį, todėl pagrindinis baudos dydis už įtaką pažeidimo padarymui nė vienam ūkio subjektui nėra nei didinamas, nei mažinamas.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą nustatyti tokie skirtinų baudų dydžiai: UAB „Specialus montažas – NT“ – 334 200 (trys šimtai trisdešimt keturi tūkstančiai du šimtai) litų; UAB „Eksortus“ – 52 400 (penkiasdešimt du tūkstančiai keturi šimtai) litų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu, Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1. Pripažinti, kad UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“, derindamos konkursinių pasiūlymų kainas viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
2. Už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skirti UAB ‚Eksortus“ – 52 400 litų, UAB „Specialus montažas – NTP“ – 334 200 litų pinigines baudas.
3. Įpareigoti UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ per 5 (penkias) dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.
 
Pirmininkas Šarūnas Keserauskas


[1] Žin., 1999,  Nr. 30-856.
[2] Bylos II tomas, 1-2 lapai.
[3] Patikrinimo protokolas, bylos V tomas. 4-5 lapai; paėmimo protokolas, bylos V tomas 6-8 lapai.
[4] Patikrinimo protokolas, bylos IV tomas. 19-20 lapai; paėmimo protokolas, bylos IV tomas 21-23 lapai.
[5] Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102.
[6] Bylos  VI tomas, 4 lapas.
[7] Bylos VI tomas, 96 lapas.
[8] Bylos VI tomas, 15 lapas.
[9] Bylos VI tomas, 8, 10-11 lapai.
[10] Bylos I tomas, 8 lapas.
[11] Bylos IV tomas, 53 lapas.
[12] Bylos IV tomas, 32 lapas.
[13] Bylos IV tomas, 55 lapas.
[14] Bylos VI tomas, 20-21 lapai.
[15] Bylos I tomas, 4 lapas.
[16] Bylos IV tomas, 106-110 lapai.
[17] Bylos VII tomas, 11 lapas.
[18] Bylos VI tomas, 109 lapas.
[19] Bylos III tomas, 108-109 lapai.
[20] Bylos II tomas, 10-35, 53-77 lapai.
[21] Bylos III tomas, 67-68 lapai.
[22] Atkreiptinas dėmesys, kad trečio viešojo pirkimo dalyvio UAB „Baltijos tiekimas“ pasiūlymas tiek vizualiai, tiek turinio prasme skiriasi nuo tiriamų ūkio subjektų pasiūlymų ir iš esmės yra parengtas pagal perkančiosios organizacijos pateiktą pasiūlymo formą.
[23] Bylos VI tomas, 110 lapas.
[24] Bylos IV tomas, 97 lapas.
[25] Bylos IV tomas, 44 lapas.
[26] Bylos IV tomas, 45-46 lapai.
[27] Bylos IV tomas, 80-92 lapai; Bylos VI tomas, 45-92 lapai.
[28] Bylos V tomas, 49-54 lapai.
[29] Bylos IV tomas, 102-105 lapai, bylos VI tomas, 109 lapas.
[30] Bylos V tomas, 38-45 lapai.
[31] Bylos IV tomas, 111-117 lapai, bylos VI tomas, 109 lapas.
[32] Bylos IV tomas, 118-122 lapai.
[33] Bylos IV tomas, 123-126 lapai.
[34] Bylos V tomas, 55-100 lapai.
[35] Bylos V tomas, 101-118 lapai.
[36] Bylos I tomas, 26-52 lapai.
[37] Bylos I tomas, 53-54 lapai.
[38] Bylos I tomas, 61-63 lapai.
[39] Bylos I tomas, 56-59 lapai.
[40] Pavyzdžiui, Bendrojo teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Nr. T/61/99 Adriatica di Navigazione v Commission [2003] ECR II-5349, § 28-29; 2003 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Nr. T-213/00 CMA CGM v Commission [2003] ECR II-913, § 201-235.
[41] Bendrojo teismo sprendimas 2003 m. kovo 19 d. byloje Nr. T-213/00 CMA CGM v Commission [2003] ECR II-913, § 201-235; Europos Komisijos 2007 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Nr. COMP/E-1/38.823 – PO/Elevators and Escalators.
[42] Teisingumo Teismo 1988 m. gegužės 4 d. sprendimas byloje Nr. C-30/87 Corinne Bodson v SA Pompes funèbres des régions libérées, [1988] ECR 02479.
[43] Bendrojo teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Nr. T-325/01 DaimlerChrysler AG v Commission, [2005] ECR II-03319 §85.
[44] Teisingumo Teismo 1996 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Nr. C-73/95 P Viho Europe BV v Commission, [1996] ECR I-5457 §16.
[45] Bendrojo teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Nr. T-112/05 Akzo Nobel NV and Others v Commission [2007] ECR II-05049 §64, palaikytas Teisingumo Teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendime byloje Nr. C-97/08 P Akzo Nobel NV and Others v Commission, [2009] ECR I-08237 §74.
[46] Bylos VI tomas, 20 lapas.
[47] Bylos V tomas, 101-118 lapai.
[48] Bylos IV tomas, 57 lapas; bylos VI tomas, 12 lapas.
[49] Bylos IV tomas, 96 lapas.
[50] Bylos IV tomas, 54 lapas.
[51] Bylos IV tomas, 96 lapas.
[52] Teisingumo Teismo 1972 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Nr. 48/69 Imperial Chemical Industries Ltd. v Commission [1972] ECR 619 §64.
[53] Teisingumo Teismo 1975 m. gruodžio 16 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. 40-48, 50, 54-56, 111, 113 ir 114/73 Cooperatieve Vereniging „Suiker Unie“ UA and others v Commisssion [1975] ECR 1663 §173.
[54] Teisingumo Teismo 1975 m. gruodžio 16 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. 40-48, 50, 54-56, 111, 113 ir 114/73 Cooperatieve Vereniging „Suiker Unie“ UA and others v Commisssion [1975] ECR 1663 §173-174.
[55] Bendrojo teismo 2000 m. kovo 15 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. T-25/95, T-26/95, T-30/95, T-31/95, T-32/95, T-34/95, T-35/95, T-36/95, T-37/95, T-38/95, T-39/95, T-42/95, T-43/95, T-44/95, T-45/95, T-46/95, T-48/95, T-50/95, T-51/95, T-52/95, T-53/95, T-54/95, T-55/95, T-56/95, T-57/95, T-58/95, T-59/95, T-60/95, T-61/95, T-62/95, T-63/95, T-64/95, T-65/95, T-68/95, T-69/95, T-70/95, T-71/95, T-87/95, T-88/95, T-103/95 ir T-104/95 Cimenteries CBR and Others v Commission [2000] ECR II-00491 §18-19.
[56] Teisingumo Teismo 1999 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Nr. C-49/92 P Commission v Anic Partecipazioni SpA [1999] ECR I-04125 §121.
[57] Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-8/08 T-Mobile Netherlands BV and Others v Raad van bestuur van de Nederlandse Mededingingsautoriteit [2009] I-04529 §60-62.
[58] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d.  sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2577/2011.
[59] Teisingumo Teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-551/03 P General Motors BV v Commission [2006] ECR I-03173 §77.
[60] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d.  sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2577/2011.
[61] Bylos IV tomas, 80-92 lapai; Bylos VI tomas, 45-92 lapai.
[62] Bendrojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimo sujungtose bylose Nr. T-44/02 OP, T-54/02 OP, T-56/02 OP, Y-60/02 OP ir T-61/02 OP Dresdner Bank AG and Others v Commission, §62-65, 2008 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Nr. T-53/03 BPB v Commission, §63.
[63] Bylos IV tomas, 45-46 lapai.
[64] Bylos VI tomas, 109 lapas.
[65] Bylos I tomas, 62 lapas.
[66] Bylų nagrinėjimo posėdžio protokolas, Bylos I tomas, 70 lapas.
[67] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d.  sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2577/2011.
[68] OL, 2004 C 101, p. 97.
[69] Tos pačios nuomonės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2011 m. kovo 28 d.  sprendime administracinėje byloje Nr. A525-2577/2011.
[70] Teisingumo Teismo 1999 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Nr. C-49/92 P Commission of the European Communities v Anic Partecipazioni SpA (1999), ECR I-04125.
[71] Europos Komisijos 1974 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje Nr. 74/292/EEB Rules on Glass Containers, OL, 1974 L 160, §43.
[72] Žin., 2004, Nr. 181-6732.
[73] Žin., 2004, Nr. 177-6567.
 

Teismo procesas baigtas – nutarimas paliktas nepakeistas